(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, trečiojo asmens bankrutavusios akcinės bendrovės „Ekra“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „IREMAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2230-803/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ekra“, Vokietijos įmonei HUBER SE, uždarajai akcinei bendrovei „IREMAS“, Šveicarijos įmonei WATROPUR AG dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ERGO Insurance SE, prašydama pripažinti akcinės bendrovės (toliau – AB) „Ekra“ įsipareigojimų pagal 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ neįvykdymą (defektų neištaisymą per pranešimo apie defektus laiką) draudžiamuoju įvykiu ir priteisti ieškovei iš atsakovo 331 696,44 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir AB „Ekra“, kuri veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „Projektų centras“ ir WATROPUR AG, 2011 m. birželio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Šis projektas buvo įgyvendinamas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP-3-3./1-AM-V-01 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, veikla „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ ir finansuojamas 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos biudžeto bei ieškovės lėšomis.
3. Ieškovės teigimu, 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartis sudaryta vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos parengtomis rangovo projektuojamų statybos darbų ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygomis (Geltonoji knyga). Ieškovė pažymėjo, kad šalių sudarytos 2011 m. birželio 8 d. rangos sutarties suma be PVM buvo 6 977 668,75 Eur (24 092 494,65 Lt), o sutarties galiojimo terminas – 30 mėnesių (17 mėnesių darbų baigimo terminas, 12 mėnesių pranešimų apie defektus terminas ir 28 dienos atlikimo pažymos išdavimui).
4. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. vadovybės pasitarimo protokolu Nr. PR134-2806/11 paskelbta, jog statybos darbų pradžia 2011 m. birželio 30 d. 2012 m. lapkričio 27 d. pakeitimu Nr. PO-1 darbų baigimo terminas pratęstas iki 2013 m. balandžio 15 d., o 2013 m. balandžio 17 d. pakeitimu Nr. PO-2 darbų baigimo terminas pratęstas iki 2013 m. balandžio 29 d. 2015 m. kovo 12 d. pakeitimo nurodymu Nr. 3 priimtas AB „Ekra“ pasiūlymas džiovyklos modifikavimui, kuriuo pavesta džiovyklos modifikavimo darbus atlikti iki 2015 m. rugsėjo 1 d., papildomai apmokant už darbus 332 269 94 Eur. 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimo nurodymu Nr. 4 džiovyklos modifikavimo darbų terminas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 29 d. 2015 m. gruodžio 30 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas, o kartu surašytas defektų ir nebaigtų smulkių darbų sąrašas. Ieškovės aiškinimu, nuo 2015 m. gruodžio 30 d. prasidėjo rangos sutartyje numatytas 12 mėnesių pranešimų apie defektus terminas.
5. AB „Ekra“ 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė draudimo sutartį su atsakovu ERGO Insurance SE, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei kaip naudos gavėjai reikalaujamas sumas ne didesnes nei 348 883,44 Eur pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą. Minėtos draudimo sutarties pagrindu atsakovas 2015 m. gruodžio 29 d. išdavė sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštą.
6. Ieškovė nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus defektų, šių defektų pašalinimo terminas, kartu ir laidavimo draudimo galiojimas, keletą kartų buvo pratęsti, paskutinį kartą pratęsta 2017 m. balandžio 25 d. priedu Nr. 4 prie sulaikomų pinigų laidavimo draudimo rašto, kuriuo draudimo galiojimas pratęstas iki 2017 m. birželio 2 d. Atsakovas 2017 m. gegužės 18 d. raštu pranešė, jog ieškovės nuostolius, patirtus šalinant rangos darbų defektus (dujų generatoriaus pastate nesumontuota įranga ir nepakoreguota programa biodujų apskaitos perdavimui, dumblo džiovykloje katilas nėra išbandytas dirbti biodujomis ir jų mišiniu), atlygina iš viso išmokėdamas 17 187 Eur dydžio draudimo išmokas.
7. Ieškovės teigimu, po 17 mėnesių nuo pranešimo apie defektus laiko pradžios liko nepašalinti šie darbų defektai: 1) dėl dumblo džiovyklos veikimo defektų (nevyksta dumblo džiovinimo procesas) neištaisymo darbai negali būti naudojami pagal 2011 m. birželio 8 d. sutartyje nurodytą paskirtį; 2) nepasiektas 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartyje nurodytas džiovinto dumblo granulių dydis; 3) neišspręstas klausimas dėl dulkių susidarymo juostinėje džiovykloje ir kondensavimo įrenginyje; 4) nepilnai pateikta naujų modifikavimo įrengimų dokumentacija ir naudojimo instrukcija; 5) neveikia atsarginis HUBER sistemos valdymo kompiuteris.
8. Ieškovė pabrėžė, kad 2017 m. birželio 1 d. raštu pareikalavo, jog atsakovas išmokėtų draudimo liudijime bei 2015 m. gruodžio 29 d. laidavimo draudimo rašte numatytą 348 883,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovas 2017 m. birželio 19 d. raštu informavo, jog draudėjas išreiškė nesutikimą su pateiktu reikalavimu, bei paprašė pateikti papildomą informaciją. 2017 m. liepos 14 d. ieškovė pakartotinai pateikė reikalavimą atsakovui kartu pateikdama įvykio tyrimui reikalingus dokumentus. 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu atsakovas pakartotinai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju bei paprašė pateikti įvykio tyrimui reikalingus dokumentus. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu pateikė atsakovo prašytą informaciją. Atsakovas 2017 m. spalio 27 d. raštu pasiūlė samdyti nepriklausomą ekspertą įvykio ištyrimui. 2017 m. gruodžio 5 d. raštu ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlymu pasitelkti nepriklausomą ekspertą. 2017 m. gruodžio 19 d. raštu atsakovas siūlė ekspertų kandidatūras.
9. Ieškovė, be to, nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtas supaprastintas atviras konkursas „Panevėžio dumblo džiovyklos defektų pašalinimo darbai“, tačiau šis pirkimas pasibaigė be rezultatų, nes nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas.
10. 2018 m. gegužės 11 d. raštu ieškovė pakartotinai pareikalavo įvykį pripažinti draudžiamuoju, tačiau 2018 m. gegužės 28 d. rašte atsakovas nurodė neatsakantis už delspinigius ir baudas. Ieškovė 2018 m. birželio 8 d. raštu prašė atsakovą panaikinti savo sprendimą įvykį laikyti nedraudžiamuoju, atnaujinti įvykio tyrimą, įvykį pripažinti draudžiamuoju ir įsipareigoti sumokėti rangovui už Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių defektų likvidavimą, bet ne daugiau nei 331 696,44 Eur. Atsakovas 2018 m. birželio 15 d. raštu pakartojo, jog įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Ieškovė 2018 m. birželio 15 d. gavo Vokietijos įmonės Sülzle Klein GmbH pasiūlymą dėl defektų ištaisymo, kurį ieškovė 2018 m. birželio 18 d. pateikė atsakovui.
11. Ieškovės teigimu, atsakovas, atsisakydamas sumokėti draudimo išmoką, nepagrindė tokio savo sprendimo, įvykio aplinkybes bei priežastis aiškino formaliai ir paviršutiniškai, pasikliaudamas tik draudėjo nuomone.
12. Atsakovas ERGO Insurance SE su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas akcentavo, jog ginčo laidavimo draudimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog atsakovas užtikrina tik tiesioginių nuostolių atlyginimą, jog naudos gavėjo reikalavimai turi atitikti AB „Ekra“ darbų pažeidimų ir trūkumų vertę, o pretenziniame rašte turi būti išvardytos ir pagrįstos reikalavimo priežastys bei nurodytos pagrįstos reikalaujamos išmokėti sumos.
13. Atsakovas akcentavo, jog Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 (toliau – draudimo taisyklių) 6.3. punkte numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Be to, atsakovas pabrėžė, jog trečiasis asmuo AB „Ekra“ kategoriškai nesutiko su ieškovės pretenzija bei nurodė, jog netinkamą dumblo džiovyklos veikimą sąlygojo netinkamos kokybės dumblas. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog ieškovė, sutikusi su ekspertizės atlikimu, daugiau nei 5 mėnesius nepateikė savo pozicijos dėl atsakovo pasiūlytų ekspertų kandidatūrų.
14. Be to, atsakovas akcentavo, jog 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartyje numatyta arbitražinė išlyga, todėl ginčas nėra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
15. Atsakovas taip pat nurodė, jog laidavimo draudimo sutartis yra ne sumų, o nuostolių draudimo sutartis, todėl atsakovas yra įsipareigojęs atlyginti tik tiesioginius nuostolius iki 348 883,44 Eur sumos. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodomas nuostolių dydis už nepasiektą dumblo džiovyklos našumą yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrįstas ieškovės realiai turėtomis išlaidomis, remiasi išimtinai technologinio proceso garantijoje aptartu finansinės nuobaudos skaičiavimu.
16. Trečiasis asmuo HUBER SE su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pabrėžė, jog ieškovė kelia ginčą nepateikusi draudikui jokių dokumentų, kuriuos draudikui teikdavo ankstesniais draudiminių įvykių atvejais ir kurie įprastai pateiktini. Šioje byloje ieškovė savo nuostolius įrodinėja vien tik būsimomis teorinėmis išlaidomis, todėl jie vertintini pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus – nuostolių realumą, būtinumą ir protingumą. Trečiasis asmuo HUBER SE akcentavo nesutinkantis su ieškiniu todėl, kad ieškovės prašomos priteisti garantinių defektų šalinimo išlaidos grindžiamos ne realiais dumblo džiovyklos defektais, kad ieškovė siekia draudimo bendrovės lėšomis modifikuoti, bet ne remontuoti esamus nuotekų valymo įrenginius. HUBER SE nuomone, dėl specifinės Panevėžio nuotekų valyklos dumblo sudėties yra reikalingas dar vienas nuotekų valymo įrenginių modifikavimas, tačiau ne įrenginių remontas. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovės pageidautų nuotekų valymo technologinių parametrų nepasiekimas nėra ir negali būti laikomas ieškovės nuostoliais. Be to, trečiasis asmuo nurodė, jog šioje byloje taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi ginčas kyla iš draudimo teisinių santykių.
17. Trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) „Ekra“ su ieškiniu nesutiko. BAB „Ekra“ nuomone, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, o atsakovo sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo akcentavo, jog Panevėžio nuotekų valyklos dumblo sudėtis (per didelis jame esančio proteino kiekis) neatitinka viešojo rangos darbų pirkimo dokumentuose nurodytos dumblo sudėties, kas turi tiesioginę įtaką dumblo džiovyklos tinkamam veikimui.
18. Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens UAB „IREMAS“ nuomone, byloje priimtas sprendimas neturės ir negali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Subrangos sutartimi AB „Ekra“ susitarė, jog būtent HUBER SE atliks visus dumblo džiovyklos projektavimo darbus, pateiks technologinius įrenginius, sumontuos, suderins, paleis ir priduos dumblo džiovyklą Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos objekte. Trečiojo asmens teigimu, dumblo džiovykla buvo įrengta pagal ieškovės imperatyviai nurodytus parametrus, todėl pati ieškovė yra atsakinga už dumblo džiovyklos veikimą pasikeitus dumblo sudėčiai. Be to, ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovė nepatyrė jokių realių nuostolių.
19. Trečiasis asmuo WATROPUR AG savo pozicijos byloje nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ieškinį patenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
21. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei bylos medžiagą teismas padarė išvadą, jog draudimo apsauga buvo taikoma visiems reikalavimams pagal 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartį dėl darbų trūkumų per garantinį laikotarpį. Teismas konstatavo, jog šalių sutarta dėl tiesioginių nuostolių draudimo, nustatant, jog draudikas (atsakovas) neatsako už delspinigius ir baudas. Teismas pabrėžė, jog ginčo atveju taikomos draudimo taisyklės neapibrėžia, kas yra laikoma atliktų darbų pažeidimais ir trūkumais, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai taikė draudimo taisyklių 4.3. punktą atsisakydamas mokėti draudimo išmoką.
22. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Panevėžio nuotekų valykloje dumblo sudėtis skyrėsi nuo Šiaulių valykloje bei kitose vietovėse perdirbamo dumblo sudėties ir tai yra aplinkybė, kuri siejama su veiklos rizikos padidėjimu, bet ši kliūtis įveikiama. Teismas pabrėžė, kad minėta aplinkybė turėjo būti įvertinta prieš pradedant rangos darbus. Remdamasis liudytojo R. V. parodymais teismas atmetė trečiųjų asmenų teiginius, kad aplinkybės dėl dumblo sudėties atleidžia atsakovą nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.
23. Teismas akcentavo, jog pagal rangos sutartį rangovas per defektų šalinimo laikotarpį privalėjo įrodyti, kad jo suprojektuoti, pastatyti ir paleisti dumblo apdorojimo įrenginiai tinkamai funkcionuoja ir apdoroja dumblą iki reikalaujamų rodiklių. Teismo vertinimu, šiuo atveju rangovas neatsisakė vykdyti sutarties paaiškėjus defektams, juos taisė, raštu neinformavo užsakovo apie būtinybę keisti sąlygas, tad ši aplinkybė leidžia konstatuoti laidavimo draudimo sutarties pagrindu įvykusį draudžiamąjį įvykį.
24. Vertindamas žalos dydį teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad ieškovė pateikė jai prieinamomis priemonėmis surinktus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį. Be to, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad naujo įrenginio pagal Sülzle Klein GmbH pasiūlymą sumontavimas į sistemą reikštų ne defektų šalinimą, o naują statybą.
25. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl ieškinį patenkino. Be to, teismas atmetė trečiojo asmens HUBER SE prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Teismo aiškinimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi pažeidimas yra tęstinio pobūdžio.
26. Konstatavęs egzistuojant įstatyme nustatytą pagrindą, teismas patenkino reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
27. Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
28.1. Draudimo liudijime nėra aptarta taikyti draudimo apsaugą retroaktyviai, teismas nepagrįstai plečiamai aiškino laidavimo draudimo apsaugą.
28.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė atsakovo atsakomybę, nes atsakovas buvo suteikęs tik garantinio laikotarpio laidavimo draudimo, o ne atlikimo laidavimo draudimo apsaugą.
28.3. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą precedentą civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019, kadangi šis precedentas suformuotas esant atlikimo laidavimo sutarčiai, o ne garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarčiai.
28.4. Kadangi dumblo džiovykla niekada tinkamai nefunkcionavo, ši aplinkybė eliminuoja draudimo rizikos atsitiktinumą ir prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai.
28.5. Atsižvelgiant į tiesioginių nuostolių teisinę sampratą, nagrinėjamos bylos kontekste yra akivaizdu, kad ieškovė nepagrindė aplinkybės, jog jau yra faktiškai patyrusi išlaidų dėl dumblo apdorojimo įrenginių trūkumų ištaisymo.
29. Ieškovė atsiliepime su atsakovo ERGO Insurance SE skundu nesutiko, prašė jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Ieškovės atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
30.1. Per defektų šalinimo laikotarpį rangovas (AB „Ekra“) privalėjo pasiekti ir pademonstruoti, kad jo suprojektuoti ir pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai pasiekia rangos sutartyje nurodytus technologinius rodiklius, tačiau to nepadarė, o ERGO Insurance SE įsipareigojo ieškovei sumokėti draudimo išmoką tuo atveju, jei rangovas neįvykdys savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį garantiniu laikotarpiu.
30.2. ERGO Insurance SE neįrodė, jog ginčo įvykis nedraudiminis, o ieškovė įrodė draudėjo (rangovo) neįvykdytus įsipareigojimus užsakovui (ieškovei) per rangos sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį.
30.3. Ieškovė išnaudojo visas jai prieinamas priemones defektų šalinimo darbų kainai nustatyti ir į bylą pateikė visus tai patvirtinančius įrodymus.
30.4. Draudimo taisyklės, ypač nuostatos dėl nedraudžiamųjų įvykių, negali būti taikomos ieškovės nenaudai, kadangi šios nuostatos su ieškove nebuvo individualiai aptartos.
30.5. Po apskųsto teismo sprendimo priėmimo ieškovė atliko pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nustatė jo laimėtoją bei 2019 m. birželio 28 d. su pirkimo laimėtoju UAB „Bukrita“ sudarė Panevėžio dumblo džiovyklos defektų pašalinimo darbų rangos darbų sutartį Nr. 123. Šios sutarties vykdymui (t. y. BAB „Ekra“ darbų defektų, nustatytų per pranešimo apie defektus laikotarpį, ištaisymui) yra pasitelkiamas tas pats subrangovas, kaip ir rangos sutarties atveju – HUBER SE, o defektų pašalinimo darbų kaina – 398 090,00 Eur su PVM.
31. Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ atsiliepimu į atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą iš esmės neprieštaravo atsakovo skundui, tačiau pabrėžė, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimas naikintinas trečiojo asmens UAB „IREMAS“ apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.
32. UAB „IREMAS“ atsiliepimas motyvuojamas šiais teiginiais:
32.1. Teismas nepagrįstai pritaikė draudimo apsaugą pagal laidavimo draudimo sutartį, nes visi darbai buvo atlikti tinkamai.
32.2. Ieškovė neįrodė nuostolių fakto, todėl reikalavimas išmokėti draudimo išmoką nepagrįstas.
32.3. Vokietijos įmonė Sülzle Klein GmbH yra siekiantis pelno verslo subjektas, todėl suinteresuotas pateikti viešojo pirkimo pasiūlymą su didžiausia įmanoma kaina, todėl toks dokumentas (tiekėjo pasiūlymas) neparodo faktinio žalos dydžio.
32.4. Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, kadangi nėra į bylą pateiktų dokumentų, patvirtinančių faktiškai patirtus nuostolius.
33. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo BAB „Ekra“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti BAB „Ekra“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Trečiojo asmens BAB „Ekra“ apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
34.1. Ginčo laidavimo draudimo raštas nustojo galioti nuo bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui BAB „Ekra“. Nustojus galioti laidavimo draudimo raštui, negalima šio negaliojančio įsipareigojimo pagrindu priteisti draudimo išmokos.
34.2. Atsakovas ERGO Insurance SE laikytinas sulaikomus rangovo pinigus priėmusiu saugoti asmeniu, kuris įsipareigojo sumas sumokėti ieškovei, jeigu laiku nebus ištaisyti darbų trūkumai, tačiau iškėlus bankroto bylą, pas trečiuosius asmenis esantys BAB „Ekra“ (rangovo) pinigai turi būti grąžinti pačiai bankrutuojančiai įmonei, o ne skiriami defektų šalinimui.
34.3. Iškėlus bankroto bylą, ieškovė kaip ir visi kiti BAB „Ekra“ kreditoriai, savo reikalavimą turi teisę patenkinti tik laikantis įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.
35. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus su trečiojo asmens BAB „Ekra“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Ieškovės atsiliepimas į BAB „Ekra“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
36.1. Bankroto bylos iškėlimas per se (savaime) nedaro sandorių, kuriuos sudarė bankrutuojanti įmonė iki bankroto bylos iškėlimo, negaliojančiais.
36.2. BAB „Ekra“ apeliaciniame skunde daro neteisingą išvadą dėl sulaikytų pinigų laidavimo draudimo rašto negaliojimo.
36.3. Kadangi šios bylos šalių ginčas kilo iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, jam spręsti taikoma draudimą, o ne laidavimą reglamentuojančių teisės normų visuma.
36.4. Nėra pagrindo BAB „Ekra“ išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto teisinius santykius.
37. Atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepimu į trečiojo asmens BAB „Ekra“ apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.
38. Atsakovo atsiliepimas į BAB „Ekra“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
38.1. 2015 m. gruodžio 29 d. buvo sudarytos trys sutartys: 1) ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, ir AB „Ekra“ sudarė susitarimą dėl laidavimo draudimo rašto išdavimo; 2) AB „Šiaulių bankas“, ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, ir AB „Ekra“ sudarė sąlyginio atsiskaitymo sutartį; 3) AB „Šiaulių bankas“ ir AB „Ekra“ sudarė Finansinio užtikrinimo susitarimą.
38.2. Atsižvelgiant į nurodytų sutarčių sudarymo laiką, sutarčių sąlygas ir jas vykdant atliktus veiksmus, BAB „Ekra“ apeliacinio skundo teiginiai, kad lėšos, kurias AB „Šiaulių bankas“ pervedė ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, esą priklauso BAB „Ekra“, nėra teisiškai pagrįsti.
39. Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ atsiliepimu į trečiojo asmens BAB „Ekra“ apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
40. UAB „IREMAS“ atsiliepimas motyvuojamas šiais atsikirtimais:
40.1. Sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštas galiojo ir po BAB „Ekra“ bankroto bylos iškėlimo.
40.2. Teismo iš atsakovo priteistos ieškovei lėšos negali būti laikomos BAB „Ekra“ priklausančiomis lėšomis.
40.3. Trečiojo asmens BAB „Ekra“ pateikta pozicija dėl priteistų lėšų priklausomybės prieštarauja draudimo sutarties sampratai.
41. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi bei priteisti UAB „IREMAS“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Trečiojo asmens UAB „IREMAS“ apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
42.1. Dumblo džiovykla įrengta pagal ieškovės suformuluotus pirkimo konkurso reikalavimus, todėl pati ieškovė yra atsakinga už dumblo džiovyklos veikimą pasikeitus dumblo sudėčiai.
42.2. Teismas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, kadangi pareigą aiškiai suformuluoti pirkimo dokumentuose konkrečias technines sąlygas tiekėjams jis perkėlė trečiajam asmeniui AB „Ekra“ ir atsakovui.
42.3. Būtent ieškovei nustatyta pareiga reguliariai tirti nuotekų dumblą, todėl informacijos nepateikimas konkurso sąlygose (kad dumblo sudėtis yra neįprasta, nebūdinga buitinėms nuotekoms) leidžia teigti, jog ieškovė dėl savo veiksmų ir sukėlė galimą žalą.
42.4. Teismas netinkamai taikė senaties termino draudimo teisiniams santykiams reglamentavimą.
42.5. Teismas netinkamai taikė draudimo sutarties objektą ir nedraudiminius įvykius reglamentuojančias draudimo sutarties sąlygų ir draudimo taisyklių nuostatas.
42.6. Teismas pažeidė Civilinio kodekso ir Draudimo įstatymo normas, konstatuodamas, kad žala yra įrodyta.
43. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus su trečiojo asmens UAB „IREMAS“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti ,Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Ieškovės atsiliepimas į UAB „IREMAS“ apeliacinį skundą argumentuojamas šiais atsikirtimais:
44.1. Pagal kasacinio teismo praktiką užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
44.2. AB „Ekra“ buvo atsakinga tiek už techninio darbo projekto parengimą, tiek už dumblo apdorojimo įrenginių statybą pagal savo pasirengtą projektą.
44.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog konkrečios dumblo apdorojimo technologijos pasirinkimas buvo rangovo prerogatyva.
44.4. Net jeigu pirkimo dokumentuose ir būtų buvusios kokios nors klaidos, neatitikimai ar kiti trūkumai, šiuo metu nei rangovas, nei atsakovas neturi teisės tuo remtis, nes jau yra suėjęs terminas bet kokioms tokio pobūdžio rangovo pretenzijoms.
44.5. Pirkimo dokumentuose nurodyta dumblo apdorojimo technologija, jos sprendiniai, reikalavimai statybai buvo tik minimalūs būtinieji pirkimo sąlygų reikalavimai.
44.6. Byloje ekspertas patvirtino ieškovės poziciją, jog atlikti darbai turi defektų.
44.7. UAB „IREMAS“ apeliacinio skundo teiginiai apie 2015 m. kovo 12 d. pakeitimo nurodymo Nr. 3 prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms nenagrinėtini, kaip pateikti pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalį.
44.8. Trečiojo asmens HUBER SE reikalavimas taikyti ieškinio senatį negali sukelti teisinių pasekmių, nes HUBER SE nėra byloje nagrinėjamo materialiojo teisinio santykio šalis, o atsakovas šioje byloje neprašė taikyti ieškinio senatį.
44.9. Aplinkybė, kad per defektų šalinimo laiką rangovo rizika ir sąskaita gali būti ne tik reikalaujama suremontuoti įrangą, bet ir patiekti kitą įrangą, jei darbams buvo panaudota sutarties neatitinkanti įranga, kyla iš ginčo rangos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkto (b) papunkčio.
45. Atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „IREMAS“ apeliacinį skundą su skundu sutinka.
46. Atsakovo atsiliepimas į UAB „IREMAS“ apeliacinį skundą argumentuojamas šiais teiginiais:
46.1. Rangovas (subrangovai) projektą įgyvendino tokį, kokį savo nustatytose viešojo pirkimo konkurso techninėse sąlygose apibrėžė ieškovė.
46.2. Rangovas teisiniu požiūriu negali būti laikomas atsakingu dėl sutarties pažeidimo ar jos neįvykdymo dėl to, kad ieškovas, kaip perkančioji organizacija, netinkamai suformulavo viešojo pirkimo konkurso sąlygas.
46.3. Byloje esanti eksperto išvada leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad rangovas visus rangos darbus atliko pagal tokias sąlygas (t. y. dumblo apdorojimo technologiją, jos sprendinius, reikalavimus statybai), kokios buvo nustatytos ieškovės viešojo pirkimo dokumentuose.
46.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-156-798/2019, taip pat yra konstatavęs, jog „HUBER SE sumontuoti įrenginiai neveikia ne dėl jų blogos kokybės ar dėl nekokybiškai atliktų darbų, o dėl dumblo sudėties neatitikimo pirkimo dokumentuose nurodytoms savybėms.“
46.5. Teismo argumentas, kad ieškinio senaties terminas netaikomas dėl to, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nepagrįstas, nes vadovaujantis tokiu teiginiu ieškinio senaties terminas apskritai nepasibaigtų, ir kada tik ieškovas besikreiptų su ieškiniu į teismą, jis nebūtų praleidęs ieškinio senaties termino.
47. Trečiasis asmuo HUBER SE atsiliepimu į apeliacinius skundus su visais skundais sutiko, prašė juos tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.
48. Trečiojo asmens HUBER SE atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
48.1. Teismas visiškai nevertino, jog pati ieškovė savo viešojo pirkimo dokumentuose nustatė itin detalią ir nekeičiamą nuotekų valymo technologiją bei tikslius reikalavimus ir parametrus tiekėjų tiekiamai įrangai.
48.2. Pirkusi detaliai aprašytą buitinių nuotekų valymo technologiją, ieškovė šiandien negali reikšti pretenzijų dėl to, jog buitinių nuotekų valymo įrenginiai (BAB „EKRA“ ir HUBER SE pagal ieškovės parengtus viešojo pirkimo dokumentus patiekta dumblo džiovykla) nesusidoroja su pramoninio, itin gausiai proteinais užteršto dumblo, valymo iššūkiais.
48.3. Visus BAB „EKRA“ atliktus darbus ieškovė priėmė dar 2015 m. gruodžio 30 d., tuo pačiu suorganizavusi šių darbų bei viso statybos komplekso pripažinimą tinkamu naudoti.
48.4. Kadangi teismas apskritai nenagrinėjo nei ieškovės kaltės fakto, nei ieškovės kaltės masto, šias aplinkybes galima tinkamai ištirti tik grąžinus bylą pakartotiniam nagrinėjimui pirmąja instancija.
49. Kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė pateikė 2019 m. birželio 28 d. Panevėžio dumblo džiovyklos defektų pašalinimo darbų rangos darbų sutarties Nr. 123 kopiją ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. sausio 16 d. raštą. Nr. 4S-209. Atsiliepime ieškovė prašė pridėti šiuos papildomus įrodymus prie bylos medžiagos.
50. 2020 m. balandžio 20 d. trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
51. 2020 m. balandžio 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas trečiojo asmens HUBER SE prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
52. 2020 m. balandžio 27 d. atsakovas ERGO Insurance SE pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
53. 2020 m. balandžio 27 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
54. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo (apeliacinių skundų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (apeliaciniuose skunduose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo (skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
55. Ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019 m. birželio 28 d. Panevėžio dumblo džiovyklos defektų pašalinimo darbų rangos darbų sutarties Nr. 123 kopiją ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. sausio 16 d. raštą Nr. 4S-209.
56. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šiuo atveju ieškovė prašomų priimti duomenų pirmosios instancijos teismui nebuvo teikusi. Ieškovė nurodė pridedanti naujus įrodymus, kadangi teikiama rangos sutartis buvo sudaryta jau po apskųsto teismo sprendimo priėmimo, o Viešųjų pirkimų tarnybos rašto pateikimo poreikis atsirado siekiant atsikirsti į UAB „IREMAS“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad naujų įrodymo pateikimo galimybė arba būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl priima kartu su ieškovės atsiliepimu į apeliacinius skundus pateiktus naujus įrodymus.
Dėl ginčo esmės, draudimo apsaugos ribų, draudžiamojo įvykio fakto
57. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovas ERGO Insurance SE su trečiuoju asmeniu AB „Ekra“ sudarė draudimo sutartį Nr. GA 69972 (toliau ir – draudimo sutartis), pagal kurią ERGO Insurance SE įsipareigojo išpildyti visus reikalavimus, nurodytus garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte Nr. GA 69972 dėl 2011 m. birželio 8 d. sutarties Nr. 2011/AV-D(d)-4 objekto „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Pagal draudimo sutartį ERGO Insurance SE išdavė sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštą Nr. GA 69972 (toliau ir – draudimo raštas) bei draudimo liudijimą Nr. 710-451-69972 „Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir sulaikomų pinigų laidavimo draudimas“ (toliau ir – 2015 m. draudimo liudijimas). Be to, 2017 m. vasario 14 d. atsakovas ERGO Insurance SE su trečiuoju asmeniu AB „Ekra“ susitarė dėl draudimo laidavimo pagal draudimo sutartį pratęsimo. 2017 m. vasario 14 d. pratęsus laidavimo draudimą buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. 710-451-69972 „Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimas“ (toliau ir – 2017 m. draudimo liudijimas). 2017 m. vasario 14 d. sudarytas priedas Nr. 2 prie sulaikomų pinigų laidavimo draudimo rašto Nr. GA 69972, 2017 m. kovo 31 d. – priedas Nr. 3 prie sulaikomų pinigų laidavimo draudimo rašto Nr. GA 69972, o 2017 m. balandžio 28 d. – priedas Nr. 4 prie sulaikomų pinigų laidavimo draudimo rašto Nr. GA 69972.
58. Ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ – naudos gavėja pagal atsakovo ERGO Insurance SE su trečiuoju asmeniu AB „Ekra“ sudarytą draudimo sutartį – pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 348 883,44 Eur draudimo išmoką, numatytą laidavimo draudimo rašte.
59. Pagal bylos duomenis ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ir trečiasis asmuo AB „Ekra“, veikiantis 2010 m. balandžio 19 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Projektų centras“ (teises ir pareigas perėmė UAB „IREMAS“) ir WATROPUR AG, 2011 m. birželio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. 201 1/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau ir – rangos sutartis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbai rangos sutartyje numatytu terminu nebuvo atlikti, todėl darbų atlikimo terminas ne kartą pratęstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2015 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas, šalys taip pat sudarė statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau kartu buvo surašytas defektų bei smulkių nebaigtų darbų sąrašas (jame buvo įrašyti ir dumblo džiovyklos veikimo defektai).
60. Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, pabrėždamas, kad teismas be pagrindo plečiamai aiškino atsakovo suteiktos draudimo apsaugos ribas, kadangi atsakovas buvo suteikęs tik garantinio laikotarpio laidavimo draudimo, o ne atlikimo laidavimo draudimo apsaugą.
61. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str., Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 d. 15 p.). Kaip apeliaciniame skunde teisingai nurodo atsakovas ERGO Insurance SE, teisės doktrinoje yra skiriamos atlikimo laidavimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rūšys. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog sutarčių laisvės principas leidžia šalims sudaryti sutartis, nepaisant jų tipo apibrėžimo ar rūšinio skirstymo (CK 6.156 str.).
62. Aiškindamas draudimo laidavimo teisinius santykius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad draudimo sąlygų, apibrėžiančių draudžiamąjį įvykį ir draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygos prasmės, teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudimo sutarties sąlygos nustatymas draudimo rūšies taisyklėse ar draudimo liudijime (polise) turi reikšmės draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimui, aiškinimo metodų taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018).
63. Kaip minėta, draudimo sutarties 1 punkte atsakovas ERGO Insurance SE įsipareigojo UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ išpildyti visus reikalavimus, nurodytus laidavimo draudimo rašte dėl rangos sutarties garantinio laikotarpio. Draudimo rašte atsakovas nurodė neatšaukiamai suteikiantis naudos gavėjai UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ statybos darbų sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštą ir besąlygiškai įsipareigojantis naudos gavėjai tinkamai vykdant rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavus jos raštišką pagrįstą reikalavimą, per 14 kalendorinių dienų sumokėti ne daugiau kaip 348 883,44 Eur, jeigu draudėjas (AB „Ekra“) neįvykdys savo įsipareigojimų pranešimo apie defektus laikotarpiu rangos sutartyje numatytomis sąlygomis. 2015 m. draudimo liudijime aiškiai nurodyta, jog draudimo objektas yra sulaikomų pinigų laidavimas. 2017 m. draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo objektas yra garantinio laikotarpio laidavimas (GA). Tiek 2015 m. draudimo liudijime, tiek 2017 m. draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo santykiams taikomos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės (galiojančios nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) Nr. 029 (toliau – draudimo taisyklės).
64. Draudimo taisyklių 4.2. punkte nurodyta, kad draudimo objektas sudarant atlikimo, išankstinio apmokėjimo ar garantinio laikotarpio draudimo sutartį yra draudėjo prievolė pagal pasirašytą sutartį su užsakovu. Pagal draudimo taisyklių 4.3. punktą draudimo objektu nelaikomos prievolės, už kurių įvykdymą draudikas neprisiima jokių įsipareigojimų pagal pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo bei garantinio laikotarpio atsakomybės dokumentus. Draudimo taisyklių 5 skirsnyje nurodyti draudžiamieji įvykiai išdavus pasiūlymo draudimo polisą, atlikimo draudimo polisą, išankstinio apmokėjimo draudimo polisą ir garantinio laikotarpio draudimo polisą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog analizuojamu atveju 2015 m. draudimo liudijime nurodyta draudimo rūšis – sulaikomų pinigų laidavimo draudimas – nėra apibrėžta draudimo taisyklėse.
65. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 29 d. akcinė bendrovė Šiaulių bankas, ERGO Insurance SE ir AB „Ekra“ sudarė sąlyginio atsiskaitymo sutartį. 2015 m. gruodžio 29 d. ERGO Insurance SE su AB „Ekra“ taip pat sudarė susitarimą Nr. 2015/12/29 dėl 2015 m. gruodžio 30 d. laidavimo draudimo rašto Nr. AV GA 69972 išdavimo (toliau – susitarimas). Susitarimo 2 punkte numatyta, kad sulaikytų pinigų laidavimo draudimo rašte Nr. AV 65854 bus nurodyta, kad šio laidavimo draudimo rašto įsigaliojimo sąlyga – avanso pervedimas į konkrečią draudėjo (AB „Ekra“) banko sąskaitą. Rangos sutarties (d) konkrečių sutarties sąlygų 14.9 punkte buvo numatyta užsakovo teisė sulaikyti dalį rangovui (AB „Ekra“) mokėtinų pinigų per rangos sutartyje numatytą pranešimų dėl defektų šalinimo terminą. Pakeitus šį rangos sutarties (d) konkrečių sutarties sąlygų 14.9 punktą, buvo numatyta sulaikomų pinigų išmokėjimo sąlyga – banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštas, galiojantys visą pranešimų apie defektus laiką. Vadinasi, draudimo sutarties sudarymo ir laidavimo draudimo rašto išdavimo tikslas buvo sudaryti prielaidą trečiajam asmeniui (rangovui) BAB „Ekra“ gauti visą rangos sutartyje numatytą darbų kainą, nelaukiant rangos sutartyje numatyto defektų pašalinimo termino pabaigos.
66. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus draudimo sutarties sąlygas bei tikslą, darytina išvada, jog šiuo atveju laidavimo draudimo sutartimi atsakovas ERGO Insurance SE prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti rangovo (draudėjo) BAB „Ekra“ sutartines prievoles dėl rangos darbų defektų pašalinimo, įskaitant ir prievolę pašalinti dumblo džiovyklos defektus (trūkumus), per rangos sutartyje numatytą defektų šalinimo terminą.
67. Be kita ko, atsakovas ERGO Insurance SE akcentavo, kad pastatyta dumblo džiovykla niekada tinkamai nefunkcionavo, todėl ši aplinkybė eliminuoja draudimo rizikos atsitiktinumą ir prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.
68. Atsakovas teisingai nurodė, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, o draudimo rizika pripažįstama esmine draudimo sutarties sąlyga. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti draudimo rizikos sąlygas yra draudiko teisė (CK 6.994 str.). Draudimo rizika suprantama kaip tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 str. 26 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiamasis įvykis yra minėtos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje ir būtent draudimo rizika lemia draudimo sąlygas, daro įtaką nustatant draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019, 45 p.).
69. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pastatytos dumblo džiovyklos veikimo defektai (trūkumai) egzistavo ir buvo rangovei BAB „Ekra“ bei ieškovei žinomi dar iki draudimo sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, jog draudimo rizika negali būti siejama su dumblo džiovyklos statybos darbų defektų atsiradimu ar paaiškėjimu per rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Šiuo atveju draudimo rizika yra sietina su tikimybe, jog trečiasis asmuo AB „Ekra“ per rangos sutartyje numatytą defektų šalinimo laikotarpį įvykdys savo įsipareigojimą pašalinti pastatytos dumblo džiovyklos veikimo defektus. Vadinasi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neeliminuoja draudimo sutarties rizikos atsitiktinumo
70. Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ apeliaciniame skunde išreiškė poziciją, kad dumblo džiovykla buvo pastatyta ir įrengta pagal ieškovės suformuotus pirkimo konkurso dokumentų reikalavimus, todėl džiovyklos veikimo trūkumai nėra laikytini darbų defektais ir negali būti pripažinti draudžiamuoju įvykiu.
71. Rangos sutarties (f) užsakovo reikalavimų dalies III skyriaus 1 skirsnio bendrųjų užsakovo reikalavimų 1 dalies (bendrosios techninės sąlygos) 1.2 punkte nustatyta, kad pateikti reikalavimai, o taip pat kiti su šia technologija susiję atitinkamuose skyriuose apibrėžti reikalavimai, bus laikomi minimaliais būtinaisiais reikalavimais, užtikrinančiais minimalią technologinio proceso projekto kokybę. Rangos sutarties (f) užsakovo reikalavimų dalies III skyriaus 1 skirsnio bendrųjų užsakovo reikalavimų 2 dalies (architektūrinės dalies specifikacijos) 2.1. punkte numatyta, kad rangovas turi atlikti visus reikalingus topografinius, geologinius ir kitus techninius tyrinėjimus aikštelėje, jei laiko juos būtinais norint atlikti techninį projektą ir reikalingus kontrakto įgyvendinimui. Rangos sutarties (f) užsakovo reikalavimų dalies III skyriaus 2 skirsnio specialiųjų užsakovo reikalavimų 8 dalies (technologinio proceso garantijos) 8.2.2. punkte apibrėžtas proceso įvykdymo garantijos nustatymas, t. y. bandymai po baigimo. Pagal rangos sutarties (f) užsakovo reikalavimų dalies III skyriaus 2 skirsnio specialiųjų užsakovo reikalavimų 8 dalies (technologinio proceso garantijos) 8.7. punktą, jei rangovas nesugeba pademonstruoti, kad jo pastatyti įrenginiai pasiekia užsakovo reikalavimuose nurodytus parametrus per dvylika mėnesių nuo statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto pasirašymo dienos, užsakovas gali pareikalauti finansinės atsakomybės už technologinių garantijų nevykdymą. Šios rangos sutarties sąlygos patvirtina, jog rangovė AB „Ekra“ prisiėmė pareigą pasiekti rangos sutartyje numatytus dumblo džiovyklos veikimo parametrus (rodiklius), o UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ neprisiėmė pareigos atlikti džiovinti numatyto dumblo sudėties tyrimų.
72. Be kita ko, 2015 m. kovo 12 d. pakeitimo nurodyme Nr. 3 pagal rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ rangovė AB „Ekra“ patvirtino, kad yra pilnai susipažinusi su situacija objekte, džiovinamo dumblo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir garantuoja, kad tokios sudėties nuotekų dumblą tiekiant į dumblo džiovinimo įrenginius pasieks rangos sutartyje įsipareigotus įrenginių našumo ir garantuotus eksploatacinius rodiklius.
73. Taipogi pabrėžtina, kad byloje paskirtos ekspertizės 2019 m. sausio 25 d. akte teismo ekspertas, atsakydamas į trečiąjį teismo užduotą klausimą, pateikė išvadas, jog dumblo džiovyklos defektai yra rangovo parinkti netinkami techniniai sprendimai, įskaitant atitinkamą įrangą, o du su dumblo džiovykla susijusius defektus (dokumentacijos ir valdymo kompiuterio veikimo) lėmė ne iki galo arba nekokybiškai atlikti rangovo darbai. Nustačius rangovės BAB „Ekra“ rangos sutartimi (su jos pakeitimais pagal atskirus nurodymus) prisiimtų įsipareigojimų apimtį bei įvertinus byloje neginčijamą aplinkybę, jog dumblo džiovykla nefunkcionuoja taip, kaip numatyta pagal darbų pirkimo dokumentų ir rangos sutarties sąlygas, konstatuotina, jog dumblo džiovyklos veikimo trūkumai laikytini darbų defektais, už kuriuos atsakinga rangovė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens UAB „IREMAS“ skundo argumentus, siejamus su tuo, kad dumblo džiovyklos veikimo trūkumai negali būti pripažinti draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovo ieškovei pateiktą laidavimo draudimo raštą.
74. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog dumblo apdorojimo įrangos (dumblo džiovyklos) trūkumų neištaisymas per rangos sutartyje nustatytą darbų defektų pašalinimo terminą yra draudžiamasis įvykis pagal ginčo laidavimo draudimo sutartį.
Dėl draudimo išmokos dydžio ir jos mokėjimo
75. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
76. Atsakovas ERGO Insurance SE apeliaciniame skunde pabrėžė, kad jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, kadangi ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ neįrodė savo patirtų nuostolių. Be kita ko, atsakovas akcentavo, jog ginčo draudimo sutartis yra nuostolių, o ne sumų draudimo sutartis.
77. Pagal Draudimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalį sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 str. 4 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia atsakovo poziciją, kad ginčo draudimo sutartis priskirtina prie nuostolių draudimo sutarčių.
78. Kita vertus, nei galiojančios teisės normos, nei šalių sudaryta draudimo sutartis imperatyviai nenustato, jog draudimo išmoka gali būti išmokama tik tais atvejais, kai naudos gavėjas jau yra patyręs konkrečius nuostolius. Draudimo taisyklių 6.3. punkte nustatyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Vadinasi, naudos gavėjui užtenka pagrįsti reikalaujamos sumos dydį, tačiau nebūtina tuo pačiu įrodyti ir savo jau patirtus nuostolius. Be to, analizuojamu atveju draudikas ERGO Insurance SE draudimo rašte akcentavo, kad naudos gavėjas (UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“) neturi teisės šalinti jokių darbo trūkumų ar pažeidimų iki draudėjui inžinieriaus nustatyto pagrįsto defektų šalinimo termino, o pretenziniame rašte būtina išvardyti ir pagrįsti reikalavimo priežastis bei nurodyti pagrįstas reikalaujamas sumas.
79. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos (pavyzdžiui, jau turėjęs atitinkamų išlaidų), tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-313/2018, 51 p. ir jame nurodytą praktiką).
80. Analizuojamu atveju 2019 m. sausio 25 d. teismo ekspertizės akte ekspertas, atsakydamas į ketvirtąjį teismo užduotą klausimą, pateikė išvadą, jog dumblo džiovyklos trūkumų ištaisymas kainuos 635 000 Eur. Į bylą yra pateiktas Sülzle Klein GmbH pasiūlymas, kuriame nurodyta, jog dumblo džiovyklos trūkumų pašalinimas kainuotų 498 400 Eur. Be to, kartu su ieškovės atsiliepimu į apeliacinius skundus pateiktoje Panevėžio dumblo džiovyklos defektų pašalinimo darbų rangos darbų sutartyje nurodyta darbų kaina yra 398 090 Eur. Visi išvardyti įrodymai patvirtina, kad dumblo džiovyklos defektų pašalinimo kaina bus didesnė už draudimo sutartyje nustatytą maksimalų draudimo išmokos dydį. Taigi, šiuo konkrečiu atveju teismui nėra pagrindo nustatinėti tikslų būsimų ieškovės nuostolių dydį, nes yra pakankamai objektyviai pagrįsta tikimybė, kad tie nuostoliai iš tiesų bus didesni nei priteistina draudimo išmoka.
81. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė pagrindė tiek savo būsimų nuostolių faktą, tiek ir jų dydį (nuotoliai bus didesni už reikalaujamą priteisti draudimo išmoką), o atsakovas ERGO Insurance SE neįrodė aplinkybių, dėl kurių draudimo išmoka neturėtų būti mokama ar ją reikėtų mažinti.
Dėl ieškinio senaties termino
82. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
83. Šioje byloje prašymą taikyti ieškinio senatį pareiškė ne asmuo, kuriam reiškiamas materialusis reikalavimas, bet trečiasis asmuo UAB „IREMAS“, kurio atžvilgiu ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ jokių reikalavimų šioje byloje nėra pareiškusi. Atsižvelgiant į šios nutarties 82 punkte nurodytą ieškinio senaties termino teisinę prigimtį ir į tai, jog naudotis ieškinio senatimi kaip atsikirtimu į reiškiamus reikalavimus yra atsakovo teisė, darytina išvada, jog šioje byloje prašymas taikyti ieškinio senatį pareikštas netinkamo teisės subjekto.
84. Kita vertus, nėra pagrindo manyti, jog šioje byloje ieškinio senaties terminas buvo praleistas. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu laikytinas atsakovo atsisakymas ieškovei mokėti draudimo išmoką, pareikštas 2018 m. gegužės 28 d. Vadinasi, 2018 m. birželio 20 d. pareiškusi ieškinį ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ nepraleido ieškinio senaties termino.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir bylos procesinės baigties
85. Trečiasis asmuo BAB „Ekra“ apeliaciniame skunde, be kita ko, išreiškė poziciją, kad ginčo laidavimo draudimo raštas nustojo galioti nuo draudėjo BAB „Ekra“ bankroto bylos iškėlimo ir, įvykus šiam įvykiui (bankroto bylos iškėlimui), ieškovė savo reikalavimą BAB „Ekra“ atžvilgiu turėtų reikšti bankroto byloje, laikantis įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.
86. Pabrėžtina, kad šios bylos ginčo objektas yra draudimo išmokos naudos gavėjui išmokėjimas pagal atsakovo ERGO Insurance SE ir trečiojo asmens BAB „Ekra” sudarytą laidavimo draudimo sutartį. Byloje nėra reiškiami kokie nors materialieji reikalavimai trečiajam asmeniui BAB „Ekra”.
87. Pagal draudimo sutarties sampratą, kai draudimo sutartis yra sudaroma kito asmens naudai, draudimo išmoką turi teisę gauti ne draudėjas, bet draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėjas (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 56 p.). Analizuojamu atveju laidavimo draudimo sutartyje nurodytu naudos gavėju yra ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS”. Vadinasi, gauti draudimo išmoką turi teisę ieškovė, bet ne ginčo draudimo teisiniuose santykiuose draudėju buvęs trečiasis asmuo BAB „Ekra”.
88. Pastebėtina, jog bankroto bylos iškėlimo faktas nėra įstatyme įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių laidavimo draudimo sutartis ir pagal ją išduotas laidavimo draudimo raštas galėtų būti pripažintas niekiniu sandoriu. Nei ginčo draudimo sutartis, nei pagal ją išduotas laidavimo draudimo raštas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su BAB „Ekra” nuomone, kad pagal ginčo draudimo sutartį išduotas laidavimo draudimo raštas tapo negaliojančiu dėl bankroto bylos draudėjui iškėlimo.
89. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 86 - 88 punktuose, trečiojo asmens BAB „Ekra” skundo argumentai dėl laidavimo draudimo rašto negaliojimo ir ieškovės reikalavimų reiškimo šio trečiojo asmens bankroto byloje, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
90. Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikė argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimu, padarytu pakeičiant rangos sutartį, o tuo pačiu neteisėtai keičiant ir pirkimo dokumentų sąlygas po rangos sutarties sudarymo, su rangos sutarties negaliojimu dėl prieštaravimo imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms.
91. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šios nutarties 90 punkte nurodyti trečiojo asmens argumentai nebuvo pateikti ir tiriami pirmosios instancijos teisme, taigi, tokiais argumentais apeliacinis skundas negali būti grindžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
92. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
93. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog patenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
95. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atsiliepimą į apeliacinius skundus sudaro atskiros dalys, kuriose išdėstyti atskiri atsikirtimai į tris apeliacinius skundus, darytina išvada, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių nustatytų dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas lygiomis dalimis iš apeliantų ERGO Insurance SE, UAB „IREMAS“ ir BAB „Ekra“ – po 1 129 Eur iš kiekvieno apelianto.
96. Atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepimu į trečiojo asmens BAB „Ekra“ apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutiko. Atmetus BAB „Ekra“ apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos išlaidos už teisinę pagalbą, susijusią su atsiliepimo į BAB „Ekra“ apeliacinį skundą parengimu. ERGO Insurance SE pateikė duomenis apie patirtas 1 452 Eur išlaidas už advokato teisinęs pagalbą parengiant atsiliepimus į du apeliacinius skundus. Taigi, atsakovui iš apeliantės BAB „Ekra“ priteistinas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
97. Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ pateikė advokatų kontoros finansininkės pažymą apie patirtas 1 923,90 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimus į du apeliacinius skundus. Atsiliepimu į BAB „Ekra“ apeliacinį skundą UAB „IREMAS“ su šiuo apeliaciniu skundu nesutiko. Kadangi 962 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, trečiajam asmeniui UAB „IREMAS“ iš trečiojo asmens (apeliantės) BAB „Ekra“ priteistinas 962 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
98. Atsižvelgiant į tai, kad BAB „Ekra yra bankrutavęs juridinis asmuo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš BAB „Ekra“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens filialo kodas 302912288), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 147104754) 1 129 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „IREMAS“ (juridinio asmens kodas 256906220) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 147104754) 1 129 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekra“ (juridinio asmens kodas 134124027) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 147104754) 1 129 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekra“ (juridinio asmens kodas 134124027) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens filialo kodas 302912288), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekra“ (juridinio asmens kodas 134124027) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „IREMAS“ (juridinio asmens kodas 256906220) 962 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis