Civilinė byla Nr. 2A-695/2014                                          Proceso Nr. 2-56-3-00959-2012-4

                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                          30.11; 99.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1102-264/2013 pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Artransa“ dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau tekste – Kelių direkcija) ieškiniu prašė priimti dalinį sprendimą ir pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – Nacionalinės žemės tarnybos) direktoriaus 2012-11-19 įsakymą Nr. 1P (1.3.)-443 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Prienų rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti iš UAB „Artransa“ 0,1243 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 6962/0004:367), esantį Čiurlių kaime, Veiverių seniūnijoje, Prienų rajone, teisėtu, ir, nustačius, kad minėtas įsakymas teisėtas, leisti Kelių direkcijai sumokėti jame nurodytą 2 548,00 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovo UAB „Artransa“ ar į kitą teismo nurodytą sąskaitą, panaikinti daiktines teises, nustatytą į šį visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-11-19 įsakyme, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,5 km ruožui rekonstruoti.

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. daliniu sprendimu šiuos ieškinio reikalavimus patenkino ir pripažino Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-11-19 įsakymą Nr. 1P (1.3.)-443 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Prienų rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti iš UAB „Artransa“ 0,1243 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 6962/0004:367), esantį Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., teisėtu. Leido Kelių direkcijai iki ginčo su UAB „Artransa“ dėl atlyginimo dydžio išsprendimo sumokėti minėtame nurodytą 2 548,00 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovo UAB „Artransa“ nurodytą sąskaitą. Panaikino UAB „Artransa“ daiktines teises į nurodytą žemės sklypą. Leido Kelių direkcijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo įregistruoti paimtą 0,1243 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 6962/0004:367, unikalus Nr. 4400-0690-8025), esantį Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti jį naudoti magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,5 km ruožui rekonstruoti. Dalinis sprendimas įsiteisėjęs.

Priėmus dalinį sprendimą, byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo už iš atsakovo paimtą žemės sklypą.

Ieškovas prašė nustatyti už paimtą visuomenės poreikiams 0,1243 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies (kadastro Nr. 6962/0004:367), esančios Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., 2 548 Lt atlyginimo dydį ir nustatyti atsiskaitymo sąlygas, tačiau atsakovas nesutiko su    2 548 Lt atlyginimo dydžiu už paimamą iš atsakovo žemės sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nurodyta suma kompensacijai nustatyta atsižvelgiant į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančią UAB „STIVVF“ parengtą vertinimo ataskaitą, kuria rinkos vertė yra nustatyta 2011-09-22 dieną. Kadangi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovui nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą yra teisinga ir atspindi paimamos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovo nuomone, šis vertinimas yra vienintelis įrodymas apie žemės vertę, nes tik jame atsižvelgta į Žemės įstatymo 47 straipsnio reikalavimus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją už paimamą visuomenės poreikiams žemę turi būti atlyginama teisingai. Todėl tokio dydžio atlyginimą už paimtą žemės sklypą visuomenės poreikiams teismo ir prašė nustatyti atsakovui, nes teismo ekspertizės aktas, parengtas atsakovo prašymu eksperto J. U., nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Aktu nustatyta rinkos vertė  2012-11-19 – 8 200 Lt, o 2013-03-06 – 8 600 Lt nesivadovauta Žemės įstatymo 47 str. 1 d. redakcija, galiojusia 2011-07-01, neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 3 skyriaus nuostatomis, parenkant lyginamuosius objektus nesivadovauta taisyklių 17.2 p. nuostatomis, vertinimai parinkti iš pasiūlos, o ne iš artimiausio objekto sandorio. Teismo ekspertas netinkamai taikė Turto ir verslo vertinimo metodikos 58, 61 p., nes ekspertizės akte parinkti 3 faktiniai sandoriai, iš kurių tik 1 patenka į metodikoje nurodytą 12 mėnesių laikotarpį, įtraukė net 2 pasiūloje esančius žemės sklypus, kuriuos jis laiko panašiais į vertinamą žemės sklypą, nekilnojamojo turto registro duomenimis vieno iš jų plotas yra 2, 2433 ha, o ne 50 arų kaip skelbta apie pardavimą. Ekspertizės aktas prieštarauja ieškovo pateiktai turto vertinimo ataskaitai, VĮ Registrų centro pateiktai informacijai, kurios duomenimis žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijoje Mauručių, Pakeklio, Čiurlių, Petkeliškių, Veiverių, Gustaičių, Lizdeikių kaimuose pagal įvykusius sandorius 1 aro kaina svyruoja nuo 22 iki 150 Lt, o teismo eksperto nustatyta 1 aro kaina svyruoja nuo 660 iki 690 Lt.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovo nurodyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė visiškai neatitinka realios rinkos kainos. Atsakovas įgijo 1,1300 ha žemės sklypą 2007 m. 4 kartus didesne kaina komercinei veiklai, yra privažiavimas, įmonė užsiima transporto veikla. Paėmus žemę visuomenės poreikiams, atsakovo žemės sklypo dalis lieka be nuovažos, todėl netenka vertės, nes įmonė negalės tenkinti savo poreikių. Todėl ieškovo siūlomas atlyginimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Prašė nustatyti rinkos kainą pagal eksperto J. U. atliktą ekspertizę, kuri atlikta tinkamai ir nekelia abejonių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atlyginimo atsakovui UAB „Artransa“ už paimtą visuomenės poreikiams 0,1243 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 6962/0004:367, unikalus Nr. 4400-0690-8025), esančio Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., dydis yra 8 200 Lt. Nustatė, kad ieškovas Kelių direkcija atsakovui UAB „Artransa“ atsiskaito 5 652 Lt pinigine kompensacija, ją išmokėdamas per 1 mėnesį įsiteisėjus sprendimui. Iš Kelių direkcijos priteisė 200 Lt išlaidų ekspertui J. U..

Teismas, spręsdamas dėl ginčo turto, paimamo iš atsakovo UAB „Artransa“ visuomenės poreikiams tenkinti, vertės nustatymo, vadovavosi ne ieškovo, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktu turto vertinimu, kuris, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio negali būti laikomas eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, o turto vertinimo ekspertizės aktu, kuris yra atliktas CPK nustatyta tvarka, t. y. paskyrus ją teismui, kadangi jam nekilo abejonių dėl šią ekspertizę atlikusio eksperto J. U. kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo.

Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl netinkamai parinktų palyginamųjų metodų atliekant teismo ekspertizę, nepagrįsti, kadangi tiek CK, tiek Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas pagrįstai taikė lyginamosios vertės metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto; į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nė vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, palyginamieji objektai atrinkti žemės ūkio paskirties ir toje pačioje teritorijoje. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nesukėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai, sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieškovo vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, įvertinti pagal faktinę situaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad paimant turtą visuomenės poreikiams, silpnesnioji šalis yra šio turto savininkas, kad žemės savininkui už paimtą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas padarė išvadą, kad visuomenės poreikiams paimto ginčo 0,1243 ha žemės sklypo ir kitų su žemės paėmimu susijusių nuostolių rinkos vertė žemės paėmimo momentu – 2012-11-19 yra 8 200 Lt. Nustatydamas išmokamos kompensacijos dydį, teismas įvertino dalinio sprendimo pagrindu atsakovui išmokėtą 2 548 Lt sumą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ekspertas J. U. buvo iškviestas į teismo posėdį ieškovo prašymu, jis į bylą pateikė sąskaitą dėl 400 Lt apmokėjimo už jo iškvietimą ir dalyvavimą teismo posėdyje ir šioms išlaidoms padengti ieškovas nesumokėjo avanso, padarė išvadą, kad pagrįsta ekspertui kompensuotina suma už atvykimą į teismo posėdį - 200 Lt, kuri priteistina jam iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Kelių direkcija prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nustatydamas 8 200 Lt atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį, neteisingai vertino įrodymų turinį – konkrečiai teismo pavedimu paskirto eksperto J. U. atliktos ekspertizės bei surašyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto duomenis dėl kompensacijos dydžio.

Priešingai nei nurodo teismas, teismo ekspertas ekspertizės aktą palyginamosios vertės metodu parengė nesilaikydamas visų teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymą, reikalavimų, be to, teismo posėdžio metu apklausus ekspertą, jis taip ir nepagrindė savo atliktos ekspertizės akto išvadų. Teismas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančią vertinimo ataskaitą laikė tik mokslinio – tiriamojo pobūdžio darbu, nors pagal Lietuvos verslo ir turto  vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Turto vertinimo priežiūros tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Nurodo, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus. Šie privalomi kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas visuomenės poreikiams paimamas turtas, nustatyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“. Tačiau parenkant lyginamuosius objektus, ekspertizės akte nesivadovauta šių taisyklių 17.2 punkto nuostatomis, kadangi vertinimui parinkti net 2 lyginamieji objektai iš pasiūlos, o ne iš artimiausiai vertinamo objekto esančių (įvykusių) sandorių.

Ekspertas, apklausos metu negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl atlikdamas ekspertizę, nesivadovavo ekspertizės metu galiojančia Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, į klausimą, kodėl ekspertizės metu netaikė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III skyriaus nuostatų, jis atsakė, kad šios taisyklės vertinimui neturi reikšmės. Su tokia pozicija apeliantas nesutinka, kadangi nurodytos taisyklės yra ne rekomendacinio pobūdžio dokumentas, o privalomąją galią turintis dokumentas, jis privalomas ekspertui, atliekančiam visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimą. Ekspertizės akte nenurodomas lyginamųjų žemės sklypų naudojimo būdas, pobūdis ir veiklos apribojimai, kaip to reikalauja 17.1 punktas. Ekspertas nesivadovavo principu, kad panašaus ar analogiško turto pasiūlos kainos naudojamos tada, kai nėra įvykusių sandorių, ir kaip visų lyginamųjų objektų nepaėmė faktiškai tose vietose įvykusių sandorių.

Dėl nurodyto teismas netinkamai taikė ir Turto ir verslo vertinimo metodiką, patvirtintą Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, nes jos 58.1 punkte numatyta, kad vertintojas turi surinkti informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėn. įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas.

Apelianto vertinimu, pagal ekspertizės akto priedus (bylos 140-143 lapai) akivaizdu, kad panašių sandorių, įvykusių ne vėliau kaip prieš 12 mėn. yra pakankamai (mažiausiai 13 panašių realiai įvykusių sandorių, tuo tarpu ekspertizės akte 2.4.1.1. lentelėje dirbtinai nurodyti tik 3 faktiniai sandoriai, iš kurių tik 1 sandoris patenka į Metodikoje nurodytą laikotarpį, o kiti 2 sandoriai yra įvykę prieš 16 ir 18 mėn. ir todėl atmestini. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad informacija apie panašius sandorius, įvykusius ne vėliau kaip per 12 mėn., buvo surinkta, tačiau ekspertas nesugebėjo tinkamai jais pasinaudoti pasirenkant faktinius sandorius tolesnei analizei,  tuo pažeisdamas metodikos 58.1 punktą.

Todėl ekspertizės akte (ekspertizės akto 15 lapas, bylos 134 lapas) ekspertas nepagrįstai į lyginamųjų objektų 2.4.3. lentelę įtraukė net 2 pasiūloje esančius žemės sklypus, kuriuos jis subjektyviai laiko panašiais į vertinamą žemės sklypą. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 61 punktą, pasiūlos kainos gali būti naudojamos tik tuo atveju, jeigu nėra pakankamai informacijos apie faktiškai įvykusių sandorių kainas (šios bylos atveju informacijos apie panašius įvykusius sandorius pakankamai yra (žr. bylos 140-143 lapus). Todėl akivaizdu, jog lyginamųjų objektų lentelėje 2 ir 3 objektai įtraukti pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 58 ir 61 punktų reikalavimus.

Ekspertizės akte nėra išsamių turto vertės skaičiavimų, tuo tarpu turėjo būti pateikiami ne tik taikytų šių 2 koeficientų reikšmių skaičiavimai. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.4 punktą, vertindamas turtą lyginamuoju metodu, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti ne tik taikytas formules bei gautus rezultatus, bet ir atliktų skaičiavimų sekas.

Taip pat nurodo, kad ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, t. y. turto vertinimo ataskaitai bei VĮ Registrų centro informacijai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Artransa“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti pagrįsto teismo sprendimo. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad buvo netinkamai atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, todėl neteisingai nustatyta visuomenės poreikiams paimtos atsakovui priklausiusio žemės sklypo vertė, taip pat, kad turto vertei nustatyti turėjo būti vadovaujamasi ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimo ekspertizės aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią lyginant su ieškovo pateikta vertinimo ataskaita, todėl teismas pagrįstai juo vadovavosi priimdamas sprendimą. Nurodo, kad ieškovui kilus abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, jis turėjo teisę prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau šia teise nesinaudojo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ekspertizė yra nepagrįsta (CPK 219 str. 2 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymu  Nr. 1P (1.3.)-443 už visuomenės poreikiams paimtą iš UAB „Artransa“ 0,1243 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 6962/0004:367, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., nustatytas 2 548 Lt dydžio atlyginimas. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi UAB „Kelprojektas“ parengto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto medžiaga bei UAB „STIVVF“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.110926114 (t. 1, b. l. 19-31, 37-53). Atsakovui nesutinkant su nustatyta turto verte, bylos nagrinėjimo metu atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė (t. 1, b. l. 120-155), ekspertizės akte nustatyta šio turto vertė 2012-11-19 buvo 8 200 Lt, o 2013-03-06 – 8 600 Lt.

Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl ginčo turto vertės nustatymo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas neteisėtomis ar nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo ekspertizė nekelia abejonių dėl jos teisingumo, padarytos išvados neprieštarauja teisės aktams.

Skunde nurodoma, kad teismo ekspertizės aktas, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pasak ieškovo, ekspertizė parengta ne pagal aktualią Žemės įstatymo 47 straipsnio redakciją, tačiau jis neargumentuoja, kokie materialinės teisės pažeidimai buvo padaryti ekspertui vadovaujantis minėta redakcija. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ji atlikta laikantis šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų bei juose įtvirtintų reikalavimų, ar atliekant turto vertinimo ekspertizę buvo vadovaujamasi tinkamais turto vertinimo metodais, ir pasiektas tikslas, dėl kurio buvo paskirta ekspertizė. Ekspertas, vadovaudamasis galiojančiu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Finansų ministro priimtu įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, taip pat neaktualia Žemės įstatymo 47 straipsnio redakcija, kitais teisės aktais, duomenimis bei kriterijais, įvykdė teismo jam suformuotą užduotį nustatyti, kokia yra ginčo turto rinkos vertė žemės paėmimo bei vertinimo metu. Atsižvelgdamas į ekspertizės aplinkybes, žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, rinkos vertei nustatyti jis pasirinko lyginamąjį metodą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nė viena iš šalių neginčija eksperto pasirinkto lyginamojo metodo ginčo turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ieškovas nesutinka su šio metodo taikymu, t. y. lyginamųjų objektų parinkimu bei atliktu palyginimu.

Apeliantas nurodo, kad ekspertas jo neįtikino, kad faktiškai įvykę sandoriai yra nepanašūs su vertinamu žemės sklypu, taip pat, jo manymu, ekspertas, surinkęs informaciją apie panašius sandorius, įvykusius ne vėliau kaip per 12 mėnesius, ją netinkamai panaudojo tolesnei analizei, į lyginamųjų objektų lentelę įtraukdamas net 2 pasiūloje esančius žemės sklypus, kuriuos, anot jo, ekspertas subjektyviai laikė panašiais į vertinamą žemės sklypą. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ekspertas, taikydamas lyginamąjį metodą, vadovavosi Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, numatančiu, kad yra surenkami ir analizuojami duomenys apie toje bei aplinkinėse vietovėse įvykusius ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių analogiško arba panašaus turto sandorius, o jeigu nėra informacijos apie nurodytame punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas (61 p.). Ginčydamas tai, kad ekspertas nesivadovavo analogiškais sandoriais, o ėmė pasiūlos duomenis, apeliantas nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad eksperto surinktoje informacijoje esantys duomenys apie faktinius sandorius, tačiau jo nepasirinkti atliekant lyginamąjį tyrimą, yra tinkamesni už tuos, kuriuos ekspertas, vadovaudamasis turto vertės nustatymo principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.), parinko kaip tinkamiausius šiam konkrečiam atvejui (CPK 178 str.).

Apelianto įvardijami ekspertizės akto trūkumai, tokie kaip: neatskleistos 2.4.2 ir 2.4.3 lentelėse taikomo „palyginamojo objekto reikšmingumo koeficientas“ reikšmės; ekspertizės akte nėra išsamių turto vertės skaičiavimų (akte praktiškai yra tik dviejų pataisų – laiko ir vietos – skaičiavimai); turi būti nurodyti ne tik taikytos formulės ir gauti rezultatai, bet ir atliktų skaičiavimų sekos; ekspertizės akto 11 lape esanti lentelė be pavadinimo, be mato vienetų, - teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia eksperto padarytų išvadų teisingumo dėl ginčo turto vertės nustatymo vadovaujantis lyginamuoju metodu, kadangi šie trūkumai nedaro ekspertizės akto neaiškiu ar nepagrįstu. Be to, šiuo atveju reikšminga yra tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį ieškovo atstovų prašymu, jis papildomai paaiškino ekspertizės atlikimo aplinkybes ir dar kartą patvirtino ekspertizės išvadas. Tuo tarpu ieškovas nepasinaudojo procesine teise skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.), nors turėjo tokią galimybę ir žinojo apie ją, nes tokių ginčų dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės teismuose nagrinėjama pakankamai daug.

Tai, kad ekspertizės akte kaip naudotas šaltinis nenurodytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924, ir kad ekspertas nurodė, kad šios taisyklės atliekant turto rinkos vertės vertinimą jam neturi reikšmės, esant nustatytoms aplinkybėms apie ekspertizės akte padarytų išvadų pagrįstumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ekspertizės aktas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus turto vertinimo procedūroms atlikti, ypač atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kilo ginčas dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo ir šį klausimą pavesta atlikti teismo ekspertui, kuris, pirmiausia, privalo vadovautis jo veiklą ir tiriamą klausimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Apeliantas taip pat nesutinka su ekspertizės akto kaip įrodymo vertinimo kitų įrodymų kontekste nurodydamas, kad jis prieštarauja turto vertinimo ataskaitai, kurioje 2011-09-22 nustatyta žemės sklypo vertė yra 2 548 Lt (1 aro kaina 205 Lt) bei VĮ Registrų centro pateiktai informacijai, iš kurios matyti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijoje esančių Mauručių, Pakelio, Čiurlių, Peteliškių, Veiverių, Gustaičių, Lizdeikių kaimuose (dalyse) pagal įvykusius sandorius 1 aro kaina svyruoja nuo 22 Lt iki 150 Lt, o teismo ekspertizės akte 1 aro kaina svyruoja nuo 660 Lt iki 690 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita nesivadovavo dėl tos priežasties, kad joje ginčo žemės sklypo dalies kaina nustatyta lyginant sandorius, sudarytus dėl žemės sklypų, esančių ne toje pačioje vietoje kaip ginčo sklypas, be to, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta rinkos kaina 2011-09-22 yra aiškiai per maža lyginant su ekspertizės akte nurodyta kaina bei įvertinant tendenciją jos didėjimui. Su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Papildomai pažymėtina, kad pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; kt.). Konstatuoti, kad teismo ekspertizės aktas prieštarauja apelianto nurodomai turto vertinimo ataskaitai nėra pagrindo dėl minėtų priežasčių, taip pat dėl to, kad ją rengiant nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo naudojimo būdą, vienas iš sandorių sudarytas daugiau kaip prieš 12 mėnesių, o tai prieštarauja tiek Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatoms, kuriomis turi būti vadovaujamasi atliekant turto rinkos vertės nustatymo procedūrą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo teismo ekspertizės aktą pripažinti netinkamu įrodymu ir juo nesivadovauti sprendžiant šalių ginčą dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies rinkos vertės.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl teisingo dydžio už visuomenės poreikiams paimto turto atlyginimą, nepateikė šias išvadas paneigiančių įrodymų. Net prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują, nekonkretizavo, kokią ginčo turto rinkos vertę jis pripažįsta pagrįsta. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo klausimo priimtas ne tik tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, bet ir pagrindinius civilinės teisės principus (CK 1.5 str.), įvertinant tai, kad žemės savininkui už paimtą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, atsižvelgiant į jo galimybes įsigyti lygiavertį turtą (CK 4.100 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš ieškovo 200 Lt teismo ekspertui šio turėtas dalyvavimo teisme išlaidas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu, kadangi vadovaujantis CPK 91 straipsnio 3 dalimi, sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), išmokamos iš teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą. Šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso. Sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas eksperto turėtas išlaidas turėjo padengti iš teismo sąskaitos, o tada, atsižvelgdamas į tai, kad avansas nebuvo sumokėtas, šią sumą kaip bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1 p.), todėl ši teismo sprendimo dalis yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, minėtą sumą priteisiant iš ieškovo valstybei, o teismą įpareigojant iš teismo sąskaitos sumokėti ekspertui jo turėtas išlaidas, kurios pripažintos pagrįstomis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias ekspertams priklausančių sumų išmokėjimo klausimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priteista ekspertui J. U. jo turėtų 200 Lt išlaidų, ir šį klausimą išspręsti taip:

įpareigoti Kauno apygardos teismą išmokėti iš teismo sąskaitos 200 Lt išlaidų ekspertui J. U. į jo sąskaitoje - faktūroje Nr. 00013 nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, o 200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.