Civilinė byla Nr. e2T-80-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00020-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir
Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ORIVAS“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-39-912/2022 peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys SAS Laboratoires Bouchara Recordati, Bouchara Recordati.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje
Nr. e2T-39-912/2022, atmetė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ORIVAS“ prašymą atsisakyti vykdyti Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą.
2. Pareiškėja UAB „ORIVAS“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, bei tenkinti pareiškėjos prašymą – atsisakyti vykdyti Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą.
3. Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai atskleidė jos argumentų esmę dėl Prancūzijos Nantero teismo sprendimo vykdymo prieštaravimo viešajai tvarkai. Teismas nurodė kaip yra suprantama viešosios tvarkos išlyga, numatyta 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas) 45 straipsnio 1 dalies
(a) punkte, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste neįvertino konkrečių pareiškėjos argumentų, pagrindžiančių Prancūzijos Nantero teismo sprendimo prieštaravimą bendriesiems pamatiniams teisės principams, tai sudaro poreikį taikyti viešosios tvarkos išlygą. Prancūzijos Nantero teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeidžia pamatinius ir esminius Lietuvos teisės sistemoje pripažintus principus ir teises, t. y. teisę į teisminę gynybą, sąžiningumo ir sąžiningo proceso principus, kurie, pareiškėjos įsitikinimu, be kita ko, apima draudimą bausti asmenį taikant civilinės teisės ar civilinio proceso institutus ir asmenų interesų derinimo civilinėje teisėje bei proporcingumo principą. Šių principų pažeidimas yra laikomas viešosios tvarkos pažeidimu Reglamento 45 straipsnio 1 dalies a punkto kontekste.
4. Pareiškėjos teigimu, teismas neatsižvelgė į baudinę pareiškėjai pritaikytos sankcijos funkciją, prieštaraujančią proporcingumo principui, būtinybei derinti asmenų interesus civilinėje teisėje ir draudimui bausti subjektą taikant civilinės teisės ar civilinio proceso institutus. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėja neteigė, kad už teismo sprendimo nevykdymą skiriama sankcija yra prilygintina netesyboms. Pareiškėja taip pat neneigia fakto, kad baudos už teismo sprendimo nevykdymą institutas egzistuoja ir Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Nors sutiktina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisė taip pat įtvirtina baudos už teismo sprendimo nevykdymą institutą, kategoriškai negalima sutikti su, nors ir aiškiai neišreikštu, tačiau numanomu teismo argumentu, jog šie institutai yra tokie pat ir todėl Prancūzijos teisės instituto taikymas yra nekvestionuotinas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Prancūzijoje ir Lietuvos Respublikoje egzistuoja esminiai skirtumai tarp baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo principų, t. y. kokią prasmę kiekviena valstybė suteikia šio instituto taikymui – baudimo ar skatinimo. Lietuvos Respublikos teisės doktrinoje ir nusistovėjusioje bei nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra draudžiama bausti subjektą taikant civilinės teisės ir civilinio proceso institutus bei kad yra būtina derinti asmenų interesus civilinėje teisėje.
5. Pareiškėja taip pat teigia, kad teismo teiginiai, jog pareiškėja naudojosi savo procesinėmis teisėmis Prancūzijoje, skųsdama Prancūzijos teismų sprendimus, neatsakė į pareiškėjos argumentą, kad baudimas už sąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis padaro negalimą pačios teisės įgyvendinimą (pasinaudojimą ja), šią teisę paneigia iš esmės, todėl prieštarauja viešajai tvarkai tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Byloje liko neįvertintas argumentas, kad Prancūzijos Nantero teismas, neatsižvelgdamas į Vaistinių preparatų registracijų perdavimo ypatumus – būtinybę pačiai išieškotojai Laboratoires Bouchara Recordati atlikti aktyvius nuo jos priklausančius veiksmus perėmimui, paskyrė baudą skaičiuodamas ją mechaniškai nuo
15-tos dienos po Prancūzijos teismo sprendimo įteikimo Lietuvos Respublikoje, nors per visą baudos skaičiavimo laikotarpį Laboratoires Bouchara Recordati nebuvo atlikusi šių nuo jos priklausančių veiksmų vaistinių preparatų registracijų perėmimui. Taigi, šie pareiškėjos argumentai turi būti persvarstyti iš naujo ir Prancūzijos Nantero teismo sprendimo vykdyti Lietuvos Respublikoje turi būti neleista vykdyti ir šio argumento pagrindu.
6. Pažymi, kad Prancūzijos Nantero teismo sprendime bauda sumažinta dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su pareiškėjos argumentais dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Prancūzijos Nantero teismo sprendimo analizė leidžia daryti išvadą, kad maksimalią 2,52 mln. Eur už 180 dienų baudą Prancūzijos Nantero teismas sumažino pusiau iki 1,26 mln. Eur remdamasis tik tuo, kad po atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl Prancūzijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymo (teismo sprendimas tuo klausimu priimtas 2021 m. spalio 12 d.), pareiškėja
2021 m. gruodžio mėnesį ėmėsi veiksmų, siekdama įvykdyti Prancūzijos teismo sprendimą. Taigi, bauda sumažinta ne dėl to, kad didžiąją dalį termino, už kurį skaičiuota ir skirta bauda, pareiškėja naudojosi savo procesine teise prašyti Prancūzijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymo. Bauda sumažinta ir ne dėl to, kad atitiktų proporcingumo principą, koreliuotų su Laboratoires Bouchara Recordati patirtos žalos dydžiu bei nevaidintų nubaudimo funkcijos.
7. Teismas netinkamai identifikavo pagrindą, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atsisakyti vykdyti Prancūzijos Nantero teismo sprendimą. Nutartyje teismas teigia, kad pareiškėjos argumentai, jog Prancūzijos Nantero teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje bus reikšmingas jos veiklos tęstinumui, nėra pagrindas tenkinti prašymą. Pareiškėjos argumentai dėl veiklos tęstinumo klausimo buvo susiję ne su prašymo pagrindu, kuriuo prašoma atsisakyti vykdyti Prancūzijos Nantero teismo sprendimą, bet su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Suinteresuoti asmenys Laboratoires Bouchara Recordati ir Bouchara Recordati pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, prašydami jo netenkinti.
9. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėja nutyli, jog buvo apskundusi Prancūzijos Nantero teismo sprendimą Prancūzijoje. Prancūzijos Nantero teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas aukštesnės instancijos Prancūzijos teismo. Versalio apeliacinis teismas 2022 m. birželio 23 d. konstatavo, kad pareiškėja neįrodė negalinti įvykdyti Prancūzijos Nantero teismo sprendimo ar kad jo vykdymas sukels jai pernelyg sunkias pasekmes.
10. Reglamento 45 straipsnio 1 dalies a punktas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Tokios aplinkybės kaip „astreinte“ (liet. bauda) paskyrimas pareiškėjai nelaikytinos išimtiniu atveju, nes Prancūzijos Nantero teismo sprendimas, kuriuo paskirta „astreinte“, buvo priimtas vadovaujantis Prancūzijos teise ir teisės principais, kuriais užtikrinamas sąžiningas ir tinkamas teismo procesas. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino, kad Prancūzijos Nantero teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Prancūzijoje galiojančiu reguliavimu, kuris buvo privalomas ir pareiškėjai, tačiau pareiškėja pasirinko šių normų nepaisyti ir privalomo teismo sprendimo nevykdyti. Pareiškėjai buvo suteikta teisė skųsti sprendimus ir ji ja plačiai naudojosi, sprendimai buvo peržiūrėti. Atitinkamai, apie jokius tariamus šiurkščius Prancūzijos proceso teisės ar principų pažeidimus, kurie juolab galėtų reikšti prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai nėra pagrindo kalbėti – Prancūzijos teismai priėmė sprendimus vadovaudamiesi Prancūzijos teise, o Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos pasisakinėti šiais klausimais, kurie pareiškėjos galėjo (o ir faktiškai buvo) keliami Prancūzijos teismuose. Iš esmės analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir Lietuvos teisinėje sistemoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.125 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnis). Šis teisės institutas, kaip paaiškinama teisės doktrinoje, yra kilęs būtent iš Prancūzijos teismų praktikos. Pareiškėjos „nepasitenkinimas“ Prancūzijos materialinės ir proceso teisės normomis nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti Prancūzijos Nantero teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja puikiai suprato, kad 2020 m. liepos 6 d. Prancūzijos teismo sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant, o prašymas dėl šio sprendimo sustabdymo gali būti atmestas. Pareiškėjos ir SAS Laboratoires Bouchara Recordati sudaryta sutartis numatė Prancūzijos teisę ir Prancūzijos teismų jurisdikciją. Tokiu būdu šalys a priori (liet. be kita ko) sutarė savo teisinius santykius aiškinti ir atitinkamai teisines pasekmes taikyti būtent pagal Prancūzijos teisę, o ginčus nagrinėti Prancūzijos teismuose pagal Prancūzijos civilinio proceso taisykles. Be to, kaip pripažįsta ir pati pareiškėja, Prancūzijos Nantero teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad teismas atsižvelgė į pareiškėjos įsipareigojimą nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, todėl sumažino „astreinte“ net per pusę. Išanalizavus pareiškėjos skundą, matyti, kad pagrindinė pareiškėjos pozicija yra, jog Prancūzijos Nantero teismo sprendimu paskirta „astreinte“ esą yra per didelė ir esą dėl to ji prieštarauja viešajai tvarkai. Teismas skundžiamoje nutartyje būtent ir nurodė, kad tokie ekonominiai interesai neturi reikšmės sprendžiant šią bylą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai skirta 1,26 mln. Eur bauda (pranc. astreinte).
12. Pareiškėja prašymą peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį grindžia CPK 263 straipsnio 1 dalimi ir 270 straipsnio 4 dalimi, teigdama, jog teismas neatskleidė bylos esmės, todėl neteisingai įvertino (ar neįvertino) apeliantės argumentų dėl Prancūzijos Nantero teismo sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikoje prieštaravimo viešajai tvarkai Reglamento 45 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai yra susiję su įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais
(CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį ir atsižvelgdama į prašyme atsisakyti vykdyti Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą, atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus bei užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykti Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju atsisakymą vykdyti Lietuvos Respublikoje) tvarką, konstatuoja, kad teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, nutartyje išvados dėl ginčo dalyko yra pagrįstos. Teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, todėl pareiškėjos teiginiai, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, yra nepagrįsti.
15. Priešingai nei nurodo pareiškėja, skundžiamoje nutartyje yra konstatuota, kad teismas nenustatė, jog Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. Teismas šią išvadą priėmė įvertinęs Prancūzijos civilinių procedūrų vykdymo kodekse nustatytą reglamentavimą, pagal kurį bet kuris teisėjas, siekdamas užtikrinti sprendimo vykdymą, gali skirti baudą ir jis nepriklauso nuo žalos dydžio, taip pat ir Prancūzijos teismų sprendimus, kuriuose nurodoma, kad bauda neskirta žalai atlyginti, todėl jos dydis negali būti nustatytas, atsižvelgiant į žalos dydį, ir sprendė, jog toks pats institutas (bauda už teismo sprendimo nevykdymą) įtvirtintas CK 6.215 straipsnyje ir CPK 771 straipsnyje. Vien tai, kad teismas tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų argumentų, jog jai skirta ,,astreinte“ yra baudinio pobūdžio, tačiau teismas įvertino ,,astreinte“ paskirtį ir net konstatavo, kad toks pats institutas egzistuoja ir Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ praktikoje aiškinama kaip viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismui, nustačius, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje egzistuoja toks pats institutas, skatinantis sprendimo įvykdymą, tai sudaro pagrindą išvadai, jog Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
16. Kaip minėta, pareiškėja akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į baudinę apeliantei pritaikytos sankcijos funkciją, prieštaraujančią proporcingumo principui, būtinybei derinti asmenų interesus civilinėje teisėje ir draudimui bausti subjektą taikant civilinės teisės ar civilinio proceso institutus. Viena vertus, tai, kad pritaikyta sankcija atlieka baudinę funkciją, teigia tik pati ieškovė, nors teismas nustatė, jog sankcijos paskirtis yra užtikrinti sprendimo vykdymą. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Prancūzijos Nantero teismas, skirdamas baudą, įvertino pareiškėjos procesines teises ir atliktus veiksmus, kadangi Prancūzijos Nantero teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėja neįvykdė teismo sprendimo savo valia, prisiėmė su jo neįvykdymu susijusią riziką, taip pat į tai, kad ji pateikė Prancūzijos teismui prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą paskirstyti
329 546,48 Eur sumą, t. y. panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir tai, kad 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėja įvykdė teismo sprendimą. Prancūzijos Nantero teismas nurodė, kad šios aplinkybės yra pagrindas sumažinti paskirtos baudos dydį per pusę.
17. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju prašymą dėl atsisakymo vykdyti) nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimui nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos reikalavimas įvertinti „baudinį dydį“ faktiškai yra reikalavimas, kad Lietuvos apeliacinis teismas vertintų užsienio teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. siekiama, jog teismas įvertintų, ar Prancūzijos Nantero teismas pagrįstai skyrė būtent tokio dydžio baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent Prancūzijos Nantero teismas, vadovaudamasis Prancūzijos civilinį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti atitinkamo dydžio baudą, todėl Lietuvos apeliacinis teismas neturi diskrecijos spręsti dėl paskirtos baudos dydžio. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiamoje nutartyje liko neįvertinta, jog bendriesiems teisės principams prieštarauja sankcija, paskirta ir už tą laikotarpį, kurį apeliantė naudojosi savo teise prašyti teismo sprendimo vykdymo sustabdymo. Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, ar laikotarpiu, kai naudojamasi šia teise, sprendimo nevykdymas yra pateisinamas, ar ne, nes tai yra Prancūzijos teismo diskrecija. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėja Prancūzijos Versalio apeliaciniam teismui buvo pateikusi apeliacinį skundą dėl Prancūzijos Nantero sprendimo, kuris 2022 m. birželio 23 d. nutartimi nurodė iš nagrinėjamų bylų sąrašo išbraukti bylą Nr. RG 22/00572, inicijuotą pareiškėjos dėl Prancūzijos Nantero teismo sprendimo. Nutartyje Versalio teismas įvertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes tiek dėl jos kreipimosi dėl vykdymo sustabdymo Prancūzijoje ir Lietuvos Respublikoje, tiek dėl finansinių pajėgumų apmokėti jai skirtą baudą.
18. Pareiškėjos ir Laboratoires Bouchara Recordati sudarytoje sutartyje susitarta dėl Prancūzijos teisės ir Prancūzijos teismų jurisdikcijos ginčo teisiniams santykiams. Pareiškėja, 2020 m. lapkričio 11 d. gavusi Paryžiaus komercinių bylų teismo sprendimą, sužinojo, kad už jo nevykdymą teismas gali skirti 2 000 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo įvykdyti teismo sprendimą dieną. Taigi, pareiškėjai buvo žinomos Prancūzijos civilinio proceso taisyklės, ji apie pareigą vykdyti teismo sprendimą buvo informuota, taip pat jai buvo nurodyta, kokios pasekmės gresia už tokio sprendimo nevykdymą savo valia, todėl ji prisiėmė su teismo sprendimo neįvykdymu susijusią riziką. Vien tai, kad apeliantei skirta 1,26 mln. Eur bauda yra didelė ir galimai neįprasta, palyginus su Lietuvos Respublikos teismų taikomais baudų dydžiais, nėra savaime pagrindas paneigti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą ir atsisakyti jį leisti vykdyti.
19. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėja, skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma, jog apeliantė įrodinėjo paskirtos baudos prieštaravimą viešajai tvarkai dėl to, kad ji apskundė Prancūzijos teismo sprendimą apeliacine tvarka Prancūzijoje. Nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjos ginčas sprendžiamas Prancūzijos teismuose, o tai savaime nereiškia, kad ji savo procesines teises gali įgyvendinti bet kada ir bet kaip. Kaip jau minėta, pareiškėjai aiškiai buvo žinomos Prancūzijos civilinio proceso taisyklės, todėl ji turi prisiimti pasekmes už savo procesinį elgesį.
20. Be to, pareiškėja skunde nurodo, kad teismas netinkamai identifikavo pagrindą, dėl kurio apeliantė kreipėsi į teismą su prašymu atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos Nantero teismo sprendimą, nes nutartyje nurodoma, jog pareiškėjos argumentai, kad Prancūzijos Nantero teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje bus reikšmingas jos veiklos tęstinumui, nėra pagrindas tenkinti prašymą. Pareiškėja teigia, kad tai buvo argumentai, susijęs su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad prašymo atsisakyti vykdyti sprendimą 72 punkte ji nurodo, jog įvykdžius Prancūzijos komercinių bylų teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje ir išieškojus iš pareiškėjos 1,25 mln. Eur baudą būtų paneigtos pareiškėjos teisės į tinkamą teismo procesą ir pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kad Lietuvoje sąžiningai ir teisėtai sustabdytas Prancūzijos komercinių bylų teismo sprendimo vykdymas nesukels jai neigiamų teisinių pasekmių. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai paskirta 1,25 mln. Eur bauda akivaizdžiai sukelia reikšmingas neigiamas teisines pasekmes, kurios gali lemti ir pareiškėjos bankrotą, nutraukiant sėkmingai ilgą laiką vykdomą ūkinę veiklą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, ji prašymą grindė ir tuo, jog sprendimas turės įtaką jos veiklos tęstinumui.
21. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-39-912/2022 yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis pareiškėjos prašyme dėl nutarties peržiūrėjimo išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-39-912/2022 paliekama nepakeista.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
22. Šią civilinę bylą teisėjų kolegija išnagrinėjo 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, teisėjų kolegija nutarė procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2022 m. spalio 11 d.
23. Pareiškėja po bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Nantero teismo vykdomųjų bylų teisėjo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo vykdymą (taikyti draudimą vykdyti) Lietuvos Respublikoje.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog remiantis CPK 144 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, tačiau, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami (2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir pirmiau nurodytas procesines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog neturi teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jo pasisakyti, todėl prašymą atsisakoma priimti. Prašymą atsisakius priimti, grąžinamas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas žyminis mokestis
(CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 810 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ORIVAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „ORIVAS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. spalio 4 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė