Baudžiamoji byla Nr. 1-214-1034/2022

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33747-2019-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 

 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, Dianai Kiverytei, Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant prokurorams Mindaugui Greičiui, Valerijui Sevostjanovui,

kaltinamajai A. S. (dalyje posėdžių nuotoliniu būdu), jos gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui, Sigitui Mikliušui,

vertėjoms Erikai Vencevičienei, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai,

        viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti, šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista:  

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. BK redakcija) 207 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda; 

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams ir 36 MGL (4500 Lt) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 160 Lt konfiskavimas;

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiai darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas ir A. S. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisinta, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 213 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams, paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki laisvės atėmimo 4 metams 3 mėnesiams;   

6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs); 

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu. 

        Teismas   

n u s t a t ė :

I.       Nusikalstamų veikų aplinkybės 

A. S. apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, iš anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iš AB „M“ (dabartinis „AS I“) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su šiuo metu mirusiu asmeniu, įtikino apie nusikalstamą veiką nežinojusį M. P. savo vardu paimti kreditą, nurodydama, kad kreditą grąžins iš savo lėšų, tokiu būdu suklaidinusi M. P. ir 2019 m. birželio 5 d. gavusi iš jo prisijungimo prie AB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodų generatorių, 2019 m. birželio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditą 15 000 Eur sumai, suformavo paraišką kreditui M. P. vardu ir kartu su šia paraiška pateikė netikrą M. P. sąskaitos AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodytą banko sąskaitą gaunamas darbo užmokestis iš bendrovės „L“ LTD bei netikrą M. P. vardu sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „L“ LTD, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad M. P. 2013 m. vasario 2 d. yra sudaręs darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsikūrusia bendrove „L“ LTD. Po ko, AB „M“ (dabartinis „AS I“) patvirtinus galimybę gauti kreditą, nurodytą M. P. vardu pateiktoje paraiškoje, A. S., veikdama kartu su šiuo metu mirusiu L. V., 2019 m. birželio 14 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 11.00 val. nuvežė M. P. adresu (duomenys neskelbtini), į AB „M“ (dabartinis „AS I“) buveinę, kur M. P., vykdydamas šiuo metu mirusio L. V. nurodymus pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu AB „M“ (dabartinis „AS I“) į M. P. vardu atidarytą sąskaitą AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, A. S. nuvežė šiuo metu mirusį L. V. ir M. P. į AB „S“ klientų aptarnavimo centrą, adresu (duomenys neskelbtini), kur M. P., vykdydamas šiuo metu mirusio L. V. nurodymus 2019 m. birželio 14 d. apie 11.33 val. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 15 000 Eur suteiktą kreditą, paimtus pinigus, išėjęs iš banko ir grįžęs į automobilį, perdavė A. S., o A. S. jam perdavė 150 Eur. Tokiu būdu A. S. apgaule savo naudai gavo 15 000 Eur svetimą AB „M“ (dabartinis „AS I“) turtą. 

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

A. S., iš anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iš AB „M“ (dabartinis „AS I“) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su šiuo metu mirusiu asmeniu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku įtikino savo veiksmų esmės nesuprantantį R. B. perduoti jai savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, prisijungimo prie jo AB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos 2019 m. liepos 4 d., internetinės bankininkystės kodų generatorių bei pasirašyti dokumentuose, 2019 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditą 15 000 Eur sumai, suformavo paraišką kreditui R. B. vardu ir prie paraiškos pateikė netikrą R. B. AB „S“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodytą banko sąskaitą yra gaunamas darbo užmokestis iš nenurodyto darbdavio bei netikrą R. B. vardu sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsikūrusia bendrove „D“. Po ko 2019 m. liepos 9 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje A. S. el. būdu, pasinaudojusi iš R. B. paimtu AB „S“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) kodų generatoriumi internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „M“ (dabartinis „AS I“). Šios sutarties pagrindu 2019 m. liepos 9 d. AB „M“ (dabartinis „AS I“) į R. B. vardu atidarytą sąskaitą AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur. Po ko ji 2019 m. liepos 9 d. 19.32 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudojusi R. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodų generatoriumi atliko pavedimą į D. R. AB „S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai ir 2019 m. liepos 9 d. apie 21.55 val. 500 Eur pavedimą į O. G. priklausančią AB „S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdama nusikalstamą veiką, A. S. 2019 m. liepos 10 d. nuvežė šiuo metu mirusį L. V. ir R. B. į AB „S“ klientų aptarnavimo centrą, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. B., vykdydamas L. V. nurodymus, 2019 m. liepos 10 d. apie 9.19 val. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė likusią sumą iš 15 000 Eur suteikto kredito, paimtus pinigus išėjęs iš banko ir grįžęs į automobilį, perdavė A. S. Tokiu būdu A. S. apgaule savo naudai gavo 15 000 Eur svetimą AB „M“ (dabartinis „AS I“) turtą. 

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

A. S. iš anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iš AB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su šiuo metu mirusiu asmeniu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku įtikino apie nusikalstamą veiką nežinojusią J. R. perduoti jai savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, savo asmeninį telefoną Samsung, bei pasirašyti dokumentuose, 2019 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditą 10 000 Eur sumai, suformavo paraišką kreditui J. R. vardu, po ko, suklaidinusi J. R. ir gavusi iš jos prisijungimo prie AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos 2019 m. liepos 16 d., internetinės bankininkystės kodų generatorių, 2019 m. liepos 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, prie 2019 m. birželio 25 d. kredito paraiškos internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pateikė netikrą J. R. AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sąskaitą yra gaunamas darbo užmokestis iš bendrovės „G“ AS bei netikrą J. R. vardu sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J. R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove. Po ko, AB „T“ patvirtinus galimybę gauti kreditą, nurodytą J. R. vardu pateiktoje paraiškoje, A. S., veikdama kartu su šiuo metu mirusiu L. V., 2019 m. liepos 19 d. laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10 val. nuvežė apie nusikalstamą veiką nežinojusią J. R. į UAB „C“ siuntimų pristatymo punktą adresu (duomenys neskelbtini), kur J. R., vykdydama šiuo metu mirusio L. V. nurodymus, 2019 m. liepos 19 d. apie 9.41 val. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „T“. Šios sutarties pagrindu 2019 m. liepos 19 d. AB „T“ į J. R. vardu atidarytą sąskaitą AB „A“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, A. S. nuvežė šiuo metu mirusį L. V. ir J. R. į AB „A“ banko (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur apie nusikalstamą veiką nežinojusi J. R., vykdydama šiuo metu mirusio L. V. nurodymus, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. apie 14.40 val. paėmė 10 000 Eur suteiktą kreditą, paimtus pinigus banko skyriuje L. V. paėmė ir įdėjo į voką, o išėjęs iš banko atidavė A. S. Tokiu būdu veikdama tiesiogine tyčia, apgaulės būdu A. S. savo ir kitų naudai įgijo AB „T“ priklaususį turtą ir padarė AB „T“ 10 000 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu A. S. apgaule savo naudai gavo 10 000 Eur svetimą UAB „T“ turtą.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. 

A. S. iš anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iš AB „M“ (dabartinis „AS I“) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su šiuo metu mirusiu asmeniu, įtikino apie nusikalstamą veiką nežinojusią J. R. perduoti jai savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, savo asmeninį telefoną Samsung, prisijungimo prie AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos 2019 m. liepos 16 d., internetinės bankininkystės kodų generatorių bei pasirašyti dokumentuose, 2019 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditą 15 000 Eur sumai, suformavo paraišką kreditui J. R. vardu ir kartu su paraiška pateikė netikrą J. R. AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sąskaitą yra gaunamas darbo užmokestis iš bendrovės „G“ AS. bei pateikė netikrą J. R. vardu sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J. R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove, po ko, tą pačia dieną, A. S. tiksliai nenustatytoje vietoje el. būdu, pasinaudojusi J. R. AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodų generatoriumi, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „M“ (dabartinis „AS I“). Šios sutarties pagrindu 2019 m. liepos 19 d. AB „M“ (dabartinis „AS I“) į J. R. vardu atidarytą sąskaitą AB „A“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. pervedė 15 000 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 22 d., laikotarpiu nuo 13.08 val. iki 14.38 val., A. S. nuvežė šiuo metu mirusį L. V. ir J. R. į AB „A“ banko (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur apie nusikalstamą veiką nežinojusi J. R., vykdydama šiuo metu mirusio L. V. nurodymus, banko darbuotojai nurodė iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti 15 000 Eur suteiktą kreditą, tačiau, banko darbuotojai atsisakius išmokėti J. R. vardu suteiktą kreditą, nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių nepriklausančių nuo A. S. valios.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

II.       Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su L. V. yra pažįstami gal 10-12 metų. L. V. paprašė jos pagalbos prisijungti prie interneto, atspausdinti dokumentus, kadangi jis gyvena kaime ir negali to padaryti. L. V. nurodė, kad turi pažįstamą žmogų, kuris gali padėti paimti paskolas, sužinojo, kad žmonių vardu bus imamos paskolos. Ji tiesiog galvojo, kad L. V. reikės atspausdinti dokumentus ir pavežioti, nes jis neturėjo automobilio ir už tai gaus 25 proc. nuo visos sumos. Pirmą kartą paskambinus L. V. ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, kur atėjo jis su M. P. Pasiėmusi L. V. ir M. P., vežė juos į (duomenys neskelbtini), į PC „(duomenys neskelbtini)“ banką. Ten M. P. paėmė kodų generatorių. Visi dokumentai buvo įdėti automobilyje į daiktų dėtuvę. Po to parvežė juos atgal į tą kaimą. Po kiek laiko jai paskambino L. V. ir paprašė į jos el. paštą atsiųstus dokumentus atspausdinti ir atvežti grįžtant pas juos. Atsiųstus dokumentus nuvežė į prekybos centrą, atspausdino ir atvežė jiems. Dokumentai, kuriuos spausdino, buvo darbo sutartys, tai jai sakė L. V. Po kelių dienų važiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur L. V. su M. P. nuėjo į banką ir nuėmė 10 000 Eur. Stovint prie PC „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo kažkoks vyras, kuriam L. V. padavė 5000 Eur, minėjo, kad tam žmogui reikia duoti pinigų, nes jis viską sutvarko. Ji gavo 2500 Eur už tai, kad vežiojo, spausdino dokumentus. Vėliau L. V. su M. P. vežė į kredito bendrovę, jie pasirašė dokumentus, M. P. buvo pervesti pinigai į sąskaitą, kuriuos banke išgrynino. Po kelių dienų paskambino L. V. ir pasakė, kad reikia nuvežti M. P. į kitą kredito bendrovę. Vėl nuvežė L. V. su M. P. į kitą kredito bendrovę, bet šį kartą kreditas nebuvo suteiktas. Nuo to laiko M. P. daugiau nematė. Ji niekada neprašė M. P. paimti paskolą, o M. P. žinojo, kad ima paskolą, nes apie ją buvo kalbama. Su M. P. kalbėjo apie kreditus, jis prašė jos gauti kreditą ir ji per skelbimus „(duomenys neskelbtini)“ jam davė telefonų numerius, kur galima paimti. J. R. daug kartų teko vežti, ji tikrai žinojo, kad imamas kreditas, kadangi važiuojant automobilyje kalbėjo apie tai. Pirmą kartą J. R. nuvežė į banką (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“. Laukė automobilyje, o J. R. su L. V. išėjo. Jie paėmė J. R. vardu kreditą ir grįžo su 10 000 Eur, iš kurių ji gavo 25 proc. Pusę sumos L. V. prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ perdavė stambiam žmogui. Po to parvežė juos atgal. Po kelių dienų vežė juos iš (duomenys neskelbtini) į siuntų skyrių. Jie pasirašė ir J. R. gavo kreditą. Vėliau į tą patį banką nuvažiavus J. R. neišmokėjo pinigų bankas. Su J. R. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur ji pasirašė paskolos sutartį, tada važiavo pinigų į banką. Kartu dėl kompanijos atrodo važiavo A. K. ir D. R. Ji skambino į kredito įstaigas prisistačiusi J. R. vardu, kadangi J. R. sunkiai kalba lietuviškai. Buvo paėmusi J. R. asmenį telefoną, kad paskambinti, nepamena, kiek laiko jį turėjo, gal 2-3 d., vėliau telefoną atidavė L. V. J. R. kalbėdavosi su R. B. dėl kredito. Ji porą kartų vežė L. V., J. R., R. B. ir važiuojant automobilyje J. R. mokė R. B. pasirašyti. Pirmą kartą važiuojant R. B. nepaėmė pinigų, nes bankas neišmokėjo, todėl važiavo antrą kartą. L. V. ėjo į banką kartu su R. B. Paimtus pinigus turbūt R. B. išgrynino ir padėjo į daiktų dėtuvę. Ji gavo savo dalį, o kitą pasiėmė L. V. Žino, kad pas J. R. buvo įsiskolinimas ir L. V. jos paprašė pervesti pinigus į J. R. sąskaitą skolai padengti, o ji paprašė D. pervesti pinigus iš savo sąskaitos. Pervedimai iš R. B. sąskaitos į D. R. ir O. G. sąskaitas buvo jos gautų pinigų dalis, nežino, kas tuos pinigus pervedinėjo. Jos vaidmuo visose kelionėse būdavo patarti, atvežti dokumentus ir vežioti. Bendra suma, kurią ji gavo, buvo apie 7 500 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. G.-M. parodė, kad AB „M“ dirbo ekspertinio vertinimo specialiste nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. Vertindavo paraiškas, kurios nepraeidavo automatiškai. Įmonėje buvo nustatyti vidiniai reikalavimai dėl banko išrašo formos, kokio formato jis turi būti, kokie asmenys yra vertinami ekspertiniu būdu. Banko išrašas turėjo būti patvirtintas banko darbuotojo antspaudu. Šį būdą visą laiką naudojo iki sukčiavimų atvejų, o tada atsirado kitas būdas, kai banko išrašą reikėdavo atsiųsti PDF formatu ir jį skanuodavo per tam tikrą sistemą, tokiu būdu patikrindavo išrašo tikrumą. Tuo laikotarpiu naudojo „Nordigen“ programą, bet naudojo ir kitą metodą, kadangi pagal banko vidines taisykles galėjo su banko darbuotojo parašu ir antspaudu suteikti išrašą. Jeigu programa neveikdavo, imdavo banko antspaudu patvirtintą banko išrašą, tiesiog pasižiūrėdavo, ar yra antspaudas ir parašas. Ji apskaičiuodavo kokią sumą pagal pateiktus dokumentus galima suteikti. J. R. davė paskolą, bet vėliau paskambino iš banko ir pasakė, kad ši moteris pasiėmė daug paskolų, todėl nėra tikri, kad tai ne sukčiavimo atvejis. Norint sužinoti, ar asmuo turi pasiėmęs paskolų, tikrindavo pagal banko išrašą, žiūrėdavo, ar banko išraše yra kažkokie faktai, kad asmuo buvo paėmęs paskolų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos R. G.-M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 168-169), liudytoja parodė, jog parodymai teisingi. Po sukčiavimų atvejų įmonėje liko tik „Nordigen“ programa, jei ji neveikdavo, nesuteikdavo paskolos. Jeigu atvejis automatiškai nepraeidavo per sistemą, tada atsirasdavo ekspertinis vertinimas. Šios bylos atvejais vertinimo rezultatas buvo teigiamas, asmenims buvo suteikta paskola, kadangi buvo pateikta užsienio darbo sutartis, banko išrašas, kuris buvo su darbuotojo parašu ir banko antspaudu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. A. parodė, kad AB „M“ dirba vyresniąja klientų aptarnavimo specialiste. Klientai dėl kredito į įmonę gali kreiptis dviem būdais – internetu arba atvykti į atstovybę. Jei kreipiasi internetu ir kyla nesklandumų, paskambina klientui ir kalbasi apie sutarties sąlygas, jei nepavyksta susitarti, kviečia atvykti į atstovybę. Dalį kreditingumo rizikos automatiškai patikrina duomenų bazė, o kitą dalį peržiūri ji. Jeigu to nepakanka, tada vyksta papildomas vertinimas, kurį tuo metu atlikinėjo kolegė R. J. R. jai yra girdėta. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos K. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58), liudytoja parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Prisimena, kai 2019 m. „A“ darbuotojai kreipėsi į ją dėl J. R. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos K. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58), K. A. parodė, jog parodymai teisingi, M. P. ir R. B. yra girdėti, buvo atvejis, kuomet buvo atliktas papildomas vertinimas su dokumentas. Atlikus vertinimą, skambino klientui, kadangi jis neteisingai atsakė į identifikavimo klausimus. Vėliau pasikvietė jį į atstovybę ir identifikavus sudarė su juo sutartį. Tuo laikotarpiu visus ekspertinius vertinimus atlikdavo kolegė R. Ji gaudavo dokumentus, juos perduodavo R., kadangi tuo metu ekspertinius vertinimus atlikdavo tik ji ir iš jos gaudavo atsakymą dėl dokumentų tinkamumo. Įmonėje dabar yra sistema „Nordigen“, tuo metu ji irgi jau galėjo būti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad AB „M“ dirbo prieš 3 metus klientų aptarnavimo specialiste. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos I. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 137), I. M. parodė, jog teisingi parodymai. Neprisimena ties kokiais aspektais, bet kilo įtarimų dėl M. P. identifikavimo, dėl to jį pasikvietė atvykti. Kiek pamena J. R. nebuvo pakviesta. Identifikuojant M. P. klausė el. pašto adreso, kam reikalinga vartojimo paskola, buvo ir kitų klausimų, kurių neprisimena. Ji pati ekspertinio vertinimo neatlikdavo, tuo užsiimdavo kiti darbuotojai. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos I. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 137), I. M. parodė, jog teisingi parodymai. Nežino, kodėl dokumentų sistema nenuskaitė dokumentų, galbūt buvo pateikta bloga kopija ar atsiųstas nepilnas dokumentas. Pagal taisykles, jeigu sistema nenuskaito dokumentų, tuomet vertina asmenys, atsakingi už duomenų ir dokumentų tikrinimą. Ji visada perduodavo gautus dokumentus atsakingiems asmenims jų tikrumo įvertinimui, laukdavo, kol dokumentai bus įvertinti, tada susisiekdavo su klientu ir pranešdavo teigiamą arba neigiamą informaciją. Nagrinėjamoje situacijoje vieną kredito sutartį ruošė kolegė, o kitą, kai su kliente kalbėjo telefonu, paruošė pati.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad AB „M“ dirbo klientų aptarnavimo specialiste, suteikdavo asmenims informaciją, ekspertinių vertinimų neatlikinėjo. Darbe sulaukė skambučio, jos paklausė, ar buvo gauti dokumentai, atsakė, kad dokumentai gauti ir buvo perduoti ekspertui. Nežino, su kokiu konkrečiai asmeniu bendravo. Asmeniui, kuris skambino, reikėjo pateikti papildomus dokumentus įvertinimui, susijusius su darbu užsienyje. Nežino, ar asmeniui buvo išduotas kreditas. Apskritai asmeniui dirbančiam užsienyje reikėjo pateikti banko išrašą, darbo sutartį. 

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad AB „M“ dirbo klientų aptarnavimo specialiste, suteikdavo klientams informaciją. Dėl kredito suteikimo spręsdavo kiti specialistai. Užsienyje dirbantiems asmenims reikdavo pateikti darbo sutartį, išrašus. Atsiųstus dokumentus perduodavo atsakingam asmeniui kliento rizikos įvertinimui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. N. parodė, kad „E“ dirbo su pardavimais. Pamena, kad darė pardavimą, o po kurio laiko paaiškėjo, kad tai buvo melagingas pardavimas. Paaiškėjo, kad per parą laiko vieno žmogaus vardu buvo paimtos vos ne iš visų bendrovių tam tikros piniginės sumos. Tuo metu darbo pobūdis buvo toks, kad klientas internetu užpildo paraišką dėl paskolos gavimo, rizikos vertintojai atlieka vertinimą ir, jei trūksta dokumentų, tuomet pardavimų skyrius susisiekia su klientu, paprašo trūkstamų dokumentų, klientas viską siunčia elektroniniu paštu, rizikos skyrius vėl viską vertina ir, jei viskas gerai pardavimo skyrius atlieka pardavimą. Sutartis buvo siunčiama per kurjerius, prieš atiduodant sutartį klientui kurjeris patikrina asmenį nuskanuodamas kliento dokumentą. Klientas pasirašinėjo ant dviejų egzempliorių, vienas likdavo klientui, o kitą egzempliorių kurjeris grąžindavo. Konkrečiu atveju nepamena kokiu vardu ir pavarde asmuo kreipėsi dėl paskolos. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos I. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 163), I. N. parodė, jog teisingi parodymai. Programos „Nordigen“ paskirtis yra patikrinti, ar dokumentas nėra suklastotas. Šiuo konkrečiu atveju programa „Nordigen“ nesuveikė ir pajamų vidurkį skaičiavo rankiniu būdu. Tuo metu trūko žinių, galvojo, kad nesuveikė sistema, o iš tiesų sistemos nesuveikimas reiškė tai, kad su dokumentu buvo kažkas netvarkoje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Ž. parodė, kad matė sąskaitos išrašą, kuriame buvo jos pavardė ir parašas, tačiau to išrašo ji nespausdino. Mano, kad kažkokiu būdu buvo įterpta jos pavardė, darbinis štampas, parašas. Jai pasakė, kad su tuo patvirtintu sąskaitos išrašu buvo paimta paskola. Pats išrašas neatitiko rekvizitų, nes iš banko sistemos sąskaitos išrašas yra visiškai kitaip formuojamas. Ant išrašo, kurį jai pateikė, matė, kad parašas buvo padirbtas, ji ne toje vietoje visada pasirašinėja. Be to, spaudas buvo ne to banko skyriaus, kuriame ji dirbo. Formuojant sąskaitos išrašą sistema įkelia kliento vardą, pavardę, sąskaitos numerį, adresą, yra banko rekvizitai. Jeigu išrašas yra ilgas, tai ant kiekvieno lapo spausdinami banko rekvizitai. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 134-135), R. Ž. parodė, jog nepamena, bet teismas gali remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais. Banko sistema kartais yra keičiama, koreguojama, atnaujinama.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Š. parodė, kad pažįsta M. J., 2019 m. liepos mėn. pas jį dažnai būdavo, susirinkdavo daug įvairių draugų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo G. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 62), G. Š. parodė, jog teisingi parodymai. Iki 2019 m. J. R. sutikdavo pas M. J. Buvo nurodęs J., kad ji kreiptųsi į banką, to paprašė M. J., o J. lyg ir buvo M. mergina. Jis vežė J. į Migracijos departamentą, sumokėjo už J. naują dokumentą, jam iš to nebuvo jokios naudos, tiesiog J. negalėjo to pati padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. D. parodė, kad AB „F“ Lietuvoje dirbo vadovu. (duomenys neskelbtini) bankas buvo davęs jam įgaliojimą atstovauti juos Lietuvoje. Įmonė teikė vartojimo paskolas. Asmuo kreipėsi į jų įmonę internetu dėl vartojimo paskolos. Vėliau kalbėjo su klientu telefonu, tikslino jo pajamas, įsipareigojimus ir buvo išmokėta vartojimo paskola. Vėliau į jį kreipėsi „A“ banko darbuotojai ir informavo, kad yra vykdoma nusikalstama veika, galimai imamos vartojimo paskolos su mintimi jų negražinti. Asmenys norintys gauti kreditą turėdavo pateikti paraišką, kurioje nurodo vardą, pavardę, telefono numerį, savo pajamas, įsipareigojimus. Klientas patvirtina savo tapatybę atlikdamas 1 euro cento pavedimą iš savo sąskaitos. Pavedimo paskyroje automatiškai sugeneruojamas Nd5 kodas, kuriame yra dokumento sutrumpintas šifras. Tada yra vertinama kliento paraiška, kreipiamasi į Sodrą, kredito biurus, gyventojų registrą, kitus registrus. Šiuo atveju buvo pateikta Norvegiška darbo sutartis, banko išrašas. Tikrinant duomenis nesuveikė programa, todėl dokumentus įvertino rankiniu būdu. Pagal tuos duomenis, kuriuos pateikė klientė galima buvo suteikti kreditą, dokumentus įvertino kaip tinkamus, bet vėliau atidžiau tikrinant pamatė, kad jie galimai suklastoti. Šiuo atveju sutartis buvo išsiųsta per kurjerį, kuris identifikavo klientą pagal asmens dokumentą ir tada klientas pasirašė sutartį. Vėliau sutartis buvo grąžinta į bendrovę. Kreditas buvo suteiktas J. R.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. R. parodė, kad dirbo finansinių nusikaltimų tyrimų prevencijos skyriuje. Į ją kreipėsi banko darbuotoja, kuriai klientė pasirodė įtartina. Pažiūrėjus išrašą, jai klientės operacijos pasirodė įtartinos. Pranešė apie tai pareigūnams. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos L. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 169), L. R. parodė, jog teisingi parodymai. Jeigu kyla įtarimų dėl kliento elgesio, reikia pildyti klientų duomenų anketą. Šiuo atveju peržiūrėjus klientės anketą, kurią ji pildė banke, matė, kad ji yra nedirbanti, todėl prašė patikslinti anketą. Klientė sudėtingai bendravo lietuviškai, todėl su ja bendravo rusų kalba. Pati asmeniškai su klientais nebendrauja. Kadangi kilo įtarimų dėl klientės, uždėjo priminimą darbuotojui, kad prieš darant operaciją jis susisiektų su ja. Prie šitos klientės buvo uždėtas toks priminimas ir jai atvykus pasiimti grynų pinigų darbuotoja dėl priminimo paskambino jai. Banko darbuotoja, kuri kreipėsi iš (duomenys neskelbtini) padalinio buvo V. B.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad 2019 m. dirbo ir dabar dirba „S“ (duomenys neskelbtini) padalinyje. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos J. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 140), J. S. parodė, jog teisingi parodymai. Asmeniškai R. B. nepažįsta, tik iš matymo, o asmens S. M. neprisimena. Su R. B. bendravo rusų kalba. Jeigu asmenys turi kokių nors sutrikimų, jie ateina kartu su socialiniais darbuotojas, kurie ateina į banką jiems padėti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad su A. S. jį supažindino miręs L. V. A. S. jam prisistatė V. vardu. A. S. jam pažadėjo, kad paėmus 15 000 Eur kreditą už jį kitas žmogus dirbs užsienyje, o jis kiekvieną mėnesį gaus pinigus, bet jokių pinigų negavo. Su A. S. važiavo į (duomenys neskelbtini), ten „Š“ atidarė sąskaitą, bet vėliau paaiškėjo, kad jis turi „S“ sąskaitą. Paskui turbūt J. pervedė į jo sąskaitą apie 10 Eur ir „S“ jis paėmė generatorių, kuris kainavo apie 10 Eur. Tada PC „(duomenys neskelbtini)“ grynais paėmė 15 000 Eur, pinigus atidavė L. V. Porą kartų yra matęs J. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. J. su juo yra du kartus važiavusi paimti kredito, bet nežino, ar paėmė. Pastoviai visur su juo važiuodavo jau miręs L. V. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 89), M. P. parodė, jog teisingi parodymai. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jam rodė moterų nuotraukas, atpažino V., kuri iš tikrųjų buvo A. Dar jam davė paklausyti garso įrašų, iš kurių atpažino L. V. balsą. V. L. V. davė 150 Eur, o šis iš jų jam davė 50 Eur už tai, kad važinėjo su minėtais asmenimis į banką. Tuo metu pats niekur nedirbo, gyveno iš pašalpos, (duomenys neskelbtini) nėra buvęs ar dirbęs. Jam buvo parodyti kažkokie dokumentai, surašyti anglų kalba, bet jis šios kalbos nemoka. Banke tiesiog pasirašė už tai, kad paėmė 15 000 Eur. A. S. prieš tai buvo davusi jam pasirašyti dokumentus, kuriuos pasirašęs, nuėjo PC „(duomenys neskelbtini)“ į banką. Banke nurodė, kad jam reikalinga paskola būstui remontuoti, taip jam liepė sakyti A. S. Vėliau sutartį grąžino A. S. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 112), M. P. parodė, jog parodymai yra teisingi, su A. S. ir L. V. buvo tik (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, daugiau į jokias kredito įstaigas nevažiavo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 105-106), M. P. parodė, jog A. S. 150 Eur davė L. V., o šis jam davė tik 50 Eur. Jis dar važiavo į „M“, ten paėmė kreditą. Tuo momentu jam viskas atrodė realiai, jam pažadėjo, kad kiekvieną mėnesį gaus pinigus į savo sąskaitą, kreditą grąžins A. S. Jis neklausė A. S., kodėl ji savo vardu neėmė kredito. Pasitikėjo L. V., kadangi jį seniai pažinojo, jis patvirtino, kad kiekvieną mėnesį A. S. perves jam pinigus. Neturi priežasčių apkalbėti A. S.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, kad mažai ką prisimena. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 14), M. J. parodė, jog teisingi parodymai. Daug klientų aptarnauja, neprisimena kokia kalba kalbėjo moteris. Banko sutarties pasirašymui yra daugiau reikalavimų nei paprastoms siuntoms. Šiuo atveju ne tik tikrinamas dokumentas, tačiau pasirašoma papildoma sutartis atiduodant siuntą. Skaneryje asmuo pasirašo, jis patvirtina parašą ir DPD sistemoje matoma, kad paskola išduota, galbūt tai matoma ir banke. Darbo dienos gale visos sudarytos sutartys yra nunešamos į Klientų aptarnavimo skyrių, ten jau jis nedalyvauja. Jis netikrina asmenų girtumo, tiesiog išduoda dokumentus. Neblaivių asmenų nėra matęs, jam nieks nesukėlė įtarimų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad A. S. jam nėra žinoma. Jis dirba „A“ banke (duomenys neskelbtini) skyriuje. Buvo atvykę keli asmenys atsidaryti banko sąskaitos, o vėliau buvo iškviestas atvykti į policiją dėl sukčiavimo atvejo. Moteris buvo rudomis akimis ir rudais plaukais. Su atvykusia moterimi bendravo ir lietuviškai, ir rusiškai. Daugiau bendravo su vyru, moteris tik linksėjo. Jo vadovei asmenys atrodė įtartini, kadangi asmenys ilgai stovėjo salėje, tačiau nusprendė jiems atidaryti sąskaitą su mažais limitais elektroninėje bankininkystėje. Išdavė generatorių prisijungimui prie elektroninės bankininkystės. Apskritai iš savo sistemos išspausdintą išrašą tvirtina, o būtent šiuo atveju tų asmenų išrašų nespausdino, nieko netvirtino. Teisiamajame posėdyje liudytojui A. P. parodžius banko išrašus (1 t., b. l. 41-44) nurodė, kad ant išrašų matyti jo parašas ir spaudas, bet jis negalėjo tvirtinti tokių išrašų, nes klientas buvo atsidaręs sąskaitas. Netvirtino spausdinto išrašo, kadangi išrašas neatitinka banko išrašo. Šiai dienai banke atspausdintame išraše kairiame kampe yra kliento informacija, dešiniame kampe yra banko rekvizitai, po to išrašas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad A. S. jai nėra žinoma. 2019 m. dirbo „A“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, dabar ten nedirba. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 68), V. B. parodė, jog teisingi parodymai. Neprisimena kokia kalba kalbėjo su J. R. Ji pati rusų kalbą moka. Daugiau bendravo su moterimi, o kur buvo vyras, neatsimena. Kiek pamena moteriškei drebėjo rankos. Jei asmenys paprašo, išmokant pinigus grynais, juos įdeda į voką. Kaip buvo šiuo atveju, neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. O. parodė, kad A. S. jai nėra žinoma. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos D. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 42), D. O. parodė, jog teisingi parodymai. Kai gavo J. R. sąskaitos išrašą, pasirodė, kad kažkas yra negerai. J. R. buvo pasimetusi, sąskaitos išraše buvo labai didelė pinigų suma. Įtarimą sukėlė tai, kad J. R. reikalavo naujo generatoriaus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad L. V. pasikvietė ją pas save į svečius ir ten supažindino su A. S. A. S. jai pasiūlė užsidirbti pinigų. Vėliau jai pasiūlė išgerti vyno, degtinės, ją visur vežiojo, gal net kažko jai įbėrė ar įpylė, nes nežino, ką pasirašinėjo, nematė, tuo metu turėjo problemų su alkoholio vartojimu, L. V. tai žinojo. Kai susipažino su A. S., turėjo savo „S“ sąskaitą. Kai važiuodavo automobiliu, A. S. ir atrodo A. keitėsi prie vairo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo dar kažkokia moteris, A., ir L. V. A. S. padarė jai generatorių, iki to laiko neturėjo jo. A. S. iš jos paėmė telefoną ir generatorių, savo telefoną ir dokumentus A. S. perdavė per L. V. (duomenys neskelbtini) su L. V. ėjo į bankus ir kredito įstaigas. L. V. jai sakė, kad reikės pasirašyti, bet nežino už ką. Su L. V. banke grynino pinigus. Kai paėmė pinigus banke, automobilyje juos L. V. perdavė A. S. Savo sąskaitoje turėjo pinigų, tai buvo alga ir vaiko pinigai. Nežino, kaip sąskaitoje atsirado tie pinigai, kurie buvo išgryninti. Kažkiek grynų pinigų L. V. ir A. S. jai yra davę. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos J. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 139-142), J. R. parodė, jog parodymai teisingi. Tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, pragyveno iš socialinės išmokos. Su L. V. nebuvo ilgai pažįstami, bet pasitikėjo juo. Neturi priežasčių apkalbėti A. S. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytos nuotraukos atpažinimui, iš pateiktų nuotraukų atpažino A. S., A. ir merginą, kurios nepažįsta. „A“ banke buvo du kartus su L. V. ir vieną kartą su G. Š. R. B. yra jai sakęs, kad L. V. pas jį buvo atvažiavęs su dviem moterimis, jį girdė, vežiojo, tačiau tai vyko po to, kai ją vežiojo. Ji pati su R. B. ir A. S. niekur nevyko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. R. parodė, kad gal prieš 2 metus vasarą dirbo pas A. S. bare. Nežino, kodėl, bet A. S. pervesdavo į jos „S“ sąskaitą pinigus ir tada prašydavo juos nuimti. Jokio atlygio už tai negavo. Neklausė A. S., dėl kokių priežasčių reikėdavo pervesti pinigus. A. S. sakė, kad neturi savo sąskaitos. R. B., J. R., M. P. jai nėra žinomi. Neatsimena asmenų, kuriems grynino pinigus ar darė pavedimus. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), kartais su A. S. jos reikalais važiuodavo į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) važiuodavo pas kažkokius žmones, A. S. su jais šnekėdavo rusiškai. Su vienu žmogumi važiavo iki PC „(duomenys neskelbtini)“ banko, automobilyje be A. S. dar buvo 2-3 žmonės, kurių nepažįsta. Žino, kad A. K. dirbo pas A. S., O. G. pažįsta nuo mokyklos. R. B. nelabai kalbėjo lietuviškai, jį mokė pasirašyti, jis nelabai savarankiškas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos D. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 129-130), D. R. parodė, jog teisingi parodymai. Suprato, kad galimai atliekama nusikalstama veika, nes pati yra ėmusi paskolą ir žino, kad reikalingi dokumentai. Važiuojant kelyje šnekėdavosi apie paskolas, siūlė ir jai paimti paskolą. Kai suprato, kad galimai atliekama nusikalstama veika, daugiau niekur kartu nevažiavo. Neturi priežasčių apkalbėti A. S. 

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad prieš 4 metus dirbo barmenu bare pas A. S. Su A. S. daug kur važinėjo, ji prašydavo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Už tai, kad nuveždavo jam sumokėdavo. Dar važiuodavo vienas vaikinas, kuris jau yra miręs ir mergina. Jie visi šnekėdavosi, išlipdavo iš automobilio ir tardavosi, jis neklausydavo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 181-184), A. K. parodė, jog teisingi parodymai. Vokas, kurį paėmė iš banko buvo labai plonas. Neklausė kas per vokas, jį atidavė A. S. Vieną kartą važiuojant į banką matė, kad buvo perduodami pinigai. Kelis kartus vežė J. R. su L. V. į „S“ ar „A“ banką. Tuo metu, kai juos vežė, jie buvo išgėrę. J. R. lietuviškai nešnekėjo. Neturi priežasčių apkalbėti A. S. 

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti L. V., apklausto kaip specialusis liudytojas, (mirusio 2019 m. lapkričio 5 d.) ir liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 70-71, 73-74, 5 t., b. l. 3).   

Iš J. R. sąskaitos išrašo matyti, kad 10 000 Eur suma buvo išgryninta 2019 m. liepos 19 d. 14.40 val. Iš R. B. sąskaitos išrašo matyti, kad 15 000 Eur suma buvo išgryninta 2019 m. liepos 10 d. 9.19 val. Iš M. P. sąskaitos išrašo matyti, kad 15 000 Eur suma buvo išgryninta 2019 m. birželio 14 d. 11.33 val.

J. R., R. B., M. P. banko sąskaitų išrašų apžiūros protokolais nustatyta, kad į M. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. 3 Eur pervedė D. R., 2019 m. birželio 14 d. 10.48 val. į M. P. sąskaitą pervesta 15 000 Eur iš bendrovės M, tą pačią dieną ši suma išgryninta (duomenys neskelbtini). Į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 4 d. atliktas 1 Eur pavedimas iš D. R. sąskaitos, 2019 m. liepos 9 d. pervesta 15 000 Eur iš bendrovės M, iš R. B. sąskaitos 2019 m. liepos 9 d. atliktas 200 Eur pavedimas D. R., 500 Eur pavedimas O. G., 2019 m. liepos 10 d. Centro (duomenys neskelbtini) išgryninta 14 150 Eur. Į J. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. pervesta 15 Eur iš A. A. sąskaitos, 2019 m. liepos 19 d. pervesta 10 000 Eur iš bendrovės F ir 15 000 Eur iš bendrovės M. 201 m. liepos 19 d. išgryninta 10 0000 Eur. 2019 m. liepos 31 d. atliktas 15 000 Eur grąžinimas bendrovei M.

2020 m. balandžio 30 d. apžiūros protokolu užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „M“ (dabartinis pavadinimas „AS I“) dėl vartojimo kredito gavimo J. R. vardu, turinys. Iš pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 140-145).

2020 m. liepos 30 d. apžiūros protokolu užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „T“ dėl vartojimo kredito gavimo J. R. vardu, turinys. Iš pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 163-165).

2020 m. birželio 12 d. apžiūros protokolu užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „M“ (dabartinis pavadinimas „AS I“) dėl vartojimo kredito gavimo R. B. vardu, turinys. Iš pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 148-153).

2020 m. gegužės 7 d. apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „M“ (dabartinis pavadinimas „AS I“) dėl vartojimo kredito gavimo M. P. vardu, turinys. Iš pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 154-158). 

2019 m. rugpjūčio 29 d. AB A bankas pateikė laikmeną su J. R. apsilankymų 2019 m. liepos 19 d., 2019 m. liepos 22 d. AB A banko (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. liepos 31 d. apsilankymų (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vidaus kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais (2 t., b. l. 26-27), kurių apžiūra užfiksuota 2019 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuotos šių apsilankymų aplinkybės, išsamus aprašymas nurodytas protokole (2 t., b. l. 28-36).

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. gautos informacijos iš korporacijos „B“ Ltd. Išanalizavus  pateiktą informaciją nustatyta, kad pateiktame atsakyme nurodyta, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) sukurtas 2019 m. birželio 10 d. 19:52:18, paskutinį kartą jungtasi prie nurodyto el. pašto 2019 m. liepos 31 d. 10:01:41, daugiau jokios papildomos informacijos atsakyme nepateikta (3 t., b. l. 30-33, 54-57).

Iš A banko informacijos matyti, kad J. R. 2019 m. liepos 22 d. AB A banko (duomenys neskelbtini) skyriuje ((duomenys neskelbtini), lankėsi 2 kartus – nuo 13.08 val. ir nuo 14.38 val. (4 t., b. l. 35). 

2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu SR-EP-20-395 AB „S“ informavo, kad 2019 m. liepos 5 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. yra netikras ir pagamintas panaudojant dar iki 2018 m. spalio 31 d. banke naudoto spaudo pavyzdį (4 t., b. l. 66). 

Lietuvos Respublikos piliečio pasas J. R. buvo išduotas 2019 m. liepos 29 d. (6 t., b. l. 68-69), asmens tapatybės kortelė negalioja nuo 2019 m. liepos 25 d. kaip pamesta, pavogta ar dingusi (proceso dalyvių asmens duomenų tomas, b. l. 72).  

L. V. mirė 2019 m. lapkričio 5 d. (proceso dalyvių asmens duomenų tomas, b. l. 58).

III.       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu, veikiant kartu su L. V. (M. P. vardu paimtas kreditas) 

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. M. P. vardu buvo paimtas vartojimo kreditas AB „M“ (dabartinis „AS I“) 15 000 Eur sumai. Iš M. P. banko sąskaitos AB „S“ išrašo matyti, kad 15 000 Eur suma buvo išgryninta 2019 m. birželio 14 d. 11.33 val. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre (4 t., b. l. 18), t. y. iš esmės iškart po vartojimo kredito suteikimo, kuris į minėtą sąskaitą buvo pervestas tą pačią dieną 10.48 val.  

Teismas nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes šiai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras M. P. sąskaitos AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyti suklastoti duomenys, kad į nurodytą banko sąskaitą gaunamas darbo užmokestis iš bendrovės „L“ LTD, bei netikra M. P. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove „L“ LTD, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad M. P. 2013 m. vasario 2 d. yra sudaręs darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsikūrusia bendrove „L“ LTD. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. nuosekliai parodė, kad šioje bendrovėje nedirbo, iš jos darbo užmokesčio negavo (2 t., b. l. 112-113, 6 t., b. l. 192-195). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais, tokių priežasčių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. dirbo UAB „J“, (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 45). Taip pat asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. P. atpažino A. S., kuri jam prisistatinėjo V. vardu (2 t., b. l. 92-94).

Tai, kad pateikti kredito įstaigai duomenys buvo melagingi, patvirtina ir AB „M“ esamų ir buvusių darbuotojų R. G.-M.s, K. A., I. M., V. L., R. B. parodymai. Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad dėl kredito įstaigoje buvusios tikrinimo programos veikimo spragų pateikti netikri duomenys, o būtent banko sąskaitos išrašai, kurie buvo suklastoti, nebuvo programos įvertinti kaip taisyti ar koreguoti, dėl ko vartojimo kreditas M. P. buvo suteiktas.

J. R., R. B., M. P. sąskaitų išrašų apžiūra užfiksuota 2020 m. liepos 31 d. apžiūros protokole (4 t., b. l. 68-70) ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokole (4 t., b. l. 72-73). Apžiūros protokolu nustatyta, kad į M. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. 3 Eur pervedė D. R. Teismas nustatė, kad D. R. dirbo pas A. S., jos važinėjo kartu į (duomenys neskelbtini). D. R., be kita ko, parodė, jog nežino, kodėl, bet A. S. pervesdavo į jos „S“ sąskaitą pinigus ir tada prašydavo juos nuimti. Taigi, D. R. pervesdama 3 Eur į M. P. sąskaitą veikė A. S. iniciatyva.

A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji vežė L. V. ir M. P. į (duomenys neskelbtini), į PC „(duomenys neskelbtini)“, į banką, ten M. P. paėmė kodų generatorių. Visi dokumentai buvo įdėti automobilyje į daiktų dėtuvę. Po to parvežė juos atgal į kaimą. Po kiek laiko jai paskambino L. V. ir paprašė į jos el. paštą atsiųstus dokumentus atspausdinti ir atvežti grįžtant pas juos. Atsiųstus dokumentus nuvežė į prekybos centrą, atspausdino ir atvežė jiems. Dokumentai, kuriuos spausdino, buvo darbo sutartys, tai jai sakė L. V. Po kelių dienų važiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur L. V. su M. P. nuėjo į banką ir nuėmė 10 000 Eur. Stovint prie PC „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo kažkoks vyras, kuriam L. V. padavė 5000 Eur, minėjo, kad tam žmogui reikia duoti pinigų, nes jis viską sutvarko. Ji gavo 2500 Eur už tai, kad vežiojo, spausdino dokumentus. Vėliau L. V. su M. P. vežė į kredito bendrovę, jie pasirašė dokumentus, M. P. buvo pervesti pinigai į sąskaitą, kuriuos banke išgrynino. Po kelių dienų paskambino L. V. ir pasakė, kad reikia nuvežti M. P. į kitą kredito bendrovę. Vėl nuvežė L. V. su M. P. į kitą kredito bendrovę, bet šį kartą kreditas nebuvo suteiktas. Nuo to laiko M. P. daugiau nematė. Ji niekada neprašė M. P. paimti paskolą, o M. P. žinojo, kad ima paskolą, nes apie ją buvo kalbama. Su M. P. kalbėjo apie kreditus, jis prašė jos gauti kreditą ir ji per skelbimus „(duomenys neskelbtini)“ jam davė telefonų numerius, kur galima paimti.

Teismas kritiškai vertina kaltinamosios A. S. parodymus, kad L. V. jai el. paštu siuntė kokius nors dokumentus, kad M. P. prašė jos gauti kreditą, kad stovint prie PC „(duomenys neskelbtini)“ atvyko kažkoks vyras, kuriam L. V. padavė 5000 Eur. Visų pirma, pastebėtina, kad tokių parodymų nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Antra, pažymėtina, kad tokių aplinkybių A. S. nenurodė nei vienos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tokie jos parodymai duoti tik baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą ir yra selektyviai priderinti prie byloje nustatytų aplinkybių, siekiant sumenkinti savo veiksmus ir minimizuoti savo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme. Čia svarbu pažymėti, kad A. S. pristatinėjo „V.“ vardu, kas savo ruožtu sustiprina teismo vidinį įsitikinimą apie tai, kad A. S. suprato, jog atlieka nusikalstamą veiką, ir siekė nuslėpti savo tapatybę bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.      

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu mirusio L. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad apie galimybę užsidirbti pasakė savo pusbroliui M. P., šis sutiko. Su juo kartu į (duomenys neskelbtini) vyko 2-3 kartus. Atsimena, kad jis kartu su M. vyko pasirašyti dokumentų dėl kredito gavimo į „M“. A. buvo pasakiusi, kad viskas yra sutvarkyta ir kad reikia tik į tą įmonę nueiti ir pasirašyti dokumentus, taip pat pasakė, pas ką konkrečiai kreiptis dėl dokumentų pasirašymo. Šiuos dokumentus M. tvarkė A., kokie tai buvo dokumentai, nurodyti negali, nes nežino. Atsimena, kad jie su M. ėjo į šią įmonę. A. nuvežė juos prie šios įmonės, parodė, kur eiti. Kai jie abu nuėjo, tai pakvietė įmonės darbuotoją, kurią pasakė pakviesti A. Ši darbuotoja atėjo, padavė pasirašyti dokumentus M., jis pasirašė dokumentuose. Po ko jam darbuotoja pasakė, kad už pusvalandžio bus pinigai, tada jie išėjo. Jie nuėjo prie A., kurį jų laukė automobilyje. A. nuvežė juos prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ten sėdėjo ir laukė. M. gavo SMS pranešimą, kad pinigai jam yra pervesti į sąskaitą. Tada jiems buvo pasakyta eiti į banką ir išgryninti pinigus. Jie nuėjo į „S“, ten M. pateikė savo asmens dokumentą, po ko jam buvo išgryninti pinigai. Banko darbuotoja pateikė 15 000 Eur. Su pinigais jie grįžo prie automobilio, kuriame jų laukė A. Pinigus M. atidavė A. Atsimena, kad A. davė pinigų, tik kiek, tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena. Šiuos pinigus jie pasidalino su M. (2 t., b. l. 70-71, 73-74). 

Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas nustatė, kad A. S. melagingai žadėjo M. P. grąžinti jo vardu paimtą kreditą, ji disponavo M. P. prisijungimo prie AB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodų generatoriumi, kurio pagalba suformavo paraišką kreditui M. P. vardu bei teikė kredito įstaigai tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatyta, kad būtent A. S. turėjo ir pasinaudojo M. P. priklausančiais banko mokėjimo instrumentais, M. P. tik išgrynino apgaule gautą vartojimo kreditą ir atidavė pinigus A. S. Teismas atmeta kaltinamosios A. S. versiją, kad ji tik atspausdino jai el. paštu siųstus dokumentus ir perdavė juos L. V. Tokie kaltinamosios parodymai neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, be to, teigtina, kad kaltinamosios siekis apkalbėti mirusį L. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu mirė ir teisme nebuvo apklaustas bei nuo tokių teiginių apsiginti negali, yra jos pasirinkta gynybinė versija.  

Teismas atmeta gynybos argumentus, kad nusikalstamos veikos organizatoriai neva buvo kiti nenustatyti asmenys, galimai veikę iš pataisos įstaigų. Nors iš byloje surinktų įrodymų visumos negalima kategoriškai atmesti tokios versijos, pažymėtina, kad būtent kaltinamoji A. S. disponavo banko mokėjimo instrumentais, teikė kredito įstaigai tikrovės neatitinkančius dokumentus, be to, vežė tiek M. P., tiek L. V. tiek į kredito įstaigas, tiek išgryninti pinigų, kurie jai ir buvo atiduoti. Teismo vertinimu, kaltinamosios A. S. aktyvių veiksmų visuma liudija apie gerai suplanuotą ir išpildytą nusikalstamą sumanymą. Tai, kad A. S. minimizuoja savo veiksmų reikšmę, savo vaidmenį, kaltę dėl nusikalstamų veikų labiau perkeldama ant minėtų nenustatytų asmenų ar ikiteisminio tyrimo metu mirusio L. V., šiuo atveju niekaip nelengvina kaltinamosios atsakomybės ir jokiu būdu jos nešalina. Tokia kaltinamosios pozicija yra vertintina kaip jos pasirinkta gynybinė versija, nes jokie kiti galimi bendrininkai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyti nebuvo.

Papildomai pabrėžtina, kad gynybos argumentai, jog A. S. dokumentų neklastojo, taip pat atmestini. Visų pirma, pastebėtina, kad A. S. nėra kaltinama suklastojusi kokius nors dokumentus. Antra, pati A. S. pripažino, kad naudojo minėtus dokumentus, jos teigimu, atspausdino ir perdavė L. V. Teismas nustatė, kad A. S. betarpiškai bendravo su L. V., M. P., taip pat ir su kredito įstaigų darbuotojais, be to, neginčytina, kad jai buvo perduoti išgryninti pinigai, sukčiavimo būdu gauti pagal aukščiau minėtą vartojimo kreditų sutartį.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tuo, kad kaltinamoji A. S. padarė nusikalstamą veiką veikdama tiesiogine tyčia. Tokia išvadą sustiprina ir ankstesni A. S. teistumai, ir kitos nagrinėjamos baudžiamosios bylos jos atžvilgiu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir baudžiamosios bylos duomenys, charakterizuojantys kaltinamąją).  

Apgaule iš AB „M“ (dabartinis „AS I“) buvo įgyta 15 000 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Taigi, A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. 

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su susijusios su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu, veikiant kartu su L. V. (R. B. vardu paimtas kreditas)

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad R. B. vardu buvo paimtas kreditas AB „M“ (dabartinis „AS I“) 15 000 Eur sumai. Teismas nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes šiai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras R. B. AB „S“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodytą banko sąskaitą yra gaunamas darbo užmokestis iš nenurodyto darbdavio bei netikra R. B. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) įsikūrusia bendrove „D“. Teismas nustatė, kad R. B. yra nepakaltinamas, nurodytoje bendrovėje „D“ niekada nedirba ir darbo užmokesčio negavo.  

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašto SR-EP-20-395 matyti, kad AB „S“ informavo, kad 2019 m. liepos 5 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. yra netikras ir pagamintas panaudojant dar iki 2018 m. spalio 31 d. banke naudoto spaudo pavyzdį (4 t., b. l. 66). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos R. Ž. parodymai. R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė sąskaitos išrašą, kuriame buvo jos pavardė ir parašas, tačiau to išrašo ji nespausdino. Mano, kad kažkokiu būdu buvo įterpta jos pavardė, darbinis štampas, parašas. Pats išrašas neatitiko rekvizitų, nes iš banko sistemos sąskaitos išrašas yra visiškai kitaip formuojamas. Ant išrašo, kurį jai pateikė, matė, kad parašas buvo padirbtas, ji ne toje vietoje visada pasirašinėja. Be to, spaudas buvo ne to banko skyriaus, kuriame ji dirbo. Formuojant sąskaitos išrašą sistema įkelia kliento vardą, pavardę, sąskaitos numerį, adresą, yra banko rekvizitai. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 134-135), R. Ž. parodė, jog teismas gali remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Be to, iš AB „S“ pateiktos informacijos matyti, kad R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė 2019 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš R. B. banko sąskaitos AB „S“ išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 9 d. 16.17 val. į jo sąskaitą buvo pervesta 15 000 Eur pagal sutartį su AB „M“; iš šios sumos 200 Eur buvo pervesti D. R., 500 Eur buvo pervesti O. G., mokėjimo paskirtyje nurodant atitinkamai „skolos grąžinimas“ ir „sąskaitos papildymas“. 14 150 Eur buvo išgryninta 2019 m. liepos 10 d. (4 t., b. l. 18).     

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. B. parodė, kad nepažįstamiems asmenims atidavė savo asmens dokumentus, t. y. pasą, invalidumo pažymėjimą. Atsimena, kad važiavo į banką, negali pasakyti, ar pasirašinėjo kokius nors dokumentus. Jis asmeniškai kredito neėmė, nes yra neįgalus ir nieko nesupranta. Atsimena, kad pinigai buvo paimti, už pinigų paėmimą jis pasirašė (5 t., b. l. 3). Tokiais R. B. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, juolab, jog teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad R. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (5 t., b. l. 53-56).?   

Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nežino, kodėl A. S. pervesdavo į jos „S“ sąskaitą pinigus ir tada prašydavo juos nuimti, jokio atlygio už tai negavo. R. B. nelabai kalbėjo lietuviškai, jį mokė pasirašyti, jis nelabai savarankiškas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos D. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 129-130), D. R. parodė, jog teisingi parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d. iš R. B. sąskaitos gavo 200 Eur nakvynei viešbutyje (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 129-130).  

Liudytojas O. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis R. B. nepažįsta, pažįsta A. S., su ja susipažino per savo draugą D. K., šis dirbo pas ją alaus bare vadybininku. 2019 m. liepos 9 d. į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 500 Eur, nes to jo paprašė A. S., nurodydama, kad ji yra viršijusi limitą ir negali nuo savo sąskaitos nusiimti pinigų. Nežino ir nesigilino, dėl ko ir kas pervedė minėtus pinigus, tiesiog A. S. paprašė tokios paslaugos, kad į jo sąskaitą butų pervesti pinigai, kuriuos jis išgrynino ir jai padavė (4 t., b. l. 97-100). 

Taigi, akivaizdu, kad A. S. turi ryšį tiek su O. G., tiek su D. R., šie asmenys veikė jos prašomi ir nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. parodė, kad J. R. kalbėdavosi su R. B. dėl kredito. Ji porą kartų vežė L. V., J. R., R. B. ir važiuojant automobilyje J. R. mokė R. B. pasirašyti. Pirmą kartą važiuojant R. B. nepaėmė pinigų, nes bankas neišmokėjo, todėl važiavo antrą kartą. L. V. ėjo į banką kartu su R. B. Paimtus pinigus turbūt R. B. išgrynino ir padėjo į daiktų dėtuvę. Ji gavo savo dalį, o kitą pasiėmė L. V. Žino, kad pas J. R. buvo įsiskolinimas ir L. V. jos paprašė pervesti pinigus į J. R. sąskaitą skolai padengti, o ji paprašė D. pervesti pinigus iš savo sąskaitos. Pervedimai iš R. B. sąskaitos į D. R. ir O. G. sąskaitas buvo jos gautų pinigų dalis, nežino, kas tuos pinigus pervedinėjo. Teismas kritiškai vertina kaltinamosios teiginius, kad neaišku, kas pervedinėjo pinigus iš R. B. banko sąskaitos į su ją susijusių asmenų – D. R. ir O. G. – banko sąskaitas. D. R., O. G. parodymais neginčytinai nustatyta, kad pinigai buvo pervedami A. S. prašymu ir iniciatyva, o išgryninus atiduoti jai. Jokie kiti asmenys, susiję su šiais pinigų pervedimais, nebuvo nustatyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad su A. S. ja supažindino L. V., jai pasiūlė užsidirbti pinigų. A. S. iš jos paėmė telefoną ir generatorių. Neatsimena, kur lankėsi (duomenys neskelbtini), su L. V. ėjo į bankus ir kredito įstaigas. Atsimena, kad grynino banke pinigus. A. S. taip pat paėmė jos pasą. (duomenys neskelbtini) jai neteko dirbti, tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje. R. B. atėjo pas ją ir pasakė, kad atėjo kažkokia moteris. Jį vežiojo, maitino, davė alaus išgerti. Kai atsitokėjo, suvokė, kad jie pasielgė taip ne su vienu žmogumi. Su R. B. ir A. ji niekur nevyko ir neatidarinėjo su jais banko sąskaitų. Tokie jos parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 139-142).

Kaip matyti iš mirusio L. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad J. pusbrolis R. B. kartu su J. važiavo į (duomenys neskelbtini), kad atidarytų jo vardu sąskaitą. Tą dieną jis kartu su jais nevyko. Žino, kad su R. į banką atidaryti sąskaitos ėjo J. Tačiau vieną dieną, tik tiksliai kada nurodyti negali, jis kartu su R. važiavo į (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad atvyko į Są, bet kur tiksliai nurodyti negali, ten jis turėjo nuimti pinigus. Jis į banką nuėjo vienas. Jo ilgai nebuvo. Kadangi jis žino, kad jis yra psichiškai atsilikęs, tai jam buvo neramu. Jam A. pasakė nueiti pas R. Jis nuėjo į banką. Ten pamatė, kad R. stovi prie langelio ir jam kažką aiškina banko darbuotojas. Jis priėjo prie jo. Paklausė, kas atsitiko. R. pasakė, kad jam nenori išduoti grynųjų pinigų, ir siūlo, kad tuos pinigus kurie yra pas jį sąskaitoje, grynintų ne iš karto, o bankas jam duos kortelę ir tokiu būdu galės išgryninti. Jis jam tada irgi sakė, kad geriau paimtų tą kortelę, bet R. užsispyrė, ir sakė ne nori paimti visus 15 000 Eur, nes jam pažadėjo nupirkti garso kolonėlę. Jam nepavyko įtikinti R. B., pinigai buvo išgryninti. Tada visus pinigus paėmė R. ir juos atidavė A. (2 t., b. l. 69-72, 73-76).

Teismas kritiškai vertina kaltinamosios A. S. versiją, kad iniciatyvą R. B. vardu paimti kreditą rodė J. R., kuri, be to, mokė R. B. pasirašyti. Teismas nustatė, kad iš esmės visus vartojimo kredito gavimui reikalingus veiksmus organizavo ir inicijavo būtent A. S., kuri disponavo R. B. asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, prisijungimo prie jo AB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos 2019 m. liepos 4 d., internetinės bankininkystės kodų generatoriumi, t. y. iš esmės visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais vartojimo kredito paraiškai užpildyti bei disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje. Be to, tai, kad A. S. buvo tiek sudarant vartojimo kredito sutartį, tiek išgryninant pinigines lėšas, patvirtina bokšto celių duomenys. Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (A. S.) (duomenys neskelbtini), rajone lankėsi 2019 m. liepos 3-4 dienomis,  taip pat 2019 m. liepos 8-9 dienomis, t. y. laiku, kai buvo paimtas kreditas R. B. vardu ir pinigai išgryninti, tai pat pažymėtina, kad vyko intensyvus nebūdingas judėjimas (duomenys neskelbtini))  (3 t., b. l. 94). Teismas atmeta gynybos argumentus, jog nėra pagrindo remtis bokšto celių duomenimis, įrodinėjant A. S. kaltę. Pastebėtina, kad šie duomenys patvirtina, jog A. S. buvo tose vietose, kur buvo gryninami pinigai, iš jos parodymų matyti, kad ji ir pati to neginčijo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir L. V., J. R., M. P. parodymai. Taigi, vien tai, jog bokšto celių duomenys, priklausomai nuo teritorijos, skiriasi, šiuo atveju nesudaro abejoti į bylą pateiktų duomenų teisingumu ar reikšme.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad pats R. B., kaip nustatyta byloje, negalėjo suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ir jų valdyti, juos iš esmės pasinaudota įgyvendinant nusikalstamą sumanymą sukčiavimo būdu įgyjant vartojimo kreditą ir šią pinigų sumą išgryninant. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tai, kad kaltinamoji A. S. padarė nusikalstamą veiką veikdama tiesiogine tyčia. Apgaule iš AB „M“ buvo įgyta 15 000 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, todėl A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės sukčiavimas.  

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su sukčiavimu AB „T“ atžvilgiu

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad J. R. vardu iš AB „T“ buvo gautas vartojimo kreditas 10 000 Eur sumai. Teismas nustatė, kad AB „T“ atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes šiai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras J. R. AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sąskaitą yra gaunamas darbo užmokestis iš bendrovės „G“ AS bei netikra J. R. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ AS, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J. R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove.

Teismas nustatė, kad J. R. niekada minėtoje bendrovė nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ nepasirašė, parašas sutartyje ne jos. Nurodytoje bendrovėje niekad nedirbo ir (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo (5 t., b. l. 143-144, 6 t., b. l. 22-24). Be to, šiuos duomenis patvirtina kiti rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip antai, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštas, kuriame nurodyta, kad įmonė G AS (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) įmonė nebeegzistuoja. Nėra duomenų, kad J. R. dirbtų (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 116).  

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios liudytojos parodymais. Be to, parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. R. atpažino tiek A. S., tiek A. K., kuris vairavo automobilį vežiojant ją į (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 106-111). Čia svarbu tai, kad A. K. nevažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nevežiojo J. R. savo iniciatyva, jis parodė, kad jam už tai mokėjo A. S., kuri to ir neneigė.

Tai, kad J. R. AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d. yra netikras, taip pat patvirtino liudytojas A. P., kuris parodė, jog dirba „A“ banke (duomenys neskelbtini) skyriuje. Apskritai iš savo sistemos išspausdintą išrašą tvirtina, o būtent šiuo atveju tų asmenų išrašų nespausdino, nieko netvirtino. Teisiamajame posėdyje liudytojui A. P. parodžius banko išrašus (1 t., b. l. 41-44) nurodė, kad ant išrašų matyti jo parašas ir spaudas, bet jis negalėjo tvirtinti tokių išrašų, nes klientas buvo atsidaręs sąskaitas. Netvirtino spausdinto išrašo, kadangi išrašas neatitinka banko išrašo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. parodė, kad J. R. kalbėdavosi su R. B. dėl kredito. Ji porą kartų vežė L. V., J. R., R. B. ir važiuojant automobilyje J. R. mokė R. B. pasirašyti. Pirmą kartą važiuojant R. B. nepaėmė pinigų, nes bankas neišmokėjo, todėl važiavo antrą kartą. L. V. ėjo į banką kartu su R. B. Paimtus pinigus turbūt R. B. išgrynino ir padėjo į daiktų dėtuvę. Ji gavo savo dalį, o kitą pasiėmė L. V. Žino, kad pas J. R. buvo įsiskolinimas ir L. V. jos paprašė pervesti pinigus į J. R. sąskaitą skolai padengti, o ji paprašė D. pervesti pinigus iš savo sąskaitos. Pervedimai iš R. B. sąskaitos į D. R. ir O. G. sąskaitas buvo jos gautų pinigų dalis, nežino, kas tuos pinigus pervedinėjo.  

Sugretinus šias aplinkybes ir susiejus jas į vieningą visumą, konstatuotina, kad pagrindinė nusikalstamų veikų iniciatorė ir vykdytoja buvo būtent kaltinamoji A. S. Teismas nustatė, kad tai būtent ji disponavo J. R. dokumentu – Lietuvos Respublikos piliečio pasu, mobiliojo ryšio telefonu bei banko generatoriumi, t. y. būtent tais duomenimis ir daiktais, kurie reikalingi banko operacijoms atlikti, kredito paraiškai užpildyti ir pan.

Nors gynyba teigė, kad J. R. ar L. V. suprato, jog imami kreditai, jų vaidmuo sumenkintas, pastebėtina, kad su šiais argumentais sutikti negalima. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu J. R. buvo apklausta ir kaip įtariamoji, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti jos kaltę, jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir ji vėlesnėse apklausose apklausta kaip liudytoja. Ikiteisminio tyrimo metu L. V. apklaustas kaip specialusis liudytojas. Teismas neturi pagrindo abejoti ar kvestionuoti šių procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kad šie asmenys davė parodymus, nepalankius kaltinamajam A. S., savaime neleidžia jų duotų parodymų teisingumu. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojos J. R. parodymai esminėse detalėse viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo jos parodymais nesivadovauti ar jų nepripažinti įrodymais. Papildomai pastebėtina, kad liudytoja D. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, dalyje, kurioje parodė, kad A. S. jai siūlė skambinti į kredito įstaigas, apsimesti J. R. ir pan. Taigi, sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad iš garso įrašų matyti, jog būtent A. S. skambino į kredito įstaigas ir prisistatinėjo J. R., gynybos argumentai, jog J. R. puikiai suprato, kad ji pati ima kreditą, yra paneigtini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad A. S. atliko visus reikalingus veiksmus apgaule įgyti AB „T“ priklausantys pinigai, kurie buvo įgyti apgaule paimant kreditą J. R. vardu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tai, kad kaltinamoji A. S. padarė nusikalstamą veiką veikdama tiesiogine tyčia.    

Apgaule iš AB „T“ buvo įgyta 10 000 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos, todėl A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.  

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su pasikėsinimu sukčiauti AB „M“ atžvilgiu

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad J. R. vardu iš AB „M“ (dabartinis „AS I“) buvo gautas vartojimo kreditas 15 000 Eur sumai, kuris nebuvo išmokėtas, nusikalstama veika nebaigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. S. valios.

Teismas nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes šiai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras J. R. AB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sąskaitą yra gaunamas darbo užmokestis iš bendrovės „G“ AS bei netikra J. R. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ AS, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J. R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove.

Kaip ir aukščiau aptartame nusikalstamos veikos epizode su AB „T“, taip ir šiame epizode teismas nustatė, jog J. R. niekada minėtoje bendrovė nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ nepasirašė, parašas sutartyje ne jos. Nurodytoje bendrovėje niekad nedirbo ir (duomenys neskelbtini) niekad nebuvo (5 t., b. l. 143-144, 6 t., b. l. 22-24). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais. Be to, juos patvirtina ir liudytojo G. Š. parodymai. Jo parodymais nustatyta, kad J. R. jam sakė, jog būdama girta paėmė kreditą, bet kur tai buvo, kokia pinigų suma buvo paimta, negalėjo nurodyti, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Taip pat minėjo, kad ji kreditą ėjo imti ne viena, su ja buvo kažkoks vyras vardu L., taip pat buvo dar kiti žmonės, kurie ją ir tą vaikiną kažkur vežiojo. Jis pasakė, kad mergina turi rimtų problemų, nes ji dar pasakė, kad iš jos jie paėmė jos asmens dokumentą ir negrąžino. Jis J. pasakė, kad reikia kažką daryti, reikia kreiptis į policiją ir važiuoti į banką, kad viską išsiaiškinti. Vieną dieną atvažiavo pas J. namo, paėmė ją iš namų, davė pinigų, kad ji galėtų sumokėti už naują asmens dokumentą. Kai J. R. gavo naują pasą, iš karto nuvažiavo į banką, kuris buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip jis suprato, tai J. R. kažkas grasino dėl to kredito, nes kol važiavo, tai visą laiką jai kažkas rašė ir ji dėl to buvo susinervinusi. Jie atvyko į (duomenys neskelbtini) banko skyrių, užėjus į vidų, jie iš karto kreipėsi į banko darbuotoją. Kai pradėjo pokalbį, tai iš karto buvo paklausta, ar yra pinigai J. sąskaitoje. Banko darbuotoja pasakė, kad J. sąskaitoje yra 15 000 Eur ir šių pinigų jai niekas neišduos, nes ji nepateikė savo darbo sutarties. Kiek .šiuo metu jis pamena, tai tiesiog iš pokalbio išėjo taip, kad buvo paprašyta, jog pinigai esantys J. sąskaitoje būtų grąžinti atgal ir kad jos sąskaita būtų uždaryta (2 t., b. l. 62-64).

Iš esmės J. R. parodymams neprieštarauja ir L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. L. V. parodė, kad A. S., kuris ją ikiteisminio tyrimo metu įvardino kaip jam prisistačiusią „V.“ vardu, paklausė J. R., ar ši turi įsiskolinimų ir reikalų su antstoliais. J. atsakė, kad turi įsiskolinimą 300 Eur sumai. Tada V. pasakė, kad šiuos pinigus padengs ir pasakė, kad reikia iš jos banko generatoriaus, kad šiuos pinigus pervestų antstoliams. J. turėjo sąskaitą ir generatorių Se, tačiau šios sąskaitos galiojimas buvo pasibaigęs, todėl V. pasakė, kad jos abi kartu turės nuvažiuoti ir atidaryti naują sąskaitą banke ir paimti banko generatorių. Buvo susitarta, kad V. atvažiuos kitą dieną ir nuveš J. į banką atidaryti sąskaitos. J. pasakė, kad be jo niekur nevažiuos, nes nemoka lietuvių kalbos. Kitą dieną ryte jie vėl susitiko, kartu su J. atsisėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Iš karto atvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ten J. buvo pasakyta nueiti į A banką kur atidarytų jos vardu sąskaitą bei paimti banko generatorių. J. nenorėjo viena eiti, pasakė, kad ji lietuviškai nemoka, todėl jis ėjo su ja. A banke J. atidarė savo vardu sąskaitą, paėmė banko generatorių. Visus dokumentus dėl sąskaitos atidarymo pasirašinėjo J., jis tik stovėjo šalia jos. Kai sąskaita buvo atidaryta, jie su J. grįžo atgal į automobilį. J. atidavė V. savo dokumentus dėl sąskaitos atsidarymo. V. tada pasakė, kad teks J. dar kartu su jomis nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tam kad atidarytų dar vieną sąskaitą. Į (duomenys neskelbtini) jie atvažiavo į vakarą. Kitą dieną ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, jų į viešbutį paimti atvažiavo V., kuri buvo su ta pačia mergina, su kuria buvo ir prieš tai. Jos atvažiavo su automobiliu Nissan. Jie su J. įsėdo į automobilį ir juos nuvežė į banką. Koks tai buvo bankas, jis negali nurodyti, nes neatsimena. V. pasakė, kad J. turi nueiti į šį banką ir atidaryti sąskaitą. J. pasakė, kad be jo niekur neis. Jis sutiko su ja nueiti. V. davė J. pinigų 15 Eur, kad tuos pinigus įdėtų į sąskaitą, bei pinigus, kad sumokėtų už generatorių. Jis kartu su J. nuėjo į banką, kur J. užpildė visus dokumentus dėl sąskaitos atidarymo. J. pati viską pildė, jis tik stovėjo šalia. Kai dokumentus pasirašė, gavo generatorių, tuomet jie grįžo į automobilį Nissan. Ten J. atidavė dokumentus dėl sąskaitos atidarymo. Jiems vėl teko nakvoti viešbutyje. Kitą dieną, maždaug apie 13 val. V. atvažiavo, nuvežė juos atgal į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jam vėl paskambino A. ir pasakė, kad reikia su ja susitikti ir kad ji atvažiuos į (duomenys neskelbtini) paimti jo ir J. Nuo to laiko kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), ir iki to skambučio, jis su A. nebendravo, ir su ja nebuvo susitikęs. Tik iš pokalbio su J. sužinojo, kad J. buvo su A. susitikusi ir jos važiavo į (duomenys neskelbtini) pačios, be jo. Taip pat be jo J. buvo atidavusi A. savo asmens dokumentą. Po A. skambučio jis paskambino J. ir pasakė, kad jiems reikės susitikti kitą dieną. Kitą dieną ryte jie susitiko (duomenys neskelbtini) stotyje. Atėjo J. A. jiems pasakė, kad jai reikės nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti sutarties. Bet kokią sutartį reikėjo pasirašyti nepasakė. Jie išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Kai ten atvyko, jis su J. išlipo iš automobilio. Jiems buvo pasakyta, kad jie turi nueiti ir pasirašyti dokumentus. Jie rado vietą, kur yra išduodamos ir priimamos siuntos. Užėjo į vidų. J. nekalba lietuviškai, todėl jis pasakė šios įmonės darbuotojui, kad reikia pasirašyti dokumentuose J. R. vardu. Tas darbuotojas surado voką, kuris buvo skirtas J. Jie atidarė tą voką. Jame buvo dokumentai, bet kokie tai dokumentai, nurodyti negali, nes jų neskaitė. J. pasirašė dokumentuose. Kai dokumentai buvo pasirašyti jie su J. išėjo iš to pastato ir grįžo prie automobilio Nissan, kur jų laukė A. ir tas vyriškis. Tada jie iš karto nuvažiavo prie A banko, kurio adreso nurodyti negali, nes neatsimena. Po to priėjo prie jų A. ir pasakė, kad J. kartu su juo nueitų į banko vidų ir paimtų pinigus. Nesakė, kokie tai pinigai, už ką tie pinigai ir kiek tų pinigų bus. Jis nesigilino į tai, ir su J. nuėjo į banko vidų. Banko darbuotoja patikrino J. duomenis ir paklausė, ar ji nori visus pinigus t. y. 10 000 Eur išgryninti. J. pasakė, kad taip. Tada banko darbuotoja surašė dokumentus dėl pinigų išgryninimo, davė J. pasirašyti. J. pasirašė, po ko jai buvo duoti grynieji pinigai. Jo akivaizdoje pinigai buvo perskaičiuoti ir paduoti J. Buvo 10 000 Eur. Tada jie išėjo iš banko ir iš karto nuėjo prie automobilio. Ten J. atidavė A. 10 000 eur. A. dar pasakė, kad reikės dar palaukti, nes dar reikės nueiti vėl į banką išgryninti 15 000 Eur. Nieko konkretaus nepaaiškino dėl tų 15 000 Eur. O jie ir jos neklausinėjo. Jie palaukė apie 20 minučių, po to A. pasakė, kad jam ir J. reikia vėl nueiti į tą patį banko skyrių. Jis pasakė, kad niekur neis, liks automobilyje. Tada J. viena nuėjo į banką. Greitai iš banko grįžo atgal. Pasakė, kad jai banko darbuotoja pasakė, kad jai reikia užpildyti kažkokius dokumentus dėl darbo sutarties. J. tą popierių atidavė vyriškiui vardu A. O A. su tuo popieriumi priėjo prie A., kuri tuo metu sėdėjo automobilyje „Volvo“. Ką jie ten darė nurodyti negali, nes nematė, tačiau po kurio laiko A. priėjo prie J. ir padavė jai dokumentą ir liepė vėl eiti į banką. J. nuėjo viena. Neužilgo grįžo. J. jiems pasakė, kad banko darbuotoja reikalauja papildomų dokumentų, bet kokių, šiuo metu nurodyti negali, nes neatsimena. A. ir A. pasakė, kad tuos dokumentus padarys ir kad su tais dokumentais jie atvyks pas juos į (duomenys neskelbtini). Tada jį, J. ir M. nuvežė atgal į (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad asmens parodymo atpažinti metu L. V. atpažino A. S., apie kurią davė parodymus, kaip apie A. (2 t., b. l. 77-79), taip pat L. V. atpažino A. K., apie kurį davė parodymus, kaip apie asmenį, kuris jį vežiojo į (duomenys neskelbtini) kartu su A. (2 t., b. l. 80-82). 

Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. R. daug kartų teko vežti, ji tikrai žinojo, kad imamas kreditas, kadangi važiuojant automobilyje kalbėjo apie tai. Pirmą kartą J. R. nuvežė į banką (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“. Laukė automobilyje, o J. R. su L. V. išėjo. Jie paėmė J. R. vardu kreditą ir grįžo su 10 000 Eur, iš kurių ji gavo 25 proc. Pusę sumos L. V. prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ perdavė stambiam žmogui. Po to parvežė juos atgal. Po kelių dienų vežė juos iš (duomenys neskelbtini) į siuntų skyrių. Jie pasirašė ir J. R. gavo kreditą. Vėliau į tą patį banką nuvažiavus J. R. neišmokėjo pinigų bankas. Su J. R. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur ji pasirašė paskolos sutartį, tada važiavo pinigų į banką. Kartu dėl kompanijos atrodo važiavo A. K. ir D. R. Ji skambino į kredito įstaigas prisistačiusi J. R. vardu, kadangi J. R. sunkiai kalba lietuviškai. Buvo paėmusi J. R. asmenį telefoną, kad paskambinti, nepamena, kiek laiko jį turėjo, gal 2-3 d., vėliau telefoną atidavė L. V. 

Šioje vietoje svarbu, kad iš apžiūros protokolų matyti, jog asmenys, skambinę į kredito įstaigas, su šių įstaigų darbuotojais bendravo lietuvių kalba. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodymus davė dalyvaujant vertėjai, be to, iš ją charakterizuojančios medžiagos matyti, kad ji baigė ne lietuvių mokyklą, kas objektyviai patvirtina tai, jog ji lietuvių kalbos nemoka. Nors kaltinamoji A. S. ir šiame nusikalstamos veikos epizode buvo linkusi savo veiksmus ir vaidmenį nusikalstamų veikų daryme menkinti, kaltę perkeliant J. R. ir L. V., pastebėtina, jog aktyvų A. S. vaidmenį patvirtina visuma byloje ištirtų įrodymų, aptartų aukščiau, kurių teismas nebekartoja, visuma: parodymų atpažinti pagal parodymą protokolai, liudytojų R. Ž., I. N., Š. D., L. R. parodymai, skambučių į kredito įstaigas apžiūros protokolai, banko sąskaitų išrašai, fotonuotraukos, bokšto celių duomenys. Susiejus aptartus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, į vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę matyti, kad kaltinimas ir šioje dalyje visiškai pasitvirtino.   

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad A. S. sukčiavimo būdu pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tuo, kad kaltinamoji A. S. pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Apgaule iš AB „M“ (dabartinis „AS I“) buvo pasikėsinta įgyti 15 000 Eur. Taigi apgaule pasikėsinto įgyti turto vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, todėl A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimas įvykdyti didelės vertės sukčiavimo veiką.

Teismas atmeta gynybos argumentus, jog nėra pagrindo remtis bokšto celių duomenimis, įrodinėjant A. S. kaltę. Pastebėtina, kad šie duomenys patvirtina, jog A. S. buvo tose vietose, kur buvo gryninami pinigai, iš jos parodymų matyti, kad ji ir pati to neginčijo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir L. V., J. R., M. P. parodymai. Taigi, vien tai, jog bokšto celių duomenys, priklausomai nuo teritorijos, skiriasi, šiuo atveju nesudaro abejoti į bylą pateiktų duomenų teisingumu ar reikšme.

Papildomai pastebėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog A. S. veikė su šiuo metu mirusiu L. V. Teismas nustatė, jog L. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas, įtarimai jam nebuvo pareikšti, jis mirė 2019 m. lapkričio 5 d. (proceso dalyvių asmens duomenų tomas b. l. 58). Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punktas), aprašomojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas tokio asmens neįvardina, nurodydamas, jog A. S. veikė su šiuo metu mirusiu asmeniu.

IV.       Bausmės skyrimas

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas vienintele galima sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.  Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.  

Teismas nustatė, kad kaltinamoji A. S. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir padarė vieną pasikėsinimą padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir sunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę: 53 metų amžiaus, anksčiau ne kartą teista, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jos atžvilgiu nagrinėjamos dar 2 baudžiamosios bylos kituose teismuose, bausta administracine tvarka.       

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pažymi, kad kaltinamoji A. S. nėra linkusi taisytis, anksčiau jai skirtos švelnesnės bausmės nepasiekė bausmei keliamų tikslų, ji ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajai A. S. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, įvertina tai, kad yra nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir du sunkūs nusikaltimai nuosavybei, pasikėsinta padaryti vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei), neteisėtai įgyto turto – 40 000 Eur – sumą, bei mano, kad A. S. skirtinos bausmės, artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes labai nesiskiria pagal pavojingumą.  

Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajai švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė, kad BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas nebendrinta šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis dėl to, kad būtų išvengta dvigubo bausmių subendrinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. S. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, nes, kaip minėta, ji atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę.   

V.       Dėl civilinių ieškinių

        Byloje AB „T“ pareiškė 14 262,55 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104-105), AS I pareiškė 21 846,96 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (kredito suteikimas R. B. vardu), 22 263 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (kredito suteikimas M. P. vardu) (1 t., b. l. 112-131).

        Iš AB „F“ civilinio ieškinio matyti, kad prašoma priteisti 10 000 Eur neapmokėtos paskolos dalies, 1856,23 Eur paskolos palūkanų, 6,32 Eur delspinigių ir 2400 Eur administravimo mokesčių, bei 90 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Iš AS I civilinių ieškinių matyti, kad prašoma priteisti banko suteiktą vartojimo kredito sumą, sutarties mokestį, priskaičiuotas palūkanas, atskirai sumų neišskiriant.

        Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

        BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

        Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Teismas pažymi, kad pagrindinė prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė grąžinti kreditą. Akcesorinė, nesavarankiška, priklausoma nuo pagrindinės prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė mokėti palūkanas ir kitus mokesčius (Civilinio kodekso 6.870 str., 6.872-6.874 str., 6.886 str., Vartojimo kredito įstatymas). CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Taigi kreditorius turi teisę reikalauti iš kaltininko atlyginti tokias negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei kaltininko teisėtų veiksmų nebūtų nutraukęs neteisėtas neveikimas. Jei civilinis ieškinys būtų grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis vartojimo kredito sutartį ir nustatytu periodiškumu nemokėjo eilinių įmokų, t. y. nedarė to, ką pagal sutartį privalėjo daryti (neteisėtas neveikimas), kas būdinga sutartinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) galėtų vienašališkai nutraukti sutartį, pasinaudoti sutartyje įtvirtinta akceleracijos sąlyga ir reikalauti sumokėti turtinę žalą negautų pajamų forma (netiesioginius nuostolius), kuriuos jis būtų gavęs, jeigu skolininkas (toliau) būtų tvarkingai mokėjęs eilines įmokas pagal grafiką ir sutartis vienašališkai nebūtų buvusi nutraukta (CK 6.59 str., 6.217 str. 5 d., 6.218 str., 6.221 str., 6.228 str.). Aptariamu atveju byloje pareikšti civiliniai ieškiniai iš esmės grindžiami aplinkybe, kad vartojimo kredito sutartys buvo sudaryta apgaule, t. y. atliekant veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), kas būdinga deliktinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) gali reikalauti iš kaltininko tiktai atkurti iki teisės pažeidimo (neteisėto veikimo) – apgaulės buvusią padėtį, t. y. padengti tiesioginius nuostolius, kaip antai: grąžinti turtą (turtinę teisę), kompensuoti prarasto ar sugadinto turto vertę.

Jeigu nebūtų buvę nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, susijusių su apgaule (neteisėto veikimo) (delikto civilinės teisės prasme), asmenys nebūtų gavę vartojimo kreditų, todėl nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) negali reikalauti sumokėti turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų forma (netiesioginių nuostolių), kaip antai: mokėjimo palūkanų, sutarties sudarymo ar administravimo mokesčių. Baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali būti įpareigojamas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą (BPK 107 straipsnis), o ne grąžinti paskolą ar kreditą su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis ar kitus priskaičiuotus mokesčius, kylančius iš sutarties. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neanalizuoja vartojimo kredito sutarties sąlygų ir dėl jų nepasisako, nes vartojimo kredito sutarties sąlygos nesusijusios su inkriminuotų nusikalstamų veikų būtinaisiais sudėties požymiais.

Teismas nustatė, kad AB „T“ dėl apgaulės prarado 10 000 Eur. Tokia turtinė žala buvo padaryta kaltinamosios A. S. nusikalstamais veiksmais. Tarp AB „T“ padarytos turtinės žalos ir kaltinamosios A. S. nusikalstamos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl iš A. S. priteistina atlyginti AB „T“ 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad kitoje dalyje prašoma priteisti žala – 1856,23 Eur paskolos palūkanos, 6,32 Eur delspinigiai, 2400 Eur administravimo mokesčiai nepriteistini.   

AB „T“ civiliniu ieškiniu taip pat prašomos priteisti 90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). AB „T“ įgaliotas atstovas prašo priteisti iš kaltinamosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš AB „T“ pateiktų dokumentų matyti, kad įmonę baudžiamajame procese atstovavo advokato padėjėjas A. Mokšinas ir dėl to AB „T“ patyrė 90 Eur išlaidų už civilinio ieškinio parengimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Šioje byloje civilinio ieškovo AB „T“ įgalioto atstovo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Šioje byloje AB „T“ dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, todėl civilinis ieškovas kreipėsi į advokato padėjėją teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į surašytą civilinį ieškinį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą, į tai, kad advokato padėjėjas teisminiame procese nedalyvavo, taip pat į kaltinamosios finansinę padėtį (vidutinio, darbingo amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl priteistina visiškai.  

        Teismas taip pat nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) dėl apgaulės prarado 30 000 Eur (15 000 Eur + 15 000 Eur). Tokios turtinės žalos buvo padarytos A. S. nusikalstamomis veikomis. Tarp AS I padarytos turtinės žalos ir kaltinamosios A. S. nusikalstamų veikų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl iš A. S. priteistina atlyginti AS I filialui 30 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad kitoje dalyje prašoma priteisti turtinė žala – sutarties mokestis ir palūkanos – nepriteistini, analogiškai kaip ir AB „T“ atžvilgiu.

VI.       Dėl daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, kitų klausimų

        Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – mobilus telefonas „CAT“, saugomas Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (5 t., b. l. 177-179), nuosprendžiu įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui, t. y. A. S., AB „M“ vartojimo kredito sutartis su M. P. (4 t., b. l. 196-202), AB „T“ vartojimo kredito sutartis su J. R. (4 t., b. l. 77-82), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (pirmas nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu)), ir paskirti jai laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (antras nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu)), ir paskirti jai laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.    

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinių ieškovų AB „T“ ir AS I civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.  Priteisti iš A. S. AB „T“ naudai 10 000  Eur (dešimt tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti ir 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, AS I naudai 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti.   

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Ramūnas Keidūnas