Baudžiamoji byla Nr. 1-622-870/2012
Baudžiamojo proceso Nr.1-18-1-02160-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio mėn.21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,
sekretoriaujant JolantaiVainorienei,
dalyvaujant prokurorei A. N., prokurorui Tomui Uldukiui,
kaltinamojo gynėjai – advokatei O. K.,
nukentėjusiajai V. C.,
nukentėjusiosios atstovui advokatui R. S.,
vertėjaujant Audronei Adomavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis, teistas 1) 2008-10-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - 40 parų arešto. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
J. P. kaltinamas tuo, kad jis, pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą ir į saugyklą, o būtent: jis, nuo 2010-08-23 iki 2010-10-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią valandą, veikdamas kartu su A. G. (kurio atžvilgiu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-12-06 teismo priimtas baudžiamasis įsakymas), pastarajam pasinaudojus pagrobtu raktu, atrakino V. C. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), duris, ir iš miegamojo spintos apatinės lentynos, pagrobė kelioninį krepšį, 100 Lt vertės, medžiaginę kuprinę 120 Lt vertės, jis paėmęs iš minėtos spintos viršutinės lentynos dėžutės raktą, įėjęs į tamsųjį kambarį atrakino ant spintos rankenėlių kabėjusią spynelę ir iš spintos pagrobė auksinį laikrodį, 2000 Lt vertės, keturis butelius degtinės, vieno vieneto vertė - 20 Lt, viso 80 Lt vertės, iš tamsiojo kambario iš prekybinių krepšių pagrobė: likerio butelį, 80 Lt vertės, vyrišką skėtį, 70 Lt vertės, 6 krištolinių taurių rinkinį, 80 Lt vertės, puodukų rinkinį, metaliniame stove, 40 Lt vertės, 2 vienetus kilimėlių, vieno vieneto vertė - 45 Lt vertės, viso 90 Lt vertės, svarstykles PHILIPS, maistui sverti, 160 Lt vertės, didelį krepšį, 8 Lt vertės, plaukų džiovintuvą PHILIPS, 60 Lt vertės, kelioninę dujinę viryklę, 400 Lt vertės, dvi moteriškas batų poras, vieno vieneto vertė – 140 Lt, viso 280 Lt vertės, 7 komplektus lininės dvigulės patalynės, vieno vieneto vertė 70 Lt, viso 490 Lt vertės, keturis frotinius rankšluosčius, vieno vieneto vertė - 10 Lt, viso 40 Lt vertės, 14 vienetų įvairių kvepalų buteliukų, vieno vieneto vertė – 15 Lt, viso 210 Lt vertės, du moteriškus raudonus šalikus, vieno vieneto vertė – 32 Lt, viso 64 Lt vertės, su minėtais daiktais kartu su A. G. iš buto pasišalino, tokiu būdu įsibraudamas į patalpą ir į saugyklą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. C. priklausantį, 4372 Lt vertės turtą.
Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis J. P. paaiškino, kad nebuvo jokios vagystės su A. G., jis tik atėjo atsiimti savo daiktus. Nežino, kodėl A. (G.) taip sako. Gal dėl to, kad jam buvo baisu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis paaiškino, kad jis gyveno kaltinime nurodytame bute. Neprisimena kada gyveno. Kai su G. ėjo į butą, tada ten gyveno G., o jis jame jau nebegyveno. Jis raktų neturėjo. Duris atrakino G.. Kartu su jais buvo K.. Jis apačioje laukė prie mašinos, nes jo daiktus reikėjo pervežti. Jis norėjo pervežti savo daiktus - kompiuterį, gitarą, įvairius pajungimo laidus, monitorių, rūbus. Jo daiktai buvo beveik visuose kambariuose, taip pat koridoriuje. Tamsiajame kambaryje jokie jo daiktai nebuvo laikomi. Į tamsųjį kambarį gal ir pasižiūrėjo, kad nieko nepaliktų. Iš tamsaus kambario nieko nepaėmė. Nežino, kodėl G. sakė, kad kažką iš tamsaus kambario paėmė. Jų santykiai su G. buvo geri. Daiktus išsinešė per 2 kartus. Daiktus susidėjo į parduotuvės maišus. Neatsimena, bet susidėjo gal į 3-4 maišus, bet ne daugiau. Tie daiktai buvo sunkūs. Visko tiksliai pasakyti negali, nes tai buvo seniai. Tuos daiktus nuvežė pas savo tėvus. K. nuvežė daiktus pas tėvus. Atvažiavus jų laukė N., kuris padėjo nunešti gitarą. G. taip pat padėjo nešti daiktus. Žinojo, kad tamsiajame kambaryje yra kai kurie daiktai, bet niekada prie jų nelindo. Tamsiajame kambaryje ne kartą buvo pasidėjęs savo batus. Kai gyveno tame bute, būdavo, kad pats A. C. atvažiuodavo, tai jis iš to buto išvažiuodavo, kad netrukdyti. G. atsikraustė tada, kai jis jau buvo išsikraustęs. Girdėjo, kad Arnoldas irgi gyveno. Nežino ar tame bute, jam nebegyvenant vykdavo kokios nors išgertuvės. Jo ten nebuvo, tai jis nežino. Jis neneigia, kad ir dabar yra skolingas už komunalines paslaugas. Gyvendamas matė tas tašes (priklausančias V. C.), bet jis nieko neėmė.
Ikiteisminio tyrimo metu J. P. davė iš esmės analogiškus parodymus. Jis paaiškino, kad dėl pareikšto įtarimo, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Galimai 2010 m. nuo vasario mėn. 22 d. iki kovo mėn. 31 d. jis gyveno pas A. C. bute (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad butas priklauso A. C. mamai, pastarasis sutiko jį įsileisti, nes tuo metu jis nesutarė su tėvais. Jam atrodo, kad jis net gyveno bute, kai A. C. buvo išvažiavęs į užsienį. Jokie daiktai tuo metu iš jo namų nedingo. Niekada neidavo į miegamąjį, nes žinojo, kad ten yra A. C. mamos kambarys, jis naudojosi tik vienu kambariu, nuomos jokios nemokėjo, taip pat nebuvo su A. C. aptarę, kaip jis apmokės komunalinius mokesčius. Negali pasakyti, kada tiksliai į A. C. butą atsikėlė gyventi bendras jų pažįstamas A. G.. Taip susiklostė, kad jis kaip tik tuo metu nusprendė iš buto išsikraustyti. Tuo metu A. C. buvo bute, negali tiksliai pasakyti, bet jis su juo sutarė, kad jam už komunalinius skolą jis padengs, kuri galėjo būti apie 300 Lt, kai turės pinigų, ir kaip užstatą jis paliko savo: procesorių, monitorių, stiprintuvą, gitarą, taip pat bute liko kažkokie jo rūbai: žieminė striukė, patalynė: pagalvė, užklotas. Jis bute daugiau nesilankė, kol, negali pasakyti kada tiksliai, jis sutiko A. G. prie savo namų, kuris pasiūlė nuvažiuoti į A. C. butą ir pasiimti savo daiktus. Jų bendras pažįstamas V. K. juos vežė savo automobiliu BMW, valstybinių numerių negali nurodyti. Ar tuo metu A. G. gyveno (duomenys neskelbtini), jis negali pasakyti, bet jis minėjo, kad turėjo to buto raktą, iš kur jis raktą gavo, neklausė. Šiuo metu supranta, kad pasielgė neatsakingai, kad be šeimininko dalyvavimo įėjo į butą, jis net A. C. nepaskambino ir nepaprašė leidimo pasiimti tuos daiktus, pažadėdamas sumokėti skolą vėliau, jis tiesiog paklausė A. G. ir užėjo į butą. Duris atrakino A. G. turėtu raktu. Užėjus į butą, jis savo daiktus rado jau sudėtus į maišelius ir jie buvo ne kambaryje, kuriame jis gyveno, bet kitame kambaryje. Jis tikrai nebuvo užėjęs į miegamąjį kambarį, ir nerakino jokių tamsiojo kambario durų, jis net nežinojo, kur yra nuo tų durų raktai. Jam matant, A. G. į miegamąjį nebuvo užėjęs, jokių svetimų daiktų, nei jis, nei A. G. neėmė. Negali tiksliai pasakyti, bet atrodo, kad jie visus jo daiktus išnešė per kelis kartus, buvo trys krepšiai, procesorių, monitorių, stiprintuvą ir gitarą teko nešti rankose, į jokius maišelius nedėjo. V. K., kol nešė daiktus, liko sėdėti automobilyje. Jis matė, kad į automobilį atnešė vien savo daiktus. Jis tikrai durų neužrakino, nes tuo metu A. G. turėjo raktus. Visus daiktus V. ir A. parvežė pas jį namo ir atrodo, dar A. G. padėjo daiktus jam sunešti į jo butą, jis tikrai matė, kad jis jokių svetimų daiktų neėmė. Gailisi, kad užėjo į butą be savininkų leidimo, gal dėl to ir susiklostė tokia situacija (t. 1, b.l. 94).
Apklaustas įtariamuoju J. P. 2012-05-14 paaiškino, kad gali būti, kad įtarime nurodytu laiku 2010 m. rugpjūčio ar spalio mėn. kažkurią dieną, jis susitiko su A. G., ir pastarasis jam pasiūlė nueiti į A. C. butą, (duomenys neskelbtini) ir pasiimti jo daiktus: tai yra gitarą, kompiuterį ir kitus daiktus. Iš kur A. G. buvo gavęs buto raktus, jis neklausė. Nuvažiavus, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, jis susirinko tik savo daiktus, jokių svetimų daiktų neėmė. Į miegamąjį jis net nebuvo užėjęs, taip pat nematė, kad kokius daiktus būtų ėmęs A. G., bet jis rankose nešė tik jo sukrautus maišelius su daiktais, jis jokių svetimų daiktų, jam būnant iš buto neišnešė, jis taip pat nebuvo užėjęs į miegamąjį. Kaip ir minėjo visus jo daiktus padėjo nuvežti jo draugas V. K. su automobiliu. Visi įtarime nurodyti daiktai galėjo būti pavogti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, bet tikrai jam nedalyvaujant. Jis tik pripažįsta savo kaltę dėl to, kad pateko į butą be savininkų žinios ir leidimo, dėl to labai gailisi. (t. 1, b.l. 102).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. C. teismui paaiškino, jog G. visą žalą jai atlygino, jokių pretenzijų ji neturi, bylą dėl jos galima nutraukti. J. P. jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio nereiškia. Ji dirbo Anglijoje. Ji atvažiuodavo tik kartą į metus. Iki to laiko Anglijoje dirbo apie 6 m. ir viskas buvo gerai, paskutinį kartą kai atvažiavo, pastebėjo, kad nėra pusės daiktų, nes jos tašės buvo prikrautos iki pat lubų, o geriausius daiktus buvo užrakinusi į spintą – auksą. Spinta buvo be spynos, buvo tik rankenos, tai ji tas rankenas užrakino spyna. Jos sūnus niekada nevogdavo, ji iš pradžių pagalvojo, kad gal tai jis viską pavogė. Jai net nekilo minčių, kad jos bute galėjo gyventi kažkokie vaikinai. Raktai gulėjo miegamajame spintoje ant lentynos, o tamsus kambarys nebuvo užrakintas. Atvažiavusi pastebėjo, kad pusės tašių nebėra. Kitos tašės buvo atidarytos ir iš jų paimti geresni daiktai. Kai sūnui paskambino ir pasakė, kad dingo daiktai. Jis jai papasakojo, kad ten gyveno trys jo draugai, jis pasakė, kad pasitikėjo savo draugais, o jie taip padarė, pavogė raktus ir jos daiktus. Sūnus paminėjo, kad gyveno trys vaikinai – G., kaltinamasis ir dar kažkas. Sūnus dar klausė ar yra likusi gitara, kompiuteris, nes tie jo draugai paliko juos kaip užstatą. Taip pat jis sakė, kad jis gyveno, tuomet ir jie gyveno, kai jis išvažiuodavo, jie ten negyvendavo, bet jie buvo prasiskolinę už komunalines paslaugas ir kaip užstatą paliko kompiuterį bei gitarą. Sūnus jos paklausė ar yra tie daiktai, ji pasakė, kad nėra. Tada jis pasakė, kad greičiausiai kai jie atėjo pasiimti savo daiktų, kartu paėmė ir tuos daiktus. Liepė jai kreiptis į policiją. Daiktai buvo sudėti ir tamsiame kambaryje, ir sekcijoje krištolas stovėjo. Tamsus kambarys buvo nerakinamas. Tamsiajame kambaryje stovinčios spintos raktas gulėjo miegamojo spintos dėžutėje. Jos brolis paimdavo jos iš Londono siųstas tašes ir laikydavo pas save. Tada kai ji grįždavo, pasiimdavo tas tašes ir kartu su jo žmona nusiveždavo tuos daiktus pas save į namus. Tašių izoliacija niekada nebuvo nuplėšta ir brolis daiktų nepasisavindavo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-13 nukentėjusioji V. C. parodė, kad 2010-10-05 7.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad bute iš spintos dingo auksinis laikrodis kartu su auksine apyranke – 2000 Lt, auksinė grandinėlė – 180 Lt, auksinis pakabukas – 300 Lt, auksinis vestuvinis žiedas – 120 Lt, auksiniai auskarai – 270 Lt, keturi buteliai degtinės – 1 vnt. vertė 20 Lt, viso 80 Lt, du buteliai sulipdyti į vieną likeris – 80 Lt, pavogta didelė tašė – 8 Lt, kurioje buvo plaukų džiovintuvas – 60 Lt, kelioninė dujinė viryklė – 400 Lt, moteriški batai – 280 Lt, 7 patalynės komplektai 1 vnt. 70 Lt, viso 490 Lt, keturi rankšluosčiai 1 vnt. 10 Lt, viso 40 Lt. Paskutinį kartą minėtus daiktus matė 2009-08-03, prieš išvažiuodama į Angliją. Iš Anglijos grįžo 2010-09-25 ir atsigulė į ligoninę, todėl dingusių daiktų nepastebėjo. Butas neišlaužtas. Minėti visi daiktai buvo spintoje, kurią rakino su spyna, o raktą paliko taip pat šalia atviroje vietoje, spintoje. Minėtu laikotarpiu, kaip dabar išsiaiškino, jos sūnus A. C. bute buvo įleidęs gyventi savo draugus tai yra A. G. gim. (duomenys neskelbtini) m., J. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. A. N. gim. (duomenys neskelbtini) m. Visi trys turėjo buto raktus. Jos sūnus apklausos metu buvo Anglijoje ir į Lietuvą grįš vėliau. Jis jai pasakė, kad mano, jog vagystę galėjo įvykdyti, A. G. ir J. P.. Bendra žala 4309 Lt (t. 1, b.l. 21).
Nukentėjusioji V. C. 2010-11-08 patikslino savo anksčiau duotus parodymus, paaiškindama, kad jos butas buvo išnuomotas jos sūnaus, jai nežinant. Sūnus buvo užsiminęs: „kad gal išnuomoti“, bet ji jam pasakė: „kad geriau nereikia“. Tai, kad kažkokie asmenys vis dėl to gyveno bute, sužinojo tik grįžusi 2010-09-25. Taip pat sužinojo, kad tie asmenys gyveno vieni, kai jos sūnus buvo taip pat išvykęs į užsienį. Ji per metus nuo 2009-08-03 iki 2010-09-25 dirbo užsienyje ir ten pigiau įsigytus buitinius prietaisus, kitus daiktus, siuntė į Lietuvą. Jos sūnus, arba jos brolis, paimdavo tuos siuntinius ir visus sudėdavo į spintą, todėl spintoje ir buvo tiek daug tašių su įvairiais daiktais. Ji pasigedo vienos didelės tuščios tašės, į kurią, jos nuomone, vagys, iš visų tašių išsirinko kas buvo vertingo ir išsinešė. Buto durų spyna yra sugedusi ir jas galima atrakinti vienu raktu. Ar su jos sūnumi tie asmenys atsiskaitė - sumokėjo nuomą, ji negali pasakyti. Sūnus minėjo, kad jie jokių pinigų nemokėjo, tačiau minėjo, kad jie bute paliko savo daiktų kaip užstatus: gitarą, kompiuterį, dar kažką, ji šių daiktų grįžusi namo nematė. Vakar vakare ji pašto dėžutėje rado laišką adresuotą G. A. ir LINDORFF įmonės, ji tokio asmens nepažįsta ir jo vardą ir pavardę girdi pirmą kartą. Tik pabendravusi su sūnumi sužinojo, kad būtent šis asmuo kurį laiką gyveno pas juos bute, kaip nuomininkas (t. 1, b.l. 23).
2010-12-27 nukentėjusioji V. C. patikslino savo ankstesnius parodymus, ji paaiškino, kad geriau apžiūrėjusi savo daiktus, iš spintos pasigedo skėčio 70 Lt vertės, kelioninės tašės, 100 Lt vertės, 6 krikštolinių taurių 80 Lt vertės, kuprinės, 120 Lt vertės, 6 puodukų metaliniame įdėkle, 40 Lt vertės, 2 kilimėlių, 90 Lt vertės, svarstyklių maistui sverti, 160 Lt vertės, dviejų moteriškų šalikų, vieno vertė 32 Lt, viso 64 Lt vertės, 14 buteliukų kvepalų. Viso šiuo nusikaltimu man padaryta 5242 Lt turtinė žala (t. 1, b.l. 27).
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. P. teismui paaiškino, kad J. P. yra jos sūnus. Apie viską sužinojo ne per seniausiai. Sūnus nusprendė pagyventi pas draugą, kadangi jie gyveno viename kambaryje. Jis pasakė, kad ten gyvens. Jis ateidavo pas ją pavalgyti, kiekvieną dieną ateidavo namo. Vasarą jis visą laiką gyveno namie. Vienintelis dalykas, tai nebuvo gitaros, tai buvo jo tėvo dovana jam. Ji jam nupirko pagalvę su antklode. Jam svarbiausia buvo gitara. Kai sūnus atsivežė daiktus, tarp jų buvo gitara, kompiuteris, monitorius. Šiuos daiktus jie atskirai atnešė. Trys maišai su daiktais. Vienas maišas buvo suplyšęs, nes antklodė netilpo. Kažkokius laidus atvežė. Ji išpakavo tuos daiktus, nieko ten nerado. O sūnus buvo laimingas atgavęs gitarą. Jo atneštus maišus ji išpakavo, ten buvo jo rūbai. Daiktus atnešė K., J.. V. su jais tikrai nebuvo, tik kažkur susitiko ir padėjo užnešti daiktus. Kiek tiksliai buvo maišų, neprisimena, prisimena, kad viename buvo antklodė, kitus du ji išrinko, dar vieną maišą su laidais nunešė į virtuvę.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. paaiškino, kad yra pripažintas kaltu dėl vagystės iš V. C. buto. 2010 m. rugpjūtį gyveno su A. N. ir A. C.. J. P. prieš tai gyveno, bet kai jis atsikraustė jis jau nebegyveno. Kai ten gyveno jis iš buto pavogė auksą. Jam išsikraustant, pamatė, kad yra likusių J.aus daiktų ir pasiūlė jam juos pasiimti. Nuvažiavo su V. K., kuris vairavo automobilį pasiimti daiktų. Nežino iš kur raktą gavo. Jis jį turėjo su savimi. Lyg tai buvo jį grąžinęs, bet tarp savo daiktų rado tą patį raktą. Su J.umi nuvažiavo, susikrovė daiktus ir išvežė. Kas buvo maišuose nežino, nes jis jų neapžiūrinėjo. Ten buvo gal 4-5 maišai. J. išsinešė savo asmeninius daiktus – kompiuterį, gitarą, kubą, kas buvo maišuose, jis nežiūrėjo. Bute užtruko gal 20-30 min. Nematė, kad J. imtų kokius svetimus daiktus. Kol jis krovėsi daiktus, jis kompiuterį, gitarą nunešė į mašiną. Žalą atlygino dėl to, kad buvo pripažintas kaltu. Šių daiktų – skėčio, kuprinės, krištolinių stiklinių ir kitų kaltinime išvardytų daiktų jis neėmė. Nuosprendžio neapskundė dėl to, kad nuosprendį gavo po 20 d. Tyrėja jam pasakė, kad kai bus kitas teismas, jeigu J.us bus pripažintas kaltu, jis galės susigrąžinti pinigus. Nežiūrėjo ką J. dar nešėsi, žino, kad tarp tų daiktų buvo jo asmeniniai daiktai. A. N. ne vagis. Nežino kaip tie daiktai galėjo dingti. Nežino, ar buvo išnešti kokie nors svetimi daiktai. Jis žinojo, kad tai yra J.aus daiktai ir jis juos ramiai nešė. Jis nepaėmė nei vieno svetimo daikto. J. vaikščiojo po visą butą. Jo daiktai buvo tik viename kambaryje. Tamsiame kambaryje jo daiktų nebuvo. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. iš tamsaus kambario išėjo su pilnais maišais. Tamsiame kambaryje buvo laikomi šeimininkės daiktai. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus jis patvirtino, kad jie teisingi. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad J.us knisosi po tamsųjį kambariuką. Iš tamsaus kambariuko jis išnešė 1-2 maišus. Tamsiame kambaryje jis užtruko apie 10 min. Visko pilnai neatsimena. Automobilio bagažinėje buvo dujų balionas, dar tilpo 4 maišai. Automobilio salone padėjo monitorių, du maišus, gitarą. Visi maišai buvo J.aus. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo maišų, bet ne daugiau 4-5. Jis jo neštų daiktų netikrino, negali pasakyti kokius ten daiktus jis nešė. Jis tų maišų netikrino, bet ir negali pasakyti, kad ten buvo svetimi daiktai. J. kraustė svetimus krepšius. Jis buvo pasilenkęs tarp tų maišų. Važiuojant automobiliu, viename iš maišų matė svarstyklių dėžutę. Tos svarstyklės įtaria, kad buvo paimtos iš nukentėjusiosios buto, nes kol jie nešė į mašiną maišus, matė svarstyklių dėžę. Bet ar tai buvo svarstyklės, jis negali pasakyti. Patvirtino, kad P. nešė iš tamsaus kambario daiktus.
2010-11-10 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. nurodė, kad dėl pateikto įtarimo savo kaltę pripažįsta iš dalies. Kad jis per savo draugą J. P. sužinojo, kad vienas pažįstamas A. nuomoja butą, jis buvo tuo metu išėjęs iš namų, nes nesutarė su savo patėviu. Jis nuėjo ir taip pat paprašė, kad jam išnuomotų kambarį, tuo metu turėjo šiokias tokias pajamas, nes dirbo pas draugą statybose. Tame bute pragyveno 2 mėnesius. Kaip suprato buto savininkė – A. mama - buvo išvykusi į užsienį. Bute buvo trys kambariai, jam atsikrausčius, J.us išsikraustė iš buto, jam atrodo, nes jis susipyko su A.. Su jais tuo pat metu gyveno dar toks Arnoldas. Jie visi gyveno atskiruose kambariuose pas A. į kambarį užeidavo, matė, kad tamsiajame kambaryje stovi rakinama spinta, jis susidomėjo ja, ir dieną, kai namuose buvo tik jis vienas, nusprendė pasižiūrėti, kas yra tos spintos viduje. Jis ieškojo pas A.ą kambaryje kokio nors rakto, kuris tiktų atrakinti tą spintelę. Rado miegamojo spintoje panašų, ir pabandė atrakinti. Ten matė visokių daiktų: dėžutėje buvo daug juvelyrinių dirbinių, daug drabužių. Jis užrakino ir viską paliko, kaip buvo. Kai A. susiruošė išvažiuoti į užsienį, jis susirinko daiktus, grąžino jam buto raktus ir išėjo gyventi pas savo draugę. Jis taip pat po to savaitei išvažiavo į užsienį kartu su tėvais, tačiau būdamas ten jis dar labiau susipyko su tėvais. Grįžęs pas draugę, jis kažkaip ne tyčia tarp savo daiktų, atneštų iš A. buto, pastebėjo raktus panašius į jo buto raktus. Kadangi žinojo, kad A. išvažiavęs į užsienį, jis nuėjo į jo butą apie pietus, lauke dar buvo šviesu, ir pabandė atrakinti buto (duomenys neskelbtini), duris. Jis nebijojo, nes kaimynai jį buvo matę, kai jis ten gyveno, todėl galvojo, niekas nieko neklaus. Duris atsirakino. Jis iškarto susirado tą patį raktelį nuo spintos ir atsirakino, paėmė tą pačią dirbinių dėžutę ir pradėjo ieškoti ką paimti, jis buvo pakėlęs ir geltono metalo laikrodį, tačiau nerado prabos, todėl jį paliko, jis tik pasiėmė auksinę grandinėlę, auksinį pakabuką (kvadratinį su egiptietiškais raštais), auksinius auskarus ir vestuvinį žiedą, daugiau nieko neėmė. Jokio alkoholio butelių iš viso nematė. Jis viską užrakino ir išėjo. Jis auksinius dirbinius savo vardu pridavė lombarde Pilaitės mikrorajone, prie parduotuvės Rimi. Jam atrodo gavo apie 200 Lt. Po to, jis netyčia, susitiko su J.., ir jo paklausė: „ar jam reikalingi jo daiktai, kuriuos matė pas A. bute“. Jis atsakė: „kad labiausiai norėtų atgauti savo gitarą“. Jis pasakė, kad turi to buto raktus ir gali abu važiuoti. Jis su savo draugu V., pastarojo automobiliu atvažiavo prie A. buto ir dviese su J.. nuėjo į vidų. Jis iš to kambario, kur gyveno, surinko visus nuo kompiuterio, gitaros, stiprintuvo buvusius laidus į vieną maišą ir laukė koridoriuje, kol J. vaikščiojo po kambarius ir rinko savo daiktus. J. A. kambaryje buvo ilgai, ar jis tuo metu galėjo įlysti ir į tą pačią spintą, jis negali pasakyti. Iš buto buvo išnešti keli dideli krepšiai. Jis tikėjo, kad tai yra J.aus daiktai, kas tiksliai buvo tuose maišuose, jis negali pasakyti. Išėję iš buto, jie nuvažiavo prie J.aus buto, jis visus daiktus iš A. buto nunešė į savo namus, A. P. K. g. Ką veikė vėliau, jis negali pasakyti, negali pasakyti, kaip iš buto dingo visi kiti daiktai, jis negali pasakyti, nes jis paėmė tik keturis juvelyrinius dirbinius. Dėl to labai gailisi (t. 1, b.l. 49).
2010-12-16 apklaustas įtariamuoju A. G. paaiškino, kad jis negali tiksliai prisiminti, kada jis išnešė auksinius dirbinius iš buto (duomenys neskelbtini), tačiau gali būti, kad A. C. dar gyveno tuo metu bute ir nebuvo išvykęs į užsienį. Negali taip pat nurodyti kiek tiksliai laiko praėjo nuo to laiko, kai jis įsikraustė į minėtą butą, ir iki tada, kai jis iš buto išnešė auksinius dirbinius. Tik gali patikinti, kad paėmęs auksinius dirbinius, iš karto tą pačią dieną, jis juos ir nunešė į lombardą. Taip pat dabar prisiminė, kad auksinius dirbinius jis ėmė per kelis kartus, pirmą kartą, kai visai pas jį buvo pasibaigę pinigai, tai buvo mėnesio pradžia, reikėjo pasipildyti nuolatinį, taip pat reikėjo cigarečių, maisto. Kai pasibaigė pinigai, jis dar kartą pasiėmė auksinius dirbinius ir juos pridavė į tą patį lombardą, Vydūno g. 7, Vilniuje. Dabar jau negali nurodyti, kokius dirbinius paėmė pirmą kartą, kokius antrą kartą. Jam atrodo, po gegužės mėn. vidurio, jis įsidarbino pas pažįstamus statybose. Iš A. buto išsikraustė, dar dirbdamas tose pačiose statybose. Tuo metu pinigų turėjo, ir daugiau jokių daiktų nebevogė. Dėl ėjimo į butą kartu su Juliumi nieko negali prisiminti, kada tiksliai jie su juo susitiko, kada nusprendė eiti į butą. Jis žinojo, kad jį įleidžia į svetimą butą, tačiau nieko blogo negalvojo.Įėjus į butą, J. iš pradžių rinko tik savo daiktus, vaikščiojo po kambarius, pasiėmė gitarą, kompiuterį, laidus. Taip pat buvo užėjęs į miegamąjį, ir po to jis jam garsiai pasakė, kad jis dar matė tamsiajame kambaryje daug krepšių su daiktais. Jis matė, kad J. pradėjo raustis po tuos krepšius, jam pasidarė ne malonu, kad jis taip darė. Jis J.ų ragino eiti, tačiau jis, atsisukęs nuo krepšių pasakė: „kad jis palauktų“. Jis tada paėmė gitarą ir kompiuterį ir išnešė iš buto. Kai grįžo, J. jau buvo kažkokius daiktus sudėjęs iš tų krepšių į MAXIMOS maišelį, jis buvo pilnas, tačiau kas ten buvo, jis nematė. Jis išnešė MAXIMOS maišelį, į kurį buvo sudėti laidai, o J. nešė kitą MAXIMOS maišelį, kuriame, kaip jis suprato, kad buvo kažkokie daiktai iš tų krepšių. Žinojo, kad J. vagia daiktus, tačiau nieko nedarė, kad jį sustabdytų. Kaip ir minėjo, jie su Vitalijumi, kuris šiuo metu yra Londone, su jo automobiliu, grįžo prie J.aus namų, ir jis J.ui padėjo parnešti namo daiktus, gitarą, kompiuterį, taip pat matė, kad J. nešė MAXIMOS maišelį. Jam atrodo, jis pas J.ų buvo užlipęs vieną kartą su daiktais, o J. lipo dar ir antrą kartą, o jis liko su Vitalijumi laukti prie automobilio. Dabar jau negali tiksliai pasakyti, ar J. dar važiavo su jais kažkur, ar parnešęs daiktus liko pas save bute. Jis nieko iš daiktų išneštų iš buto nematė, nes jam buvo neįdomu. (t. 1, b.l. 52).
Ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-25 (apklaustas įtariamuoju) A. G. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo, savo kaltę pripažįsta pilnai, nes auksinius dirbinius paėmė pats, o kitus daiktus nors paėmė J., bet jo padedamas, nes jis turėdamas raktus, jį įleido į butą. Parodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų, tik nori patikslinti, kad galėjo būti, taip, kad dar pačiam savininkės sūnui A. C. gyvenant bute (duomenys neskelbtini) nutaikė progą, kai jis buvo kažkur išvažiavęs ilgesniam laikui, ir nusprendė apsižiūrėti A. gyvenamajam kambaryje. Labiausiai jį sudomino tamsusis kambarys, ten buvo ant žemės sudėti dideli prekybiniai maišai ir stovėjo spinta, kurios durys buvo rakinamos. Vedamas susidomėjimo, pradėjo visur ieškoti raktelio, kurį rado kambario spintoje. Norėjo tik pasižiūrėti, kas ten tamsiojo kambarėlio spintoje yra, nes dar domino, kad ji buvo rakinama. Atrakinęs, pamatė daug įvairių daiktų - rūbų, patalynės ir pastebėjo stovinčią papuošalų dėžutę, atidaręs ją, pamatė auksinius papuošalus. Negali dabar tiksliai pasakyti, ką pirmiausiai paėmė, nes į tą spintą lindo du kartus ir abu kartus paėmė kažkokius dirbinius, tik gali patvirtinti, kad paėmęs auksinius dirbinius tą pačią dieną nunešdavo į Lombardą, Vydūno gatvėje ir paduodamas savo asmens dokumentą, tuos juvelyrinius dirbinius pardavė, kaip minėjo, tai padarė per du kartus ir abu kartus pritaikęs, kai namuose nieko nebuvo. Matė papuošalų dėžutėje gulintį ir geltono metalo laikrodį, bet jį apžiūrėjęs nerado prabos, todėl pagalvojo, kad laikrodis ne auksinis, todėl jo neėmė. Laikrodis buvo moteriškas, jei neklysta laikrodžio apyrankė buvo nelanksti. Auksinius papuošalus paėmė ir pardavė, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, su tėvais buvo nutraukęs ryšius, o tuo metu niekur nedirbo. Dėl paimtų auksinių dirbinių nesibaimino, žinojo, kad A. mama, kuriai ir priklausė auksiniai dirbiniai tuo metu buvo Anglijoje, o A. nebūtų ėjęs ir tikrinęs. Iš buto (duomenys neskelbtini) išsikraustė, prieš A. išvykstant į užsienį. Jis visus savo asmeninius daiktus iš buto pasiėmė, buto raktą padėjo ant staliuko ir dar kelias dienas ten su Arnoldu ir A. gyveno, išeinant ir grįžtant visada kas nors būdavo namuose. Rakto tyčia tikrai nepasiliko, iš A. namų jis išsikraustė kelioms savaitėms pagyventi pas V. I.. Pas ją, iškraudamas daiktus, ir keldamas rūbus iš krepšio pastebėjo, kad iškrito raktas. Ant rakto buvo pabraižymų, todėl iš karto suprato, kad tai yra nuo A. buto (duomenys neskelbtini) durų raktai. Nors A. buvo dar sutikęs viešojo transporto stotelėje, bet raktų, jam negrąžino. Be to dar 10 dienų su tėvais išvažiavo į Angliją ir kai grįžo, pasiteiravo pas Viktoriją ir sužinojo, kad A. jau buvo išvykęs. Negali pasakyti, kada tiksliai, bet tai galėjo būti tų pačių metų vasarą, jis susitiko su J., kuris taip pat kartu su jais gyveno pas A., (duomenys neskelbtini), bet jis iš buto išsikraustė anksčiau už juos visus, ir jis dar gyvendamas bute matė, kad jis ten paliko savo kompiuterį, gitarą. Kiek žinojo, kad gitarą jis buvo palikęs, kaip užstatą, kad ją turėjo atgauti tada, kai grąžins skolą už nuomą. Jis sutiko J.ų, kuris buvo su draugu Vitalijumi. Bendraujant su J., šis pasakė: „kad norėtų susigrąžinti savo gitarą“, jis pasakė: „ kad turi A. buto raktus, ir kad gali jį įleisti, o jis galės pasiimti savo paliktus daiktus“. Jie visi su Vitalijaus automobiliu BMW, apie 16.00 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis vieną spyną atrakino turėtu raktu, o kita spyna nors ir buvo užrakinta, bet ją galima atrakinti bet kokiu pailgu daiktu, tai jis ją atsuko su tuo pačiu raktu. Vitalijus su jais nėjo, liko laukti automobilyje. Nežino, kodėl, bet J., atidarinėdamas duris, pasiėmė savo marškinėlių rankovę užsismaukė ant rankos ir su ja atidarė buto duris, kodėl jis taip padarė, jo neklausė, bet tikriausiai, kad neliktų pirštų pėdsakų. Jis vis dar galvojo, kad jis tik pasiims savo daiktus ir išeis. J. nuėjęs į virtuvę, paėmė kelis didelius prekybinius MAXIMOS maišelius, o jis tuo metu atjunginėjo kompiuterį, klaviatūrą ir juos išnešė į koridorių, dar J. atėjęs numetė jam kelis maišelius, ir jis pradėjo visus kompiuterio ir gitaros laidus krauti į maišelius, taip pat J. ant žemės numetė dar savo rūbų, kuriuos jis taip pat krovė į maišus. Jam bededant šiuos daiktus, matė, kad J. nuėjo į tamsųjį kambarį ir ten kažką kraustė. Ten jis negyveno, ir jo jokių daiktų neturėjo būti, jis nors J.ų ir įleido į butą, bet nieko nepadarė, kad J. nepaimtų svetimų daiktų. J. atėjo nuo tamsiojo kambario pusės pas jį į koridorių nešinas dviem MAXIMOS maišeliais. Maišeliuose, kuriuos jis nešė, buvo kompiuterio laidai, gitaros laidas, kitame maiše buvo drabužiai: striukė, batai, kelnės. Kokie daiktai buvo pas J.ų maišeliuose, jis negali pasakyti, nes nekreipė dėmesio. Nunešė su J. keturis maišelius į automobilį. Nešant dar prisimena, kad J. kažką sakė: „kad matė geras maistines svarstykles“, jis jo tiksliau neklausė. Antrą kartą grįžus į butą, J. iš karto nuėjo į tamsųjį kambarį, kur šalia rakinamos spintos (iš kur jis paėmė auksinius dirbinius) buvo sukrauti dideli prekybiniai krepšiai su įvairiais daiktais, matė, kad J., atsisegęs vieną maišą, pradėjo kraustyti daiktus, jis numojo į jį ranka sakydamas: „kad tegul jis daro ką nori“, supratęs, kad J. knisasi tarp svetimų daiktų, jis grįžo į koridorių ir paėmė procesorių ir stiprintuvą. Jis stovėjo koridoriuje, kol J. grįžo iš to kambariuko vėl nešinas dviem prekybiniais maišeliais. Matė, kad jie nebuvo tokie pilni, kaip pirmieji maišeliai, bet vėl visi daiktai buvo atnešti nuo tamsiojo kambariuko pusės, suprato, kad visi daiktai J.ui nepriklauso, nes antrą kartą J. net nebuvo užėjęs į kambarį, kuriame gyveno, tas kambarys iš koridoriaus jam matėsi tiesiai. Jis, stovėdamas koridoriuje, taip pat J.ui nieko nesakė, tik ragino, kad jis greičiau ateitų. Jis su procesoriumi ir su stiprintuvu išėjo iš buto ir nunešė į automobilį, visus daiktus krovė į bagažinę, kas netilpo, dėjo į saloną ant sėdynės. J. į butą nubėgo dar ir trečią kartą, nes koridoriuje dar buvo likęs monitorius. Tą kartą, J. buvo tik su monitoriumi, J. taip pat buvo iš jo paėmęs raktą, užrakino duris, po paskutinio - trečio apsilankymo ir raktą grąžino, jam, o jis raktą pateikė prie ikiteisminio tyrimo. Važiuojant nuo Pilaitės mikrorajono, J.aus namų link, apie išneštus daiktus, nieko nekalbėjo. Privažiavus prie namų J., jo paprašė padėti užnešti daiktus į devintą aukštą. Visus daiktus jis J.ui padėjo nunešti iki lifto, o jau į viršų kilo tik J., jis liko su Vitalijumi automobilyje. Visus daiktus, paimtus iš buto, J. nusinešė į savo butą ir nieko neišnešė, jis jokių daiktų iš to buto neėmė. Ką tiksliai paėmė J., taip pat negali pasakyti, nes jis nekalbėjo. Dėl padarytos veikos gailisi, prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, kad galėtų įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajai savo nusikalstama veika padarytą žalą. (t. 1, b.l. 61,62).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. N. paaiškino, kad žino, jog buvo vagystė. Apie ją beveik nieko nežino. J. jo paprašė tik padėti daiktus nunešti. Tai buvo apie pora maišų, kompiuteris, gitara. Kas buvo maišuose jis nežino. Svarstyklių nematė. Jis yra J.aus draugas, kaimynas. Jam atrodo, kad daiktus nešė kartu su J.. Nežino kiek jis nešė maišų. Atsimena, kad buvo gitara, kompiuteris, kolonėlė.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. I. paaiškino, kad šioje byloje žino tik vienintelį dalyką, kad pas A. G. buvo raktai nuo buto. Kaip jie pas jį atsirado, ji nežino. Apskritai apie šį įvykį nieko nežino, nes tuo metu su jais nebendravo. Žinojo, kad G. slapčia nuo C. turėjo raktus nuo buto. Nežino dėl ko slapčia. Kai jie buvo nuomininkai, C. nebuvo jiems davęs raktų nuo buto. Jis tuos raktus duodavo, o po to pasiimdavo. Žino, kad G. buvo padaręs dublikatą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. Č. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, kad iš Anglijos jam buvo siunčiami siuntiniai. Nežino kas apvogė sesę. Žino tik faktą, kad sesę apvogė. Kas buvo pavogta, jis nežino. Sesė pasakė, kad ją apvogė. Pavogė auksą ir kitus daiktus. Sesė sakė, kad už pavogtus daiktus jai grąžino virš 4 000Lt. Tašes laikydavo iki tol, kol sesė grįždavo. Nežiūrėdavo kas tose tašėse yra.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. paaiškino, kad jis gyveno prieš dvejus metus tame bute. Jame gyveno su C. ir G., gyveno draugiškai ir gerai sutarė, jam net nekilo minčių, kad A. kažkas gali apvogti. J. P. pažįsta. Tuo metu kai jis gyveno, jis jau negyveno. Jo daiktai buvo palikti. Svetainėje buvo kompiuteris, gitara ir kubas. J. paliko daiktus dėl to, kad A. kiek minėjo, kad J. nebuvo atsiskaitęs už nuomą. J. jam nieko blogo nepadarė. Jis jo draugas. Yra pažįstami nuo 2006 m. ir negali pasakyti, kad jis būtų ką nors blogo padaręs, ar pavogęs.
Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo V. K. (kuris gyvena užsienyje) parodymai. Jis 2011-11-18 paaiškino, kad negali nurodyti tikslios datos, nes tai tikrai buvo eilinė diena, bet tyrėjai teiraujantis, prisimena, kad buvo toks atvejis, kad A. G. ir J. P. paprašė jo su savo automobiliu BMW v/n (duomenys neskelbtini) nuvežti juos į Pilaitės mikrorajoną, kur jie minėjo kad nuomojosi butą. Negali nurodyti tikslaus mėnesio ir dienos, bet prisimena, kad ant automobilio buvo eksplotuojamos jau vasarinės padangos. Negali dabar nurodyti, kas jam paskambino, bet jis atvažiavo pas J. prie namų į kiemą, į jo automobilį įsėdo A. ir J.. J. pažįsta nuo seniau, susipažino per bendrus pažįstamus, jam atrodo, tuo metu J. niekur nedirbo, ar jis vartojo narkotikus negali pasakyti. A. G. susipažino, nes pažinojo jo seserį ir jis ateidavo pas juos į kiemą. Jam atrodo, kad tuo metu A. G. kažkur dirbo, bet kur tiksliai, negali pasakyti, kokie buvo jo pomėgiai - negali pasakyti. Tai kaip minėjo, atvažiavo pas J. į kiemą, ir jie įlipę į automobilį jam sakė kur važiuoti. Jie nuvažiavo į I. Kanto gatvę ir sustojo prie penkiaaukščio namo, jis liko sėdėti automobilyje. Važiuojant automobilyje, tarp A. G. ir J. P. jokių kalbų apie vagystę nebuvo, jis net nežinojo, kad į tą butą jo du pažįstami užeis be savininko žinios, būtų tikrai tam paprieštaravęs. Negali pasakyti tiksliai, bet gali būti, kad iš buto daiktus į automobilį nešė per du kartus. Kokie tiksliai daiktai turėjo būti, kuriuos turėjo pasiimti, jis net nežinojo. Taip pat jis net nežinojo, kas tiksliai važiuoja pasiimti daiktų, ar A., ar J.. Tiksliai matė, kad į automobilį buvo atnešta J.aus gitara, nes anksčiau ją buvo matęs pas jį namuose, ir taip pat atneštas kompiuteris, bet kas ką nešė negali pasakyti, matė, kad taip pat į automobilį buvo atnešti keli prekybiniai maišeliai, viename iš maišelių jis kažkodėl užfiksavo, kad buvo užklotas, kokios spalvos negali dabar nurodyti, tas maišelis buvo padėtas į automobilio bagažinę, tame maišelyje buvo dar kažkas, bet kas, jis nematė. Jis stovėjo prie automobilio ir rūkė, vėliau įsėdo, todėl galėjo būti, kad antrą kartą atnešę daiktus, dar kažką įdėjo į bagažinę, ko jis jau ir nebematė, jokių skambančių butelių negirdėjo. Automobilio salone buvo ant sėdynės padėta gitara ir dar gal kompiuteris. Visko tiksliai neįsidėmėjo, nes net negalvojo, kad tai yra pagrobti daiktai. Įsėdę į automobilį, jie tarpusavyje nieko apie atneštus iš buto daiktus nekalbėjo. J.us pasakė: „kad dabar jį vežti namo“. Už daiktų vežimą jam niekas neatsilygino, tai padarė norėdamas tik padėti. Parvežus daiktus vėl į J.aus kiemą, A. kartu su J. nešė daiktus, jam atrodo, kad taip pat per vieną kartą, visų daiktų jie nepaėmė ir atėjo dar antrą kartą. Po to jis išvažiavo. Ar su juo važiavo A., jis negali pasakyti. Jį nustebino tyrėjos skambutis, tikrai nieko iš bendrų pažįstamų negirdėjo, kad J. būtų nusikaltėlis, todėl kas galėjo atsitikti, kad jis taip pasielgė negali paaiškinti. Nuo 2012 sausio ruošėsi vėl išvykti į užsienį gyventi, prašo teisme remtis jo liudytojo apklausos metu duotais parodymais. (t. 1, b.l. 36)
Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. C. (kuris šiuo metu gyvena užsienyje) parodymai. Jis 2010-10-26 parodė, kad gyvena bute adresu, (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 m. jis gyvena ir mokosi Anglijoje, į Lietuvą grįžta tik kelioms savaitėms 2010 nuo vasario mėn. 10 d. iki 22 d., jis buvo grįžęs į Lietuvą. Nuo 2010-02-22 iki 2010-03-31, minėtame bute gyveno J. P. gim. 1988 m., nuo 2010-04-26 iki 2010-07-01 minėtame bute gyveno A. G. gim. 1992 m., nuo 2010-06-01 iki 2010-07-01 bute gyveno A. N. gim. 1987 m. Jis pats taip pat vėl buvo grįžęs į Lietuvą ir gyveno minėtame bute nuo 2010-03-31 iki 2010-08-23. Bute gyveno su A. G. ir A. N.. Visiems trims vaikinams buvo davęs buto raktus ir kai jie išsikraustė, jie jam raktus grąžino. Apie tai, kad jo mama miegamajame V. C. spintoje laikė aukso papuošalus, jis žinojo, bet kad raktas nuo užrakintos spintos yra šalia, kitoje spintoje - nežinojo. Su minėtais vaikinais apie laikomus vertingus daiktus nekalbėjo ir spintos atidaręs niekada nebuvo. Spinta niekada išlaužta nebuvo. Paskutinį kartą, kai buvo bute įtartinų vagystės požymių nepastebėjo. Apie bute dingusius daiktus, jis sužinojo 2010 spalio mėn. pradžioje iš savo mamos, kai ji grįžo į Lietuvą. 2010-10-24 jis grįžo į Lietuvą, ir be mamos minėtų daiktų, bute pasigedo 2010-03-31 J. P. paliktų elektrinės gitaros – 500 Lt, personalinio kompiuterio – 400 Lt. Šiuos daiktus, jis pagal susitarimą, turėjo grąžinti J. P., kai šis jam atiduos už nuomą 800 Lt. Visi trys vaikinai jam liko skolingi už buto nuomą. Vagystė buvo įvykdyta nuo 2010-08-23, kai išvyko į Angliją, iki 2010-09-25, kai iš Anglijos grįžo jo mama. Kai išvažiavo, gitara ir kompiuteris buvo bute. 2010-10-24 grįžęs iš Anglijos, jis kalbėjo su drauge V. I., kuri jam pasakė, kad bendravo su A. G. ir jis pasakė: „kad turi jo buto rakto dublikatą“, taip pat klausinėjo: „ ar tame bute kas nors šiuo metu gyvena“. Vagyste jis įtaria visus tris vaikinus, bet labiausiai A. G. ir J. P., kurie yra draugai. (t. 1, b.l.31, 32).
Iš kvito šaknelės serija LAT Nr. 196985 matyti, kad V. C. sumokėjo tris šimtus litų advokatui R. S. (t. 2, b. l. 18). Nukentėjusioji prašo atlyginti proceso išlaidas.
Iš 2010-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nufotografuotas įėjimas į tamsųjį kambarį, pats tamsusis kambarys, ant žemės sudėti prekybiniai krepšiai su įvairiais daiktais (t. 1, b. l. 17-20).
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-11-11 ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. G. pateikė raktą (t. 1, b. l. 24).
Iš 2010-11-18 apžiūros protokolo matyti, kad A. G. pagal 2010-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikto rakto ir V. C. pagal 2010-11-18 daiktų pateikimo protokolą pateikto rakto danteliai visiškai sutapo (t. 1, b. l. 25-26).
Iš 2012-04-17 akistatos protokolo matyti, kad prieštaravimai tarp J. P. ir A. G. duotų parodymų pašalinti nebuvo (t. 1, b. l. 72, 73).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiosios V. C. parodymų, apklausus teisiamajame posėdyje liudytojus, pagarsinus kai kurių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo J. P. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. P. savo kaltę neigė, paaiškino, jog kaltės nepripažįsta, jis svetimų daiktų neėmė, o bute, (duomenys neskelbtini) buvo pasiimti savo daiktų, kuriuos anksčiau, kai dar nuomojosi pastarąjį butą buvo palikęs.
Niekas iš apklaustų liudytojų nematė, kad J. P. nešė iš nukentėjusiajai V. C. buto jam inkriminuojamus, V. C. priklausančius daiktus. Liudytojas V. N., kuris padėjo panešti daiktus nurodė, kad buvo apie pora maišų, kompiuteris, gitara. Kas buvo maišuose jis nežino. Svarstyklių nematė. Atsimena, kad buvo gitara, kompiuteris, kolonėlė. Liudytojas V. K. (šiuo metu gyvena užsienyje, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai buvo teisiamajame posėdyje pagarsinti), kuris padėjo parvežti su automobiliu J. P. daiktus nurodė, kad važiuojant automobilyje, tarp A. G. ir J. P. jokių kalbų apie vagystę nebuvo. Kokie tiksliai daiktai turėjo būti, kuriuos turėjo pasiimti J. P., jis net nežinojo. Taip pat jis net nežinojo, kas tiksliai važiuoja pasiimti daiktų, ar A., ar J.. Tiksliai matė, kad į automobilį buvo atnešta J.aus gitara, nes anksčiau ją buvo matęs pas jį namuose, ir taip pat atneštas kompiuteris, bet kas ką nešė negali pasakyti, matė, kad taip pat į automobilį buvo atnešti keli prekybiniai maišeliai, viename iš maišelių jis kažkodėl užfiksavo, kad buvo užklotas, kokios spalvos negali dabar nurodyti, tas maišelis buvo padėtas į automobilio bagažinę. Automobilio salone buvo ant sėdynės padėta gitara ir dar gal kompiuteris. Kaltinamojo motina R. P. paaiškino, kad sūnus atsivežė į namus daiktus, tarp jų buvo gitara, kompiuteris, monitorius. Buvo trys maišai su daiktais. Vienas maišas buvo suplyšęs, nes antklodė netilpo. Kažkokius laidus atvežė. Ji išpakavo tuos daiktus, nieko ten nerado. Kiti liudytojai A. N., J. Č., V. I. nieko konkretaus negalėjo papasakoti apie įvykdytą vagystę iš nukentėjusiąjai V. C. priklausančio buto, žinojo tik patį vagystės faktą. Teismo vertinimu, tiek kaltinamojo, tiek apklaustų liudytojų (iš dalies skiriasi tik A. G.) parodymai iš esmės neprieštarauja vienų kitiems. Neabejotinai nustatyta, kad A. G. ir J. P. buvo nuvykę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), be šeimininkės V. C. leidimo. Atsirakino buto duris raktu, kurį turėjo A. G.. J. P. nešė iš buto daiktus, kuriuos anksčiau kaip užstatą buvo palikęs už nesumokėtą nuomos mokestį (kelis prekybinius maišelius, kuriuose buvo gitara, kompiuteris, procesorius, stiprintuvas, laidai, antklodė, rūbai). Ar kartu su jam priklausančiais daiktais jis paėmė ir svetimus daiktus ir kokius niekas nematė.
Vienintelis liudytojas A. G., (kurio atžvilgiu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-12-06 teismo priimtas baudžiamasis įsakymas) kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo nurodė, kad matė, jog J. P. buvo tamsiajame kambaryje ir „suprato, kad knisasi tarp svetimų daiktų“. Jis taip pat suprato, kad „buvo kažkokie daiktai iš tų krepšių“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklaustas teisiamajame posėdyje A. G. priešingai tvirtino, kad nematė, kad J. imtų kokius svetimus daiktus. Kas buvo maišuose jis nežiūrėjo. Nežino, ar buvo išnešti kokie svetimi daiktai. Jis žinojo, kad yra J.aus daiktai ir jis juos ramiai nešė. Tačiau paklausus teisėjai ar jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (kurie buvo pagarsinti), jis atsakė, kad patvirtina.
Teismas vertindamas A. G. parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad jie labai nenuoseklūs ir nepastovūs. Jo parodymai iš esmės skiriasi duoti teisiamajame posėdyje nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu jis daugiau kalbėjo apie savo įvykdytą veiką, apie tai kaip jis paėmė auksinius dirbinius, kuriuos pridavė į Lombardą. Nelabai suprantama, kodėl A. G. parodymai toje dalyje apie J. P. išneštus daiktus (samprotavimą apie tai, kad tarp jam priklausančių daiktų galėjo būti ir V. C. priklausantys daiktai) skiriasi teisiamajame posėdyje nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Galimai dėl to, kad jis atlygino visą žalą (5242 Lt), kurios prašė nukentėjusioji V. C. (t. 1, b. l. 66, 67, 196, 197) ir dar kaip jis paminėjo jam tyrėja sakė, kad „kai bus kitas teismas, jeigu J.us bus pripažintas kaltu, jis galės susigrąžinti pinigus“. Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo parodymai (t. 1, b. l. 49) dalyje dėl to, ar J. P. nešė iš buto svetimus ne jam priklausančius daiktus skiriasi iki kol jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ir po to (kardomoji priemonė buvo paskirta 2011-06-30 (t. 1 b. l. 54).
Net jai tikėti A. G. parodymais, pažymėtina, kad jis net ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, jog suprato, kad kažkokius daiktus J. P. paėmė iš tamsaus kambario (tuos, kurie priklausė ne jam), negalėjo įvardyti nei vieno konkretaus daikto, kurį paėmė kaltinamasis. Teisiamajame posėdyje pažymėjo, kad kai vežė daiktus į J. P. namus matė svarstyklių dėžę. Bet ar tai buvo svarstyklės jis negali pasakyti.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. P. kaltinime įvardytų daiktų skaičius yra labai didelis, ir savo apimtimi nemaži daiktai (keturi buteliai degtinės, 6 krištolinių taurių rinkinys puodukų rinkinys, plaukų džiovintuvas, kelioninė dujinė viryklė, dvi moteriškos batų poros, 7 komplektai lininės dvigulės patalynės ir kt. daiktai), todėl neįtikinamai atrodo galimybė sutalpinti juos į du, tris ar keturis prekybinius maišus. Visi apklausti teisiamajame posėdyje asmenys patvirtino, kad buvo išnešti iš buto 3-4 prekybiniai maišai (kuriuose buvo laidai, antklodė ir t. t.).
Aukščiau išvardytos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti J. P. reiškiamu kaltinimu. Byloje esantys įrodymai nepaneigia J. P. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pateiktos versijos, kad jis atvykęs kartu su A. G. į V. C. priklausantį butą, nuo kurio raktą turėjo A. G. pasiėmė tik savo asmeninius daiktus, kuriuos anksčiau, kai nuomojosi pastarąjį butą buvo palikęs. Pastebėtina, kad nei vienas daiktas nurodytas kaltinime, kuriuos neva tai J. P. pagrobė nebuvo surastas.
Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta kaltinamajam, o abejonės, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes joms pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta.
Teismų praktika taikant LR BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
Taigi, šiuo atveju neįrodyta, jog J. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jis už tai negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali remtis prielaidomis, išvedžiojimais ir samprotavimais. Nesant neginčytiniems kaltės įrodymams apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas. Atsižvelgus į šias aplinkybes J. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 178 str. 2 d., turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad J. P. dalyvavo padarant inkriminuojamą nusikalstamą veiką. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). V. C. prašymas atlyginti proceso išlaidas netenkintinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam J. P. panaikinti.
Nukentėjusiosios V. C. prašymo atlyginti proceso išlaidas netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto antrą apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė