Administracinė byla Nr. AS-666-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04084-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos projektų ir leidybos centro atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal viešosios įstaigos Baltijos projektų ir leidybos centro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Baltijos projektų ir leidybos centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovų 60 Eur turtinės žalos dėl asmens tapatybės kortelės (toliau – ir ATK) išdavimo skubos tvarka; 2) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir VRM) sudaryti sąlygas įmonių vadovams užsakyti ir pagaminti ATK skubos tvarka nemokamai; 4) Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Centras) vadovui apriboti teisę užimti vadovaujančias pareigas 3 metų laikotarpiui dėl aplaidaus darbo organizavimo.
Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. pašalinti skundo trūkumus dėl pirmojo reikalavimo (tinkamai apibrėžti reikalavimo pagrindą ir dalyką – nurodyti kokius veiksmus laiko neteisėtais ir kodėl, kaip tai susiję su žalos atsiradimu, dalinę ar solidariąją atsakomybę prašo taikyti, jei dalinę – nurodyti kiekvienam atsakovui priskirtinas dalis) ir antrojo reikalavimo (pagrįsti pareiškėjui – juridiniam asmeniui, kilusią neturtinę žalą ir jos dydį, nors žalą prašoma priteisti lygiomis dalimis, tačiau žalos dydis – 10 000 Eur, nesidalija iš trijų atsakovų) bei sumokėti žyminį mokestį.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti patirtą 60 Eur nuostolį pareiškėjo naudai, VRM teiginį ,,keisti asmens tapatybės kortelę skubos tvarka nebuvo atsisakyta ar jos įgyvendinimas nebuvo apribotas“ esant jos pačios kaltei, teismo kvalifikuoti kaip cinišką ir turintį valstybės pareigūnų – VRM vadovų, piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis požymių; VRM vadovų poziciją – nenorą spręsti savo ir ministerijai pavaldžių institucijų vadovų klaidas bei atsakymą kompensuoti pareiškėjo patirtus nuostolius gera valia, norą kelti ginčą, kainuojantį papildomo laiko ir išlaidų raštų rengimui, vertino kaip patirtą 10 000 Eur moralinę žalą ir prašė ją priteisti pareiškėjo naudai, taip pat priteisti 30 Eur žyminį mokestį. Teikdamas patikslintą skundą, pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nutarė grąžinti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį nutarčiai įsiteisėjus, išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neištaisė 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytų trūkumų dėl pirmojo ir antrojo reikalavimo: nenurodė, kokią atsakomybės rūšį (dalinę ar solidariąją) prašo taikyti atsakovams, nenurodė kiekvienam atsakovui tenkančios atsakomybės dalių, bei nenurodė, kas pagrindžia patirtą neturtinę žalą.
Teismas nurodė, kad minėtų skundo elementų ištaisymas yra būtinas siekiant aiškiai ir tiksliai apibrėžti skundo ribas, kad pareiškėjo nurodytos skundo aplinkybės būtų suprantamos tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, kuriems tektų gintis nuo pareikšto reikalavimo, tiek teismui, ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes jis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) priteisti 60 Eur patirtus nuostolius ir 30 Eur žyminį mokestį solidariai iš VRM, Centro ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas); 2) priteisti iš VRM 10 000 Eur moralinę žalą.
Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ATK išdavimu skubos tvarka pareiškėjo vadovui bei išdėsto nesutikimo su VRM pateiktais atsakymais į jo skundą dėl ATK išdavimo argumentus. Pareiškėjas nurodo, jo vertinimu, neteisėtus atsakovų veiksmus ir teigia, kad dėl netinkamų VRM vadovų pareiškimų, pateiktų argumentų, pareiškėjo vadovas patyrė moralinę žalą. Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tinkamai įvertinti išdėstytus faktus ir argumentus.
Pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties kopiją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu (per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumų), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ATK išdavimu pareiškėjo vadovui ir nurodo kitus argumentus, susijusius su jo siekiamo iškelti teisme ginčo esme, prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priteisti 60 Eur patirtus nuostolius ir 30 Eur žyminį mokestį solidariai iš VRM, Centro ir Migracijos departamento bei priteisti iš VRM 10 000 Eur moralinę žalą. Nors pareiškėjas atskirajame skunde aiškiai nenurodo nesutikimo su Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi argumentų, tačiau iš pareiškėjo veiksmų teikiant atskirąjį skundą, jo atskirajame skunde pakartojamos pozicijos dėl ginčo esmės, spręstina, kad pareiškėjas nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir siekia jos panaikinimo.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių per pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. pašalinti skundo trūkumus dėl pirmojo reikalavimo (tinkamai apibrėžti reikalavimo pagrindą ir dalyką – nurodyti kokius veiksmus laiko neteisėtais ir kodėl, kaip tai susiję su žalos atsiradimu, dalinę ar solidariąją atsakomybę prašo taikyti, jei dalinę – nurodyti kiekvienam atsakovui priskirtinas dalis), antrojo reikalavimo (pagrįsti pareiškėjui – juridiniam asmeniui, kilusią neturtinę žalą ir jos dydį, nors žalą prašoma priteisti lygiomis dalimis, žalos dydis – 10 000 Eur, nesidalija iš trijų atsakovų) bei sumokėti žyminį mokestį.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai, jų pagrindimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktų reikalavimų, iš esmės nebuvo aiškus skundo pagrindas, nebuvo aišku iš kokių konkrečių atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą, nebuvo suformuluoti aiškūs ir konkretūs skundo reikalavimai.
Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: priteisti patirtą 60 Eur nuostolį pareiškėjo naudai, VRM teiginį ,,keisti asmens tapatybės kortelę skubos tvarka. Nebuvo atsisakyta ar jos įgyvendinimas nebuvo apribotas“ esant jos pačios kaltei, teismo kvalifikuoti kaip cinišką ir turintį valstybės pareigūnų – VRM vadovų, piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis požymių; VRM vadovų poziciją – nenorą spręsti savo ir ministerijai pavaldžių institucijų vadovų klaidas bei atsakymą kompensuoti pareiškėjo patirtus nuostolius gera valia, norą kelti ginčą, kainuojantį papildomo laiko ir išlaidų raštų rengimui, vertino kaip patirtą 10 000 Eur moralinę žalą ir prašė ją priteisti pareiškėjo naudai, taip pat prašė priteisti 30 Eur žyminį mokestį.
Susipažinusi su patikslintu skundu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatęs, jog pareiškėjas tinkamai nepatikslino skundo reikalavimų, nepagrindė neturtinės žalos, pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, kadangi pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs, nėra aišku iš kokių subjektų prašoma priteisti žalą, nenurodyta kokią atsakomybės rūšį pareiškėjas prašo taikyti atsakovams ir kiekvienam atsakovui tenkančios atsakomybės dalys, nenurodyta, kas pagrindžia patirtą neturtinę žalą, kilusią juridiniam asmeniui.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.
Pažymėtina, kad administracinių bylų pagal atskiruosius skundus dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartys (ABTĮ 152 str. 1 d.). Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoti prašymai, adresuoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, t. y. apeliacinės instancijos teismui: priteisti 60 Eur patirtus nuostolius ir 30 Eur žyminį mokestį solidariai iš VRM, Centro ir Migracijos departamento, priteisti iš VRM 10 000 Eur moralinę žalą, šioje proceso stadijoje negali būti nagrinėjami, nes tokie reikalavimai yra materialinio teisinio pobūdžio, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme dėl jų nebuvo priimtas nagrinėti ir byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta iš esmės.
Teismas pareiškėjui išaiškina, kad jis, kreipdamasis į teismą su skundu, turi teisę pasitelkti profesionalių teisininkų pagalbą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos projektų ir leidybos centro atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis