Civilinė byla Nr. e2A-471-894/2026
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01594-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.21.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Dainos Lisaitės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusada Plius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. L..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. G. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jusada Plius“ (toliau – atsakovė) 33 170 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė iš Jungtinių Amerikos Valstijų atgabentas, defektų turintis automobilis BMW 530e, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė). Po remonto ieškovas planavo atlikti transporto priemonės ekspertizę ir ją įregistruoti Lietuvoje, todėl kėbulo remonto darbams automobilis buvo perduotas meistrui, o vėliau dažymo darbams – atsakovei. Su atsakovės atstovu buvo suderintos darbų apimtys, kaina ir sąlygos, taip pat sutarta, kad automobilis bus dažomas atsakovės dirbtuvėse Lentvaryje, į kurias transporto priemonė buvo pristatyta ieškovo pavedimu. Šalys buvo sutarusios, kad dažymo darbai bus atlikti iki 2019 m. rugsėjo 16 d., tačiau dieną prieš tai, 2019 m. rugsėjo 15 d., atsakovės dirbtuvėse kilo gaisras, kurio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, grindžiami žodine sutartimi, todėl atsakovė turėjo pareigą tinkamai įvykdyti darbus ir išsaugoti jai patikėtą turtą. Šios pareigos atsakovė neįvykdė, nes neužtikrino transporto priemonės saugumo iki darbų pabaigos. Ieškovas už automobilio įsigijimą buvo sumokėjęs 2 300 Eur, tačiau suremontuoto automobilio rinkos vertė būtų siekusi 33 170 Eur. Todėl ieškovas patyrė ne tik tiesioginę žalą, bet ir netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, kurios sudaro 30 870 Eur, t. y. skirtumą tarp įsigijimo kainos ir planuotos rinkos vertės. Ieškovas pagrįstai tikėjosi po remonto automobilį eksploatuoti iki dvejų metų ir vėliau jį parduoti, taip gaudamas ekonominę naudą, tačiau dėl atsakovės veiksmų ši galimybė buvo prarasta.
3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė pripažino esmines bylos aplinkybes, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis dėl transporto priemonės perdažymo, automobilis gaisro metu buvo atsakovės dirbtuvėse ir sudegė, ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o atsakomybė dėl įvykio tenka atsakovei. Atsakovė sutiko atlyginti ieškovui tiesioginius nuostolius – 2 300 Eur, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad patyrė negautas pajamas, nes nepateikė duomenų, jog transporto priemonę įsigijo vykdydamas ar planuodamas vykdyti komercinę veiklą, kuri dėl gaisro nutrūko. Priešingai, pats ieškovas nurodė, kad automobilis buvo įsigytas asmeniniam naudojimui, tik su galimybe ateityje jį parduoti. Tokia aplinkybė, atsakovės vertinimu, paneigia negautų pajamų buvimą, nes planuojamas pardavimas nėra susijęs su konkrečia, tęstine ar organizuota pajamų gavimo veikla. Atsakovė nurodė, kad negautos pajamos turi būti realios, pagrįstos ir neišvengiamos, o ne tik hipotetinės ar tikėtinos. Šiuo atveju ieškovo nurodomos būsimos pajamos grindžiamos vien prielaidomis: nėra aišku, ar ir kada transporto priemonė būtų buvusi parduota, kokia būtų buvusi jos rinkos vertė tuo metu, ar per naudojimo laikotarpį ji nebūtų papildomai nusidėvėjusi, apgadinta ar net prarasta dėl kitų aplinkybių. Atsakovės vertinimu, tokie neapibrėžti ir nuo daugelio veiksnių priklausantys ateities scenarijai negali būti laikomi negautomis pajamomis. Atsakovė padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atlyginti 30 870 Eur dydžio negautas pajamas yra nepagrįstas, nes neatitinka teisinių kriterijų, taikomų netiesioginių nuostolių įrodinėjimui, ir prašė šią ieškinio dalį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 2 300 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 300 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2024 m. birželio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovei 1 862,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė; atmetė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalaujamą priteisti 33 170 Eur žalos atlyginimą sudaro 2 300 Eur tiesioginiai nuostoliai (automobilio įsigijimo kaina) ir 30 870 Eur negautos pajamos. Atsakovė pripažino pareigą atlyginti tik tiesioginius nuostolius, o likusią reikalavimo dalį ginčijo kaip nepagrįstą.
6. Vertindamas negautų pajamų reikalavimą, teismas rėmėsi civilinės atsakomybės taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika, pagal kurias negautos pajamos turi būti realios, pagrįstos ir neišvengiamos, o ne tik hipotetinės. Teismas konstatavo, kad ieškovas šių sąlygų neįrodė. Ieškovas nepateikė duomenų, kad verčiasi automobilių perpardavimu ar anksčiau būtų gavęs pajamas iš analogiškos veiklos, taip pat neįrodė, kad ginčo automobilis buvo įsigytas komerciniais tikslais. Priešingai, pats ieškovas nurodė, jog transporto priemonė buvo skirta asmeniniam naudojimui, tik su galimybe ateityje ją parduoti, todėl tokios būsimos pajamos laikytinos tik tikėtinomis.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodyta planuojama „remonto–eksploatavimo–pardavimo“ schema nėra pakankamai apibrėžta ir neišvengiama. Nebuvo aišku, kada automobilis būtų buvęs parduotas, kokia būtų buvusi jo vertė tuo metu, ar jis nebūtų papildomai nusidėvėjęs, sugadintas ar net prarastas. Tokios aplinkybės rodo, kad galimos pajamos priklausė nuo daugelio neapibrėžtų veiksnių, todėl negali būti laikomos negautomis pajamomis teisės prasme.
8. Papildomai teismas įvertino, kad ieškovas negautas pajamas grindė VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie 2019 m. rugsėjo mėnesio vidutinę automobilio rinkos vertę. Tačiau ši data sutampa su žalos atsiradimo momentu, o ne su galimu būsimo pardavimo laiku. Todėl net ir pripažinus negautų pajamų galimybę, tokie duomenys negalėtų pagrįsti jų dydžio, nes neatskleidžia vertės tuo metu, kada automobilis realiai galėjo būti parduotas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti duomenis apie analogiškų automobilių vertę vėlesniu laikotarpiu, tačiau to nepadarė.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas užsiminė apie papildomas investicijas į automobilį ir pateikė tam tikrus duomenis apie dalių kainas, jis nepatikslino ieškinio reikalavimų ir neprašė šių išlaidų priteisti, todėl šis klausimas nebuvo nagrinėjamas.
10. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui 2 300 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, o reikalavimą dėl 30 870 Eur negautų pajamų atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
11. Teismas nusprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
12. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad buvo patenkinta apie 7 proc. visų ieškinio reikalavimų. Dėl šios priežasties ieškovui teismas priteisė tik proporcinga jo patirtų išlaidų dalį – 157,22 Eur iš bendros prašytos 2 246 Eur sumos. Atsakovė prašė 2 020 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad didžioji dalis ieškinio buvo atmesta, atsakovė laikytina iš esmės laimėjusia bylą, todėl jos naudai taip pat priteistinos išlaidos. Po priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pritaikymo, iš ieškovo atsakovei teismas priteisė 1 862,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,93 Eur) nesiekia minimalios priteistinos sumos (8 Eur), todėl ši suma valstybei nepriteistina.
13. Teismas netenkino ieškovo prašymo skirti atsakovei 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų vilkinusi procesą, teikusi nepagrįstus prašymus ar kitaip veikusi prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad atsakovė, gavusi aktualią informaciją, iš esmės ją pripažino ir bendradarbiavo procese.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų atmetimo panaikinti ir minėtoje dalyje priimti naują sprendimą, jį išdėstant taip: „priteisti ieškovui iš 30 870 Eur nuostolių sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 30 870 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2024 m. birželio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmos instancijos teisme; likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą“; prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovo patirtas apeliacijos procese. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl žalos nustatymo ir jos dydžio. Žala gali apimti tiek turto praradimą, tiek patirtas išlaidas, tiek negautas pajamas, o konkrečiu atveju ji turi būti vertinama kaip viso suremontuoto automobilio, paruošto eksploatacijai, praradimas, o ne tik jo įsigijimo kaina. Automobilis buvo pilnai suremontuotas ir paruoštas naudojimui, todėl jo vertė buvo gerokai didesnė nei 2 300 Eur įsigijimo kaina, apėmusi ir papildomas investicijas į remontą, detales bei darbą. Dėl to gaisro metu buvo sunaikintas ne defektinis automobilis, o jau atstatytas turtas. Automobilio vertei pagrįsti remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė 2019 m. rugsėjį buvo 33 170 Eur. Šie duomenys yra objektyvūs ir nebuvo paneigti kitais įrodymais, todėl turėjo būti laikomi pakankamu žalos dydžio įrodymu. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis šia pažyma, taip netinkamai nustatė žalos dydį.
1.2. Teismo pozicija, kad ieškovo teisė gauti pajamas turi būti siejama išimtinai su konkrečiai apibrėžta perpardavimo veikla, nepagrįstai siaurina CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymą, nes įstatymas tokio ribojimo nenustato. Byloje yra duomenų, kad ieškovas anksčiau yra pardavęs transporto priemonę ir gavęs pajamų (pvz., BMW 535i pardavimas), kas patvirtina realią jo veiklos praktiką ir tikėtiną pajamų gavimą. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
1.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad automobilio įsigijimas asmeniniam naudojimui riboja galimybę jį vėliau realizuoti ir gauti pajamas. Pagal CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisė apima savininko teisę valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, įskaitant jo perleidimą. Byloje nenustatyta jokių CK 4.39 straipsnyje numatytų nuosavybės teisės ribojimo pagrindų, todėl ieškovo teisė laisvai disponuoti automobiliu išliko visa apimtimi. Vien tai, kad automobilis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams, nepanaikina teisės jį bet kada parduoti.
1.4. Teismas nepagrįstai netaikė visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Bylos metu nenustatyta jokių įstatyminių išimčių, leidžiančių šio principo netaikyti ar mažinti priteistiną sumą pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį. Teismo išvada, kad galėjo egzistuoti hipotetinė ieškovo kaltė dėl galimo turto praradimo ar draudimo nebuvimo, yra paremta prielaidomis ir nepatvirtinta jokiais bylos įrodymais. Nei atsakovė, nei kiti proceso dalyviai tokių aplinkybių neįrodinėjo.
1.5. Teismas nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų, netinkamai taikydamas CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojusias teismo sprendimo priėmimo dieną, tačiau ši taisyklė turi išimtį – kai tai sukeltų nepagrįstą praturtėjimą arba nevisišką žalos atlyginimą. Tokiu atveju turi būti taikomos kainos žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo momentu. Ši taisyklė yra nuosekliai suformuota kasacinėje praktikoje (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-302/2010; 2011 m. lapkričio 14 nutartis Nr. 3K-3-426/2011).
1.6. Teismas šių išaiškinimų netaikė, nors byloje buvo pateikti duomenys, leidžiantys nustatyti realią automobilio vertę žalos atsiradimo momentu – VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė – 33 170 Eur. Šis dokumentas atitinka rinkos vertės kriterijų pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, todėl laikytinas tinkamu žalos dydžio nustatymo įrodymu. Ieškovas sumažino pradinį reikalavimą nuo 40 000 Eur iki 33 170 Eur, remdamasis objektyviais rinkos duomenimis, taip eliminuodamas nepagrįsto praturtėjimo riziką. VšĮ „Emprekis“ pažyma buvo pripažinta reikšminga ir paties teismo, tačiau jos įrodomoji reikšmė buvo nepagrįstai paneigta, nesant priešingų įrodymų. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų nurodytą automobilio vertę.
1.7. Teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-673-981/2025, kurioje analogiško gaisro byloje pripažinta, kad žalos dydis gali būti nustatomas pagal rinkos vertės nustatymo ataskaitas, o įrodinėjimo pareiga dėl jų paneigimo tenka atsakovui. Teismas nevertindamas nurodytos nutarties ir nesilaikydamas suformuotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, neteisėtai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti daugiau, nei reikalauja teisės aktai.
1.8. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 5 dalį, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikos. Teismas rėmėsi prielaidomis ir selektyviu įrodymų vertinimu, neatitinkančiu byloje esančių duomenų viseto, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos dydžio, naikintina.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, atsakovės turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime atsakovė nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo buvo grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais apie ketinimą ateityje parduoti automobilį, nepateikiant pakankamų ir konkrečių įrodymų, patvirtinančių realų tokių pajamų gavimo tikėtinumą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ši žalos dalis nėra įrodyta, ir, neperžengdamas ieškinio ribų, priteisė tik tiesioginius nuostolius.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės keičia savo poziciją ir jau teigia, kad buvo sunaikintas ne 2 300 Eur vertės automobilis su defektais, o pilnai (ar iš esmės) suremontuotas automobilis, į kurį buvo investuotos papildomos lėšos ir darbas, todėl jo vertė buvo gerokai didesnė. Tokiu būdu žala kildinama nebe iš negautų pajamų, o iš esą sunaikinto didesnės vertės turto.
2.3. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje ar kituose procesiniuose dokumentuose, nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir nebuvo atsakovės ginčijamos, nes ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti.
2.4. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Be to, teismo teisė kvalifikuoti teisinius santykius nesuteikia teisės keisti ieškinio faktinio pagrindo ar peržengti pareikštų reikalavimų ribų. Apeliantas apeliacine tvarka siekia iš esmės pakeisti savo ieškinio faktinį pagrindą ir kitaip pagrįsti tą patį reikalavimą, kas yra procesiškai neleistina.
2.5. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų, o apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti. Negautos pajamos turi būti realios, pagrįstos ir neišvengiamos, o ne hipotetinės ar tik tikėtinos. Apeliantas tokių aplinkybių neįrodė. Jis nepateikė duomenų, kad vertėsi automobilių perpardavimu ar kita sisteminga veikla, nukreipta į pelno gavimą, taip pat neįrodė, kad anksčiau būtų gavęs pajamas iš analogiškų sandorių. Vien deklaruojamas ketinimas ateityje parduoti automobilį negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti negautas pajamas.
2.6. Nepagrįsti argumentai dėl nuosavybės teisės pažeidimo bei visiško nuostolių atlyginimo principo netaikymo. Teismas šių teisių neapribojo – priešingai, priteisė įrodytus tiesioginius nuostolius. Visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas tik įrodytiems nuostoliams, todėl negali būti taikomas hipotetinėms, neįrodytoms pajamoms.
2.7. Teismas ne tik nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bet ją tinkamai taikė, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes ir apelianto pasirinktą žalos įrodinėjimo būdą. Apeliantas ieškinyje nesiejo žalos su sudegusio automobilio vidutine rinkos verte. Priešingai, didžiąją dalį reikalaujamos sumos jis grindė kaip negautas pajamas, kurių dydį bandė pagrįsti VšĮ „Emprekis“ pažyma apie automobilio vertę 2019 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pats nurodė pajamas planavęs gauti tik neapibrėžtoje ateityje (po remonto, eksploatacijos ir tik vėliau pardavimo), teismas pagrįstai pripažino šį įrodymą netinkamu ir neatitinkančiu negautų pajamų įrodinėjimo standartų.
2.8. Apeliantas nepagrįstai remiasi kitos bylos (Vilniaus apygardos teismo) išaiškinimais, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje byloje buvo vertinama Lietuvoje registruota, techniškai tvarkinga ir eisme dalyvaujanti transporto priemonė, o žalos dydis buvo įrodinėjamas kitokiu būdu. Šioje byloje apeliantas pasirinko kitą žalos pagrindimo modelį, kurio neįrodė.
2.9. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, teisės normų aiškinimas ir taikymas visada priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Teismų precedentai negali būti taikomi mechaniškai, kai bylos nėra iš esmės panašios. Priešingu atveju būtų netinkamai taikoma tiek teisė, tiek pati precedentų doktrina.
2.10. Apeliantas neįrodė, kad teismas būtų pažeidęs CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas įvertino visus reikšmingus įrodymus ir jų visetą, o apeliantas iš esmės tik siekia, kad tie patys įrodymai būtų įvertinti kitaip ir būtų padarytos jam palankesnės faktinės išvados.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 30 870 Eur žalos (negautų pajamų) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „Brokera“ sumokėjo 2 300 Eur už 2018 m. pagamintą transporto priemonę su defektais „BMW 530E“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), pagal pardavėjo Crownie Limited ir prekybos tarpininko UAB „Brokera“ 2019 m. rugsėjo 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 19BRK0352/1. Atsakovas ieškovui 2019 m. rugsėjo 2 d. išrašė paraišką-sutartį už dažymo paslaugas 900 Eur sumai. 2019 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Jusada Plius“, teikusiai automobilių kėbulo tvarkymo ir dažymo paslaugas, priklausančioje teritorijoje, įvykusio gaisro metu sudegė 2 (du) angarai, dalis serviso ir pavėsinė, angarų viduje sudegė 4 (keturi) automobiliai ir detalės, išorėje apdegė 6 (šeši) automobiliai, tarp jų ir ieškovui priklausęs automobilis „BMW 530E“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities VPK Trakų PK 2019 m. rugsėjo 23 d. dėl įvykusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850-19 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Ieškovas 2020 m. kovo 13 d. pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu su 40 000 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimu. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850-19 buvo nutrauktas konstatavus, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas aukštesniojo prokuroro buvo panaikintas, tačiau atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40850-19 veiksmus, Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 4 d. nutarimu jis buvo nutrauktas (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40850-19 medžiagos duomenys, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvados duomenys).
Dėl apeliacinio skundo
19. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl žalos nustatymo ir jos dydžio. Žala gali apimti tiek turto praradimą, tiek patirtas išlaidas, tiek negautas pajamas, o konkrečiu atveju ji turi būti vertinama kaip viso suremontuoto automobilio, paruošto eksploatacijai, praradimas, o ne tik jo įsigijimo kaina. Automobilis buvo pilnai suremontuotas ir paruoštas naudojimui, todėl jo vertė buvo gerokai didesnė nei 2 300 Eur įsigijimo kaina, apėmusi ir papildomas investicijas į remontą, detales bei darbą. Dėl to gaisro metu buvo sunaikintas ne defektinis automobilis, o jau atstatytas turtas. Automobilio vertei pagrįsti remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė 2019 m. rugsėjį buvo 33 170 Eur. Šie duomenys yra objektyvūs ir nebuvo paneigti kitais įrodymais, todėl turėjo būti laikomi pakankamu žalos dydžio įrodymu. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis šia pažyma, taip netinkamai nustatė žalos dydį. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.
21. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir ieškinio (priešieškinio) dalykas, taip pat atsakovo (ieškovo) pateikti atsikirtimai į ieškinį (priešieškinį). Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas žalos dydį įrodinėjo kaip jo patirtus tiesioginius nuostolius (2 300 Eur išlaidas automobiliui su defektais įsigyti) bei netiesioginius nuostolius, t. y. jo negautas pardavimo pajamas, kurių dydį įrodinėjo VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjį lengvojo automobilio BMV 530E, kurio gamybos periodas 2018 metai, kaina su PVM 33 170 Eur (1 t., b. l. 7). Ieškovas įrodinėjo, kad jo negautas pajamas sudaro 30 870 Eur (33 170-2 300).
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai pasirinko savo teisių gynimo būdą – be tiesioginių nuostolių (turto įsigijimo išlaidų) reikalauti ir negautų pajamų. Atsižvelgdamas į šį pasirinktą teisių gynybos būdą ieškovas įrodinėjo atitinkamas aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas), kurios reikšmingos jo suformuluotam reikalavimui ir teisių gynimo būdui (ieškinio dalykas). Atsakovas atitinkamai gynėsi nuo šių argumentų, ginčydamas ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl netiesioginių nuostolių.
24. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas, kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog ieškovas neįrodinėjo, kad jo tiesioginiai nuostoliai susideda iš išlaidų, patirtų remontuojant ginčo automobilį, reikalavimo priteisti iš atsakovo tokias išlaidas nepareiškė. Vadinasi aplinkybės, susiję su ginčo automobilio remonto faktu, ieškovo patirtų remonto išlaidų dydžiu, nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. ieškovas pateikė atsarginių automobilio detalių fotonuotraukas su jų kainomis iš „viešojoje erdvėje esančių duomenų bazių“ (dokumentas numeris DOK-44876 priedai, 2 t., b. l. 23-38). Byloje liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad jis atliko ginčo automobilio variklio išmontavimo darbus, atsuko geometrijos parametrus ir kt. Liudytojas taip pat parodė, kad didžioji dalis detalių buvo perkamos naujos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių savo išlaidas automobilio remontui (detalėms, darbui) pagrindžiančių pirminių dokumentų, taip pat nepateikė sutarties su A. P. dėl remonto darbų atlikimo, ar kitų susijusių dokumentų (užsakymo, sąmatos, sąskaitos), iš kurių būtų galima nustatyti buvusio remonto faktą, jo apimtis, kainą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aukščiau aptarti įrodymai (internetiniai skelbimai apie automobilio detalių pardavimą, liudytojo A. P. parodymai) patys savaime negali būti pripažįstami pagrindžiančiais apelianto įrodinėjamas aplinkybes dėl to, kad ginčo automobilis atsakovui buvo perduotas visiškai paruoštas dalyvauti eisme. Juo labiau aptarti įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovui perduoto automobilio vertė atitiko VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą vertę (33 170 Eur) (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų, netinkamai taikydamas CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojusias teismo sprendimo priėmimo dieną, tačiau ši taisyklė turi išimtį – kai tai sukeltų nepagrįstą praturtėjimą arba nevisišką žalos atlyginimą. Tokiu atveju turi būti taikomos kainos žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo momentu. Ši taisyklė yra nuosekliai suformuota kasacinėje praktikoje (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-302/2010; 2011 m. lapkričio 14 nutartis Nr. 3K-3-426/2011). Teismas šių išaiškinimų netaikė, nors byloje buvo pateikti duomenys, leidžiantys nustatyti realią automobilio vertę žalos atsiradimo momentu – VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė – 33 170 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.
28. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas neįvykdė jam tekusios įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė, jog žalos padarymo dieną jam priklausiusio automobilio vertė atitiko VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą kainą 33 170 Eur. Minėta, kad ginčo automobilį ieškovas įsigijo su defektais, ką patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos iš JAV aukciono. Ieškovas ginčo automobilį įsigijo už 2 300 Eur. Taip pat minėta, kad ieškovas nepateikė į bylą objektyvių duomenų dėl jo sąskaita atliktų ginčo automobilio remonto darbų masto ir pagerinimo kaštų. Nurodytų argumentų pagrindu, nepagrįsta pripažintina apelianto pozicija, kad jo atsakovui perduotas automobilis buvo analogiškas VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytam automobiliui jo vertės prasme.
30. Apelianto teigimu, teismo pozicija, kad ieškovo teisė gauti pajamas turi būti siejama išimtinai su konkrečiai apibrėžta perpardavimo veikla, nepagrįstai siaurina CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymą, nes įstatymas tokio ribojimo nenustato. Byloje yra duomenų, kad ieškovas anksčiau yra pardavęs transporto priemonę ir gavęs pajamų (pvz., BMW 535i pardavimas), kas patvirtina realią jo veiklos praktiką ir tikėtiną pajamų gavimą. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
31. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, kt.).
32. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, kt.). Taigi, negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 59 punktas).
33. Vadovaudamasi 31-32 punktuose aptarta kasacinio teismo praktika, siejančia pajamų gavimą su asmens veikla, teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta teismo vertinimą, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog jo veikla susijusi su jo įgytų su defektais bei suremontuotų automobilių perpardavimu, tačiau to neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitokios išvados nepagrindžia ir ieškovo pateikti duomenys, apie jo 2016 m. įsigyto automobilio pardavimą 2024 m. balandžio 20 d. (2 t., b. l. 50-57). Ieškovas neįrodinėjo, jog parduotą automobilį, kaip ir ginčo automobilį, jis įsigijo su defektais bei jį suremontavo tikslu parduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog 2016 m. ieškovas automobilį įsigijo savo asmeninių ir/ar šeimos poreikių tenkinimui.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą ieškinio faktinį pagrindą, byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad ieškovo įrodinėjamos negautos pajamos neatitiko realumo, įrodytinumo ir neišvengiamumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo galimybių gauti 30 870 Eur sumą realumo, įvertina tai, kad daikto žuvimo metu, ginčo automobilis nebuvo pilnai suremontuotas, nebuvo įregistruotas Lietuvoje, neturėjo leidimo dalyvauti eisme, taip pat ir tai, kad ieškovas nurodė automobilį naudosiąs asmeniniams poreikiams, o tik vėliau planavo jį parduoti. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ieškovo vertinimą, kad šiuo atveju jo teisė disponuoti jam priklausančiu automobiliu pagrindžia jo įrodinėjamus nuostolius negautų pajamų forma.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į CK įtvirtintą nuostolių sampratą bei minėtus daugelyje bylų kartojamus kasacinio teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų kaip nuostolių rūšies, ieškovo prašoma priteisti 30 870 Eur suma negali būti laikoma negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.
36. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-673-981/2025, kurioje analogiško gaisro byloje pripažinta, kad žalos dydis gali būti nustatomas pagal rinkos vertės nustatymo ataskaitas, o įrodinėjimo pareiga dėl jų paneigimo tenka atsakovui. Teismas nevertindamas nurodytos nutarties ir nesilaikydamas suformuotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, neteisėtai perkėlė ieškovui pareigą įrodyti daugiau, nei reikalauja teisės aktai. Su tokiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama ir pirmiau nurodyta byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis – nurodytoje apeliacinės instancijos teismo byloje ieškovas nuostolių dydį įrodinėjo nustatyta individualia automobilio verte, buvusia iki gaisro. Aptariamoje byloje žala buvo priteista už Lietuvos Respublikoje įregistruotą ir eisme dalyvavusią transporto priemonę. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl žalos sudegus automobiliui, kuris nebuvo įregistruotas Lietuvoje, jo atžvilgiu nebuvo gautas leidimas dalyvauti eisme, jo iki gaisro buvusiai kainai individualus vertinimas nėra atliktas. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo spręsti, kad teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą tarp šalių, bei nenukrypdamas nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, ieškovui priteisė jo įrodytus nuostolius.
39. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas rėmėsi prielaidomis ir selektyviu įrodymų vertinimu, neatitinkančiu byloje esančių duomenų viseto, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos dydžio, naikintina. Tokie apelianto argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
42. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, kaip negautų pajamų, teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, atsakovas turi teisę į apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimą, o ieškovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2026 m. balandžio 20 d. į bylą pateiktas atsakovo 1 200 Eur išlaidas patvirtinantis dokumentas – banko mokėjimo nurodymas (dokumentas numeris DOK-8801).
45. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jusada Plius“, juridinio asmens kodas 302658288, iš ieškovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Daina Lisaitė
Rasa Urbanavičiūtė