Civilinė byla Nr. e2A-646-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00431-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VLASAVA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VLASAVA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „VLASAVA“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ (toliau – ir perkančioji organizacija) priteisti 107 100 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji 2017-02-06 pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, prašydama panaikinti 2017-01-09 atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta paskirta UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“, o antra – ieškovei, įpareigoti atsakovę pašalinti tiekėjos UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ pasiūlymus iš keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimo atviro konkurso (toliau – ir konkursas, pirkimas). Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2017-01-09 sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“, įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Po tokio teismo sprendimo UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ turėjo būti pašalinta iš konkurso, tačiau 2017-06-06 atsakovė pateikė informaciją apie sudarytą naują pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta vėl buvo paskirta UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“, o antra – ieškovei. Jei atsakovė būtų vadovavusis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir VPĮ), bendraisiais teisės principais ir konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta konkurso laimėtoja, nes konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais prisiėmė riziką dėl ieškovės patirtos 107 100 Eur žalos, kuri apskaičiuota kaip ieškovės pelnas (planuojamos pajamos atėmus sąnaudas) per 7 metus (sutarties trukmė), atskaičius 15 proc. pelno mokestį.

3.       Atsakovė VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų – perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Nors ieškovė reiškė savarankišką reikalavimą įpareigoti pašalinti tiekėjos UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ pasiūlymą iš atviro konkurso, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendimu tokio reikalavimo sprendimo rezoliucinėje dalyje netenkino. Šiuo atveju iš naujo vertinant pasiūlymus visiems konkurso dalyviams buvo suteiktos lygios galimybės teikti savo paaiškinimus ir pasiūlymus. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimą ir siekdama išsiaiškinti tiekėjos UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ pateiktų duomenų atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, papildomai kreipėsi į tiekėją, prašydama pateikti papildomus paaiškinimus. Tik įvertinusi tiekėjos paaiškinimus dėl plane nurodytų skaičių ir pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, komisija priėmė sprendimą, kad tiekėjos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, ir šio sprendimo pagrindu buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Ieškovės nurodytos negautos pajamos yra grindžiamos tik hipotetiniais pačios ieškovės skaičiavimais. Ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo kviesti UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, todėl negalima teigti, kad ieškovė būtų laimėjusi konkursą pagal savo pasiūlytas sąlygas.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-09 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama naują pasiūlymų eilę neturėjo pareigos pašalinti tiekėjos UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ pasiūlymo. Teismas nenustatė, kad atsakovė, iš naujo vertindama pasiūlymus, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl konstatavo, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. 

5.       Lietuvos apeliacinis teismo teisėjų kolegija 2018-01-30 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-09 sprendimą paliko nepakeistą, konstatavusi, kad neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai ir tiekėjo teisių pažeidimas, kaip sąlyga reikalauti žalos atlyginimo, turėtų būti nustatyti VPĮ įtvirtinta tvarka, t. y. ginčijant atsakovės 2017-06-06 sprendimą, kuriuo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Ieškovei minėto atsakovės sprendimo neapskundus teismui, atsakovės neteisėti veiksmai nėra nustatyti, todėl nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-09-07 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-09 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-30 nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai atlikti UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“  pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos vertinimo procedūros pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį. UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, be kita ko, tuo pagrindu, kad, kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 sprendimu, dalyvis nepateikė tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų. Kadangi VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ nesilaikė pareigos atmesti UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ pasiūlymą, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtą neveikimą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos teisės normos, reguliuojančios perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalauja, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą.

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-04 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 95 635,84 Eur nuostolių, likusią ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 7 560,99 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė visas sąlygas, būtinas deliktinei atsakomybei kilti, nurodydamas, kad ieškovė būtų buvusi pripažinta konkurso nugalėtoja, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ieškovės pasiūlymas konkurse užėmė antrą vietą. Teismo teigimu, atsakovė neįrodė, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškove nebūtų buvusi sudaryta. Ieškovė galutinai prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove, todėl žalos atlyginimas jai tapo paskutine priemone pažeistiems turtiniams interesams apginti. Kadangi atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą nuostolių apskaičiavimą nepateikė, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas žalos dydis, apskaičiuotas ieškovės nurodomą negautą pelną sumažinus tiek procentų, koks 2017-2023 metais buvo (numatomas) infliacijos procentas.

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-12 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 95 635,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019-06-14 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-04 sprendimą ir 2019-03-12 papildomą sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė visų ieškovės žalos dydžio nustatymo aplinkybių, t. y. pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio yra nepagrįstos. Šiuo atveju teismas, apskaičiuodamas ieškovės patirtos žalos dydį, nenustatinėjo realios galimybės ieškovei gauti pajamų ir pelno iš tų pačių resursų, kurie buvo numatyti viešojo pirkimo sutarčiai su atsakove vykdyti. Šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas byloje, nes atsakovė jas nurodė kaip savo atsikirtimų pagrindą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2019-12-09 sprendimu ieškovės UAB „VLASAVA“ ieškinį atmetė ir atsakovei VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ iš ieškovės priteisė 4 328,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

11.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo atveju ieškovė žalos padarymo faktą įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir savo sudarytais įrodymais, laikė juos nepatikimais ir nepakankamais žalos padarymo faktui įrodyti. Byloje pateikti ieškovės paaiškinimai raštu, žodžiu, duomenys apie esmines ginčo aplinkybes dėl ginčo konkursui skirtų autobusų naudojimo, kitų ieškovės resursų,  skirtų ginčo konkursui panaudojimo, iš tokių veiklų gauto pelno dydį nebuvo detalūs, išsamūs ir nuoseklūs, t. y. procese prieštaravo vieni kitiems, todėl, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą abejoti ieškovės teikiamų paaiškinimų, įrodymų patikimumu. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog byloje pakanka įrodymų žalos padarymo ieškovei faktui įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnis).

12.       Teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatė, jog ginčo konkursui ieškovė pateikė 8 miesto, priemiestinius autobusus, vėliau 3 iš jų pardavė. Ieškovė paaiškino, kad kiti autobusai, kurie nebuvo parduoti, skirti ginčo konkursui, stovi įmonės kieme ir pardavinėjami, nes jų amžius eliminuoja galimybę dalyvauti kituose konkursuose bei gauti kokią nors ekonominę naudą, nė vienas iš autobusų, kurie buvo pateikti atsakovei, negalėjo būti panaudotas kitame konkurse dėl savo amžiaus. Tačiau iš vėliau pateiktų įrodymų nustatyta, jog priešingai nei nurodė ieškovė, ginčo konkursui skirti autobusai buvo naudojami. Teismo vertinimu, dėl to yra pagrindas pagrįstai abejoti ieškovės nurodomo pelno realumu.

13.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė 2017–2018 metų pajamų, sąnaudų ir pelno duomenis, iš kurių matyti, jog iš panašaus pobūdžio keleivių vežimo veiklos ieškovės metinis pelnas keletą kartų mažesnis, nei ieškovė įrodinėja šioje byloje. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovės nurodytos sąnaudos, pateikiant kainos skaičiavimą, yra pagrįstos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą abejoti ieškovės pateiktais įrodymais.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė visų reikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų, 2017-2019 metais visų sudarytų sutarčių dėl keleivių pervežimo paslaugų bei duomenų apie ieškovės pelną, naudojant ginčo konkursui skirtus autobusus, t. y. ieškovė nepateikė pakankamai patikimų įrodymų žalos padarymo faktui ir dydžiui įrodyti. Teismas, nesant pakankamai patikimų įrodymų dėl žalos padarymo fakto, neturėjo pagrindo nustatyti žalos dydžio, todėl ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmet

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovė UAB „VLASAVA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei UAB „VLASAVA“ iš atsakovės UAB „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; atgręžtinio reikalavimo teise priteisti 2018-03-02 atsakovei sumokėtą 1 800 Eur sumą pagal panaikintą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausių kasacinio teismo išaiškinimų viešųjų pirkimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018). Be to, neatsižvelgė, kad VPĮ yra lex specialis (specialusis įstatymas) tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, todėl teismas, nagrinėdamas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus privalo remtis jį aiškinančia teismų praktika.

15.2.                      Tiekėjai negali būti ribojami vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių. Šiuo atveju ieškovės sudarytos sutartys neišsėmė ieškovės resursų ir jų ieškovė negalėjo kompensuoti, panaudoti trečiųjų asmenų galimybių.

15.3.                      Ieškovė neturėjo galimybės išsemti savo resursų. Ginčo pirkimo sąlygose nurodoma, kad tiekėjas maršrutą gali aptarnauti transporto priemonėmis, kurios ne senesnės nei 20 metų. Pasiūlyme pateiktos transporto priemonės turi būti ne senesnės nei 18 metų. Transporto priemones ieškovė įsigijo išskirtinai ginčo konkursui ir jų panaudoti bei dalyvauti kituose konkursuose negalėjo, kadangi įsigytų transporto priemonių pirmoji registracija buvo 1999-2007 metais, o šiuo metu pagal ieškovės vykdomas sutartis transporto priemonės, kuriomis teikiamos paslaugos, turi būti ne senesnės nei 2013-2014 metų skaičiuojant nuo transporto priemonės pirmos registracijos dienos.

15.4.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė įrodinėjimo dalyko ir tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybes apie neišsemtus įmonės resursus.

16.       Atsakovė VšĮ „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2019-06-14 nutartyje apibrėžė pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalyką – nustatyti ieškovės realias galimybes gauti pajamų ir pelno iš tų pačių resursų, kurie buvo numatyti viešojo pirkimo sutarčiai su atsakove vykdyti. Pirmosios instancijos teismas būtent šias aplinkybes ir aiškinosi, todėl ieškovės teiginiai, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė įrodinėjimo dalyko yra nepagrįsti.

16.2.                      Būtent ieškovei teko pareiga įrodyti žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau ieškovė netiesioginių nuostolių nepagrindė realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ieškovės pateiktus įrodymus ir tinkamai akcentavo jų prieštaringumą ir nepatikimumą. Be to, nepašalinta abejonė, jog ieškovė ginčo autobusus galėjo naudoti ir vykdant keleivių pervežimo sutartis pagal kitus užsakomuosius reisus, nes ieškovė ne dėl visų 2017-2018 metais sudarytų sutarčių pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčo konkursui skirti autobusai nedalyvavo vykdant keleivių pervežimo paslaugas.

16.4.                      Ieškovės reikalavimų patenkinimas nesant tam tinkamo pagrindo (ieškovės nurodytos negautos pajamos yra grindžiamos tik hipotetiniais pačios ieškovės skaičiavimais, žalos buvimo faktas nėra įrodytas) reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą mokesčių mokėtojų sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl žalos dydžio ir fakto

18.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė įrodinėjimo dalyko ir tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybes apie neišsemtus įmonės resursus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2019-06-14 nutartyje apibrėžė pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalyką – nustatyti ieškovės realias galimybes gauti pajamų ir pelno iš tų pačių resursų, kurie buvo numatyti viešojo pirkimo sutarčiai su atsakove vykdyti.

19.       Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą svarbu nustatyti sutarties su atsakove vykdymui planuotų panaudoti resursų panaudojimą tikslu gauti planuotą pelną iš viešojo pirkimo sutarties, t. y. svarbu įvertinti, ar ieškovės resursai būtų leidę jai vykdyti ne tik laimėtą pirkimą su atsakove, bet paraleliai ir kitas veiklas, kurias ieškovė pradėjo vykdyti nelaimėjusi konkurso. Jeigu ginčo pirkimą pakeičiančios sutartys atnešė ieškovei pelną, tačiau jos iš esmės išsėmė ieškovės resursus ir (ar) ieškovė jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai, tuomet būtų pagrindas teigti, kad nuostolių ieškovė patyrė atitinkamai mažiau ar apskritai nepatyrė, jeigu iš pakeičiančių sutarčių gautas pelnas didesnis, nei planuota gauti iš ginčo viešojo pirkimo sutarties.

20.       Pirmosios instancijos teismas būtent šias aplinkybes aiškindamasis konstatavo, kad apeliantė neįrodė trečiosios atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos – žalos. Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai pagrįsta aplinkybė, jog apeliantė prarado įrodinėjamas negautas pajamas, nes ginčo konkurso sutarties vykdymui įsigyti autobusai buvo naudojami ir neužkirto kelio jai pagal kitas sutartis užsidirbti. Be to, ieškovė galėjo sudaryti kitus sandorius (juos ir sudarė), kurių nebūtų, jei būtų sudaryta ginčo pirkimo sutartis su atsakove. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, šių sutarčių vykdymo sąnaudas ir gaunamas pajamas, uždirbamą pelną iš jų, todėl žalos aplinkybė ir jos dydis byloje laikyti neįrodytais.

21.       VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjų teisė iš perkančiųjų organizacijų reikalauti atlyginti netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-08 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018).

22.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės sąlygas apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018). Šiuo atveju tiekėjams priteistinos žalos atlyginimo dydis yra fakto klausimas.

23.       Apeliantė teigia, kad ji negalėjo išsemti savo resursų, kadangi transporto priemonių (autobusų), įsigytų ginčo pirkimo sutarčiai vykdyti ji negalėjo panaudoti dėl jų amžiaus. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokius apeliacinio skundo argumentus.

24.       Visų pirma, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė nepateike? visu? 2017-2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų bei sudarytų sutarčių dėl keleivių pervežimo paslaugų nurodytu laikotarpiu.

25.       Pažymėtina, kad apeliantė konkursui pateikė 8 miesto, priemiestinius autobusus: VOLVO/B7R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO/B7RLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SETRA/S 315 NF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAN/NL 223, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SETRA/S 315 NF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) EVOBUS/O 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAN/NG 263, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO/B10L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šių autobusų apeliantė 3 pardavė: MAN/NG 263, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO/B10L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) EVOBUS/O 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ies?kove?s teigimu, kiti autobusai, kurie nebuvo parduoti, skirti ginc?o konkursui, nenaudojami ir pardavine?jami, nes ju? amz?ius eliminuoja galimybe? dalyvauti kituose konkursuose bei gauti kokia? nors ekonomine? nauda?, ne? vienas is? autobusu?, kurie buvo pateikti ginčo konkursui, negale?jo bu?ti panaudotas kitame. Tačiau tokius teiginius paneigia byloje pateikti duomenys apie ginčo konkursui apeliantės pateiktų ir neparduotų autobusų ridą bei paslaugų teikimo sutartis, iš kurių matyti, kad autobusai buvo naudojami. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra prieštaringi. Viena vertus, apeliantė nurodė, kad autobusai nėra naudojami. Kita vertus, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad jais buvo teikiamos vežimo paslaugos, tačiau byloje nėra pateiktos visos sutartys, kurių pagrindu konkursui skirti autobusai buvo naudojami, duomenys apie gautas pajamas ir turėtas sąnaudas, naudojant ginčo konkursui skirtus autobusus. 

26.       Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, aiškindamasis, ar ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu apeliantės kitų sutarčių sudarymas iš esmės išsėmė jos resursus ir (ar) ji jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai aptarė apeliantės pateiktus įrodymus, nustatė jų prieštaringumą, trūkumą ir nepatikimumą, todėl nėra pagrindo su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nesutikti. Atitinkamai teisėjų kolegija jų nekartoja. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino ir interpretavo netinkamai, kadangi pati konkrečiai nenurodė kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, nepašalino jų prieštaringumo.

27.       Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad likę 5 ginčo konkursui skirti autobusai buvo parduoti. Ginčo konkurso sąlygų 2 lentelės e punkte numatyta, kad tieke?jas mars?rutui aptarnauti gale?s naudoti tik tuos autobusus, kurie nurodyti pasiu?lyme ir kituose dokumentuose, bei keisti s?iuos pasiu?lyme ir kituose dokumentuose nurodytus M3 klase?s autobusus ne senesniais kaip 13 metu?, turinc?iais ne maz?iau kaip 32 se?dimu? vietu? be vairuotojo, kurie turi atitikti kitus konkurso sa?lygose nurodytus transporto priemone?ms keliamus reikalavimus. Visa? sutarties galiojimo laikotarpi? tieke?jas mars?ruta? gali aptarnauti transporto priemone?mis, kurios ne senesne?s nei 20 metu?. Pasiu?lyme pateiktos transporto priemone?s turi bu?ti ne senesne?s nei 18 metu?. Atsižvelgiant į šias konkurso sąlygas, matyti, kad vykdant ginčo sutartį, apeliantė būtų privale?jusi keisti autobusus, kadangi ju? amz?ius neatitiks konkurso sa?lygu? nustatyto reikalavimo, t. y. būtų privalėjusi pakeisti 7 is? 8 pasiu?lyme pateiktu? ir preliminaraus pirmu?ju? paslaugos teikimo metu? is?laidu? plane nurodytu? autobusų. Kaip antai matyti, kad 5 autobusai nėra parduoti, atitinkamai apeliantė vietoje jų neįsigijo naujų autobusų, todėl tikėtina, jog dėl tokių aplinkybių apeliantė nebūtų tinkamai įvykdžiusi ginčo sutarties.

28.       Pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra apeliantės pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad laikotarpiu, kai turėjo būti vykdoma ginčo konkurso sutartis, apeliantės kiti resursai nebuvo išsemti ir (ar) jų panaudojimas negalėjo kompensuoti apeliantės patirtų netiesioginių nuostolių dėl sutarties nesudarymo. Be to, aplinkybė, kad ginčo konkursui įsigyti autobusai turėjo sutarties vykdymo metu būti keičiami ir atitinkamai jiems esant senesniems nei 20 metų amžiaus nebepanaudojami apeliantei vykdant kitas sutartis sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė nesiėmė visų priemonių, kad jos turimi resursai būtų sėkmingai panaudoti ar pakeisti, kaip kad ginčo konkurso sutarties vykdymo metu. Taip pat, kaip minėta, apeliantė nepateikė duomenų dėl numatytų išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų ir šiuo atveju sąnaudų, atsiradusių (ne)naudojant ginčo konkursui įsigytus autobusus.

29.       Šiame kontekste pažymėtina, kad negautos pajamos netapatinamos su įmonės metiniu pelnu, kadangi autobusus keic?iant i? naujesnius, ju? i?sigijimo kaina rinkoje, tike?tina, bu?tu? didesne?, tode?l de?l naujesniu? ir brangesniu? autobusu? i?sigijimo gali padide?ti ir kitos is?laidos, pvz., draudimo, techninio aptarnavimo, remonto ir pan. O is?laidu? padide?jimas padarytu? i?takos pelno sumaz?e?jimui. Kaip minėta, apeliantė nepateikė visų duomenų apie jos veiklos sąnaudas, atitinkamai nepateike? minėtą aplinkybę paneigianc?iu? i?rodymų, tode?l, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys apie itin mažą apeliantės metinį pelną taip pat negali būti laikytini patikimu įrodymu sprendžiant, kad apeliantė patyrė nuostolius dėl nesudarytos konkurso sutarties. Be to, ekspertizės skyrimo byloje apeliantė taip pat atsisakė. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė neišsėmė savo resursų ir jų negalėjo kompensuoti, panaudoti trečiųjų asmenų galimybių.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-09 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „VLASAVA“ nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

33.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas bei duomenis pagrindžiančius šias išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

34.       Atsakovei priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovės prašoma priteisti 1 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio ([1,3 x 1 317,60 Eur]), todėl yra priteistina atsakovei iš apeliantės. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei viešajai įstaigai „KLAIPĖDOS KELEIVINIS TRANSPORTAS“, juridinio asmens kodas 142133780, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VLASAVA“, juridinio asmens kodas 152633168, priteisti 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Kazys Kailiūnas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė