Nuorašas      

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

2011 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,

gynėjui adv. Mansurui Muksinovui,

nuteistajam L. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., ir nuteistas areštu trisdešimt penkioms paroms. 

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

                L. Š. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2011-08-21 apie 15 val. tikslu pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „D. LT“ parduotuvę „S.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur nuo lentynos paėmė 1 vnt. vyriškų kvepalų „Calvin Klein“ 50 ml, 199 Lt vertės, paslėpė po striuke ir išėjo pro aliarmo vartus nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas kasininkės-pardavėjos G. U., tuo padarydamas UAB „D. LT“ 199 Lt turtinę žalą, t.y. L. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., padarymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Š. prašo išnagrinėti jo bylą iš naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo duotus parodymus. Mano, kad byloje esantys liudytojai yra suinteresuoti asmenys. Pažymi, kad pastarieji teigia vagystės fakto nematę, tik daro prielaidą, kad galėjo būti įvykdyta vagystė.

Teismo posėdyje nuteistasis L. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.  

Nuteistojo L. Š. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl L. Š. kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. yra teisingas. Šios teismo išvados nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti įrodymai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 320 str. pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepriklausomai nuo to, ar apie tai nurodoma apeliaciniame skunde.

Viena esminių ir privalomų teismui taikyti priemonių, siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką bylos aplinkybių tyrimą, yra tiesioginio bei žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme principo įgyvendinimas. Šio principo įgyvendinimas yra susijęs su pirmosios instancijos teismui nustatyta pareiga tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, kai teisiamajame posėdyje apklausiami kaltinamieji, liudytojai ir pan., parodymus duoda žodžiu. Laikytis kitokios įrodymų tyrimo tvarkos, negu numatyta LR BK 242 str. 1 ir 2 dalyse, leidžiama tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais (LR BPK 242 str. 3 d.). Tiesioginio įrodymų ištyrimo principo nesilaikymas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-610/2006).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei išanalizavus bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu, nesant procesinio pagrindo, paskelbdamas liudytojų E. A. bei G. U. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, pažeidė LR BPK 276 str. įtvirtintas nuostatas, ir šis pirmosios instancijos teismo pažeidimas vertintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Visgi, šį pirmosios instancijos teismo pažeidimą pašalinus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, teismo priimto sprendimo esmė nesikeičia, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį ( BPK 369 str. 3 d. ).

Taigi, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojos E. A. bei G. U. patvirtino jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad įvykio dieną į prekybos centre „M.“ esančią parduotuvę „S.“ užėjęs vyriškis, kaip vėliau nustatyta L. Š., domėjosi čia parduodamais kvepalais. Liudytojai E. A. pademonstravus jam keletą kvapų, tarp kurių pasikėsintų pavogti kvepalų nebuvo, šis padėkojo už konsultaciją ir pasakęs, jog pagalvos, išėjo iš prekybos salės. Tačiau vyriškiui, t.y. L. Š., praėjus per apsauginius vartelius, suveikė šių signalizacija. Tuomet kita parduotuvės darbuotoja, t.y. liudytoja G. U., pasivijo vyriškį ir paprašė jo grįžti į prekybos salę. Jam einant atgal, apsaugos vartelių signalizacija vėl suveikė. Vyriškis buvo paprašytas parodyti, ką jis turi prie savęs, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė, teigė, jog nieko nevogė. Palikusi vyriškį prižiūrėti E. A., G. U. nubėgo pakviesti apsaugos darbuotoją. Tvirtindamas, jog vogti neketino, vyriškis priėjo prie lentynos, kurioje buvo sudėti kvepalai, ir pasak E. A., ištiesęs ranką prie stendo, padėjo prieš tai pavogtus kvepalus „Calvin Klein“. Pardavėjai G. U. grįžus su apsaugos darbuotoju, sulaikytas vyriškis toliau neigė norėjęs pavogti kvepalus. Apžiūrėjus L. Š. pasikėsintą pavogti kvepalų dėžutę, nustatyta, jog ant dėžutės buvo likusi viena apsaugos juostelė, kai tuo tarpu įprastai jos būna dvi.

Netikėti šiais liudytojų parodymais, kurie nuosekliai papildo vieni kitus, teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu patvirtina bei patikslina ir kiti bylos įrodymai, kurie, priešingai nei mano apeliantas, objektyviai pagrindžia jo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją. Byloje apklaustas liudytoju apsaugos darbuotojas R. U. parodė, kad jo kolegos V. B. palydėtas į jų tarnybines patalpas L. Š. iš karto vagystės faktą neigė, tačiau vėliau prisipažino, kad paėmė kvepalus, norėdamas juos parduoti, o pardavėjai sulaikius jį, kvepalus padėjo į lentyną. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pateikta kvepalų dėžutė su užrašu „Calvin Klein euphoria men“ (b.l. 18). Iš minėtos kvepalų dėžutės apžiūros protokolo matyti, kad polietileninė plėvelė, kuria yra padengta dėžutė, buvo pažeista dešinėje pusėje, t.y. toje vietoje, kur buvo aliarmo kodas, tuo tarpu dėžutės kairėje pusėje aliarmo kodas buvo išlikęs (b.l. 14-15).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti išvadai, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą veiką, byloje pakanka.

Pažymėtina, kad pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo pareigūnams, 2011-08-21 bei 2011-08-29 apklausų metu duodamas parodymus, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo yra visiškai pripažinęs (b.l. 21, 33). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu parodė lentyną, nuo kurios paėmė kvepalų dėžutę, dėl kurios buvo sulaikytas (b.l. 25-28). Ir tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo poziciją pakeitė, nurodė, kad kvepalų vogti neketino, tiesiog juos laikydamas rankoje, per arti priėjo prie apsaugos vartelių, dėl ko šie sureagavo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę teigė pripažinęs dėl pareigūnų spaudimo. Tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ši nuteistojo nemotyvuotai iškelta versija pagrįstai pirmosios instancijos buvo įvertinta kritiškai ir atmesta kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareigūnų ar liudytojų suinteresuotumą, byloje nenustatyta, jų apeliantas nenurodo ir savo skunde.

Apelianto argumentas, kad nei viena iš nagrinėjamo įvykio metu parduotuvėje dirbusių pardavėjų nematė to momento, kai nuteistasis vogė kvepalus, yra pagrįstas. Tačiau, dėl šios priežasties nuteistojo L. Š. nusikalstami veiksmai ir yra kvalifikuoti, kaip pasikėsinimas slapta pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą ( LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.). Priešingu atveju, t.y. jei pardavėjos būtų mačiusios, kaip L. Š. vagia kvepalus, jo veiksmai būtų užtraukę kur kas sunkesnę baudžiamąją atsakomybę.

Dėl aukščiau pasakyto, tenkinti L. Š. apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 

n u t a r ė:

nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą, jo ribose, atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                              Audronė Kartanienė

Teisėjai                                                                                                                                                  Arūnas Kisielius

                                                                                                                                                          Daiva Kazlauskienė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Audronė Kartanienė