LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 21 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino centras“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. galutinis sprendimas atmesti ieškinį dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje pateikta ieškovės išrašyta atsakovei PVM sąskaita faktūra už patiektas prekes, sąskaita buvo apskaityta abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje, pateikta mokesčių administratoriui, net iš dalies atsakovės apmokėta. Tai leidžia šiuos dokumentus vertinti kaip pagrįstai išrašytus. Atsižvelgiant į PVMĮ 79 straipsnio 1, 2 dalies nuostatose keliamus PVM sąskaitai faktūrai reikalavimus, PVM sąskaita faktūra skirta įforminti įvykusį prekių tiekimą apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kartu tai yra įrodymas, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo joje išvardytas prekes. Teismai netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl PVM sąskaitos faktūros paskirties, jos įrodomosios vertės, nepagrįstai neįvertino, jog byloje pateiktos sąskaitos faktūros ir apklausti liudytojai patvirtino buvus šalių sutartinius santykius. Nors ir nėra prekių priėmimo-perdavimo akto, teismai negalėjo daryti išvados, kad nebuvo prekių perdavimo. Kadangi teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, galėjo būti netinkamai išspręsta dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį už ieškovę sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai „Baltic Lex“ (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Baltic Lex“ (j. a. k. 304174962) 86 (aštuoniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 21 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 14.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė