Civilinė byla Nr. e2A-1402-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01359-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.10.4; 2.6.16.8; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linkesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linkesa“ prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Linkesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir jos skyriams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 1995 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N79/95-0017 (įskaitant jos pakeitimus) vienašališku nutraukimu prieš terminą.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 1995 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N79/95-0017 (toliau – Nuomos sutartis) dėl 0,3932 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai. Ieškovei visos teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį perėjo 2011 metais, kai ji Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3003 pagrindu perėmė jas iš ankstesnio nuomininko UAB „Trakų vairas“. Sutarties 2 punkte numatyta, kad Žemės sklypas išnuomojamas iki 2094 m. balandžio 4 d., tad ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad juo galės naudotis būtent iki to laiko. Žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis inžinerinis statinys – 3111 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė), kuri yra Žemės sklypo priklausinys.

3.       2018 m. balandžio 30 d. buvo gautas atsakovės 2018 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 46SD-1762-(14.46.10) kartu su 2018 m. kovo 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-13-(14.46.73) (toliau – Aktas), kuriame buvo nurodyta, kad įvertinus tai, jog valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, neprižiūrimas ir netvarkomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, ieškovė informuojama, kad Nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo, t. y. 2018 m. birželio 30 d. Ieškovės teigimu, iki tol niekada jokių pastabų dėl Žemės sklypo (ne)naudojimo ieškovė iš atsakovės nebuvo gavusi. Ieškovė pažymėjo, kad Aktas iš esmės yra surašytas ne dėl Žemės sklypo, bet dėl Aikštelės, kuri užima didžiąją dalį Žemės sklypo, to tinkamai neįvertinus. Aikštelė nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl ieškovė joje gali tvarkytis savo nuožiūra, dėl to tiek Aktas, tiek 2018 m. balandžio 26 d. raštas yra neteisėti ir nepagrįsti. Tiek Aktas surašytas, tiek 2018 m. balandžio 26 d. raštas priimti net neišklausius ieškovės ir nesudarius jai galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl Žemės sklypo naudojimo, dalyvauti patikrinime. Apie planuojamą 2018 m. kovo 26 d. patikrinimą ieškovė buvo informuotas tik jau jam pasibaigus, t. y. 2018 m. balandžio 6 d.

4.       Ieškovės teigimu, priešingai nei nurodyta 2018 m. balandžio 26 d. rašte, Žemės sklypas yra nuolat naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. jis realiai nuolat yra užstatytas Aikštele. Apie tai yra (turėtų būti) žinoma ir atsakovei, tačiau nei 2018 m. balandžio 26 d. rašte, nei Akte apie Aikštelę nieko nėra pasisakyta. Be to, priimant 2018 m. balandžio 26 d. raštą nebuvo tinkamai įvertinta, kad ieškovė Aikštelę nuolat tvarko ir prižiūri, vadovaudamasis tikslingumo, ekonomiškumo, protingumo, proporcingumo ir kitais principais, taip pat kad Aikštelė daugiausiai naudojama šiltuoju metų laiku, todėl yra visiškai netikslinga, neekonomiška ir net neefektyvu žiemos metu Žemės sklype nuolat pjauti žolę ar pan. Be to, iki šiol ieškovė vis dar nėra gavusi jokių pranešimų iš atsakovės dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, kuri, jei pažeidimai išties būtų buvę nustatyti, turėjo būti pradėta. Tai patvirtina, kad jokių pažeidimų nebuvo ir nėra, o Aktas ir 2018 m. balandžio 26 d. raštas yra neteisėti ir nepagrįsti bei turėtų būti panaikinti.

5.       Ieškovė 2018 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei skundą dėl 2018 m. balandžio 26 d. rašto ir Akto panaikinimo gera valia, tačiau, nesulaukusi jokio atsakymo, siekdama, kad nebūtų patirta žala dėl neteisėto ir nepagrįsto Nuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą, kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo veiksmų imtasi po daugelio metų nuo nuomos santykių pradžios ir ieškovei jau atlikus dideles investicijas į Žemės sklypo išvystymą, ketinimas vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes tokiu nutraukimu sukeliami neigiami padariniai nuomininkei ir visiems kitiems sąžiningiems tretiesiems asmenimis bei pačiai valstybei yra gerokai didesni nei galima nauda, kuri šiuo atveju apskritai nėra įžvelgiama, atsižvelgiant į tai, kad Aikštelė, net ir nutraukus Nuomos sutartį, liktų ieškovės nuosavybe.

6.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, asfalto (betono) danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties, todėl, nepaisant to, kad Žemės sklype esanti Aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip kiti inžineriniai statiniai, ji priskiriama neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie turėtų tarnauti pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, t. y. savarankiška veikla eksploatuojant aikštelę nevykdoma. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, taip pat teismų praktika, valstybinės žemės nuomą sieja būtent su statinių (pastatų) buvimu žemės sklype, kurių nagrinėjamu atveju nėra. Kadangi ieškovė naudojasi Žemės sklypu ne pagal Nuomos sutartį ir ne pagal žemės paskirtį, darytina išvada, kad būtina nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, nes tik tokiu atveju bus užtikrintas tinkamas disponavimas valstybine žeme bei teisinių santykių stabilumas.

7.       Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, realiai jame egzistuojančios Aikštelės tinkamam eksploatavimui, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų ir nė vienos iš Nuomos sutarties nuostatų. Bylos duomenimis, nei Žemės sklypas, nei jame esanti Aikštelė nėra naudojami, yra neprižiūrimi, žemės sklype mėtosi šiukšlės ir auga krūmai. Valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį. Sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas visiškai nenaudojamas, neprižiūrimas, nevykdoma veikla, ieškovė tik remiasi teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, tačiau pamiršta numatytas ir privalomas vykdyti pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovės veiksmų – atlikto Žemės sklypo naudojimo patikrinimo ir patikrinimo akto pagrindu atsakovės ketinimo inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, apie kurį atsakovė informavo ieškovę 2018 m. balandžio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius raštu Nr. 46SD-1762-(14.46.10). Dėl nurodytų veiksmų ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 1995 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N79/95-0017 (įskaitant jos pakeitimus) vienašališku nutraukimu prieš terminą.

10.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 1995 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N79/95-0017 buvo išnuomotas 0,3932 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); nuomininkė – UAB „Trakų vairas“; nuomos terminas – iki 2094 m. balandžio 4 d. (Nuomos sutarties 2 punktas). Nuomos sutarties 3 punkte numatyta, kad statant pastatus, kitus statinius, inžinierinius įrenginius bei komunikacijas, nuomojamame sklype būtina laikytis šių sąlygų: derinti su architektūros tarnyba ir nacionalinio parko valdyba. Nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus nuomos sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžinieriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami (ar likviduojami) pagal atskirą susitarimą. Nuomos sutarties 8 punkte nuomininkė įsipareigojo naudoti šį sklypą sutartyje numatytomis sąlygomis, nekeičiant paskirties ūkinei-komercinei veiklai, laikytis Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.

11.       2011 m. sausio 25 d. varžytinių aktu Nr. 02 ieškovas įsigijo nuosavybėn bankrutavusios UAB „Trakų vairas“ 7,84 kv. m ploto pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu UAB „Trakų vairas“, atsižvelgdama į tai, kad nurodytą pastatą sandėlį – pardavė UAB „Linkesa“, davė raštišką sutikimą perleisti naujajai turto savininkei žemės nuomos teisę į visą sklypą pagal Nuomos sutartį. 2011 m. rugpjūčio 9 d. prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Nuomos sutarties dalį dėl nuomininko, t. y. vietoje UAB „Trakų vairas“ įrašyti naująją nuomininkę UAB „Linkesa“.

12.       Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3003 pripažinta, kad pagal Nuomos sutartį UAB „Trakų vairas“ turėtos teisės ir pareigos pereina UAB „Linkesa“. 2011 m. rugsėjo 15 d. susitarimu Nr. 46SUP-4, sudarytu tarp Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus bei UAB „Linkesa“, susitarta iš dalies pakeisti Nuomos sutartį, vietoje buvusios žemės sklypo nuomininkės UAB „Trakų vairas“ įrašant nuomininke UAB „Linkesa“, kartu nurodant, kad šis susitarimas yra neatskiriama Nuomos sutarties dalis.

13.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei išnuomoto Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyta, kad Žemės sklypas turį priklausinį (kitą inžinerinį statinį) – Aikštelę; aikštelės plotas – 3111 kv. m, medžiaga – asfaltas, statybos pradžios metai – 1984, statybos pabaigos metai – 2013, vidutinė rinkos vertė – 53 290 Eur; Aikštelė nuosavybės teisė priklauso ieškovei UAB „Linkesa“ pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

14.       2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 46SD-1039-(14.46.104.) „Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo“ atsakovė informavo ieškovę apie planuojamą patikrinimo datą ir laiką (2018 m. kovo 26 d., 9 val.) bei paprašė dalyvauti patikrinime. Nurodytą raštą su klausimynu atsakovė ieškovei išsiuntė 2018 m. kovo 10 d. jos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) registruotąja pašto siunta, kuri AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainės www.post.lt duomenimis perduota pristatyti ieškovei 2018 m. kovo 12 d., o ieškovei įteikta 2018 m. balandžio 6 d.

15.       2018 m. kovo 26 d. atliktas Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-13-(14.46.73.). Akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį bei būdą; apaugęs krūmais ir žolėmis; aikštelėje mėtosi šiukšlės, atliekos; pietinėje pusėje, netoli apgriuvusio namelio (medinio), supilta smėlio / žvyro krūva, kuri apaugusi žolėmis; kita nedidelė smėlio / žvyro krūva supilta neseniai, nes po apačia matosi sniegas, ledas; pietrytinėje dalyje, už tvoros, stovėjo automobiliai. Nustatyta, kad galimai pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas. Kartu Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų buvo užpildytas ir Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas, kuriame taip pat pateikiama išvada, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį bei būdą; nevykdoma jokia veikla. Žemės sklypo patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose.

16.       2018 m. balandžio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius raštu Nr. 46SD-1762-(14.46.10) informavo ieškovę, kad įvertinus tai, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, neprižiūrimas ir netvarkomas, vadovaujantis CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

17.       2018 m. gegužės 16 d. skundu, pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, ieškovė prašė panaikinti Aktą ir 2018 m. balandžio 26 d. raštą. Išnagrinėjusi ieškovės skundą, atsakovė 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. 1SS-1253-(9.5.) atsakė ieškovei, kad 2018 m. kovo 26 d. patikrinimas atliktas laikantis Kontrolės nuostatų ir Kontrolės taisyklių reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti patikrinimo aktą bei Trakų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. raštą ir nėra pagrindo organizuoti bei atlikti pakartotinį patikrinimą.

18.       Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei (taip pat jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Nuomos sutarties (įskaitant jos pakeitimus) vienašališku nutraukimu prieš terminą. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos prevencinio ieškinio sąlygos, t. y. ieškovė siekia pašalinti potencialios žalos grėsmę, kuri atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

19.       Prevencinio ieškinio sąvoka pateikta CK 6.255 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prevencinis ieškinys – tai ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Tai yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti ir realiai gali būti atlikti, nors žala dar nėra padaryta. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Prevencinis ieškinys gali būti patenkintas, kai egzistuoja visos materialiosios sąlygos: 1) būsimi neteisėti atsakovo veiksmai; 2) potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje; 3) asmens, reiškiančio prevencinį ieškinį, siekis pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Bent vienos iš nurodytų materialiųjų sąlygų nebuvimas per se (pats savaime), net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos materialiosios sąlygos, užkerta kelią prevencinio ieškinio patenkinimui.

20.       Spręsdamas dėl atsakovės galimai neteisėtų veiksmų, teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad šiuo atveju tiek apie patikrinimą, tiek apie 2018 m. balandžio 26 d. raštą, kuriuo atsakovė pranešė apie ketinimą nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, ieškovė buvo informuota jau po šių veiksmų atlikimo, t. y. Aktas ir 2018 m. balandžio 26 d. raštas surašyti neišklausius ieškovės ir nesudarius jai galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl Žemės sklypo naudojimo, dalyvauti patikrinime.

21.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra valstybės patikėtinė, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Atsakovė organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

22.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, laikydamasi Taisyklių reikalavimų (daugiau nei prieš 10 darbo dienų iki planuojamo patikrinimo) 2018 m. kovo 8 d. raštu informavo ieškovę apie planuojamą patikrinimo datą ir laiką, kartu pateikdama žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną. Nurodytą raštą su klausimynu atsakovė ieškovei jos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2018 m. kovo 10 d., t. y. likus 16 dienų iki patikrinimo, registruotąja pašto siunta. AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainės www.post.lt duomenimis, siunta 2018 m. kovo 12 d. buvo perduota pristatyti gavėjui (ieškovei), tačiau tik dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo) siunta jai buvo įteikta tik 2018 m. balandžio 6 d. Pašto pranešimą apie atsakovės siunčiamus dokumentus pristačius 2018 m. kovo 12 d. ieškovo registruotos buveinės adresu, laikytina, kad dokumentai jai buvo įteikti ir apie 2018 m. kovo 26 d. patikrinimą ji buvo informuota tinkamai. Nors ieškinyje ieškovė teigė, kad nebuvo gavusi privalomo siųsti klausimyno, atsakovės atstovui teismo posėdyje nurodžius, kad kartu su pranešimu apie patikrinimą buvo išsiųstas ir klausimynas, ieškovės atstovas to nepaneigė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, informuodama ieškovę apie planuojamą Žemės sklypo patikrinimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

23.       Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žemės sklypo nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį laikytinas sutarties pažeidimu. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

24.       Teismas nurodė, kad ieškovė byloje nesutinka su Akto išvada, jog jai išnuomotas valstybinės Žemės sklypas yra nenaudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą (nenaudojamas sandėliavimui bei pramonei) bei yra apleistas ir tokiu būdu nesilaikoma valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytų sąlygų. Ieškovės teigimu, priešingai nei nurodė atsakovė, Žemės sklypas yra nuolat naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. jis realiai nuolat yra užstatytas Aikštele. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Žemės sklype yra du ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (asfaltuota Aikštelė ir Sandėlis), kurie kartu sudaro kompleksą ir funkcionuoja kaip vienas vienetas.

25.       Teismas pažymėjo, kad pagal Nuomos sutartį teises ir pareigas ieškovė įgijo 2011 m. rugsėjo 15 d. ir tik tuo pagrindu, kad 2011 m. sausio 25 d. iš varžytynių nusipirko pastatą – 7,84 kv. m ploto Sandėlį, esantį ginčo Žemės sklype, kurio vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą yra tik 206 Eur. Teismas akcentavo, kad Žemės sklypas ieškovei išnuomotas 2011 metais ir tik dėl Sandėlio, o Žemės sklype esančią Aikštelę ieškovė įsiformino ženkliai vėliau – 2015 metais, t. y. Aikštelė neturėjo jokios reikšmės ieškovės teisei į Žemės sklypo nuomą atsiradimui ar įgijimui.

26.       Teismas vertino kritiškai ir atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad ji Žemės sklypu ir jame esančia Aikštele naudojasi nuolat – sandėliuoja ten žvyrą, o Sandėlyje laiko darbo įrankius. Teismas vertino, kad žvyro (nelabai vertingo daikto) sandėliavimas išasfaltuotoje Aikštelėje, kuri įrengta ginčo Žemės sklype (didelės vertės daikte), būtų nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas. Atsakovės atstovas teismui nurodė, kad jis yra buvęs Žemės sklype, matė, kad asfaltas yra labai senas, jame auga medžiai ir krūmai, atsakovės atstovo nuomone, jis nebuvo nutiestas 2014 metais. Nors Žemės sklype ir yra Sandėlis bei Aikštelė, tačiau teismas konstatavo, jog ieškovės pozicija grindžiama vien tik deklaratyviais teiginiais – į bylą nėra pateiktas nė vienas įrodymas, patvirtinantis sandėliavimą ginčo Žemės sklype, t. y. kad Žemės sklypas naudojamas pagal jo paskirtį ir būdą. Akte yra nurodyta, kad Žemės sklypo pietinėje pusėje, netoli apgriuvusio medinio namelio yra supilta smėlio / žvyro krūva, kuri apaugusi žolėmis. Taigi Sandėlis yra apgriuvęs (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jis yra medinio karkaso ir pastatytas 1984 metais), be to, labai mažo ploto (7,84 kv. m), todėl teismas ieškovės argumentus, kad šis Sandėlis yra naudojamas įrankiams darbui su statybinėmis medžiagomis (žvyru) sandėliuoti, vertino kritiškai ir atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, teigdamas, jog nuolat naudojasi Žemės sklypu ir jame esančia Aikištele bei Sandėliu, apie tai, kad Žemės sklype, be Aikštelės, yra dar ir Sandėlis, neužsiminė nei ieškinyje, nei skunde atsakove dėl patikrinimo, o tai, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad Žemės sklypas ieškovės nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, neprižiūrimas ir netvarkomas, ir jokia veikla jame nevykdoma. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad Aikštelę įrengė ieškovė, o Nekilnojamojo turto registro išrašas tik parodo, kada Aikštelė buvo įregistruota, bet neįrodo, jog Aikštelė buvo įrengta tuo laikotarpiu ir įrengta būtent ieškovės.

27.       Iš viešai prieinamų duomenų (internetinio tinklapio www.rekvizitai.lt, Juridinių asmenų registro internetinio tinklapio www.registrucentras.lt/jar/) teismas nustatė, kad pradinės nuomininkės UAB „Trakų vairas“ buveinė buvo registruota Trakuose, Vilniaus g. 31. Nurodytos įmonės veikla buvo susijusi su logistikos paslaugos ir krovininiu kelių transportu, t. y. ūkine veikla, turėjusia tiesioginį ryšį su išnuomoto Žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi – pramone ir sandėliavimu. Tuo tarpu ieškovės buveinė registruota Vilniuje, Mindaugo g. 12E-35, jos veiklos sritys – nekilnojamasis turtas, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, t. y. nėra tiesiogiai ar betarpiškai susijusi su pramone ar sandėliavimu.

28.       Teismas pabrėžė, kad ieškovės įmonėje jau ilgą laiką yra įdarbintas tik vienas asmuo, o tai suponuoja išvadą, jog įmonė jokios realios ūkinės veiklos nevykdo. Ieškovė nepateikė ir net nebandė teikti į bylą priešingų įrodymų, patvirtinančių realią įmonės veiklą ginčo Žemės sklype. Iš to teismas padarė išvadą, kad ieškovės interesas ir tikslas nuomojantis Žemės sklypą yra ne pramonės ar sandėliavimo veiklos vykdymas, o Žemės sklypo valdymas kaip vertingo nekilnojamojo turto objekto ir materialinės naudos iš to gavimo. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad, įsigijęs 206 Eur vertės 7,84 kv. m ploto Sandėlį, ieškovė tapo ir 74 300 Eur vertės 0,3932 ha ploto valstybinės žemės nuomininke bei įgijo teisę į 53 290 Eur vertės Aikštelę.

29.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pačios ieškovės teiginiai apie Žemės sklypo priežiūrą ir naudojimąsi yra nenuoseklūs, prieštaringi, paremti vien tik deklaratyviais teiginiais. Vienu atveju ieškovė teigia, kad Aikštelė daugiausia yra naudojama šiltuoju metų laiku, todėl yra visiškai netikslinga, neekonomiška ir net neefektyvu žiemos metu Žemės sklype nuolat pjauti žolę ar pan. Kitu atveju ieškovė teigia, kad visą laiką naudojasi Žemės sklype esančia Aikštele pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Dar kitu atveju teigia, kad patyrė daug išlaidų įrengdama Aikštelę, tačiau nepaaiškina, kaip asfaltu padengta aikštelė gali būti apaugusi žolėmis. Ieškovė, išskyrus jos deklaratyvius teiginius, nepateikė nė vieno įrodymo, kad jai išnuomotas valstybinės žemės sklypas per šešis su puse metų nuo šio Žemės sklypo išnuomojimo ieškovei jos buvo naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą (pramonei ir sandėliavimui).

30.       Atsižvelgdamas ir nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turėjo pagrindą spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Teismas nurodė, kad šiuo momentu sąlygos, dėl kurių anksčiau buvo išnuomota valstybinė žemė, jau yra išnykusios (žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal tą paskirtį ir būdą, kuriems jis buvo išnuomotas), todėl išnyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę. Ieškovės lūkestis disponuoti vertingu Žemės sklypu, juo faktiškai nesinaudojant pagal paskirtį ir būdą, nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos paskirčiai, todėl negali būti saugomas teisės. Ieškovės veiksmai, valstybinės žemės sklype turint kitų tikslų, nei tie, kuriems išnuomotas Žemės sklypas, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi ieškovei tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieškovės lūkesčiai naudotis Žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ne kiekvienas Nuomos sutarties pažeidimas automatiškai (savaime) užtraukia administracinę atsakomybę, todėl nepagrįstu laikė ieškovės teiginį, kad nepradėta administracinio nusižengimo teisena reiškia, jog jokių pažeidimų ieškovė nepadarė.

31.       Dėl ieškovės argumento, kad 2018 m. balandžio 26 d. rašte, kuriuo ieškovė buvo informuota apie ketinimą nutraukti Nuomos sutartį, nėra nurodyta nė viena Nuomos sutarties nuostata, kuri šiuo atveju galimai būtų pažeista, teismas nurodė, kad šiuo atveju Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra ne jos nuostatų pažeidimas per se, tačiau būtent įstatyme numatyto išnuomotos valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, o tiksliau – jos nenaudojimas pagal tikslinę paskirtį ir būdą. Būtent tai ir nurodė atsakovė savo 2018 m. balandžio 26 d. rašte, informuodama ieškovę, kad, įvertinus tai, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, neprižiūrimas ir netvarkomas, vadovaujantis CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo, t. y. laikantis CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatytų įspėjimo terminų. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė jos išdėstytų teiginių (CPK 12, 178 straipsnis).

32.       Teismas padarė išvadą, kad pripažinti atsakovės veiksmus, kuriais buvo siekiama kontroliuoti, kaip naudojamas ginčo žemės sklypas, o nustačius Nuomos sutarties pažeidimus ar kitas reikšmingas aplinkybes – inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą ar pakeitimą, neteisėtais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

33.       Ieškovė potencialios žalos atsiradimo ateityje grėsmės egzistavimą byloje įrodinėjo tuo, kad, nutraukus Nuomos sutartį, Žemės sklype esanti Aikštelė negalės būti naudojama neturint teisių į Žemės sklypą ir iš to negalės būti gaunamos ieškovės pajamos, nes būtent vasarą Aikštelė naudojama intensyviausiai ir iš to būtų galima gauti daugiausiai pajamų (būtent vasarą Trakai sulaukia daugiausiai turistų ir kitų miesto svečių). Ieškovės teigimu, netekus teisės naudotis Žemės sklypu, jos priklausinys – Aikštelė – iš esmės taptų beverte, todėl ieškovė ne tik negalės Aikštele naudotis, bet ir negalės jos parduoti dėl ženkliai sumažėjusios vertės.

34.       Teismas nurodytus ieškovės teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuomos sutarties 4 punktą, nutraukus nuomos sutartį, pastatai, inžineriniai įrenginiai bei kiti statiniai gali būti išperkami ar likviduojami atskiru šalių susitarimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Nuomos sutarties nutraukimo atveju ieškovė savaime neprarastų savo teisių ir interesų apsaugos. Kitus ieškovės teiginiai (pavyzdžiui, kad Aikštelė negalės būti parduota dėl ženkliai sumažėjusios vertės, ieškovės kreditoriams bus padaryta reali žala, turistams bus apsunkintas parkavimasis mieste ir kt.) taip pat laikė neįrodytais ir nepagrįstais (pavyzdžiui, nėra duomenų apie jokius ieškovės kreditorius ar kokias nors jų teises ar interesus į ginčo Žemės sklypą) ir netgi klaidinančiais teismą (pavyzdžiui, parkavimasis Trakų mieste yra užtikrintas kitose vietose ir kitais būdais, be to, ieškovė neįrodė turinti teisę ar licenciją verstis tokia veikla), taip pat prieštaraujančiais tiek teisės aktams, tiek ir teismų praktikai, nes valstybinių žemės sklypų nuomos teisė ar jos teikiama nauda per se nėra ir negali būti pardavimo objektas.

35.       Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji investavo pinigines lėšas įrengiant Žemės sklype Aikštelę (Aikštelės vidutinė rinkos vertė – 53 290 Eur, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 193 756 Eur), visą laiką mokėjo ir Žemės sklypo nuomos mokestį, tikėdamasis Žemės sklypu naudotis iki 2094 m. balandžio 4 d., o nutraukus Nuomos sutartį šios investicijos taptų bevertės, tačiau išsaugojus Nuomos sutartį, jokia žala nekiltų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent ji įrengė Aikštelę, investuodamas į tai savo lėšas.

36.       Teismas sutiko su ieškove, kad dėl ilgo žemės sklypo naudojimosi termino (žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas 2011 metais) ji gali turėti teisėtų lūkesčių į nuomos teisinių santykių išsaugojimą ateityje, tačiau pažymėjo, kad tai neturi reikšmės šiam nagrinėjamam ginčui dėl prevencinio ieškinio, kurio ginčo dalykas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės deklaruojamu teisėtų lūkesčių principu į žemės nuomos teisnių santykių išsaugojimą, nes klausimas dėl Nuomos sutarties modifikavimo ar jos nutraukimo yra (gali būti) ne nagrinėjamos, bet kitos bylos ginčo dalyku.

37.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jokių duomenų (išskyrus atitinkamų teisių įregistravimą patvirtinančius Nekilnojamojo turto registro išrašus) apie per visą nuomos santykių egzistavimo laikotarpį ieškovo padarytas realias investicijas į Žemės sklypą bei realų (faktinį) naudojimąsi Žemės sklypu nepateikė, teismas konstatavo nesant pagrindo spręsti, kad atsakovės Nuomos sutarties nutraukimu sukeliami neigiami padariniai nuomininkei yra ypač dideli ir nusveria viešąjį interesą, valstybinės žemės nuomos principus bei galimą naudą valstybei, kuri galėtų būti gauta nutraukus Nuomos sutartį. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl ypač mažo pastato – vos 7,84 kv. m ploto medinio sandėliuko, lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomotas net 0,3932 ha ploto ir gana didelės vertės žemės sklypas, esantis gana vertingoje ir patrauklioje vietovėje – Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.

38.       Teismas taip pat vertino, kad ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei inicijuoti vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą reiškia reikalavimą uždrausti atsakovei vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Atsižvelgdamas į prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovės veiksmai – Žemės sklypo patikrinimas, surašant Aktą, ir jo pagrindu surašytas 2018 m. balandžio 26 d. raštas, kuriuo ieškovė informuota apie atsakovės ketinimą nutraukti prieš terminą Nuomos sutartį, konstatavus, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, neprižiūrimas ir netvarkomas, – yra teisėti, o ieškovės reikalavimas uždrausti inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą yra teisiškai nepagrįstas, nes nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą numato įstatymas. Konstatavęs, kad atsakovė veikė teisėtai, o ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio sąlygų, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

39.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, informuodama ieškovę apie planuojamą Žemės sklypo patikrinimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tačiau teismas visiškai nevertino, ar buvo, ar ne pažeista ieškovės teisė būti išklausytai patikrinimo metu, t. y. ar nebuvo pažeistas gero administravimo principas. Ši aplinkybė šiuo atveju yra itin reikšminga, nes būtent patikrinimo rezultatų pagrindu buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsakovė įspėjo ieškovę apie Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.

39.2.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

39.3.                      Iš patikrinimo dokumentų, kuriuose atsakovės teigimu, užfiksuotas veiklos nevykdymas Žemės sklype (Aikštelėje ir Sandėlyje) matyti, kad atsakovė tiek patikrinimo metu, tiek priimdamas sprendimą šių patikrinimo dokumentų pagrindu, turėjo neišsklaidytų abejonių dėl galimybės Sandėlyje sandėliuoti atitinkamą sandėliavimo veiklai reikalingą įrangą ir kad Sandėlis – tai pastatas, o ne laikinas statinys, taip pat, kad Aikštelė yra ieškovės nuosavybė bei jog ši Aikštelė – tai inžinerinis statinys, bet ne inžinerinis įrenginys, o šios abejonės lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nors teisės aktai (Taisyklių 10 punktas) suteikia atsakovei galimybę vykdyti patikrinimą be ieškovės, tačiau šiuo atveju objektyviam ir teisingam situacijos Žemės sklype įvertinimui, ieškovės dalyvavimas patikrinime buvo būtinas.

39.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad Sandėlis yra ieškovės nuosavybė, ieškovei nedalyvaujant patikrinime, atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti Sandėlio iš vidaus ir įsitikinti, kad jis naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovės nedalyvavimas patikrinime sukliudė jai pateikti atsakovei tiek Sandėlio, tiek Aikštelės oficialius dokumentus, įrodančius ieškovės nuosavybės teises į šiuos nekilnojamojo turto objektus bei nurodančius jų tikrąjį statusą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus.

39.5.                      Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie Sandėlį ir Aikštelę yra nenuginčyti, jie laikomi teisingais bei išsamiais, todėl privalomi tiek atsakovei, tiek teismui.

39.6.                      Teismas padarė teisės aktais ir įrodymais nepagrįstą išvadą, kad Aikštelė ir Sandėlis nesudaro vieno komplekso ir nefunkcionuoja kaip vienas vienetas bei kad šie nekilnojamojo turto objektai nėra ir iš negali būti naudojami sandėliavimui, dėl ko išnyko Žemės sklypo nuomos pagal Nuomos sutartį pagrindai.

39.7.                      Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tik parodo, kada Aikštelė buvo įregistruota, bet neįrodo, jog Aikštelė buvo įrengta būtent ieškovės, tačiau, sprendžiant dėl Aikštelės naudojimo pagal jos tiesioginę paskirtį, yra visiškai nereikšminga aplinkybė, ar Aikštelė yra įrengta ieškovės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė yra Aikštelės savininkė, šie duomenys yra nenuginčyti, todėl teisingi ir galioja tiek atsakovei, tiek teismui. Būtent nuosavybės teisė suteikia ieškovei teisę naudoti Aikštelę, todėl manytina, kad teismas parinko netinkamą kriterijų Aikštelės naudojimui pagal paskirtį įvertinti.

39.8.                      Teismas, spręsdamas dėl Aikštelės naudojimo pagal paskirtį, akcentavo Aikštelės ir žvyro vertes, kurias palyginęs padarė išvadą, jog žvyro (nelabai vertingo daikto) sandėliavimas išasfaltuotoje Aikštelėje, kuri įrengta ginčo Žemės sklype (didelės vertės daikte), būtų nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas. Šis teismo argumentas (Aikštelės ir žvyro verčių santykis) nėra susijęs su Aikštelės naudojimo pagal paskirtį nustatymu ir niekaip neįrodo, kad žvyras ar kita statybinė medžiaga negali būti sandėliuojama Aikštelėje.

39.9.                      Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, 7.9 papunktį sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti. Sandėliai – tai pastatai, statiniai ir įvairūs įrenginiai, skirti prekėms priimti, išdėstyti, laikyti, jas paruošti vartoti, išduoti ar išsiųsti vartotojui. Rimgaudo Minalgos vadovėlyje „Logistika“ (2001 m.) nurodoma, kad pagal konstrukciją ir saugojimo sąlygas sandėliai yra skirstomi į atvirus, uždarus ir specialius sandėlius. Atviri sandėliai skirti įpakuotiems gaminiams sandėliuoti (įrengimai, staklės), taip pat kroviniams, kurie nebijo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio, pavyzdžiui, įvairioms inertinėms statybos medžiagoms, metalų rūdoms, metalo laužui, akmens anglims ir pan. Atviro tipo sandėliams priskiriami pusiau uždari sandėliai ir atviros aikštelės. Atvirų aikštelių sandėliai turi tvirtą paviršių, padengtą asfaltbetoniu arba betonu su nuolydžiu drėgmės pertekliui pašalinti. Jos privalo turėti pakankamą plotą kroviniams sudėti ir transporto priemonėms manevruoti. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. Dl-100 reglamentuoja, kad aikštelės (kurios yra vieno lygio statinys (be sienų) ir gali būti pastato viduje arba išorėje) priskiriamos sandėliavimo objektams (6.1 papunktis). Nurodyti šaltiniai parodo, kad atviros aikštelės naudojamos sandėliavimui, tačiau nei atsakovė, atlikdama patikrinimą, nei teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jais nesivadovavo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

39.10.                      Pagal teismo išvadą, kad asfaltuotoje Aikštelėje (didelės vertės daikte) būtų nelogiška sandėliuoti iš esmės nelabai vertingą daiktą (žvyrą), yra nesuprantama, kokiam tikslui didelės vertės Aikštelė turėtų būti naudojama ir kokie objektai šioje Aikštelėje galėtų būti laikomi (sandėliuojami) – ar tik tie, kurių vertė atitinka Aikštelės vertę.

39.11.                      Asfaltuota Aikštelė, esanti Žemės sklype, kuriam nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdas, yra statinys, turintis aiškią funkcinę priklausomybę bei apibrėžtą naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdį, t. y. Aikštelė skirta vykdyti sandėliavimo veiklą. Tie faktai, kurie yra užfiksuoti Akte, t. y. kad Aikštelėje yra skirtingu laiku supiltos smėlio / žvyro krūvos, joje stovi automobiliai, patvirtina priešingą, nei konstatavo teismas, aplinkybę – Aikštelės nuolatinį naudojimą minėtai veiklai vykdyti – sandėliavimui. Todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, yra visos būtinos sąlygos konstatuoti, kad Žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam statiniui (Aikštelei) eksploatuoti, ir Nuomos sutarties išsaugojimui. Teismas netinkamai identifikavo Aikštelės statusą ir neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su Aikštelėje vykdoma ūkine veikla, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

39.12.                      Teismas apie galimybę naudoti Sandėlį pagal jo tiesioginę paskirtį sprendė iš atsakovės surašyto Akto ir Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų apie Sandėlio pastatymo metus bei statybines medžiagas, iš kurių pastatytas Sandėlis (medinis su karkasu, pastatytas 1984 metais). Tačiau šiuo atveju nurodyti Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys neapsprendžia, ar Sandėlyje gali būti sandėliuojama darbo įrangą, ar ne, t. y. ar Sandėlis naudojamas pagal paskirtį, ar ne. Teismo akcentuoti Sandėlio kadastro duomenys nereiškia, jog Sandėlis yra netinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565, Sandėlio gyvavimo trukmė yra 40 metų (18.3 papunktis). Šiuo metu šis terminas nėra suėjęs, pats pastatas (Sandėlis) neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir nėra kitų duomenų apie jo žuvimą.

39.13.                      Dėl ieškovės nedalyvavimo patikrinime, atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti Sandėlio iš vidaus ir įsitikinti, kad jis naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, t. y. atsakovė realių duomenų apie Sandėlio naudojimą neturėjo, o tai reiškia, kad šių duomenų neturėjo ir teismas, kuris rėmėsi tik atsakovės prielaidomis. Teismo teiginys, kad Sandėlyje negali būti laikomi darbo įrankiai, reikalingi sandėliavimo darbams, ir jis nenaudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, yra nepagrįstas.

39.14.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Aikštelė ir Sandėlis nesudaro vieno veikiančio komplekso ir kad išnyko Žemės sklypo nuomos pagrindai pagal Nuomos sutartį. Šios išvados nepagrįstumą įrodo šios aplinkybės: 1) tiek Sandėlis, tiek Aikštelė yra viename bendrame Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; 2) pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis Sandėlio pagrindinė naudojimo paskirtis yra sandėliavimo; 3) byloje nėra paneigti ieškovės teiginiai, kad Sandėlis naudojamas pagal jo paskirtį ir jame saugojama su sandėliavimo veikla susijusi įranga; 4) asfaltuota Aikštelė yra Žemės sklypo priklausinys, kurioje, kaip numato teisės aktai, gali būti vykdoma sandėliavimo veikla; 5) patikrinimo metu užfiksuotos asfaltuotoje Aikštelėje supilto žvyro / smėlio krūvos bei transporto priemonės; 6) Aikštelė yra statinys, turintis aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdį. Dėl nurodytų aplinkybių teismo teiginiai apie ieškovės veiklą, teismo nustatytą pagal viešoje erdvėje skelbiamą informaciją, nėra reikšmingi. Kitų teisės aktais neuždraustų ūkinių veiklų vykdymas nepaneigia ieškovės Žemės sklypo naudojimo pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

39.15.                      Teismas netinkamai vertino atsakovės išvadas apie Žemės sklypo būklę (sklype augančius medžius ir krūmus), padarė nepagrįstą išvadą, kad Žemės sklypas nenaudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą, ir kad ieškovė prarado teisę į Žemės sklypo nuomą pagal Nuomos sutartį. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-309, nustato, kad sklypai, kuriuose yra sandėliavimo statiniai, turi būti apželdinami, o apželdinimui turi būti naudojamos vietinėms klimato sąlygoms atsparios medžių ir krūmų veislės, atsižvelgiant į jų sanitarines ir apsaugines, dekoratyvines savybes ir atsparumą pavojingoms medžiagoms, kurių gali būti sklype (100 punktas); sklypo apželdinimo elementai yra: veja, gėlynai, dekoratyviniai krūmai, alpinariumai ir pan. (104 punktas); želdinius leidžiama sodinti ant pastatų denginių (101 punktas). Taigi nurodytas statybos techninis reglamentas ne tik leidžia, bet reikalauja apželdinti Žemės sklypą, todėl medžių ir krūmų buvimas Žemės sklype vertintinas kaip Žemės sklypo teritorijos sutvarkymas pagal STR 2.03.02:2005 reikalavimus ir nereiškia Žemės sklypo nenaudojimo pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

39.16.                      Žemės sklypo patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai ir nekvalifikuotai, tik vizualiai įvertinus Žemės sklype esančių pastato ir statinio būklę. Atsakovė nėra statybos srities specialistė, todėl jos išvados, kurios neparemtos statybos teisės normomis, negali būti pripažintos teisingomis ir sudarančiomis pagrindą tvirtinti, kad Žemės sklype esantys Aikštelė ir Sandėlis yra nenaudojami pagal jų tiesioginę paskirtį ir (ar) priskiriami prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, dėl ko turėtų būti nutraukti Žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės kompetencijos pakankamumo statybos srityje, taip pat neanalizavo, ar atsakovė, atlikdama patikrinimą, pasitelkė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovus, kaip to reikalauja Taisyklių 9 punktas.

39.17.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą sukeliami neigiami padariniai ieškovei nebus itin dideli ir nenusvers viešojo intereso bei galimos naudos valstybei, kuri galėtų būti gauta nutraukus Nuomos sutartį. Tokią išvadą teismas padarė, pažymėjęs, jog Sandėlio vertė yra nedidelė, o Žemės sklypo vertė – gana didelė. Teismas netinkamai vertino viešojo ir privataus intereso pusiausvyros klausimą, neatsižvelgė į teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, kurie pagal kasacinio teismo praktiką taip pat yra viešojo intereso dalis.

39.18.                      Nutraukus Nuomos sutartį, t. y. ieškovei praradus teisę į Žemės sklypą, pagal paskirtį negalės būti naudojamas ne tik Žemės sklype esantis Sandėlis, bet ir Aikštelė (kurios vertė, teismo vertinimu, yra gana didelė), o tai reiškia, kad ir ieškovės ūkinė veikla šiuose objektuose bus nutraukta. Nutraukus Nuomos sutartį, Žemės sklypas turės būti atlaisvintas nuo Sandėlio ir Aikštelės, tačiau dėl Aikštelės savybių, jos pašalinimas iš Žemės sklypo negalės įvykti be neatitaisomos žalos padarymo pačiam daiktui (Aikštelė, kaip nekilnojamasis daiktas, bus sunaikinta, taps beverte ir netinkama naudoti). Taigi nutraukus Nuomos sutartį, ieškovė ne tik prarastų nekilnojamąjį turtą, bet ir būtų nutraukta jos ūkinė veikla.

39.19.                      Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011).

39.20.                      Ieškovė savo veiksmais jau yra įrodžiusi savo ketinimą vykdyti pagal Nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus – ji yra sąžininga žemės nuomos mokesčio mokėtoja, iki 2018 m. balandžio mėnesio jokių pastabų dėl Žemės sklypo (ne)naudojimo iš atsakovės ji negavo. Žemės sklype yra statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatacijai Žemės sklypas ir yra naudojamas. Tarp valstybės, atstovaujamos atsakovės, ir ieškovės susiklostė stabilūs teisiniai nuomos santykiai, kuriuos atsakovė dėl pernelyg formaliai ir nekompetentingai įvertintos situacijos Žemės sklype siekia nutraukti, neišanalizavusi šių santykių nutraukimo neigiamų pasiekimų tiek valstybei, tiek ir ieškovei.

40.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

40.1.                      Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių dokumentų, kuriais remiantis butų galima vienareikšmiškai teigti, jog išnuomotas Žemės sklypas yra naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį.

40.2.                      Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nurodė, kad savo lėšomis atliko asfaltuotos Aikštelės remonto (modernizavimo) darbus, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Be to, ieškovė įregistravo Nekilnojamojo turto registre Žemės sklype Aikštelę neturėdama statybos leidimo, nors toks leidimas yra privalomas vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis ir Nuomos sutarties 3 punktu. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė 2013 m. vasario 14 d. susitarimo Nr. 46SUN-10, sudaryto tarp Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus ir ieškovės, kuriuo Nuomos sutartis 3 punktas buvo papildytas 2 dalimi, ją išdėstant taip: „Galimybė atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus, statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Minėtus darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją“. Nuosekliai, tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis, nesant teisėto pagrindo, Nekilnojamojo turto registre atsirado (buvo įregistruota) naujas nekilnojamojo tuno vienetas – asfaltuota Aikštelė. Šiuo atveju iškovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento bei parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos, o tik užpildžiusi statybą užbaigimo deklaraciją, įregistravo naują nekilnojamojo turto objektą nuomojamame Žemės sklype savo vardu, t. y. neteisėtais veiksmais susikūrė teises į jau esamą nekilnojamąjį turtą.

40.3.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu, valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šią sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Šiuo atveju atsakovė, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 46SD-1039-(14.46.104.) „Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo“ informavo ieškovę apie planuojamą patikrinimo datą ir laiką, kartu pateikdama žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną.

40.4.                      Atsakovė 2018 m. kovo 26 d. atliko Žemės sklypo patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje metu surašytas Aktas, kuriame nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, t. y. kad ieškovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra nenaudojamas pagal nustatytų paskirtį ir būdą (nenaudojamas sandėliavimui bei pramonei) bei yra apleistas ir tokiu būdu nesilaikoma nuomos sutartyje numatytų sąlygų. Laikydamasi CK 6.564 straipsnio nuostatų, atsakovė 2018 m. balandžio 26 d. raštu informavo ieškovę, kad, vadovaujantis CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

40.5.                      Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, t. y. pramonės, sandėliavimo objektams statyti ir eksploatuoti. Kasacinis teismas sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuoja, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

41.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

43.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus ir ieškovės 2013 m. vasario 14 d. sudarytą susitarimą Nr. 46SUN-10, kuriuo šalys susitarė dėl Nuomos sutarties pakeitimo, nustatant ieškovei galimybę pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją Žemės sklype atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus, statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Šiuo įrodymu atsakovė siekia pagrįsti savo teiginius apie tai, kad Aikštelės Žemės sklype įregistravimui buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir parengta bei suderinta projektinė dokumentacija.

44.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

45.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai teikiamas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kodėl jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad naujai teikiamas įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra toks svarbus, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, atsakovės pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti.

Byloje nustatytos aplinkybės

46.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1995 m. balandžio 6 d. Trakų rajono valdyba ir UAB „Trakų vairas“ sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria UAB „Trakų vairas“ devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui buvo išnuomotas buvo išnuomotas 0,3932 kv. m ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 8 punkte nuomininkas įsipareigojo Žemės sklypą naudoti nekeičiant paskirties ūkinei komercinei veiklai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, Žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

47.       Ieškovė 2011 m. sausio 25 d. varžytinių aktu Nr. 02 iš bankrutavusios UAB „Trakų vairas“ nuosavybės teise įsigijo 7,84 kv. m ploto pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 9 d. prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Nuomos sutarties dalį dėl nuomininko, t. y. vietoje UAB „Trakų vairas“ įrašyti naująją nuomininkę UAB „Linkesa“ (ieškovę).

48.       Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3003 pripažino, kad UAB „Trakų vairas“ pagal Nuomos sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina UAB „Linkesa“, bei pavedė Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui sudaryti Nuomos sutarties papildomą susitarimą su UAB „Linkesa“. 2011 m. rugsėjo 15 d. susitarimu Nr. 46SUP-4, sudarytu tarp Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus ir ieškovės, susitarta iš dalies pakeisti Sutartį, vietoje buvusios žemės sklypo nuomininkės UAB „Trakų vairas“ nuomininke įrašant UAB „Linkesa“.

49.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad, be Sandėlio, Žemės sklype taip pat yra kitas inžinerinis statinys – 3111 kv. m ploto Aikštelė (Žemės sklypo priklausinys), priklausanti ieškovei nuosavybės teise pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

50.       2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 46SD-1039-(14.46.104.) „Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo“ atsakovė informavo ieškovę apie planuojamą patikrinimo datą ir laiką (2018 m. kovo 26 d., 9 val.) bei paprašė dalyvauti patikrinime. Nurodytą raštą su klausimynu atsakovė išsiuntė ieškovei 2018 m. kovo 10 d. jos registruotos buveinės adresu (Mindaugo g. 12E-35, Vilnius) registruotąja pašto siunta, kuri ieškovei buvo įteikta 2018 m. balandžio 6 d.

51.       2018 m. kovo 26 d. atliktas Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-13-(14.46.73.). Akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį bei būdą; apaugęs krūmais ir žolėmis; aikštelėje mėtosi šiukšlės, atliekos; pietinėje pusėje, netoli apgriuvusio namelio (medinio), supilta smėlio / žvyro krūva, kuri apaugusi žolėmis; kita nedidelė smėlio / žvyro krūva supilta neseniai, nes po apačia matosi sniegas, ledas; pietrytinėje dalyje, už tvoros stovėjo automobiliai. Patikrinimo metu nustatyta, kad galimai pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas. Kartu Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų buvo užpildytas ir Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas, kuriame pateikta išvada, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, jame nevykdoma jokia veikla.

52.       Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 46SD-1762-(14.46.10) informavo ieškovę, kad įvertinus tai, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, neprižiūrimas ir netvarkomas, vadovaujantis CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

53.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės inicijuotu vienašališku Nuomos sutarties nutraukimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai ir jos skyriams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Nuomos sutarties vienašališku nutraukimu prieš terminą.

54.       Taigi ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, iniciatyva, esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį

55.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; kt.). Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimą. Tai kartu reiškia ir tai, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo.

56.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, pagal kurį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, tikslams pasiekti, būtina ne tik laikytis imperatyvių žemės perleidimo ar nuomos sutarčių sudarymo reikalavimų, bet ir tinkamai vykdyti šias sutartis, o nustačius netinkamą vykdymą, taikyti atitinkamus padarinius, be kitų – ir sutarčių nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 20–22 punktai). 

57.       Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas.

58.       Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

59.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei išnuomoto Žemės sklypo naudojimo, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pažymėjo, kad ieškovė, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė nė vieno įrodymo, kad jai išnuomotas Žemės sklypas per šešis su puse metų nuo jo išnuomojimo ieškovės buvo naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą (pramonei ir sandėliavimui). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad ieškovei išnuomotas Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, neprižiūrimas ir netvarkomas, jame nevykdoma jokia veikla, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turėjo pagrindą spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija, su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti.

60.       Ieškovė (apeliantė) tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, nesutikdama su atsakovės inicijuotu vienašališku Nuomos sutarties nutraukimu, akcentuoja, kad 2018 m. kovo 26 d. vykdytas planinis žemės naudojimo patikrinimas buvo atliekamas jai nedalyvaujant, todėl, nesudarius ieškovei galimybės pateikti savo paaiškinimus dėl Žemės sklypo naudojimo, buvo pažeista ieškovės teisė būti išklausytai, be to, ieškovei nedalyvaujant patikrinime, atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti Sandėlio iš vidaus ir įsitikinti, kad jis naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, t. y. jame saugoma su sandėliavimo veikla susijusi įranga.

61.       Pagal Taisyklių 8 punktą žemės savininkui, naudotojui, kitiems suinteresuotiems asmenims ir asmeniui, pateikusiam prašymą arba skundą apie galimą žemės naudojimo pažeidimą (jei patikrinimas atliekamas pagal gautą prašymą arba skundą), taip pat apie numatomo vykdyti žemės naudojimo patikrinimo datą, laiką, pagrindą ir tikslą, turi būti pranešta registruotąja pašto siunta siunčiamu raštu likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios. Bylos duomenimis, atsakovė ieškovę apie planuojamą patikrinimo datą ir laiką informavo 2018 m. kovo 8 d. raštu, išsiųsdama jį 2018 m. kovo 10 d. atsakovės registruotos buveinės adresu registruotąja pašto siunta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, informuodama ieškovę apie planuojamą žemės patikrinimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškovė ir nedalyvavo žemės naudojimo patikrinime, tačiau teisę teikti paaiškinimus visais su Žemės naudojimu susijusiais klausimais, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir patvirtinančius ieškovės teiginius apie faktinį Žemės sklypo naudojimą, ieškovė galėjo realizuoti inicijuotame teisminiame procese, t. y. tiek pareikšdama ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme. Dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad aptariamu atveju buvo pažeista ieškovės teisė būti išklausytai.

63.       Nagrinėjamos bylos atveju svarbu tai, kad Žemės sklypas ieškovei lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka) buvo išnuomotas jame esančiam ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiam Sandėliui eksploatuoti ir naudoti jį pagal paskirtį. Nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad, ieškovei nedalyvaujant patikrinime, atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti Sandėlio iš vidaus ir įsitikinti, kad jame saugoma su sandėliavimo veikla susijusi įranga, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (fotonuotraukų, įrangos įsigijimo dokumentų ir kt.), išskyrus pačios ieškovės deklaratyvius teiginius, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Taigi bylos medžiaga teikia pagrindą pripažinti neįrodyta aplinkybę, kad ginčo Žemės sklype esantis Sandėlis yra ar buvo naudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą pagal tiesioginę jo naudojimo paskirtį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

64.       Ieškovė (apeliantė) aplinkybę, kad jai išnuomotas Žemės sklypas yra naudojamas pagal jo paskirtį ir būdą, byloje, be kita ko, įrodinėjo pačiu faktu, kad Žemės sklype yra jai nuosavybės teise priklausanti Aikštelė, ieškovės vardu įregistruota 2014 m. rugpjūčio 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu. Ieškovės nuomone, jau vien tai, kad didžioji dalis Žemės sklypo yra užimta Aikštele, patvirtina, jog Žemės sklypas yra nuolat naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, nes nuolat yra užstatytas Aikštele. Ieškovė taip pat teigia, kad Aikštelė yra skirta vykdyti būtent sandėliavimo veiklą, bei kartu su Sandėliu sudaro vieną kompleksą.

65.       Jau nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktiką vien tik statinio valstybinės žemės sklype turėjimas savaime nesukuria jo savininkui teisės be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Pažymėtina, kad valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis gali būti išnuomojama tik tais atvejais, kai žemės sklype esantis statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo savininkas siekia naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti ir Žemės sklype esanti asfaltuota Aikštelė yra įregistruota kaip Žemės sklypo priklausinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Taigi, priešingai nei ieškovei nuosavybės teise priklausančio Sandėlio atveju, Nekilnojamojo turto registro duomenys nepatvirtina ieškovės teiginio, kad Aikštelės pagrindinė (tiesioginė) paskirtis yra sandėliavimas.

66.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, išskyrus apeliaciniame skunde dėstomus samprotavimus, jog pagal logistikos teorijoje pripažįstamą klasifikaciją Aikštelės gali būti priskiriamos atviro tipo sandėliams, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių būtent ieškovei priklausančios Aikštelė tinkamumą sandėliuoti ir atitikimą teisės aktuose, įskaitant Statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, nustatytus reikalavimus tokio tipo statiniams (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsnis).

67.       Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad Žemės sklype esanti Aikštelė apskritai kada nors buvo naudojama pagal ieškovės nurodomą paskirtį, t. y. sandėliavimui. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius apie tai, kad Aikštelėje yra sandėliuojamas žvyras, nurodęs, jog tokio nedidelės vertės turto kaip žvyras sandėliavimas Aikštelėje būtų nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas.

68.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentu, kad pati sandėliavimo objekto vertė nelaikytina tinkamu kriterijumi, sprendžiant, ar tam tikras sandėliavimo paskirties statinys yra faktiškai naudojimas, ar ne. Kita vertus, tai savaime nepaneigia iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl Aikštelės (ne)naudojimo. Pažymėtina, kad pačios ieškovės pozicija dėl žvyro buvimo (sandėliavimo) Žemės sklype bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir netgi prieštaringa. Teikdama ieškinį, ieškovė aplinkybę, kad Žemės sklypas yra naudojamas, grindė vien tik tuo, kad jis yra užstatytas Aikštele, o patikrinimo metu nustatytą ir Akte užfiksuotą aplinkybę apie Žemės sklype supiltas žvyro krūvas apkritai neigė, teigdama, kad nė vienoje iš fotonuotraukų neįmanoma jų įžiūrėti, kartu keldama abejones, ar fotonuotraukose užfiksuotas būtent jos nuomojamas Žemės sklypas. Tačiau vėliau, siekdama pagrįsti faktinį Aikštelės naudojimą, ieškovė pakeitė savo poziciją, teigdama, kad žvyras Aikštelėje visgi yra sandėliuojamas.

69.       Iš Akto turinio ir patikrinimo metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad Žemės sklypas yra apleistas, apaugęs krūmais ir žolėmis, jame mėtosi įvairi tara ir kitos šiukšlės. Žemės sklype esančios kelios žvyro (smėlio) krūvos taip pat yra apaugusios žolėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių racionalių paaiškinimų, kaip ir kokiai konkrečiai ūkinei komercinei veiklai vykdyti yra naudojamas Žemės sklype supiltas žvyras. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nuo Nuomos sutarties sudarymo Žemės sklype ir (ar) jame esančiuose statiniuose (Sandėlyje, Aikštelėje) apskritai kada nors buvo sandėliuojama įranga, medžiagos ar kiti ūkinei komercinei veiklai vykdyti skirti daiktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovė jokios realios veiklos Žemės sklype pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo – nevykdo.

70.       Jau nurodyta, kad jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendžiant dėl atsakovės teisės nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai prieš terminą, esminės teisinės reikšmės turinčia aplinkybe laikytina tai, kad Nuomos sutarties 8 punkte ieškovė, kaip nuomininkė, įsipareigojo Žemės sklypą naudoti ūkinei komercinei veiklai.

71.       Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklype ieškovės vykdoma ūkine veikla, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, be abstrakčių ir deklaratyvių teiginių apie tai, jog Žemės sklypas (jame esanti Aikštelė) intensyviausiai naudojamas ir didžiausios pajamos gaunamos vasaros laikotarpiu, ieškovė byloje ne tik nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išsinuomotame Žemės sklype ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo, ir gauna iš jos pajamas, tačiau apskritai nepaaiškino, kokia konkrečiai ūkine komercine veikla užsiima, kaip ji susijusi su nuomojamu Žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.

73.       Ieškovė (apeliantė), siekdama išsaugoti Nuomos sutartį akcentuoja, kad ji yra sąžininga žemės nuomos mokesčio mokėtoja ir iki 2018 m. balandžio mėnesio jokių pastabų dėl Žemės sklypo (ne)naudojimo iš atsakovės nebuvo gavusi. 

74.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019). Pažymėtina, kad aptariamu atveju valstybė, išnuomodama devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui valstybinės žemės sklypą, skirtą ūkinei komercinei veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuomos mokestį, kaip nurodo apeliantė, bet taip pat tikėjosi tinkamo valstybinės žemės valdymo ir priežiūros, taip pat kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ūkinė komercinė veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietų ar kitaip tenkinant visuomenės poreikius. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė per visą nuomos santykių egzistavimo laikotarpį Žemės sklype būtų vykdžiusi kokią nors vertingą, efektyvią, su nuomojamu Žemės sklypu susijusią veiklą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra apleistas ir netvarkomas, ieškovė sklype nevykdo jokios visuomenei naudingos veiklos, nekuria darbo vietų (ieškovės įmonėje yra tik vienas darbuotojas).

75.       Nurodyti motyvai teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė, atlikusi žemės naudojimo patikrinimą ir nustačiusi, jog ieškovei išnuomotas Žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą (pramonei ir sandėliavimui), neprižiūrimas ir netvarkomas, jame nevykdoma jokia veikla, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima Ribokaitė

                                                   Margarita Stambrauskaitė 

           Tomas Venckus