Civilinė byla Nr. e2-16374-465/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13859-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei, Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovei G. G.,

atsakovės UAB “Dviguba progresija” atstovei adv. I. L.,

atsakovės UAB “Civinity namai” atstovui adv. A. Š.,

trečiojo asmens UAB “Indema” atstovei adv. J. U.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dviguba progresija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Indema“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų patikra“, uždaroji akcinė bendrovė „Optimalus progresas“, If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikianti per If P&C Insurance AS filialą.

        Teismas

nustatė:

        Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Civinity namai“ ir UAB „Dviguba progresija“ (toliau kartu – atsakovės), prašydama priteisti iš atsakovių 5 000,15 Eur turtinę žalą solidariai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise iki 2020 m. balandžio 30 d. priklausė patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 5 d. priklausė patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir iki 2019 m. rugsėjo 5 d. priklausė patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), atliekami gyvenamosios paskirties gyvenamųjų pastatų rekonstravimo darbai pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-171222-00230, išduotą atsakovei UAB „Dviguba progresija“. 2019 m. kovo 18 d. gauta informacija iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato, kad galimai savaitgalio metu į (duomenys neskelbtini) sklypo statybvietės teritoriją nuvirto (duomenys neskelbtini), namo mūrinė siena. Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. R2-96 „Dėl (duomenys neskelbtini) griūties“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad 2019 m. kovo 16 d. įvyko (duomenys neskelbtini), namo (toliau – Namas) vidiniame kieme esančios mūrinės sienos griūtis. Prieš įvykstant Namo sienos griūčiai, 2019 m. kovo 8 d. raštu „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės ir vykdomų statybos darbų gretimame sklype“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) prašydama įvertinti ar atsakovės UAB „Dviguba progresija“ vykdomi ir numatomi vykdyto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai nesukels Namo griūties pavojaus, nepažeis Namo esminių statinio reikalavimų mechaninio atsparumo ir pastovumo, patikrinti, ar atsakovė UAB „Dviguba progresija“ atliko numatomų vykdyti statybos darbų galimo poveikio Namo konstrukcijoms vertinimą, kuo skubiau pagal kompetenciją patikrinti (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų teisėtumą, ar statyba vykdoma nepažeidus teisės aktų reikalavimų, patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau - Statybos įstatymas), ar atsakovė UAB „Dviguba progresija“ užtikrina aplink gyvenančių žmonių ir jų turto saugumą. Ieškinyje taip pat nurodė, jog VTPSI 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4234 informavo ieškovę, kad 2019 m. kovo 13 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir statybos darbai vykdomi nepažeidus teisės aktų reikalavimų. 2019 m. kovo 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu sudaryta Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies avarijos tyrimo komisija (toliau – Komisija). Vykstant tyrimui nustatyta, kad atsakovės UAB „Dviguba progresija“ pateiktame ir suderintame Gyvenamųjų pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paveldo tvarkybos darbų projekte (toliau – Projektas) yra numatyti Namo avarinės sienos išramstymo sprendiniai, tačiau jie nebuvo įgyvendinti. Nustačius, kad šios aplinkybės galėjo turėti įtakos Namo sienos griūčiai, taip pat atsižvelgus į tai, kad prie avarinės būklės Namo sienos planuojama įrengti penkis gręžtinius polius, kas gali sukelti dar vieną griūtį, taip pat į tai, kad nėra įvertintas dujų įvadas į Namą, esantis visai šalia vykstančių statybos darbų zonos, 2019 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į VTPSI prašydama įpareigoti statytojus, vykdant rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini), užtikrinti Namo mechaninį atsparumą ir pastovumą, siekiant išvengti statinio avarijos; atlikti numatomų vykdyti statybos darbų galimo poveikio kaimyniniam Namui vertinimą, siekiant nustatyti priemones galimai avarijai išvengti; nepažeisti Namo gyventojų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. 2019-05-29 VTPSI išvadoje dėl (duomenys neskelbtini), avarinės sienos griūties Nr. 2D-7287 (toliau – Išvada) konstatavo, jog dėl Namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakingas yra Statytojas/Rangovas, nes neįvykdė Projekto pasirengimo statybai darbų organizavimo – paruošiamųjų darbų, t. y. iki pagrindinių darbų pradžios nebuvo nugriauta kaimyninio pastato deformuota siena arba įrengtas jos išramstymas, kaip buvo numatyta Projekte. Išvadoje taip pat nurodoma, jog Namo pasvirusios sienos dalinio demontavimo darbai buvo atlikti 2018 m. gegužės pabaigoje, kai statybos darbai prasidėjo 2018 m. kovo viduryje.

       Be kita ko, VTPSI Išvadoje atsakinga už Namo sienos griūtį nurodoma ir Namo administratorė atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, kadangi netinkamai vykdė Namo naudojimo priežiūrą, dėl ko Namas (jo dalis) tapo netinkamu eksploatuoti.

   Papildomai nurodė, kad atsakovei UAB „Dviguba progresija“ neįvykdžius Projekto pasirengimo statybai sprendinių, t. y. iki pagrindinių darbų pradžios nenugriovus kaimyninio pastato deformuotos sienos arba neįrengus Namo sienos išramstymo, kaip buvo numatyta Projekte, Namo mūrinė siena sugriuvo. Vykdant rekonstravimo darbus sklype (duomenys neskelbtini), pasvirusi Namo siena buvo demontuota tik dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšlių bei kitų suirusių konstrukcijų, kas laikytina atsakovės UAB „Dviguba progresija“ prievole ir atsakomybe. Dėl atsakovės UAB „Dviguba progresija“ aplaidumo išgriuvus Namo sienai, kuri ribojosi su Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė patyrė turtinę žalą. Savivaldybės specialistai Namo valdytoją atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“ dar 2017 m. liepos 12 d. įpareigojo pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, nedelsiant organizuoti Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti Namo galimos avarinės būklės požymius, vykdyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, stogo medinių konstrukcijų, perdangų remonto darbus, kad Namo dalies bendrojo naudojimo konstrukcijos atitiktų esminių statinio reikalavimų visumą ir esminiams statinio reikalavimams “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (STR 2.01.01(1):2005) ir “Naudojimo sauga” (STR 2.01.01(4):2008). 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ neįvykdė 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino 2017 m. spalio 30 d. pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, neorganizavo namo (duomenys neskelbtini) dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbų, nesiėmė priemonių šalinti namo galimos avarinės būklės požymių, nesiėmė būtiniausių priemonių Namo dalies techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti. Dėl šios priežasties atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui už netinkamą teisės aktais jam priskirtų funkcijų ir pareigų vykdymą ir nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, Savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 20 d. taikė administracinio poveikio priemones. 2019 m. gegužės 31 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitą, kurioje už (duomenys neskelbtini), Namo avarijos likvidavimo darbus prašoma sumokėti 5000,15 Eur. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ raštu Nr. R2-236/1 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies avarijos“ informavo Savivaldybę, jog išvalė šiukšles iš patalpų 13-1 ir 13-2, demontavo nestabilias mūro dalis, nelygią išlikusią dienos dalį antro aukšto lygyje ties patalpos 7-2 kampu su patalpa 6-3 nupjauta iki skersinės sienos, angos ir plyšiai užtaisyti, išsisluoksniavusi sienos dalis suinkaruota su kitais sienos sluoksniais, užtaisyti plyšiai ir ertmės sienoje, kuri ribojasi su pirmo aukšto patalpa 14-2 ir antro aukšto patalpomis. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausę objektai ne tik, kad buvo techniškai pažeisti, bet ir įvykusios avarijos likvidavimo darbus apmokėti buvo priverstas nukentėjęs asmuo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad būtent dėl atsakovės UAB „Dviguba progresija“ ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmų (neveikimo) nuvirto Namo siena ir Vilniaus miesto savivaldybė patyrė materialinę žalą – 5000,15 Eur, kurią turi atlyginti abu solidarūs atsakovai.

       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatytini UAB „Senamiesčio ūkis“ neteisėti veiksmai ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ neveikimas: 1) atsakovės UAB „Dviguba progresija“ vykdyti statybos darbai nesilaikant Projekte numatytų parengiamųjų darbų sprendinių; 2) UAB „Senamiesčio ūkis“ nevykdyta tinkama Namo priežiūra ir administravimas. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“, turėdama pareigą veikti pagal patvirtintą Projektą, kuriame numatyti sprendiniai, pagal kuriuos, gretimo pastato ((duomenys neskelbtini)) avarinės būklės likvidavimas turėjo būti vykdomas prieš pradedant pastatų (duomenys neskelbtini), su kitais priklausiniais statybą, šios pareigos nevykdė taip pažeisdamas Projekto sprendinius. Namo siena, vadovaujantis Projekto sprendiniais, turėjo būti privalomai išramstyta (sustiprinta) dar iki pagrindinių statybos procesų pradžios. Avarijos tyrimo metu buvo nustatyta, jog pagrindiniai statybos darbai pradėti vykdyti 2018 m. kovo viduryje, kai tuo tarpu Namo sienos dalinio demontavimo darbai buvo atlikti tik 2018 m. gegužės pabaigoje, tačiau taip ir neįgyvendinus sienos išramstymo pagal suderintą ir patvirtintą Projektą. Dėl atsakovės UAB „Dviguba progresija“ aplaidumo ir pareigų nevykdymo, taip pat vykdytų aktyvių statybos darbų jiems nepasiruošus, Namo siena išgriuvo, taip sukeliant Vilniaus miesto savivaldybei turtinę žalą. Atsakovei UAB „Dviguba progresija“ toliau vykdant statybos darbus jiems tinkamai nepasiruošus, t. y. neišramsčius Namo sienos, buvo pabloginta esamo statinio (duomenys neskelbtini) techninė būklė. Vykdant rekonstravimo darbus sklype (duomenys neskelbtini), pasvirusi Namo siena buvo demontuota tik dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšlių bei kitų suirusių konstrukcijų, kas laikytina atsakovės UAB „Dviguba progresija“ prievole ir atsakomybe. Taip pat atsakovė UAB „Dviguba progresija“ neįvykdė ir Namo sienos išramstymo prievolės. Būtent dėl šių atsakovės UAB „Dviguba progresija“ veiksmų išgriuvus mūrinei Namo sienai, Vilniaus miesto savivaldybė patyrė turtinę žalą. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip tuometinė patalų (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), savininkė, rūpindamasi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, dar 2017 m. liepos 12 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-295/17(2.9.2.8-UK9) atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“ įpareigojo: „1. pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą nedelsiant organizuoti namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti namo galimos avarinės būklės požymius. Vykdyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, stogo medinių konstrukcijų, perdangų remonto darbus, kad namo dalies konstrukcijos atitiktų esminių statinio reikalavimų visumą ir esamiems statinio reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005) ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008). 2. Stebėti fasado sienų mūre esančius įtrūkimus. Įtrūkimams didėjant organizuoti remonto darbus. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. 3. Užtikrinti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo, laikančiosios konstrukcijos, jo dalys atitiktų esminius statinio reikalavimus. Statinio techninę priežiūrą vykdyti pagal STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. 4. Apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių iki 2017-10-30”. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai 2018 m. balandžio 6 d. atliko Namo faktinių duomenų patikrinimą vietoje Nr. A32-818/18 ir nustatė, kad: „Namo Valdytojas neįvykdė Skyriaus Akte ir 2017-07-27 rašte Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino 2017-10-30 pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, neorganizavo namo (duomenys neskelbtini) dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbų, nesiėmė priemonių šalinti namo galimos avarinės būklės požymių, nesiėmė būtiniausių priemonių Namo dalies techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti“. Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, nevykdydama jai paskirtų įpareigojimų, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalį. Net ir paskyrus administracinę nuobaudą, atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ nesiėmė pakankamų priemonių, kurios užkirstų kelią Namo mūrinės sienos griūčiai, tad laikytina, jog atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ neveikimas taip pat turėjo įtakos Namo sienos griūčiai.

      Po įvykusios avarijos atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ atliko tam tikrus avarijos likvidavimo darbus, kurių suma pagal Vilniaus miesto savivaldybei pateiktą sąskaitą yra 5 000,15 Eur. Būtent šią 5 000,15 Eur sumą Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“, kas laikytina ieškovės patirta žala. 2019 m. gegužės 29 d. VTPSI Išvadoje konstatavo, jog dėl Namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakingas yra Statytojas/Rangovas, nes neįvykdė Projekto pasirengimo statybai darbų organizavimo – paruošiamųjų darbų, taip pat ir Namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“, kadangi netinkamai vykdė Namo naudojimo priežiūrą, dėl ko Namas (jo dalis) tapo netinkamu eksploatuoti. Būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo) Vilniaus miesto savivaldybei kilo turtinė 5 000,15 Eur žala. Atsakovės nesielgė pagal tvarkingo, rūpestingo ir padoraus asmens elgesio standartą, kadangi atsakovė UAB „Dviguba progresija“ nesilaikė Projekto sprendinių, susijusių su pasiruošimo statyboms darbų įgyvendinimu, t. y. neišramstė Namo mūrinės sienos, kaip tai buvo numatyta suderintame ir patvirtintame Projekte bei pradėjo vykdyti pagrindinius statybos procesus, o atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, net ir gavusi tiesioginius įpareigojimus, susijusius su Namo būklės gerinimu ir stebėjimu, jų neįvykdė.

       Atsakovė UAB „Civinity namai“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad remdamasi 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-38/19 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis" skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore" vykdo Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai) ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekami gyvenamosios paskirties gyvenamųjų pastatų rekonstravimo darbai pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01- 171222-00230, išduotą atsakovei UAB „Dviguba progresija“. 2019 m. kovo 16 d. į (duomenys neskelbtini) sklypo statybvietės teritoriją nuvirto Namo mūrinė siena. 2019 m. kovo 26, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymu Nr. D1- 748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu buvo sudaryta Namo dalies avarijos tyrimo komisija (toliau – Komisija). Vykstant tyrimui, Komisija nustatė, kad atsakovės UAB „Dviguba progresija“ Projekte yra numatyti Namo avarinės sienos išramstymo sprendiniai, tačiau jie nebuvo įgyvendinti.  Teigė, kad nėra teisinio pagrindo jos civilinei atsakomybei kilti, kadangi šiuo atveju ieškovės teiginys, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei taikyti abiejų atsakovių atžvilgiu, yra klaidingas. Ieškovė savo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovių kaltės, iš esmės laiko sumą, kurią ji, kaip patalpų savininkė, turėjo sumokėti už konkrečių darbų, atliktų nugriuvus Namo sienai, atlikimą, t. y. šiukšlių išvalymą iš patalpų 13-1 ir 13-2, nestabilių mūro dalių, nelygios išlikusios sienos dalies antro aukšto lygyje ties patalpos 7-2 kampu su patalpa 6-3 demontavimą, nupjovimą iki skersinės sienos, angų ir plyšių užtaisymą, išsisluoksniavusios sienos dalies suinkaravimą su kitais sienos sluoksniais, plyšių ir ertmių sienoje, kuri ribojasi su pirmo aukšto patalpa 14-2 ir antro aukšto patalpomis užtaisymą (toliau – Darbai). Be sumos, sumokėtos už Darbų atlikimą, į ieškovės nurodytos žalos dydį taip pat įskaičiuotos ir sumos, sumokėtos už 2019 m. gegužės mėnesį teiktas administravimo, techninės priežiūros paslaugas bei sumokėtos kaupiamųjų lėšų, skirtų bendrosioms Namo reikmėms, sumos. Jokios kitos žalos nagrinėjamu atveju ieškovė nepatyrė, t. y. nugriuvus minėtai sienai, joks kitas ieškovei priklausantis turtas nebuvo apgadintas. Pabrėžė, jog nugriuvusi Namo siena buvo tokios būklės, jog nurodytus Darbus vis tiek būtų tekę atlikti, net jeigu ji ir nebūtų nugriuvusi. Po 2018 m. gegužės mėnesį atliktų Namo pasvirusios sienos dalinio demontavimo darbų tik 2019 m. kovo 7 d. ieškovės Būsto administravimo skyriaus darbuotojai raštu Nr. A51-21786/19 „Dėl Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės" pateikė papildomus reikalavimus, susijusius su Namo sienos būkle, atsakovei. Suma, kurią ieškovė sumokėjo už Darbus, negali būti laikoma žala, atsiradusią dėl Namo sienos griūties. Pabrėžė, kad jeigu 2019 m. kovo 16 d. Namo siena ir nebūtų nugriuvusi, jos avarinės būklės šalinimo darbus vis tiek būtų turėję apmokėti Namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir ieškovė.

     Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio neprižįsta ir su juo nesutinka. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atliko Darbus. Darbai buvo atliekami pagal Projektą, kurio Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte (2017 m. liepos 24 d.) nurodyta, kad rangovas statybos darbus atliks po gretimo pastato avarinės būklės likvidavimo (14.3, 14.6 p.). Ieškovei gretimai nuosavybės teise priklauso dalis Namo. Namo būklė buvo avarinė, ką patvirtina ieškovės prie ieškinio pateikti įrodymai. Nors prie Projekto buvo parengti Avarinės sienos išramstymo sprendiniai, tačiau, kadangi ieškovė, kaip Namo savininkė, nesiėmė aktyvių veiksmų šalinti jai priklausančio Namo avarinės būklės, ji iki Darbų pradžios dar labiau pablogėjo, dėl ko projekte numatyti sprendiniai tapo nebeaktualūs ir neįgyvendinami. Atsakovė dar 2017 m. birželio 29 d. Prašymu Nr. Ra3_170629-1 kreipėsi į ieškovą dėl Namo sienos avarinės būklės pašalinimo. Ieškovė 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) įpareigojo UAB „Senamiesčio būstas“ pašalinti Namo avarinę būklę, o pastarajai to neatlikus, jos vadovui taikė administracinę atsakomybę. UAB „Dviguba progresija“ atstovai ne kartą reikalavo Savivaldybę ir UAB „Senamiesčio ūkis“ imtis Namo avarinės būklės likvidavimo darbų, buvo organizuotas suinteresuotų asmenų susitikimas, kurio metu Savivaldybė įsipareigojo organizuoti Namo avarinės būklės sienos likvidavimo darbus. UAB „Dviguba progresija“ atstovas, siekdamas paspartinti avarinės būklės sienos likvidavimo darbus, 2018 metų balandžio mėnesio siuntė UAB „Senamiesčio ūkis“ konstruktoriaus rengtą apžiūros aktą, rangovų parengtą sienų nugriovimo ir atstatymo sąmatą. 2018 m. gegužės mėnesį buvo atlikta Statinio dalinė ekspertizė (2018-05-04 Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 18-69E), kurios metu statinio ekspertizės vadovas doc. dr. J. M. nustatė, kad „Namo išorinė siena, besiribojanti su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės: mūrinėje sienoje buvo užfiksuoti kiauriniai plyšiai, kurių plotis viršija 60 mm; išorinė pastato siena griausmingai pasvirusi, kartu yra deformavęsi šio pastato pamatai, todėl tolimesnė sienos eksploatacija yra nesaugi; stogo konstrukcijos yra lūžusios ir ypatingai žiemos metu, atsiradus sniego apkrovomis, verčia pasislinkusią sienos dalį į šoną. Norint pašalinti Namo sienos avarinę būklę, būtina ją demontuoti ir sustiprinus arba įrengus naujus pamatus po šia sienos dalimi permūryti iš naujo.“. Suderinus su (duomenys neskelbtini) pastatą administruojančia įmone, darbo projekte priimtas sprendimas grėsmingai pasvirusią sienos dalį demontuoti iki stabilaus mūro ir sustiprinus arba įrengus naujus pamatus po šia sienos dalimi permūryti iš naujo.

Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ papildomai nurodė, kad vadovaujantis būklės patikrinimo aktu Nr. STBV-001/2018 ir statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 18-69E, buvo pakeistas techniniame projekte buvęs sprendimas su avarinės būklės sienos išramstymu. (Pridedamas Aiškinamasis raštas 0386-DP-SK-AR). Kadangi avarinės būklės sienos išramstymas tapo nebeaktualus, Savivaldybė, kaip Namo savininkė, atsižvelgusi į ekspertizės išvadas, 2018 m. gegužės mėnesį organizavo avarinės būklės pašalinimo darbus, išardant dalį sienos, t. y. buvo nuardytas sienos antras aukštas. Darbus atliko UAB „Indema“. Darbų apimtys buvo derinamos su namo administratoriumi UAB „Senamiesčio ūkis“ ir pačiu ieškovu elektroniniais laiškais. Darbų kaina - 9994,50 Eur. Taigi statybos darbai buvo vykdomi po Savivaldybės organizuoto Namo avarinės būklės pašalinimo darbų atlikimo. Atlikus sienos avarinės būklės pašalinimo darbus likusi sienos dalis (pirmas aukštas) perdanga tarp pirmo ir antro aukšto nebuvo uždengta, todėl Namo būklė blogėjo, dėl ko UAB „Dviguba progresija“ buvo priversta stabdyti statybos darbų atlikimą ir ją atstovaujantys advokatai 2019 m. vasario 21 d. pateikė pretenziją ieškovei, kad ši imtųsi veiksmų užtikrinti Namo avarinės būklės likvidavimą. 2019 m. kovo 5 d. buvo atliktas Statinio naudotojo techninės priežiūros patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad Namo siena yra avarinė ir būtina atlikti Namo sienos avarinės būklės likvidavimo darbus, demontuojant dalį sienos. 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius raštu Nr. A51-21808/19(3.3.10.2-EM4) informavo, kad skyrius patikrino namo būklę, surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A387-50/18(2.9.2.8-UK9) ir įpareigojo UAB „Senamiesčio ūkis“ nedelsiant šalinti namo dalies avarinę būklę. 2019 m. kovo 21 d. turėjo įvykti pasitarimas su ieškovės atstovais dėl Namo avarinės būklės ir jos šalinimo, tačiau neįvyko, nes siena sugriuvo. 2019 m. kovo 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad rekonstrukcijos ir statybos darbai vykdomi nepažeidus teisės aktų reikalavimų (VTPSI 2019-03-28 raštas Nr. 2D-4234). 2019 m. kovo 16 d. įvyko Namo avarinės sienos dalies griūtis. Pažymėtina, kad avarija įvyko savaitgalį, kuomet jokie Darbai nebuvo vykdomi. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia tuo, jog atsakovė neįvykdė projekte numatytos ieškovei priklausančio Namo avarinės sienos išramstymo. Tačiau išramstymas tapo nebeaktualus ir neįmanomas, nes 2018 metais, t. y. jau po projekto parengimo, dėl natūralaus nusidėvėjimo, itin prastos Namo avarinės būklės kompetentingas ekspertas pateikė išvadą, jog sieną būtina demontuoti. Tokiu būdu buvo pakeisti projektiniai sprendiniai, ir ieškovė, sutikdama su šia išvada, įpareigojo UAB Senamiesčio ūkis“ atlikti Namo avarinės sienos demontavimo darbus, kas dalinai ir buvo padaryta. Taigi atsakovė net ir negalėjo atlikti Projekte numatyto išramstymo, nes pati ieškovė nusprendė demontuoti sieną ir ją demontavus, šie projekte numatyti sprendiniai tapo neįgyvendinami ir nebeaktualūs. Nors ieškovė savo poziciją taip pat grindžia ir VTPSI 2019-05-28 išvada, kad dėl sienos griūties iš dalies atsakinga ir atsakovė, nes neatliko Projekte numatytų sienos išramstymo darbų, tačiau VTPSI neatsižvelgė į faktą, kad po projekto parengimo siena buvo dalinai demontuota dar 2018 metais, vykdant pačios ieškovės užsakymą ir nurodymus, o taip pat, kad projektiniai sprendiniai, susiję su sienos išramstymu, buvo pakeisti. Išvados pagrįstumas ir nešališkumas kelia abejonių, nes pats ieškovė 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. A51-31594-/19 (3.3.2.26E-UK), įpareigodama VTPSI įvertinti statytojo veiksmus dėl projekte numatyto sienos išramstymo sprendinių nevykdymo, faktiškai nurodė konkrečius tariamus atsakovės pažeidimus, o VTPSI 2018 m. gegužės 28 d. išvadoje tik atkartojo ieškovės rašte nurodytus teiginius. Analogiškos išvados pateikimas, neatsižvelgus, kad projektiniai sprendiniai dėl sienos išramstymo buvo pakeisti, patvirtina faktą, kad VTPSI 2019-05-28 išvada buvo parengta vadovaujantis išimtinai ieškovės pozicija, nepatikrinus projektinių sprendinių. Pažymėjo, kad VTPSI ne kartą tikrino atliekamų darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir norminiams dokumentams ir ne kartą konstatavo, kad darbai atliekami pagal suderintą projektą, teisės aktų pažeidimų nenustatyta (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-02-20 raštas Nr. (23.2E)-2D-2316, VTPSI 2019-03-28 raštas Nr. 2D-4234). Atsakovė Darbus vykdė nepažeisdama rūpestingumo ir atsakingumo pareigų, pati nuolat informuodavo Ieškovą ir ragino bei reikalavo pašalinti sienos avarinę būklę, ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškojo asmenų, galinčių atlikti šiuos darbus. Kadangi atsakovė vykdė statybos darbus, o kieme, adresu (duomenys neskelbtini), į kurio pusę buvo išlinkusi avarinės būklės Namo siena, nuolat dirbdavo rangovo darbuotojai bei darbus prižiūrintys asmenys,  atsakovė baiminosi dėl galimo pavojaus jų sveikatai ar net gyvybei. Atsakovė netgi patirdama didelius nuostolius buvo priversta stabdyti Darbus, nes ieškovė itin ilgą laiką nepašalino Namo avarinės būklės. Būtent dėl pavojaus asmenų saugumui ir patiriamų nuostolių negalint vykdyti darbų atsakovė itin atkakliai reikalavo ieškovės vykdyti savo, kaip Namo savininko, įstatymines pareigas. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ taip pat nurodė, kad darbus vykdė pagal statybos leidimą ir projektą, ieškovui organizavus Namo avarinės būklės likvidavimo darbus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. (23.2E)-2D-2316) patvirtino, kad atlikus avarinės būklės likvidavimo darbus buvo nustatyta, kad avarinė būklė likviduojama pagal projektą. Tokiu būdu priešingai nei nustatė ieškovės sudaryta komisija dėl avarijos, atsakovė, vykdydama Darbus, nepažeidė Projekto ir nustatyto darbų vykdymo sekos, nes avarinė būklė jau buvo likviduota. Deja, dėl tolimesnių namo irimo procesų, įtakotų įvairių gamtos reiškinių, pačios Namo itin prastos būklės, 2019 metais Namo būklė dar labiau pablogėjo, dėl ko ir įvyko griūtis. Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis, 6 dalis nustato, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748) (toliau – Reglamentas) 16 punktas nustatė, jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtent ieškovė, kaip Namo savininkė, buvo atsakinga už Namo avarinės būklės pašalinimą. Pažymėtina, kad šią savo pareigą ji pati pripažino, įpareigodama UAB „Senamiesčio ūkis“ atlikti Namo avarinės būklės šalinimo darbus. Namas buvo avarinės būklės dar 2017 metais, todėl ieškovė, kaip Namo naudotoja privalėjo imtis veiksmų avarinei būklei pašalinti arba nugriauti Namą, tačiau to nepadarė net po ekspertizės atlikimo, tokiu būdu pažeisdama Reglamento 16 punktą.

        Trečiasis asmuo UAB „Indema“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.  Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. kovo 16 d. įvyko Namo vidiniame kieme esančios mūrinės sienos griūtis (toliau – Avarija). Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ dar 2017 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į Namo savininkę ir administratorę atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“ įspėdama, jog Namas galimai yra avarinės būklės. Ieškovė ir atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ dar 2017 m. liepos 12 d. surašė Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą, kur buvo konstatuota, jog Namas yra avarinės būklės, jog būtina ne rečiau kaip kartą per mėnesį stebėti fasado sienų įtrūkimus ir jiems didėjant organizuoti remonto darbus, apie akte nurodytų reikalavimų eigą informuoti ieškovę. Ieškovė 2017 m. liepos 27 d. raštu atsakovei UAB „Dviguba progresija“ pranešė, jog atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ yra įpareigota iki 2017 m. rugsėjo 15 d. atlikti konkrečius veiksmus ir informuoti apie jų eigą ieškovę. 2018 m. vasario 20 d. VTPSI pareikalavo ieškovės imtis priemonių dėl Namo naudojimo priežiūros, atlikti Namo ekspertizę, informuoti VTPSI apie atliktus veiksmus. Nurodė, jog atsakovė UAB „Dviguba progresija“ pateikė papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog elektroniniais laiškais tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ ne kartą buvo įspėta dėl Namo avarinės būklės dar 2018 m. 2019 m. vasario 21 d. (iki Avarijos) UAB „Dviguba progresija“ įspėjo ieškovę ir atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“, jog jau nuo 2017 m. birželio 29 d. Namo ugniasienė, kur įvyko Avarija, yra avarinės būklės ir nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ nesiima priemonių Namo avarinei būklei pašalinti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Dviguba progresija“ ir jos samdyti rangovai (taip pat ir trečiasis asmuo UAB „Indema“) nėra ir negali būti atsakingi už Avariją, kadangi dar iki Darbų pradžios Namas buvo avarinės būklės, Namo savininkas ir administratorius neatliko jokių veiksmų Namo avarinei būklei pašalinti, dėl to ir įvyko Avarija.

   Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Avarijos yra aktualios dvi tarp draudiko ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ (bei UAB „Pastatų meistrai“) sudarytos draudimo sutartys. Pirmoji bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. 00018326) su atsakove UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo sudaryta 2019 m. sausio 16 d., galiojimo laikotarpis: 2019 m. sausio 16 d. – 2020 m. sausio 15 d. Šia draudimo sutartimi, įskaitant, bet neapsiribojant, buvo apdrausta atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ veiklos civilinė atsakomybė. 2019 m. balandžio 12 d. tarp draudiko ir UAB „Pastatų meistrai“ buvo sudaryta antroji bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. 00018917), galiojimo laikotarpis: 2019 m. balandžio 14 d. – 2020 m. balandžio 13 d. Šia draudimo sutartimi, įskaitant, bet neapsiribojant, buvo apdrausta UAB „Pastatų meistrai“ bei draudimo liudijime nurodytų apdraustųjų (įskaitant atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“) veiklos civilinė atsakomybė. Apie ginčo įvykį draudėjas (t. y. atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“) jo iki šiol neinformavo. Tuo tarpu, kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų (jų priedų), apie įvykį atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ sužinojo nedelsiant. Apie minėtą įvykį draudikas sužinojo tik 2019 m. gruodžio 2 d., gavęs teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 10 (toliau – Taisyklės) 10 punktas įvardija būtinas sąlygas, kurioms esant įvykis pripažintinas draudžiamuoju (tretiesiems asmenims atlyginami nuostoliai). 10 punkto e) papunktis numato, jog apie gautą reikalavimą draudėjas privalo pranešti draudikui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų. Tuo tarpu 10 punkto d) papunktis numato, kad reikalavimas turi būti gautas arba apie įvykį draudikui turi būti pranešta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba per 6 mėnesius nuo draudimo sutarties pasibaigimo dienos. Kaip nurodyta aukščiau, pirmoji su atsakove UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryta draudimo sutartis pasibaigė 2020 m. sausio 15 d., antroji draudimo sutartis – 2020 m. balandžio 13 d. Taigi, apie gautą reikalavimą/įvykusį įvykį atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ privalėjo informuoti draudiką ne vėliau kaip 2020 m. spalio 13 d. Ginčo įvykiui draudimo apsauga pagal sudarytas draudimo sutartis yra pasibaigusi. Šiuo metu atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ galiojančios civilinės atsakomybės draudimo sutarties If P&C Insurance AS filiale neturi. Pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų įvykio pripažinimui draudžiamuoju yra draudėjo atsakomybė už padarytą žalą (Taisyklių 10 punkto c) papunktis).

          Tretieji asmenys UAB „Statybų patikra“ ir UAB „Optimalus progresas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

          Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais.

          Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Civinity namai“ atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

         Teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Dviguba progresija“ atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

             Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Indema“ atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

              Ieškinys atmestinas

                Byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliekami gyvenamosios paskirties gyvenamųjų pastatų rekonstravimo darbai pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-171222-00230, išduotą statytojai atsakovei UAB „Dviguba progresija“ (toliau taip pat – Statytoja). Ieškovė 2017 m. liepos 12 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-295/17(2.9.2.8-UK9) įpareigojo namo administratorę UAB „Senamiesčio ūkis“ pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą nedelsiant organizuoti namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti namo galimos avarinės būklės požymius, vykdyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, stogo medinių konstrukcijų, perdangų remonto darbus, kad namo dalies konstrukcijos atitiktų esminių statinio reikalavimų visumą ir esamiems statinio reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005) ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008); stebėti fasado sienų mūre esančius įtrūkimus. Įtrūkimams didėjant organizuoti remonto darbus. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Užtikrinti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo, laikančiosios konstrukcijos, jo dalys atitiktų esminius statinio reikalavimus. Statinio techninę priežiūrą vykdyti pagal STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių iki 2017 m. spalio 30 d.

                Bylos duomenimis ieškovės specialistai 2018 m. balandžio 6 d. atliko Namo faktinių duomenų patikrinimą vietoje Nr. A32-818/18, kuriuo metu nustatė, kad Namo valdytojas neįvykdė skyriaus akte ir 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino 2017 m. spalio 30 d. pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, neorganizavo Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbų, nesiėmė priemonių šalinti Namo galimos avarinės būklės požymių, nesiėmė būtiniausių priemonių Namo dalies techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti. 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu ieškovė atsakovės UAB „Senamiesčio būstas“ direktoriui skyrė administracinę nuobaudą už netinkamą Namo priežiūrą. 2018 m. gegužės 4 d. įmonė „Tyrimai ir projektai“ atliko ginčo objekto statinio dalinę ekspertizę (2018 m. gegužės 4 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 18-69E), kurios metu statinio ekspertizės vadovas doc. Dr. J. M. nustatė, kad: „Namo išorinė siena, besiribojanti su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės: mūrinėje sienoje buvo užfiksuoti kiauriniai plyšiai..>; išorinė pastato siena griausmingai pasvirusi, kartu yra deformavęsi šio pastato pamatai, todėl tolimesnė sienos eksploatacija yra nesaugi; stogo konstrukcijos yra lūžusios ir ypatingai žiemos metu, atsiradus sniego apkrovomis, verčia pasislinkusią sienos dalį į šoną. Norint pašalinti Namo sienos avarinę būklę, būtina ją demontuoti ir sustiprinus arba įrengus naujus pamatus po šia sienos dalimi permūryti iš naujo.“.

                Papildomai nustatyta, jog 2019 m. kovo 8 d. raštu „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės ir vykdomų statybos darbų gretimame sklype“ ieškovė kreipėsi į VTPSI, prašydama įvertinti, ar Statytojos vykdomi ir numatomi vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai nesukels Namo griūties pavojaus, nepažeis Namo esminių statinio reikalavimų mechaninio atsparumo ir pastovumo, patikrinti, ar Statytoja atliko numatomų vykdyti statybos darbų galimo poveikio Namo konstrukcijoms vertinimą, kuo skubiau pagal kompetenciją patikrinti (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų teisėtumą, ar statyba vykdoma nepažeidus teisės aktų reikalavimų, patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme, ar Statytoja užtikrina aplink gyvenančių žmonių ir jų turto saugumą. VTPSI 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4234 informavo ieškovę, kad 2019 m. kovo 13 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir statybos darbai vykdomi nepažeidus teisės aktų reikalavimų. Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. R2-96 „Dėl (duomenys neskelbtini) griūties“ informavo ieškovę, kad 2019 m. kovo 16 d. įvyko Namo vidiniame kieme esančios mūrinės sienos griūtis. 2019 m. kovo 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ ieškovės direktoriaus sprendimu sudaryta Namo dalies avarijos tyrimo komisija. 2019 m. gegužės 29 d. VTPSI „Išvadoje dėl (duomenys neskelbtini), avarinės sienos griūties“ Nr. 2D-7287 konstatavo, jog dėl Namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakinga yra Statytoja, nes neįvykdė Projekto pasirengimo statybai darbų organizavimo dalyje 1.3.3 papunktyje paruošiamųjų darbų, t. y. iki pagrindinių darbų pradžios nebuvo nugriauta kaimyninio pastato deformuota siena arba įrengtas jos išramstymas, kaip buvo numatyta projekte. Nurodė, kad Namo pasvirusios sienos dalinio demontavimo darbai buvo atlikti 2018 m. gegužės pabaigoje, kai statybos darbai prasidėjo 2018 m. kovo viduryje. VTPSI Išvadoje nurodė, kad už Namo sienos griūtį atsakinga atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, nes netinkamai vykdė Namo naudojimo priežiūrą, dėl ko Namas (jo dalis) tapo netinkamu eksploatuoti ar avarinės būklės. 2019 m. gegužės 31 d. namo administratorė pateikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitą už Namo avarijos likvidavimo darbus 5 000,15 Eur sumai. 2019 m. birželio 20 d. ieškovė nurodytą sumą apmokėjo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja bendros ir specialiosios teisės normos. Prievolė atlyginti žalą atsiranda ir bendrų, ir specialių teisės normų nurodytais pagrindais.

         Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda ir tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kad šaliai kiltų civilinė atsakomybė, teisinė situacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, sąlygas, t. y. turi būti nustatyti atsakingo asmens neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala/nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo, asmens kaltė.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

                    Dėl atsakovės UAB „Civinity namai“ neteisėtų veiksmų

                Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę dėl žalos butui padarymo kildina iš atsakovės kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės netinkamo pareigų atlikimo.              

                Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko ji teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat nustačius tam tikrus konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai yra priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Administratorius bendrojo naudojimo objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – ir privalomieji reikalavimai) , įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Pagal Nuostatų 7.7 papunktį, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius pagal teisės aktų reikalavimus privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. 

Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (2018 m. birželio 26 d. redakcija) patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 11 punkte įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai siekiant maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Už šių bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.(Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).

                Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namas (duomenys neskelbtini), yra statytas 1940 metais (e. bylos 2t., b. l. 146-151). Iš byloje esančios pastato schemos matyti, jog griuvusi siena priklauso fligeliui – negyvenamosioms patalpoms, kurios dar nuo 1998 metų buvo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (e. bylos 2t., b. l. 117,140-151). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijų techninė būklė, tame tarpe ir flygelio, kurio dalis sienos buvo demontuota, o vėliau griuvo, buvo įvertinta dar 2016m. kovo mėnesį (e. 2t. b. l. 122-143). Joje ekspertas J. M. be kita ko, konstatavo esminius namo konstrukcijos defektus, kurie galėjo būti šalinami atliekant namo kapitalinį remontą. Iš byloje esančių fligelio vidaus patalpų, stogo fotofiksacijų, darytų 2016 bei 2018 metais matyti, jog aptariama pastato dalis neeksploatuojama, lango angos užmūrytos, stogo konstrukcija įlūžusi, perdangos suirusios, sienose matomi žymūs įtrūkimai. Iš to seka, kad jau 2016 metais ši negyvenama ir neeksploatuojama statinio dalis, jos konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų, numatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011, o pastato dalis, kurio siena griuvo, natūraliai buvo susidėvėjusi per daugelį metų, veikiant nepageidaujamų klimatinių sąlygų, nesirūpinant jų išsaugojimu. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo žinomas atsakovės UAB „Dviguba progresija“ užsakymu atliktas 2018-03-02 Techninės būklės patikrinimo aktas Nr. STBV-001/2018, kuriame Statinio dalies ekspertizės vadovas savo išvadose konstatavo pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijų prastą techninę būklę ir pagal pastato laikančiose sienose esančių plyšių parametrus nustatė, jog pastato siena turi avarinės būklės požymių. Specialisto teigimu, būtina atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę ir parengti pastato kapitalinio remonto, rekonstrukcijos arba griovimo projektą. Siekiant išvengti pastato (duomenys neskelbtini), griūties, būtina kuo skubiau atlikti avarinės būklės sienų išramstymą arba suvaržymą. Tų pačių metų, t. y. 2018m. gegužės 4d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 18-69E ekspertas J. M., ištyręs pastato (duomenys neskelbtini), išorinę sieną, besiribojančią su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog < ...namo išorinė siena, besiribojanti su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės; mūrinėje sienoje užfiksuoti kiauriniai plyšiai, kurių plotis viršija 60 mm; išorinė siena grėsmingai pasvirusi, kartu yra deformavęsi pastato pamatai, todėl sienos eksploatacija yra nesaugi; stogo konstrukcijos lūžusios ir ypatingai žiemos metu, atsiradus sniego apkrovoms, verčia pasislinkusią sienos dalį į šoną. Norint pašalinti sienos avarinę būklę, būtina ją demontuoti ir sustiprinus arba įrengus naujus pamatus po šia sienos dalimi permūryti iš naujo...>.

                Jau po sienos griūties atliktame 2019 m. gegužės 24 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 19-36E-2 detaliai išdėstyti Statinio avarinės būklės požymiai, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) namo dalies, kur yra ir ieškovei priklausančios patalpos, būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų:1) mechaninio atsparumo ir pastovumo; 2) saugaus naudojimo. Ekspertizės išvadose taip pat nurodytos pastato konstrukcijų susidėvėjimo deformacijų susidarymo priežastys, o būtent tai, kad <... pastato dalis, kur yra patalpos 13-1, 13-2, 7-2 ir 7-3 ilgą laiką buvo neeksploatuojama, dėl susidėvėjusio stogo bei suirusios vandens nuvedimo sistemos veikiama nuolatinės drėgmės, todėl vidaus patalpose matomos puvinio pažeistos perdangos, korozijos pažeistos metalinės sijos ir metalinės langų sąramos, erozijos pažeistas pastato apatinės dalies mūras. Prie išorinės griuvusios sienos dalies matomi augę medžiai, kurių šaknys silpnino šios pastato dalies pamatus. Be to, konstrukcijų deformacijas lėmė ir pastato sienos įrengimo specifika – siena sluoksniuota, tarpusavyje neperrišta, turi ertmių, kurios užpildytos statybinėmis šiukšlėmis...> Statinio konstrukcijų būklę tyrę specialistai nurodė, kokių priemonių buvo būtina imtis, siekiant pašalinti jų keliamą grėsmę (atlikti kapitalinio remonto ar pastato rekonstrukcijos darbus, arba pastatą nugriauti). Tačiau tokių priemonių ieškovė, vėliausiai jau nuo 2016 metų žinodama apie statinio konstrukcijų deformacijas, keliančias grėsmę jų išlikimui, žmonėms ir aplinkai, nesiėmė, o tik atsižvelgusi į 2018-05-04 Techninės būklės patikrinimo akto Nr. STBV-001/2018 ir Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 18-69E išvadas, techniniame projekte numatytą sienos išramstymą nusprendė pakeisti grėsmingai pasvirusios sienos dalies demontavimu iki stabilaus mūro (Aiškinamojo rašto 2 lapas). Namo administratorės pavedimu 2018m. gegužės mėnesį šiuos darbus atliko tretysis asmuo UAB „Indema“. Tačiau tam, kad išvengti statinio griūties, šių priemonių, akivaizdu, nepakako. Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymu Nr. D1-748, (toliau – Reglamentas) 16 punktas numato, jog jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti, arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė, būdama keturių turtinių vienetų pastate (duomenys neskelbtini), savininkė, pati jokių sprendimų dėl statinio kapitalinio remonto, jo rekonstrukcijos ar griovimo, nepriėmė. Kaip žinia, namo administratorė turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdama išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Remiantis techninės apžiūros duomenimis, administratorė privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini) savininkai būtų svarstę ekspertų siūlymus statinio konstrukcijų būklei pagerinti, skyrę tam piniginių lėšų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

                Bylos duomenimis 2017m. birželio 29 d. į Vilniaus miesto savivaldybę bei namą  administruojančią įmonę UAB “Senamiesčio ūkis” kreipėsi gretimo namo rekonstrukciją vykdžiusi atsakovė UAB “Dviguba progresija”, prašydama įvertinti namo (duomenys neskelbtini), ugniasienės būklę, nes jos teigimu, sienoje atsiradusios deformacijos ženkliai viršija normines. Prašė išsiaiškinti, ar ji nekelia pavojaus žmonėms ir aplinkiniams pastatams. Tik po šio kreipimosi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kontroliuojanti institucija, ėmėsi veiksmų tikrinti pastato būklę bei teikti nurodymus namą administruojančiai įmonei. 2017 m. liepos 12d. specialistai surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-295/17 (2.9.2.8-UK9), kuriuo įvertino (duomenys neskelbtini) pastato būklę bei nustatė namo administratorei reikalavimus nedelsiant organizuoti namo dalis laikančių konstrukcijų, galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti namo galimos avarinės būklės požymius; stebėti fasado įtrūkumus, jiems didėjant organizuoti remonto darbus; užtikrinti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laikančios konstrukcijos, jo dalys atitiktų esminius statinio reikalavimus. Iš esmės analogiškus reikalavimus namo administratorei ieškovė nurodė ir 2018m. balandžio 6d. ir 2019m. kovo 5d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktais, o nustačiusi aplinkybes, kad nustatytu terminu UAB “Senamiesčio ūkis” nurodytų reikalavimų neįvykdė, jo direktoriui paskyrė administracinę nuobaudą.

               Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog įpareigojimai šalinti namo avarinę būklę buvo rengiami, ieškovei turint valdingus įgalinimus namą administruojančios įmonės atžvilgiu. Tačiau pati ieškovė, kaip pastato savininkė, jokių sprendimų, numatančių, kaip ir kokiu būdu turėtų būti šalinama namo avarinė būklė, kokiu būdu turėtų būti užtikrinamos namo bendrojo naudojimo laikančios konstrukcijos, nepriėmė. Atkreiptinas dėmesys, jog jau 2016 metais atliktas ekspertų namo būklės vertinimas parodė, jog pastatui būtinas kapitalinis remontas, kurio vykdymui reikalingas patalpų savininkų sprendimas. 2018 metais ugniasienės bei pastato (duomenys neskelbtini) būklę tyrė specialistai taip pat aiškiai pasisakė, jog pastato avarinės būklės pašalinimas galimas demontuojant sieną, atliekant pastato rekonstrukciją. Dėl tokio pobūdžio darbų turi nuspręsti patys tik pastato savininkai. Remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, jog ieškovė nuo pat statinio įsigijimo nesirūpino pastato vidaus patalpomis, jų įrengimu, šildymu, kritulių surinkimo ir nuvedimo sistemos įrengimu, todėl namo bendrojo naudojimo laikančių konstrukcijų užtikrinimas, kuris atitiktų esminius statinio reikalavimus, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 305/2011, tapo įmanomas tik skiriant dideles pinigines investicijas bei patiems statinio savininkams pasirenkant namo avarinės būklės šalinimo būdą. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo vertinimu,  Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktais atsakovei UAB „Civinity namai“ (buv. UAB Senamiesčio ūkis“) nurodyti reikalavimai dėl namo avarinės būklės pašalinimo bei namo dalies konstrukcijų atitikimo esminiams statinio reikalavimams užtikrinimo, nepagrindžia namo administratorės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bylos duomenys patvirtina, jog statinio kasmetinės apžiūros namo techninio prižiūrėtojo UAB „Pastatų meistrai“ buvo vykdomos, atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ užsakymu buvo atliktos Statinio dalinės ekspertizės, namo administratorė organizavo dalinį sienos demontavimą, vykdė avarijos likvidavimo darbus. Teismo vertinimu, atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, apie jų rezultatus ir išvadas informuodama pastato savininkę, atsakovė iš esmės užtikrino tinkamą savo pareigų vykdymą, taigi, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, jog bendraturčiai būtų informuoti apie statinio būklę, jo defektus, bei poreikį juos šalinti.

                Bylos duomenimis po sienos griūties 2019 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta Komisija, kuriai buvo pavesta iki 2019 m. balandžio 26 d. pateikti išvadas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies avarijos priežasčių ir rekomendacijų pasekmėms pašalinti. 2019m. gegužės 31d. Avarijos tyrimo aktu Nr. A27-188/19 (2.1.13-UK9) Komisija nusprendė, jog <... dėl namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakingas Statytojas/Rangovas, nes nevykdė Projekto pasirengimo statybai paruošiamųjų darbų – sienos išramstymo, ir taip pat namo administratorė bei techninis prižiūrėtojas, kurie ilgą laiko tarpą neužfiksavo namo mūrinės sienos defektų, galimo avarijos pavojaus, nevykdė organizacinių ir techninių priemonių namo techninei būklei palaikyti. Be to, pasvirusi siena buvo demontuota dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšlių ir kitų suirusių konstrukcijų....> Tačiau šios Komisijos išvados teismo vertintinos kritiškai, visų pirma dėl to, jog Komisijos nariais dalyvavo ir ieškovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai - S. K. (komisijos pirmininkė), E. Š., E. B. ir T. G., o tai reiškia, kad išvados negali būti laikomos nešališkomis. Be to, Komisijos akte nebuvo vertintos 2019 m. gegužės 24 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nurodytos sienos konstrukcijų deformacijos susidarymo priežastys, kurių analizė leidžia teigti, jog susidėvėjusi namo konstrukcijų būklė, be jokios abejonės, turėjo įtakos sienos griūčiai (Ekspertizės išvadų 5.1; 5.2 p. p.). Eksperto teigimu, pastato konstrukcijų deformavimąsi lėmė patalpų ilgą laiką neeksploatavimas, susidėvėjęs stogas, suirusi vandens nuvedimo sistema, drėgmės veikiamos puvinio pažeistos perdangos, korozijos pažeistos metalinės sijos, erozijos pažeistas apatinės dalies mūras, pastato sienos įrengimo specifika. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog patalpų savininkė – ieškovė, ilgą laiką nesirūpino turtu, jo neprižiūrėjo, su juo elgėsi nerūpestingai. Iš to seka, jog sienos griuvimas buvo nulemtas ne dėl namo administratorės neveikimo, o dėl netinkamos turto priežiūros bei statinio savininko neūkiškumo.

                 Dėl atsakovės UAB „Dviguba progresija“ neteisėtų veiksmų

                Ieškovė atsakovės UAB „Dviguba progresija“ neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybe, jog ji, vykdydama (duomenys neskelbtini) namo rekonstrukcijos darbus pagal statybą leidžiantį dokumentą, pradėjo vykdyti statybos darbus, neatlikusi projekte numatytos sąlygos – ieškovei priklausančio namo avarinės sienos išramstymo.

                Atsakovės teigimu, sienos išramstymas nebuvo vykdomas, nes 2018m. gegužės mėnesį ekspertas nustatė, jog pastato (duomenys neskelbtini), siena yra avarinės būklės, todėl grėsmingai pasvirusią sienos dalį būtina demontuoti. Pažymėtina, jog sienos išramstymas, kaip avarinės būklės pašalinimo priemonė, šiame Statinio dalinės ekspertizės akte, jo išvadose, nebuvo paminėtas. Iš to seka, jog tiriant (duomenys neskelbtini) sienos būklę, sienos išramstymą ekspertas laikė nepakankama priemone saugumui užtikrinti. Kaip jau minėta, 2018m. gegužės mėnesį sienos dalis buvo demontuota. Bylos duomenys patvirtina, jog suderinus su pastatą administruojančia įmone, projektiniai sprendiniai dėl sienos išramstymo buvo pakeisti (Aiškinamasis raštas 0386-DP-SK-AR). Neesminius statinio projekto sprendinius STR nuostatos leidžia atlikti, tai ir buvo padaryta įstatymų nustatyta tvarka. Pastebėtina, jog siena griuvo beveik po metų, t. y. 2019 m. kovo 16 d.  Atsižvelgiant į tai, kad dalinis sienos demontavimas, kaip sienos avarinės būklės šalinimo priemonė, buvo įvykdytas, 2019 m. gegužės 28 d. VTPSI išvados bei 2019 m. Komisijos išvados dėl neatliktų sienos išramstymo darbų, neva dalinai turėjusių įtakos sienos griūčiai, teismo vertintinos kritiškai. Kaip matyti, ekspertas sienos išramstymą laikė nepakankama priemone sienos avarinei būklei pašalinti, todėl siūlė sienos demontavimą arba jos pamatų permūrijimą. Namo savininkai pasirinko būdą sieną demontuoti iš dalies. Pažymėtina, jog VTPSI 2019-03-13 atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, jog atsakovės UAB „Dviguba progresija“ vykdomi darbai atliekami turint suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe projektą, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Patikrinimo akto išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir statybos darbai vykdomi nepažeidus teisės aktų reikalavimų. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Dviguba progresija“ neteisėtus veiksmus.

            Dėl nuostolių

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2018).

                Ieškovė savo patirtais nuostoliais laiko 5000,15 Eur sumą, kurią ji sumokėjo už darbus, sugriuvus sienai. Statybos atliekų išvežimas bei teritorijos sutvarkymas yra susijęs su Pastato savininkų, tame tarpe ieškovės siena, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objekto sutvarkymu.  Duomenų, kad sienos griuvimas būtų padaręs žalą kitam ieškovės turtui, nėra (CPK 178 straipsnis). Visais atvejais, ar pastato savininkai būtų nusprendę jį renovuoti, ar griauti, būtų patyrę išlaidas, kaip tai numato CK 4.82 straipsnio 3 dalis. Nagrinėjamu atveju siena dėl avarinės būklės ir susidėvėjimo, sugriuvo savaime, nespėjus namo savininkams priimti sprendimų dėl jos avarinės būklės pašalinimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė visus pastate turėtus turtinius vienetus pardavė. Remiantis nurodytais argumentais, 5000,15 Eur išlaidos, ieškovės apmokėtos pagal UAB „Senamiesčio ūkis“ išrašytą 2019m. gegužės 31d. PVM sąskaitą faktūrą už statybinių atliekų išvežimą bei teritorijos sutvarkymą objektuose (duomenys neskelbtini), nelaikytinos nuostoliais, nes viena vertus, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovių veiksmais ar neveikimu, kita vertus, pagal savo prigimtį laikytinos išlaidomis namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. 

    CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).

Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas. 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Dviguba progresija“ pateikė duomenis apie 2613,60 Eur patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (DOK-188172), atsakovė UAB „Civinity namai“ 1452 Eur (DOK – 189789), o tretysis asmuo UAB „Indema“ 2401,85 Eur (DOK – 188139). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo atmestas, bei į tai, kad atsakovių bei trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl visos nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Byloje patirta 26,08 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.), kurios valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

            Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms UAB Dviguba progresija“ ir UAB „Civinity namai“ dėl 5000,15 Eur žalos atlyginimo atmesti.

            Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. 111109233, 2613,60 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trylika eurų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Dviguba progresija“ (į. k.300025857) naudai, 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Civinity namai“ ( į. k. 121452134) naudai ir 2401,85 Eur (du tūkstančius keturis šimtus vieną eurą 85 ct) trečiojo asmens UAB „Indema“ (į. k.302617512) naudai.

         Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k.111109233) 26,08 Eur (dvidešimt šešis eurus 8 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

             Teisėja               Margarita Ambrazaitienė