Civilinė byla Nr. e2A-1161-1043/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17999-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.3.3.5.; 2.6.3.; 2.6.29.4.; 3.1.7.4; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. V.,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-1070/2023 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Verslo galia“ ieškinį atsakovui A. S. dėl lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo taškas ir Ko“ ir V. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo galia“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) 5 500 Eur be pagrindo gautų lėšų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 5 500 Eur įsiskolinimą pradinei kreditorei. 2021 m. spalio 14 d. ieškovė informavo atsakovą, kad jo įsiskolinimas perleistas ieškovei, išsiuntė skolos suderinimo aktą. Atsakovas grąžino skolos suderinimo aktą pradinei kreditorei, parašęs jame, kad nėra skolingas. Atsakovui nurodžius, kad jis nebuvo sudaręs paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu, iš atsakovo turi būti priteista 5 500 Eur suma kaip be pagrindo gautos lėšos. Nors tarp šalių nebuvo pasirašyta paskolos sutartis, kurioje būtų įtvirtintas trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ ketinimas pirkti iš atsakovo vekselius, o atsakovas įpareigotas juos perduoti, trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ bei atsakovo susitarimo sąlygos buvo aptartos žodžiu. Trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ įvykdė žodinį susitarimą, sudarytą su atsakovu, tikėdamasis, kad rašytinė sutartis bus pasirašyta vėliau. Trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ pasitikėjo atsakovu, nes trečiojo asmens direktorius D. B. pažinojo atsakovą ilgą laiką ir ne kartą sudarydavo tokio pobūdžio susitarimus. Vėliau trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ bei atsakovas susitarė, kad R. J. vekseliai bus perduoti trečiajam asmeniui V. V., už kuriuos šis sumokėjo atsakovui A. S. 5 000 Eur. Atsakovui paprašius paskolinti 500 Eur, trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ direktorius D. B. pervedė į atsakovo sąskaitą 500 Eur. Pervedus atsakovui lėšas, jis atsisakė pasirašyti sutartį, perduoti vekselius, negrąžino pinigų ir liko skolingas trečiajam asmeniui MB „Verslo taškas ir Ko“ 5 500 Eur. Ieškovės nuomone, tarp atsakovo ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ susiformavo paskolos santykiai, bet atsakovui šiuos santykius neigiant, iš jo 5 500 Eur turi būti priteisti kaip be pagrindo gautos lėšos.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad neturi skolinių įsipareigojimų ieškovei. Ieškovės pateiktais banko pavedimais įvyko atsiskaitymas tarp trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ su atsakovu už šio parduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius kito skolininko atžvilgiu. Mokėjimo pavedimais buvo atsiskaityta už išpirktus R. J. išrašytus vekselius. Atsakovas ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ direktorius D. B. yra geri pažįstami, abu yra verslininkai. Būtent trečiojo asmens direktorius D. B. ir prašė atsakovo, kad šis paskolintų R. J. pinigų. R. J. išrašė vekselius, po to trečiojo asmens direktorius pasakė atsakovui, kad nori išpirkti tuos vekselius, todėl ir buvo sudaryta vekselių pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo ir MB „Verslo taškas ir Ko“. Sudarius vekselių pirkimo–pardavimo sutartį, trečiajam asmeniui MB „Verso taškas ir Ko“ buvo perduoti vekseliai, o atsakovui buvo pervesti pinigai. Trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ nenupirko vieno R. J. vekselio dėl 800 Eur sumokėjimo, todėl 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš R. J., kuris buvo jam įteiktas 2021 m. rugsėjo 20 d. Vekselių perdavimą MB „Verslo taškas ir Ko“ patvirtina faktas, jog šios bendrovės direktorius patvirtino atsakovui, kad gaus iš R. J. palūkanas už išpirktą skolą. Atsakovas nebuvo sudaręs su MB „Verslo taškas ir Ko“ paskolos sutarčių. Ieškovė ir trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ yra nesąžiningi, nes šių bendrovių vadovai yra sutuoktiniai. Ieškovės direktorė R. B., pateikdama 2021 m. rugsėjo 29 d. pranešimą, veikė kaip ieškovės įgaliotas asmuo. Atsakovas neturėjo prievolės grąžinti ieškovei tariamą paskolą, todėl jis nėra praleidęs termino įvykdyti prievolę ir iš jo negali būti priteistos 5 proc. procesinės palūkanos. Skolininkas R. J. ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ vadovas D. B. buvo geri pažįstami. Atsakovui buvo pervesta 5 500 Eur už R. J. vekselių pardavimą. Mokėjimo nurodymuose nurodyta informacija nepatvirtina to, kad mokėjimai buvo atlikti už būsimą vekselių pardavimą. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti skirtingi ieškinio faktiniai pagrindai: vienur nurodo kaip ieškinio faktinį pagrindą atsakovo ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ paskolinius santykius, kitur – ieškovės ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą 2021 m. spalio 14 d. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes teisės aktuose įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ vadovas D. B., gavęs iš atsakovo vekselius, neturėjo reikalavimo teisės į A. S., todėl negalėjo perleisti jos ieškovei. Ieškovės ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia teismo iniciatyva. Byloje negali būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, nes atsakovas gavo lėšas sandorio pagrindu.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „Verslo taškas ir Ko“ atsiliepime į ieškinį prašė patenkinti ieškovės reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo patvirtino ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes.
5. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei MB „Verslo galia“ 5 000 Eur, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 930,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino ex officio niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento dalį 2021 m. spalio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės MB „Verslo galia“ ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“, pagal kurią ieškovei perduodama reikalavimo teisė į atsakovą dėl 500 Eur skolos. Priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, MB „Verslo taškas ir Ko“ 545,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei priteisė iš atsakovo 24,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.
7. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus darė išvadą, kad atsakovas perdavė MB „Verslo taškas ir Ko“ R. J. išrašytus vekselius be indosamento po to, kai MB „Verslo taškas ir Ko“ pervedė jam 5 000 Eur. Būtent dėl to dviejuose į bylą pateiktuose vekselių apačioje yra atsakovo įrašas, kad jis gavo pinigus. Tai, kad vekseliai buvo perduoti MB „Verslo taškas ir Ko“ be indosamento, patvirtina aplinkybė, jog vekseliuose nebuvo aiškiai išreikšta atsakovo valia perduoti vekselį kitam subjektui. Vekseliuose nurodytas tik faktas, kad atsakovas gavo juose nurodytas lėšas. Todėl šie atsakovo įrašai dviejuose vekseliuose negali būti vertinami ir kaip neužpildyti indosamentai (ĮPVĮ 2 straipsnio 5, 7 dalys). Teismas nesivadovavo atsakovo atstovės paaiškinimais, kad indosamentai buvo atlikti atskirame lape.
8. Teismas nurodė, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas perleido MB „Verslo taškas ir Ko“ teises į du R. J. išrašytus vekselius, kuriuose vėliau buvo atlikti atsakovo įrašai. Nors ši teisių perleidimo sutartis buvo žodinė, tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti ją niekine ir negaliojančia, nes vekseliai yra paprastos rašytinės formos.
9. Teismas konstatavo, kad iš pradžių atsakovas sudarė žodinę teisių į du vekselius perleidimo sutartį su MB „Verslo taškas ir Ko“. Dėl to ši pervedė į atsakovo sąskaitą 5 000 Eur. Vėliau, atsiradus asmeniui, t. y. V. V., kuris sutiko nupirkti visus R. J. išrašytus atsakovui vekselius, šis ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ direktorius D. B. susitarė, kad D. B. perduos V. V. R. J. vekselius, kuriuos įsigijo iš A. S., V. V. sumokės atsakovui 5 000 Eur už MB „Verslo taškas ir Ko“ perimtus vekselius, o atsakovas, gavęs iš V. V. 5 000 Eur, grąžins MB „Verslo taškas ir Ko“ 5000 Eur, pervestus 2021 m. kovo 19 d.
10. Teismas byloje darė išvadą, kad atsakovo ir MB „Verslo taškas ir Ko“ susitarimas dėl teisių į vekselius perleidimo V. V. iš dalies įvyko. Trečiajam asmeniui V. V. sumokėjus atsakovui už du R. J. vekselius, kurie prieš tai buvo perleisti MB „Verslo taškas ir Ko“, kilo atsakovo pareiga grąžinti MB „Verslo taškas ir Ko“ sumą, pervestą šios už du R. J. vekselius, t. y. 5 000 Eur. Atsakovui negrąžinus MB „Verslo taškas ir Ko“ 5 000 Eur šios pareikalavimu, teismas laikė, kad ji turėjo teisę į 5 000 Eur kaip jos nuostolių atlyginimą, atsakovui tinkamai ir laiku neįvykdžius susitarimo dėl lėšų grąžinimo po V. V. atsiskaitymo už vekselius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.260 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas vadovavosi trečiojo asmens direktoriaus D. B. paaiškinimais, kurie buvo labiau nuoseklūs ir pagrįsti byloje pateikta rašytine bylos medžiaga, nei atsakovo, trečiojo asmens V. V. ar liudytojo R. J. parodymai. Teismas nurodė, jog byloje negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar be teisėto pagrindo gautų lėšų grąžinimo institutas (CK XX skyrius). Tokią išvadą leido daryti tai, kad tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl R. J. vekselių pirkimo–pardavimo.
12. Teismo vertinimu, MB „Verslo taškas ir Ko“ neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo 500 Eur, pervestų 2021 m. vasario 22 d. pavedimu. Pats bendrijos direktorius D. B. patvirtino, kad tarp jo ir atsakovo buvo susitarimas tik dėl 5 000 Eur grąžinimo į MB „Verslo taškas ir Ko“ sąskaitą, pervestų 2021 m. kovo 19 d., bet ne dėl 500 Eur. Direktorius D. B. teismo posėdyje nurodė, kad 500 Eur buvo sumokėta atsakovui kaip palūkanos, todėl šios lėšos negali būti vertinamos kaip pervestos be teisėto pagrindo ar kaip atsakovui suteikta paskola (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas konstatavo, kad MB „Verslo taškas ir Ko“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovą dėl 5 000 Eur sumos grąžinimo pagal jo ir MB „Verslo taškas ir Ko“ sudarytą sandorį.
13. Teismas nurodė, jog trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“, turėdamas reikalavimo teisę į atsakovą dėl 5 000 Eur, perleido ieškovei reikalavimo teisę dėl 5 500 Eur. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Teismui, konstatavus, kad byloje neįrodyta ir nepagrįsta, jog MB „Verslo taškas ir Ko“ turėjo didesnę nei 5 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovą, darė išvada, kad dalis Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalyko (t. y. atsakovo pareigos sumokėti MB „Verslo taškas ir Ko“ 500 Eur) nebuvo, todėl Reikalavimo perleidimo sutarties dalyje dėl atsakovo 500 Eur skolos perleidimo ieškovei buvo susitarta dėl to, kas neįmanoma (CK 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažino niekine ir negaliojančia dalį Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp MB „Verslo galia“ ir MB „Verslo taškas ir Ko“, kurioje susitarta dėl teisės reikalauti iš atsakovo 500 Eur skolos pagal 2021 m. liepos 14 d. skolų suderinimo aktą perleidimo, kadangi toks reikalavimas sutarties sudarymo metu neegzistavo (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).
14. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (5 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus 90,91 proc. ir atmetus 9,09 proc., šalims ir tretiesiems asmenims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir priteista iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur, 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas įtakojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas pasisakė tik dėl dalies byloje surinktų įrodymų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui V. V. sumokėjus atsakovui už du R. J. vekselius, kurie prieš tai buvo perleisti MB „Verslo taškas ir Ko“, kilo atsakovo pareiga grąžinti MB „Verslo taškas ir Ko“ sumą, pervestą šios už du R. J. vekselius. Teismo išvada, kad atsakovui buvo sumokėta už MB „Verslo taškas ir Ko“ direktorius D. B. perduotus V. V. vekselius ne tik, kad prieštarauja trečiojo asmens paaiškinimams, kuriuos teismas nurodo sprendime, bet ir logikai, kad atsakovas turėtus vekselius galėjo perduoti V. V. neatlygintinai.
15.2. Teismo išvada, kad atsakovui buvo sumokėta visa skola pagal R. J. išrašytus vekselius, išskyrus vieną – skolą pagal vekselį dėl 800 Eur, yra nepagrįsta. Teismo išvados, kad žinutės patvirtina, kad atsakovui buvo sumokėta visa skola yra tik teismo spėlionė, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais.
15.3. Teismo išvada, kad „vekseliai buvo perduoti MB „Verslo taškas ir Ko“ be indosamento, patvirtina aplinkybė, jog vekseliuose nebuvo aiškiai išreikšta atsakovo valia perduoti vekselį kitam subjektui. Vekseliuose nurodytas tik faktas, kad „atsakovas gavo juose nurodytas lėšas“ padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, nes teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų bei trečiojo asmens D. B. parodymams suteikė svaresnę reikšmę.
15.4. Teismas nevertindamas atsakovo paaiškinimų, kad vekseliai buvo perleisti padarant įrašą ant atskiro lapo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės, išskyrus prima facie, t. y. oficialius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją galią. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad D. B. parodymai yra labiau nuoseklūs ir pagrįsti rašytine bylos medžiaga, tačiau nenurodė kokie įrodymai patvirtina D. B. parodymus. Teismas byloje negalėjo vadovautis D. B. kaip trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ atstovo parodymais, nes D. B. negalėjo būti MB „Verslo taškas ir Ko“ atstovas Vilniaus apygardos teismui 2022 m. liepos 22 d. nutartimi apribojus D. B. teisę 1 metus eiti viešojo ir ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
15.5. Teismo išvada, kad „nuplėštų vekselių viršutinėse dalyse esantys A. S. pakartotiniai įrašai apie tai, kad jis gavo pinigus, patvirtina, kad byloje pateikti vekseliai buvo paduoti A. S. antrą kartą, kad jis patvirtintų, jog gavo juose nurodytą sumą iš V. V.“ padaryta neįvirtinus visų įrodymų, t. y. neįvertinus, kad buvo išrašyti 4 vekseliai, iš kurių 2 V. V. atidavė D. B., o 2 vekselius atidavė atsakovas. Teismas nesiaiškinimo esminių aplinkybių – kokie iš 4 pasirašytų vekselių buvo pateikti teismui ir kokiu būdu perduoti V. V. vekseliai atsidūrė pas trečiąjį asmenų po jų perdavimo V. V..
15.6. Teismas tenkino ieškinį išeidamas už ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyto ieškovės ieškinio faktinio taikydamas CK 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.109 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas peržengdamas ieškinio ribas pažeidė atsakovo teise į teisminę gynybą.
15.7. Teismas netenkindamas atsakovo prašymo ieškovės ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ Reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti niekine ex officio netinkamai taikė CK 6.102 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nurodytas įstatymo reikalavimas reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Teismo išvada, jog sutartį turėjo įvykdyti atsakovas yra padaryta pažeidžiant CK 6.200 straipsnio nuostatas. Be to, teismo išvada, kad atsakovas turėjo grąžinti MB „Verslo taškas ir Ko“ 5 000 Eur už perleistą indosamentu vekselį yra padaryta pažeidžiant CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Verslo galia“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas perdavė MB „Verslo taškas ir Ko“ R. J. išrašytus vekselius be indosamento po to, kai MB „Verslo taškas ir Ko“ pervedė jam 5 000 Eur. Būtent dėl to dviejuose į bylą pateiktuose vekselių apačioje yra atsakovo įrašas, kad jis gavo pinigus. Tai, kad vekseliai buvo perduoti MB „Verslo taškas ir Ko“ be indosamento, patvirtina aplinkybė, jog vekseliuose nebuvo aiškiai išreikšta atsakovo valia perduoti vekselį kitam subjektui. Vekseliuose nurodytas tik faktas, kad atsakovas gavo juose nurodytas lėšas. Šie atsakovo įrašai dviejuose vekseliuose negali būti vertinami ir kaip užpildyti indosamentai. Apeliacinio skundo argumentai dėl indosamentų atlikimo atskirame lape neturi jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
16.2. Nors atsakovas perdavė trečiojo asmens direktoriui D. B. du vekselius be indosamento, byloje pakako įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas perleido MB „Verslo taškas ir Ko“ teises į du R. J. išrašytus vekselius, kuriuose vėliau buvo atlikti atsakovo įrašai. Tą iš esmės pripažino ir atsakovas, ir trečiojo asmens direktorius D. B.. Nors ši teisių perleidimo sutartis buvo žodinė, tai savaime nesudarė pagrindo pripažinti ją niekine ir negaliojančia, nes vekseliai yra paprastos rašytinės formos.
16.3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 1631-653/2022 apribota D. B. teisė vienerius metu eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo D. B. parodymais, duotais po 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdžio.
16.4. Teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino byloje kilusį ginčą nustatydamas taikytinas teisės normas, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas ir jis yra subsidiarus asmens teisių gynimo būdas.
16.5. Teismas pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovą A. S. dėl 5 000 Eur, tai ir išvada, kad trečiasis asmuo galėjo perleisti reikalavimo teisę ieškovei šioje dalyje (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl indosamentų atlikimo atskirame lape neturi jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad teismas vienus įrodymus vertina kaip labiau tikėtinus ir patikimus nėra civiliniame procese įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo D. B. parodymais, duotais po 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdžio.
17.2. Trečiasis asmuo V. V. teismo posėdžių metu iš esmės pripažino, kad byloje pateiktų vekselių nuotraukos yra jam perduotų R. J. vekselių, kurių apatines dalis V. V. pats nuplėšė, nuotraukos, nors tvirtino, kad sumokėjo A. S. už būtent jo, o ne D. B. perduotus vekselius. Nuplėštų vekselių viršutinėse dalyse esantys A. S. pakartotiniai įrašai apie tai, kad jis gavo pinigus, patvirtina, kad byloje pateikti vekseliai buvo paduoti A. S. antrą kartą, kad jis patvirtintų, jog gavo juose nurodytą sumą iš V. V.. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. V. sumokėjo A. S. 5 000 Eur už R. J. vekselius, perimtus būtent iš D. B., o ne iš A. S..
17.3. Bylos šalis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai ir ieškovės teisės gali būti ginamos ieškinio reikalavimą kvalifikuojant kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius atsakovei pažeidus sutartinę prievolę. Dėl to, vadovaujantis subsidiarumo principu, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas kvalifikuojamas ne kaip reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet kaip reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisės gali būti apgintos sutarčių teisės.
17.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo MB „Verslo taškas ir Ko“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovą A. S. dėl 5 000 Eur, tai ir išvada, kad trečiasis asmuo galėjo perleisti reikalavimo teisę ieškovei šioje dalyje (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. o nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinį priteisdamas 5 000 Eur nuostolių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu keliami įrodymų vertinimo ir teisinių santykių kvalifikavimo klausimai. Nagrinėdama bylą teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl įrodymų vertinimo nustatant faktines aplinkybes, o tada dėl teisės normų taikymo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl prievolės grąžinti pinigines lėšas už perleistas reikalavimo teises pagal vekselius egzistavimo.
17. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2020 m. kovo 2 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. balandžio 24 d. atsakovas A. S. pervedė į UAB „Sindera“ sąskaitą po 5000 Eur, iš viso – 15 000 Eur (el. b. t. 2, l. 40-42). Tuo metu UAB „Sindera“ vadovu buvo liudytoju byloje apklaustas R. J. (el. b. t. 2, l. 37-39). Liudytojo R. J. ir atsakovo paaiškinimais šie pinigai buvo pervesti į UAB „Sindera“ sąskaitą kaip paskola. Iš atsakovo ir liudytojo R. J. paaiškinimų nustatyta, kad vekseliai buvo išrašyti R. J. atsakovui tam, kad būtų užtikrintas UAB „Sindera“ paimtos iš A. S. paskolos grąžinimas. 2021 m. vasario 22 d. MB „Verslo taškas ir Ko“ pervedė į atsakovo A. S. sąskaitą 500 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje „Pinigų pervedimas“ (el. b. t. 1, l. 14). 2021 m. kovo 19 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „Verso taškas ir Ko“ pervedė į atsakovo A. S. sąskaitą 5000 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje: „Apmokėjimas pagal sutarti už vekseliu išpirkimą R. J.“ (el. b. t. 1, l. 15). 2021 m. spalio 14 d. tarp ieškovės MB „Verslo galia“ ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pradinė kreditorė MB „Verslo taškas ir Ko“ perleidžia MB „Verslo galia“ reikalavimo teisę į A. S. 5500 Eur skolą pagal 2021 m. liepos 4 d. skolų suderinimo aktą (el. b. l. 25- 26). Atsakovas apie Reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas 2021 m. spalio 14 d. pranešimu, prie kurio buvo pridėtas 2021 m. liepos 4 d. skolų suderinimo aktas. Minėtame skolų suderinimo akte nurodyta, kad A. S. skolos MB „Verslo taškas ir Ko“ likutis yra 5500 Eur (el. b. t. 1, l. 27, 28). Atsakovas skolų suderinimo aktą grąžino MB „Verslo taškas ir Ko“ su prierašu, kad su akte nurodyta skola nesutinka, nes nėra skolingas (el. b. t. 1, l. 31).
18. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arisanda“ v. UAB ,,2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).
19. Taigi sprendžiant ginčą dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės pirmiausia vertinama prievolė, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku. Kitaip tariant, visų pirma reikia nustatyti, ar skolininkas (atsakovas) buvo skolingas, o jeigu buvo – tai kokio dydžio sumą pradiniam kreditoriui MB „Verso taškas ir Ko“ būtent 2021 m. spalio 14 d. cesijos sutarties sudarymo metu, nes cedentas MB „Verso taškas ir Ko“ galėjo perleisti reikalavimo teisę, jeigu jis tokią teisę turėjo, be to, būtent tokios apimties, kokia buvo cesijos sutarties sudarymo metu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo – skolininkas turi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje ieškovei, siekiančiai piniginės prievolės įvykdymo, nepakanka tik pateikti į bylą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ji, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą.
20. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1631-653/2022 (el. b. t. 2, l. 66-68) apribota D. B. teisė vienerius metu eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėjų kolegija nesivadovauja D. B. parodymais, duotais po 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdžio.
21. Liudytojas R. J. 2023 m. vasario 24 d. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas skolino pinigus jo vadovautai UAB „Sindera“ 7-8 kartus. Liudytojas iš viso išrašė atsakovui 10-15 vekselių. Vekseliai, išrašyti atsakovui, buvo perrašomi daugiau nei metus. V. V. apmokėjo jo išrašytus vekselius. Liudytojas neįformino dokumentais V. V. paskolos grąžinimo A. S..
22. 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad buvo išrašyti 5 vekseliai 10 800 Eur sumai. Keturi iš jų po 2 500 Eur ir vienas – 800 Eur.
23. Į bylą yra pateiktos 6 nuotraukos, kuriose užfiksuoti vekseliai / jų fragmentai (el. b. t. 1, l. 75-84). Originalių vekselių byloje nėra. Ant 4 nuotraukų matomi prierašai pinigus gavau. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pateiktose nuotraukose nėra vientisų dokumentų, dalyje nuotraukų užfiksuotų dokumentų dalis yra nuplėšta, kitose užfiksuota tik dokumento fragmentas. 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. V. paaiškino, kad vekselių, kuriuos gavo iš A. S., dalis nuplėšė jis ir atidavė A. S., bet prieš tai davė pasirašyti, kad pinigus gavo. Patvirtino gavęs du vekselius. Visi dokumentai išrašyti dėl 2500 Eur sumos, vekselių surašymo datos 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. kovo 19 d.
24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas įtakojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas pasisakė tik dėl dalies byloje surinktų įrodymų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui V. V. sumokėjus atsakovui už du R. J. vekselius, kurie prieš tai buvo perleisti MB „Verslo taškas ir Ko“, kilo atsakovo pareiga grąžinti MB „Verslo taškas ir Ko“ sumą, pervestą šios už du R. J. vekselius.
25. Toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamo pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
26. Byloje nėra pateikta nei vekselių originalų su indosomentais, nei rašytinių sutarčių dėl vekselyje nustatytų teisių perleidimo tarp atsakovo A. S. ir MB „Verslo taškas ir Ko“ atstovaujamos D. B., nei tarp MB „Verslo taškas ir Ko“ ir V. V., nei tarp V. V. ir A. S.. Visi sandoriai vyko žodinių susitarimų pagrindu. Kaip paaiškino D. B., jis supažindino R. J. su A. S., kad pastarasis paskolintų piniginių lėšų R. J.. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas. Byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, kad atsakovui paskolinus R. J. pinigines lėšas, po kurio laiko atsakovas pageidavo perleisti R. J. įsiskolinimą kitam asmeniui, nes norėjo atgauti paskolintas pinigines lėšas. D. B. tai pat nurodė buvus jo ir atsakovo žodinį susitarimą, kad atsakovas perleidžia 2 vekselius po 2 500 Eur D. B. už 5 000 Eur sumą. Atsakovas šias aplinkybes taip pat patvirtino. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimas) patvirtina, kad MB „Verso taškas ir Ko“ pervedė į atsakovo A. S. sąskaitą 5000 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje: „Apmokėjimas pagal sutarti uz vekseliu išpirkima R. J.“ (el. b. t. 1, l. 15). Nors ieškinyje nurodoma, kad A. S. buvo pervestos piniginės lėšos, o gavęs pinigus atsakovas atsisakė perduoti vekselius, tačiau šie teiginiai prieštarauja paties D. B. teismo posėdžio metu teiktiems paaiškinimams. 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu D. B. parodė, kad A. S. jį spaudė, kad nupirktų R. J. skolą, dėl ko D. B. atsakovui pervedė 5 000 Eur, o atsakovas po pinigų pervedimo jam atidavė du vekselius po 2 500 Eur. Taip pat nurodė, kad tuos du vekselius perdavė V., kad pastarasis nupirktų visą skolą o atsakovas jam grąžintų pinigus. Analogišką aplinkybę, kad atsakovas, gavęs 5 000 Eur pavedimą, atidavė vekselius D. B. teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovas. Taigi tarp D. B. (veikiančio MB „Verslo taškas ir Ko“ vardu) ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl teisių pagal vekselį perleidimo, kuris buvo įvykdytas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas susitarimas kvalifikuotinas kaip reikalavimo teisių perleidimo sandoris (CK 6.101 straipsnis).
27. Taip pat iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad buvo ieškomas asmuo, kuris galėtų nupirkti visą R. J. skolą. Toks asmuo buvo V. V.. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. iš A. S. įsigijo 2 vekselius po 2500 Eur ir, kad du vekseliai buvo A. S. perduoti V. V. tuo metu, kad V. V. perdavė pinigines lėšas A. S. grynais pinigais. Taigi tarp pastarųjų asmenų taip pat susiklostė reikalavimo teisių perleidimo sutartiniai santykiai. Nors V. V. ir A. S. paaiškinimai apie tai kiek vekselių buvo perkama ir už kokią sumą išsiskyrė - A. V. teigė už tris vekselius (du po 2 500 Eur ir vieną už 800 Eur) sumokėjęs 5800 Eur grynais pinigais, o atsakovas, kad už du vekselius (po 2500 Eur) 3 000 Eur, tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant byloje kilusį ginčą.
28. 2021 m. kovo 25 d. – 2021 m. liepos 28 d. susirašinėjimo tarp atsakovo ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ direktoriaus D. B. duomenimis (el. b. t. 2, l. 12-36) nustatyta, kad 2021 m. kovo 27 d. D. B. informavo atsakovą, jog tam tikras asmuo nori įsigyti 10 000 Eur skolą už 8000 Eur. Kitoje to paties asmens žinutėje nurodoma „ ..., jei netinka, tada sake nedomina remiga daugiau, tegul tada dar kapsi...“. Atsakovas atsakė, kad jam tinka toks variantas, kaip su D. B. variantu: „Man tinka, kaip su tavo“. D. B. nurodė atsakovui: „As tau 5000 pervedziau, ir pliuso jokio, gaudavau tik 1 % nuo tavo invest eur, ir negaliu nusimesti nieko, nes bent puse metu tegul moka palukanas, tada ziuresiu“. 2021 m. kovo 29 d. D. B. klausia atsakovo, ar užvežti jam R. J. vekselius. Atsakovas nurodė, kad kolkas nereikia. Teisėjų kolegijos vertinimu šis susirašinėjimas patvirtina keletą aplinkybių: pirma, kad bendra vekselių suma, kurią buvo norima perleisti kitam asmeniui buvo 10 000 Eur; antra, kad A. S. perdavė D. B. R. J. išrašytus vekselius.
29. Reikalavimas dėl 5 000 Eur priteisimo iš atsakovo grindžiamas tuo, kad V. V. sumokėjo A. S. už A. S. D. B. parduotus vekselius. Todėl šioje byloje asmeniui, pareiškusiam reikalavimą, teko procesinė pareiga įrodyti, buvus susitarimą, jog V. V. perpirks D. B. parduotus vekselius sumokėdamas atsakovui ir, kad šis susitarimas buvo įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turinį bei D. B. paaiškinimus, sprendė, kad iš pradžių atsakovas sudarė žodinę teisių į du vekselius perleidimo sutartį su MB „Verslo taškas ir Ko“. Dėl to ši pervedė į atsakovo sąskaitą 5000 Eur. Vėliau, atsiradus asmeniui, t. y. V. V., kuris sutiko nupirkti visus R. J. išrašytus atsakovui vekselius, šis ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ direktorius D. B. susitarė, kad D. B. perduos V. V. R. J. vekselius, kuriuos įsigijo iš A. S., V. V. sumokės atsakovui 5000 Eur už MB „Verslo taškas ir Ko“ perimtus vekselius, o atsakovas, gavęs iš V. V. 5000 Eur, grąžins MB „Verslo taškas ir Ko“ 5000 Eur, pervestus 2021 m. kovo 19 d. ir, kad šis susitarimas buvo iš dalies įvykdytas, t. y., kad V. V. sumokėjo atsakovui 5000 Eur už MB „Verslo taškas ir Ko“ perimtus vekselius, o atsakovas prievolės grąžinti pinigines lėšas neįvykdė. Teisėjų kolegija nepritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į keletą aplinkybių. Pirma, byloje nustatyta, kad vekseliai buvo išrašyti 10 800 Eur sumai. Du vekseliai po 2500 Eur perduoti MB „Verslo taškas ir Ko“ atstovui D. B., MB „Verslo taškas ir Ko“ sumokėjus atsakovui 5 500 Eur (5000 Eur skolos dydis, 500 Eur palūkanos). Du vekseliai po 2 500 Eur perduoti V. V., tuo metu, kad V. V. atsakovui sumokėjo 5 800 Eur (V. V. teigimu) arba 3 000 (atsakovo teigimu). V. V. ir R. J. paaiškino, kad V. V. perėmė visą R. J. skolą, tačiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. V. grynais pinigais perduota suma yra būtent už MB „Verslo taškas ir Ko“ perimtus vekselius. 2021 m. kovo 31 d. D. B. išsiuntė atsakovui tokio turinio žinutę „Situacija kas liecia remigos 5000 t as atiduosiu v., jis tau atves 5000, jam paduodu vekselius, ir man 5000 grazink i saskaita“. 2021 m. balandžio 6 d. atsakovas žinute informavo D. B., kad jis sutinka susitvarkyti R. J. skolą, kaip siūlė D. B.: „Sv.susitvarkom su R.,kaip kalbėjai“. 2021 m. gegužės 1 d. žinute D. B. nurodė, kad liko 800-1000 Eur skola, kad V. V. pasirengęs nupirkti visą skolą, kad atsakovas gali dėl to tartis su V. V.: „Dar liko tas 800-1000 eur, paimt dokumentus, valdas pasirenges nupirkti visa skola, twrkites“. Iš šalių susirašinėjimo turinio galima daryti išvadą, kad šalys tarėsi dėl to, kad V. V. nupirktų visą 10 000 Eur skolą už 8 000 Eur, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma nėra pakankama spręsti, jog šis susitarimas buvo realizuotas D. B. 2021 m. kovo 31 d. žinutėje nurodytu būdu. Tokiu atveju V. V. būtų turėjęs sumokėti atsakovui ne mažiau kaip 8 000 Eur, tačiau 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu V. V. nurodė sumokėjęs 5 800 Eur, be to priešingai nei teigė D. B., nurodė negavęs iš D. B. R. J. pasirašytų vekselių 5 000 Eur sumai. Paaiškino, kad D. B. jam perdavęs tik tuščius blankus ir nurodęs, kad turės susirašyti su R. J.. Atsižvelgiant į tai, kad buvo keturi vekseliai bendrai 10 000 Eur sumai, iš kurių du perduoti MB „Verslo taškas ir Ko“, šiai sumokėjus 5 000 Eur, kiti du perduoti V. V. šiam sumokėjus ne didesnę kaip 5 800 Eur, nėra pagrindo spręsti, kad V. V. sumokėjo už MB „Verslo taškas ir Ko“ perduotus vekselius. Priešinga išvada lemtų, kad atsakovas V. V. savo turėtus kitus du vekselius perdavė neatlygintinai. O tokia situacija nebūtų logiškai paaiškinama, prieštarautų protingumo principui, bei ieškovės ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ nurodomam susitarimo turiniui, jog visa skola turėjo būti perleista atlygintinai. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovą.
31. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu iš dalies sutinka.
32. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 25 punktas).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavimą priteisti 5 500 Eur sumą iš atsakovo grindė faktine aplinkybe, kad tarp MB „Verslo taškas ir Ko“ ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, kad MB „Verslo taškas ir Ko“ nupirks iš atsakovo A. S. J. vekselius, atsakovui buvo pervestos piniginės lėšos, tačiau gavęs pinigus atsakovas atsisakė pasirašyti sutartį bei perduoti vekselius, o pinigų negrąžino ir liko skolingas 5 500 Eur. Kaip teisinį pagrindą nurodė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepaisant to, kad ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės neatitiko šių teisinių santykių. Patikslintu ieškiniu reikalavo tą pačią sumą priteisti kaip be pagrindo įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nurodė priteisiantis 5 000 Eur kaip trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ nuostolių atlyginimą CK 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.109 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi teismas nurodė taikantis sutartinę atsakomybę.
34. CK
6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutarties šalis, pareiškusi reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kartu turi procesinę pareigą įrodyti visas būtinąsias antrosios sutarties šalies civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę, kuri, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė neįrodinėjo sutartinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, o atsakovas nesigynė nuo byloje nepareikšto reikalavimo. Kita vertus ir pats teismas netyrė civilinės atsakomybės sąlygų, tik nurodė priteisiantis nuostolius. Dėl ko teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, bet ne, kaip teigia apeliantas, peržengė ieškinio ribas. Šioje byloje ieškovė iš esmės reiškė reikalavimą dėl prievolės įvykdymo natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), t. y. įrodinėjo buvus susitarimą, kad trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ direktorius D. B. ir atsakovas susitarė, kad D. B. perduos V. V. R. J. vekselius, kuriuos įsigijo iš A. S., V. V. sumokės atsakovui 5000 Eur už MB „Verslo taškas ir Ko“ perimtus vekselius, o atsakovas, gavęs iš V. V. 5000 Eur, grąžins MB „Verslo taškas ir Ko“ 5000 Eur, pervestus 2021 m. kovo 19 d. Tam, kad ieškovė turėtų teisę reikalauti prievolės įvykdymo natūra iš atsakovo, ji byloje turėjo įrodyti ne tik buvus susitarimą, bet ir tai, kad susitarimo dalis, sukurianti priešpriešinę pareigą atsakovui grąžinti 5 000 Eur buvo įvykdyta. Ieškovei neįvykdžius procesinės įrodinėjimo pareigos, jos pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas.
35. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad bylą nagrinėję teismas turėjo ex officio pripažinti niekine 2021 m. spalio 14 d. tarp ieškovės MB „Verslo galia“ ir trečiojo asmens MB „Verslo taškas ir Ko“ pasirašytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tada kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus, o atsakovas šio sandorio nagrinėjamoje byloje neginčijo, t. y. nepareiškė reikalavimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu atitinkamu pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai įvertino jų įrodomąją reikšmę, netinkamai taikė materialinės teisės normas, kuriomis reglamentuojama sutartinė atsakomybė, todėl iš dalies tenkindamas ieškinį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-960/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 124 Eur žyminio mokesčio ir 1100 advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „Verso taškas ir Ko“ – 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai. Atsakovas A. S. patyrė 2000 Eur atstovavimo išlaidų.
40. Ieškovės ir trečiųjų asmenų ieškovės pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 26,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis.).
41. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis apie patirtas 2000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kitų procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, atsakovo patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 2000 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
42. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui taip pat priteistina 713 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš jų 113 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 2 713 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Verslo galia“, juridinio asmens kodas 305868345, atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 713 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Verslo galia“, juridinio asmens kodas 305868345, valstybei 26,45 Eur (dvidešimt šešis eurus 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.