Civilinė byla Nr. 2A-1157-1012/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01404-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir
Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eresta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės valdos“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eresta“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) 8 817 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad:
1.1. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė su atsakove sudarė Tipinę elektros tinklų objektų projektavimo, įrengimo darbų, avarinių tinklų remonto ir techninės priežiūros sutartį
Nr. 40410/572144 (toliau – Sutartis). 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė gavo rangos darbų užduotį ir projektą atlikti darbus pagal investicinis Nr. E1NN1742138, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei prieš darbų pradžią su ESO (atsakovės) atstovu, vietoje apžiūrėjus objektą, buvo nustatyta, kad virš kabelinės trasos vietomis paklota nauja asfalto danga ir trinkelės. Projekte buvo numatyta 0,4 kV kabelį kloti atviru būdu, tačiau kelias jau buvo išasfaltuotas, todėl teko projektą koreguoti. Ieškovė projektą grąžino ESO, kad pakoreguotų, numatant kabelio klojimą uždaru būdu po asfaltu ir trinkelėmis. Projektas atsakovės buvo pakoreguotas 2018 m. spalio 17 d. ir iš karto buvo pradėti vykdyti darbai. Atsakovė darbų atlikimo termino nepratęsė. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė leidimą Nr. AK-3295/42/2018, kasimo darbams atlikti išdavė 2018 m. spalio 29 d.
1.2. Dėl uždaro praėjimo ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovės subrangovui UAB „Girsta Construction“ projektas buvo išsiųstas 2018 m. lapkričio 6 d. Atliekant darbus paaiškėjo, kad ruošiamasi tiesti inžinerinius tinklus (vandentiekį, kanalizaciją) šalia ieškovės kabelinės linijos trasos. UAB „Sostinės valdos“ buvo informuota, kad nevykdytų vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų, kol nebus praklotos 0,4 kV kabelinės linijos. Atsakovė irgi buvo įspėta apie kabelinės linijos tiesimą. Buvo prašoma, kad inžinieriniai tinklai būtų klojami po ieškovės darbų įvykdymo (kol nebus pakloti kabeliai ir sumontuotos kabelinės spintos), tačiau ieškovės prašymai buvo ignoruoti ir trečiasis asmuo UAB „Sostinės valdos“ darbus pradėjo vykdyti 2018 m. spalio mėn. antroje pusėje.
1.3. Atsakovė užsakymą ieškovei dėl darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pateikė 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiam objektui prijungti reikėjo modulinėje transformatorinėje
MT-1901, sumontuoti kirtiklių-saugiklių bloką (KSB). Pagal atsakovės reikalavimus ir nuorodas reikėjo užsakyti MT-1901, atjungimą dėl KSB montavimo. Paraišką atjungimui ieškovė turėjo pateikti prieš 20 kalendorinių dienų. Atjungimą ieškovė užsakė 2018 m. spalio 9 d. ir šie darbai buvo atlikti.
1.4. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad darbus objekte vykdė savo pajėgomis, nuomojo traktorių iš UAB „Kasimų sprendimai“. Kabelio klojimo darbai dalinai buvo vykdomi 2018 m. lapkričio mėn., o galutinai kabelio klojimo darbai užbaigti 2018 m. gruodžio mėn., po užsakovo inžinierinių tinklų klojimo. Ieškovės darbuotojai objekte lankydavosi bent du kartus per savaitę, kad matytų, kada galima tęsti darbus. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė iki
2018 m. spalio 15 d. apie aplinkybes, galinčias daryti įtaką darbų užbaigimo terminams, neinformavo nei atsakovės, nei naujojo vartotojo. Į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kviesti atsakovės atstovai (A. K., P. S.). Atstovai buvo iškviesti, jog patys įsitikintų, kad naujasis vartotojas, kuris buvo informuotas, kad negalima kloti vandentiekio ir kanalizacijos komunikacijų, ignoravo ieškovės įspėjimą ir iškasė tranšėjas minėtoms komunikacijoms. Dėl šių priežasčių ieškovė realiai negalėjo kloti 0,4 kV kabelio. Ieškovė teigė, kad ne dėl ieškovės kaltės ar neveikimo užtruko darbų atlikimas.
2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad:
2.1. Rangos darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal atsakovės ieškovei pateiktą užsakymą turėjo būti įvykdyti iki 2018 m. spalio 15 d., tačiau ieškovė šių darbų iki šios datos neįvykdė ir neinformavo, kad nebus laiku atlikti prijungimo darbai, nepateikė atsakovei argumentuoto prašymo pratęsti darbų atlikimo terminą, kaip tai reglamentuojama Sutarties Bendrosios dalies 8.7 punkte. Be to, pati ieškovė dublike pripažįsta, jog darbus atliko pavėluotai, nurodydama, kad kabelio kasimo darbai dalinai buvo vykdomi 2018 m. lapkričio mėn., o galutinai kabelio klojimo darbai užbaigti 2018 m. gruodžio mėn. Nors ieškovė nurodo, kad į objektą buvo kviesti atsakovės atstovai, šių aplinkybių nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais bei galimai sąmoningai nenurodė minimo iškvietimo datos.
2.2. Atsakovė neginčija, kad dėl paaiškėjusių aplinkybių teko koreguoti projektą, kuris buvo grąžintas atsakovei ir atsakovės pakoreguotas 2018 m. spalio 17 d., tačiau pažymi, kad apie poreikį koreguoti projektą ieškovė informavo atsakovę tik 2018 m. spalio 16 d. elektroniniu laišku po sutartimi nustatyto darbų įvykdymo termino. Be to, visas susirašinėjimas dėl darbų vykdymo eigos vyko jau po darbų termino pagal užsakymą pabaigos (2018 m. spalio 15 d.).
2.3. Atsakovė 2018 m. spalio 16 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, siekdama išsiaiškinti, kodėl pasibaigus terminui nėra aktuojami atlikti darbai. Ieškovė tik tuomet, kai gavo atsakovės paklausimą, informavo atsakovę apie poreikį koreguoti projektą, kurį atsakovė pakoregavo nedelsiant 2018 m. spalio 17 d. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė darbų atlikimo termino nepratęsė, tačiau tokio prašymo ieškovė atsakovei ir nepateikė.
2.4. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė teigė, kad atsakovė, kaip ir naujasis vartotojas, buvo įspėta apie kabelinės linijos tiesimą, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad neva ji teikė prašymus atsakovei, o atsakovė juos ignoravo, yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodomų prašymų nei elektroniniu paštu, nei per atsakovės informacinę sistemą TIVIS atsakovei nėra pateikusi. Atsakovė su ieškovės 2018 m. spalio 16 d. elektroniniu laišku gavo tik ieškovės patvirtinimą, kad darbai bus atlikti iki 2018 m. spalio 26 d.
2.5. Ieškovei iki jos pačios nurodyto termino neįvykdžius darbų, naujasis vartotojas, turėdamas įsipareigojimų su trečiosiomis šalimis, pradėjo vykdyti savo dalies darbus (vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbus). Be to, kaip buvo nurodyta atsakovės atsiliepime į ieškinį, atsakovė, gavusi ieškovės 2018 m. lapkričio 6 d. informaciją apie tai, kad ieškovė negali vykdyti darbų, 2018 m. lapkričio 12 d. susisiekė su naujuoju vartotoju, informuodama, jog naujasis vartotojas turi susitvarkyti darbų frontą, kad ieškovė galėtų vykdyti elektros tinklų įrengimo darbus. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad neva atsakovė nereagavo į gaunamus ieškovės pranešimus.
3. Trečiasis asmuo UAB „Sostinės valdos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės 8 817 Eur skolos; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 817 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 815 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; iš atsakovės valstybės naudai 15,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas, remdamasis trečiojo asmens UAB „Sostinės valdos“ 2019 m. balandžio 12 d. pretenzija, adresuota atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, taip pat trečiojo asmens
UAB „Sostinės valdos“ su UAB „Grupus“ 2018 m. spalio 1 d. sudarytos Elektros generatoriaus nuomos sutarties sąlygomis nusprendė, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atitinkamai UAB „Sostinės valdos“ savo rangovams buvo įsipareigojusi užtikrinti statybos objekto (duomenys neskelbtini)liu, Vilniuje, prijungimą prie elektros tinklų iki 2018 m. spalio 1 d. Tačiau atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakyme ieškovei UAB „Eresta“ nurodė darbus atlikti iki 2018 m. spalio 15 d. t. y. iki termino, kuris buvo vėlesnis, nei pati atsakovė buvo įsipareigojusi (2018 m. spalio 1 d.) vartotojui UAB „Sostinės valdos“ užtikrinti statybos objekto prijungimą prie elektros tinklų.
6. Teismas pripažino reikšminga aplinkybe tai, kad UAB „Sostinės valdos“ 2018 m. gegužės 25 d. raštu „Dėl gyvenamųjų namų Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų“, įsipareigojo atlikti vertikaliai išlyginimą visų elektros įrenginių vietoje remiantis projekto dalyje
EP-2018-006-1P pateiktu elektros tinklų planu iki elektros tinklų įvedimo darbų vykdymo pradžios; gerbūvio įrengimo darbus atlikti po elektros kabelių linijų įrengimo.
7. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos fiksuojant situaciją statybos objekte laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. vasario 8 d., liudytojų A. K., P. S.,
J. M., G. V. parodymai leidžia teigti, jog statybos objekte tuo metu, kai ieškovė vykdė elektros kabelio klojimo bei kitų elektros įrenginių montavimo darbus, buvo vykdomi inžinerinių tinklų tiesimo darbai, dėl ko šalia klojamų elektros kabelių buvo iškastos tranšėjos ir ieškovė negalėjo užbaigti kabelio tiesimo darbų. Kadangi vandentiekio, nuotekų tinklai klojami didesniame gylyje, manytina, kad jie turėjo būti užbaigti anksčiau, nei ieškovės vykdomi elektros linijos tiesimo darbai. Už situaciją, kad šie darbai nebuvo atlikti iki elektros kabelių tiesimo ir prijungimo prie elektros tinklo, ieškovė nėra atsakinga. Taip pat UAB „Eresta“ nėra atsakinga už atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ susitarimus su vartotoju įsipareigojant prijungti prie elektros tinklo anksčiau, nei numatytas ieškovės UAB „Eresta“ darbų atlikimo terminas.
8. Teismo nuomone, 2018 m. spalio 17 d. suderindama projekto pakeitimą, leidžiant ieškovei tiesti kabelį uždaru būdu atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, žinodama apie užsakyme nurodyto ieškovės darbų atlikimo termino pasibaigimą sutiko, kad ieškovė UAB „Eresta“ toliau tęstų darbus, jokių pretenzijų ieškovei tuo metu nereiškė. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovė UAB „Eresta“, remdamasi šalių pasirašytos Sutarties Bendrosios dalies 8.7 punktu nesikreipė į atsakovę dėl užsakymo įvykdymo termino pratęsimo, nėra įtikinamas ir nesudaro pagrindo teigti apie ieškovės neatsakingumą, nes pati atsakovė ignoruodama susitarimą su UAB „Sostinės valdos“ dėl prijungimo prie elektros tinklų termino (2018 m. spalio 1 d.), nustatė ieškovei vėlesnį darbų atlikimo terminą.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės darbų rezultatas yra naudojamas ir atsakovė dėl darbų kokybės jokių pretenzijų nereiškė. Akcentuotinas visiškas trečiojo asmens UAB „Sostinės valdos“ nebendradarbiavimas su ieškove, ką nurodė UAB „Eresta“ darbuotojai J. M. ir G. V.. Taip manyti leidžia ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme į UAB „Sostinės valdos“ 2019 m. balandžio 12 d. pretenziją išdėstytos aplinkybės ir nurodė, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, ar UAB „Sostinės valdos“ kaip nors sureagavo į UAB „Eresta“ nurodytus, su ieškove nederinamus projekto sprendinių keitimus ir darbų eiliškumo nustatymą. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje UAB „Sostinės valdos“ neišreiškė jokios pozicijos, nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
10. Atsakovė, išskaičiuodama ieškovei 8 817 Eur sumą pagal PVM sąskaitą – faktūrą KR Nr. 000190, rėmėsi šalių Sutarties Bendrosios dalies 17.3.2 punktu, numatančiu 50 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą užsakymo vykdymo dieną ir 11.5 punktu, numatančiu, kad jei rangovui pagal šią sutartį yra priskaičiuotos netesybos arba nuostolių atlyginimas, užsakovo už darbus mokėtina suma mažinama priskaičiuotų netesybų ir nuostolių suma, taip pat užsakovas turi teisę priskaičiuotas netesybas bei nuostolių sumą išskaičiuoti iš bet kokių kitų rangovui atliekamų mokėjimų pagal šią sutartį, kitas sutartis ar įsipareigojimus.
11. Teismas pasisakė, kad labai tikėtina, jog visa faktinė situacija atsakovei buvo gerai žinoma (kaip teigė UAB „Eresta“ darbų vadovas J. M.), tik ieškovė neteikė pirmenybės formaliems dalykams, neteikė atsakovei rašytinių pranešimų, tačiau nuolatos bendravo žodžiu su atsakovės atstovais. Vertinant atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ galimus susitarimus su UAB „Sostinės valdos“ prijungti objektą prie elektros tinklų iki 2018 m. spalio 1 d., kuomet ieškovei buvo nustatytas vėlesnis darbų atlikimo terminas, nėra pagrindo trečiojo asmens nurodytas elektros generatoriaus nuomos išlaidas susieti su ieškovės atliktais darbais, tuo labiau, kad ne tik ieškovės darbuotojai, bet ir atsakovės darbuotojai A. K. ir P. S., kurie ne kartą lankėsi objekte, apklausiami liudytojais nurodė, kad objekte elektros generatoriaus nematė.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat įvertinus UAB „Sostinės valdos“ 2018 m. gegužės 25 d. įsipareigojimo turinį, taip pat elektros generatoriaus nuomos sutartyje nurodytą jo nuomos pradžią (2018 m. spalio 1 d.), UAB „Sostinės valdos“ užsakymu vykdytą kitų inžinerinių tinklų tiesimą, to proceso visiškai nederinant su elektros kabelius klojusia ieškove UAB „Eresta“, taip pat tai, kad atsakovė be pastabų priėmė ieškovės atliktų darbų rezultatą (pretenzijas pradėjo reikšti tik po UAB „Sostinės valdos“ pretenzijos atsakovei pareiškimo), teismas nustatė, kad atsakovė nepagrįstai išskaitė mokėtiną ieškovei 8 817 Eur sumą dėl darbų kitame objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteisė 8 817 Eur skolos ieškovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Eresta“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nesivadovavo tarp šalių teisėtai sudarytos ir galiojančios Sutarties nuostatomis, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį jos šalims turi įstatymo galią. Taigi teismas nepaneigė faktinių aplinkybių, jog ieškovė gautą atsakovės 2018 m. rugsėjo 20 d. rangos darbų užduotį turėjo atlikti iki 2018 m. spalio 15 d., kai tuo tarpu darbai buvo atlikti ir elektros energija naujojo vartotojo objekte buvo pajungta tik 2019 m. vasario 7 d.
13.2. Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad šalys buvo tinkamai, Sutartyje nustatyta tvarka pakeitę minėtą rangos darbų atlikimo terminą. Pagal CK
6.192 straipsnio 4 dalį, šalys turėjo teisę pakeisti sutartimi nustatytą darbų atlikimo terminą tik rašytine tvarka.
13.3. Nurodo, kad sprendime neginčijamai nustačius, kad ieškovė rangos darbų iki Sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2018 m. spalio 15 d., neatliko, būtent jai, o ne atsakovei, turėjo būti taikoma sutartinė atsakomybė ir tuo pagrindu ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas.
13.4. Priešingai, nei nurodė liudytojas M. G., prašymai dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo buvo ir yra sprendžiami sutartyje nustatyta tvarka, t. y. tik rangovams savalaikiai pateikus rašytinį pareiškimą bei tinkamus įrodymus, pagrindžiančius poreikį pratęsti terminą. Atsakovė ieškovei nėra pateikusi jokio atsakymo, kad net ieškovei savalaikiai raštu kreipėsi dėl termino pratęsimo, toks prašymas neva nebūtų svarstomas ar kad bet kuriuo atveju toks prašymas nebūtų tenkinamas, nes ieškovė į atsakovę su jokiu rašytiniu prašymu iki 2018 m. spalio 16 d. iš viso nesikreipė.
13.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovei buvo ar turėjo būti žinoma, jog jai reikės keisti projekto sprendinius dėl elektros tinklų tiesimo būdo pačioje pradžioje apžiūrėjus teritoriją. Šią atsakovės poziciją pagrindžia liudytojo G. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad tik gavus užduotį ir nuvykus apžiūrėti objekto teritoriją, jis jau tada matė, kad yra įrengtos trinkelės, kurios, liudytojo teigimu, buvo įrengtos žymiai anksčiau, gal vasarą. Be to, pagal šio liudytojo parodymus, neva jis jau pirminės apžiūros metu matė, kad yra pradėti kažkokie kasinėjimo darbai, tačiau apie tai, kaip jau esamą kliūtį ieškovei tinkamai įvykdyti savo darbus, atsakovės neinformavo.
13.6. Nei Sutartimi, nei teisės aktais atsakovei nėra nustatytos pareigos pačiai išžvalgyti teritoriją ir nustatyti galimas kliūtis, būtinas projekto korekcijas ir pan., nuo kurių tiesiogiai priklauso rangovo galimybė tinkamai atlikti darbus Sutartyje nustatytu terminu.
13.7. Nurodo, kad darytina pagrįsta išvada, jog, jei pirminės apžiūros metu dar nebūtų buvę įrengtų trinkelių, 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ieškovė būtų vykdžiusi kasimo darbus ir tose teritorijos vietose, kur neva jau vėliau (neaišku, kuriuo metu) atsirado naujai įrengtos trinkelės ir asfalto danga, dėl ko iškilo poreikis tik 2018 m. spalio 16 d. koreguoti projekto techninius sprendinius. Nurodo, kad teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, kaip ir nesiaiškino, kodėl ieškovė į atsakovę dėl projekto techninių sprendinių būtinų pakeitimų suderinimo kreipėsi jau pasibaigus darbų įvykdymo terminui, o ne iš karto po objekto teritorijos apžiūros, taip pat kodėl ieškovė tik 2018 m. spalio 3 d. nusiuntė projektą geodezininkams trasos nužymėjimui, nors toks nužymėjimas, atliekamas vadovaujantis pateiktu projektu, turi būti atliktas nedelsiant nuo užduoties gavimo.
13.8. Pateiktas ieškovei projektas, pagal kurį turėjo būti atliekami darbai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parengtas ne atsakovės, bet trečiojo asmens. Prieš pateikdama užduotis rangovams, atsakovė netikrina viso projekto techninių sprendinių ir nėra įgaliota spręsti už statytoją (nagrinėjamu atveju trečiąjį asmenį) ar kontroliuoti jo planuojamų ir realiai vykdomų darbų, tokių darbų vykdymo terminų, eiliškumo ir panašiai. Nurodo, kad atsakovės pareiga tik įvertinti techninę galimybę prijungti naujojo vartotojo objektus prie atsakovės elektros tinklų, išduodant prijungimo sąlygas, ir suderinti projektinius sprendinius būtent dėl elektros tinklų įrengimo trasos, įrengimo būdo ir kt.
13.9. Pirmosios instancijos teismas padarė tik prielaidą, jog, kadangi vandentiekio, nuotekų tinklai klojami didesniame gylyje, manytina, kad jie turėjo būti užbaigti anksčiau, nei ieškovės vykdomi elektros linijos tiesimo darbai. Ieškovei neprašant pratęsti Sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino, atitinkamai atsakovė neturėjo pagrindo pratęsti ar sustabdyti ir savo paslaugos suteikimo trečiajam asmeniui pagal prijungimo sutartį terminą, todėl trečiasis asmuo, neturėdamas tikslios informacijos, kada ieškovė vis tik ketina atlikti elektros tinklų įrengimo darbus, toliau vykdė savo suplanuotus darbus.
13.10. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 15 d., per kurį ieškovė turėjo įvykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, būtų buvusi netinkamai parengta objekto teritorija elektros tinklų tiesimui, o konkrečiai iškasti grioviai kitų komunikacijų tiesimui. Teigia, kad, priešingai, pats teismas pripažino, jog ieškovė darbus vykdė jau pasibaigus Sutartimi nustatytam darbų atlikimo terminui, kai tuo pačiu, jau po 2018 m. spalio 15 d. buvo pradėti vykdyti ir trečiojo asmens kitų inžinerinių tinklų įrengimo darbai.
13.11. Pažymi, kad sprendime yra nurodoma, jog liudytojas M. G. paaiškino, kad kai ieškovei UAB „Eresta“ buvo perduotas darbų frontas, buvo pradėtas skaičiuoti darbų atlikimo terminas, kuris buvo apie 25 dienos, kas patvirtina, kad trečiasis asmuo darbų frontą ieškovei perdavė 2018 m. rugsėjo 20 d., t. y. kai ieškovei buvo pateikta atsakovės užduotis, kurioje ir buvo nustatytas 25 kalendorinių dienų darbų atlikimo terminas. Nurodo, kad, kita vertus, liudytojo M. G. paaiškinimai, kad neva darbų frontas galėjo būti perduotas 2018 m. pabaigoje, ar tarp 2018/2019 m., yra akivaizdžiai prieštaringi.
13.12. Nurodo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, o apklaustų liudytojų parodymais taip pat nepasitvirtino, kad ieškovė savo įsipareigojimų pagal sutartį dėl savalaikio elektros tinklų įrengimo neįvykdė neva dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir/ar sutarties nuostatų pažeidimo. Teigia, kad atsakovė tinkamai vykdė jai sutartimi nustatytus įsipareigojimus, tuo tarpu ieškovė pažeidė darbų įvykdymo terminą ir sutarties nustatyta tvarka dėl darbų termino pratęsimo į atsakovę nesikreipė.
13.13. Nurodo, kad ieškovė sutartyje nustatytu darbų atlikimo metu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo
20 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neinformavo atsakovės apie neva egzistuojančias kliūtis, trukdančias atlikti darbus laiku. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesavalaikį darbų atlikimą prilygino darbų trūkumams, kurie pagal CK 6.658 straipsnio 3 dalį galėtų būti ištaisyti per nustatytą papildomą protingą terminą (t. y. pačio pasibaigusio termino neįmanoma ištaisyti papildomai nustatytu terminu).
13.14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.652 straipsnio 4 dalį, ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovei prievolės įvykdymas prarado prasmę, akivaizdžiai neegzistuoja. Pažymi, kad atsakovė pateikė ieškovei užsakymą pagal sutartį tikslu, kad būtų prijungti naujojo vartotojo statomi objektai. Nurodo, kad atsakovė buvo įsipareigojusi naujajam vartotojui tarpusavyje sudarytos sutarties pagrindu suteikti vartotojo elektros tinklų prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugą. Teigia, kad prievolės įvykdymas galėtų prarasti prasmę tik tuo atveju, jei naujajam vartotojui būtų išnykęs poreikis prijungti jo statomus objektus prie atsakovės elektros tinklų ir todėl jis būtų atsisakęs prijungimo sutarties.
13.15. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir CK 6.660 straipsnio 1 dalimi, nes byloje nėra nustatyta nei kad ieškovė iki 2018 m. spalio 15 d. būtų kreipusis į atsakovę dėl bet kokios pagalbos suteikimo, kad galėtų sutartyje nustatytu terminu atlikti darbus, nei atitinkamai kad atsakovė tokios neva realiai egzistuojančios pareigos neįvykdė, nei kad buvo įforminta prastova, darbo atlikimo termino nukėlimas ar darbų kainos padidėjimas (priešingai, atsakovei pritarus uždaro elektros tinklų klojimo būdui, kuris yra brangesnis, ieškovei buvo sumokėta daugiau), dėl kurių rangovas (ieškovė) turėtų teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius.
13.16. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai pritaikė CK 6.661 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi bet kokius savo įsipareigojimus, nustatytus sutartyje ir kad savo veiksmais ar neveikimu kliudė ieškovei savalaikiai įvykdyti jai sutartimi nustatytus įsipareigojimus.
13.17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino priežastinį ryšį tarp naujojo vartotojo kilusių nuostolių ir ieškovės sutarties įsipareigojimų netinkamo įvykdymo bei ieškovei tenkančių atlyginti nuostolių dydžio apskaičiavimą.
14. Ieškovė UAB „Eresta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovei buvo puikiai žinoma visa vykdomų darbų eiga objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė į objektą ne kartą kvietė atsakovės atstovus, jie į objektą vyko, jiems susiklosčiusi situacija buvo žinoma, dėl ko būtent atsakovė turėjo pratęsti darbų atlikimo terminą. Teigia, kad apeliantė skunde klaidingai nurodo, jog kabelio kasimo darbai dalinai buvo vykdomi 2018 m. lapkričio mėnesį. Pastebėtina, jog ne problematiškose vietose darbai pradėti vykdyti jau 2018 m. rugsėjo 21 d.
14.2. Teigia, kad iš liudytojo M. G. duotų parodymų matyti, jog atsakovė ieškovei pateikė netikslų projektą, ir dėl šios aplinkybės ieškovė sutartyje numatytais terminais negalėjo atlikti darbų. Nurodo, kad reikėjo tikslinti atliekamų darbų kainą ir pratęsti terminus ieškovei darbams atlikti, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovė to nepadarė ir darbai numatytais terminais neatlikti dėl atsakovės kaltės. Pažymi, kad teisingumo ir protingumo kriterijai suponuoja, kad koreguojant projektą atitinkamai turi būti pratęsiami ir jame numatytų darbų atlikimo terminai.
14.3. Ieškovė pabrėžia, jog dėl atsiradusių kliūčių, ji nedelsdama informavo atsakovę, iškviesdama ją į objektą ir nurodo, kad trinkelės buvo sudėtos iš dalies, nes objekte vyko statybos, kasinėjimo darbai. Pažymi, jog ne ieškovė turėjo pareigą aiškintis, kas, kada ir dėl ko vykdo atitinkamus darbus, o atsakovė, prieš pateikdama užduotį (projektą) ieškovei, privalėjo visus niuansus išsiaiškinti ir tinkamai suformuluoti užduotį. Nurodo, kad ieškovei, prieš darbų pradžią su ESO atstovu, vietoje apžiūrėjus objektą, buvo nustatyta, kad virš kabelinės trasos vietomis paklota nauja asfalto danga ir trinkelės. Ieškovė projektą grąžino atsakovei, kad pakoreguotų, numatant kabelio klojimą uždaru būdu po asfaltu ir trinkelėm. Pabrėžia, kad projektas ESO pakoreguotas 2018 m. spalio 17 d. ir iš karto buvo pradėti vykdyti darbai, taigi, ieškovė iš savo pusės, nedelsdama ėmėsi visų veiksmų, kad projektą būtų galima tinkamai įgyvendinti.
14.4. Nurodo, kad pati atsakovė neginčija, jog pateikė ieškovei netikslų projektą (blogai suderintą), dėl ko reikėjo jį koreguoti, tačiau, pagal atsakovę, pati ieškovė turėjo atsakovei nurodyti projekte esančius netikslumus, aiškintis ar yra objekte paklotos kitos komunikacijos (vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir kt.). Teigia, kad ieškovei negalėjo būti žinoma ir niekas jai tokios informacijos nesuteikė, kada ir kas atliko komunikacijos darbus.
14.5. Nurodo, kad pagal UAB „Sostinės valdos” 2018 m. gegužės 25 d. garantinį raštą, jog komunikacijos (vandentiekis, nuotekos, kanalizacija ir kt.) bus atliktos iki elektros tinklų montavimo darbų, turėjo užtikrinti ir prakontroliuoti būtent atsakovė, ir darbų ieškovei nenurodyti vykdyti iki kol tai nebus atlikta.
14.6. Pažymi, kad ieškovė negalėjo atlikti savo darbų, nes, visų pirma, turėjo būti atlikti vandentiekio ir kanalizacijos darbai. Nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, nes ieškovei perdavė projektą, nors trečiasis asmuo dar nebuvo užbaigęs objekte pirmumo reikalaujamų darbų. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai siekia sutartinę atsakomybę perkelti ieškovei.
14.7. Ieškovė pabrėžia, jog atsakovė byloje pateikė tik sutartį tarp UAB „Grupus” ir UAB „Sostinės valdos“ dėl generatoriaus nuomos, tačiau nepateikė teismui generatoriaus nuomos sąskaitos faktūros, kurioje būtų aiškiai ir suprantamai nurodoma, kokie buvo patirti nuostoliai. Nurodo, kad ieškovei buvo keliamos turtinio pobūdžio pretenzijos, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, tokį savo reikalavimą atsakovė turėjo pagrįsti arba sąskaita faktūra, arba minėtu įstatymu nustatyto turinio buhalterine pažyma, tačiau byloje tokių dokumentų atsakovė nepateikė, kiek žinoma, tokios sąskaitos faktūros nėra pateikta ir VMI, nors tai padaryti yra privaloma. Pažymi, kad nesant nurodytų mokėjimo dokumentų, t. y. sąskaitos faktūros ar buhalterinės pažymos, laikytina, kad atsakovė neįrodė savo pozicijos ir objektyviais įrodymais nepagrindė.
14.8. Teigia, kad išsamiai išanalizavus tiek pirmos instancijos teismo sprendimą, tiek apeliantės apeliacinio skundo turinį darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodomų argumentų visetas nesudaro teisinio pagrindo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, įvertino pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu liudytojų duotus parodymus, šalių paaiškinimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad:
18.1. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį – Tipinę elektros tinklų objektų projektavimo, įrengimo darbų, avarinių tinklų remonto ir techninės priežiūros darbų sutartį Nr. 40410/5/2144.
18.2. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Sostinės valdos“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. E1N1742138. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo naujojo vartotojo elektros įrenginius prijungti prie atsakovės elektros tinklų iki 2018 m. rugsėjo 26 d.
18.3. Tuo tikslu atsakovė 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieškovei Paslaugų/darbų užsakymą
Nr. EU-CR-1816843 (toliau – Užsakymas), pagal kurį ieškovė turėjo prijungti prie elektros tinklų naujus vartotojus – blokuotus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovė pateikė ieškovei trečiojo asmens užsakymu parengtą techninį projektą „Elektros tiekimas gyvenamųjų namų kvartalui, Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Techninis projektas). Darbų pradžia nurodyta 2018 m. rugsėjo 20 d., pabaiga – 2018 m. spalio 15 d.
18.4. Atsakovė 2018 m. spalio 16 d. el. laiške pasiteiravo ieškovės, kada numatoma darbų pabaiga, į ką ieškovės vadovė 2018 m. spalio 16 d. atsakė, kad projekte nenumatytas pradūrimas, o objekte paklotas asfaltas ir sudėtos trinkelės, dėl ko reikės suderinti projekto pakeitimą, todėl darbai bus atlikti iki 2018 m. spalio 26 d. Techninis projektas buvo pakoreguotas 2018 m. spalio 17 d. ir nurodyta, kad elektros tinklai turi būti tiesiami uždaru būdu.
18.5. Pagal atsakovės informacinės sistemos TIVIS duomenis, 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovės atstovas pranešė, kad negali vykdyti darbų, nes yra klojamos komunikacijos, nėra paruoštas darbų frontas.
18.6. Ieškovė faktiškai darbus atliko ir elektros energija trečiojo asmens objekte buvo pajungta 2019 m. vasario 7 d. 2019 m. kovo 12 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta ieškovės atliktų darbų suma už 31 824,25 Eur su PVM.
18.7. Trečiasis asmuo pateikė atsakovei 2019 m. balandžio 12 d. prašymą atlyginti nuostolius dėl laiku neatliktų elektros įrenginių prijungimo prie atsakovės elektros tinklų darbų pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutartį. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. vasario mėn., dėl laiku neįvykdytų prijungimo darbų, jis patyrė 12 705 Eur (su PVM) išlaidų generatoriaus nuomai.
18.8. Atsakovė 2020 m. kovo 18 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą KR Nr. 000190, kurioje nurodyta 8 817 Eur suma, kaip nuostoliai už ne laiku atliktus elektros įrenginių prijungimo prie atsakovės elektros tinklų darbus. 2020 m. balandžio 24 d. atsakovė apmokėjo ieškovei už atliktus darbus kitame objekte ((duomenys neskelbtini), Vilnius) 23 007,25 Eur, išskaičiuodama iš mokėtinos 31 824,25 Eur sumos 8 817 Eur nuostolių sumą.
Dėl įrodymų vertinimo
19. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas bylos faktinius duomenis, pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos medžiagą ir įrodymus. Taip pat teigia, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis ne atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, tame tarpe tarp šalių sudaryta Sutartimi, o tik ieškovės niekuo nepagrįstais deklaratyviais teiginiais ir prieštaringais tiek ieškovės, tiek liudytojų paaiškinimais.
20. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK
180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.
21. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
22. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).
23. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei įvykius nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Atsižvelgiantį į šį laikotarpį, bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. Sutarties pagrindu atsakovė 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieškovei Užsakymą dėl elektros tinklų įrengimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ši užduotis ieškovei buvo pateikta atsakovei vykdant su trečiuoju asmeniu 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį. Kartu ieškovei buvo pateiktas ir trečiojo asmens užsakymu parengtas techninis projektas. Pagal atsakovės ir trečiojo asmens sutartį dėl elektros įrenginių prijungimo bei trečiojo asmens pretenzijas, trečiasis asmuo tikėjosi, kad atsakovė numatytus darbus baigs iki 2018 m. spalio 1 d. Nors pastaroji sutartis buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 1 d., trečiasis asmuo už darbus sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d., tačiau atsakovė perdavė atlikti darbus ieškovei pagal Užsakymą tik 2018 m. rugsėjo 20 d., darbų pabaigą nustatant 2018 m. spalio 15 d. Atsakovė 2018 m. spalio 16 d. el. laiške pasiteiravo ieškovės, kada numatoma darbų pabaiga, į ką ieškovė tą pačią dieną atsakė, kad projekte nenumatytas pradūrimas, o objekte paklotas asfaltas ir sudėtos trinkelės, dėl ko reikės suderinti projekto pakeitimą, todėl darbai bus atlikti iki 2018 m. spalio 26 d. Techninis projektas buvo pakoreguotas 2018 m. spalio 17 d. ir nurodyta, kad elektros tinklai turi būti tiesiami uždaru būdu.
24. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis ne atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, tame tarpe tarp šalių sudaryta Sutartimi, o tik ieškovės niekuo nepagrįstais deklaratyviais teiginiais ir prieštaringais tiek ieškovės, tiek liudytojų paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, taip pat ir liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino išsamiai, juos analizavo kompleksiškai, bylai reikšmingas aplinkybes susiedamas su byloje esančiais įrodymais. Vertinant šioje byloje esančių įrodymų visumą, atkreiptinas dėmesys į keletą esminių aplinkybių.
Dėl darbų atlikimo termino
25. Minėtų įrodymų vertinimo pažeidimų esminiais argumentais apeliaciniame skunde nurodoma tai, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė rangos darbų iki Užsakyme nustatyto termino, t. y. iki 2018 m. spalio 15 d., neatliko, todėl būtent jai, o ne atsakovei, turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė ir tuo pagrindu ieškinys atmetamas. Apeliantės teigimu, remiantis Sutarties nuostatomis, susitarimą dėl Sutarties termino pratęsimo po 2018 m. spalio 15 d. turėjo inicijuoti ieškovė, nustačiusi kliūtis laiku atlikti numatytus darbus pagal Užsakymą. Tai turėjo būti padaryta savalaikiai (nesibaigus darbų įvykdymo terminui), pateikiant rašytinį prašymą atsakovei ir nurodant papildomą terminą, per kiek laiko ji galės įvykdyti numatytus darbus.
26. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Be to, sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą.
27. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos Sutarties Bendrosios dalies 8.2.1 punktas, atitinkamai su Sutarties priedo Nr. 5, 2 lentelės 2 punktu, nustatė, kad prijungimo paslaugų teikimo terminas yra 25 kalendorinių dienų terminas nuo užsakymo pateikimo dienos, kai prijungimo paslaugos išlaidos (pagal projekte numatytą sąmatinę vertę) neviršija 35 000 Eur be PVM ir vartotojas pageidauja pats parengti elektros įrenginių įrengimo ir (ar) rekonstravimo techninį darbų projektą ir sąmatą, kai techniniame darbų projekte gali būti numatyti galios transformatorius iki 100 kVA montavimo darbai ir nėra numatyti modulinės transformatorinės montavimo darbai. Pagal Užsakymą darbų pradžia nurodyta 2018 m. rugsėjo 20 d., pabaiga – 2018 m. spalio 15 d.,
t. y. praėjus būtent 25 kalendorinėms dienoms nuo užsakymo pateikimo dienos. Sutarties Bendrosios dalies 8.7 punkte nustatyta, kad šalių rašytiniu susitarimu atskirų darbų atlikimo pradžios ar pabaigos terminai gali būti pratęsti/pakeisti jeigu rangovas, nesibaigus Sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui, pateikia užsakovui argumentuotą prašymą pratęsti darbų atlikimo terminą.
28. Iš byloje esančių įrodymų, teiktų pretenzijų bei pranešimų nustatyta, kad ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog darbus objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo vykdyti iš karto po Užsakymo gavimo. Ne problemiškose vietose darbai pradėti jau 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 9 d. buvo užsakytas planinis elektros srovės atjungimas transformatorinėje MT-1901. Ieškovės 2019 m. liepos 29 d. pranešime bei atsakovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte pateikta ieškovės pozicija, jog 2018 m. spalio 3 d. ieškovei organizuojant darbus ji išsiuntė užsakymą geodezininkams, o jiems vykdant trasos žymėjimą nustatyta, kad situacija darbų objekte neatitiko Techninio projekto – objekte buvo įrengtas kelias su danga. Taip pat nurodyta, kad ieškovės darbų vadovas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. spalio 17 d. prašė trečiojo asmens atstovo nevykdyti vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbų iki bus baigti 0,4 kV kabelio tiesimo darbai, tačiau šis prašymas buvo ignoruotas. Iš šių duomenų darytina išvada, jog ieškovė sužinojo apie dangos kliūtis kabelių klojimo trasoje ne anksčiau kaip 2018 m. spalio 3 d., tačiau ėmėsi veiksmų jas panaikinti.
29. Liudytojas J. M. nurodė, jog po Užsakymo gavimo užsakė skydus (kabelių pajungimo spintas), kad gamykla juos pagamintų ir jie buvo pagaminti 2018 m. rugsėjo pabaigoje. Ieškovė pradėjo grunto kasimo darbus atviru būdu, ten kur buvo įmanoma tai daryti, suklojo kabelių apsauginius vamzdžius. Visa tai prasidėjo 2018 m. rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje. Tuo metu paaiškėjo, kad kai kur jau yra išklotos trinkelės, išasfaltuota, dėl ko nebuvo galima tiesti kabelio atviru būdu. Taip pat nurodė, jog atsakovės atstovai ne kartą buvo kviečiami į objektą ir buvo supažindinti su situacija, t. y. priežastimis, trukdančiomis ieškovei vykdyti elektros kabelių klojimo ir pajungimo darbus. Teigė, jog ieškovė rašytinių pranešimų atsakovei dėl atsiradusių darbų vykdymo kliūčių neteikė, tačiau atsakovės atstovai buvo pilnai supažindinti su visa faktine situacija (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 51 min. 22 sek. iki 2 val. 13 min. 13 sek.). Liudytojas G. V. nurodė, kad jis pradžioje apžiūrėjo objekto teritoriją tikslu nustatyti, ar nėra kokių nors kliūčių, ir jau tuomet matė, jog yra pradėti kasinėjimo darbai prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ruošiamasi kloti trinkeles, kai kur jos jau buvo išklotos. Kol vyko Techninio projekto derinimo darbai, ieškovė vykdė kabelio klojimo atviru būdu darbus (ten, kur juos buvo galima vykdyti), t. y. tranšėjos rankiniu būdu kasimas, vamzdžių, per kuriuos pravedamas kabelis, klojimas buvo pradėti 2018 m. rugsėjo pabaigoje. Tam, kad vykdyti kasimo darbus uždaru būdu, reikėjo pirmiausia išsikasti prieduobę. Jo teigimu skydai (spintos) į objektą prie kotedžų buvo atvežti ir montuojami 2018 m. spalio mėnesio pradžioje. Tačiau tuo metu buvo iškasta daug 2,5–3 metrų pločio tranšėjų, skirtų vandentiekiui, nuotekoms ir kitiems inžineriniams tinklams, todėl ieškovės darbai (kai buvo galima juos vykdyti) tęsėsi nuo 2018 m. spalio mėnesio vidurio iki maždaug gruodžio mėnesio (teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 16 min. 24 sek. iki 2 val. 40 min. 45 sek.). Liudytojas A. K., dirbęs atsakovės techniniu prižiūrėtoju, nurodė, jog ieškovės darbuotojai tam tikroje atkarpoje (kur buvo išklotos trinkelės) negalėjo darbų vykdyti atviru būdu, dėl ko su projektu vadovu M. G. buvo derintas projekto pakeitimas dėl darbų atlikimo uždaru būdu. Kabelių tiesimo darbai sustojo ties 2018 m. spalio viduriu–antrąja puse, nes po gręžimo uždaru būdu buvo trečiojo asmens vykdomi komunikacijos tiesimo darbai. Kai reikėjo skydus (kabelių pajungimo spintas) montuoti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, to nebuvo galima atlikti, nes ji buvo iškasinėta dėl kitų inžinerinių tinklų (vandentiekio, kanalizacijos) (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 7 min. 50 sek. iki 1 val. 17 min.). Liudytojas M. G., dirbęs atsakovės projektų vadovu, parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovė negalėjo tęsti darbų, nes nebuvo perduotas darbų frontas, negalėjo atlikti darbų. Kai ieškovei buvo perduotas darbų frontas, buvo pradėtas skaičiuoti darbų atlikimo terminas, kuris buvo apie 25 dienos. Liudytojas neprisiminė, kada ieškovei buvo perduotas darbų frontas, bet tai galėjo būti 2018 m. pabaigoje, ar tarp 2018/2019 m. Objekte nėra lankęsis. Kabelių klojimo darbai uždaru būdu kainuoja brangiau, nei tiesiant atviru būdu. Liudytojui žinoma, kad paprastai atsakovė darbų atlikimo terminų nepratęsia, o rangovų vėlavimo klausimai buvo sprendžiami taikant netesybas. Liudytojas dėl kabelio tiesimo uždaru būdu tik patikslino sprendinį (įrašant tiesti uždaru būdu vietoj atviro), bet jokių pjūvių, padavimo, išėjimo koordinačių neskaičiavo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min. 57 sek. iki 1 val. 33 min. 25 sek.).
30. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios įstatymo nuostatos įpareigoja šalis bendradarbiauti. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė pripažįsta, jog nesikreipė raštu dėl termino pratęsimo, kaip tai nustatyta Sutarties Bendrosios dalies 8.7 punkte, tačiau informuodavo atsakovės atstovus apie susiklosčiusią situaciją, kviesdavo atvykti į objektą. Taip pat negalima teigti, kad ieškovė, vykdydama užsakymą nebendradarbiavo su atsakove, taip atsižvelgdama į įsipareigojimą, numatytą Sutarties Bendrosios dalies 12.2.18 punkte. Kita vertus, iš byloje esančios medžiagos ir ieškovės nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog darbų objekte vis dėlto egzistavo kliūtys – vietomis buvo paklota nauja asfalto danga ir trinkelės. Kadangi Techniniame projekte buvo nurodyta elektros kabelius kloti atviru būdu, iškilo būtinybė atlikti korekcijas ir nustatyti klojimą uždaru būdu. Tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra 2018 m. spalio 16 d. el. susirašinėjimas tarp šalių, kai jau buvo pasibaigęs Užsakymu nustatytas darbų atlikimo terminas. 2018 m. spalio 17 d. atsakovė atliko būtinas korekcijas Techniniame projekte ir pažymėjo, jog prijungimo darbus atlikti uždaru būdu.
31. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė 2018 m. spalio 17 d. suderindama projekto pakeitimą, leidžiant ieškovei tiesti kabelį uždaru būdu, bei žinodama apie užsakyme nurodyto ieškovės darbų atlikimo termino pasibaigimą, sutiko, kad ieškovė toliau tęstų darbus ir jokių pretenzijų ieškovei tuo metu nereiškė. Nors laikytis rangos sutartyje nustatytų terminų įpareigoja sutarties privalomumo principas, vis dėlto viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi, laikydamasi nurodytos bendradarbiavimo pareigos.
32. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
33. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžianti šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (lot. – šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 24 punktas).
34. Atsižvelgiant į pateiktą reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog Sutarties Bendrosios dalies 8.7 punkto sąlygą šalys pakeitė konkliudentiniais veiksmais. Atsakovei žinant apie ieškovės darbų neatlikimą nustatytu laiku, ji atsižvelgė į ieškovės prašymą atlikti Techninio projekto korekcijas, kurias patvirtino 2018 m. spalio 17 d. Šių korekcijų būtinumo bei tikslingumo atsakovė tuo metu neginčijo ir jokių pretenzijų nereiškė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kol trečiasis asmuo nepradėjo teikti pretenzijų atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių, darbų atlikimo eigos bei rezultato kokybės (išskyrus atvejį dėl kabelių spintos). Tai suponuoja išvadą, jog iki trečiojo asmens pretenzijų, atsakovė laikė, jog darbai vykdomi tinkamai ir atlikimo eiga ją tenkino. Tai, kad sutarties vykdymas – darbų atlikimas, Techninio projekto korekcija – buvo tęsiamas, pagal bylos aplinkybes turi termino Užsakymui ir Sutarčiai įvykdyti pakeitimo požymių. Atsakovė atliko ieškovės prašomas Techninio projekto korekcijas, todėl kartu sutiko ir su Užsakymo termino pratęsimu. Būtent to ir siekė abi šalys, grįsdamos darbų vykdymą tarpusavio bendradarbiavimu, plėtodamos verslo santykius bent nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos Sutarties.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą ir pagrįstai laikė, jog atsakovė, žinodama apie Užsakyme nurodyto ieškovės darbų atlikimo termino pasibaigimą 2018 m. spalio 15 d., sutiko, kad ieškovė toliau tęstų darbus, tuo tikslu atlikdama 2018 m. spalio 17 d. Techninio projekto korekcijas. Tuo pačiu atsakovės atliktos korekcijos patvirtina ir jos pripažinimą dėl buvusių kliūčių darbų atlikimo vietoje.
36. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos remiantis tikėtinumo taisykle, jog situacija apie kliūtis objekte, atsakovei buvo gerai žinoma, tik ieškovė neteikė pirmenybės formaliems dalykams, neteikė atsakovei rašytinių pranešimų, tačiau nuolatos bendravo žodžiu su atsakovės atstovais, yra pagrįstos byloje surinktai įrodymais. Kadangi apeliantė iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes iki 2018 m. spalio 15 d., apeliacinės instancijos teismas vėlesnių įvykių ir su tuo susijusių įrodymų neanalizuoja.
Dėl priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens nuostolių ir ieškovės Sutarties vykdymo
37. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovei pažeidus įsipareigojimą prisiimtus darbus atlikti iki 2018 m. spalio 15 d., tai turėjo reikšmės apskaičiuojant ieškovei tenkančią atlyginti trečiojo asmens patirtų nuostolių dalį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nuostolių dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 4 d. (kas sudarė 35 kalendorines dienas), buvo atlyginta atsakovės lėšomis ir ši nuostolių dalis iš ieškovės nebuvo reikalaujama. Iš ieškovės buvo reikalaujama atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, susidariusius per laikotarpį tik nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 6 d., kas už 94 kalendorines dienas sudarė 8 817 Eur.
38. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytai sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos. Aprašo 14 punkte numatyta, kad tam tikromis sąlygomis vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomojo elektros tinklo operatoriaus elektros tinklų projektavimo darbus rengia ir derina vartotojai. Tame pačiame punkte nustatyta, jog skirstomųjų tinklų operatorius patikrina ir, nesant nustatytų trūkumų, suderina Aprašo nustatytais atvejais vartotojo parengtą projektą. Pagal Aprašo nuostatas skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už rangos darbų, būtinų elektros įrenginių prijungimui, organizavimą (žr., pvz., Aprašo 27 punktą). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo parengė Techninį projektą, o atsakovei teko pareiga organizuoti bei derinti prijungimo darbus. Tai patvirtinanti nuostata numatyta ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2.2 punkte – operatorius (atsakovė) įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais suteikti naujajam vartotojui elektros įrenginių prijungimo paslaugą.
39. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino reikšminga aplinkybe tai, kad trečiasis asmuo 2018 m. gegužės 25 d. raštu „Dėl gyvenamųjų namų Vilniuje, Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų“, įsipareigojo: 1) atlikti vertikaliai išlyginimą visų elektros įrenginių vietoje remiantis projekto dalyje EP-2018-006-TP (Techninis projektas – teismo pastaba) pateiktu elektros tinklų planu iki elektros tinklų įvedimo darbų vykdymo pradžios; 2) gerbūvio įrengimo darbus atlikti po elektros kabelių linijų įrengimo.
40. Apibendrinant tai, darytina išvada, jog trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei, kad nepradės komunikacijos trasų tiesimo, kol atsakovė neįvykdys elektros įrenginių prijungimo paslaugos. Taip pat, kad atsakovė buvo atsakinga už prijungimo paslaugų organizavimą bei atlikimą laiku. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui atlikti elektros įrenginių prijungimo darbus iki 2018 m. rugsėjo 26 d., tačiau ieškovei, kaip atliekamų darbų rangovei, Užsakymą pateikė tik 2018 m. rugsėjo 20 d., darbų pabaigą nustatant 2018 m. spalio 15 d. Kartu su Užsakymu, ieškovei buvo pateiktas ir Techninis projektas, kuriame, kaip minėta, buvo nurodytas neatitinkantis faktinės situacijos darbų atliko būdas. Konstatuotina, jog atsakovė, žinodama apie trečiojo asmens lūkestį dėl darbų įvykdymo termino pabaigos bei įsipareigojimą iki tol netiesti kitų komunikacijos linijų, ieškovei nustatydama vėlesnį darbų atlikimo terminą, elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai, prisiimdama dėl to galimas kilti rizikas. Kad trečiojo asmens planuojama vykdyti darbų seka buvo reali, netiesiogiai patvirtina ir 2020 m. sausio 30 d. atsakovės raštas, kuriame pateikta trečiojo asmens pozicija – rangovui vėluojant atlikti rangos darbus, bei apie tai tinkamai neinformavus nei atsakovės, trečiojo asmens, pastarasis nesulaukęs prijungimo prie elektros tinklo darbų, pradėjo vandentiekio įvedimo darbus.
41. Nors apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliante (nutarties 30 punktas), jog ieškovė nesilaikė Sutarties Bendrosios dalies 8.7 punkto, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės neatsakingumą ir atsakomybę dėl trečiojo asmens nuostolių atlyginimo, kai pati atsakovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Kaip minėta, atsakovė pateikė Užsakymą ieškovei praėjus daugiau kaip mėnesiui (2018 m. rugsėjo 20 d.) nuo trečiojo asmens atlikto mokėjimo 2018 m. rugpjūčio 17 d., nuo kurio skaičiuojamas 40 kalendorinių dienų terminas elektros įrenginių prijungimo darbams atlikti. Antra, byloje esantis ir šios nutarties 39 punkte aptartas 2018 m. gegužės 25 d. raštas, kuriuo trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei apie planuojamų darbų eigą, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė žinojo, bet neatsižvelgė ir nevertino darbų atlikimo terminų svarbos bei planuojamų darbų eiliškumo. Trečia, atsakovė pateikdama Užsakymą ieškovei kartu perdavė ir Techninį projektą, kuris neatitiko faktinės situacijos, t. y. pagal Techninį projektą darbai turėjo būti vykdomi atviru būdu, tačiau pagal susiklosčiusią situaciją darbų objekte, elektros kabelius reikėjo tiesti uždaru būdu. Ketvirta, iš 2018 m. spalio 1 d. sudarytos generatoriaus nuomos sutarties tarp trečiojo asmens ir UAB „Grupus“, nustatyta, jog net ieškovei atlikus darbus pagal Užsakymą laiku, nuostolių skaičiavimo pagrindas jau buvo kilęs. Šiuo aspektu atmetami ir apeliantės teiginiai apie tai, kad iš ieškovės reikalaujami nuostoliai yra tik nuo 2018 m. lapkričio 5 d. Pažymėtina, kad statybos darbuose, santykiuose tarp užsakovų, rangovų bei subrangovų, darbų atlikimo terminai yra itin svarbūs planuojamam darbų eiliškumui bei galutiniam rezultatui. Šiuose tarpusavio santykiuose dalyvauja keletas subjektų, todėl vieno asmens įsipareigojimų neįvykdymas laiku, gali turėti įtakos ir kitiems dalyviams. Vertinant visa tai kompleksiškai, darytina išvada, kad pati atsakovė aplaidžiai vertino sutartinius įsipareigojimus, nesirūpino objekto būsena, darbų organizavimu ir galimybe atlikti numatytus darbus laiku, dėl ko ir susidarė trečiojo asmens patirti nuostoliai.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovės Sutarties sąlygų vykdymo ir trečiojo asmens nuostolių atsiradimo, atmetami, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog elektros generatoriaus nuomos (nuo 2018 m. spalio 1 d.), kai dar nebuvo suėjęs ieškovės darbų atlikimo terminas, išlaidos nesietinos su ieškovės įsipareigojimų vykdymu.
Dėl bylos baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
44. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
45. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas anksčiau nurodytais motyvais atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų sprendžia, kad jie neįtakoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovė pateikė įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 400 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu
Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš apeliantės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eresta“, juridinio asmens kodas 301490670, iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė