Byla Nr. AN2-118-365/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02853-2018-0                                          

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.8,21.11.10,21.11.11.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 2 d. Nutarimu (toliau – Nutarimas) R. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 154 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 16 Eur bauda. R. G. nuobauda skirta už tai, kad ji 2018 m. spalio 16 d. 11.35 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje prekiavo vaisiais ir daržovėmis nuo dėžių ir šiais veiksmais R. G. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33.1 punktą.

2.       Nesutikdami su Institucijos priimtu Nutarimu R. G. pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. sausio 11 d. nutartimi (toliau – Nutartis) R. G. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrė R. G. švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. G. prekiavo nuo dėžių, o Nutarimą priėmusi Institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai R. G. pripažino kalta padarius ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. G. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir jos atžvilgiu bylą nutraukti,  kadangi veika yra mažai pavojinga, pareiškiant jai pastabą. 

3.1.        Skundą apeliantė grindžia tuo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino apeliantės per teismo posėdį duotus parodymus. Teismo paskelbtoje nutartyje 5 lape nurodyta, kad „R. G. teisme pripažino, kad atėjus policijos pareigūnui, kažkas buvo ant žemės, nes visko ant stalo nepastatysi. Taip pat nurodė, kad svarstyklės stovi ant stalo, klientai gali pasirinkti prekes. Šį teiginį galima suprasti taip, kad klientai pasiima prekes iš dėžių ir duoda R. G. pasverti.“ Teismo vertinimu, tokiais veiksmais R. G. akivaizdžiai pažeidė Taisyklių 31,1 punktą, o konkrečiai - draudimą prekiauti nuo dėžių. Toks teismo paaiškinimo interpretavimas, anot apeliantės, aiškiai prieštarauja jos paaiškinimui, kuri ji teikė, o būtent, R. G., paaiškino, kad kai atvyko policijos pareigūnas, apeliantė dar net nebuvo pradėjusi prekybos, o tik krovė prekes iš automobilio, nei vieno sandorio įvykdyta nebuvo, dėl to teismas galėjo klaidingai suvokti, kad kažkurios prekės buvo ant grindų. Akcentuoja, jog yra logiška, kad iškraunant bulvių maišą dėl jo svorio jis ir gali atsidurti ant grindų. Vėliau, prekės yra fasuojamos ir sudedamos ant stalo. O tai, kad klientai savarankiškai gali paimti prekes ir pateikti R. G., visai nereiškia, kad jas jie paima iš dėžių. Dėžėse R. G. jokių prekių nelaikė ir nelaiko. Jei kokie maišai ir guli ant dėžių, tai tik tam, kad būtų laikomasi elementarios higienos, ir daržovės būtų dedamos ant grindų, tačiau tai prieštarauja teismo interpretuotam argumentui, kad R. G. vykdė prekybą nuo dėžių. Pabrėžia, kad visa prekyba vyksta nuo prekystalio, o Prekybos viešosiose vietose taisyklės nenumato draudimo papildomas prekes laikyti po stalu ant dėžių ar kėdės.

3.2.        Taip pat skunde tvirtinama, jog nagrinėdamas bylą teismas visiškai nepasisakė dėl skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui, apie policijos pareigūno vengimą taikyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 nuostatas, kadangi minimu atveju jei R. G. kaltė būtų įrodyta ir veika būtų pripažinta nusižengimu, jai turėjo būti taikoma ANK 12 str. nuostata ir veika pripažinta mažai pavojinga bei skirta žodinė pastaba, kuri nesukelia tiek teisinių pasekmių, kiek paskirtoji administracinė nuobauda – įspėjimas.

4.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovas vyriausiasis tyrėjas A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2019-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir R. G. skundo netenkinti. Nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog R. G. savo prekes, vaisius ir daržoves buvo sudėjusi ant dėžių, stovinčių ant grindinio. Pažeidimas užfiksuotas tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, prie skundo R. G. pateikta nuotrauka. R. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad ji prekiavo nuo stalo, o prekės buvo sudėtos ant dėžių tik laikinai, vertintinos kaip bandymas išvengti atsakomybės. 2018-10-16 nustačius taisyklių pažeidimus, R. G. nebuvo taikomos ANK 12 str. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-12-27 įsakymo Nr. 5-V-1102 3 p. nuostatos, nes jos veika nebuvo pripažinta mažai pavojinga, kadangi ji už minėtų taisyklių pažeidimą buvo bausta ir ankščiau, o paskirta žodinė pastaba neužtikrintų nuobaudos tikslų pasiekimo.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

    Apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir dar kartą patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas dėl R. G. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje. Abejoti apeliantės R. G. kaltumu dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo, nepaisant apeliacinio skundo argumentų, aukštesnysis teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinio nusižengimo protokolas R. G. surašytas už tai, kad ji pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 33.1 punktą, kuriame įtvirtintas imperatyvus draudimas prekiauti nuo dėžių, turėklų, atramų, grindinio, žemės ir tam nepritaikytos įrangos. ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Byloje nėra ginčo, to neneigia ir pati apeliantė, kad ji 2018 m. spalio 16 d. viešoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekiavo vaisiais ir daržovėmis. Pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų Taisyklių nuostatų, įtvirtintų 4, 9.1, 12, 13.1, 13.2 punktuose (kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja) tikslas yra užtikrinti, kad prekyba viešosiose vietose vyktų civilizuotai, tvarkingai, estetiškai.

8.       Skundo argumentai, jog teismas savaip interpretavo apeliantės parodymus teisme, o ji policijos pareigūnų patikrinimo metu net nebuvo pradėjusi prekybos, nes tik krovė prekes iš automobilio, nei vieno sandorio įvykdyta nebuvo, yra vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant švelninti atsakomybę už padarytus veiksmus, apeliantei siekiant jos veiką pripažinti mažai pavojinga. Tačiau su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

9.       Tyrimo metu nustatyta, kad R. G. prekės vaisiai ir daržovės buvo sudėtos ant dėžių stovinčių ant grindinio. Šios aplinkybės konkrečiai ir aiškiai išdėstytos policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime (b.l. 10), kurios atitinka iš prie skundo pateiktai nuotraukai (b.l. 5), kuri, R. G. teigimu, buvo padaryta iš karto po įvykio ir joje užfiksuota situacija, kuri buvo prieš įvykį. Iš šios nuotraukos matyti, jog apeliantė prekes krovė ne iš automobilio ir laikinai jas sudėjo ant dėžių, o vykdė prekybą nuo dėžių, kurios buvo išdėstytos prie stalo, pirkėjams patogiai pasiekiamoje vietoje. Apeliantės skunduose akcentuojamos aplinkybės dėl svarstyklių buvimo ant mobilaus stalo, nepanaikina prievolės prekių pardavimui ir sudėjimui naudoti tinkamą įranga, o ne dėžes, kas pažeidžia Prekybos viešosiose vietose taisyklių 33.1 p. reikalavimus. R. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad ji prekiavo nuo stalo, o prekės buvo sudėtos ant dėžių tik laikinai, jas fasuojant ir paruošiant prekybai, neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, kadangi kaip matyti iš pateiktos nuotraukos, prekės (maisto produktai) buvo laikomi ant dėžių pastatytų ant grindinio ir atėjus pirkėjui jų paėmimas nuo dėžės pasverti ar įdėti į maišelį, objektyviai suvokiant aplinkybes, niekaip negali būti vertinamas, kaip prekyba ne nuo dėžių, o vertintina kaip bandymas išvengti atsakomybės. Be to, akcentuotina, kad pažeidimo nustatymo metu prekės sudėtos ant dėžių nebuvo laikomos po stalu, pirkėjams nepasiekiamoje vietoje, kaip atsarginės, kas apeliuojame pateiktame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai R. G. pripažino kalta padarius ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas apeliantės atsakomybės dėl padaryto nusižengimo klausimą, nepagrįstai nevertino, jog minėtas administracinis nusižengimas yra laikomas mažai pavojingu ir visiškai nepasisakė dėl skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui, apie policijos pareigūno vengimą taikyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 nuostatas. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog spręsdamas administracinės nuobaudos už minėto administracinio nusižengimo padarymą skyrimo klausimą, žemesnės instancijos teismas sutiko su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kodėl R. G. veika nebuvo pripažinta mažai pavojinga ir jai skirta tik žodinė pastaba. Todėl, teigti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, nėra jokio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. G. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą, negu numatyta ANK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Taikydamas šias nuostatas, teismas atsižvelgė į R. G. amžių, į gaunamos senatvės pensijos dydį (kurį sudaro 285,98 Eur), į tai, kad visgi R. G. prekiavo ne tik nuo dėžių, o turėjo ir laikiną stalą, ant kurio buvo kitos prekės ir svarstyklės, į  jos teisme nurodytas aplinkybes, kad po šio įvykio ji nebeprekiauja nuo dėžių, kas liudija, jog skundžiamo nutarimo priėmimas jai turėjo teigiamos įtakos, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padaryto nusižengimo ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą. Priešingai, iš byloje esančių R. G. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad praeityje R. G. už Taisyklių pažeidimą buvo bausta ir ankščiau (2012-06-19), jai jau buvo taikyta administracinė atsakomybė už tokį pat Taisyklių pažeidimą (svarstyklės buvo nepatikrintos teisės aktų nustatyta tvarka). Kaip nurodė pati apeliantė, ji prekybą vykdė eilę metų, tačiau nesiėmė priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti, o savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti teigdama, jog jos padarytas pažeidimas yra mažai pavojingas, tuo ignoruodama teisės aktų nustatytą tvarką. Todėl šiuo atveju 2018-10-16 nustačius taisyklių pažeidimą, R. G. pagrįstai nebuvo taikomos ANK 12 straipsnio ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-12-27 įsakymo Nr. 5-V-1102 3 p. nuostatos. Taip pat pažymėtina, kad ANK 12 straipsnio nuostatos ir minėto Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 3 punktas neįpareigoja, o tik suteikia galimybę taikyti žodinę pastabą.

11.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tuo tarpu apeliaciniame skunde yra savaip interpretuojamos faktines bylos aplinkybes bei byloje esantys duomenys. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamojoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. apeliacinis skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

        Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                              Gintaras Dzedulionis