Administracinė byla Nr. A11 – 193/2007
Procesinio sprendimo kategorija 25; 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. V.,
pareiškėjo atstovui K. V.,
atsakovo atstovui Rimvydui Valentukevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinei komisijai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 3 – 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos (toliau – atsakovas, Komisija) 2006 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 76-4 viešai paskelbti duomenis. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė jo darbą reglamentuojančių teisės aktų, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjo tvirtinimu, Komisija ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A6-1775/2005, kuriuo teismas įpareigojo Komisiją iš naujo nagrinėti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Darbo komisijos grupės parengtą bylos medžiagą ir nurodė Komisijai atkreipti dėmesį į konkrečias bylos aplinkybes (ABTĮ 14 str.). Pažymėjo, kad iš priimto nutarimo nematyti, kaip Komisija balsavo ir kokie buvo kiekvieno Komisijos nario sprendimo motyvai. Jam nebuvo pateiktas Komisijos narių vertinimo lapas, todėl jis neturėjo galimybės įvertinti Komisijos sprendimo teisėtumo ir tinkamai ginti savo teisių (Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. 3 d., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. I-17 patvirtinto Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos darbo reglamento (toliau – Komisijos darbo reglamentas) 4, 19 p.). Be to, pažymėjo, kad vertinimo lapas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2002 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-44/2002) laikytinas administraciniu aktu ir tokio akto teisėtumo ir pagrįstumo tyrimas patenka į administracinių teismų kompetenciją. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, priimdama nutarimą, vadovavosi išvada apie konstatuotą bendradarbiavimo faktą, tačiau atėmė iš jo teisę apskųsti šią išvadą dėl paties bendradarbiavimo fakto. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, Komisija, būdama viešojo administravimo subjektas, sprendimo pripažinti jį slapta bendradarbiavusiu su SSRS specialiosiomis tarnybomis neįformino, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, ir apie jo priėmimą neinformavo. Pareiškėjo nuomone, iš jo buvo atimta teisė ginti pažeistas teises teisme. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo nustatyti aplinkybes ir ištirti jas patvirtinančius įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų apie rašytinio ar žodinio įsipareigojimo dėl slapto bendradarbiavimo buvimą: slaptų užduočių ar pavedimų gavimą ir vykdymą, slaptų susitikimų faktą, dokumentų, reglamentuojančių tarpžinybinį bendradarbiavimą, ryšių srityje nebuvimą. Tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų dėl aukščiau išvardytų aspektų buvimo Komisija nenustatinėjo ir netyrė, o motyvus dėl slapto bendradarbiavimo grindė vienintelio rašytinio dokumento – agento įskaitos kortelių – kopijomis ir anketos atsakymais. Pareiškėjo nuomone, agento įskaitos kortelės kopija nepatvirtina Komisijos nurodyto slapto bendradarbiavimo fakto ir realaus jo buvimo. Kortelėje nėra jo parašo, įsipareigojimo dėl slapto bendradarbiavimo, teikti informaciją, vykdyti užduotis ar pavedimus arba įrodymo, kad jis būtų pasirinkęs slapyvardį (duomenys neskelbtini). Įrašai kortelėje kelia pagrįstų abejonių, nėra aišku, kada ji buvo užpildyta, kieno ir kokiais tikslais. Pareiškėjo manymu, įskaitos kortelės kopija turėtų įrodomąją galią tik atlikus jos originalo ekspertizę ir gavus specialisto išvadas apie jos ir joje pateiktos informacijos atitikimą realioms aplinkybėms. Be to, nėra aišku, kodėl darbo grupės nebuvo apklaustas pasirašęs kortelėje asmuo. Pažymėjo, kad Komisija, pakartotinai svarstydama klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymą įvertinti (duomenys neskelbtini) atliktą jo apklausos faktą. Būtent tada Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (duomenys neskelbtini) darbuotojui jis raštu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendravo su (duomenys neskelbtini) SSRS specialiųjų tarnybų padalinių atstovais. Pareiškėjas nurodė, kad kiekvienais metais, prasidedant vasaros sezonui, jis būdavo kviečiamas apsilankyti pas minėtų specialiųjų tarnybų atstovą ir duoti paaiškinimą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareikalavus paaiškinimus rašė raštu, nurodydamas savo pareigas ir asmens duomenis – vardą ir pavardę. Taip pat nurodė, kad buvo supažindinamas su tarpžinybiniais dokumentais, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jis niekada nėra pasirašęs jokių įsipareigojimų apie slaptą bendradarbiavimą ar paaiškinimų slapyvardžiu, slapyvardis (duomenys neskelbtini) jam nežinomas, niekada nėra gavęs iš minėtų tarnybų jokių slaptų užduočių ar pavedimų ir jų vykdęs. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakymų į (duomenys neskelbtini) anketos klausimus visuma patvirtina realiai buvusias aplinkybes bendravimo su specialiųjų tarnybų atstovais, o ne slaptą bendradarbiavimą. Taip pat pažymėjo, kad Komisija nutarime remiasi tik trimis anketos atsakymais iš dvidešimt devynių ir nieko nepasisako dėl kitų. Tai patvirtina Komisijos šališkumą ir neobjektyvumą.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 19 – 22) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad svarstydamas iš naujo minėtos bylos medžiagą įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo nuostatas ir atsižvelgė į jas ta apimtimi, kuria objektyviai galėjo atsižvelgti, ir priėmė naują, detaliai motyvuotą nutarimą. Komisijos tvirtinimu, ji vadovavosi ta pačia Valstybės saugumo departamento Darbo grupės surinkta medžiaga apie pareiškėją, o taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytais pareiškėjo pareiškimais (duomenys neskelbtini) Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, kuriuos pareiškėjas surašė dalyvaujant Valstybės saugumo departamento (duomenys neskelbtini) pareigūnui. Pažymėjo, kad Komisija nepažeidė ir ABTĮ 14 straipsnio nuostatų, kadangi skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasi objektyviais kriterijais ir duomenimis, galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei kiekvieno Komisijos nario teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu. Paaiškino, kad Komisija, vadovaujantis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, balsavimo būdu priima kolegialius sprendimus, t. y. nutarimus viešai paskelbti duomenis apie asmens slaptą bendradarbiavimą. Būtent šie Komisijos nutarimai, o ne Komisijos narių išvados asmens veiklos vertinimo lape, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra individualūs administraciniai aktai. Asmens veiklos vertinimo lapas yra pagrindas Komisijos sprendimui, kurį numato tiek minėtasis Įstatymas, tiek ir Komisijos darbo reglamentas, priimti. Atsakovas nurodė, kad nutarimas yra motyvuotas, motyvai pagrįsti surinktų dokumentinių įrodymų (agento įskaitos kortelės įrašai) ir paties pareiškėjo paaiškinimų (anketa, pareiškimai Valstybės saugumo departamento vadovui) turinio vertinimu ir su šia įrodymų visuma susijusiomis objektyviomis išvadomis. Nutarime yra nurodyti jo priėmimo pagrindai, duomenys, kuriais vadovavosi jį priimant dalyvavę Komisijos nariai, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, jis pasirašytas Komisijos pirmininko. Nutarimas yra be antspaudo, kadangi Komisija yra tarpžinybinė, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, neturinti juridinio asmens teisių ir jam privalomų rekvizitų (antspaudo, banko sąskaitos). Pažymėjo, kad Komisijos pirmininkės pasirašytu 2006 m. sausio 6 d. pranešimu Nr. 97-13 pareiškėjas 2006 m. sausio 23 d. pasirašytinai buvo informuotas apie priimtą nutarimą. Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos ypatingojo archyvo Valstybės saugumo komiteto dokumentų saugykloje saugoma agento (duomenys neskelbtini) kortelė patvirtina, jog pareiškėjas, slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), buvo užverbuotas (duomenys neskelbtini). Ši archyve saugoma kortelė ir joje esantys įrašai kartu su kitais duomenimis – klausimų asmenims, galbūt bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, anketa pakankamai objektyviai įrodo pareiškėjo užverbavimo, buvimo Valstybės saugumo komiteto agentu (duomenys neskelbtini) faktą ir sąmoningą faktinę jo veiklą. Atsakovas pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog jis sąmoningai nebendradarbiavo su Valstybės saugumo komiteto pareigūnais, o toks bendravimas buvo prievartinis ir būtinas pagal tuo metu užimamas pareigas. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog žodžiu teikė informaciją apie bendradarbius – kur gyvena, kaip dirba, kokios jų nuotaikos, taip pat kelis kartus buvo paprašytas parašyti darbuotojų charakteristikas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Valstybės saugumo komitetu ilgą laikotarpį ir reguliariai, šis bendradarbiavimas nebuvo viešas, o priešingai – slapto pobūdžio, todėl jis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir užimdamas atsakingas pareigas, negalėjo nesuvokti ir nesuprasti savo bendradarbiavimo su šia sovietų specialiąja struktūra sąmoningumo reikšmės ir pobūdžio. Šias aplinkybes, atsakovo nuomone, patvirtina pareiškėjo užpildyta anketa.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 22 d. sprendimu (T 2, b. l. 138 – 143) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Įstatymo (1999 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. VIII-1436, 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1726 redakcija) 2 straipsnio 1, 2 dalimis, SSRS VSK pirmininko 1983 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 00145 patvirtintos SSRS valstybės saugumo organų agentūros įskaitos vedimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 9, 12 punktais, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad asmuo, slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), buvo užverbuotas (duomenys neskelbtini). Kortelėse esantys įrašai apie agentą, slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), atitinka laikotarpius ir vietoves, kuriose gyveno ir dirbo pareiškėjas. Akivaizdu, jog Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos kortelėse, kurių formos yra Nr. 3 ir Nr. 3a, nurodyti duomenys yra apie pareiškėją. Pastarasis kortelėse nurodytų duomenų tikrumo iš esmės neginčija, o buto numerio neatitikimas esminės reikšmės neturi ir nepaneigia, jog kortelėse nurodyta informacija nėra susijusi su juo. Teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas iš esmės neneigia bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiąja tarnyba – Valstybės saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos – fakto. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino ne tik susitikimus su Valstybės saugumo komiteto darbuotojais, bet ir informacijos jiems teikimo faktą. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, šalių paaiškinimai yra įrodymai, kuriais nustatomi faktiniai duomenys. Nors pareiškėjas tokią informaciją laiko nereikšminga, tačiau toks veikimas ir panašaus pobūdžio informacijos teikimas būtent ir atitinka agento sąvokoje įtvirtintą užduočių ir pavedimų vykdymo aspektą. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog Įstatyme nėra įtvirtintas buvusios SSRS specialiosioms tarnyboms suteiktos informacijos, pavedimų, užduočių ir pan. reikšmingumo ar svarbumo aspektas. Pareiškėjo teiginys, kad jis sąmoningai nebendradarbiavo su Valstybės saugumo komiteto pareigūnais, o toks bendravimas buvo prievartinis ir būtinas pagal tuo metu užimamas pareigas, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad Įstatyme įtvirtintoje asmens, slapta bendradarbiavusio su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąvokoje nėra įtvirtintas privalomas rašytinis įsipareigojimas. Toks įsipareigojimas gali būti ir žodinis. Pats atitinkamos informacijos, žinių Valstybės saugumo komiteto pareigūnams suteikimo faktas bei tokio veikimo sąmoningumo faktorius patvirtina, jog pareiškėjas atitinka Įstatyme įtvirtintą asmens, slaptai bendradarbiavusio su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, sąvoką. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginys, kad Komisijos narių išvada asmens vertinimo lape yra individualus administracinis aktas, kurio jis negalėjo apskųsti, kadangi jam nebuvo suteikta teisė su ja susipažinti, yra nepagrįstas. Komisijos narių išvada yra pagrindas Komisijos sprendimui priimti. Išvada negali būti prilyginama Komisijos priimtam sprendimui, sukeliančiam teisines pasekmes pareiškėjui, t. y. nelaikytina administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d.), dėl kurio gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui. Motyvuotą nutarimą pareiškėjas gavo pasirašytinai 2006 m. sausio 23 d. Pareiškėjas per Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir neprisipažino slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, todėl Komisija pagrįstai nutarė duomenis apie tai paskelbti viešai, kaip numatyta Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 147 – 152) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio, 86 straipsnio 2, 3 dalių, 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, apribojo jo teisę teikti įrodymus.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisijos nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nepagrindė, kodėl Komisijos išvada nelaikytina individualiu aktu.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 159) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, priėmė teisingą ir objektyviais faktais pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Bylai reikšmingos aplinkybės – tai faktinės bylos aplinkybės, su kurių buvimu (nustatymu) byloje taikytinas įstatymas sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra taikytinas specialus ginčo santykius reglamentuojantis Įstatymas, kurio paskirtis - apibrėžti asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registravimo, prisipažinimo, įrašymo į įskaitą ir šių asmenų apsaugos tvarką bei atsakingos už šį darbą valstybės institucijos veiklą, taip pat nustatyti apribojimus asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kurie įstatymo nustatyta tvarka neprisipažino su jomis bendradarbiavę. Taigi taikant Įstatymą yra reikšminga nustatyti, ar konkretus asmuo (Įstatymo taikymo prasme) gali būti priskirtas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ratui. Asmens, slapta bendradarbiavusio su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, apibūdinimas (sąvoka) pateiktas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis šiame apibūdinime nustatytais kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu šiuos kriterijus atitinkančios aplinkybės laikytinos bylai reikšmingomis aplinkybėmis.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, - Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienio šalies pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, faktiškai ir sąmoningai veikęs vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo įstatymais (agentas, rezidentas, patikimas asmuo, konspiracinių patalpų laikytojas, susitikimų buto laikytojas, neetatinis operatyvinis darbuotojas ar kitas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis). Kolegija pažymi, kad šios dalies nuostatos apie asmens faktišką ir sąmoningą veiklą vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus, jeigu tokios veiklos nereglamentavo šiam asmeniui šios veiklos metu taikytini tarnybos statutai ar darbo įstatymai, laikytini minėtais kriterijais ir tuo pačiu šias nuostatas atitinkančios aplinkybės yra bylai reikšmingas aplinkybės. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje.
ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys archyviniai dokumentai, pareiškėjo įvairiais būdais ir laikotarpiais pateikti paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pagal šią straipsnio dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šios dalies nuostatos apie vidinį (teismo) įsitikinimą, būtinumą vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais rodo, kad įrodymų įvertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas taip pat subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos (joje vertintinų įrodymų) specifika, kuri pasireiškia tuo, kad (paprastai) turi būti įvertinami nevisiškai išlikę archyviniai duomenys, kad tokio pobūdžio archyvai didele dalimi nėra Lietuvos valstybės žinioje ir kad dėl istorinių bei kitų su teisės taikymu nesusietų priežasčių galimos įvairios manipuliacijos, reikalauja itin kruopščiai nagrinėti įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais. Tai reiškia, kad tam tikri įrodymai (kurie tariamai patvirtina asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis faktą), jeigu jie nėra patvirtinti kitais (iš kitų pirminių šaltinių gautais) įrodymais (arba neatitinka kitų įrodymų), savaime negali nulemti išvados apie minėto bendradarbiavimo fakto nustatymą, t. y. jie negali būti pripažinti patikimais ir pakankamais daryti atitinkamą išvadą įrodymais.
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir išvadomis įrodymų įvertinimo klausimu. Kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai yra gauti iš skirtingų pirminių šaltinių ir skirtingu laiku. Jų yra pakankamai daug, tarpusavyje jie neprieštarauja, o, priešingai, patvirtina faktinių aplinkybių vientisumą. Todėl pirmosios instancijos teismo jie įvertinti teisingai.
Kolegija taip pat pažymi, kad Komisijos priimtas (pareiškėjo skundžiamas) sprendimas atitinka Įstatymo 4 straipsnio nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas apie slaptumą bei konfidencialumą, toks Komisijos sprendimas negali visiškai atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, keliamų sprendimui. ABTĮ taikymo požiūriu nurodytas Komisijos sprendimas (nutarimas) laikytinas individualiu teisės aktu, nes būtent jis sukelia jame nurodytam asmeniui atitinkamas teisines pasekmes. Komisijos posėdžių protokolai, asmens vertinimo lapai yra įrodymai, patvirtinantys Komisijos sprendimo priėmimo procedūros laikymąsi, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinami Komisijos priimto sprendimo patikrinimo teisėtumo aspektu. Todėl atitinkami apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.
Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Nijolė Piškinaitė
Arūnas Sutkevičius