Civilinė byla Nr. e2-25-656/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00182-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; 2.6.39.2.6.2.; 2.6.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Justinai Mileišaitei,
dalyvaujant ieškovo Bankrutuojančios TŪB “Energija” atstovui advokatui V. S., atsakovės LTK Kredito unija atstovei D. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios TŪB „Energija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, ieškinį atsakovėms UAB „Villa Monis“ ir LTL Kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, UAB ,,NIF Lietuva“, G. T., V. D..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį kuriuo prašo pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ieškovės TŪB „ENERGIJA" ir atsakovės UAB „Villa Monis" sudarytą 2015-11-23 nekilnojamojo turto poilsio bazės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 8040 (toliau vadinama ir Sutartimi arba Pirkimo-pardavimo sutartimi); taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Villa Monis“ ieškovės TŪB „ENERGIJA" naudai priteisti visą atsakovės UAB „Villa Monis" pagal 2015-11-23 d. Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 8040 įsigytą iš ieškovės nekilnojamąjį turtą;konstatuoti ex officio, kad atsakovių LTL Krdedito unija ir UAB „Villa Monis“ sudarytas 2015-12-22 Sutartinės hipotekos Nr. 20120150075050 sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos (CK 1.80 str. 1 d.) ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento; priteisti solidariai iš atsakovių LTL Kredito unija ir UAB „Vilią Monis" ieškovės TŪB „ENERGIJA" naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi c. B. Nr. eB2-2406-562/2017 iškėlė bankroto bylą TŪB „Energija“ (toliau vadinama ir Bendrija), kurios bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto Įstatymo 11 str. 5 d. 8 punkto nuostatas, tikrindamas Bendrijos sandorius, nustatė, jog Bendrija 2015-11-23 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8040 perleido atsakovei UAB „Villa Monis" 43 Bendrijai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, t. y. žemės sklypus ir statinius už 234 512,00 EUR kainą, kuri buvo 5 kartus mažesnė, nei šis turtas kainavo. Pagal 2017-05-31 turto vertinio ataskaitos išvadą perleistos poilsio bezės dalies vertė siekia 1170000 Eur (visos pilsio bazės rinkos vertė 1400000 Eur). Sutarties sudarymo dieną Bendrija jau turėjo 30 296,75 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuris nebuvo padengtas iš gautų lėšų ir augo iki pat bankroto pabaigos. UAB „Villa Monis“ 2015-12-16 d. įgijusi nuosavybės teisę į Turtą, aiškiai suprasdama, kad šis Turtas kainuoja bent 5 kartus daugiau, nei ji sumokėjo Bendrijai, jau kitą dieną, t. y. 2015-12-17 d. sudarė su atsakove LTL Kredito unija (toliau vadinama ir Unija) Kredito sutartį Nr. S0006375/15, kurios įvykdymo užtikrinimui 2015-12-22 d. Maksimaliąja sutartine hipoteka Nr. 20120150075050 įkeitė Unijos naudai visą Turtą, Hipotekos sandoryje įvertintą net 987 000,00 EUR suma.
3. Ieškovas prašo Teismo pripažinti Sutartį negaliojančia ab initio CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi CK 6.66 straipsnis numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Nurodė, kad Sutartimi buvo pažeisti Bendrijos kreditorių (ir pačios Bendrijos) teisėti interesai, dėl ko nagrinėjamu atveju konstatuotinas daugiau nei vienas iš CK 6.66 str. 1 d. numatytų kreditorių teisių pažeidimo atvejų. Pažymėjo, kad Bendrijos ir UAB „Villa Monis“ nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 str. 4 p. pagrindu. Nepaisant šiai situacijai taikytinos CK 6.67 str. numatytos nesąžiningumo prezumpcijos, tiek Bendrija, tiek UAB „Villa Monis“ negalėjo nežinoti, kad Turtas Sutartimi parduodamas už 5 kartus mažesnę kainą ir tokiu būdu yra pažeidžiami Bendrijos ir jos kreditorių interesai. CK 1.82 str. 1 d. nustato, jog sandoriai prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tie sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.
4. Nurodė, kad kasacinis teismas nuosekliai plėtoja vieningą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią sandoris, kilęs iš nuginčyto (niekinio) sandorio, yra niekinis pagal CK 1.80 str. 1 dalį, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Hipotekos sandoris, kilęs iš pripažintos negaliojančia ab initio Sutarties, taipogi yra ab initio niekinis. Pripažinus Sutartį negaliojančia ab initio, teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų neabejotinai gali ex officio konstatuoti, kad Hipotekos sutartis yra niekine kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (pagal CK 1.80 str. 1 d.), o Turtas nėra ir nebuvo įkeistas hipoteka Unijos naudai nuo Hipotekos sandorio sudarymo momento. Pažymėjo, kad LTL Kredito Unija, versdamasi kreditavimo veikla ir būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasidomėti Turto įsigijimo aplinkybėmis prieš Hipotekos sandorio sudarymą, todėl žinojo / turėjo žinoti, kad Sutartis gali būti nuginčyta dėl aukščiau išvardintų faktinių ir teisinių argumentų. Todėl Ieškovė daro išvadą, kad Unija taipogi yra nesąžininga.
Atsakovės LTL Kredito unija atsikirtimai
5. Atsakovė LTL Kredito unija prašė ieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu patenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 8040 pripažinimo negaliojančia, palikti galiojančia 2015-12-22 maksimaliąją sutartinę hipoteką Nr. 20120150075050; iš ieškovo bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga, kurios Ieškovė neįrodė - kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Tais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Antroji būtina acio Pauliana sąlyga, kurios neįrodė Ieškovė yra tai, jog trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį (LTL Kredito unija), buvo nesąžiningas. Šiuo atveju Ieškovė privalėjo neabejotinai įrodyti, jog atsakovė LTL Kredito unija sudarydama Kredito sutartį su atsakove UAB „Villa Monis“, kurio pagrindu LTL Kredito unija naudai buvo įkeistas UAB „Villa Monis“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo nesąžininga. Tačiau tokių įrodymų Ieškovas nepateikė.
7. Pripažinus Sutartį negaliojančia, Hipotekos sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu per se, jeigu nėra šio konkretaus sandorio negaliojimo pagrindų. LTL Kredito unija yra sąžininga hipotekos kreditorė, kurios interesai negali nukentėti dėl to, jog tarp Ieškovės ir atsakovės UAB „Villa Monis" kilo ginčas. LR CK 6.67 straipsnyje nurodyta sąlyga, kai atsakovų nesąžiningumas galėtų būti preziumuojamas, todėl Ieškovas privalėjo įrodyti savo teiginius, tačiau nustatytos prievolės neįvykdė - vadinasi, LTL Kredito unijos nesąžiningumas nėra įrodytas. Pažymėjo, kad ieškinys paremtas prielaidomis, o ne pagrįstais faktais. Atsakovė LTL Kredito unija būdama sąžininga, atidi bei rūpestinga tinkamai ir sąžiningai surinko dokumentus prieš išduodama paskolą bei sudarydama Hipotekos sandorį. Be to Žemės ūkio paskolų garantijų fondas suteikė garantiją ir neįžvelgė grėsmės suteikti paskolą UAB „Villa Monis“, kuri būtų užtikrinta įkeičiamu Nekilnojamuoju turtu.
8. Papildomai nurodė, kad ieškovas žinojo, jog turtas bus įkeičiamas Atsakovui LTL Kredito unijai, jis davė sutikimą tokio sandorio patvirtinimui, pats nurodė ankstesnio savo hipotekos kreditoriaus banko sąskaitą ir pareikalavo, jog į minėtą banko sąskaitą būtų pervestos piniginės lėšos. Ieškovas turėjo informaciją, jog hipotekos sandoris buvo registruotas, šias aplinkybes jis galėjo pasitikrinti viešajame registre ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškovo sutikimas dėl parduoto turto įkeitimo yra expressis verbis išreikštas ir pirkimo pardavimo sutarties 5.3 p. (b.t. I, b.l. 99) bei 7.1.1.2 p. (b.t. I, b.l. 101), kuriame nurodyta, jog: „Pardavėjas sutinka, kad Pirkėjas įkeistų nupirktus daiktus LTL Kredito unijai, tikslu gauti kreditą atsiskaityti pagal šią sutartį.“
9. Nurodė, kad šioje situacijoje pripažinus Sutartį niekine ir negaliojančia ab initio, pritaikius restituciją susiklostytų situacija, kai sąžininga hipotekos kreditorė, išdavus paskolą, kuri užtikrinta Hipoteka įkeistu turtu, ir atsižvelgiant į tai, kad UAB „Villa Monis“ galimai bus iškelta bankroto byla, LTL Kredito unija savo teises turėtų ginti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu vienareikšmiškai LTL Kredito unijos teisinė padėtis būtų nepagrįstai ir nesąžiningai apsunkinta.
Atsakovės UAB „Villa Monis“ atsikirtimai
10. Atsakovė UAB „Villa Monis“ prašė ieškinį atmesti; iš ieškovo bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė nurodė, kad pirminei actio Pauliana sąlygai, jeigu šis ieškinys yra pareikštas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms apginti, konstatuoti būtina nustatyti, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti įmonės bankroto bylos procese, egzistavo ir ginčijamo sandorio sudarymo momentu. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad Ieškovo kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri atsirado iki Sutarties sudarymo momento, t. y. iki 2015-11-23. Antroji būtina actio Pauliana sąlyga, kurios neįrodė Ieškovas, yra tai, kad skolininko (Ieškovo) sudarytas ir kreditorių ginčijamas sandoris (Sutartis) turi pažeisti kreditorių teises. Ieškovas neįrodė trečios sąlygos, kad skolininkas (Ieškovas) buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, bei ketvirtos sąlygos kad, trečiasis asmuo (Atsakovas Villa Monis), sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
12. Ieškovas savo ieškinyje remiasi CK 1.81 str. 1 d. ir 1.82 str. 1 d. teigdamas, kad Sutartis neva yra negaliojanti. Ieškovo dėstoma pozicija yra neteisinga, nes Sutartis neatitinka nei vieno iš minėtose teisės normose nurodytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju Ieškovas nenurodė nei Sutarties šalių siekto tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, nei Sutarties šalių ketinimo pasiekti šį tikslą. Sutarties šalių sudaryta Sutartis atitinka steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją ir neprieštarauja Sutarties šalių siekiamiems tikslams, įtvirtintiems steigiamuosiuose dokumentuose. Be to pažymėjo, kad Ieškovas nurodo, kad turtas buvo parduotas neva labai žema kaina. Atsakovė pažymi, kad būtent tokią kainą pasirinko ne pačios Sutarties šalys tačiau ji buvo nurodyta Ieškovo kreditoriaus. Tai patvirtina, kad Turtas parduotas už normalią, tuometinę rinkos situaciją atitinkančią kainą. Atsakovė Villa Monis sudarydama Sutartį elgėsi sąžiningai. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sutarties šalys elgėsi nesąžiningai.
Trečiųjų asmenų atsiliepimai
13. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, UAB ,,NIF Lietuva“, G. T., V. D. atsiliepimų nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II.Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties
14. Ieškovas teikia ieškinį ir įrodinėja, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos (CK 6.66 str.) pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ieškinys neturėtų būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 ir kt.).
15. Ieškovas įrodinėdamas, kad Sutartimi pažeistos Ieškovo kreditorių reikalavimo teisės ir ieškovo kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, pateikia tik Vilniaus apygardos teismo 2017-10-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-2406-340/2017 (t. y. Ieškovo bankroto byloje). Šia nutartimi teismas patvirtino Ieškovo kreditorių kreditorinius reikalavimus. Tačiau, nepaisant įrodinėjimo pareigos ir teismo siūlymo, ieškovas neįrodinėja faktinio nemokumo ir pradelstų finansinių įsipareigojimų Sutarties sudarymo laikotarpiu (2015-11-23).
16. Tais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).
17. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi Bendrijai iškėlė bankroto bylą, tačiau nutartimi Bendrijos nemokumas konstatuotas esant bankroto bylos iškėlimo situacijai.
18. Teismas sutinka su atsakovo LTL Kredito unija argumentais, kad ieškovas neįrodė, faktinio nemokumo Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Iš byloje pateikto turto arešto aktų registro (b.t. VIII, b.l. 80) matyti, kad bendrovei buvo registruoti areštai, tačiau atitinkamai šie areštai ir buvo išregistruoti (kaip pavyzdžiui, UAB „KRS“ registruotas 2010-04-15, išregistruotas 2010-06-02, VSDF registruotas 2013-03-14, išregistruotas 2014-04-01, kiti turto arešto aktai registruoti tik 2016 m., tai yra jau po Sutarties sudarymo). Ieškovas neteikė duomenų, kurie patvirtintų faktinį bendrovės nemokumą sandorio sudarymo dienai. Be to, pardavus turtą buvo atsiskaityta su tuometiniu TŪB „Energija” hipotekos kreditoriumi UAB „Nif Lietuva“. Ieškinyje nei vėlesniuose dokumentuose nėra nurodyta, kokių kreditorių interesai ir kokia apimtimi buvo pažeisti, nėra pateiktas kreditorių sąrašas atitinkamai sandorio sudarymo dienai. TŪB „Energija“ taip pat neįrodė ir galiojančios neabejotinos reikalavimo teisės į UAB „Villa Monis“, kuri galiotų sandorio sudarymo metų.
19. Ieškovo tvirtinimu, ginčijama Pirkimo – pardavimo sutartis pažeidė kreditorių interesus, nes Sutartimi nekilnojamasis turtas buvo perleistas mažesne kaina, nei turto rinkos vertė.
20. Pirkimo – pardavimo sutartimi TŪB „Energija“ už 234 512 Eur pardavė UAB „Villa Monis“ pastatus ir žemės sklypus, kurie buvo įkeisti hipotekos kreditoriui AS „Reverta“. Pirkėjas UAB „Villa Monis“ pinigus pervedė ne ieškovui, bet AS „Reverta“ atstovaujamai UAB „NIF Lietuva“. Tokiu būdu atsiskaitė su pirmumo teisę iš šio turto išieškoti turinčiu hipotekos kreditoriumi. Teismo vertinimu, ginčijama Pirkimo-pardavimo atitinka privalomo sudaryti sandorio požymius. LTL Kredito unija suteikė kreditą pirkėjui UAB „Villa Monis“ Pirkimo – pardavimo sutartimi nusatytos kainos apmokėjimui. Atsakovas Villa Monis logiškai tvirtino, kad turto pardavimo kainą nustatė ne ieškovas su atsakovu Villa Monis, tačiau būtent ieškovo kreditorius AS „Reverta“. Kokie kiti kreditoriai galėjo su tuo nesutikti, ieškovas nenurodo ir nepagrindžia. Parduodamas turtas buvo įkeistas ieškovo hipoteka kreditoriui AS „Reverta“, todėl panaikinus ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį ir taikant restituciją natūra, kaip to prašo ieškovas, gali būti spręstinas klausimas dėl hipotekos įsipareigojimo kreditoriui AS „Reverta“ atnaujinimo. Todėl negalima teigti, kad kreditorių interesai buvo pažeisti.
21. Be to, pagal ginčijamą 2015 m. lapkričio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartį dėl ginčo turto — (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto objektų, t.y. žemės sklypų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (b.t. I, b.l. 20—123), 4.1 p., Atsakovas LTL Kredito unija mokėjimus pagal minėtą sutartį atliko tiesiogiai ginčo turto hipotekos kreditoriui (Ieškovo kreditoriui) UAB „NIF Lietuva“ tokiu būdu siekiant padengti TŪB „ENERGIJA“ įsiskolinimą AS „Reverta“, kuri buvo atstovaujama UAB „NIF Lietuva“. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 p. numatė, kad: „Daiktų kainą, t.y. 234.512,00 Eur per 30 kalendorinių dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos į Pardavėjo atstovo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, siekiant padengti TŪB „Energija“ įsiskolinimą AS „Reverta“ atstovaujamos UAB „NIF Lietuva“, pagal 2013-11-11 Kreditavimo sutartį Nr. KS/276, mokėjimo paskirtyje nurodant: „kredito pagal 2003—11—11 kreditavimo sutartį Nr. KS/276 grąžinimui (kredito gavėjas — TŪB „ENERGIJA)“, perves LTL kredito unija, suteikdama kreditą Pirkėjui, po to, kai Pirkėjas įstatymų nustatyta tvarka įkeis nupirktus Daiktus LTL Kredito unijai. Pagrindas: 2015-11-18 UAB „NIF Lietuva“ raštas „Dėl įkeisto turto pardavimo“ Nr. 15/K/02—652 ir 2015-11-23 LTL Kredito unijos garantinis raštas Nr. V2—256.”. Atsakovas LTL Kredito unija įvykdė šį Pirkimo—pardavimo sutarties punktą ir pervedė UAB „NIF Lietuva“ sumą pagal 2015-11-23 Pirkimo—pardavimo sutartį, atliktus mokėjimus patvirtinantys mokėjimo nurodymai bei banko sąskaitos išrašai yra pateikti bylos medžiagoje (b.t. IV, b.l. 36-37). Iš to seka, jog net ir tuo atveju, jei Pirkimo—pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, sutartinės hipotekos sandoris turėtų būti paliktas galioti.
22. Ieškovas žinojo, jog turtas bus įkeičiamas atsakovui LTL Kredito unijai, jis davė sutikimą tokio sandorio patvirtinimui, pats nurodė ankstesnio savo hipotekos kreditoriaus banko sąskaitą ir pareikalavo, jog į minėtą banko sąskaitą būtų pervestos piniginės lėšos. Ieškovas turėjo informaciją, jog hipotekos sandoris buvo registruotas, šias aplinkybes jis galėjo pasitikrinti viešajame registre ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškovo sutikimas dėl parduoto turto įkeitimo yra expressis verbis išreikštas ir pirkimo pardavimo sutarties 5.3 p. (b.t. I, b.l. 99) bei 7.1.1.2 p. (b.t. I, b.l. 101), kuriame nurodyta, jog: „Pardavėjas sutinka, kad Pirkėjas įkeistų nupirktus daiktus LTL Kredito unijai, tikslu gauti kreditą atsiskaityti pagal šią sutartį.“
23. Ieškovas, manydamas, kad hipotekos sandoris pažeidžia jo teises, jis sudarytas valdymo organams netinkamai vykdant pareigas juridiniam asmeniui ir dėl to atsirado nuostolių, turi teisę reikšti valdymo organų nariams ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1418/2014).
24. Ieškovas taip pat be jokio pagrindo savo ieškinyje nurodė, kad kreditorių teisių pažeidimą turtą parduodant neproporcingai maža kaina tariamai įrodo ir tai, kad Atsakovai sudarydami Hipotekos sandorį parduotą ir įkeičiamą turtą įvertino 987 000 EUR. Teismo vertinimu, turto vertės nustatymas yra Hipotekos sandorio šalių susitarimo objektas ir šalys buvo visiškai laisvos turto vertę nustatyti didesnę arba mažesnę. Tai jokiu būdu negali reikšti, kad tokia nustatyta turto kaina turi būti lyginama su turto įsigijimo kaina ir vertinamas įsigijimo kainos pagrįstumas.
25. Kaip jau nurodyta aukščiau, tiek Ieškovo kreditoriaus AS „Reverta“ leidimas parduoti turtą, tiek Sutarties šalių sudaryta sutartis patvirtina, kad Turtas buvo parduotas už realią tokio turto vertę, kaip ji buvo vertinama sandorio metu. Vien tik aplinkybė, kad Turtas parduotas už galimai mažesnę nei vidutinę rinkos kainą nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad tokios Sutarties šalys yra nesąžiningos ir veikia neteisėtai.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vien faktas, jog tam tikros sutarties sąlygos yra palankesnės vienai šaliai, pavyzdžiui, daikto pirkimas mažesne negu rinkos kaina, dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti sutarti negaliojančia dėl jos prieštaravimo gerai moralei pagal CK 1.81 straipsni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
27. Sprendžiant klausimą dėl Turto pardavimo kainos labai svarbu tinkamai vertinti AS „Reverta“ leidimą parduoti turtą. Vadovaujantis Ieškovo dėstomais argumentais turėtų būti daroma išvada, kad AS „Reverta“ veikdama prieš savo interesus leido Ieškovui parduoti Turtą už 234 512 EUR. Ši aplinkybė neįrodyta. Tokia išvada būtu neteisinga, prieštaraujanti elementariems verslo ir logikos dėsniams, nes joks ūkio subjektas nepriima sprendimų, kurie yra akivaizdžiai jam nepalankūs, nors būtent tai nagrinėjamu atveju bando įrodyti Ieškovas, nors tai akivaizdžiai prieštarauja ne tik faktinėms aplinkybėms, bet ir verslo logikai.
28. Ginčo sutartimi turtas perduotas už 234.512,00 Eur. Ieškovas teigia, kad iki ginčo sutarties sudarymo bendrovė valdė 1.103.000 Eur vertės turtą (ką patvirtina 2015-08-17 Turto vertinimo ataskaita (b.t.9 b.l.4). Byloje yra ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, pagal kurią ginčo turto likvidacinė vertė yra 518.000 Eur ( b.t. VIII, b.l. 66). Dėl vertės taip pat vertintojas yra nurodęs atitinkamas pastabas: „- Žemės sklypų unikalus (duomenys neskelbtini) rinkos vertės paskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad yra sudaryta žemės sklypų naudojimosi schema, pagal kurią jie bus parduodami ir kur vidutinis sudalintų žemės sklypų plotas yra (duomenys neskelbtini) ha. - Žemės sklypo unilakus nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė paskaičiuota su sąlyga, kad žemės sklypas bus sudalintas pagal žemės sklypų naudojimosi schemą ir bus parduodamas išskirtinai kartu su Žemės sklypu, unikalus nr. (duomenys neskelbtini).“ Apklausta liudytoja specialistė LTL Kredito unija darbuotoja V. M. parodė, kad LTL Kredito unija, nustatydama įkeisto nekilnojamojo turto vertę, remiasi ir yra saistoma be kita ko ir Lietuvos Banko reikalavimų, o konkrečiu atveju Kredito unijų minimalių paskolų vertinimo reikalavimais (Lietuvos banko valdybos 2009 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 38 „Dėl Kredito unijų minimalių paskolų vertinimo reikalavimų patvirtinimo (Dėl Kredito unijų paskolų vertinimo taisyklių patvirtinimo)“ (Žin., 2009, Nr. 42-1652; 2013, Nr. 82-4147), aktuali akto redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu (nuo (duomenys neskelbtini)).20.5 p. yra numatyta, jog: „Skaičiuojant neapdraustąją paskolos dalį, pinigų srautams, gautiems realizavus užtikrinimo priemones, taikomi šie maksimalus turto vertės korekcijos koeficientai pagal atskiras turto rūšis: Žemės ūkio paskirties žemei, kai žemės neplanuojama naudoti Lietuvos Republikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti, įskatinat atvejus, kai vertinant žemės sklypą yra atsižvelgta į vertės pokyčius, kuriuos gali lemti žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo (kai šis keitimas jau yra inicijuotas ir tikėtina, kad bus sėkmingai įgyvendintas) aplinkybės, — 40proc.; kitos paskirties žemės sklypui — 50 proc” Dėl šios priežasties, net ir byloje esant turto vertinimui, LTL Kredito unija skaičiavo, jog yra užtikrinta tik 368.495,00 Eur suma (žemės sklypų vertės suma (duomenys neskelbtini) Eur X50 proc.), ir būtent dėl šios priežasties papildomai hipotekos sandoriui užtikrinti buvo įkeistas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) be to numatytas įrangos, įrengimų bei medžiagų įkeitimas, kadangi turto vertės neužteko kredito sumai užtikrinti pagal Lietuvos Banko reikalavimus. Atsakovas LTL Kredito unija pagrįstai nurodė, jog esant nurodytoms tokioms aplinkybėms, negalima teigti, jog turto vertė yra įrodyta (duomenys neskelbtini) Eur , kokią nurodo ieškovas. Juolab, kad 2018-09-20 vykstant varžytinėms dėl turto pirkimo už pradinę šio turto kainą, į šias varžytines neužsiregistravo nė vienas dalyvis (b.t. III, b.l. 194).
29. Be to, paties ieškovo pozicija dėl ginčo vertės yra itin prieštaringa, nors jis įrodinėja, kad viso turtinio komplekso Ginčo sutartimi turtas perduotas už 234.512,00 Eur. Ieškovas teigia, kad iki ginčo sutarties sudarymo bendrovė valdė 1.103.000 Eur vertės turtą (ką patvirtina 2015-08-17 Turto vertinimo ataskaita0. Byloje yra ieškovo pateikta minėta 2017 m. gegužės 31 d. turto vertinimo ataskaita, pagal kurią ginčo turto likvidacinė vertė yra 518.000 Eur. Tačiau ieškovas, įrodinėdamas atsakovo LTL Kredito unijos nesąžiningumą įrodinėja ir pateikė fotonuotraukas, kad pastatai daugelį metų nenaudojami ir tušti, jokia veikla nevyksta. dalis jų suniokota, teritorija neprižiūrima. Šios aplinkybės leidžia teismui susidaryti nuomonę, kad vienintelė ginčo turto panaudojimo galimybė yra žemės sklypų naudojimosi schemos, pagal kurią jie bus parduodami statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius. Tai lemtų dideles sąnaudas. Sklypų padalijimas neįgyvendintas. Teismo vertinimu, ieškovo užsakymu paruoštos ir pateiktos teismui turto vertinimo ataskaitos, kuriomis įrodinėjamas Pirkimo-pardavimo sutarties kainos nesąžiningumas, vertintinos kritiškai. Ieškovas neprašė skirti retrospektyvinės teismo ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti 2015 m. lapkričio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu, todėl neįrodė, kad turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą negu rinkos vertė.
30. Ieškovas įrodinėja, kad ginčo sutartis prieštarauja gerai moralei ir juridinio asmens teisnumui, todėl negalioja CK 1.81 str. 1 d. ir CK 1.82 str. 1 d. nustatytais pagrindais, nes ginčo turtas parduotas už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad neva vien tik parduodamo turto kaina, kuri anot ieškovo yra per maža, yra pakankamas šalių nesąžiningumo įrodymas. Teismo vertinimu, siekiant sutartis pripažinti niekinėmis pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nenurodė nei Sutarties šalių siekto tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, nei Sutarties šalių ketinimo pasiekti šį tikslą.
Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu
32. CK 4.206 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, išskyrus atvejus, kada įstatymas nustato, kad įkeitimo objektas gali būti įgytas įkaito davėjo nuosavybėn ateityje. Taigi, įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti tik įkeičiamo daikto savininkas, o teisės normos, nustatančios, jog daiktą įkeisti gali tik jo savininkas, yra imperatyvios. Jeigu turtą hipotekos sandoriu įkeičia ne turto savininkas, kaip įrodinėja ieškovas, tai toks sandoris yra niekinis dėl subjekto ydingumo.
33. Atmetus reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015-11-23 d. Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 8040 atmetamas išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015-12-22 maksimaliosios sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrintas 2015-12-17 Kredito sutarties Nr. S0006375 vykdymas. Pagal Kredito sutartį buvo suteiktas ir kreditas šiai dienai nėra grąžintas, dėl ko nėra pagrindo naikinti hipoteką, kuri buvo įregistruota laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. LTL Kredito unija 2015 m. gruodžio 17 d. Kredito sutarties Nr. S0006375/15 pagrindu suteikė UAB „Villa Monis“ kreditą. Iš byloje esančių duomenų matome, jog 2018-05-17 negrąžinta kredito suma (įskaitant palūkanas, netesybas) sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Atsižvelgiant į tai, jog sutartine hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, nėra jokio pagrindo naikinti sutartinę hipoteką, kadangi tokiu būdu būtų pažeistos LTL Kredito unijos teisės ir teisėti interesai.
34. Vien pirkimo pardavimo sandorio nuginčijimas būtų pagrindas naikinti hipoteką, kuri teisėtai įregistruota sandorio galiojimo metu, tai turėtų ženklias neigiamas pasekmes civilinių teisių santykių stabilumui, finansų įstaigų veiklos stabilumui ir patikimumui, paneigtų hipotekos esmę (hipotekos glaudų ryšį su daiktu), hipotekos sandorio šalių teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A—1418/2014).
35. Tačiau teismas atskirai pasisako ir dėl atsakovo LTL Kredito unijos sąžiningumo. Ieškovas įrodinėja, kad LTL Kredito unija nėra sąžiningas hipotekos kreditorius, todėl jai netaikoma CK 4.197 str. 6 d. nuostata, pagal kurią sąžiningo kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai ipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Ieškovas neįrodinėja, jog sudarytas hipotekos sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, be to, nepaneigta, kad LTL Kredito unija yra sąžininga hipotekos kreditorė, todėl nepriklausimai nuo to, ar pagrindinis pirkimo-pardavimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, hipotekos sandoris lieka galiojančiu. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo LTL Kredito unija nesąžiningumą, revizuoja kredito suteikimo procedūras, reglamentuojamas LTL Kredito unijos pateiktą Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkoje (b.t. II, b. 120). Teismas sutinka, kad nurodyta tvarka yra vidinis LTL Kredito unijos dokumentas, kuris yra taikomas kredito unijos darbuotojams, o ne tretiesiems subjektams, kurie nėra susiję su LTL Kredito unija pavaldumo santykiais. Minėtos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 3 p. įtvirtina, jog teikdami paskolas, unijos darbuotojai vadovaujasi šia tvarka bei Kredito rizikos valdymo politika, veiklos ir rizikos valdymo strategija ir atsako už jų įgyvendinimą. Todėl net ir esant kokių nors šios tvarkos pažeidimų tai galėtų būti laikoma darbuotojų atsakomybe ir pagrindu jiems taikyti drausminę atsakomybe, tačiau ne pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu.
36. Nustatyta, kad pateikus prašymą paskolai gauti (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 2) bei atlikus tolimesnius reikiamus veiksmus, 2015 m. gruodžio 17 d. Kredito sutarties Nr. S0006375/15 (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 3) pagrindu Atsakovui UAB „Villa Monis“ buvo suteiktas kreditas, iš kurio (duomenys neskelbtini) Eur buvo skirta pastatams ir įrangai įsigyti (iš kurių pagal paraišką išskirta pastatams 110.300,00 Eur, 110.000,00 įrangai), 100.300,00 Eur, skirta žemei įsigyti bei 63.400,00 skirta žaliavoms, medžiagoms ir prekėms (trumpalaikiam turtui įsigyti) (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 4). Bendra žemei ir pastatams — 43 nekilnojamojo turto objektams įsigyti skirta piniginių lėšų suma sudarė 210.600,00 Eur (LTL Kredito unija pervedė tiesiogiai UAB „NIF Lietuva“ 211.060,80 Eur sumą, tuo tarpu 10 procentų nuo įsigijamo turto kainos pervedė tiesiogiai UAB „Villa monis“.)
37. 2015 m. lapkričio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutarties (toliau — Pirkimo-pardavimo sutartis) dėl ginčo turto — nekilnojamojo turto objektų, t.y. žemės sklypų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (b.t. I, b.l. 20-123), 4.1 p., Atsakovas LTL Kredito unija mokėjimus pagal minėtą sutartį atliko tiesiogiai ginčo turto hipotekos kreditoriui (Ieškovo kreditoriui) UAB „NIF Lietuva“ tokiu būdu siekiant padengti TŪB „ENERGIJA“ įsiskolinimą AS „Reverta“, kuri buvo atstovaujama UAB „NIF Lietuva“. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 p. numatė, kad: „Daiktų kainą, t.y. 234.512,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus dvylika eurų ir 00 ct) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos į Pardavėjo atstovo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, siekiant padengti TŪB „Energija“ įsiskolinimą AS „Reverta“ atstovaujamos UAB „NIF Lietuva“, pagal 2013-11-11 Kreditavimo sutartį Nr. KS/276, mokėjimo paskirtyje nurodant: „kredito pagal 2003-11-11 kreditavimo sutartį Nr. KS/276 grąžinimui (kredito gavėjas — TŪB „ENERGIJA)“, perves LTL kredito unija, suteikdama kreditą Pirkėjui, po to, kai Pirkėjas įstatymų nustatyta tvarka įkeis nupirktus Daiktus LTL Kredito unijai. Pagrindas: 2015—11—18 UAB „NIF Lietuva“ raštas „Dėl įkeisto turto pardavimo“ Nr. 15/K/02—652 ir 2015—11—23 LTL Kredito unijos garantinis raštas Nr. V2—256.” Kaip matyti iš byloje esančių paskolos išmokėjimo duomenų, LTL Kredito unija pervedė tiesiogiai UAB „NIF Lietuva“ 211.060,80 Eur sumą, tuo tarpu 10 procentų nuo įsigijamo turto kainos pervedė tiesiogiai UAB „Villa monis“ (2015-12-31 bei 2016-01-27 mokėjimo nurodymai, Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 8, Kredito sutarties Specialiosios dalies 10.4 p.).
38. Kredito grąžinimas buvo be kita ko užtikrintas ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo 70 (septyniasdešimt) procentų dydžio skaičiuojant nuo neatgautos paskolos sumos, garantija (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 6). Esant tokiai situacijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o konkrečiai tuo metu galiojusiomis Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimu Nr. 202 patvirtintomis Kredito unijų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisyklėmis (Žin., 2008, Nr. 147-5937) (Priedas Nr. 7) 4.6 p.: Apskaičiuojant paskolos sumą neįtraukiama: paskolos, užtikrintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko, kitų Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių ir centrinių bankų laidavimais ir garantijomis. Jeigu paskola užtikrinama garantija arba laidavimu tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos garantija arba laidavimu, skirtumas įtraukiamas apskaičiuojant paskolos sumą.” Atsižvelgiant į tai, Kredito sutarties pagrindu suteiktina 384.000,00 Eur dydžio kredito suma, atitinkamai sumažinama 70 procentų (384.000,00 Eur — 70 % = 115.200,00 Eur). Ši suma neviršijo maksimalios galimos suteikti 144.800,00 Eur kredito sumos.
39. Kaip matyti iš pateikto 2018 m. gruodžio 11 d. Įrengimų, žaliavų, medžiagų, nupirktų už kredito lėšas, aprašo (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 4), bendra įrengimams įsigyti panaudota kredito suma sudarė 109.800,00 Eur, o bendra medžiagos įsigyti panaudota suma sudarė 63.139,00 Eur. Kiekvieną kartą UAB „Villa Monis“ direktorius pateikdavo prašymus kredito išmokėjimui tiek įrangai, tiek ir žaliavoms, kartu pateikdamas įrodymus apie tai, jog nuosavomis lėšomis sumokėjo 10 % dydžio avansą (Kredito sutarties Specialiosios dalies 10.4 p), taip pat pateikdavo sąskaitą faktūrą bei pirkimo pardavimo sutartis dėl prekių įsigijimo, pirkimo-pardavimo sutartyse matyti, kad nuosavybės teisė pereina nuo visos kainos sumokėjimo, todėl manytina, jog papildomi turto priėmimo-perdavimo aktai nebuvo reikalingi, priešingai nei mano Ieškovas. Be to, įsigyta produkcija bei žaliavos atsispindėdavo ir bendrovės finansiniuose dokumentuose, t.y. finansinėje atskaitomybėje (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 16).
40. Nors ieškovas teigia, jog buvo suteiktas kreditas ir kitam žemės sklypui (unikalus (duomenys neskelbtini)) įsigyti už 100.000,00 Eur (b.t. VI, b.l. 78) kuris neva nebuvo išmokėtas, tačiau byloje nėra nei vieno dokumento ir/ar kito įrodymo, kuris šią aplinkybę galėtų patvirtinti, todėl toks argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi tiek iš Kredito sutarties, tiek iš byloje esančių LTL Kredito unijos valdybos sprendimų, tiek iš paties UAB „Villa Monis“ akcininko sprendimo, juose konkrečiai numatyta, kokiems objektams yra suteikiamas kreditas ir kokių objektų hipoteka yra nustatoma.
41. Ieškovas kelia klausimą dėl verslo plano tinkamumo bei šio verslo plano vykdymo, tačiau kredito suteikimo sąlygos yra detalizuotos ne verslo plane, bet Kredito sutartyje, dar daugiau vertinant Atsakovo UAB „Villa Monis“ finansinę padėtį buvo surinkta visa reikalinga informacija kreditavimo sprendimui juridiniam asmeniui priimti, įvertinta kliento finansinė būklė, jo grupė, jo finansinė būklė (Konfidencialia pripažintos informacijos 2 Priedas, 6 Priedas (paraiška dėl garantijos suteikimo kreditų gavėjams), 15 priedas), o kliento veiklos pobūdis detaliai apibūdintas 2015 m. rugsėjo 8 d. paskolos teikime UAB „Villa Monis“ (Konfidencialia pripažintos informacijos 15 priedas). Byloje buvo pateiktas ir Turto draudimas (b.t. II, b.l. 180), Pelno/ nuostolių prognozės (b.t. III, b.l. 16), UAB „Vila Monis” balansas bei pelno/nuostolių ataskaitos (b.t. III, b.l. 16, Konfidencialios informacijos Priedas Nr. 2). Be to, byloje yra pateiktas 2019-03-26 Vilniaus miesto 4- ojo notarų biuro raštas, kuriame yra nurodyta, jog sudarant hipotekos sandorį buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, įskaitant ir akcininko sprendimo įkeisti turtą originalas (b.t. IX, b.l. 193-197). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, visiškai nepagrįstais laikome argumentus, susijusius su tuo, jog neva suteikiant kreditą nebuvo laikytąsi LTL Kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos ir/ar, kad paskolos byloje nebuvo akcininko sprendimo įkeisti turtą originalo, kadangi, kaip 2019-0322 vykusio posėdžio metu parodė liudytoja V. M., visi reikalingi dokumentai buvo gauti, o akcininko sprendimo įkeisti turtą originalas yra teikiamas notarui.
42. Ieškovas Unijos nesąžiningumą įrodinėja ir kvestionuotas verslo plano tinkamumą bei nurodo, kad UAB „Villa Monis“ neva neturėjo finansinių galimybių grąžinti kreditą. Kaip nustayta iš byloje esančios konfidencialios bylos medžiagos (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 15) verslo plane ir teikiant papildomus paaiškinimus apie UAB „Villa Monis“ ketinamo vystyti projekto pristatymą buvo nurodyta, jog yra numatytas dalies turto pardavimas siekiant papildyti UAB „Villa Monis“ apyvartines lėšas, buvo detalizuotos ketinamos įsigyti medžiagos ir įranga, be to, buvo numatyta, kad kai kuriuos pastatus galima nuomoti ir neinvestavus papildomų piniginių lėšų. Kaip nurodė atsakovas, verslo plane numatyti piniginiai srautai teikiant teikimą dėl paskolos buvo „paslinkti metais į priekį“ ir 2015 m. pajamos buvo vertinamos kaip ketinamos gauti 2016 m (t.y. verslo plane numatytos 2015 m. pajamos 162.690,00 Eur buvo perkeltos kaip gautinos pajamos 2016 m. ir tai matyti iš Informacijos kreditavimo sprendimui juridiniam asmeniui priimti su priedais (Konfidencialia pripažintos informacijos 15 priedas). Kaip nurodė atsakovė, LTL Kredito unija priimdama sprendimą suteikti kreditą UAB „Villa Monis“ vertino ne tik verslo planą, o galiojantys teisės aktai nenumato imperatyvių reikalavimų nei verslo planui nei jo struktūrai. Visi pateikti dokumentai buvo vertinami ne tik LTL Kredito unijos, bet ir Žemės ūkio paskolų garantinio fondo, kuris priėmė sprendimą suteikti garantiją šiai paskolai, kaip atitinkančiai visus keliamus reikalavimus (Konfidencialia pripažintos informacijos 9 Priedas). Kredito sutarties (Konfidencialia pripažintos informacijos Priedas Nr. 3) 2.2.2. p. buvo numatytas kredito grąžinimo atidėjimas — 12 mėnesių, dėl ko pirmuosius 12 mėnesių turėjo būti mokamos tik palūkanos, atitinkamai tai reikalavo mažesnių piniginių lėšų srautų.
43. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovas nepagrįstai išplečia savo ieškinio ribas analizuodamas aplinkybes, kaip santykiai tarp atsakovų klostėsi jau po kredito išdavimo, kadangi pagal jo pareikštą reikalavimą ir ieškinyje suformuluotas aplinkybes, jis prašo pripažinti sutartinės hipotekos sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2014).
44. Atsakovas LTL Kredito unija patyrė 3330 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų, nes išlaidos patirtos vykdant bankroto administravimo procedūrą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti visiškai. Priteisti atsakovui LTL Kredito unija iš ieškovo bankrutuojančios TŪB „Energija“ 3330 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškant iš ieškovo bankrutuojančios TŪB „Energija“ bankroto administravimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Ignotas