Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1410-611-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1410-611/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1410-611/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03513-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 35.5; 36.1;121.14;121.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                            N U T A R T I S             

2012 m. gegužės 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „NS Technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „S&J Interna“ ieškinį atsakovui UAB „NS Technologijos“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6432,50 Lt skolos, 955,91 Lt delspinigių, 708,31 Lt metinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ir nuomos sutartį dėl buhalterinės apskaitos programos nuolatinės darbo vietos nuomos. Ieškovas pagal sąskaitas–faktūras 2009-04-30 SKI Nr. 000888, 2009-05-29 SKI Nr. 000915, 2009-06-30 SKI Nr. 000941, 2009-07-31 SKI Nr. 000965, 2009-08-31 SKI Nr. 000974 suteikė atsakovui paslaugų, kurių bendra kaina sudaro 7437,50 Lt. Atsakovas pagal sąskaitą–faktūrą 2009-04-30 SKI Nr. 000888 su ieškovu 2009-06-26 dalinai atsiskaitė, todėl liko skolingas 6432,50 Lt. 2009-12-01 atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą–faktūrą NST Nr. 2009-12-01-96 už internetinės svetainės palaikymą 1161,60 Lt. Ieškovas, vadovaudamasis sutarčių nuostatomis, 1161,60 Lt sumą užskaitė iš atsakovui paskaičiuotų delspinigių, todėl atsakovas ieškovui liko skolingas 955,91 Lt delspinigių. Apie įskaitymą atsakovas buvo informuotas raštu.

             

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 6432,50 Lt skolą, 955,91 Lt delspinigių, 708,31 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8096,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1232 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šalys 2007-01-20 sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. B/07/0120, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 350 Lt pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą. 2008-12-23 šalys sudarė sutarties 3.1. punkto pakeitimą ir sutarė, kad nuo 2009-01-01 atsakovas ieškovui už teikiamas paslaugas įsipareigoja mokėti 1050 Lt be PVM. 2009-01-26 šalys sudarė nuomos sutartį Nr. DVN/09-0126, kuria sutarė, jog ieškovas už atlygį (200 Lt + PVM) perduoda atsakovui naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančios kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Agnum“ terminalinės versijos vieną darbo vietą. Teismas nurodė, kad iš 2009-01-26 sutarties turinio matyti, kad šalys sudarydamos sutartį, siekė sudaryti sutartį, papildančią 2007-01-20 sutartį, suteikiant atsakovui atlygintiną nematerialaus pobūdžio paslaugą – galimybę naudotis kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos versija bei duomenų baze. Todėl teismas padarė išvadą, kad šalių pasirašytos sutarties sąlygos savo turiniu iš esmės atitinka ne nuomos, o paslaugų sutarties esmę. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo šios sutarties ir sutartį iki 2009 m. balandžio mėnesio vykdė, 2009-08-29 šalių susitarimu sutartis buvo nutraukta, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, jog 2009-01-26 nuomos sutartis negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad pagal PVM sąskaitas–faktūras 2009-04-30 SKI Nr. 000888, 2009-05-29 SKI Nr. 000915, 2009-06-30 SKI Nr. 000941, 2009-07-31 SKI Nr. 000965, 2009-08-31 SKI Nr. 000974, atsakovas savo pareigą mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas nustojo vykdyti 2009 m. gegužės mėnesį ir, 2009-06-26 dalinai atsiskaitęs pagal PVM sąskaitą–faktūrą 2009-04-30 SKI Nr. 000888, liko ieškovui skolingas 6432,50 Lt. Atsakovas apie visus mokėjimus, kuriuos turi atlikti, tame tarpe ir mokestį už ieškovo teikiamas paslaugas, buvo informuojamas elektroniniu paštu. Teismas nustatė, kad šiuo būdu apie reikalingus atlikti mokėjimus atsakovas buvo informuojamas 2009 m. sausio-rugsėjo mėnesiais. Atsakovas savo pareigą apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas vykdė iki balandžio mėnesio, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, jog negaudamas PVM sąskaitų-faktūrų, numatytų sutartyse, neturėjo pareigos mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas, nėra pagrįsti. Teismas nurodė, kad šiuos atsakovo argumentus paneigė ir liudytojos parodymai, kad atsakovo atstovas kiekvieną mėnesį lankėsi pas ieškovą, pasirašydavo buhalterinius dokumentus.

Teismas nurodė, kad atsakovas ginčijo reikalavimą priteisti iš jo ieškovui sumas už suteiktas paslaugas ir tuo, jog ieškovas jam teikė nekokybiškas paslaugas, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis sutarties vykdymo metu reiškė ieškovui pretenzijas dėl teikiamų paslaugų kokybės.

Teismas nustatė, kad sudarydamos buhalterinių paslaugų sutartį šalys sutarė dėl netesybų dydžio. 2008-12-23 šalys sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pakeitimą, tačiau šiuo pakeitimu nepakeitė sutartyje nustatyto netesybų dydžio, todėl teismas padarė išvadą, kad 2008 m. gruodžio mėnesį šalys, turėdamos galimybę sumažinti netesybas, jų nemažino, šiuo veiksmu patvirtindamos, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis nėra per didelis kompensuoti ieškovo galimus praradimus tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus. Atsakovo neveikimas po to, kai ieškovas neapmokėjo jam 2009-12-01 pateiktos PVM sąskaitos – faktūros NST 2009-12-01-96, taip pat patvirtina tai, kad atsakovas sutiko su ieškovo atliktu priešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymu ir su įskaitytų delspinigių dydžiu. Teismas nurodė, jog negali daryti išvados, kad yra pagrindas mažinti šalių susitarimu nustatytas netesybas.

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

              Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

              1. Atsakovui prievolė mokėti atsiranda tik po PVM sąskaitos-faktūros įteikimo, o ne pagal kieno nors žodinį pranešimą. Sutarties šalis privalo laikytis sudarytos sutarties, todėl tol, kol ieškovas tinkamai neįteikė mokėjimo dokumento, atsakovas negali atlikti prievolės mokėti vykdymo.

              2. Ieškovas, praleisdamas PVM sąskaitų-faktūrų įteikimo terminus atsakovui, iš esmės savo veiksmais patvirtino tai, kad buhalterines paslaugos atsakovui buvo teikiamos nekokybiškos.

              3. Teismo sprendimas patenkinti visiškai delspinigių sumą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl delspinigių dydžio priteisimo ir priteisė iš atsakovo neprotingas sumas, turinčias ne tiek kompensuojamąją funkciją, bet leidžiančias nesąžiningai turtėti kitų ūkio subjektų sąskaita.

              4. Ieškovas, reikalaudamas delspinigių priteisimo, nepateikė teismui pačių delspinigių apskaičiavimo ir atitinkamai nepagrindė teismui savo delspinigių reikalavimo pagrįstumo ir teisingumo.

              5. Teismas nepasisakė dėl atsakovo žodinio prašymo taikyti senatį delspinigių priteisimui.

 

 

              Ieškovas nustatytu terminu CPK nustatytus reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į atsakvo apeliacinį skundą nepateikė.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2007-01-20 sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr.B/07/0120 (I t., b.l. 4-9), kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui laiku ir tinkamai teikti buhalterines paslaugas, nurodytas sutarties priede Nr.1. 2008-12-23 šalys sudarė sutarties 3.1. punkto pakeitimą (b.l. 10) ir sutarė, kad nuo 2009-01-01 atsakovas ieškovui už teikiamas paslaugas mokės 1050 Lt be PVM pagal ieškovo pateiktą sąskaitą-faktūrą. Sutarties 3.3.2. punktas nustato atsakovo pareigą už ieškovo teikiamas paslaugas atsiskaityti per 5 darbo dienas nuo sąskaitos-faktūros, išrašomos mėnesiui pasibaigus, gavimo dienos. Praleidus šį terminą, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. 2009-01-26 šalys sudarė nuomos sutartį Nr. DVN/09-0126 (I t., b.l.11-13), pagal kurią ieškovas už sutarties 3 punkte nustatytą atlygį (200 Lt+PVM) perdavė atsakovui naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančios kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Agnum“ terminalinės versijos vieną darbo vietą (Programą). Šios sutarties 3 punktu šalys sutarė, kad atsakovas atlygį ieškovui moka avansu už sekantį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, o pagal sutarties 4 p. atsakovas, laiku nesumokėjęs mokesčio, įsipareigojo mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esamus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pripažino, kad abi sutarties šalys savo prievoles pagal minėtas sutartis vykdė tinkamai iki 2009 m. balandžio mėnesio. Atsakovas šios nustatytos aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas apie privalomus atlikti pagal sutartis mokėjimus buvo informuojamas elektroniniu paštu (I t., b.l.110-125). Byloje nėra įrodymų, o atsakovas to ir neįrodinėjo, kad iki 2009 m. gegužės mėnesio tarp šalių vyravo kitokia informavimo apie mokėtinas pagal sutartis sumas praktika, todėl pripažintina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, į kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, jog ieškovas neįteikinėjo atsakovui kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros pasirašytinai, o jas dėdavo į ieškovo tvarkomą atsakovo buhalterinę apskaitą, o elektroniniais laiškais atsakovas buvo informuojamas apie mokėtinas sumas. Byloje apklausta liudytoja (I t., b.l.130) patvirtino, kad atsakovo atstovas kiekvieną mėnesį lankėsi pas ieškovą, pasirašydavo buhalterinius dokumentus, taigi, turėjo galimybę susipažinti su atsakovui ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusią praktiką konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog negaudamas sutartyse numatytų PVM sąskaitų-faktūrų, šis neturėjo pareigos mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Toks atsakovo argumentas, jog jam pasirašytinai nebuvo įteiktos PVM sąskaitos-faktūros ir todėl jam nekilo pareiga mokėti, įvertinus minėtas aplinkybes, tėra formalus samprotavimas, siekiant pateisinti savo sutartinių pareigų nevykdymą, nepaneigiantis pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo. Dėl nurodytų motyvų kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl jo pareigos mokėti už paslaugas yra teisiškai nereikšmingi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo, todėl teisėjų kolegijos atmetami.

Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas netinkamai jam teikė sutartyse nurodytas paslaugas, nepateikė teismui nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad reiškė ieškovui pretenzijas dėl netinkamai atliktų paslaugų ar kad dėl netinkamai atliktų paslaugų atsakovas patyrė nuostolių, kad jam buvo taikytos valstybės įgaliotų institucijų sankcijos už netinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą. Be to, tik po ieškinio pareiškimo atsakovas pradėjo teigti, kad ieškovas netinkamai jam suteikė paslaugas. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas faktas, kad PVM sąskaitų-faktūrų įteikimo atsakovui terminų praleidimas patvirtina ieškovo netinkamai suteiktas atsakovui paslaugas, yra nepagrįstas ir neįrodo netinkamo atsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas pateikdavo atsakovui PVM sąskaitas-faktūras praleisdamas sutartyse nurodytus pateikimo terminus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai ištyrė su tuo susijusius bylos įrodymus ir padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka.

Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų 2009-04-30 SKI Nr.000888, 2009-05-29 SKI Nr.000915, 2009-06-30 SKI Nr.000941, 2009-07-31 SKI Nr.000965, 2009-08-31 SKI Nr.000974 (I t., b.l.17, 73-76) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas savo pareigą mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas nustojo vykdyti 2009 m. gegužės mėnesį ir, 2009-06-26 dalinai atsiskaitęs pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2009-04-30 SKI Nr.000888, liko ieškovui skolingas 6432,50 Lt, todėl pagrįstai šią skolą priteisė ieškovui iš atsakovo (CK 6.38 str.1 d., CK 6.200 str.).

Pagal CK 6.71 str. 1, 3 dalis netesybos (bauda, delspinigiai) gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat už įvykdymo termino praleidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė sutartyse nustatytus prievolių įvykdymo terminus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo netesybas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nesumažino iš atsakovo priteistino delspinigių dydžio iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelsto mokėjimo dieną. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus.

CK 6.73 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Iš tikrųjų, ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-173/2006.). Tačiau nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2012). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010). Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vien abstraktus nurodymas, kad 0,2 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną dieną yra akivaizdžiai per didelės, yra nepakankamas pagrindas pripažinti pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-628/2008). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad priteistos 955,91 Lt netesybos, palyginus jas su skolos 6432,50 Lt suma, sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagrindų konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip neprotingą taip pat nėra. Be to, nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, sutartimi sulygo dėl netesybų dydžio (CK 6.156 str.), sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl turi būti vykdoma. Atsakovo argumentai, kad ieškovas nepateikė delspinigių paskaičiavimo, nepagrįsti, nes tokie į bylą ieškovo yra pateikti (I t., b.l.18-21), o jų skaičiavimo pagrindą pagrindžia tarp šalių sudarytos sutartys.

              Pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 5 d. jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsakovui pažeidė sutartyse nustatytus atsiskaitymo terminus ir tokiu būdu padarė tęstinio pobūdžio pažeidimus, todėl ieškinio senaties terminas delspinigiams skaičiuojamas už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iš naujo ir ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių, priskaičiuotų už 6 mėn. terminą prieš ieškinį paduodant teismui. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų delspinigių paskaičiavimo lentelių (I t., b.l.18-21), ieškovas paskaičiavo atsakovui delspinigius už 180 dienų neviršijantį terminą, t.y. neviršijant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyto senaties termino, todėl nepraleidus šio termino. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo reikalavimui dėl delspinigių.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

nutarė:

 

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Danutė Kutrienė

 

 

                                                                                                                              Loreta Lipnickienė             

 

 

                                                                                                                              Andžej Maciejevski