Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-20][nuasmenintas sprendimas byloje][I-467-426-2019].docx
Bylos nr.: I-467-426/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos transporto saugos administracija 188647255 atsakovas
Kategorijos:
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Teismo sprendimas
Tarnybinės nuobaudos
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                                              Administracinė byla Nr. I-467-426/2018

           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02531-2018-5 

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

dalyvaujant pareiškėjui D. P., 

atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei Donatai Ročiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

 

 n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas D. P. skunde (b. l. 1–5) teismo prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA, Administracija) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas G. L., 2018 birželio 25 d. įsakymą Nr. 3BE-314, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – Įsakymas).

Nurodo, kad Įsakymas grindžiamas 2018 m. birželio 15 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl D. P. tarnybinio nusižengimo (toliau – Išvada). Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies          1, 4 punktų, pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio ir Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 2BE-234 (toliau – Kodeksas), 6.9.3 papunkčio reikalavimų netinkamą vykdymą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gegužės 7 d. kasmetinių atostogų metu registruotu laišku iš Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus gavo pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. kad 2018 m. sausio 19 d., atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė, įmonė) patikrinimą, pareiškėjas tikrinimo akte nepažymėjo visų šios Bendrovės pažeidimų ir taip, galimai aplaidžiai vykdė savo tarnybines funkcijas bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Pažymi, kad 2018 m. sausio 7 d. iš skyriaus viršininko R. V. gavo pavedimą atlikti Bendrovės planinį patikrinimą. Jis aiškina, kad pasitikrino duomenis IS „Keltra“, rado informaciją, jog ši įmonė turi 11 transporto priemonių su galiojančiomis Europos Bendrijos licencijų kopijomis bei vietinėmis licencijomis. Patikrinus Bendrovę ir apskaičiavus jos finansinį pajėgumą, paaiškėjo, jog šiam transporto priemonių skaičiui įmonė privalo disponuoti ne mažesniu kaip 59 000 Eur nuosavu kapitalu, tačiau pagal IS „Keltra“ duomenis, Bendrovė disponavo tik 57 257 Eur nuosavu kapitalu.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal teisės aktus įmonės, vežančios krovinius ir (ar) keleivius, kiekvienais metais iki gegužės mėn. 31 d. privalo valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikti duomenis apie finansinį įmonės pajėgumą už praėjusius metus. Kadangi Bendrovė 2017 m. rudenį įsigijo dar dvi transporto priemones, tai tikrinant šią įmonę, 2018 metų pradžioje susidarė finansinio pajėgumo neatitikimas. Atsirado formalus finansinio pajėgumo neatitikimas. Bendrovei  nėra prievolės nedelsiant pateikti naujus finansinio pajėgumo duomenis VĮ Registrų centrui. Bendrovė privalėjo duomenis pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės mėn. 31 d. Tvirtina, kad tikrinimo metu įmonei finansinio pajėgumo pakako ir taikyti teisinio poveikio priemones (surašyti protokolą) nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Akcentuoja, kad skyriaus viršininkui R. V. žodžiu paaiškino aplinkybes, dėl ko atsirado finansinio pajėgumo neatitikimas, o Bendrovės vadovas licencijavimo tvarkos nepažeidė, todėl jam ir nebuvo surašytas protokolas. R. V. su pareiškėjo argumentais sutiko ir leido užbaigti įmonės patikrinimą. Žodžiu nurodė susisiekti su įmonės vadovu ir paskatinti jį kuo greičiau pateikti finansinio pajėgumo duomenis už 2017 metus. Pareiškėjas tvirtina, jog įvykdė  R. V. nurodymą, po savaitės Bendrovės vadovas informavo pareiškėją, jog pateikė finansinio pajėgumo duomenis už 2017 metus ankščiau laiko ir informavo savo tiesioginį vadovą. Šių duomenų pareiškėjas neanalizavo, kadangi įmonės patikrinimas buvo baigtas, šie duomenys nebuvo tikrinamas objektas.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Mano, kad buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka, nes valstybės tarnautojui tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju, jo tiesioginis vadovas R. V. visas aplinkybes žinojo įmonės patikrinimo užbaigimo metu, t. y. sausio mėnesį, tačiau pranešimą apie galimai netinkamai atliktą patikrinimą Transporto veiklos priežiūros departamento direktoriui jis parašė tik po trijų mėnesių.

Pareiškėjas tvirtina, kad jo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir nuobauda paskirta tendencingai, nes tai – trečia nuobauda. Pareiškėjas nurodo, jog jis su skundu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą bei Susisiekimo ministeriją dėl darbo vietoje patiriamo mobingo. Nurodo, kad dėl nepakeliamų darbo sąlygų bei patiriamo vadovų spaudimo išėjo iš darbo ir šiuo metu dirba kitoje institucijoje.

Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad formaliai tikrinamos Bendrovės finansinis pajėgumas buvo nepakankamas dėl tam tikrų aplinkybių, kurias jis nurodė, jas įvertino kartu su skyriaus viršininku                     R. V..

Išvadą surašiusi vyriausioji specialistė konstatavo, kad klausimyno 1.4 punktas nėra aiškiai suformuluotas ir, siekdama užtikrinti teisinį aiškumą, siūlė papildyti minėto punkto nuostatas. Pareiškėjas nurodo, jog pagal LTSA nusistovėjusią praktiką, panašiais atvejais kaip šis, ūkio subjektams netaikoma administracinė atsakomybė, tačiau LTSA Administracinių paslaugų departamento pareigūnai surašo teikimą „dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams“. Šiuo atveju minėtą teikimą surašė LTSA Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vedėja M. Z.. Šiame teikime Bendrovei nurodoma suteikti ne ilgesnį kaip 6 mėn. terminą neatitikimui pašalinti.

Pažymi, kad sankcijos švelnumas pareiškėjui rodo, jog pažeidimas yra formalus arba jo iš viso nėra.

Pastebi, kad pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos yra neįsiteisėjusios, nes apskųstos teismui, todėl VTĮ 30-1 straipsnio 2 dalies 3 punktas šioje situacijoje negalėjo turėti reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą. Teigia, kad nustatyta sunkinanti aplinkybė neatitinka tikrovės, pažeidžia pačią nuobaudų skyrimo tvarką.

        Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad užduotį derino su skyriaus viršininku. Vadovavosi vadovo žodiniu nurodymu. Mano, kad Bendrovė patikrinimo metu prievolės teikti ataskaitą neturėjo iki gegužės 31 d. tokius duomenis turėjo pateikti. Nurodė, kad įgijus dvi transporto priemones tokia suma buvo per maža. Teigia, kad įmonė pateikė duomenis pagal jo prašymą telefonu, todėl neteisinga taikyti jam tarnybinę atsakomybę. Žinojo vadovas, kad Bendrovė atitinka finansinius pajėgumus, su juo derino žodžiu ir nurodė, kad nėra būtinybės taikyti atsakomybės jos vadovui. Buvo derinta žodžiu. Teigia, kad patikrinimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo paaiškėjimo apie pažeidimą. Šiuo atveju per tris mėnesius pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Atsakovė Administracija nesutinka su skundu (b. l. 29–33).

Atsiliepime nurodo, kad ūkio subjektas, kuris verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, privalo įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (toliau – Reglamentas) reikalavimus, iš kurių vienas – tinkamos finansinės būklės reikalavimas. Ši ūkio subjekto prievolė papildomai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalyje.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pripažįsta, kad patikrinimo metu įmonės finansinė būklė neatitiko Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės VĮ Registrų centrui pateikta informacija apie ūkio subjekto finansinį pajėgumą neatitiko Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos finansinės būklės. Vertinant formaliai Bendrovės finansinę būklę pagal VĮ Registrų centro pateiktos metinės finansinio pajėgumo ataskaitos duomenis patikrinimo metu neatitiko Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimo.

Pareiškėjas, patikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento             7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų finansinio pajėgumo reikalavimų, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir suteikti galimybę tikrinamam ūkio subjektui Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais įrodyti savo finansinį pajėgumą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ūkio subjekto finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui neturėtų būti besąlygiškai siejama su ūkio subjekto pareiga įrodyti savo finansinį pajėgumą vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad ūkio subjekto finansinė ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti teikiama VĮ Registrų centrui, yra tik viena iš priemonių, kurią pasitelkus tikrinamas ūkio subjektas gali įrodyti, kad atitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą finansinio pajėgumo reikalavimą. Mano, kad pritarus pareiškėjo pozicijai, kad ūkio subjektas patikrinimo metu gali neatitikti Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo iki tol, kol sueina terminas, pateikti finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui, būtų toleruojamas minimoje normoje įtvirtinto reikalavimo bet kuriuo metu galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus neįgyvendinimas, o tai suteiktų galimybę ūkio subjektui piktnaudžiauti savo padėtimi bei iškreiptų Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo esmę.

Pareiškėjas teigia, kad LTSA galiojanti tvarka dėl įmonių finansinio pajėgumo nustatymo nebuvo tvari. Į tai Administracija pažymi, kad pirminis teisės aktas, kurio pagrindu atliekami ūkio subjektų patikrinimai, yra Reglamentas. Klausimynas, kuriuo vadovaujantis atliekami ūkio subjektų patikrinimai, sudarytas vadovaujantis Reglamento nuostatomis. Atsakovės manymu, itin svarbu tai, jog pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad jis turi būti susipažinęs su Europos Sąjungos teisės aktais, kurie reglamentuoja jo pareigybės veiklos sritis, tad akivaizdu, kad jis, atlikdamas ūkio subjekto patikrinimą, privalėjo žinoti Reglamente įtvirtintus reikalavimus bei mokėti juos taikyti. Tarnybinio tyrimo metu nustačius, kad pareiškėjas klaidingai užpildė Klausimyną, siekiant užtikrinti profesionalų ūkio subjektų patikrinimų atlikimą, buvo priimtas sprendimas papildyti Klausimyno 1.4 punktą Reglamento tekstu, nurodančiu, kokie veiksmai turi būti atliekami, jeigu nustatoma, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka finansinio pajėgumo reikalavimų.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas, vertindamas Bendrovės finansinio pajėgumo pakankamumą ir pastebėjęs, kad pagal VĮ Registrų centre esančią informaciją tikrinamo ūkio subjekto finansinis pajėgumas nėra pakankamas ir ūkio subjektui nepateikus Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų papildomų dokumentų, įrodančių ūkio subjekto finansinį pajėgumą, patikrinimo metu Klausimyne turėjo pažymėti, kad pastarojo finansinis pajėgumas patikrinimo metu nebuvo pakankamas.

Atsakovė tvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų.

 Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2018 m. sausio 19 d., tuomet, kai pareiškėjas surašė atlikto patikrinimo aktą. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2018 m. birželio 25 d., t. y. nepažeidus VTĮ           30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto naikinamojo tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad tarnybinės nuobaudos apskundimas teismui savaime nesustabdo jos galiojimo

, kadangi tai yra individualus teisės aktas, kuris įsigalioja jo priėmimo dieną, todėl pagrįstai rėmėsi paskirta nuobauda kaip sunkinamąja aplinkybe.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Prašė skundo netenkinti. Nurodo, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitiko Reglamento reikalavimų. Pareiškėjas suprato, kad turėjo paprašyti pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius finansinį pajėgumą. Tai nustatęs, turėjo pažymėti patikrinimo akte.


konstatuoja:

 

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 6.9.3 papunkčio reikalavimų netinkamą vykdymą.

Įsakyme pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta už tai, kad jis dėl aplaidumo vykdydamas Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-132 „Dėl nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – pareigybės aprašymas) nustatytą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, žinodamas, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius, patikrinimo klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka, tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą (tikrinamas ūkio subjektas žinojo, kad patikrinimo metu neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų) ir į valstybės biudžetą nebuvo surinkta 150 (šimtas penkiasdešimt) eurų, tuo pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio nuostatą, numatančią, kad valstybės tarnautojas „turi būti pareigingas, lojalus, atsakingas, sąžiningas, bei Kodekso 6.9.3 papunkčio nuostatas, numatančias, kad valstybės tarnautojai privalo vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Ginčo, kad pareiškėjui buvo pavesta vykdyti ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, nėra (b. l. 47-49). Pareiškėjas surašė patikrinimo aktą (b. l. 52–54) ir                       2018 m. sausio 19 d. klausimyne pažymėjo, kad Bendrovė atitinka finansinio pajėgumo kriterijus (b. l. 55-65).

Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas R. V. 2018 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu Transporto priežiūros departamento direktoriui pranešė, jog, gavęs iš Kauno paslaugų skyriaus susipažinti medžiagą, nustatė, jog pareiškėjas netinkamai atliko Bendrovės patikrinimą (b. l. 51, 74). Teikime dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams (b. l. 76–80) nurodyta, kad Bendrovė neatitinka finansinės būklės reikalavimo.

 

Dėl pažeidimo sudėties

 

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas Klausimyne nepažymėjo, jog Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų, nėra. Tai yra neginčytinai nustatyta. Pareiškėjas iš esmės tokių aplinkybių ir neneigia, tačiau teigia, kad tai formalus pažeidimas, nes Bendrovė iki 2018 m. gegužės 31 d. turėjo tokius informaciją pateikti VĮ Registrų centrui, o patikrinimo metu tokių duomenų neturėjo pateikti.

Teismas su pareiškėjo pozicija nesutinka.

Pareiškėjas neginčija, jog jam buvo neaiškios Reglamento nuostatos. Jis atliko Bendrovės patikrinimą ir 2018 m. sausio 19 d. surašė patikrinimo aktą bei užpildė Klausimyną.

Pareiškėjas nei paaiškinime, nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė, kad būtent dėl Klausimyne neaiškiai suformuluotų klausimų, jis nepažymėjo, kad tikrinta Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų. Jis pats nurodė, jog, remdamasis IS „Keltra“ duomenimis, matė, jog įmonė disponuoja 57 257 Eur, o privalėjo disponuoti 59 000 Eur nuosavu kapitalu. Bendrovės           2017 m. gruodžio balanse buvo nurodyta nuosavas kapitalas 51 359 Eur finansinis pajėgumas                        (b. l. 87). Teismo vertinimu, tokios aplinkybės buvo aiškios ir pareiškėjas, matydamas tokius duomenis, turėjo atitinkamai įvertinti Bendrovės finansinio nepajėgumo faktą ir tai užfiksuoti Klausimyne bei taikyti atitinkamas poveikio priemones. Taip pat teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo paaiškinti dėl 57 000 Eur nurodytos sumos. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė neatitiko finansinių pajėgumų reikalavimų, tačiau neatitiko dėl objektyvių aplinkybių – įsigytų dviejų transporto priemonių. 2018 m. sausio 16 d. sudarytas balansas, kuriame nurodytas 51 359 Eur suma (b. l. 87), kuri sutampa su Klausimyno 1.4 punkte užfiksuotais duomenimis. Būtent pareiškėjui, turinčiam teisę tikrinti ūkio subjektus, kyla pareiga nurodyti teisingus duomenis. Be to, pareiškėjas raštu niekur neužfiksavo aplinkybių dėl neaiškaus pažeidimo fiksavimo. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo suprasti, kad Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų. Taigi, pareiškėjas ne tik VĮ Registrų centro duomenimis turėjo remtis, bet ir reikalauti papildomų duomenų. Aplinkybės, dėl kurių susidarė finansinis neatitikimas, neeliminuoja nustatyto pažeidimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturėjo pažymėti Klausimyne, kad Bendrovės finansinis pajėgumas yra tinkamas. Taigi, pareiškėjas įmonės patikrinimą atliko netinkamai.

Pareiškėjas teigia, kad apie situaciją informavo tiesioginį vadovą ir atitinkamai žodžiu su juo suderino Bendrovės tikrinimą.  

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. V. parodė, jog jis pareiškėjui nurodymo dėl Bendrovės patikrinimo nedavė. Paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje gavo informaciją iš Paslaugų skyriaus, jog Bendrovė finansinio pajėgumo neatitiko, tuomet atliko patikrinimą, įvertino pareiškėjo surašytą patikrinimo aktą. Nurodo, kad neturėjo galimybių po patikrinimo susipažinti su akte nurodyta informacija. Gavęs informaciją, nustatė, kad pareiškėjas tinkamai nepatikrino Bendrovės finansinio atitikimo. Tikrinimą atliko pareiškėjas. Pažymi, kad inspektoriai atliko patikrinimus ir inspektoriai atsakydavo už savo veiksmus. Nurodo, kad jokio tendencingo tyrimo nebuvo, gavęs informaciją, turėjo atlikti patikrinimą. Fiziškai patikrinti pareigūnų patikrinimų negali dėl didelio krūvio. Tarnybiniai klausimai sprendžiami elektroniniu paštu. Kai pareiškėjas atsiuntė informaciją, jokio prierašo apie Bendrovės neatitiktį nebuvo. Nurodymo informuoti Bendrovės vadovą nedavė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, taigi, jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. LVAT praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 straipsnio 14 dalis). Tarnybos santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų, todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę.

Taigi, byloje surinkti įrodymai bei liudytojo R. V. parodymai patvirtina, jog pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį pažeidimą, t. y. aplaidžiai vykdydamas Pareigybės aprašyme įtvirtintą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, žinodamas, kad tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka.

Reglamento 3 straipsnis įtvirtina vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimus, t. y. minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi: a) turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje; b) būti nepriekaištingos reputacijos; c) būti tinkamos finansinės būklės; ir d) turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją. Šiuo atveju atsakovė konstatavo, kad Bendrovė neatitiko Reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas, kadangi toks reikalavimas įtvirtintas Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir neturintis teisinės reikšmės pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertinimo klausimui kilti.

Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, susijusios su finansinės būklės reikalavimu, t. y. 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1  dalies c  punkte nustatytus reikalavimus, įmonė bet kuriuo metu turi galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus. Todėl įmonė turi įrodyti, remdamasi savo auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 EUR, kai naudoja tik vieną transporto priemonę, ir po 5 000 EUR už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti ar reikalauti, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą, pavyzdžiui, banko garantiją arba draudimą, taip pat profesinės atsakomybės draudimą, patvirtinantį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sumą.

Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėjas, patikrinimo metu nustatęs, jog tikrinamas ūkio subjektas neatitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų finansinio pajėgumo reikalavimų, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir suteikti galimybę tikrinamam ūkio subjektui Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais įrodyti savo finansinį pajėgumą.

Pareiškėjo argumentai, kad ūkio subjektui einamaisiais metais įsigijus papildomų transporto priemonių ir dėl to atsiradus finansinio ūkio subjekto pajėgumo neatitikimui (trūkumui) ūkio subjektui nekyla prievolė nedelsiant atnaujinti finansinio pajėgumo duomenų VĮ Registrų centrui, rodo jo formalų požiūri į darbinių funkcijų įgyvendinimą. Pats pareiškėjas nustatė Bendrovės neatitiktį finansinio pajėgumo reikalavimui, todėl negalėjo pažymėti priešingai. Pareiškėjo argumentai, kad tiesioginis viršininkas jo pozicijai pritarė, yra nepagrįsti. Šiuo atveju ne vadovas, o pareiškėjas yra atsakingas už atliktą patikrinimą. Minėta, kad raštu jokio derinimo su vadovu nebuvo.

Taigi, ūkio subjekto finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui neturėtų būti besąlygiškai siejama su ūkio subjekto pareiga įrodyti savo finansinį pajėgumą vadovaujantis Reglamento                                    7 straipsnio 1 dalimi. Visgi, ūkio subjekto finansinė ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi būti teikiama VĮ Registrų centrui, yra tik viena iš priemonių, kuria remiantis tikrinamas ūkio subjektas. Šiuo atveju pareiškėjo pozicija, kad ūkio subjektas patikrinimo metu gali neatitikti Reglamento                               7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo iki tol, kol sueina terminas, pateikti finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui, rodo, kad jis iš esmės netinkamai vertino Reglamento                                   3 straipsnio reikalavimus ir netinkamai atliko pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia atsakovės Išvadoje nustatytų faktų. Šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių Bendrovė nepateikė duomenų, neturi reikšmės pareiškėjo teisinei atsakomybei taikyti.

Pažymėtina, kad atsakovės Išvadoje nurodyti argumentai, jog pareiškėjas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, yra nepagrįsti, tačiau jie yra teisiškai nereikšmingi pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Vien tik tokios išvados nurodymas, neanalizuojant kaip pareiškėjas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, įvertinus, tai, kad jis aplaidžia atliko savo pareigas, negali būti laikoma tinkamai pagrįsta.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojo parodymus konstatuoja, kad pareiškėjas padarė Išvadoje nustatytą tarnybinį pažeidimą ir atsakovė tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas pradėtas, gavus informaciją, o ne nuo to momento, kada pareiškėjas surašė patikrinimo aktą.

Ta aplinkybė, kad atsakovė siūlė Išvadoje patikslinti Klausimyno 1.4 papunktį, savaime nepaneigia, kad pareiškėjas nesuprato, kaip užpildyti klausimyną. Tokių duomenų byloje nėra.

Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, siekdamas objektyviai nustatyti bylai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjas iš darbo vietos pasišalino savavališkai, ar su tiesioginio vadovo leidimu, teismas apklausė kaip liudytoją tiesioginį pareiškėjo viršininką R. V., kuris paneigė pareiškėjo argumentus dėl Bendrovės finansinio pajėgumo derinimo su juo. Taip pat nurodė, kad visi klausimai derinami elektroniniu paštu. Pareiškėjas yra atsakingas už patikrinimo rezultatų užfiksavimą.  

Taigi, atsakovės Išvada, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat pažeidė pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio nuostatą, įpareigojančią būti pareigingu, sąžiningu, atsakingu ir lojaliu darbuotoju, Kodekso 9.9.3 papunktį, įpareigojantį vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, yra pagrįsta. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra aiškiai individualizuotas, t. y. jis Klausimyne pažymėjo, kad Bendrovė atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus, nors nustatyta priešingai, faktas yra įrodytas. Pareiškėjas pateikė savo vertinimą, tačiau tai nepaneigė atsakovės tyrimo metu surinktų duomenų.

Be to, pareiškėjo skundo argumentai dėl patirto psichologinio spaudimo yra abstraktūs ir vertintini kaip jo subjektyvus situacijos vertinimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, negali būti vertinama kaip psichologinis spaudimas. Teismas nenustatė tokių aplinkybių. Apklausus liudytoją, teismas psichologinio spausimo aspektų nenustatė. Šiuo atveju patikrinimas buvo atliktas ne tendencingai, o gavus oficialią informaciją dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams.

 

Dėl termino nuobaudai skirti

 

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė pažeidė tarnybinių nuobaudų skyrimo terminą, kadangi ji apie jo padarytą pažeidimą žinojo 2018 m. sausio 19 d., tačiau nuobaudą skyrė tik 2018 m. birželio 25 d. įsakymu, t. y. praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą.

Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Taigi, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑369‑438/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2018 m. sausio 19 d., o tarnybinė nuobauda jam paskirta 2018 m. birželio 25 d., t. y. nepraleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino tarnybinei nuobaudai skirti. Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) nepateikia. Tačiau, aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, LVAT ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).

Pasak pareiškėjo, atsakovė pažeidė terminą tarnybiniam pažeidimui pradėti, kadangi 2018 m. sausio mėn. jis padarytas, o tarnybinį patikrinimą vadovas pradėjo tik po trijų mėnesių.

Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi, gavęs oficialią informaciją 2018 m. kovo mėn., vadovas 2018 m. balandžio 17 d. surašė pranešimą apie netinkamą Bendrovės patikrinimą (b. l. 51, 68). Šiuo atveju, tik gavus duomenis, atsakovei tapo žinoma apie pareiškėjo padarytą pažeidimą. Minėta, kad patikrinimą atlieka pareiškėjas, o ne Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas. Taigi, nesant jokių objektyvių duomenų, kad pastarajam anksčiau turėjo būti žinoma apie padarytą pažeidimą, konstatuotina, jog terminai nepažeisti.

Šiuo atveju Išvada surašyta 2018 m. birželio 15 d., o, kaip minėta, Įsakymas priimtas                      2018 m. birželio 25 d. Taigi, vertinant pareiškėjo argumentus, nebuvo pažeistas ir šis terminas.

 

Dėl skirtos nuobaudos proporcingumo

 

Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovė nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. birželio 4 d. įsakymais buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, nes jos apskųstos teismui.

Teismas su šiais pareiškėjo skundo argumentais sutinka.

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1617-520/2018).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu administracinėje byloje                            Nr. I-2381-968/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00996-2018-8) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino LTSA direktoriaus 2018 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 3BE-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“. Minėtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-363-426/2019 (3-61-3-02153-2018-5) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nusprendė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, 2018 birželio 4 d. įsakymo Nr. 3BE-233 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimą, ir laikyti, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.  Šis sprendimas taip pat yra apskųstas apeliacine tvarka.

Taigi, atsakovės išvada dėl sunkinančių aplinkybių buvimo yra nepagrįsta ir šalintina, kadangi įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl pareiškėjui taikytos tarnybinės atsakomybės, nėra.

Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalį,  už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas ir atleidimas iš pareigų. Taigi, pareiškėjui skirta antra pagal griežtumą nuobaudos rūšis.

VTĮ 30-1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Minėta, kad tarnybinės nuobaudos yra apskųstos, t. y. negali būti vertinama, kad tarnybiniai pažeidimai buvo padaryti, todėl neturi teisinės reikšmės parenkant pareiškėjui nuobaudos griežtumą.

LVAT yra išsiaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje                                Nr. A438-649/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d.,                       2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pripažinęs, kad pažeidimas padarytas dėl aplaidumo, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui Įsakymo 1 punkte paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra per griežta, todėl Įsakymo 1 punktu paskirta tarnybinė nuobauda keistina švelnesne nuobaudos rūšimi – pastaba VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.). Sušvelninus nuobaudos rūšį, bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai.

Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę ir Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudos rūšį pakeisti švelnesne, t. y. pastaba.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančios administracijos direktorių, 2018 birželio 25 d. įsakymo Nr. 3BE-314 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimą, ir laikyti, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja Rūta Miliuvienė


Paminėta tekste:
  • A-1867-492/2015
  • A-1617-520/2018
  • I-2381-968/2018
  • I-363-426/2019