LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties perduoti bylą pagal teismingumą civilinėje byloje Nr. e2-1911-794/2025 pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 250 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį ir 2025 m. gegužės 12 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė prašymą bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi patenkino atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, prašymą ir perdavė civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Teismas nurodė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai). Taigi, ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepriklausomai nuo ieškinio sumos.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė tiek pradiniu, tiek patikslintu ieškiniu prašo tik neturtinės žalos atlyginimo. Pasak teismo, parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2025 m. gegužės 12 d., metu taip pat nenustatyta, kad ieškovė keltų kitokio pobūdžio reikalavimus. Todėl ieškovė su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovei atstovaujančių institucijų buveinės vietą ir pagal savo gyvenamąją vietą – į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

6.       Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas nutarė civilinę bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis, CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Ieškovė I. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai prieštarauja vieni kitiems, kadangi teismas ieškinį priėmė, iškėlė civilinę bylą, priėmė atsakovių atsiliepimus į ieškinį, taip pat paaiškinimus su priedais (pats įpareigojo juos surašyti), taip pat priėmė nutartį dėl taikos sutarties sudarymo bei mediacijos paskyrimo, paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka.

7.2.       Teismas nesuteikė apeliantės advokatui galimybės susipažinti su bylos esme bei medžiaga. 

8.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama STT, pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Ieškovė nei atskirajame skunde, nei jo prieduose nepateikė jokių argumentų bei įrodymų dėl turtinės žalos reikalavimo – nėra nurodytas tokio reikalavimo dydis bei nepateikta jokių dokumentų, kuriais remiantis galima būtų tokį dydį nustatyti.

8.2.       Atskiruoju skundu ieškovė teigia, kad teismo apskųstoje nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, remdamasi išimtinai teismo atliktais procesiniais veiksmais ir nepateikia jokių apskųstoje nutartyje nurodytų aplinkybių neatitikimo tikrovei pagrindžiančių duomenų ar dokumentų.

9.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9.2.       Ieškovė pareiškė ieškinį tik dėl 250 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, todėl pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ši civilinė byla pagal teismingumą pirmąja instancija nagrinėtina apylinkės teisme.

9.3.       Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos ir nesudaro teisinio pagrindo, pažeidžiant teismingumo taisykles, nagrinėti civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme, todėl ieškovės atskirasis skundas dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria civilinė byla pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

12.       Ieškovė I. B., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirajame skunde nurodo, kad teismo procesiniai veiksmai prieštaringi – nors teismas priėmė ieškinį, iškėlė civilinę bylą, priėmė atsakovių atsiliepimus į ieškinį, taip pat paaiškinimus, galiausiai paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka, tačiau galiausiai nutarė bylą perduoti pagal teismingumą kitam teismui.

13.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniai).

14.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta, kad teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

15.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

16.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galbūt pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iš teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylą, taip pat nustatoma, kuris iš bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės ar apygardos teismas) turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iš visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetenciją nagrinėti bylą).

17.       Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, siekia neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantė atskirajame skunde šios aplinkybės neginčija, šių aplinkybių neginčijo ir apeliantės atstovas advokatas Gintaras Algirdas Perednis 2025 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Susipažinęs su nurodyto teismo posėdžio garso įrašu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros atstovas posėdžio metu pareiškė prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nutarė išspręsti bylos teismingumo klausimą rašytinio proceso tvarka, paskyrė kitą teismo posėdžio žodinio proceso tvarka datą – 2025 m. birželio 19 d. 14 val. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nurodė, jog tokiems teismo procesiniams veiksmams neprieštarauja.

19.       Apeliantės nurodomi argumentai dėl teismo jau byloje atliktų procesinių veiksmų (priėmė ieškinį, nustatė terminą atsiliepimams pateikti bei juos priėmė, paskyrė byloje teismo posėdį ir kt.) nelemia bylos teismingumo pasikeitimo, todėl nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant, kuris teismas kompetentingas nagrinėti bylą.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 250 000 Eur neturtinę žalą yra teismingas apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė