Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-1794-1034/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01377-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 19.9
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui J. V.,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad virėjas R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 8 d. dirbtų įmonės naudai, adresu (duomenys neskelbtini), tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
Taip A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje.
A. K. taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, nepateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nurodymuose Nr. SD-01-4346 ir SD-01-5056 išvardintų dokumentų, atitinkamai iki 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. gegužės 6 d., kliudė VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, 11 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19, 20 punktų nuostatas.
Taip A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas J. V. nurodė, kad Darbo inspekcijoje buvo gautas R. V. ir jo kolegos pareiškimas dėl galimai nelegalaus darbo. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl vieno pareiškėjo jau anksčiau buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas. Atlikus tyrimą, apklausus asmenis ir gavus darbo grafikus iš darbuotojų buvo matyti, kad R. V. dirba įmonėje, jam nustatytas darbo grafikas, dirba virėju. M. Š. nurodė, kad buvo paskirta restorano vadove, sutarties iš įmonės negavo, todėl buvo remtasi tik jos žodžiais, ji nurodė, kad situacija dėl nesudarytos darbo sutarties buvo žinoma, buvo kalbėta su A. K., jam buvo žinoma situacija, tačiau ji neturėjo įgaliojimo įdarbinti darbuotojus, tokį įgaliojimą turėjo tik A. K.. Taip pat buvo apklausti ir kiti darbuotojai, kurie nurodė, kad R. V. dirbo virtuvėje ir atliko įmonės naudai darbo funkcijas, kurios buvo sutartos su atsakingais asmenimis. Prašo teismo pripažinti A. K. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 2 dalyje, ir skirti baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. į teismo posėdį neatvyko, jam buvo skirtas atvesdinimas, tačiau atvesdinti asmens nepavyko. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad buvo išnaudos priemonės užtikrinti A. K. dalyvavimą teismo posėdyje bei byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje
ANK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį nelegalų darbą.
Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
2020 m. balandžio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1719 nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriuje buvo gauti piliečių T. K. ir R. V. pranešimai dėl jų galimo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. K. savo prašyme nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. spalio 28 d. dirbo neįdarbintas įmonėje, neišmokėta alga. R. V. nurodė, kad dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. spalio 28 d. neįdarbintas įmonėje, nebuvo išmokėta alga. T. K. nurodė, kad darbo sąlygos buvo aptartos su S. D.. Buvo žadėta sutartį atnešti kitą dieną. Pavedimu buvo sumokėtas nepilnas avansas už pirmą darbo mėnesį. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga nustatyta, kad R. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai restorane „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 8 d. Asmuo dirbo virėjo pareigose, sutarė 4 Eur už valandą atlygį, dirbo pagal nustatytą darbo grafiką, su įmonės inventoriumi, asmeniui pavedimu mokėtas avansas, tačiau su asmeniu nebuvo sudaryta darbo sutartis apie asmens socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. įstatymų tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (b. l. 5-6).
R. V. prašyme nurodyta, kad jis nebuvo įdarbintas sodroje, neišmokėta alga. Pareigos – darbas virtuvėje, burgerių kepimas bei maisto ruošimas, dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. spalio 28 d. (b. l. 7).
R. V. atsakyme į jam pateiktus klausimus nurodyta, kad darbą jam pasiūlė T. K., darbo sąlygas derino su M. Š., baro vadove, buvo nutartas 4 Eur valandinis mokestis, galutinės darbo sąlygos derintos su M. Š., darbo sutarties nepasirašė, o tik priėmimo į darbą prašymą. Vadovas yra A. K., nuolatinė darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), darbo vietoje buvo duota prijuostė, buvo instruktuotas žodžiu dėl darbo saugos, avansas nebuvo išmokėtas, darbo faktą gali paliudyti T. K., S. M., M. Š. (b. l. 8).
M. Š. atsakyme į jai pateiktus klausimus nurodyta, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. barmene-kasininke, nuo 2018 m. pradžios dirbo baro vadove. Pagrindinė darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius A. K.. Nuo 2019 m. spalio vidurio su A. K. nebepavyko užmegzti jokio kontakto nei vienam darbuotojui. T. K. ir R. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), virėjais. Prieš pradedant dirbti „(duomenys neskelbtini)“ abu asmenys nebuvo žinomi. T. K. darbą pradėjo 2019 rugpjūčio mėn., R. V. 2019 m. rugsėjo viduryje. Abu darbuotojai, kartu su visu personalu, dirbo iki spalio vidurio. Abu asmenys, kiek buvo žinoma, nebuvo gavę atlyginimo (b. l. 10).
S. M. atsakyme į jai pateiktus klausimus nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. barmene, įmonės direktorius laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. pradžios buvo A. K., T. K. ir R. V. buvo bendradarbiai, teko nemažai dirbti su jais. R. V. nuo rugsėjo pradžios iki jos žiniomis paskutinės dienos (tikslios datos negali pasakyti, bet kažkur 2019 m. spalio gale) dirbo, užėmė virėjo pareigas (b. l. 11-12).
T. K. atsakyme į jam pateiktus klausimus nurodyta, kad darbą padėjo surasti draugai, visos darbo sąlygos derintos su S. D.. Viskas buvo aptarta gyvai, atvykus į darbo vietą, vadovas yra A. K., R. V. dirbo įmonėje, jo pareigos buvo virėjo, jis pradėjo dirbti maždaug nuo rugsėjo vidurio (b. l. 13).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo yra A. K. (b. l. 26-27).
A. K. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismo vertinimu, šioje situacijoje aiškiai matyti, kad R. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje dirbo virėju. R. V. pakluso darbovietėje nustatytai tvarkai, vykdė darbo funkcijas, tai matyti iš jo paties bei M. Š., S. M. ir T. K. duotų paaiškinimų, todėl tarp R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo darbo santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A. K., kuris būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat darbo sutarčių sudarymą, leido nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 8 d. R. V. savo vadovaujamoje bendrovėje dirbti nelegalų darbą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimu A. K. baustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad A. K. savo veiksmais – vykdydamas savo vadovaujamoje bendrovėje nelegalų darbą, pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje
ANK 505 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Pagal VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus valstybiniai darbo inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti bei gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl VDI nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į VDI struktūrinį padalinį). Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalį VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.
2020 m. kovo 30 d. VDI nurodyme nustatyta A. K. iki 2020 m. balandžio 14 d. 10.00 val. pateikti VDI Vilniaus skyriui nurodytus dokumentus (b. l. 19).
2020 m. balandžio 17 d. VDI nurodyme nustatyta A. K. iki 2020 m. gegužės 6 d. 09.00 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti nurodytus dokumentus (b. l. 20).
Iš Lietuvos pašto duomenų matyti, kad siuntos A. K. buvo įteiktos (b. l. 22, 23).
2020 m. gegužės 19 d. VDI inspektoriaus laiške nurodyta, kad nesulaukus atsakymo dėl VDI nurodymo A. K. informuotas atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2020 m. gegužės 22 d. 09.30 val., o neatvykus bus surašytas administracinis pažeidimų protokolas A. K. nedalyvaujant (b. l. 24-25).
Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. gegužės 19 d. siųstais A. K. nurodymais, jis nepateikė VDI nurodytų dokumentų bei reikiamu metu neatvyko į VDI Vilniaus skyrių. Žinodamas, apie tai, kad turi atvykti į VDI Vilniaus skyrių, A. K. šių nurodymų neįvykdė, reikalaujamų dokumentų nepateikė ir kviečiamas į protokolo surašymą neatvyko. ANK protokolas jam buvo surašytas 2020 m. gegužės 26 d. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimu A. K. baustas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad A. K. savo veiksmais – kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, atlikti jiems pavestas pareigas, nepateikdamas išvardintų dokumentų, pažeidė VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, 11 straipsnio 6 dalį ir VDI nuostatų 19, 20 punktų nuostatas, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 2 dalyje.
Dėl skirtinos nuobaudos
Skirdamas A. K. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į nelegalaus darbo laikotarpį, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas (b. l. 28-36), duomenų apie teistumą byloje nepateikta.
A. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. K. skirtinos ANK 95 straipsnio 2 dalies ir ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijoje numatyti vidurkiai. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 2 dalimi, 505 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. K. galutinę administracinę nuobaudą – 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115323444.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas