VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KOTAS“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „KOTAS“ (toliau ir atsakovas) 229,82 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (15,00 Eur žyminio mokesčio ir 11,65 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą).
Nurodo, kad dėl transporto priemonės Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, draudėjas – atsakovas. Įvykusio eismo įvykio padarytai žalai atlyginti ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1149,09 Eur draudimo išmoką, kuri buvo apskaičiuota pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus. Ieškovas prašo grąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 229,82 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepranešė apie eismo įvykį ir nepadėjo ieškovui aiškintis įvykio aplinkybių (neatsakė į 2018-09-20 ieškovo paklausimą).
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą“. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. balandžio 28 d. (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Švedijoje 2018 m. rugsėjo 8 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. vasario 16 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02/412332245. Atsakovas apie įvykusį eismo įvykį ieškovo neinformavo. Ieškovas atsakovui 2018 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė paklausimą dėl informacijos apie įvykį suteikimo Nr. 2064648. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų pateikęs ieškovo prašomą informaciją (CPK 178 straipsnio). Iš 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimo apie įvykį, 2019 m. vasario 12 d. prašymo išmokėti draudimo išmoką, 2019 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymo ir 2019 m. kovo 19 d. pranešimo nustatyta, kad ieškovas vykdydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino trečiajam asmeniui padarytą žalą, išmokėdamas 1149,09 Eur draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, ginčijęs įvykio aplinkybes, išmokėtos draudimo išmokos dydį (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punkte numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė įstatymo 12 straipsnyje numatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, – iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per įstatymo 12 straipsnyje numatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepradėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nepranešė ieškovui apie įvykusį eismo įvykį, nepateikė turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, nepadėjo ieškovui nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, todėl ieškovas turi pagrindą reikalauti iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 20 procentų jo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 229,82 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (229,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 11,65 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, iš viso – 26,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KOTAS“ (juridinio asmens kodas 302343431) ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 229,82 Eur (du šimtai dvidešimt devyni eurai, 82 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (229,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,65 Eur (dvidešimt šeši eurai, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gerda Sinkevičienė