Baudžiamoji byla Nr. e1-1438-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44495-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Z. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent: jis, 2019 m. spalio 17 d., apie 19.17 val., Vilniuje, Salotės-Bitėnų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudė ir apgadino priešinga kryptimi važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį viravo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykęs į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai 2019 m. spalio 17 d., apie 20.38 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Z. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo į namus iš sodo. Buvo tamsu. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Važiuodamas Salotės gatve ir prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, pajuto smūgio garsą. Automobilį sustabdė. Išsigandęs dėl sukelto eismo įvykio, iš įvykio vietos išvažiavo į namus. Važiuodamas per atgalinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jam iš paskos važiuoja BMW markės automobilis ir jam mirksi šviesomis, kad jis sustotų. Automobiliu jis važiavo vienas. Matė, kad BMW automobilyje važiavo du vyrai. Siekdamas pabėgti nuo jį persekiojusių vyrų, padidino greitį ir nuvažiavo į namus. Visą laiką automobilį vairavo būdamas blaivus. Grįžęs namo, savo automobilio neapžiūrėjo, greitai jį užrakino ir nuėjo į namus. Namuose iškart išgėrė dvi stiklines po 200 g degtinės. Tada nusiramino. Policijai apie tai nepranešė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir nusivedė jį į policijos automobilį, kur jam alkotesteriu nustatė girtumą. Antrą kartą jam girtumą nustatė policijos komisariate. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis pabėgo iš eismo įvykio vietos. Tada jį nuvežė prie to paties BMW automobilio, kurio vairuotojas jį persekiojo. Kai jis sėdėjo policijos automobilyje, priėję jį persekiojusiu automobiliu važiavę vyrai nurodė, kad tai jis vairavo automobilį. Savo kaltę pripažįsta ir gailisi (b. l.70, 74).
Liudytoja A. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.17 val., Vilniuje, kartu su policijos vyr. patruliu N. P., gavo pranešimą, kad Salotės-Bitėnų gatvių sankryžoje prasilenkdami veidrodėliais susidūrė du automobiliai, iš kurių vienas pasišalino, o kitas važiuoja iš paskos. Vykdami į įvykio vietą, telefonu susisiekė su pranešėju V. Š., kuris, važiuodamas automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešinėjo, kur važiuoja iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus prie BMW automobilio, vairuotojas pasakė, kad automobilį Jeep iš akiračio pametė (duomenys neskelbtini) g. Pagal Jeep automobilio registraciją buvo nustatyta, kad automobilio savininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus prie minėto namo, rado stovintį automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo viduje nebuvo. Tada nuėjo pas Jeep automobilio vairuotoją į namus. Duris atidarė neprisistačiusi moteris, kurį įleido į namus ir pakvietė Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino vairavęs minėtą Jeep automobilį. Jis pasakė, kad važiavo Salotės g. ir pajuto, kad susidūrė su kitu automobiliu, tačiau pagalvojo, kad nieko rimto nepadarė ir iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotojas aiškino, kad atėjęs namo išgėrė apie pusę litro degtinės, kad galėtų užmigti. Kita namuose buvusi moteris prisistatė vairuotoja žmona ir patvirtino, kad Z. V. grįžęs pavartojo alkoholio, tačiau kiek tiksliai, nepasakė. Vairuotojas neneigė, kad veidrodėliais susidūrė su kitu automobiliu, tačiau teigė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus. 20.04 val. alkotesteriu Z. V. buvo nustatytas 2,60 prom. girtumas, o 20,38 val. nustatytas 2,57 prom. girtumas (b. l. 40).
Liudytojas V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.10 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo iš Savanorių pr. link Pilaitės. Važiuojant Salotės gatve ir išsukus iš Bitėnų gatvės, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį Jeep markės automobilį. Prasilenkdamas su Jeep markės automobiliu, jis pasitraukė kuo arčiau dešiniojo krašto, prie pat bordiūro, tačiau Jeep markės automobilis priešpriešiais važiavo kelio viduriu ir buvo įvažiavęs į jo eismo juostą. Prasilenkiant Jeep markės automobilio vairuotojo pusės atgalinio vaizdo veidrodėlis kliudė jo automobilio kairės pusės vairuotojo atgalinio vaizdo veidrodėlį. Smūgis buvo stiprus. Nuo smūgio jo automobilio kairės pusės atgalinio vaizdo šildomo ir iš salono valdomo veidrodėlio plastmasinis korpusas nukrito. Buvo nepataisomai sugadintas visas veidrodėlio mechanizmas. Po smūgio jis automobilį sustabdė. Jeep markės automobilis, nuvažiavęs apie 10 metrų, irgi sustojo. Kai jis atidarė vairuotojo dureles, tuo metu Jeep automobilis išvažiavo. Tada jis apsisuko ir važiavo Jeep automobiliui iš paskos, mirksėdamas šviesomis. Įvažiavus į aplinkkelį važiuoti link Ukmergės, Jeep automobilis dešiniajame kelkraštyje pristabdė, bet po to vėl pradėjo važiuoti. Priartėjus prie Jeep automobilio, matė, kad automobilyje sėdėjo tik vienas raudona striuke vilkintis žmogus, t.y. vairuotojas. Vairuotojas į juos pasižiūrėjo, atrodė neblaivus. Jis paskambino tel. 112 ir pranešė apie iš eismo įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją. Važiuodamas iš paskos apsuko du ratus aplinkkelyje. Jeep automobilio vairuotojas važiavo apie 140 km/h greičiu. Justiniškių – Rygos gatvių sankryžoje Jeep automobilį iš akiračio pametė. Atvykę policijos pareigūnai pagal valstybinius numerius nustatė Jeep automobilio vairuotojo adresą ir šį sulaikė. Jis su A. K. atpažino Jeep automobilio, valst. R. (duomenys neskelbtini) vairuotoją (b. l. 44).
Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.10 val., Vilniuje, važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Š.. Jie važiavo iš Savanorių pr. link Pilaitės. Salotės gatvėje, išsukus iš Bitėnų gatvės, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį Jeep markės automobilį. Tada V. Š. automobilį vairavo dešiniau. Jeep markės automobilis važiavo kelio viduriu, buvo įvažiavęs į jų eismo juostą, ir prasilenkiant automobilio pusės atgalinio vaizdo veidrodėliu kliudė BMW automobilio kairės pusės vairuotojo atgalinio vaizdo veidrodėlį. Smūgis buvo stiprus, nes jam iš rankų iškrito telefonas. Nuo smūgio nukrito plastmasinis BMW automobilio kairės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlio korpusas. Po smūgio jie sustojo. Jeep markės automobilis irgi sustojo už 10 metrų, po to vėl pradėjo važiuoti. Greitai apsisukę, jie važiavo paskui Jeep markės automobilį, mirksėdami šviesomis ir signalizuodami garso signalu. Įvažiavus į aplinkkelį, važiavo link Ukmergės. Kai Jeep automobilio vairuotojas pristabdė dešiniajame kelkraštyje, jie privažiavo ir matė vairuotoją metro atstumu, gerai šį įsidėmėjo. Vyras iš veido atrodė neblaivus. Priartėjus matė, kad automobilyje sėdėjo vienas žmogus (vairuotojas) raudona striuke. V. Š. paskambino tel. 112 ir pranešė apie pasišalinusį iš eismo įvykio vietos vairuotoją. Tada Jeep automobilis vėl pajudėjo ir jie vėl važiavo iš paskos. Kol jie vijosi Jeep automobilį, aplinkkelyje apsuko du ratus. Jeep automobilis važiavo apie 140 km/h greičiu, todėl jie negalėjo jo pavyti. Justiniškių-Rygos gatvių sankryžoje šį automobilį iš akiračio pametė. Atvykę policijos pareigūnai pagal valstybinius numerius nustatė Jeep automobilio vairuotojo adresą ir šį sulaikė. Jie atpažino automobilio Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją (b. l. 52).
Liudytoja A. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., vakare, apie 19.45 val., kai buvo namuose, grįžo vyras, kuris atrodė labai išsigandęs. Sakė, kad jį vijosi kažkokie vyrai. Jokio alkoholio kvapo jj nejautė. Po keleto minučių miegamajame matė ant lovos sėdintį vyrą, kuris rankoje laikė 200 g talpos stiklinę taurę, o ant spintelės prie lovos stovėjo butelis degtinės. Matė, kad vyras greitai išgėrė visą stiklinę degtinės. Kai vyro paklausė, kas atsitiko, šis sakė, kad nuo Pilaitės prospekto jį vijosi kažkokie vyrai. Sakė, kad nežino, kodėl jį vijosi. Pro virtuvės langą matė, kad į kiemą atvažiavo policijos automobiliai. Apie tai pasakė vyrui. Ar būdamas namuose vyras dar gėrė degtinės, ji nematė. Vėliau matė, kad degtinės butelis buvo tuščias. Atėję policijos pareigūnai paaiškino, kad jos vyras pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nesaugiai vairavo. Policijos pareigūnai vyrą išsivežė. Nuo tada, kai vyras grįžo namo, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai, praėjo apie 30 min. (b. l. 48).
2019 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019 m. spalio 17 d., 19.55 val., Z. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 20 min. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 20.04 val. nustatytas 2,60 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 20.38 val. nustatytas 2,57 prom. neblaivumas (b. l. 81). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003 išrašuose (b. l. 82). Iš byloje esančio šio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1089162 matyti, kad matavimo priemonė įvykio metu (2019 m. spalio 17 d.) buvo tinkama naudoti, patikra buvo atlikta 2019 m. rugsėjo 4 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 83).
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Z. V. (b. 1. 29).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad Z. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudė ir apgadino priešinga kryptimi važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, iš eismo įvykio vietos pasišalinęs ir nuvykęs į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, nors eismo įvykio aplinkybės dar nebuvo nustatytos. Policijos pareigūnai 2019 m. spalio 17 d., apie 20.38 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino Z. V. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Z. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu pajuto smūgio garsą, t.y. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau išsigandęs dėl sukelto eismo įvykio, iš įvykio vietos pasišalino ir nuvažiavo į namus, kur iškart išgėrė dvi stiklines po 200 g degtinės. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir patikrino jo neblaivumą. Tai, kad būtent Z. V. vairavo minėtą automobilį, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina, ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. Š. ir A. K., kurie važiavo kitu eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu, parodymai, kurie nurodė, jog važiuodami paskui iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė šio automobilio vairuotoją, kuris automobilyje buvo vienas, ir vėliau jį atpažino, kai pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (šį faktą patvirtino ir kaltinamasis Z. V.). Tai, kad Z. V. vartojo alkoholį grįžęs į namus, be paties prisipažinimo, patvirtino ir šią aplinkybę mačiusi liudytoja A. V.. Iš liudytojos policijos pareigūnės A. V. parodymų, neblaivumo nustatymo akto bei asmens patikrinimo alkotesteriu rodmenų matyti, kad pareigūnams Z. V. patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,57 prom. girtumas. Aptarti įrodymai yra neprieštaringi, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. V. 2019 m. spalio 17 d., apie 19.17 val., Vilniuje, Salotės-Bitėnų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudė ir apgadino priešinga kryptimi važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, po ko, nuvykęs į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai 2019 m. spalio 17 d., apie 20.38 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Z. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis Z. V. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per dviejų metų laikotarpį dėl susiklosčiusių aplinkybių (karantino metu sustojo verslas ir negauna jokių pajamų) (b. l. 100-101).
Teismas, skirdamas bausmę Z. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, kurios dydis artimas numatytam minimaliam dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, Z. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Z. V. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 17 d., 20.15 val., iki 2019 m. spalio 18 d., 13.37 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis Z. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jis, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, po ko, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, Z. V. užkirto kelią galimybei patikrinti, ar jis automobilį vairavo būdamas blaivus. Savo pavojingumu tokie transporto priemonės vairuotojo veiksmai įstatymo leidėjo yra prilyginti automobilio vairavimui neblaiviam. Pažymėtina ir tai, kad Z. V., po eismo įvykio vartojusiam alkoholį, nustatytas neblaivumas – 2,57 prom., viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, anksčiau už automobilio vairavimą neblaiviam ar už kitus šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga Z. V. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad Z. V. 2019 m. spalio 18 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 76-78), tokiu būdu Z. V. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2019 m. spalio 18 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. spalio 18 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis Z. V. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 29). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad Z. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 2033 eurų be PVM (b. l. 31). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo Z. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo Z. V. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Jeep Liberty, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad Z. V. priklausantis automobilis Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam Z. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 76) – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje saugomas vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Kaltinamajam Z. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76) – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu iš BPC – šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (BBND), tai yra 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Z. V. paskirti 60 MGL (BBND), tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti Z. V. į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 17 d., 20.15 val., iki 2019 m. spalio 18 d., 13.37 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 56 MGL (BBND), tai yra 2800 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų) eurų baudą.
Paskirti Z. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, Z. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam Z. V., palikti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam Z. V. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje saugomą Z. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Kaltinamajam Z. V. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu iš BPC – šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti Z. V., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti Z. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Aušra Ragelienė