Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-579/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24478-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Ingai Mieldažytei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,

nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,

nukentėjusiajam L. L., jo atstovui N. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės (6 mėnesius) ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. (dvi paros). 

Nukentėjusiojo L. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. S. priteista 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai.

Civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. S. priteista 256,27 Eur (du šimtai penkiasdešimt šeši eurai ir 27 centai) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 50 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, atvirai pagrobė nukentėjusiajam G. A. priklausantį, 1,70 eurų vertės turtą – cigarečių pakelį „Marlboro Blue ice“, kuriame buvo 10 vnt. cigarečių, išplėšdamas cigarečių pakelį iš nukentėjusiojo G. A. rankų.
2. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 50 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, stebint aplinkiniams poilsiautojams, grasino žodžiu nukentėjusiajam nepilnamečiui L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir „duoti į galvą“, be to, be smurtinį elgesį pateisinančios priežasties, tyčia vieną kartą dešiniosios rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam nepilnamečiui L. L., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, dėl ko dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos dešinėje, apatinio kairio antro danties krašto nuskilimo, nosies kaulų lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo nepilnamečio L. L. sveikata, šokiruoti ir sukrėsti aplinkiniai bei nutrauktas jų poilsis, o į įvykio vietą kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, tokiu savo įžūliu veiksmu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti arba skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta – kuo trumpesnį realaus laisvės atėmimo terminą.
1. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta, netinkamai individualizuota, nevertintos nuteistąjį bausmės paskyrimo metu charakterizuojančios aplinkybės ir dėl to padaryta nepagrįsta išvada, jog nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.
2. Nuteistasis tikina, kad šiuo metu yra visiškai pakeitęs požiūrį į gyvenimą, aplinką, kitus žmones, į visuomenėje nusistovėjusias moralės ir elgesio normas. (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra, todėl deda maksimalias pastangas, kad galėtų jai užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Teigiamą įtaką jam padarė ne tik dukters gimimas, bet ir vaiko mama.
3. Skundo autorius nurodo, kad savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, elgesį vertina itin kritiškai. Kad stengiasi nenusikalsti ir iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, patvirtina ir aplinkybė, jog per laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu nebuvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, taip pat nebuvo baustas už jokius kitus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau šių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, visiškai nevertino. Taip pat nevertino ir to, kad jis ilgą laiką sistemingai ieškojo darbo tam, kad padidintų gaunamas pajamas ir galėtų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, užtikrinti dukters bent būtiniausių poreikių patenkinimą. Nuo 2018 m. kovo 19 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Taip pat siekdamas būti doru piliečiu, atitaisyti praeities klaidas, geranoriškai, nesitikėdamas jokio atlygio padeda tretiesiems asmenims. Minėtas aplinkybes patvirtina teismui teikiami šių asmenų paaiškinimai.
4. Skunde teigiama, kad visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis nesigydo nuo nesaikingo alkoholio vartojimo, kas įrodo, jog dėl savo veiksmų nesigaili. A. S. tikina, kad galutinai alkoholio vartojimo atsisakė gimus dukrai. Nors buvo įsitikinęs, jog pats turės pakankamai valios visiškai atsisakyti šio žalingo įpročio, tačiau visgi savo noru nusprendė prisiregistruoti ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam bus suteiktas gydymo paslaugų ciklas nuo alkoholizmo.
5. Apeliantas įsitikinęs, kad paminėti jį kaip asmenį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, nurodo, kad šiuo metu yra visapusiškai integravęsis į visuomenę, turi darbą, socialią aplinką, šeimą, kurią vienintelis tegali išlaikyti. Bausmės vykdymo atidėjimas turėtų tik teigiamas pasekmes, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jį iš esmės sužlugdytų, jis negalėtų matytis su šeima, prarastų darbo vietą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistais ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
5. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8.               Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė iš pradžių apysunkį nusikaltimą, o netrukus po to veiką, kuri atitinka apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų požymius. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. S. teisiamas jau ne pirmą kartą. Naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, dėl turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymo. Nuteistajam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai A. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesustabdė. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. A. S. savo elgesio nesistengė keisti ir išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė griežčiausią, t. y., laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį kiekvienu atveju nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
9. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).
10. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Be to, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė (bet ne pareiga), įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas jos vykdymo atidėjimo, atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, neišnykusį teistumą, jo socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti (teisiamas 4 kartą) ir konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Su tokiomis motyvuotomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. A. S. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Anksčiau ne kartą teistas. Naujas nusikalstamas veikas, kaip minėta anksčiau, padarė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo antrą kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tokie faktai patvirtina A. S. neteisėtų veiksmų dėsningumą, jo neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančių įstatymų, bendrųjų elgesio taisyklių laikymąsi ir sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, reikiamų išvadų nedaro. Apeliantas pripažįsta, kad nusikaltimų darymą įtakoja alkoholio vartojimas, ir nors skunde nurodo, kad dėl šios problemos kreipėsi į gydytojus, tačiau pastebėtina, kad tai padarė tik apylinkės teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Su apeliaciniu skundu pateikė receptą vaistams įsigyti, tačiau apeliacinės instancijos teisme visgi pripažino, kad gydytojo paskirtų vaistų nevartoja, kas leidžia abejoti jo teiginių apie siekį atsisakyti alkoholio vartojimo nuoširdumu.
12. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. yra jauno amžiaus, jo deklaruojamas noras, būnant laisvėje, pasitaisyti, atlyginti padarytą žalą, rūpintis neseniai gimusia dukra, dirbti (pastebėtina, kad įsidarbino tik po nuosprendžio priėmimo), vertinant visas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo išvadai, kad šį kartą yra pakankamas pagrindas manymui, jog pastarasis padarys teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Be to, šios skunde nurodytos aplinkybės negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumu, kurį skirdamas realias laisvės atėmimo bausmes įvertino pirmosios instancijos teismas.
13. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek A. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas žalai atlyginti (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginta žala tik Valstybinei ligonių kasai), nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad, kaip ir minėta, praeityje A. S. jau buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Todėl nėra pagrindo manyti, kas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
14. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                     Albinas Antanaitis

                     Evaldas Gražys

                     Daiva Jankauskienė