Civilinė byla Nr. e2S-2043-587/2024

         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10595-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.1.16.; 3.3.1.18

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13980-1159/2024 pagal ieškovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo antstolis R. V..

Teisėja 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir ieškovė) 2024 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimų (DOK-145147 bei DOK-145161), prašydama iš atsakovės R. B. (toliau ir atsakovė) priteisti 28 517,86 Eur skolos (kaip nepagrįstai įgytą turtą); 2) 14 794,86 Eur skolos (kaip nepagrįstai įgytą turtą); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 011,00 Eur žyminį mokestį.

2.       Atsakovė 2024 m. spalio 7 d. pateikė priešieškinį (DOK-148594), kuriuo prašo iš ieškovės priteisti 11 898,18 Eur netesybas; 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės R. B. priešieškinį dėl netesybų priteisimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes priešieškinyje dominuoja administraciniai, o ne civiliniai teisiniai santykiai, taip pat tarp ieškinio ir priešieškinio nėra tarpusavio ryšio, nėra laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Teismas išaiškino atsakovei, kad su tokio pobūdžio priešieškiniu (pareiškimu) ji turi kreiptis į Regionų administracinį teismą, adresu Žygimantų g. 2, LT-01102, Vilnius, arba per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį.

4.       Teismas nurodė, kad atsakovė yra buvusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnė, priešieškinio suma (netesybos) kildinama iš tarnybinių santykių metu galimai laiku nesumokėtos su darbo užmokesčiu susijusių mokėjimų (kompensacijos už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 18 dienos (priešieškinio 8 p. yra klaida dėl termino pradžios, ji nurodyta 2020 m. sausio 1 d.), ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvo nagrinėjamas administraciniame teisme, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01214-2020-5), todėl jos keliamas ginčas priskirtinas tarnybinių ginčų kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovės priešieškinyje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai (CPK 36 straipsnio 2 dalis), o ieškinyje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ir dėl šios priežasties priešieškinis negali būti priimtas ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme kartu su ieškiniu.

5.       Teismas nurodė, kad ginčas bendrosios kompetencijos teisme iš darbo teisinių santykių gali būti nagrinėjamas tik, kai yra laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (Darbo kodekso 220, 229, 231 straipsniai). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovė laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismui nepateikta, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ir pati atsakovė ginčo nepriskiria bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai ir tik dėl ieškinio pareiškė priešieškinį, tačiau ieškinio teismingumas negali besąlygiškai nulemti priešieškinio teismingumo.

6.       Teismas nurodė, kad priešieškinis neatitinka ir CPK 143 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. nors jį patenkinus galėtų būti įskaitomi ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl to, kad ginčo šalys yra tos pačios, tačiau tarp ieškinio ir priešieškinio nėra tarpusavio ryšio, t. y. iš esmės skiriasi ieškinio ir priešieškinio dalykai. Priešieškinio reikalavimų tenkinimas nedarytų esminės įtakos ieškinio reikalavimų tenkinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė R. B. prašo kreiptis į specialią teismingumo kolegiją dėl priešieškiniu reiškiamų reikalavimų teismingumo nustatymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13980-1159/2024 ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 33 straipsnio 2 dalis numato, kad „Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės.” Ši taisyklė reiškia, kad nei visa byla, nei priešieškinis atskirai neturi būti perduodamos nagrinėti kitam teismui, juolab kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę spręsti administracinius klausimus, tarp jų - priešinius administracinio pobūdžio reikalavimus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesilaikė šioje pacituotoje teisės normoje nustatytos taisyklės. Ši civilinė byla jau yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme kaip darbo ginčas tarp tų pačių šalių, kurias praeityje siejo tarnybos teisiniai santykiai, todėl priešieškinio priėmimas ir išnagrinėjimas kartu su ieškiniu šioje darbo byloje atitiktų priešieškinio instituto esmę - procesas būtų ekonomiškas ir leistų visapusiškai išnagrinėti tarp šalių egzistuojančius ginčus vienoje byloje dirbtinai jų neišskaidant po atskiro rūšinio teismingumo teismus.

7.2.                      Ieškovės ir atsakovės ginčo dėl netesybų priteisimo teisinis pobūdis savo pobūdžiu yra civilinis, o ne administracinis, nes jis kyla iš darbo santykių, o ne valstybės tarnybos santykių, reguliuojančių normų. Nors Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnis numato pareigūnų kasmetines atostogas, jų trukmę ir didinimą, tačiau teisė gauti netesybas už pavėluotą atsiskaitymą su pareigūnu nustatyta ne vidaus tarnybos statute, o Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu prašoma atsakovei priteisti netesybas pagal DK nuostatas (DK 147 straipsnio 2 dalį), priešieškinyje nurodytas individualus ginčas susijęs su buvusio statutinio pareigūno socialinėmis garantijomis, o ne su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais valstybės tarnybos santykiais ir tarnybiniu ginču.

7.3.                      Net jei teisinis santykis tarp atsakovės ir ieškovės priešieškinio reikalavimo ribose būtų kvalifikuotas kaip tarnybinis ginčas, teismingas administraciniam teismui, priėmus priešieškinį šioje byloje administracinis teisinis santykis netaptų vyraujantis civilinių teisinių santykių atžvilgiu. Vien tik teisinio santykio priskyrimas tarnybiniam santykiui nėra pakankamas ir viską nulemiantis sprendžiant dėl visos bylos teismingumo. Priėmus priešieškinį tokia byla, remiantis absorbcijos principu, gali būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad priėmus priešieškinį administracinis santykis byloje taptų vyraujantis, tačiau šios išvados niekaip nepagrindė ir nemotyvavo, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta.

7.4.                      Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išsakyta teismo nuomonė, jog iš atsakovės teismas tikisi priešieškinio, tuo tarpu pateikus priešieškinį nutartyje padaryta nemotyvuota ir niekaip negrindžiama išvada, jog teismas neįžvelgia reiškiamo priešieškinio ir ieškinio tarpusavio ryšio. Atsakovės vertinimu, priešieškinio ryšys su ieškiniu yra akivaizdus, aiškus ir tiesioginis. FNTT reiškia atsakovės atžvilgiu reikalavimą priteisti iš atsakovės pinigines lėšas kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą ir remiasi esminiu motyvu, kad šias lėšas atsakovė įgijo nepagrįstai praturtėdama, nes nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo atsakovei būtų priteistos netesybos už laiku neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tuo tarpu atsakovei pateikus tokius reikalavimus priešieškinyje, tarp ieškinio ir priešieškinio atsirado ryšys, reikalingas, kad priešieškinio reikalavimai būtų išnagrinėti vienoje byloje su ieškinio reikalavimais.

7.5.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinį, kadangi atsakovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Šis pagrindas ne tik prieštarauja kitam teismo motyvui, kad priešieškinis yra teismingas administraciniam teismui (kuriame jokia ikiteisminė tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma), bet taip pat užkerta kelią tolimesnei priešieškiniu keliamų reikalavimų eigai, nes šiai dienai yra pasibaigę DK 220 straipsnyje nustatyti kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai. Taigi nutartis gali būti apeliacijos objektu pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ji užkerta kelią tolimesnei pagal priešieškinį reiškiamų reikalavimų eigai. Nesuteikus atsakovei teisės apeliacine tvarka skųsti nutarties, lemiančios viso teismo proceso ir būsimo teismo sprendimo teisėtumą bei galiojimą, tai neatitiktų CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos tikslų ir taip pat prieštarautų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams.

7.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovei privalu pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija, nes jau esant darbo bylai nagrinėjamai teisme, nebūtų tikslinga atsakovei naudotis ikiteismine ginčo naudojimosi tvarka, nes tai neatitiktų tokio instituto esmės ir tikslų.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą nutraukti, jeigu būtų priimtas sprendimas apeliacinio proceso nenutraukti, ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

8.1.                      Ieškovę su atsakove siejo valstybės tarnybos teisiniai santykiai, anksčiau pareikšti atsakovės (pagal tuometinę procesinę situaciją - pareiškėjos) reikalavimai išnagrinėti administraciniame teisme, taigi atsakovės keliamas ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie būtų teismingi administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad nors viešosios teisės aktas deleguoja į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau - DK) ir kitus teisės aktus, nereiškia, kad ieškovą ir atsakovą siejantys santykiai iš valstybės tarnybos transformuojasi į darbo santykius, dėl ko keliamas ginčas galėtų būti priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-30/2021, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-21/2023). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad ieškovės ir atsakovės ginčo dėl netesybų priteisimo teisinis pobūdis savo pobūdžiu yra civilinis, o ne administracinis, yra nepagrįsti.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2024 m. spalio 14 d. nutartyje motyvuotai nurodė, kad ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvo nagrinėjamas administraciniame teisme, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01214-2020-5, todėl atsakovės keliamas ginčas priskirtinas tarnybinių ginčų kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo teismui nekilo (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

8.3.                      Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, apskritai atskiruoju skundu neskundžiama ir joks tolesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties yra negalimas. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, taip sudarydamas galimybę atsakovei paduoti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų svarstyti, ar apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą neturėtų būti nutrauktas.

8.4.                      Teismas šios bylos nagrinėjimo metu nedavė jokių nurodymų, kaip šiame ginče turėtų elgtis bylos šalys, o tuo labiau atsakovė yra atstovaujama profesionalios teisininkės, advokatės, kuriai turėtų būti žinomos šalies procesinės teisės, įskaitant ir pasirinktinas gynybos priemones.

8.5.                      Atsakovė formuoja reikalavimą dėl netesybų priteisimo už laiku neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kai tuo tarpu ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi laiku, iškart po Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo (ABTĮ 98 str. 2 d.).

8.6.                      Pateiktas atsakovės priešieškinis neatitinka ir CPK 143 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. nors jį patenkinus galėtų būti įskaitomi ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl to, kad ginčo šalys yra tos pačios, tačiau tarp ieškinio ir priešieškinio nėra tarpusavio ryšio, t. y. skiriasi ieškinio ir priešieškinio dalykai. Priešieškinio reikalavimų tenkinimas nedaro įtakos ieškinio reikalavimų tenkinimui. Ieškinio ir priešieškinio dalykas ir pagrindas visiškai nėra susiję.

8.7.                      Išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka yra privaloma ir įstatymų leidėjas tai yra aiškiai įtvirtinęs (DK 220, 229, 231 straipsniai) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovė pažymi, kad atsakovė nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ir teismui neturi ir negali pateikti tai patvirtinančių duomenų. Kaip teisingai nurodė teismas, tai tik patvirtina, kad ir pati atsakovė ginčo nepriskiria bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai ir tik dėl ieškinio pareiškė priešieškinį, tačiau ieškinio teismingumas negali besąlygiškai nulemti priešieškinio teismingumo.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti priešieškinį.

11.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

12.       CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis  (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

13.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas suklydo tiek nurodydamas nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės priešieškinį, apskundimo tvarką, tiek ir 2024 m. spalio 17 d. rezoliucija atskirąjį skundą priimdamas bei atsiųsdamas jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nepaisant aplinkybės, kad teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo pasisakyta apie galimybę per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti atskirąjį skundą, toks teismo išspręstas procesinis klausimas įstatymų leidėjo valia nepatenka į atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamų nutarčių kategoriją.

14.       Kadangi teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika paneigia procesinę galimybę skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas. Tokiu atveju apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės R. B. atskirąjį skundą, nutrauktinas, o dėl atskirojo skundo argumentų nepasisakytina. Juos apeliantė savo nuožiūra galės įtraukti į apeliacinį skundą šią bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu 

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Lina Žemaitienė