Civilinė byla Nr. 2A-520-345/2008 Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.; 121.18.;121.21.;75.4.3.;
75.4.;75.6.1.;75.7.;75.8.;75.9.;78.2.1.;
(S).;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. birželio 09 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės,
sekretoriaujant Ritai Sindikaitei
dalyvaujant ieškovui D. G. ir jo atsatovui advokatui Domantui Skebui,
atsakovei L. G. ir jos atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei,
trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ atstovui Ryčiui Paškauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“, ieškovo D. G. ir atsakovės L. G. apeliacinius skundus, dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei L. G., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybai, AB bankui „Hansabankas“, I. B., dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. G., dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad ieškovo D. G. ir atsakovės L. G. santuoka Vilniaus miesto CM skyriuje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove kartu gyveno iki 2005 m. rudens pabaigos, kuomet atsakovė išvažiavo į Panevėžį atlikti studijų praktikos. Nuo 2005 m. rudens pabaigos sutuoktiniai susitikdavo retai, susitikimų metu nuolat kildavo konfliktai. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus D. G. Po vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo sutuoktiniai buvo susitikę vos keletą kartų atsakovei atvykus atsiimti likusių daiktų iš sutuoktinio gyvenamosios vietos. Gyvendami atskirai ir nuolat konfliktuodami sutuoktiniai prarado bendrus interesus, išsiskyrė jų poreikiai ir požiūris į gyvenimą. Sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Šalys nevykdo iš santuokos kylančių pareigų, tarp šalių nėra abipusės meilės, tarpusavio pagarbos, lojalumo ir pasitikėjimo. Santuoką prašė nutraukti dėl abiejų kaltės (2t., b.l.22; 3t., b.l.41).
Sutuoktiniai turi turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė:
butą esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), įgytą 2005-08-26 pagal sutartį Mr. 2-4835, kurio vertė pagal 2006-05-19 atliktą individualaus turto vertinimo ataskaitą, butas įvertintas 600 000 litų;
l/18 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) įgytą pagal 2005-08-26 sutartį Nr. 2-4835, kurio vertė pagal 2006-05-19 individualaus turto vertinimo atąskaitą yra 120 000 litų;
keleivinį automobilis FORD MONDEO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 1996-02-21, reg. dok. data 2005-08-03), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5 600 Lt.
automobilis (duomenys neskelbtini), (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 1996-02-21, reg. dok. data 2005-08-03), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 800 Lt.
Bendra esamo ieškovo ir atsakovės turto vertė yra 732 400 Lt.
Kreditoriai ir skolos, mokėtinos iš bendro ieškovo ir atsakovės turto:
buto įsigijimui ieškovo vardu iš trečiojo asmens AB bankas „Hansabankas" buvo paimtas 115 848 Eurų (taikant oficialų euro ir lito valiutų santykį 1:3,4528, suma litais yra 399999,97 Lt) sumos kreditas pagal 2005-06-30 kredito sutartį Nr. 05-038916-FA. Negrąžinta bankui kredito suma yra 115 416 Eurai. Pagal minėtą kredito sutartį taip pat buvo nustatytos palūkanos. Esant 4,96 proc. palūkanų normai kartu su kreditu teks sumokėti 142 260 Eur palūkanų, iš viso – 889 704 Lt.
Ieškovas patvirtina, kad kreditorius AB bankas „Hansabankas“ yra informuotas apie pareikštą patikslintą ieškinį dėl turto padalijimo. Kitų kreditorių šalys neturi. Sutuoktinių kreditoriniai įsipareigojimai (įskaitant mokėtinas palūkanas) yra 889 704 Lt ir viršija bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 732 400 Lt vertės turtą. Vadovaujantis LR CK 3.127 str. l d., siūlo padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės turtą tokiu būdu:
ieškovui priteisti vykdyti visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. 05-038916-FA, ir pripažinti šiuos įsipareigojimus asmenine ieškovo prievole.
ieškovui priteisti asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini) ir 1/18 dalies žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)
ieškovui priteisti asmeninėn automobilį PEUGEOT, 406 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš viso ieškovas prašo jam priteisti 726 800 Lt vertės turto ir 889 704 Lt dydžio kreditorinius įsipareigojimus.
Atsakovei prašo priteisti automobilį FORD MONDEO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į neigiamą ieškovui priteistino turto balansą, atsakovei kompensacija nepriteistina.
Ieškovas sutinka, kad gyvenamoji vaiko vieta po skyrybų būtų nustatyta su atsakove L. G. Ieškovas sutinka kas mėnesį mokėti 500 Lt išlaikymą sūnui D. G. iki jo pilnametystės. Ieškovas prašo teismo bendravimo su vaiku tvarką, kas antrą sekmadienį vaiko ir atsakovės gyvenamojoje vietoje, po dvi valandas per dieną, konkretų laiką suderinant su atsakove.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, ir tai, kad abu sutuoktiniai yra darbingi ir pajėgūs save išlaikyti, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nenustatytinas.
Ieškovas neprieštarauja dėl atsakovės pageidavimo pakeisti santuokinę pavardę. Prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1/2 žyminio mokesčio ir turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.
Atsakovė L. G. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl D. G. kaltės. Nutraukus santuoką, L. G. palikti ikisantuokinę pavardę B.. Priteisti L. G. (B.) vykdyti įsipareigojimus pagal 2005-06-30 kredito sutartį Nr. 05-038916-FA su AB banku „Hansabankas“ ir pagal tos sutarties papildymus bei pakeitimus. Prašė priteisti iš D. G. valstybei žyminį mokestį, o L. G. (B.) žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas atsakovei iš tiesų nejautė meilės, negerbė, nebuvo jai lojalus ir ištikimas. Tuo tarpu atsakovė ieškovą mylėjo ir siekė gyventi šeimoje. Dėjo pastangas, savo turtą (įkeitė savo asmeninį butą), bei lėšas (mama skolino lėšas) busimam butui Avižienių km., Vilniaus raj. Ieškojo galimybių atlikt internatūros praktiką ne Panevėžyje, o Vilniuje. Atsiradus tokiai galimybei ieškovas tuo nesidžiaugė, priešingai po kelias naktis per savaitę nenakvodavo namuose. Pradžioje teigė, kad dirba, vėliau sakydavo, jog laiką praleidžia su S. R.. Ieškovas sužinojęs, kad atsakovė laukiasi kūdikio, reikalavo nėštumą nutraukti, nes myli kitą moterį, o ją vedė tik dėl pinigų. Nėštumas buvo komplikuotas, tačiau ieškovas sąmoningai atsakovę skaudino, keldavo nervinę įtampą, kalbėdavo apie meilę S. R. Atsakovei pagimdžius kūdikį, iš gimdymo namų ją pasiėmė ir parvežė į namus jos motina, tačiau ieškovas į namus jos neįsileido, buvo pakeitęs spynas. 2006-09-21 atsakovė į šalių butą atvyko su antstole. Bute buvo ieškovo draugės asmeniniai daiktai ir dokumentai. Ieškovas neremia šeimos nei materialiai, ne moraliai, nesirūpina vaiku, paliko šeimą. Toks ieškovo elgesys stipriai traumavo atsakovę, todėl mano jog santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.
Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai į dalintiną šeimos turtą įtraukė automobilį Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes lėšas šiam automobiliui įsigyti padovanojo atsakovei jos mama.
Patikslintame ieškinyje ieškovas neatskleidžia kokiomis dalimis yra dalintinas turtas, o tai nesuderinama su LR CK 3.117 str. ir 3.123 str. nuostatomis. Nurodo, jog butas Avižienių sen. Su žeme kainavo 411 000 Lt. 11 000 Lt avansą minėtam butui pirkti padovanojo atsakovės motina. Taip pat padovanojo 24 000 Lt minėto buto remontui. Dalijant turtą taip pat turėtų būti atsižvelgta, jog minėtam butui įsigyti buvo panaudotas atsakovės iki santuokos įsigytas butas, kuris buvo įkeistas bankui paskolai užtikrinti. Ieškovas ėmė ir naudojo pinigus gaunamus už atsakovės asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomą. Šis butas įgytas taip pat atsakovės motinos lėšomis. Ieškovas niekuo neprisidėjo, savo uždarbį panaudojo automobilio PEUGEOT pirkimui, tuo tarpu atsakovė akivaizdžiai daugiau prisidėjo prie buto įsigijimo ir yra įsipareigojusi kreditoriui (bankui) savo asmeniniu turtu. Atsakovė mokosi ir gauna 850 Lt (duomenys neskelbtini) stipendiją, už darbą ½ etato gauna 450 Lt, o ieškovas dirba ir jo turtinė padėtis gera, todėl atsakovė nori likti gyventi, jos šeimai statytame bute, be to banko pažyma patvirtina, jog ieškovas nustojo mokėti bankui skolą bei palūkanas. Atsakovei grąžinti kreditą padeda jos motina I. B., kuri sutinka laiduoti už atsakovę, jeigu butas būtų priteistas atsakovei.
Atsakovė su sūnumi D. G. gyvena kartu (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis LR CK 3. 174 straipsniu, sūnaus D. G. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove L. G..
Ieškovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė turi teisę gauti iš ieškovo išlaikymą sūnui nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024-06-19 sūnaus pilnametystės. Vaiko priežiūrai per mėnesį reikia 2500 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo bei atsakovės gaunamas pajamas vaiko išlaikymui iš ieškovo prašė priteisti 2075 Lt per mėnesį.
Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku laiką kas antrą sekmadienį, vaiko ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, ieškovei dalyvaujant, po dvi valandas per dieną, konkretų laiką suderinus su ieškove, o nesusitarus dėl laiko, vadovautis Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomendacija.
Šalys 2005-05-31 pirko automobilį Peugeot 406, valst. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu. Neįrodytas ir nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad šis automobilis yra jo asmeninė nuosavybė. Atsakovei priteistinos 2/3 dalys bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto, o ieškovui —1/3 dalis. Ieškovas prašo nustatyti jam teisę į didesnę bendro turto dalį tuo motyvu, kad jis iš savo uždarbio padengė 14 463,64 Lt kredito bankui, tačiau sutuoktinių uždarbis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str.). Ieškovas dirbo, o atsakovė nešiojo, gimdė, išlaiko ir augina šalių kūdikį. Be to, ieškovas ėmė ir naudojo savo reikmėms pinigus, gaunamus už atsakovės asmeninio buto (duomenys neskelbtini) nuomą. Šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas natūra, atsakovei priteisiant butą ir žemės sklypą, kuriame yra butas, o ieškovui automobilį Peugeot 406. Atsakovė sutinka perimti įsipareigojimus pagal kredito sutartį su banku (CK 4.170 str. 9 d. 4.. 172 str.).
Skola bankui neapsunkintas turtas yra bankui sumokėta 14 463, 64 Lt kredito ir palūkanų suma ir automobilis Peugeot 406. Padalinus turtą, atsakovei iš ieškovo priklauso 1 712 Lt kompensacija. Bankui sumokėta 14 463, 64 Lt kredito ir palūkanų yra turtas kuris, sudarius šiuo kredito pagrindu įgyto turto ir kompensacijų balansą, lieka kaip turtas, dalintinas taip šalių (lr CK 3.118 str. 4 d.). Automobilis Peugeot 406, 9800 Lt vertės taip pat yra šalių turtas, neapsunkintas skolomis. Vadinasi, šio dalintino turto vertė 24 263,64 Lt. Ieškovui skirtina 1/3 dalis, o ieškovei- 2/3 dalys bendros jungtinės nuosavybės. Ieškovui tenkančios šio turto dalies vertė yra 8 087,88 Lt. Kadangi ieškovui priteistinas automobilis, atsakovei iš ieškovo priklauso 1 712 Lt kompensacija.
Atsakovė turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo išlaidas (LR CK 3.72 str.). Ieškovė prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ji nedirba, mokosi, augina šalių sūnų ir perima skolų kreditoriui mokėjimą, jos asmeninis turtas ir turtas, kuris jai priteistinas, yra įkeistas bankui. Jai liko 1,5 metų (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė turi teisę į išlaikymą periodinėmis išmokomos po 500 litų per mėnesį (CK 3.72 str. 8 d.).
Ieškovas apsigyvendamas su kita moterimi pažemino atsakovę kitų žmonių akyse, pažeidė atsakovės teisėtus lūkesčius gyventi santuokoje ir šeimoje, sukėlė stresą ir pažemino atsakovę, reikalaudamas nutraukti nėštumą, nepadėdamas jai sudėtingu vaiko gimdymo metu. Atsakovė patyrė dvasinį sukrėtimą, sužinojusi, kad ieškovas tuo metu, kai ji ruošėsi gimdyti, jų bute pradėjo gyventi su kita moterimi, neleido jai su kūdikiu įeiti į butą. Ieškovo elgesys sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą (kaip vyro paliktos moters), todėl iš ieškovo priteistina 50 000 Lt neturtinė žala (CK 3.70, 3.72 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė vaiko išlaikymui prašė priteisti 1 000 Lt.
Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo pajamas, vaiko išlaikymui priteistinos 600 Lt periodinės išmokos, taip pat didesnė turto dalis, nes vaikas gyvena su motina.
Tretysis asmuo AB Bankas Hansa bankas nurodė, kad bendro turto ir skolų padalinimo klausimas turi tiesiogiai paliesti tik ieškovą ir atsakovę, ir neturi įtakoti trečiojo asmens teisių ir pareigų, o dalintino turto suma turi būti mažinama bendrų prievolių suma. Bankas sutinka, jog būtų parduotas įkeistas turtas, ir tokiu būdu grąžinta paskola (3t.,b.l.137-138).
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. D. G. ir L. G. santuoką nutraukė dėl sutuoktinio D. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo L. G. pavardė pakeista į ikisantuokinę B. pavardę. Sūnaus D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. G. (B.), nustatant, kad D. G. bendraus su vaiku kas antrą sekmadienį, vaiko ir motinos D. G. (B.) gyvenamojoje vietoje, motinai dalyvaujant, po dvi valandas per dieną, konkretų laiką suderinus su motina, o nesusitarus dėl laiko, vadovaujantis Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomendacija. Iš ieškovo D. G., D. G. išlaikymui nuo 2008-01-01 iki pilnametystės priteisė po 650 Lt, mokant periodines išmokas L. G. (B.). Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-02-19 priteisė 8 000 Lt D. G. išlaikymo įsiskolinimą. Iš D. G. atsakovei priteisė 1 712 Lt piniginę kompensaciją. Pripažino automobilį FORD MONDEO L. G. asmenine nuosavybe. Butą su žeme, bei kreditorinius įsipareigojimus už butą, esantį Avižienių km. Vilniaus r., priteisė L. G.. Kol atsakovė baigs mokslus (duomenys neskelbtini) iš ieškovo atsakovei priteisė po 250 Lt laikiną išlaikymą, 10 000 Lt neturtinės žalos, bei 4 486 Lt bylinėjimosi išlaidų. D. G. priteisė automobilį (duomenys neskelbtini) ST.
Konstatavo, kad D. G. pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus ir moralus savo sutuoktinės atžvilgiu, nerėmė jos moraliai, o po vaiko gimimo visiškai nustojo remti materialiai ir pagaliau pats paliko šeimą, išeidamas gyventi atskirai. Atsakovė norėjo išsaugoti santuoką ir nepaliko šeimos, priešingai L. G. įrodė, kad D. G. kaltas dėl santuokos nutraukimo, todėl santuoka nutrauktina dėl vieno iš sutuoktinių D. G. kaltės (LR CK 3.60 str.2d.).
Kadangi ginčo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos nebuvo, nustatė, kad ieškovas su vaiku bendraus atsakovės priešieškinyje nurodytomis sąlygomis.
Vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą, taip pat nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovės naudai priteisiant ieškovui 1/3, o atsakovei 2/3 dalinto turto.
Bankui sumokėta 14 463, 64 Lt kredito ir palūkanų, bei 9 800 Lt vertės automobilis Peugeot 406, yra dalintinas turtas, todėl ieškovui tenkančios šio turto dalies vertė yra 8 087,88 Lt. Kadangi ieškovui priteistinas automobilis, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 712 Lt kompensacija.
Kadangi atsakovė mokosi ir jos gaunamos pajamos yra nedidelės, yra pagrindas priteisti atsakovei laikiną 250 Lt išlaikymą.
Teismas nelaikė įrodytu, kad atsakovės sveikata nėštumo metu buvo pablogėjusi dėl ieškovo elgesio, tačiau konstatavo, kad santuoka nutraukta ieškovo tyčiniais veiksmais, kurie yra jaučiami ir esamuoju laiku, todėl vadovaujantis sąžiningumo protingumo bei teisingumo principais priteisė 10 000 Lt neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro rekomendacijas dėl priteistino maksimalaus dydžio už advokato paslaugas atsakovei iš ieškovo priteisė 4 019,20 Lt atstovavimo išlaidų, 450,50 Lt už antstolio paslaugas, ir 16,30 Lt už pažymas, viso 4 486 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad kreditoriniai įsipareigojimai už butą Avižienių km. Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) pagal AB bankas „Hansabankas“ 2005-06-30 sutartį Nr. 05-038916-FA ir 2006-08-30 susitarimą, dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 05-I38916-FA-2, laikomi asmenine L. G. prievole. Prašo iš ieškovo ir atsakovės AB banko „Hansabankas" naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir priimta pažeidžiant materialinės teisės normas, t.y. LR CK 6.6 str.., 6.14 str., 6.59 str., 6.115 str., 6.116 str., 6.123 str., 6.129 str., 6.223 str., 3.109 str., 3.114 str. ir procesines teisės normas, t.y. LR CPK 41 str., 42 str., 47 str.,185 str. 263 str.
Nurodo, kad pagal kredito ir laidavimo sutartis atsakovės ir ieškovo atsakomybė už įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdytąją yra solidari tiek iki santuokos nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo. Atsakovės ir ieškovo įsipareigojimai yra bendri ir pagal kredito sutartį nutraukus santuoką išlieka solidarūs iki visiško jų įvykdymo. Tarp įstatyme ir pateiktose kredito bei laidavimo sutartyse numatytų prievolių, pagal kredito ir laidavimo sutartį pasibaigimo pagrindų santuokos nutraukimas nėra nurodytas. Sutinkamai su LR CK 3.118 str. nutraukiant santuoką tiek ieškinyje, tiek priešieškinėje turi būti pateiktas turto balansas. Dalytino turto visuma turi būti mažinama bendrų prievolių suma, t.y. negrąžinto kredito suma ir palūkanų, kurias reikės sumokėti šalims suma. Kreditas paimtas šeimos interesais (būstui įsigyti), todėl ši prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str. 1d. 5p.). Tik sumažinus dalintino turto visumą galimas likusio turto padalinimas. Mano, kad iš dalintino turto visumos, atsižvelgiant į negrąžinto kredito likutį, turto vertę, mokėtinas palūkanų sumas, kredito paskirtį turi būti atimtas įkeistas turtas - butas su dalimi žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) LR CK 6.116 str. nustato, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. AB bankas „Hansabankas" nesutiko su tokiu prievolės modifikavimu, todėl teismas, patvirtindamas D. G. įsipareigojimų AB bankui „Hansabankas" pasibaigimą ne tik pažeidė AB banko „Hansabankas" interesus, bet ir LR CK 6.115 str., 6.116 str. LR CK 6.124 str. - 6.129 str. numato prievolių pasibaigimo pagrindus. Kadangi šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vieno pareiškėjų prievolių AB bankui „Hansabankas" pasibaigimo pagrindų, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. LR CK 6.217 str. -6.228 str. nustato sutarčių pasibaigimo pagrindus, todėl teismas atitinkamai pažeidė LR CK 6.217 str. - 6.228 str., sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas. Skundžiamu sprendimu teismas pasisakė tiesiogiai dėl AB banko ,Hansabankas" teisių - buvo panaikinta AB banko „Hansabankas" teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš ieškovo D. G.. Kadangi teismas pažeidė LR CPK 41 str., 42 str. ir 47 str., bei nustatė, kad D. G. prievolės trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas" pasibaigė, teismo sprendimas turi būti panaikintas skundžiamoje dalyje. Teismas, nuspręsdamas, kad D. G. prievolės AB bankui "Hansabankas" pasibaigė, pažeidė LR CPK 185 str. nuostatas.
Apeliaciniu skundu ieškovas D. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydžio, dėl automobilio „Ford Mondeo" pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe, kompensacijos atsakovei už ieškovui atitenkantį automobilį „Peugeot" dydžio, dėl laikino išlaikymo atsakovei priteisimo, dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, bei prašo priimti šioje dalyje naują sprendimą, nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo.
Ieškovas nesutinku su teismo argumentais, kad ieškovas buvo nelojalus, paliko šeimą išeidamas gyventi atskirai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teisme neginčijo, kad atsakovė paliko šeimos namus ir iš jų išsikraustė. Šalys dėl konfliktų prarado bendrus interesus, išsiskyrė poreikiai ir požiūris į gyvenimą. Teismo posėdyje abi šalys norėjo, jog santuoka būtų nutraukta, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, atsakovė stengėsi išsaugoti santuoką ir nepaliko šeimos. Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti šeimos ir abu prisidėjo prie šeimyninių santykių suirimo, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nesutinka su 10 000 Lt priteista neturtine žala, nes ji neatitinka LR CPK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų visumos. Teismas patirtą žalą apibūdino kaip atsakovės psichologinės būsenos pakenkimą ir kaip jos pažeminimą. Tačiau byloje nenustatyta konkrečių duomenų apie atsakovės pažeminimą. Sprendime nėra nurodyta, kokių asmenų akivaizdoje tai įvyko. Stresas ir išgyvenimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra būdingi visoms santuokos nutraukimo byloms, tačiau nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo veiksmais.
Nesutinka, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. vasario mėnesio ieškovas turėjo ir galėjo mokėti vaiko išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį, nes turtinė padėtis tuo metu buvo gerokai sunkesnė, nei nurodo teismas. Nors formaliai tuometinis atlyginamas atrodė didelis, tačiau tuometinė darbovietė buvo jį įsiskolinusi, šiai bendrovei (UAB „A. A.") yra iškelta bankroto byla. Nuo 2006-11-20 iki 2007-01-07 ieškovas iš viso nedirbo ir negavo pajamų, tačiau turėjo vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, nes atsakovė prie finansinių įsipareigojimų vykdymo (kredito grąžinimo) neprisidėdavo. Vėlesnėje darbovietėje (bendrovėje „N. S.") ieškovo atlyginimas buvo mažesnis, iš šios bendrovės taip pat teko išeiti dėl jos finansinių sunkumų. Esant šioms aplinkybėms ieškovas negalėjo mokėti vaiko išlasymui po 1 000 Lt. Atsižvelgiant į nustatytą 650 Lt išlaikymo sumą kas mėnesį, vaiko išlaikymo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. vasario mėnesio yra 5 200 Lt (650 x 8 = 5 200 Lt). Teismas nepasisakė dėl išlaikymo dydžio už laikotarpį nuo 2007-02-12 (laikino išlaikymo priteisimo) iki 2008-01-01. Teismas buvo priteisęs 1 000 Lt išlaikymą kas mėnesį, kai ieškovas jau daugiau kaip 13 mėnesių moka 350 Lt didesnio dydžio išlaikymą, nei teismo nustatyti 650 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad laikinos apsaugos priemonės vis dar yra taikomos, 5 200 Lt išlaikymo skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. vasario mėnesio bus padengta iki galutinio sprendimo šioje byloje.
Teismas, natūra priteisdamas ieškovui sprendime nurodytos 9 800 Lt vertės automobilį Peugeot, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 712 Lt kompensaciją (8 087,88 Lt – 9 800 Lt = -1 712,12), tačiau teismas suklydo nurodydamas automobilio Peugeot vertę. Į bylą pateikta turto vertintojo ataskaita apie tai, kad šio automobilio rinkos vertė yra 6 800 Lt (b.l. 26-27). Įvertinus tikrąją automobilio rinkos vertę, ieškovui iš ieškovės priteistina 1 287,88 Lt kompensacija, o ne atvirkščiai (8 087,88 Lt – 6 800 Lt = 1 287,88 Lt).
Teismas nepagrįstai pripažino automobilį Ford Mondeo, asmenine atsakovės nuosavybe. Ieškovas nėra patvirtinęs, kad šis automobilis buvo pirktas atsakovei už jos motinos lėšas. Teismo sprendimas grindžiamas trečiojo asmens L. B. parodymais, nors sandorio, kurio metu buvo įsigytas automobilis suma viršiją sumą, iki kurios sandorį galima įrodinėti liudytojų parodymais. Nei automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad automobilis perkamas asmeninėn atsakovės nuosavybėn. Ta aplinkybė, kad atsakovės motina išgrynino lėšas nuo savo įmonės sąskaitos, įrodo tik pinigų išgryninimo faktą. Šalys neginčija, kad automobilio Ford Mondeo vertė yra 5 600 Lt. Priteisus šį turtą atsakovei, ieškovui priteistina 1/3 dalis šio turto vertės – 1 866,67 Lt. Įvertinus abiejų automobilių vertes, iš viso iš atsakovės yra priteistina 3 154,55 Lt kompensacija (1 287,88 Lt + 1 866,67 Lt = 3 154,55 Lt).
Atsakovė taip pat yra kalta, dėl santuokos nutraukimo, todėl neturi teisės į išlaikymą. Jos reikalavimas dėl išlaikymo dydžio neparemtas jokia jos poreikių skaičiuote. Skirtingai, nei yra nurodyta teismo sprendime, atsakovė gauna 1 200 Lt, o ne 850 Lt stipendiją. Teismas neatsižvelgė į LR Vyriausybės 2004 m. kovo l d. nutarimo Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos" 1.1 p. nuostatas, kuriomis visiems LR valstybės biudžeto lėšomis studijuojantiems rezidentams iš LR valstybės biudžeto asignavimų, skirtų valstybiniams universitetams, mokamos 9,6 taikomojo minimalaus gyvenimo lygio dydžio rezidento stipendijos - valstybės parama. Įvertinus tiek atsakovės gaunamas pajamas, tiek jos turimą turtą (turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį neįkeistą butą (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu jai priteistas butas (kotedžas) Avižienių kaime), atsakovės turtinė padėtis yra gera, todėl jai nėra priteistinas išlaikymas.
Teismo priteista 4 019,20 Lt suma už advokato paslaugas nėra proporcinga patenkintų reikalavimų daliai ir neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Be to, atsakovė savo bylinėjimosi išlaidas grindžia advokato kvitų šaknelėmis, o ne advokato kvitais. Atsakovės pateikti dokumentai negali būti pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais išlaidas už advokato paslaugas.
Teismo sprendimas dalyje dėl 450 Lt priteisimo atsakovei už antstolio paslaugas yra naikintina, nes teismo sprendime nėra nurodyta, kad teismas remiasi antstolio surašytu dokumentu.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo D. G. vaiko išlaikymui priteista po 650 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovo D. G. sūnaus D. G. išlaikymui po 1000 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, jog teismas byloje neteisingai vertino įrodymus. Atsakovė pateikė vaikui skirtų prekių įsigijimą patvirtinančius pirkimo kvitus, iš kurių matyti, kad 2007 m. gruodžio mėn. išlaidos vaiko maitinimui, ugdymui ir sveikatos priežiūrai sudarė 1 855, 75 Lt. Į šią sumą nėra įtrauktos vaiko daliai tenkančios išlaidos, susijusios su gyvenamojo būsto išlaikymu, transportu ir kitos būtinosios periodinės išlaidos, todėl laikytina, kad atsakovės nurodyta vaiko išlaikymo suma yra pagrįsta ir protinga. Teismas nurodė, kad iš šių dokumentų matyti, jog buvo pirkti nesuvartojami daiktai, kurie perkami ne kas mėnesį. Šio fakto atsakovė neneigia, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vaikui kas mėnesį būtina pirkti nesuvartojamus daiktus (rūbus, avalynę, ugdymo priemones ir kt.). Teismas nenurodė, kaip tiesiogiai ieškovo turtinės padėties pasikeitimas įtakojo vaikui būtino išlaikymo dydžio pasikeitimą. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo atlyginimo sumažėjimas gali būti laikinas, nes jis nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, o tęsiantis darbo santykiams paprastai atlyginimas didėja. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad negalėtų teikti atsakovės prašomo išlaikymo vaikui (1 000 Lt per mėnesį). Teismas padarė išvadą apie per didelį išlaikymo dydį (lyginant su ieškovo pajamomis) tik remdamasis savo paties samprotavimais, o ne byloje esančiais įrodymais ir tuo pažeidė LR CPK 263 str. 2 d. Teismas nenurodė, kodėl ieškovo atlyginimo sumažėjimas turi pirmiausiai atsiliepti būtent vaiko poreikių tenkinimui, o ne paties ieškovo poreikių tenkinimui. Teismas neatsižvelgė į CK įtvirtintą bendrą vaiko interesų prioriteto principą ir į LR CK 3.192 str. 2 d. normą, pagal kurią vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystimuisi sąlygas. Išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais vaiko poreikiais. Teismas sprendime nenurodė, kurie iš atsakovės nurodytų sūnaus poreikių laikytini neprotingais ar neatitinkančiais tėvų turtinės padėties. Teismui sumažinus šalių sūnui priteistiną išlaikymo dydį, didesnė vaiko išlaikymo naštos dalis teks atsakovei, kurios pajamos yra mažesnės už ieškovo, o tai prieštarauja CK normoms bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai šios kategorijos bylose.
Atsiliepimu į trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ apeliacinį skundą ieškovas D. G. prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog bankas nenurodė, kaip teismo nustatytas turto ir įsipareigojimų pagal prievoles paskirstymas pažeidė trečiojo asmens interesus. Trečiojo asmens reikalavimai galėtų būti patenkinti tik tokiu atveju, jei bent dalis buto ir sklypo būtų priteista ieškovui. Tačiau tretysis asmuo to neprašo, reikalauja išsaugoti ieškovo kreditorinius įsipareigojimus nepaisant to, kad turtas taps asmenine atsakovės nuosavybe. Tokiu būdu ieškovui tektų laiduoti už įsipareigojimus, susijusius su atsakovės asmenine nuosavybe, o tokia situacija prieštarautų LR CK 1.5 ir 3.109 str. nuostatoms.
Atsiliepimu į ieškovo D. G. apeliacinį skundą atsakovė L. G. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas - nebuvo lojalus ir moralus sutuoktinės atžvilgiu, o atsakovė norėjo išsaugoti santuoką ir nepaliko šeimos, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovas kaltės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovės argumentus.
Nesutinka, su ieškovo argumentais, jog 10 000 Lt priteista neturtinė žala, priteista nepagrįstai. Teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo išreikšta tyčiniais veiksmais, kurie yra jaučiami ir esamuoju laiku. Be to teismas atsižvelgė į šalių amžių, ir prašomą priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, sumažino iki 10 000 Lt. Kadangi kreditoriniais įsipareigojimais neapsunkintą sutuoktinių turtą sudaro 14 463,64 Lt bankui sumokėta kredito ir palūkanų suma, bei 6 800 Lt vertės automobilis „Peugeot“, iš viso 21 263,64 Lt, todėl ieškovui priteistina 1/3 dalis šio turto vertės, t. y. 7 087,88 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 287,88 Lt kompensacija. Nurodo, jog automobilis Ford Mondeo pirktas atsakovės motinos lėšomis, šiuo automobiliu visą laiką naudojosi atsakovė, todėl šis automobilis yra atsakovės asmeninė nuosavybė, dėl to kompensacija ieškovui nepriteistina. Atsakovės nuomone, net ir darbingas sutuoktinis, kurio gaunamos pajamos ir turimas turtas nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ieškovas yra darbingas, neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl jo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip ieškovas pateikė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė mokosi, augina mažametį vaiką, jos studijų pajamos prilygsta minimaliam mėnesio atlyginimui, todėl atsakovei reikalingas išlaikymas.
Atsiliepimu į ieškovo D. G. apeliacinį skundą tretysis asmuo I. B. ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti. Nesutinka, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, jog ieškovas nebuvo atsakovei lojalus. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog santuoka buvo sudaryta be ieškovo meilės. I. B. remia dukrą materialiai, nes ieškovas nuo vaiko gimimo nebedrauja su vaiku, neteikia išlaikymo, nesirūpina šeimos gerove. Atsižvelgiant į atsakovės išgyvenimus priteista 10 000 Lt neturtinė žala nėra per didelė. Nurodo, jog automobilis Ford Mondeo pirktas už jos lėšas, todėl automobilis turėtų būti pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe.
Trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ apeliacinis skundas tenkintinas.
Ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovo D. G. ir atsakovės L. G. santuoka Vilniaus miesto CM skyriuje buvo įregistruota 2003-03-08. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus D. G.. D. G. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo su L. G., ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovė priešieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo D. G. vardu nuo 2003-05-31 įregistruotas automobilis Peugeot 406 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. G. vardu nuo 2008-08-03 automobilis Ford Mondeo (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro duomenimis, 1996-06-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-4093 pagrindu, atsakovės L. G. vardu įregistruotas 47.83 kv. m. butas su rūsiu (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis 2005-06-30 tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ ieškovui suteikė 115 848 Eurų kreditą, būstui su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) įsigyti. Už įsipareigojimų įvykdymą 2005-06-30 laidavimo sutartimi Nr. 05-038916 – FA laidavo atsakovė L. G..
Dėl trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ apeliacinio skundo.
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ prašo panaikintini pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jungtinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantis butas su dalimi žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojimai pagal kredito sutartį, priteisti atsakovei.
Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų spręstinų klausimų, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (LR CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.). Turto padalijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis LR CK 3.118 str. reikalavimais. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Nagrinėjamu atveju nustatyti šalių finansiniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui. Mokėtinų skolų terminai nėra suėję. LR CK 3.116 str. 1 d. nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalintino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su banku yra solidariosios ir atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama (LR CK 6.5 - 6.6 str.). Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal LR CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) LR CK 3.109, 6.6, 6.8 str. prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (LR CK 6.123 str. 1 d.), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (LR CK 6.6 str. 6 d.). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (LR CK 6.192 str. 4 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog kreditorius atsiliepime į ieškinį nurodė, jog įsipareigojimai kreditoriui turėtų būti padengti iš lėšų, gautų pardavus butą ir dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėjo, kad ieškovo bei atsakovės prievolės pagal kredito sutartį nutraukus santuoką išlieka solidarios iki visiško jų įvykdymo, tokiu būdu išreikšdami valią, jog ir nutraukus santuoką šalys liktų bendraskolės, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovo įsipareigojimus perkėlė atsakovei, tokiu būdu nuspręsdamas, dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų. Teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas, nes nepasiektas visų šalių – ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas dėl kreditavimo sąlygų pakeitimo. Teismas pakeitė kredito sutarties sąlygas nesant nei vienos šalies reikalavimo. Kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose leidžiama išeiti už ieškinio ribų, tačiau tik tose reikalavimuose, kurie sprendžiami tarp sutuoktinių, o šiuo atveju kredito sutarties pakeitimas susijęs su banko teisėmis ir pareigomis.
Tuo atveju jei visų šalių susitarimas kreditavimo sutarties sąlygos nebus pakeistos ieškovui įvykužius kreditorinius įsipareigojimus (dalį), jis įgyja teisę reikšti regreso tvarka reikalavimus atsakovei dėl šio turto dalies.
Dėl ieškovo D. G. apeliacinio skundo.
Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas taikė ieškovo kaltės prezumpciją, nustatęs, jog ieškovas buvo nelojalus sutuoktinei, pažeidė moralės principus, ir neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė.
Ieškovas nurodo, jog atsakovė paliko šeimą, išvyko atlikti studijų praktikos į kitą miestą, sutuoktiniai susitikdavo retai, prarado bendrus interesus, pagarbą, pasitikėjimą vienas kitu, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė studijų praktiką Panevėžyje atliko nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio iki 2005 m. lapkričio mėnesio, t. y. tik 4 mėnesius. Atsakovė laisvu nuo praktikos metu atvažiuodavo į šeimos namus, atsakovė laukėsi kūdikio. Tai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu šalys gyveno šeimyninį gyvenimą. Tačiau gimus sūnui, iš gimdymo namų ieškovas šeimos parsivežti neatvyko, pakeitė šeimos namų spynas, dėl ko atsakovė negalėjo pateikti į namus. Atsakovė į namus patekto tik su antstolio pagalba, namuose užfiksuoti svetimos moters asmeniniai daiktai - dokumentai. Nors ieškovas teigia, jog kambarys buvo nuomojamas, tačiau atsakovė apie nuomininkę nieko nežinojo, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog moteris gyvenusi šeimos namuose buvo nuomininkė. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog santuoka sudaryta be abipusės meilės, ir meilė buvo tik iš atsakovės pusės, po vaiko gimimo sutuoktiniai buvo susitikę vos keletą kartų. Tai patvirtina, jog ieškovas atsakove nesirūpino nėštumo metu, nepadėjo auginti kūdikio, nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai. Tuo tarpu atsakovė laukėsi kūdikio, kas rodo, jog tikėjosi ir siekė gyventi šeimoje. Esant šioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos.
LR CK 3.70 str. 2 d. nustatyta kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 50 000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (LR CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje kolegija pripažįsta, jog ieškovas buvo ne lojalus šeimos atžvilgiu, tačiau fizinis ar psichologinis smurtas atsakovės atžvilgiu nėra įrodytas, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, priteista 10 000 Lt neturtinė žala yra adekvati kompensacija atsakovei už patirtus dvasinius išgyvenimus dėl ieškovo veiksmų.
LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, turimas santaupas ir kt.), būtinas išlaidas.
Byloje nustatyta, jog 2006 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais vidutinis ieškovo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) buvo 3 694,91 Lt (1t..b.l.4). Pagal 2006-11-20 pažymą, bendrovės neišmokėtas darbo užmokestis ieškovui sudarė 5 656,58 Lt (1t., b.l.149). Pagal UAB N. S. 2007-07-18 pažymą, ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, 2007 m. sausio – birželio mėnesiais sudarė 3 500 Lt (2t., b.l.123). 2007-07-01- 2007-09-10 draudžiamosios pajamos sudarė 24 083,58 Lt (2t. b.l.191). Nuo 2008-01-03 ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pareiginis atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 2 795 Lt (atskaičius mokesčius apie 2167 Lt) (3t., b.l.52). Tuo tarpu atsakovei išmokėtas vidutinis darbo užmokestis 2006 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais sudarė 466,79 Lt (1t. b.l.30), (duomenys neskelbtini) stipendija - 850 Lt (1t. b.l.96). 2008- m. kovo – gegužės mėnesiais (duomenys neskelbtini) stipendija sudarė 1248 Lt, o darbo užmokestis nuo 2008-04-01 atskaičius mokesčius sudaro 1778, 62 Lt. Ieškovė asmenine nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, 47.83 kv. m. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį pasak atsakovės nuomoja ir gauna pajamas. Be to ieškovė gauna 97,50 Lt kiekvieną mėnesį išmokas vaikui iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos sveikatos ir soc. apsaugos departamento. Iš šių aplinkybių matyti, jog ieškovo turtinė padėtis suprastėjo, o atsakovės priešingai, pasidarė geresnė, todėl nustatytas laikinas 1 000 Lt išlaikymas yra adekvatus, ir ieškovo realiai galėjo būti teikiamas. Tačiau atsižvelgiant į sumažėjusias jo pajamas, nustačius vaiko išlaikymui po 1 000 Lt per mėnesį, ieškovo pragyvenimui, įskaitant būstą, mokesčius, maistą, transportą, ir kitas būtinas išlaidas, ieškovui liktų tik 1167 Lt, t. y. šiek tiek daugiau nei nustatytas minimalus darbo užmokestis. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl priteistas išlaikymas vaikui negali pažeisti taip pat ginamų ir saugomų tėvų teisių bei teisėtų interesų, taip pat iš esmės pabloginti tėvų materialinės padėties, ar daryti esminę žalą jų teisėms. Pagal LR CK 6.461 str. 2 d. vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pirmos instancijos teismas priteisė ieškovui vaiko išlaikymui 650 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymą teikia abu tėvai, abiejų tėvų išlaikymas sudaro 1300 Lt, o pridėjus valstybės teikiamą 97,50 Lt paramą vaikams, vaiko išlaikymui yra 1397,50 Lt, kurie vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, bei atsižvelgiant į vaiko amžių yra pakankamas patenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė vaiko išlaikymui iki pilnametystės po 650 Lt.
Pirmos instancijos teismas priteisė atsakovei vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-02-19, t. y. už 8 mėnesius viso 8 000 Lt. Vadovaujantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartimis ieškovas sūnaus išlaikymui nuo 2007-05-03 iki 2007-10-24 sumokėjo 5 300 Lt (3 t. b.l.10-16). Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 8000 Lt įsiskolinimą, nes šis įsiskolinimas sudaro 2700 Lt.
Kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik LR CK nustatytais atvejais. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalintino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Kadangi šalys pagal kredito sutartį turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tai sutuoktinių bendro dalintino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.
Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą reglamentuoja LR CK 3.127 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaikų teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystimuisi, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove, atsakovė šiuo metu su nepilnamečiu vaiku gyvena minėtame bute, taip pat įvertinęs, jog padalyti butą, esantį Avižienių sen., Vilniaus rajone natūra nėra galimybės, o AB banko „Hansa bankas“ už minėtą butą grąžinta tik nedidelė paskolos dalis, pirmos instancijos teismas pagrįstai butą Avižienių sen., Vilniaus rajone, pagrįstai priteisė atsakovei, bei nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovės naudai.
Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo D. G. vardu nuo 2003-05-31 įregistruotas automobilis Peugeot 406, 6 800 Lt ( 2t. b.l.27) vertės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. G. vardu nuo 2008-08-03 automobilis Ford Mondeo, 5600 Lt vertės (duomenys neskelbtini) t. y. abu automobiliai įgyti santuokos metu. Bylos duomenimis nenustatyta, jog įsigyjant šiuos automobilius buvo išreikšta valia šį turtą turėti asmeninės nuosavybės teise, o tai reiškia, jog automobiliai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmos instancijos teismas dalindamas turtą natūra, bei priteisdamas kompensaciją pinigais, neteisingai nurodė automobilio Peugeot 406 vertę, vietoje 6 800 Lt nurodydamas 9 800 Lt, tokiu būdu neteisingai apskaičiavo priteistiną kompensaciją, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra keistinas priteisiant iš ieškovo atsakovei 600 Lt kompensaciją už automobilį Peugeot 406.
Vadovaujantis LR CK 3.72 teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
Byloje nustatyta, jog atsakovės rezidento stipendija sudaro 1248 Lt. Darbo užmokestis nuo 2008-04-01 atskaičius mokesčius sudaro 1778, 62 Lt. Ieškovė asmenine nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, t. y. 47,83 kv. m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pasak atsakovės nuomoja ir gauna pajamas. Tuo tarpu ieškovas nekilnojamojo turto neturi, jo gaunamas atlyginimas, atskaičius mokesčius sudaro apie 2167 Lt. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, ieškovei priteistina 650 Lt vaiko išlaikymui, ieškovei yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų nenustatyta, turi medicininį išsilavinimą, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei priteisti išlaikymą. Atsižvelgiant, jog pirmos instancijos sprendimas priimtas 2008-02-11, o ieškovės 1778, 62 Lt darbo užmokestis nustatytas nuo 2008-04-01, teismo sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo atsakovei yra naikintinas.
Pagal LR CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas yra 3, t. y. 700 Lt (nuo 2007-01-01 minimali alga) x 3 viso 2100 Lt (atsiliepimas į ieškinį paduotas 2007-01-16, 1t. b.l. 78-81). Atsakovė pateikė priešieškinį (1t., b.l. 83-91), atsiliepimą į aptikslintą priešieškinį (2t., b.l.37-42), bei kitus procesinius dokumentus, t. y. prašymus išreikalauti papildomus įrodymus (2t. b.l 113, 119-120, įtraukti trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą (1t., b.l.47), dėl teisėjo nušalinimo (2t., 184-185). Posėdžiai vyko 2007-05-21 15.00 val. – 15.30 val.; 2007-06-27 09.00 val. iki 09.35 val.; 2007-11-27 09.00 val. iki 10.00 val.; 2008-01-04 09.30 val. iki 15.00 val.; 2008-01-21 15.00 iki 16 .00 val. Atsižvelgiant į atstovo darbo sąnaudas bei rekomenduotinus maksimalius dydžius priteisiant atstovavimo išlaidas, kolegija atmeta ieškovo argumentus, dėl priteistų per didelių atstovavimų dydžių, o nesant atsakovės prašymo priteisti didesnes atstovavimo išlaidas pirmos instancijos teisme, kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų, priteistą iš atsakovo ieškovei 4019,20 Lt sumą už advokato paslaugas palieka nepakeistą.
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Atsakovė byloje remiasi antstolio konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, bei turėtas išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog 450 Lt už antstolio paslaugas priteisti nepagrįstai.
Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas neperduoda bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Patenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą, AB bankui „Hansabankas“ iš ieškovo priteistinas 118 Lt žyminis mokestis. Kadangi ieškovo įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo atsakovei sumažintas nuo 8 000 Lt iki 2 700 Lt, atitinkamai iš atsakovės ieškovui priteistinas šioje dalyje 159 Lt žyminis mokestis ( 8 000 Lt – 2 700 Lt = 5 300 Lt; nuo 5 300 Lt mokėtinas žyminis mokestis x 3 proc. = 159 Lt). Sumažinus iš ieškovo atsakovei piniginę kompensaciją nuo 1 712 Lt iki 600 Lt, iš atsakovės ieškovui šioje dalyje priteistinas 33,36 Lt žyminis mokestis (1 712 Lt – 600 Lt = 1 112 Lt x 3 proc. = 33,36 Lt). Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 250 Lt laikino, išlaikymo atsakovei iki baigs mokslus (duomenys neskelbtini) baigs studijas, atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistinas šioje dalyje 90 Lt žyminis mokestis (250 Lt x 12 mėnesių = 3 000 Lt x 3 proc. = 90 Lt) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 282,36 Lt žyminio mokesčio.
Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog dėl neteisingai pritaikytų materialinių teisės normų, padarytų skaičiavimo apsirikimų, bei paaiškėjusių naujų aplinkybių yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 3 d. kolegija,
n u t a r ė :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
priteistą iš ieškovo D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. G. išlaikymo įsiskolinimą L. G. (B.) (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki 2007-02-19 sumažinti nuo 8 000 Lt iki 2 700 Lt;
priteistą iš ieškovo D. G. atsakovei L. G. (B.) piniginę kompensaciją sumažinti nuo 1 712 Lt iki 600 Lt;
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš ieškovo D. G. atsakovei L. G. laikinas išlaikymas, kol ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt, pinigus mokant L. G. (B.) panaikinti, ir šį reikalavimą atmesti;
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria kreditoriniai įsipareigojimai už butą (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2005-08-26 pagal sutartį Nr. 2-4835; 1/8 dalį žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2005-08-26 pagal sutartį Nr. 2-4835, pagal AB “Hansabankas“ 2005-06-30 sutartį Nr. 05-038916-FA ir 2006-08-30 susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 05-038916-FA-2 laikomi asmenine L. G. (B.) prievole panaikinti ir pripažinti, jog kreditoriniai įsipareigojimai už butą (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2005-08-26 pagal sutartį Nr. 2-4835; 1/8 dalį žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2005-08-26 pagal sutartį Nr. 2-4835, pagal AB “Hansabankas“ 2005-06-30 sutartį Nr. 05-038916-FA ir 2006-08-30 susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 05-038916-FA-2 laikomi solidariąja ieškovo D. G. ir L. G. (B.) prievole.
Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš D. G. AB bankui „Hansabankas“ (į.k.112029651) 118 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės L. G. (B.) ieškovui D. G. 282,36 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Henrichas Jaglinskis
Teisėjos Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė