Administracinė byla Nr. A-763-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02455-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens Auditas ir konsultacijos UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Auditas ir konsultacijos UAB dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–9) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. GT-5(15)-S ,,Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. spalio 17 d. trečiojo suinteresuoto asmens Auditas ir konsultacijos UAB (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) vardu parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 460/2374(Pal):14 (toliau – ir Ataskaita), kurioje buvo įvertintas uždarajai akcinei bendrovei poilsio namams ,,Baltija“ (toliau – ir UAB poilsio namai „Baltija“) priklausantis turtas, esantis Palangoje. 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba (dabar – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 141-S-16 įvertinti, ar Ataskaita atitinka vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 2015 m. vasario 13 d. Garbės teismas gavo Tarnybos 2015 m. vasario 13 d. išvadą Nr. GT-5(15)-I „Dėl vertintojos A. K. veiksmų rengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 460/2374(Pal):14“ ir Tarnybos 2015 m. vasario 13 d. teikimą Nr. GT-5(15)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“. 2015 m. kovo 12 d. buvo priimtas Garbės teismo sprendimas Nr. GT-5(15)-S, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu.
3. Pareiškėja, nesutikdama su paskirta drausmine nuobauda, teigė, kad Garbės teismas nepagrįstai nurodė, jog ji, vertindama turtą lyginamuoju metodu, klaidingai parinko vertinamo objekto buvimo vietą (verčių zoną), todėl neteisingai pritaikė pataisą dėl vietos ir taip pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą. Tai yra skaičiavimo netikslumas (korektūros klaida), kuris nereiškia, kad Ataskaitoje nėra turto vertės nustatymo pagrindimo. Garbės teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji, vertindama turtą lyginamuoju metodu, nepagrindė pardavimo datos pataisų bei Ataskaitoje nenurodė tikslių duomenų šaltinių ir taip pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 30 punktą. Ataskaitoje pardavimo datos koeficiento pataisa yra tinkama ir pagrįsta, o naudotų duomenų šaltinis yra nurodytas. Taip pat motyvuotai parinktas palyginamojo metodo taikymo būdas ir pritaikyti +0,015 proc. ir +0,022 proc. pardavimo datos koeficientai, kurie Ataskaitoje tinkamai pagrįsti. Pasirinkti lyginamojo metodo taikymo būdo motyvai išsamiai paaiškinti pateikus norminių dokumentų nuorašus 2015 m. kovo 12 d. vykusiame Garbės teismo posėdyje. Garbės teismas nepagrįstai nurodė, jog Ataskaitoje yra nepagrįstos pataisos dėl priklausinių buvimo / nebuvimo ir taip pažeistas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas. Metodikos 58.2 punktas numato pareigą, jei būtina, vertintojui parinkti pataisas dėl lyginamųjų objektų. Šiuo atveju nebuvo būtina taikyti pataisos dėl priklausinių buvimo / nebuvimo, ir tai pagrindė Ataskaitoje. Pareiškėja taip pat nesutiko su Garbės teismo išvadomis, kad pastato, kurio plotas 195,08 kv. m, rinkos vertė apskaičiuota klaidingai ir dėl to yra pažeistas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas. Garbės teismo minima klaida buvo ištaisyta, o pajamų metodo rinkos vertė nustatoma nebuvo, todėl tokia klaida negali būti laikoma Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimu. Garbės teismas, kritikuodamas Ataskaitoje apskaičiuojamas pardavimo datos pataisas bei priklausinių pataisų nebuvimo pagrindimą (t. y. lyginamojo metodo taikymo būdus), pažeidžia Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 21 straipsnio 8 punktą. Pareiškėja nurodė, kad vertintojas savo nuožiūra gali motyvuotai pasirinkti metodo taikymo technologijas ir modelius ir tik turto vertintojas gali nuspręsti, ar vienas ir kitas objektas yra analogiški arba panašūs, tai – išimtinai vertintojo diskrecijai teisės aktų paliktas klausimas. Pareiškėjos nuomone, Garbės teismas ir Tarnyba sudarė sąlygas pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą. Garbės teismo parengiamojo posėdžio metu buvo pakviesti Tarnybos atstovai, o ji į parengiamąjį posėdį nepakviesta. Garbės teismo parengiamojo posėdžio metu padaryti procedūriniai pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą. Be to, Ataskaita negalėjo turėti įtakos viešajam interesui.
4. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 53–63) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte yra nustatyta vertintojo pareiga vertinimo ataskaitoje pateikti vertinamo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti apdairumo ir atsargumo principai suponuoja vertintojo pareigą vertinimą atlikti atidžiai ir pastabiai, t. y. siekdamas išvengti galimų klaidų, vertintojas privalo įsitikinti ataskaitoje nurodomos informacijos teisingumu, kiek įmanoma patikrinti ataskaitoje nurodomą informaciją. Vertės nustatymo pagrindimas – esminis vertinimo procedūros elementas, nuo kurio priklauso vertinimo rezultatas, todėl duomenys, naudojami vertės nustatymui pagrįsti, turi būti tikrinami itin kruopščiai ir atsakingai. Ataskaitoje pateikiamas vertės nustatymo pagrindimas objektyviai turi atitikti tikslumo ir išsamumo reikalavimus. Nurodė, kad Ataskaitoje padarytas klaidas, turėjusias įtakos galutiniam skaičiavimų rezultatui, pastebėjo ne pati vertintoja, o Tarnyba, kuri 2015 m. vasario 13 d. išvadoje, skirtoje Garbės teismui, nurodė Ataskaitoje pastebėtas klaidas. Turto vertinimo ataskaitą pasirašo ne tik ją parengęs turto arba verslo vertintojas, bet ir vertinimo įmonės įgaliotas asmuo, kuris taip pat įsitikina ataskaitoje nurodomos informacijos teisingumu ir užtikrina didesnį ataskaitų objektyvumą. Atsakovo nuomone, Ataskaitos vidinė kontrolė nebuvo užtikrinta, o pateikdama rinkos vertės nustatymo pagrindimą ir padarydama klaidą Ataskaitoje vertintoja atliko neigiamas pasekmes sukėlusius veiksmus, taip netinkamai vykdė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą vertinimo ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus. Aplinkybė, jog vertintoja pripažino Ataskaitoje padarytas skaičiavimo klaidas, turėjo įtakos parenkant skirtiną drausminę nuobaudą, t. y. Garbės teismas šią aplinkybę vertino kaip švelninančią vertintojos atsakomybę. Atsakovas nurodė, kad vertintoja nepagrįstai vertinamą turtą – poilsio ir gydymo paskirties pastatą, esantį Palangoje, prilygino administracinės paskirties pastatams – biurams, esantiems Klaipėdoje. Tokie vertintojos veiksmai yra nepagrįsti tiek dėl turto paskirties skirtumų, tiek dėl vietovės skirtumų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepaneigė Garbės teismo išvados, jog ji nepagrįstai lygino tarpusavyje Klaipėdos miesto ir Palangos miesto sandorius. Aplinkybė, jog tiek administraciniai pastatai, tiek poilsio ir gydymo pastatai priskiriami negyvenamiesiems pastatams, visiškai nepagrindžia galimybės šiuos skirtingos paskirties pastatus lyginti tarpusavyje. Atsakovas teigė, kad iš Ataskaitos 8 figūroje pateiktos informacijos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog Ataskaitoje nebuvo būtina taikyti priklausinių pataisos koeficiento, kadangi šios figūros duomenys (kainos pokytis) priklauso ne tik nuo priklausinių buvimo / nebuvimo, bet ir nuo kitų požymių. Dėl Garbės teismo teisės vertinti vertintojo pasirinktą metodą nurodė, kad vertintojo teisė savarankiškai atlikti turto vertinimą ir vertintojo diskrecija parinkti taikytinus vertinimo metodus neatleidžia vertintojo nuo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos pateikti vertinimo ataskaitoje vertės nustatymo pagrindimą. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos informuoti turto vertintoją apie tai, jog parengiamajame Garbės teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Nesutiko su pareiškėjos motyvais, jog Ataskaita neturėjo įtakos viešajam interesui. Ataskaitos užsakovas valstybei priklausanti įmonė UAB poilsio namai „Baltija“ ją užsakė siekdamas perleisti nuosavybės teisę, tai nurodyta Ataskaitoje, nors užsakovas negalėjo Ataskaitos panaudoti šiam tikslui, nes jis negalėjo skelbti statinių pardavimo be žemės sklypų ir jų nuomos teisių. Sutikdama parengti statinių vertinimą nuosavybės teisėms perleisti, pareiškėja galbūt suklaidino vertinimo užsakovą, nes Ataskaitos panaudoti pagal joje nurodytą paskirtį nebuvo galima.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu (II t., b. l. 126–132) atmetė pareiškėjos A. K. skundą kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Garbės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. GT-5(15)-S teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Metodika, vadovavosi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1, 4 dalimis. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Garbės teismo funkcijas, yra nurodęs, kad Garbės teismas tiria, ar vertinant turtą ar verslą bei surašant vertinimo ataskaitą nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisės aktų reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014, 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1247/2014 ir kt.). Nustatė, kad ginčijamame sprendime konstatuota, jog surašant Ataskaitą buvo pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei vienu atveju Metodikos 30 punkto reikalavimai.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, jog pastato, kurio plotas 8 165,47 kv. m, rinkos vertė apskaičiuota klaidingai. Dėl neteisingai nustatytos verčių zonos buvo neteisingai pritaikyta pataisa dėl vietos. Dėl šios klaidos vertinamo pastato rinkos vertė nuo Ataskaitoje nurodytos skiriasi maždaug 400 000 Lt. Garbės teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad Ataskaitoje nurodyti klaidingi skaičiavimai ir kad jie turėjo įtakos galutiniam rezultatui. Kadangi pareiškėja Ataskaitą patikslino, todėl ginčijamame sprendime konstatuota, kad Ataskaitos patikslinimu pareiškėja pripažino neteisingai apskaičiavusi pastato rinkos vertę.
10. Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamame sprendime konstatuota, jog pareiškėja nepagrįstai vertindama poilsio pastatus Palangoje juos prilygino biuro pastatams Klaipėdoje. Pareiškėja neanalizavo visos Klaipėdos apskrities duomenų, o vietoje Palangos miesto poilsio paskirties pastatų duomenų analizavo Klaipėdos miesto centro ir kitų Klaipėdos miesto mikrorajonų duomenis apie biurų pastatus ir patalpas. Tikslūs duomenų šaltiniai Ataskaitoje nenurodyti, priklausinių pataisos nepagrįstos. Su paaiškinimais Tarnybai pateikta analizė turėjo būti pateikta būtent Ataskaitoje.
11. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas nėra laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624‑1876/2014). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atlikto vertinimo pagrindimas turėjo būti nurodytas Ataskaitoje, o ne Garbės teismui ar teismui (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2482-520/2015).
12. Teismas pabrėžė, kad bylos ginčo esmė yra tai, ar pareiškėja, rengdama Ataskaitą, nepažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėja neginčijo, jog Ataskaitoje iš tiesų buvo klaidų, kurias ji ištaisė ir teisės aktų nustatyta tvarka apie klaidos ištaisymą pranešė. Teismas pažymėjo, jog klaidos pripažinimas ir ištaisymas neturi įtakos Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimui konstatuoti, todėl sutiko su Garbės teismo vertinimu, jog dėl padarytų klaidų ataskaitoje buvo pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimai.
14. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėja be išsamaus pagrindimo lygindama administracinius pastatus su poilsio ir gydymo pastatais, remdamasi vien tik aplinkybe, kad tiek vieni, tiek kiti pastatai yra priskiriami negyvenamiesiems pastatams, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimus. Kaip išsamiai jau buvo pasisakyta ginčijamame Garbės teismo sprendime, administraciniai pastatai savo paskirtimi esmingai skiriasi nuo poilsio ir gydymo paskirties pastatų. Garbės teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.09:2003) 8.2 ir 8.13 punktais, iš kurių matyti, kad administraciniai ir poilsio pastatai nepriklauso tam pačiam negyvenamųjų pastatų pogrupiui. Teismo vertinimu, taikant anksčiau išdėstytą ir teismų praktikoje išsamiai išaiškintą Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto turinį, konstatuotina, kad Ataskaitos dalis neatitinka šios įstatymo nuostatos. Garbės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Metodikos 30 punkto reikalavimą vertinimo ataskaitoje nurodyti surinktų ir naudotų duomenų šaltinius, kadangi šaltiniai Ataskaitoje nebuvo nurodyti, o buvo pateikti Tarnybai.
15. Teismas nustatė, kad Garbės teismas konstatavo, jog priklausinių pataisos Ataskaitoje nėra pagrįstos, t. y. neanalizuota, kodėl lyginamųjų objektų kainos nėra koreguojamos priklausinių pataisa. Analizė dėl kainų korekcijos Ataskaitoje nepateikta. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti konkrečius sandorius arba tikslius duomenų šaltinius, kurių analizės galutiniai rezultatai nurodyti Ataskaitos 20 puslapyje, 8 figūroje. Vertintoja su paaiškinimais pateikė 6 sandorius, kurių pagrindu atlikta analizė. Paaiškinimuose vertintoja pripažino padariusi klaidą Ataskaitoje nurodydama 8 figūros 3 objekto be statinių kainą už 1 kv. m: vietoje 2 137 Lt turėjo būti 2 187 Lt už 1 kv. m. Teismas sutiko su Garbės teismo motyvais, jog su paaiškinimais Tarnybai pateikta analizė dėl priklausinių pataisų turėjo būti pateikta Ataskaitoje.
16. Teismas, spręsdamas dėl pajamų metodo – dėl verčių zonos pataisų koeficientų, vertinant 195,08 kv. m ploto pastatą, nustatė, kad ir šiuo atveju pareiškėja patikslino Ataskaitą, tuo pripažindama, kad neteisingai apskaičiavo pastato rinkos vertę. Patikslintoje Ataskaitoje pareiškėja ištaisė Tarnybos išvadoje nurodytas skaičiavimo klaidas.
17. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimus dėl padarytų klaidų Ataskaitoje.
18. Teismas, spręsdamas dėl teisėtumo, nešališkumo ir objektyvumo principų pažeidimo, pažymėjo, kad pareiškėja šių principų pažeidimus siejo su Garbės teismo parengiamojo posėdžio procedūra. Be Įstatymo 28 ir 29 straipsnių, Garbės teismo veiklą, organizuojant turto vertintojų drausmės bylų nagrinėjimą, reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 3 punktas nustato Garbės teismo veiklos principus, tarp kurių yra nešališkumo, objektyvumo bei teisėtumo principai. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo galimybę ir dalyvavo Garbės teismo posėdyje, kuriame teikė paaiškinimus ir įrodymus. Nei Įstatyme, nei Nuostatuose nėra numatyta teisė asmeniui, dėl kurio drausmės bylos iškėlimo kreipiamasi, dalyvauti parengiamajame posėdyje. Teisės aktai taip pat nenustato Tarnybai pareigos informuoti asmenį apie tai, kad parengiamajame Garbės teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Taigi nedalyvavimas parengiamajame posėdyje neturi įtakos pareiškėjos teisei į gynybą, nepažeidžia nešališkumo ir objektyvumo principų. Be kita ko, šio proceso metu sprendžiama, ar iškelti drausmės bylą, ar ne, o iškėlus drausmės bylą asmeniui nebūtinai turi būti paskirta nuobauda.
19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjai paskyrė švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą, kuri yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

III.

20. Pareiškėja A. K. ir trečiasis suinteresuotas asmuo Auditas ir konsultacijos UAB apeliaciniu skundu (II t., b. l. 136–145) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas neišnagrinėjo aplinkybės, kad Garbės teismas priėmė sprendimą ne dėl to vertinamo turto (objekto), dėl kurio buvo parengta Ataskaita (Įstatymo 22 str. 4 d. 2 p.). Paminėta, kad buvo įvertinti 5 pastatai, tačiau nenurodyta, jog vertinamas turtas (objektas) yra pastatai su statiniais be žemės sklypų ir jų nuomos teisės.

20.2. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad Ataskaitoje pateiktas pakankamas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus. Teismas neteisingai taikė paminėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Šalia pasirinkto turto vertės nustatymo pagrindimo neteikė jokių papildomų skaičiavimų ar skaičiavimų sekos atsakovui ar teismui. Tik ištaisė techninio pobūdžio klaidą (buvo neteisingai įrašyta verčių zona) (Metodikos 50 p.). Jeigu tikslinamos techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiami papildomi skaičiavimai ar skaičiavimų sekos, tai nelaikytina vertinimo nustatymo pagrindimo pažeidimu. Metodikos 62, 82 punktai buvo įvykdyti, t. y. vertė buvo pagrįsta.

20.3. Teismas nenagrinėjo, kad Garbės teismas, kritikuodamas Ataskaitoje apskaičiuojamas pardavimo datos pataisas bei priklausinių pataisų nebuvimo pagrindimą (t. y. lyginamojo metodo taikymo būdus), pažeidžia Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma, kad vertintojas savarankiškai vertina turtą, bei Įstatymo 21 straipsnio 8 punktą, kuriame nurodoma, jog vertintojas savarankiškai parenka turto vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus.

20.4. Teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėja, vertindama turtą lyginamuoju metodu, nepagrindė pardavimo datos pataisų, nes Ataskaitoje pardavimo datos koeficiento pataisa yra tinkama ir pagrįsta. Pareiškėja pagrįstai lygino Klaipėdos apskrities Palangos mieste esantį poilsio ir gydymo paskirties pastatą su Klaipėdos apskrities administracinės paskirties pastatų kainų pokyčiu, atsižvelgiant į pardavimo datą, kadangi šios paskirties pastatai priklauso tam pačiam pogrupiui pagal valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. v-292 „Dėl nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2013 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir vietovę tvirtinimo nuo 2014 m. sausio 1 d.“.

20.5. Teismas nepagrįstai teigė, jog Ataskaitoje, vertinant lyginamuoju metodu, yra nepagrįstos pataisos dėl priklausinių buvimo / nebuvimo ir taip pažeistas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas. Metodikos 58.2 punktas numato pareigą, jei būtina, vertintojui parinkti pataisas dėl lyginamųjų objektų. Šiuo atveju nebuvo būtina taikyti pataisos dėl priklausinių buvimo / nebuvimo, ir pareiškėja tai pagrindė Ataskaitoje. Metodikos 62 punktas buvo įvykdytas, t. y. vertė buvo pagrįsta.

20.6. Teismas neteisingai teigė, jog pareiškėja Ataskaitoje nenurodė tikslių duomenų šaltinių. Naudotų duomenų šaltiniai Ataskaitoje yra nurodyti išsamiai. Jokių papildomų duomenų šaltinių ji Tarnybai ar Garbės teismui nepateikė. Metodikos 30 punktas yra įgyvendintas.

20.7. Nustatyti Ataskaitos neatitikimai gali būti laikomi reikšmingais tada, kai dėl jų padaroma reali žala viešajam interesui ir kitiems tretiesiems asmenims. Garbės teismo sprendime nėra nurodyta, kad nustatyti tariami trūkumai padarė žalą viešajam interesui ir trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, todėl paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir naikintina (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-822/2015; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 25 d., 369 str. 1 d.).

21. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 181–189) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

21.1. Pareiškėjos pageidavimas Garbės teismo sprendime papildomai akcentuoti, jog pastatai buvo vertinti be žemės sklypų ir jų nuomos teisės, vertintinas kaip pageidavimas pateikti perteklinę informaciją, nesusijusią su nustatytais pažeidimais. Pareiškėjos argumentas, jog Ataskaitoje rinkos verte įvertinti pastatai rinkoje negali būti parduodami, rodo ne Garbės teismo, o veikiau pačios pareiškėjos veiklos trūkumus – Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta „rinkos vertės“ sąvoka yra neatsiejama nuo galimybės šia verte įvertintą turtą parduoti rinkoje.

21.2. Nėra ginčo, kad rinkos vertė buvo apskaičiuota neteisingai – Ataskaitos patikslinimu pareiškėja pripažino neteisingai apskaičiavusi rinkos vertę. Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimą – reikalavimas vertinimo ataskaitoje pagrįsti vertę pateikiant skaičiavimus reiškia reikalavimą vertinimo ataskaitoje pagrįsti vertę ne bet kokiais, o, preziumuotina, teisingais skaičiavimais, tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

21.3. Vertintojų laisvė pasirinkti vertinimo metodus, skaičiavimo būdus ir kitus vertinimo veiksmus nepaneigia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pagrįsti vertę pateikiant skaičiavimus. Tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas yra kompetentingi nagrinėti vertinimo ataskaitų ir vertintojų veiksmų atitiktį Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimams.

21.4. Reglamentas STR 1.01.09:2003 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.02.02:2004) patvirtina, jog administraciniai pastatai savo paskirtimi esmingai skiriasi nuo poilsio ir gydymo paskirties pastatų. Masinio vertinimo dokumentai nepatvirtina, kad poilsio pastatų Palangoje kaina kito taip pat, kaip ir biuro pastatų kaina Klaipėdoje.

21.5. Pareiškėjos atlikta analizė turėjo būti pateikta būtent Ataskaitoje, o ne su paaiškinimais Tarnybai, Garbės teismui ar administraciniams teismams. Su paaiškinimais Garbės teismui pateikta analizė nepagrindžia išvados, jog nagrinėjamu atveju priklausinių pataisa neturėjo būti taikoma. Argumentas, jog analizėje naudotų objektų skirtumai (dėl vertės zonos, ploto, statybos metų) neturi įtakos jų kainai, prieštarauja pareiškėjos parengtos Ataskaitos teiginiams, jog šie skirtumai turi reikšmingos įtakos kainai.

21.6. Ataskaitoje pateikta bendro pobūdžio nuoroda www.ober-haus.lt nepagrindžia Ataskaitoje nurodomos informacijos, nes ši nuoroda nukreipia ne į konkrečius rinkos tyrimus, o į uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas interneto svetainės pradinį puslapį. Garbės teismas Metodikos 30 punkto pažeidimą konstatavo todėl, kad Ataskaitoje nebuvo nurodyti tikslūs duomenų šaltiniai, kuriuos pareiškėja pateikė Tarnybai teikdama rašytinius paaiškinimus.

21.7. Pareiškėjos padaryti skaičiavimai keičia apskaičiuotą rinkos vertę – tai Ataskaitos patikslinimu pripažino ir pati pareiškėja. Pareiškėjos cituojama LVAT nutartis nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi ji susijusi su griežtų sankcijų taikymu, o Garbės teismo sprendimu pareiškėjai paskirta švelniausia drausminė nuobauda, kuri yra proporcinga sankcija už padarytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Dėl apeliacinio skundo atmetimo

23. Nutarties 20.1 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Ginčijamame Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendime Nr. GT‑5(15)-S ,,Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ yra dėstomos aplinkybės ir pateikiami teisiniai vertinimai dėl turto (objekto), dėl kurio buvo paruošta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 460/2374(Pal):14. Žemės sklypų ir jų nuomos teisės vertinimas nebuvo atliekamas, todėl ginčijamame Garbės teismo sprendime, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyti dėl to nebuvo teisinių pagrindų.
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu vertintojas vertinimo ataskaitoje privalo pateikti vertinamo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti apdairumo ir atsargumo kriterijai suponuoja vertintojo pareigą įsitikinti ataskaitoje nurodomos informacijos teisingumu.
25. Vertės nustatymo pagrindimas yra vertinimo procedūros elementas, nuo kurio tiesiogiai priklauso vertinimo rezultatas, todėl duomenys, naudojami vertės nustatymui pagrįsti, turi būti tikslūs ir išsamūs. Ataskaitoje padarytos klaidos turėjo įtakos galutiniam skaičiavimų rezultatui. Jos nustatytos Turto vertinimo priežiūros tarnybos. Pažymėtina, kad Ataskaitos patikslinimu pareiškėja pripažino neteisingai apskaičiavusi rinkos vertę.
26. Pateikdama rinkos vertės nustatymo pagrindimą ir padarydama klaidą Ataskaitoje pareiškėja nesilaikė apdairumo ir atsargumo kriterijų bei pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą (Nutarties 23 punktas). Tai Nutarties 24 punkte nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu vertintina ne kaip klaida ar netikslumas, kurie tikslintini Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 50 punkto pagrindu, o neteisinga ataskaita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).
27. Vertintojų laisvė pasirinkti vertinimo metodus, skaičiavimo būdus ir kitus vertinimo veiksmus turi visiškai atitikti apdairumo ir atsargumo kriterijus bei negali pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos, t. y. vertintojų laisvė negali būti aiškinama kaip aukštesnio lygmens, iš įstatymo kylanti ir saugoma vertybė, nei bendrųjų principų ir tiesiogiai iš įstatymo kylančių pareigų įgyvendinimas. Visa tai yra teisinio reglamentavimo struktūros elementai, kurie turi būti taikomi sisteminiu būdu.
28. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta Nutarties 20.4 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (8.2 ir 8.13 p.) patvirtina, jog administraciniai pastatai savo paskirtimi esmingai skiriasi nuo poilsio ir gydymo paskirties pastatų. Pažymėtina, kad masinio vertinimo dokumentai nepatvirtina, jog poilsio pastatų Palangoje kaina kito taip pat, kaip ir biuro pastatų kaina Klaipėdoje.
29. Vykdant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą, priklausinių pataisos taikymo/netaikymo analizė turi būti pateikiama Ataskaitoje. Šiuo gi atveju Ataskaitoje tik nurodoma, kad analizė atlikta, tačiau prie Ataskaitos nepridėta, o tai tuo pačiu reiškia, jog įsitikinti, ar ji objektyviai pagrįsta, nėra įmanoma.
30. Metodikos 58.2 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.
31. Vykdant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą, Ataskaitoje turi būti nurodyti objektyvūs duomenys dėl pataisos taikymo/netaikymo Nutarties 30 punkte nurodomo teisinio reguliavimo pagrindu. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas yra pagrindas kvestionuoti Ataskaitos objektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).
32. Įstatymas nenustato aiškių kriterijų, kuriais remiantis Garbės teismas turėtų vadovautis skirdamas švelnesnę ar griežtesnę drausminę nuobaudą. Tačiau iš dalies šiuos kriterijus, kuriais remiantis Garbės teismas turėtų vadovautis skirdamas švelnesnę ar griežtesnę drausminę nuobaudą, nustato Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192. Remiantis šių Nuostatų 36 punktu Garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas. Remiantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms (Nuostatų 3.5 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑490‑822/2015).
33. Nutarties 24–31 punktuose nurodyti argumentai suponuoja, kad Garbės teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja pripažino Ataskaitoje esančias klaidas, nevilkino drausmės bylos nagrinėjimo, bendradarbiavo ir teikė paaiškinimus, pagrįstai pareiškėjai skyrė švelniausią iš Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytų drausminių nuobaudų.
34. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens Auditas ir konsultacijos UAB apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.