Civilinė byla Nr. 3K-3-537/2010                                                                 

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 129.19.1      

 (S)

                                           

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.  gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl antstolės M. L. patvarkymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I. Ginčo esmė

 

Byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl teismo nutarimu konfiskuoto automobilio, kuris pripažintas nerealizuotinu, perdavimo realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai antstolio patvarkymu.

Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau - Vilniaus apskrities VMI) pareiškimu prašė pripažinti antstolės M. L. 2009 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą dėl konfiskuoto automobilio perdavimo vykdomojoje byloje neteisėtu ir panaikinti. Jis nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. nutarimu nusprendė iš R. R. M. konfiskuoti 1988 m. automobilį „Volkswagen Golf“. Vykdydama teismo nutarimą, antstolės M. L. padėjėja L. S. areštavo minėtą automobilį bei 2009 m. kovo 25 d. raštu dėl turto konfiskavimo informavo apie tai Vilniaus apskrities VMI. 2009 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities VMI atsisakė konfiskuotą automobilį apskaityti ir realizuoti, motyvuodama tuo, kad jis turi labai didelių trūkumų ir neatitinka kelių transporto priemonėms keliamų reikalavimų. Savo atsisakymą Vilniaus apskrities VMI grindė Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis. Vadovaudamasi CPK 692 straipsniu, antstolė M. L. pakartotinai 2009 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje – pavedė Vilniaus apskrities VMI perimti konfiskuotą automobilį.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Trakų rajono apylinkės teismas  2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino Vilniaus apskrities VMI pareiškimo dėl antstolės M. L. 2009 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo panaikinimo vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 4.47 straipsnio 10 punkto konfiskaciją įvardija kaip vieną iš nuosavybės įgijimo pagrindų, kai daiktai paimami už pažeidimus pagal įstatymą. Teismas nustatė, jog automobilis „Volkswagen Golf“ konfiskuotas Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarimu už R. R. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje. Asmuo, pagal teismo sprendimą (nutarimą) įgijęs nuosavybės teises, daikto savininku tampa nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, valstybė automobilio savininke tapo įsiteisėjus 2009 m. vasario 10 d. nutarimui, t. y. 2009 m. vasario 21 d. Pagal CPK 692 straipsnį teismo konfiskuotą turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, t. y. antstolis turi perduoti turtą savininkui – valstybei, kurios funkcijas perduodant, apskaitant, saugant, realizuojant, grąžinant ir pripažįstant atliekomis konfiskuotą ir kitą Taisyklėse nurodytą turtą, vykdo mokesčių inspekcija (Taisyklių 2 punktas). Taisyklės, kaip poįstatyminis aktas, reglamentuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip valstybei perduoto turto tvarkytojos veiksmus su jose nurodytu turtu (Taisyklių 2 punktas), bet nesprendžia ir negali spręsti nuosavybės pripažinimo valstybei klausimo. Tokios teisės neturi ir mokesčių inspekcija. Antstolis, vykdydamas teismo nutarimą, privalo perduoti valstybės įgaliotai institucijai (šiuo atveju – Valstybinei mokesčių inspekcijai) konfiskuotą turtą, o valstybės įgaliota institucija privalo jį priimti, nes šis turtas yra paimtas pagal įstatymą už asmens padarytą  teisės pažeidimą. Jokie įstatymai nesieja  teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo su tokio turto apskaitos tvarka, galimybe šį turtą realizuoti ar pan.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą 2010 m.  gegužės 18 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija laikė, kad nuosavybės teisės perėjimo valstybei momentu laikytinas nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momentas, ką netiesiogiai patvirtina BK 72 straipsnio 5 dalis. Dėl to asmens, kurio turtas konfiskuojamas, nuosavybės teisė antstoliui perėmus turtą yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei. Antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nesuteikta teisės disponuoti valstybei priklausančiu turtu. CPK 692 straipsnyje vienareikšmiškai nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi įstatymas numato, kad antstolis perduoda konfiskuotą turtą valstybei, o neperduoda tik įstatymų nustatytais atvejais. Nesutikdama su konfiskuoto automobilio perdavimu Inspekcijai, pastaroji vadovaujasi 2004 m. gegužės 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, pagal kurių 6.1 punktą Mokesčių inspekcija turi apskaityti tik tokį turtą, kuris yra realizuotinas, t. y. turintis ekonominę vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, šalims skirtingai vertinant, kuri teisės norma turi būti taikoma ginčui, pirmenybė teikiama aukštesnės galios teisės aktui, šiuo atveju CPK normoms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbus teisinis, o ne faktinis daikto perdavimas, nustatant, kas turi apskaityti ginčo turtą. Teisiškai, minėta, nuosavybė pereina nuo nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, taigi nuosavybė Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai į automobilį jau perėjo įsiteisėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarimui. Laikytina, kad teisiškai šis automobilis jau priklauso Mokesčių inspekcijai, todėl ji ir yra ta institucija, kuriai tenka pareiga sutvarkyti nelikvidų turtą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pagal Taisyklių 5 punktą nuostatą valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Mokesčių inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Taigi taisyklės tiesiogiai išaiškina turto, įskaitant pripažįstamo atliekomis, realizavimo klausimą - tai atliekama iš valstybės biudžeto asignavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad  antstolis, kurio žinioje yra Vilniaus apskrities VMI nerealizuotinu pripažintas konfiskuotas automobilis, nėra asignavimų valdytojas, todėl jam taisyklių 5, 6 ar 20 punktų nuostatos negali būti taikomos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą: pareiškimą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

1. Teismai padarė neteisingas teisines išvadas ir dėl to netinkamai išsprendė bylą. Turto, konfiskuoto teismo nutarimu už administracinės teisės pažeidimus, nuosavybės teisių turėtoja tampa valstybė, bet ne VMI. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktą valstybė turto savininku tampa ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo konfiskuoto turto perėmimo momento. Analogiškai VMI patikėjimo teises į perduodamą  turtą įgyja ne nuo teismo sprendimo, bet nuo turto perdavimo jai, kaip patikėtinei, momento. VMI, spręsdama dėl valstybei perduodamo turto perėmimo, apskaitymo, pripažinimo atliekomis ir utilizavimo, negali būti laikoma atsakinga už nelikvidaus turto likvidavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuoto turto realizavimo terminas yra pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant VMI patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą. VMI yra atsakinga tik už perimto į savo apskaitą turto realizavimą. Nelikvidus turtas iš viso negali būti realizuojamas, o institucijos, valdančios šį turtą turi būti pripažintas atliekomis ir utilizuojamas, todėl inspekcija jo neprivalo perimti.

2. Kartu teismai netinkamai taikė CPK. Pagal CPK 692 straipsnį VMI priimti antstolio perduotą konfiskuotą turtą realizuoti turi tik tuo atveju, jeigu toks turtas apskritai yra realizuotinas per varžytynes, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, ir pan. Turto, konfiskuoto teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris yra nerealizuotinas (neturintis ekonominės vertės), mokesčių inspekcija neprivalo realizuoti.

3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 5 punkto nuostatą VMI jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, todėl tai išsprendžia turto utilizavimo klausimą. Ši išvada netiksli, nes teismo cituojamas Taisyklių 5 punktas įtvirtina ne tik VMI, bet ir kitų institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, teisę į biudžeto asignavimus siekiant padengti išlaidas susijusias su tokio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentas, kad mokesčių inspekcija yra vienintelė tokių asignavimų gavėja ir dėl to turėtų perimti nerealizuotiną turtą, yra nepagrįstas.

 

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.  

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

 

Dėl institucijų, kurioms realizuoti perduotinas konfiskuotas automobilis

 

Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą daiktą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Atsižvelgiant į CPK 638 straipsnio 2 dalyje, 691, 692 straipsniuose įtvirtintų normų prasmę, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent valstybinei mokesčių inspekcijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuoto turto realizavimas reiškia bet kokius veiksmus, susijusius su konfiskuoto turto pardavimu ar realizavimu kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įstatymai nenustato kitokių antstolio veiksmų negu tų, kurie įtvirtinti CPK 692 straipsnyje. Taigi taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, negali būti CPK 692 straipsnio kontekste vertinamos kaip įstatymas. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į Taisykles, kaip teisės aktą, nustatantį CPK 692 straipsnyje įtvirtintos antstolio pareigos perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą išimtį. Pažymėtina, kad tokio aiškinimo laikomasi ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. antstolė M. L., bylos Nr. 3K-3-397/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Antstolė R. A., kt. v. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-381/2010).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagal CPK 692 straipsnio normos prasmę teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas, viena vertus, turi būti perduodamas realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, tačiau, kita vertus, perduodamo turto priėmimas, kaip toks, neužkerta kelio ir nepašalina pareigos turtą perėmusiai Valstybinei mokesčių inspekcijai laikytis atitinkamų Taisyklių nuostatų, susijusių su antstolio perduoto turto apskaita, saugojimu, realizavimu ir (arba) pripažinimu atliekomis.

Pažymėtina, kad iš esmės visi kasacinio skundo argumentai susiję su Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigų vykdymo procese realizuojant turtą išaiškinimu, todėl konstatavus, kad konfiskuoto turto realizavimas reiškia bet kokius veiksmus, susijusius su konfiskuoto turto pardavimu ar realizavimu CPK nustatyta tvarka, nėra prasmės nagrinėti ir pasisakyti dėl kiekvieno kasacinio skundo argumento atskirai, nes jų sąsąjumas lemia, kad šioje byloje atsakymas į vieną argumentą reiškia atsakymą į visus argumentus vienu metu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.  gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Birutė Janavičiūtė
	Algis Norkūnas
	Vincas Verseckas