Civilinė byla Nr. 2-314/2007
Procesinio sprendimo kategorija 102.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės S. K. ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-723-153/2007 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui VšĮ Prienų ligoninė, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. M. dėl 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Prienų ligoninė 300 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagimdė pas atsakovą naujagimį, kuris netrukus mirė. Valstybinė medicinos audito inspekcija nustatė, jog ieškovei buvo suteiktos netinkamos ir nesavalaikės sveikatos priežiūros paslaugos ir naujagimis mirė dėl atsakovo kaltės. Todėl ieškovė CK 6.250 straipsnio pagrindu reikalauja atlyginti jai 300 000 Lt neturtinę žalą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau tekste – Komisija) nustatė, jog ieškovei padaryta maksimali Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau tekste - PTŽSAĮ) numatyta 50 minimalių mėnesinių atlygių dydžio neturtinė žala. Tačiau turi būti priteista reali žala numatyta CK, kuris yra aukštesnės galios teisės aktas. Todėl prašo priteisti likusią žalos dalį – 300 000 Lt.
Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. K. ieškinį atsakovui VšĮ Prienų ligoninė, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. M. dėl 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nutartyje nurodė, kad PTŽSAĮ 13 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 13 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) numato, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti, dėl jos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą, kurios dydį pagal paciento ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (PTŽSAĮ 17 str. 1 d.). Minėta komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos (PTŽSAĮ 17 str. 3 d.). Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydami šios komisijos sprendimą. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jei jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių (PTŽSAĮ 17 str. 6 d.). Dėl praleisto termino atnaujinimo kartu su ieškiniu ieškovas turi pateikti teismui pareiškimą, kuris turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 3-4 d.). Teismas nustatė, kad ieškinys pateiktas 2007 m. kovo 16 d. Ieškovei Komisijos 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 56-54, kuriuo išnagrinėtas ieškovės pareiškimas dėl žalos atlyginimo, išsiųstas 2006 m. gruodžio 22 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kada gavo Komisijos sprendimą, tačiau iki ieškovės gyvenamos vietos laiškai persiunčiami greičiau nei per savaitę, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė Komisijos sprendimą yra gavusi iki 2006-ųjų metų pabaigos ir ieškinį pateikė praleidusi nustatytą 30 dienų terminą. Ieškovė neprašo teismo atnaujinti minėtą terminą, nenurodė termino praleidimo priežasčių bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas sveikatos priežiūros įstaigai. Pasibaigus 30 dienų terminui išnyko teisė pateikti ieškinį teismui ir ginčyti Komisijos sprendimą (CPK 75 str. 1 d.), nes ginčas yra išspręstas ikiteismine tvarka. Dėl to ieškinį priimti teismas atsisakė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir grąžino ieškinį ieškovei.
Ieškovė S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
- ieškovė kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 straipsnio pagrindu, kuriuo neribojamas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Esant įstatymo ir CK prieštaravimams, turi būti taikomas CK, todėl ieškovė ieškinyje nesivadovauja PTŽSAĮ. Kai ginčas nagrinėjamas teisme, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK reikalavimus, o ne PTŽSAĮ;
- teismas neteisingai nustatė ieškinio dalyką. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o ne skundė Komisijos sprendimą. Šio sprendimo ieškovė neginčija, su juo sutinka ir juo remiasi ieškinyje. Ieškovė taip pat neskundžia Komisijos jai priteistos maksimalios pagal PTŽSAĮ 50 minimalių mėnesinių atlyginimo dydžio žalos atlyginimo. Komisijos sprendimai yra privalomi gydymo įstaigoms, tačiau neprivalomi pacientams. Tačiau ieškovė patyrė didesnę žalą, nei nustatė Komisija, todėl ji kreipiasi dėl pilnutinio žalos atlyginimo, kurio negali riboti joks įstatymas;
- žalą patyręs asmuo gali kreiptis į teismą ir įrodęs visą žalą, kurią patyrė, turi teisę į jos atlyginimą. Kadangi ieškovė kreipiasi dėl 300 000 Lt žalos atlyginimo, o ne ginčija Komisijos sprendimą, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Iš ieškinio matyti, kad ieškovė reikalauja didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos ir savo reikalavimą grindžia CK normomis reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą ir nurodo, jog PTŽSAĮ netaikytinas. PTŽSAĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad nustatant neturtinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgiama į žalos padarymo aplinkybes, laikantis nuostatos, kad paprastai šis dydis kiekvienu atveju negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų, o kai ginčas nagrinėjamas teisme, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso reikalavimais. Iš minėtos įstatymo normos matyti, jog įstatymo nustatytas neturtinės žalos dydis - 50 minimalių mėnesinių algų, yra rekomendacinio pobūdžio, t.y. neimperatyvus. Todėl Komisija turėjo teisę priimti sprendimą atlyginti neturtinę ieškovei padarytą žalą ir didesne suma, nei 50 minimalių mėnesinių algų. Kadangi ieškovės netenkino Komisijos priimtas sprendimas, todėl ji privalėjo skųsti Komisijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškinio dalykas yra Komisijos sprendimas ir pagrįstai nurodė, jog Komisijos sprendimui skųsti yra nustatytas 30 dienų terminas (PTŽSAĮ 17 str. 6 d.). Tačiau pirmosios instancijos formaliai pažvelgė į termino skųsti Komisijos sprendimą atnaujinimo klausimą.
PTŽSAĮ 17 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas gali atnaujinti terminą Komisijos sprendimui apskųsti. Taigi, terminas nėra naikinamasis.
CPK 307 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, paleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleistų procesinių terminų atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti teisės į tinkamą teismo procesą principo (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.) įgyvendinimą, kai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, jiems buvo užkirstas kelias laiku ir tinkamai įgyvendinti procesines teises, kurių įgyvendinimui nustatytas procesinis terminas. Nei CPK 78 straipsnyje, nei 307 straipsnyje, nei kurioje nors kitoje įstatymo normoje nėra numatyta, kad atnaujinti praleistą procesinį terminą teismas gali tik jeigu to prašo dalyvaujantis byloje asmuo. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu, ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šio principo įgyvendinimui (tokia formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-36/2004).
Dėl nurodytų priežasčių, kai asmuo procesinį veiksmą atlieka praleidęs nustatytą terminą, vien ta aplinkybė, kad nėra dalyvaujančio byloje asmens prašymo praleistą procesinį terminą atnaujinti, negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti svarstyti praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą. Taip pat ši aplinkybė negali pateisinti ir teismo atsisakymą atnaujinti praleistą procesinį terminą, kai turima duomenų, kurie sudaro pagrindą pripažinti šį terminą praleidus dėl svarbios priežasties. Todėl teismas, turėdamas duomenų, kad procesinis terminas galėjo būti praleistas nedaug, esant jį praleidusio asmens aiškiai išreikštai valiai ginti savo interesus, teismas ex proprio motu, atsižvelgdamas į atitinkamos kategorijos bylose galiojančias įrodinėjimo taisykles, turi svarstyti termino atnaujinimo klausimą. Nustatęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, procesinį veiksmą asmuo atliko per protingą laiką, teismas privalo praleistą procesinį terminą atnaujinti, nepriklausomai, ar dalyvaujantis byloje asmuo padavė prašymą jį atnaujinti, ar ne.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė nebuvo pasyvi, ji gynė savo teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina, kad žala padaryta ieškovės naujagimiui, kad žalos pasekmės pačios skaudžiausios ir neatstatomos. Terminas praleistas nedaug, t.y. reikalavimą dėl žalos išieškojimą ieškovė pareiškė per protingą terminą, terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių. Remiantis proceso ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), kai yra tokios aplinkybės, teismas ex proprio motu privalėjo konstatuoti, jog terminą apskųsti Komisijos sprendimą ieškovė praleido dėl svarbios priežasties ir šį praleistą procesinį terminą atnaujinti, nors ieškovė ir nepadavė prašymo jį atnaujinti. To nepadaręs, teismas pažeidė CPK 78 ir 307 straipsnius ir teisės į tinkamą teismo procesą principą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl praleisto termino ieškiniui paduoti išspręstinas iš esmės - terminą atnaujintinas (CPK 337 str. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu:
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti praleistą terminą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimui apskųsti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Teisėjai Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis