Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-661-361-2014].docx
Bylos nr.: ATP-661-361/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 191008577 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

PATVIRTINTA

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-661-361/2014

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01413-2014-9

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 79.1.(S)

 



                                         

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2014 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo,

 

n u s t a t ė:

 

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis patrulis 2014-04-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. už tai, kad jis 2014-04-06, 10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, taip jį apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-13 nutarimu nubaudė A. B. pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, o administracinę bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 priimtą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo patraukti A. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn ir paskirti jam 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Mano, jog teismas nepagrįstai nutraukė bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., netinkamai įvertino liudytojos E. J. parodymus, kad ji matė kaip automobilis (duomenys neskelbtini) kontaktavo su kitu automobiliu, todėl A. B. negalėjo nepajusti susidūrimo tarp automobilių. Taip pat mano, jog A. B. ir jo draugų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai kaip pasirinktą gynybos būdą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 priimtą nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B. – kaltės, todėl pagrįstai jo atžvilgiu nutraukė administracinė bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pažeidėjas A. B. girdėjo ir turėjo pajusti automobilių susidūrimą, todėl tyčia pasitraukė iš įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jų nepatvirtina jokie administracinėje byloje esantys duomenys.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagrįstai konstatavo, jog A. B., išgirdęs kito automobilio signalizaciją, suprato, jog kliudė kitą automobilį, tačiau išlipęs ir apžiūrėjęs abu automobilius nepastebėjo jokių jų apgadinimo požymių, iš įvykio vietos nuvažiavo neskubėdamas, sulaukęs draugo ir visiems ramiai susėdus į automobilį, todėl jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas bei mano, kad A. B. eismo įvykio metu galėjo nepastebėti nežymaus kito automobilio apgadinimo (priešrūkinio žibinto sudužimo ir grotelių įlenkimo) kadangi kontaktas buvo nestiprus, be to, šio apgadinimo iš pradžių nepastebėjo ir pats nukentėjusysis  A. R., kuriam apie automobilių kontaktą pranešė kaimynė E. J., tai patvirtina A. R. parodymai, duoti teismo posėdžio metu (b. l. 40-41). Be to, pažymėtina ir tai, kad A. B. savo automobilio niekur nepaslėpė, jo niekur nenuvežė, priešingai, tik sugrįžęs į miestą ir sužinojęs, jog jo ieško policija, jis nuosekliai dar tą patį vakarą policijos pareigūnams išdėstė visas įvykio aplinkybes. Be to, A. B. savo kaltę dėl automobilio apgadinimo pripažino ir gavęs pretenziją iš draudimo bendrovės dėl žalos atlyginimo, ją sumokėjo (b. l. 36).

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. B. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių apylinkės teismo motyvuotų išvadų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                                               Dalius Jocys

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 130 str. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos