Civilinė byla Nr. e3K-3-301-969/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00299-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.6.2.; 2.6.8.9.; 2.6.18.3.; 3.4.1.9.; 3.3.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl įskaitymų panaikinimo, sulaikymo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių, atlyginimo už papildomus darbus priteisimo bei atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Active Construction Management“ dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarčių keitimą, statybos rangos sutarties šalių atsakomybę ir sutartyje nustatytų netesybų mažinimą, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė BUAB ,,Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „IRDAIVA“, toliau – ir ieškovė, rangovė, tiekėja) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, jog atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija, perkantysis subjektas, užsakovė) atlikti 167 838,75 Eur sumos įskaitymai ieškovės atžvilgiu pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215, 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 yra neteisėti, ir juos panaikinti; 2) pripažinti, kad atsakovės sulaikymas – 24 604,48 Eur pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900017, 1124 Eur netesybų dėl pavėluoto 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IRD 1800853 apmokėjimo bei delspinigių dėl 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 vėluojamo apmokėjimo – po 12,30 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 apmokėjimo dienos – yra neteisėtas ir jį panaikinti; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 192 443,23 Eur skolą, 9768,60 Eur delspinigių bei 12,30 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 apmokėjimo dienos; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 41 119,01 Eur atlyginimą už papildomai atliktus darbus, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) jeigu teismas nuspręstų, jog egzistuoja pagrindas ieškovei taikyti netesybas, sutartyje nurodytas taikytinas baudas sumažinti ex officio (savo iniciatyva) iki 0,01 procento; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) normomis, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2017 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė supaprastintą pirkimą „Įvairūs statybos rangos darbai Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje“ (toliau – Pirkimas) kartu su Pirkimo sąlygomis. 2018 m. vasario 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 6PS-18-65 dėl transporto paskirties pastato, esančio Vilniuje, Rodūnios kel. 2, kapitalinio remonto darbų atlikimo (toliau – Rangos sutartis). 2018 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (toliau – ir Pirmasis papildomas susitarimas dėl darbų), kuriuo atsakovė užsakė ir nupirko darbus, būtinus I ir II etapų darbams tinkamai atlikti ir užbaigti. 2018 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (toliau – ir Antrasis papildomas susitarimas dėl vykdomų ir nevykdomų darbų ir medžiagų), kuriuo atsakovė pakeitė Rangos sutarties darbams atlikti naudojamas medžiagas (įrangą). 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (toliau – ir Trečiasis papildomas susitarimas dėl darbų), kuriuo atsakovė papildomai užsakė ir nupirko darbus, būtinus I ir II etapų darbams tinkamai atlikti ir užbaigti. 2019 m. vasario 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų pagal Rangos sutartį atlikimo „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (toliau – ir Ketvirtasis papildomas susitarimas dėl darbų).
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė dėl savo kaltės neužtikrino pareigos laiku ir tinkamai pakeisti Rangos sutartį bei sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punktas), todėl ji negali reikalauti iš ieškovės netesybų (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.5 punktas). Atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės mokėti netesybas už formalių pradinėje Rangos sutartyje nustatytų terminų praleidimą, nors ji pati prašė pradinėje Rangos sutartyje nurodytų darbų užbaigimui atlikti būtinus papildomus darbus – jų įsigijimą tinkamai įformino jau šiam terminui pasibaigus. Atsakovės atlikti 163 838,75 Eur sumos įskaitymai nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti ir su ieškove už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras turi būti atsiskaityta, kadangi: atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę dėl 163 838,75 Eur sumos; atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 1.1, 3.4, 3.4.1, 3.4.2, 3.5, 3.6 punktų nuostatas; ieškovei taikyti netesybas (baudas) nėra pagrindo, nes dėl Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4.1, 3.4.2 punktų nustatytų terminų praleidimo nėra ieškovės kaltės; vėlavimus lėmė priežastys, priklausančios nuo atsakovės. Net jei būtų nustatyta, kad dėl ieškovės I ir II etapų atliktų darbų vėlavimo yra ir ieškovės kaltė, ieškovei priskaičiuotų netesybų (baudų) ir atliktų įskaitymų suma turėtų būti mažinama. Atsakovė negali reikalauti perduoti darbų, pateikti užsakovei sąskaitas faktūras dėl papildomų darbų, kurie nebuvo Rangos sutarties objektas, anksčiau (t. y. 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 30 d.), nei buvo sudaryti papildomi susitarimai (2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d.). Ieškovė taip pat negalėjo perduoti ir pradinėje Rangos sutartyje nurodytų darbų, kadangi be papildomų darbų jų užbaigti objektyviai nebuvo įmanoma. Atsakovė kalta ir atsakinga dėl ieškovės I etapo darbų atlikimo kitais nei pradinėje Rangos sutartyje nustatytais terminais. I etapo darbus ieškovė dėl statybvietės perdavimo ne laiku galėjo užbaigti vykdyti ne anksčiau kaip 2018 m. kovo 30 d. Atsakovė kalta ir atsakinga dėl ieškovės II etapo darbų atlikimo kitais nei pradinėje Rangos sutartyje nustatytais terminais. Ieškovė nurodo, kad tarpiniai I ir II etapų darbų atlikimo terminai atsakovei nėra reikšmingi. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo padėtimi, o atlikti 163 838,75 Eur sumos įskaitymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.
5. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovės taikytas netesybų dydis neproporcingas ir neužtikrina netesybų paskirties atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovė neteisėtą įskaitymą už I etapo darbus taikė, sulaikydama ieškovės gautinas sumas pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215. Terminas apmokėti šią sąskaitą suėjo 2018 m. birželio 22 d. Nuo šios dienos atsakovė privalo mokėti netesybas už pavėluotą atsiskaitymą, jos sudaro 24,24 Eur per dieną. 2019 m. vasario 26 d. atsakovė vėlavo sumokėti ieškovei pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215 249 dieną, todėl privalo mokėti 6035,76 Eur netesybas. Atsakovė neteisėtą įskaitymą už II etapo darbus taikė sulaikydama ieškovės gautinas sumas pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776. Terminas apmokėti šią sąskaitą suėjo 2019 m. sausio 14 d. Nuo šios dienos atsakovė privalo mokėti po 58,19 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. 2019 m. vasario 26 d. atsakovė vėlavo sumokėti ieškovei pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 43 dienas, todėl privalo mokėti 2502,17 Eur dydžio netesybas.
6. Be kita ko, ieškovė teigė, kad atsakovė privalo jai sumokėti už papildomus darbus. Ieškovė atliko Rangos sutartyje nurodytus darbus, jų apimtis viršijo darbų Techniniame projekte nustatytą kiekį. Ieškovė išvežė 10 kartų daugiau statybinių atliekų, nei buvo nustatyta techniniuose dokumentuose. Ieškovė atliktų papildomų darbų (jų apimties) negalėjo numatyti prieš sudarant Rangos sutartį bei neprisiėmė šių darbų atsiradimo rizikos. Atsakovė pareiškė šių papildomų darbų poreikį ir žinojo, kad ieškovė šiuos darbus atlieka, nors pradinėje Rangos sutartyje jų kiekis iš esmės neatitinka faktiškai atliekamų darbų apimties. Atsakovė neteisėtai neinicijavo ir neatliko atitinkamo Rangos sutarties pakeitimo, todėl privalo ieškovei atlyginti už faktiškai atliktus nurodytus papildomus darbus. Ieškovės skaičiavimais, vadovaujantis Rangos sutarties 1.5 punkto taisyklėmis, atsakovė privalo sumokėti 41 119,01 Eur su PVM už papildomai atliktus darbus. Atsakovė neteisėtai stabdo savo prievolių vykdymą bei neapmoka skolos už ieškovės atliktus darbus.
7. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį prašydama: 1) priteisti iš ieškovės 105 561,23 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) pripažinti, kad ieškovė Rangos sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
8. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad šalys viešųjų pirkimų būdu 2018 m. vasario 9 d. sudarė Rangos sutartį. I etapo darbai – lifto šachtos įrengimo darbai, išskyrus lifto šachtos išorinę apdailą; į šių darbų apimtį įeina darbų fronto parengimas ir perdavimas liftui eksploatuoti. II etapo darbai – visiškas liftų apdailos įrengimas ir keleivinių liftų paleidimas; visų darbų II aukšto centrinėje dalyje atlikimas; II aukšto centrinės komercinės zonos K įrengimas ir perdavimas atsakovei ir (ar) nuomininkui toliau įsirengti. III etapo darbai – visi I aukšte kapitalinio remonto darbai; visi G ir I zonose nurodyti darbai; pagal techninį projektą įrengta ir perduota I a aukšto komercinė zona G ir maitinimo zona I atsakovei ir (ar) nuomininkams toliau įsirengti; IV etapo darbai – kapitalinio remonto II aukšte (šiaurinė dalis) nurodyti darbai; visi projekto D zonoje nurodyti darbai; įrengta ir perduota atsakovei ir (ar) nuomininkui komercinė zona, plane pažymėta raide D, šiaurinėje terminalo dalyje. V etapo darbai – kapitalinio remonto II aukšte (pietinė dalis) numatyti darbai; plane nurodyti zonoje S esantys darbai; komercinės zonos, pietinėje terminalo dalyje plane pažymėtos raide S, įrengimas ir perdavimas atsakovei. Likę darbai kitose zonose. Techninėje specifikacijoje buvo nurodyti konkretūs visų darbų etapų atlikimo terminai, t. y.: I etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2018 m. kovo 5 d.; II etapo darbai – iki 2018 m. gegužės 4 d.; III etapo darbai – iki 2018 m. balandžio 19 d.; IV etapo darbai – iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.; V etapo darbai – iki 2018 m. spalio 4 d. Likę darbai turėjo būti atlikti ne ilgiau nei per 365 kalendorines dienas nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos. Kadangi faktiškai Rangos sutartis su ieškove sudaryta 2018 m. vasario 9 d., darbų atlikimo terminai atitinkamai nukeliami 4 kalendorinėmis dienomis, lyginant su datomis, kurios nurodytos Techninės specifikacijos 4.4 punkte. Kadangi ieškovė vėlavo atlikti I etapo darbus, tai sudarė pagrindą jai taikyti sutartinę atsakomybę už Rangos sutartyje nustatytų prievolių pažeidimą. Už I darbų etapo neįvykdymą laiku atsakovė nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. birželio 12 d. yra apskaičiavusi 108 743,74 Eur netesybų. Atsakovė, vadovaudamasi šalių bendradarbiavimo principu, pareikalavo iš ieškovės sumokėti dalį jai priskaičiuotų netesybų, t. y. 48 474,38 Eur. 2018 m. birželio 2 d. atsakovė 48 474,38 Eur dydžio apskaičiuotas netesybas įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas pagal 2018 m. gegužės 8 d. ieškovės išrašytą sąskaitą Nr. IRD 1800215.
9. Atsakovė nurodė, kad byloje reiškiami reikalavimai tik dėl II etapo darbų vėlavimo. II etapo darbus, kurie apėmė ir komercinės zonos įrengimą, ieškovė privalėjo užbaigti iki 2018 m. gegužės 4 d. Tačiau tik 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė užbaigė darbus II aukšto centrinėje komercinėje zonoje K ir perdavė frontą atsakovei pagal perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyti neesminiai defektai. Ieškovė atlikti darbus šioje zonoje vėlavo 95 dienas. Atsakovė teikė ieškovei 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštą, kuriame nurodė, kad pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4.2 punktą ieškovei laiku neužbaigus darbų K zonoje ne dėl atsakovės kaltės už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną taikytina 5 548,14 Eur dydžio bauda (0,5 proc. nuo pradinės sutarties vertės be PVM, t. y. nuo 1 109 627,11 Eur). Atsakovė, siekdama užtikrinti teisingą netesybų skaičiavimą ir nustatyti sutartinių terminų pažeidimą, atsiradusį dėl ieškovės kaltės, įvertino laikotarpius, kurie priskirtini atsakovės rizikai, ir laiką, kiek truko tam tikrų sprendimų derinimas, bei sutiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės, galėjo atsirasti 55 dienų vėlavimas. Ieškovei atsirado pareiga sumokėti atsakovei pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4.2 punktą apskaičiuotą baudą už 40 dienų vėlavimą užbaigti II etapo darbus, t. y. 221 925,60 Eur. Už priskaičiuotas netesybas atsakovė ieškovei pateikė 221 925,60 Eur sumos sąskaitą faktūrą. Atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. vasario 7 d. raštą, kuriuo informavo ieškovę, kad dalį baudos, t. y. 116 364,37 Eur, atsakovė įskaitė su suma, kurią ji turėjo sumokėti ieškovei pagal ieškovės 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Nr. IRD 1800776, t. y. atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Likusią sumą (105 561,23 Eur) atsakovė prašė ieškovės sumokėti iki 2019 m. vasario 7 d. pavedimu į atsakovės banko sąskaitą, tačiau ieškovė šio mokėjimo neatliko, todėl atsakovė reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės nesumokėtų netesybų už vėlavimą užbaigti II etapo darbus dalį – 105 561,23 Eur.
10. Atsakovės įsitikinimu, jei būtų patenkintas reikalavimas priteisti netesybas už terminų pažeidimą, būtų priimtas teismo sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – ir VPĮ) 91 straipsnio nuostatą. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl to, jog ieškovė pažeidė Rangos sutartyje nustatytus terminus su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, ir tokiu atveju užsakovė turėtų pagrindą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie ieškovę VPĮ 91 straipsnio 2 punktu pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovės 105 561,23 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (105 561,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9035,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovė Rangos sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, teismas netenkino.
12. Spręsdamas dėl to, ar užsakovė (atsakovė) galėjo ieškovei (rangovei) skaičiuoti baudas (netesybas), teismas konstatavo, kad ieškovė laikytina praleidusia tarpinius darbų atlikimo terminus, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisę pagal bylos duomenis reikalauti iš ieškovės netesybų už tarpinių terminų praleidimą. Teismas nurodė, kad ieškovė laikytina savo srities (statybų) profesionale, kuri turėjo visas galimybes įvertinti darbų mastą, apimtį, terminus, sąnaudas; tą ieškovė turėjo padaryti dar pagal Pirkimo dokumentus nuspręsdama dalyvauti Pirkime, o kartu sutikdama ir su Pirkimo sąlygomis. Konkretūs darbų atlikimo terminai (darbų etapai) buvo nurodyti tiek viešųjų pirkimų dokumentuose, tiek ir šalių sudarytos Rangos sutarties specialiosiose sąlygose, todėl tokie terminai ieškovei buvo žinomi iš anksto. Buvo nustatyta konkreti terminų data (pasibaigimo data), jiems neturėjo ir neturi įtakos sutarties įsigaliojimo momentas, priklausantis nuo rangovės atliktų sutartyje nurodytų veiksmų. Rangos sutartyje nustatyti atskirų etapų atlikimo terminai nebuvo pakeisti sutartyje nustatyta tvarka. Teismas nusprendė, kad pati aplinkybė, jog ginčo šalys sudarė papildomus susitarimus, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad buvo pratęsti ir atitinkamų darbų etapų atlikimo terminai.
13. Taip pat teismas pažymėjo, kad tiek Pirkimo dokumentai, tiek Rangos sutarties nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.652 straipsnio 2 dalis (jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą) įtvirtina ieškovės atsakomybę už tarpinių terminų pažeidimą. Sutartys dėl papildomų darbų (2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d.) sudarytos jau tada, kai buvo pasibaigę bylai aktualių tarpinių etapų terminai. Teismo vertinimu, šalys, sudarydamos papildomus susitarimus, nepratęsė Rangos sutartyje nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų, nors, kaip teigia ieškovė, tokie darbai ir buvo būtini tarpiniams sutartyje nurodytiems darbams atlikti. Kitas ieškovės dėstomas aplinkybes, esą be papildomų darbų atlikimo negalėjo būti atlikti pagrindiniame susitarime nurodyti darbai, teismas vertino kaip aplinkybes, kurios neriboja atsakovės teisės pagal Rangos sutarties sąlygas reikalauti netesybų.
14. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotas baudas (netesybas). Šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų ir šias sąlygas pradėjus vykdyti, o vėliau derybų keliu nepasiekus abipusio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir suinteresuotai šaliai nesikreipus į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas. Teismas pažymėjo, kad konkretus baudos (netesybų) dydis buvo nurodytas dar Pirkimo sąlygų prieduose, vėliau perkeltas ir į specialiąsias Rangos sutarties sąlygas. Pati ieškovė pasirašė Rangos sutartį su aptariama sąlyga, taip pat pati ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, nereiškė jokių reikalavimų dėl nurodytos sąlygos keitimo (panaikinimo). Pirkimas buvo vykdytas remiantis kainos ir kokybės santykio kriterijumi, o jį apskaičiuojant svarbią reikšmę turėjo laiko (termino) sąlyga. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė klausimą dėl sutartyje nustatytų baudų mažinimo ex officio iki 0,01 procento ėmė kelti tik tada, kai pati ieškovė, pažeidusi nustatytą atitinkamos prievolės įvykdymo terminą, už tokį pažeidimą sulaukė Rangos sutartyje nustatytų sankcijų. Teismas vertino, jog atsakovė dėl ieškovės vėlavimo atlikti I ir II etapų darbus galėjo patirti nuostolių, tačiau nurodė, kad konkretus galimas nuostolių dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes minėta aplinkybė svarbi tik vertinant, ar yra pagrindas mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotas netesybas.
15. Teismas laikė, kad nėra pagrindo mažinti baudų (netesybų), ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos, leidžiančios atsakovei atlikti įskaitymus, t. y. ieškovei apskaičiuotas netesybų (baudų) sumas įskaityti į mokėtinas sumas už atliktus darbus. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės nepatvirtina jos teiginių, esą įskaitymas atliktas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.
16. Teismas konstatavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės atlikto prievolės mokėti už atliktus darbus sustabdymo pripažinti neteisėtu. Teismo įsitikinimu, atsakovės atliktas prievolės mokėti už atliktus darbus sustabdymas, ieškovei neapmokant atsakovės apskaičiuotų ieškovei netesybų, atitiko šio instituto taikymo sąlygas. Teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nustatė, kad atsakovė prievolės sustabdymo institutą panaudojo laikydamasi visų teismų praktikoje suformuotų sąlygų. Todėl ieškovės reikalautos 192 443,23 Eur skolos nepriteisė iš atsakovės.
17. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 41 119,01 Eur už papildomai atliktus darbus, kurį ieškovė sieja su papildomu išvežtų atliekų kiekiu, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo įsivertinti išvežamų atliekų kiekį. Ieškovė neįrodė, kad jai trūko informacijos apie tai, kas galėjo lemti nurodomą išvežamų atliekų kiekį. Sudarant papildomus susitarimus lokalinėse sąmatose buvo nurodytas šiukšlių išvežimas ir įskaičiuota atitinkama jų išvežimo kaina. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų nuostatos dėl darbų kainos ir galimo jos keitimo paneigia aptariamą ieškovės reikalavimą, nes pagal Rangos sutartyje nustatytą tvarką kaina dėl nurodomų šiukšlių išvežimo nebuvo keičiama. Taip pat nurodė, kad atsakovės teiktame ekspertinio tyrimo akte nurodyta, jog rangovė (ieškovė) pagal Pirkimo dokumentus galėjo ir turėjo įvertinti atliekų kiekį, kuris susidarė Rangos sutarties vykdymo metu.
18. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešpriešinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kadangi teismas nustatė, jog atsakovė turėjo galimybę skaičiuoti ieškovei baudas (netesybas) ir nėra pagrindo mažinti baudų (netesybų). Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė išrašė ieškovei 2019 m. vasario 7 d. 221 925,60 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą dėl baudos pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4.2 punktą, atsakovė 2019 m. vasario 7 d. pranešime dėl rangos darbų sutarties netinkamo vykdymo ir įskaitymo atlikimo nurodė, kad dalį – 116 364,37 Eur apskaičiuotų netesybų įskaito iš ieškovei mokėtinų sumų pagal 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad byloje reiškiami reikalavimai dėl II etapo darbų (dėl prašomos priteisti netesybų (105 561,23 Eur) dalies nėra atlikta įskaitymo), teismas nusprendė, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės būtent 105 561,23 Eur netesybų. Tenkinęs reikalavimą dėl netesybų priteisimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovė Rangos sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas iš esmės siejamas su siekiu įrašyti ieškovę į nepatikimų subjektų sąrašą. Kadangi byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję tik su I ir II etapų darbų atlikimo terminų vėlavimu, ir byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė (rangovė) praleido tarpinių darbų terminus, tačiau tokį vėlavimą lėmė ne tik jos veiksmai (neveikimas), bet ir pati atsakovė (užsakovė) tam tikra apimtimi sutrumpino terminus, už kuriuos skaičiuojami delspinigiai, byloje nebuvo pareikšta materialių perkančiosios organizacijos reikalavimų atlyginti nuostolius, o spręsti reikalavimai tik dėl netesybų (baudų) už tarpinius prievolių įvykdymo terminus, teismas laikė, kad esminė pirkimo sutarties sąlyga yra remonto darbų atlikimas, o šioje byloje iš esmės nebuvo nagrinėta tai, jog minėtą sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą ieškovė įvykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, todėl prašymo pripažinti, jog ieškovė Rangos sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, teismas netenkino.
20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.
21. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors ginčo Rangos sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu – ieškovei laimėjus aukcioną dėl transporto paskirties pastato, esančio Vilniuje, Rodūnios kel. 2, kapitalinio remonto darbų atlikimo, tačiau bylos šalims sudarius Rangos sutartį viešasis pirkimas baigėsi, todėl kilęs šalių ginčas nėra viešojo pirkimo ginčas VPĮ ar Įstatymo prasme. Šalių valia dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo terminų turi būti išaiškinta remiantis CK XIV skyriuje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei šalis siejančių Rangos sutarties ir Pirkimo sąlygų visuma.
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Rangos sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų visumą, padarė išvadą, kad sąlygos, nustatančios darbų vykdymo terminus, yra susijusios su Rangos sutarties sudarymo data, o ne, kaip teigia ieškovė, įsigaliojimo diena.
23. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad egzistavo susitarimai tarp ieškovės ir atsakovės dėl tarpinių terminų pratęsimo. Ieškovė ir atsakovė Rangos sutarties vykdymo metu sudarė šiuos papildomus susitarimus – Pirmąjį papildomą susitarimą dėl darbų, Antrąjį papildomą susitarimą dėl vykdomų ir nevykdomų darbų ir medžiagų, Trečiąjį papildomą susitarimą dėl darbų. Kiekvieno iš paminėtų papildomų susitarimų 3 punkte nustatyta, kad kitos sąlygos, nepaminėtos šiame susitarime, lieka nepakitusios ir šalys patvirtina iš jų kylančias prievoles. Pirmojo ir antrojo papildomų susitarimų 5 punkte nurodoma, kad susitarimas laikomas sudarytu nuo jo pasirašymo dienos, tačiau, vadovaujantis CK 6.189 straipsniu, taikomas retrospektyviai šalių santykiams nuo 2018 m. birželio 29 d. Papildomų susitarimų turinys patvirtina, kad bylos šalys, sudarydamos papildomus susitarimus, nepratęsė Rangos sutartyje nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų.
24. Ieškovė, prieš sudarydama Rangos sutartį, turėjo pakankamai laiko susipažinti su Rangos sutarties sąlygomis, įvertinti galimybę darbus atlikti per sutartyje nustatytus terminus, kurie buvo žinomi Pirkimo metu. Taigi, būtent ieškovė turi būti suinteresuota, kad terminai nebūtų praleisti, todėl būtent ieškovei ir teko pareiga dėti visas pastangas, jog, esant objektyvioms aplinkybėms, būtų patvirtinti papildomi darbų atlikimo terminai. Ieškovei teigiant, kad Techninis projektas turėjo trūkumų, šalys turėjo teisę tartis ir dėl Rangos sutartyje nustatytų terminų pratęsimo, tačiau to nepadarė. Rangos sutartis, nors ir sudaryta viešojo pirkimo būdu, tačiau, kaip ir kiekviena sutartis, atspindi suderintą šalių valią, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad Rangos sutarties terminų pratęsimą turėjo organizuoti būtent atsakovė. Nesant įrodymų, kad šalys susitarė dėl kitokių, nei Rangos sutartyje įtvirtintų, darbų vykdymo terminų, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad ginčo atveju nėra taikomi Rangos sutartyje nustatyti terminai, nes tai prieštarautų sutarties privalomumo principui.
25. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikdavo ieškovei atsakymų dėl sprendinių ar kad prireikė atlikti tam tikrus papildomus darbus, kurių Techniniame projekte nebuvo nurodyta, pati savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo atsakomybės už Rangos sutarties terminų praleidimą, jei ji, tinkamai bendradarbiaudama su atsakove, galėjo to išvengti. Pavyzdžiui, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, informuodama ją, jog jos ar darbuotojų bei nuomininkų veiksmai trukdytų atlikti darbus, kad taip pažeidžiama atsakovės pareiga sudaryti ieškovei sąlygas, būtinas statybos darbams atlikti. Todėl atsakovė neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., tartis su rangove dėl rašytinėje sutartyje nustatytų darbų atlikimo termino pratęsimo. Aplinkybės, kad Techninis projektas buvo su trūkumais ir tai lėmė terminų pratęsimą, taip pat negali būti vertinamos kaip aplinkybės, paneigiančios Rangos sutartyje nustatytus terminus. Fakto, kad Techninis projektas turėjo trūkumų ir juos reikėjo šalinti, atliekant papildomus darbus, neginčija ir atsakovė, kuri su ieškove ir sudarė Pirmąjį papildomą susitarimą dėl darbų, Antrąjį papildomą susitarimą dėl vykdomų ir nevykdomų darbų ir medžiagų, Trečiąjį papildomą susitarimą dėl darbų. Tačiau nė viename iš susitarimų nėra nurodoma, kad keičiami Rangos sutartyje nustatyti tarpiniai darbų atlikimo terminai. Vadinasi, ieškovė sutiko atlikti papildomus darbus per tuos pačius terminus, kurie buvo įtvirtinti Rangos sutartyje. Dėl to ieškovė, neatlikusi darbų per Rangos sutartyje nurodytus tarpinius darbų atlikimo terminus, laikytina pažeidusia šią sutartį ir jai taikytina sutartinė atsakomybė.
26. Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės argumentą dėl neproporcingo ar neprotingai didelio netesybų dydžio, pritarė pirmosios instancijos teismui, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra sutartinė atsakomybė, o ne deliktinė, todėl atsakovė neprivalo įrodyti netesybų dydžio. Byloje pateikta 2018 m. sausio 9 d. nuomos sutartis, kuria remiantis matyti, kad atsakovė iš nuomos sutarties ketino gauti 452 754 Eur pajamų, jei II etapo darbai būtų buvę perduoti Rangos sutartyje nustatytais terminais. Įvertinus tokią gautiną nuomos mokesčio sumą, manytina, kad atsakovei priteistos netesybos nėra neprotingai didelės. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė netesybų dydį pradėjo ginčyti tik po to, kai jai buvo taikoma sutartinė atsakomybė, kurios dydis išimtinai priklausė nuo pačios ieškovės suinteresuotumo kuo greičiau atlikti darbus, t. y. netesybos buvo skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pažymėjo, kad atsakovė už I ir II etapų darbų vėlavimą pareikalavo tik apie pusės netesybų sumos, o Rangos sutartyje nustatytų 0,05 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo Rangos sutarties vertės, iš viso nereikalavo.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės argumentą dėl papildomų darbų (papildomai susidariusių statybinių atliekų, kurių kiekis viršija nurodytąjį Techniniame projekte, išvežimo) apmokėjimo, visų pirma nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė pasiūlymo teikimo metu būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, Techninio projekto nepakankamo detalumo, jo klaidų ar trūkumų ir pan. Pirmajame, antrajame ir trečiajame papildomuose susitarimuose taip pat nėra įtrauktos nuostatos dėl papildomų statybinių atliekų išvežimo. Ieškovė nagrinėjamu atveju negali remtis tik Techniniu projektu, kuriame nurodytas statybinių atliekų kiekis, nes tai tik orientacinis dydis, kurį ji įdėmiai turėjo įvertinti, atsižvelgdama į visus Techninio projekto sprendinius. Techninio projekto klaidų Pirkimo vykdymo stadijoje nenustatyta, jos išryškėjo tik pradėjus rangos darbus. Nors Techninis projektas buvo koreguojamas, tačiau ieškovė dėl papildomai susidariusių statybinių atliekų pretenzijas atsakovei pareiškė tik 2018 m. spalio mėn. el. laišku. Atsižvelgusi į Pirkimo sąlygas, ieškovė turėjo suprasti, kad su Techniniu projektu pateiktas sąnaudų žiniaraščiuose nurodytas darbų kiekis yra tik orientacinis, todėl galutinė darbų ir medžiagų apimtis bus aiški tik parengus darbo projektą. Dėl to ginčo darbai (papildomų atliekų išvežimas) nekvalifikuotini kaip papildomi darbai, o laikytini darbais, įeinančiais į Pirkimo objektą, kuriuos pagal Rangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti už šioje sutartyje nustatytą kainą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje pagrįstai buvo nustatyta, kad ieškovė yra atsakinga už Rangos sutartyje nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą. Todėl atsakovė pagrįstai turėjo teisę reikalauti iš ieškovės netesybų už tarpinių terminų praleidimą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovės atlikti 167 838,75 Eur sumos įskaitymai ieškovės atžvilgiu pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215 ir 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 yra neteisėti.
29. Nustačius, kad ieškovė neįvykdė tariamos pareigos sumokėti netesybas atsakovei už Rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimo tarpinių terminų praleidimą, laikytina, kad atsakovė pagrįstai sustabdė mokėjimus pagal Rangos sutartį.
III. Kasacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
30. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, išskyrus šio sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas pripažinti, kad ieškovė Rangos darbų sutartyje nustatytą esminę sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Teismai, nagrinėdami kilusį ginčą dėl Rangos sutarties vykdymo, klaidingai vertino, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra viešųjų pirkimų ginčas VPĮ ir (ar) Įstatymo prasme, be to, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą neturi įtakos tai, jog šalių sudaryta Rangos sutartis yra viešųjų pirkimų sutartis, kuriai taikomas specialus VPĮ ir (ar) Įstatymo reguliavimas. Tokiu būdu teismai akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo santykių teisinio kvalifikavimo bei ginčui nepagrįstai ir neteisėtai netaikė taisyklių, kurias privalėjo taikyti, t. y. netinkamai vertino, kad būtent atsakovė, kaip perkantysis subjektas, yra atsakinga už tinkamą Rangos sutarties administravimą, įskaitant papildomų darbų įsigijimą laiku ir tinkamą bei laiku atliekamą šių įsigijimų įforminimą, bet jais neapsiribojant, atitinkamai ir kitų Rangos sutarties sąlygų tinkamą pakeitimą. Ieškovė pažymi, kad, palikus galioti byloje priimtus procesinius sprendimus, būtų sukurtas iš esmės neteisingas precedentas, pagal kurį dėl viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kilę ginčai sprendžiami kaip civilinių teisinių santykių ginčai, atitinkamai preziumuojant, kad viešojo pirkimo sutarčių šalys turi teisę vykdyti viešojo pirkimo sutartis (pavyzdžiui, jas keisti), vadovaudamosi ne specialiuoju VPĮ (Įstatymo) reguliavimu, tačiau išimtinai CK teisės normomis, kurios reguliuoja sutartinius šalių teisinius santykius.
30.2. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, visą Techninio projekto klaidų riziką ir iš to kylančias teisines pasekmes perkėlė ieškovei, kaip tiekėjai, o ne atsakovei, kaip perkančiajam subjektui. Tokiu būdu teismai akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos nuoseklios praktikos, nurodančios, kad tiekėjams negali būti perkeliama viešųjų pirkimų dokumentų teisingumo rizika ir iš to kylančios teisinės pasekmės.
30.3. Teismai, vertindami, kad papildomų atliekų kiekio išvežimas nelaikytinas papildomais darbais, kadangi ieškovė, sudarydama Rangos sutartį, tariamai turėjo ir galėjo įsivertinti visą atliekų kiekį, ne tik nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl perkančiojo subjekto atsakomybės už Pirkimo dokumentų, tarp jų ir Techninio projekto, trūkumus, bet taip pat sukūrė precedentą, sudarantį perkantiesiems subjektams (perkančiosioms organizacijoms) prielaidas nepagrįstai praturtėti.
30.4. Teismai, spręsdami klausimą dėl ieškovei pritaikytų netesybų dydžio sumažinimo ex officio, esmingai pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl netesybų mažinimo pagrindų aiškinimo bei taikymo. Teismai taip pat sukūrė precedentą, pagal kurį netesybų mažinimo pagrindas yra siejamas su netesybų dydžio kvestionavimo momentu.
30.5. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis) bei nukrypo nuo kasacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo.
31. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Kasaciniame skunde nėra pagrindžiami nei padaryti teisės normų pažeidimai, nei bylos reikšmingumas vienodos teismų praktikos formavimui, nei tuo labiau nukrypimas nuo kasacinio teismo jau suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Todėl kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų.
31.2. Šalių ginčas nėra viešojo pirkimo ginčas, nes Pirkimas baigėsi. Nepaisant to, ginčui spręsti turi būti taikomos Įstatymo nuostatos, reguliuojančios sutarčių keitimą, ir Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti viešųjų pirkimų principai. Kartu negalima suabsoliutinti viešųjų pirkimų reguliavimo aiškinant viešojo pirkimo sutartis, nes tai prieštarautų kasacinio teismo formuojamai viešojo pirkimo sutarties aiškinimo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016). Spręsdamas ginčą, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Pirkimo sąlygomis, viešųjų pirkimų reguliavimu, aktualia teismų praktika dėl sutarčių aiškinimo, todėl ieškovės argumentai, kad teismas priėmė neteisėtą nutartį, yra nepagrįsti ir atmestini.
31.3. Teismai patvirtino aplinkybę, kad Techniniame projekte nebuvo klaidų, dėl kurių nebuvo galima laiku atlikti I ir II etapų darbų. Papildomus darbus, nors ir vėluodama, identifikavo pati ieškovė, tačiau ji niekada nekėlė klausimo dėl darbų terminų pratęsimo ar papildomų darbų vykdymo terminų nustatymo, nederino jokių sąlygų su atsakove dėl papildomų darbų atlikimo laikotarpių. Įstatymas nereglamentuoja galimybės rangovui automatiškai pratęsti rangos darbų atlikimo terminą, kai atsiranda papildomų darbų. Nesant normos dėl sutarčių keitimo ir termino pratęsimo, sutarties šalys privalo vadovautis CK normomis ir sudarytos sutarties nuostatomis.
31.4. Ieškovė Techninio projekto trūkumais byloje įvardija tokius klausimus, kurie sprendžiami darbo projekto, o ne techninio projekto lygmenyje (kaip, pvz., kur ar kaip kabinti informacinius stendus FIDS). Dėl to jei Techniniame projekte nebuvo nurodytas tam tikras darbų vykdymo sprendinys, tai nereiškia, kad jame buvo klaidų, nes toks sprendinys turėjo būti detalizuojamas rangovo rengiamame darbo projekte, nustatant jam vykdyti būtinus resursus. Ieškovės nurodytos nutartys (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-790/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015) negali būti taikomos šiam ginčui, nes jose buvo sprendžiama dėl situacijų, kai techniniuose projektuose buvo nustatyti tokie neatitikimai, kurie lėmė esminį sprendinių keitimą. Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai įsivertinti atliekamų darbų kainą ir kiekį, nes jai buvo pateiktas Techninis projektas ir leista apsilankyti statybos objekte. Vien dėl to, kad ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai bei dėl to susidūrė su sunkumais įgyvendindama Rangos sutartį, negalima teigti, kad jai buvo perkeltos menamos Techninio projekto klaidos, lėmusios darbų vėlavimą. Teismai pagrįstai nustatė, jog ieškovei nebuvo perkelta neproporcinga rizika dėl galimų Techninio projekto trūkumų, t. y. kad jai vienai teko Techninio projekto klaidų rizika.
31.5. Ieškovė kasaciniame skunde neapsisprendžia, dėl kokių aplinkybių atsirado papildomų atliekų kiekis, kurį reikėtų apmokėti. Vienu atveju ji teigia, kad papildomų atliekų kiekį lėmė Techniniame projekte nurodytų sprendinių trūkumai (nurodyta, kad ardomas tik viršutinis grindų sluoksnis; nepateikta ardomų grindų detalė), kitu atveju teigia, kad papildomų atliekų kiekį lėmė papildomai įsigyti darbai. Bet kuriuo atveju atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu, nes ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovei kyla pareiga papildomai sumokėti ieškovei už neva padidėjusį statybinių atliekų kiekį nei pagal Rangos sutarties nuostatas, nei pagal teisės aktų nuostatas. Byloje esantys įrodymai įrodo priešingą situaciją, t. y. kad atsakinga yra išimtinai ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė jokiais veiksmais arba neveikimu nesuteikė ieškovei teisėtų lūkesčių dėl menamai papildomų atliekų kiekio išvežimo apmokėjimo, nes visada traktavo, jog šiuos darbus ieškovė turi atlikti pagal Rangos sutartį, t. y. nelaikė jų papildomais. Neaišku, kodėl ieškovė elgėsi pasyviai ir nesikreipė į atsakovę su prašymu pakeisti Techninio projekto sprendinius ir sumokėti už papildomus darbus.
31.6. Teismai tinkamai išanalizavo faktines ginčo aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų taikymo sąlygas, tinkamai įvertino ginčui aktualią teismų praktiką ir atsakovės argumentus, nuspręsdami, jog nėra jokio pagrindo sumažinti ieškovei pritaikytų netesybų (baudų) dydžio. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė įrodė, kad ieškovei taikytos netesybos nėra baudinio pobūdžio, atitinka netesybų taikymo sąlygas ir yra skirtos bent iš dalies kompensuoti atsakovės patirtus nuostolius. Be to, teismai pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo mažinti netesybų dydžio, nes konkretus netesybų dydis buvo nurodytas dar Pirkimo sąlygų prieduose, vėliau perkeltas ir į specialiąsias Rangos sutarties sąlygas, pati ieškovė pasirašė šią sutartį su aptariama sąlyga. Tai reiškia, jog ieškovė įvertino ir prisiėmė visas Rangos sutarties pagrindu galinčias kilti rizikas, ir negalėjo nesuprasti sulygtos sąlygos dėl netesybų taikymo sukeliamų teisinių padarinių.
31.7. Kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tačiau ieškovė kasaciniame skunde spekuliatyviai kvestionuoja pavienes faktines ginčo aplinkybes, atsakovės byloje pateiktus neginčijamus įrodymus, siekdama panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismai išsamiai įvertino visų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą bei pačios ieškovės elgesį tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir Rangos sutarties vykdymo metu, todėl poreikio analizuoti pavienes faktines aplinkybes iš naujo nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo kvalifikavimo ir jo įtakos viešojo pirkimo sutarties keitimo procedūrai
32. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011).
34. Viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 91 punktą).
35. Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Tokiu atveju teismas privalo vertinti ne tik tai, ar galima keisti viešojo pirkimo sutartį, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir jos keitimo ribojimus, tačiau, įvertinęs tokį galimumą VPĮ prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sutartį vienos šalies reikalavimu, t. y. ne bendru kontrahentų sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).
36. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešojo pirkimo sutartis, esant atitinkamoms įstatymuose nustatytoms sąlygoms, gali būti keičiama suderinant ir raštu įforminant abiejų jos šalių valią, o kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Nei iš VPĮ ar kitų įstatymų, nei iš kasacinio teismo praktikos neišplaukia, kad teisė ar pareiga inicijuoti (teikti siūlymą kitai šaliai) galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimą priklauso išimtinai perkančiajai organizacijai ir kad, pastarajai nesiimant iniciatyvos keisti viešojo pirkimo sutarties, tiekėjas negali sutarties keitimo inicijuoti pats. Teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės.
37. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme ir kad viešojo pirkimo sutarties aiškinimui, taikymui yra taikomos VPĮ (ar atitinkamai Įstatymo) normos, ir tik tais atvejais, kai VPĮ (ar atitinkamai Įstatymo) ginčo santykiai nėra sureguliuoti, yra taikomi kiti teisės aktai. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad tokia ginčo santykių teisinė kvalifikacija savaime reiškia, jog tik atsakovė, kaip perkantysis subjektas, buvo atsakinga už tinkamą bei laiku įvykdytą Rangos sutarties pakeitimo įforminimą ir turi prisiimti visą riziką, susijusią su šios pareigos netinkamu įgyvendinimu ar įgyvendinimu ne laiku.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškėjus Techninio projekto trūkumams ir jo nulemtam papildomų darbų poreikiui, abi viešojo pirkimo sutarties šalys, manydamos, kad dėl to I ir II etapų darbų nepavyks atlikti Rangos sutartyje nustatytais terminais (o ne tik atsakovė, kaip teigiama kasaciniame skunde), turėjo teisę inicijuoti galiojančios Rangos sutarties pakeitimą. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė neinicijavo Rangos sutartyje nustatytų I ir II etapų darbų atlikimo terminų pakeitimo, savaime nesudaro teisinio pagrindo visiškai atleisti ieškovę nuo sutartinės atsakomybės dėl jų praleidimo.
39. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo tvarkos ir nepagrįstai nevertino, kad už šios tvarkos užtikrinimą yra atsakingas perkantysis subjektas (kasacinio skundo 2.15 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad nė vienoje iš kasaciniame skunde minimų nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015) nenurodyta, kad už viešojo pirkimo sutarties keitimo inicijavimą yra atsakinga išimtinai perkančioji organizacija, o minėtose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo sutarties šalies – rangovo sutartinės atsakomybės už sutartyje nustatytų rangos darbų terminų nesilaikymą, kai sutarties vykdymo metu paaiškėja techninio projekto trūkumai ir papildomų darbų poreikis, tačiau sutartyje nustatyti terminai nepakeičiami:
39.1. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013 spręstas klausimas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nustatančių sutarties kainą, pakeitimo, pasikeitus (padidėjus) PVM tarifui (nuo 19 iki 21 proc.). Joje kasacinis teismas, spręsdamas dėl tiekėjo reikalavimo pripažinti, jog sutartis buvo pakeista perkančiosios organizacijos konkliudentiniais veiksmais (apmokant sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta didesnė PVM suma), ir priteisti atitinkamas sumas, apskaičiuotas taikant didesnį PVM, nurodė, kad tik konstatavus, ar yra pagrindas ir įstatyme nustatytos sąlygos sutartį pakeisti ir, jeigu yra, tai kaip ir nuo kurio momento ji turėtų būti pakeista, galima nustatyti sutarties pakeitimo padarinius.
39.2. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 spręstas klausimas dėl tiekėjo reikalavimo priteisti iš perkančiosios organizacijos lėšas už pasibaigus viešojo pirkimo sutartims de facto (faktiškai) suteiktas pastatų saugos paslaugas. Joje kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę. Priteisdamas ieškovei atlyginimą už paslaugas, teiktas pasibaigus viešojo pirkimo sutartims ir dar nesudarius naujų, kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tokiu būdu šalys susitarė pakeisti trijų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo terminą, jį pratęsiant dviem savaitėms, papildomos išlaidos, kurias padengti ieškovė reikalauja iš atsakovės, grindžiamos ne įkainio ar kitos kainos sudėtinės dalies pakeitimu, o kiekio (nagrinėjamu atveju termino) pokyčiu.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią perkančiajai organizacijai, nevykdančiai ar vykdančiai netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, turi tekti neigiami padariniai, negali būti aiškinama kaip sudaranti pagrindą konstatuoti, kad vien tai, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjus techninio projekto trūkumų nulemtam papildomų darbų poreikiui perkančioji organizacija nesiėmė iniciatyvos pakeisti (prailginti) sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, sudaro savarankišką pagrindą visiškai atleisti tiekėją (rangovą) nuo civilinės atsakomybės už vėlavimą atlikti darbus.
41. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys į kasacinio skundo 2.17 punktą, kuriame, be kita ko, nurodoma: „Esant techninio projekto trūkumams ir papildomų darbų poreikiui, turi būti atliekama formali procedūra, kurios pagrindu yra susitariama dėl papildomų darbų įsigijimo, o tiekėjas iki formalios procedūros įvykdymo negali atlikti papildomų darbų (LAT 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).“ Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kasacinio skundo argumentų formulavimas yra nekorektiškas – skliausteliuose esanti nuoroda į atitinkamas kasacinio teismo nutartis sudaro klaidinantį įspūdį, kad jose suformuluota būtent tokia teisės aiškinimo taisyklė. Tuo tarpu nurodytose kasacinio teismo nutartyse tokia taisyklė nesuformuluota, maža to – jose sprendžiami ginčai apskritai nebuvo susiję su sutartine atsakomybe dėl techninio projekto trūkumų nulemto darbų atlikimo terminų pažeidimo (žr. šios nutarties 39.1–39.2 punktus).
Dėl techninio projekto klaidų rizikos paskirstymo sutarties šalims
42. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).
43. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad: 1) perkančiosios organizacijos yra atsakingos už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus, įskaitant techninę specifikaciją, techninį projektą bei sutarties projektą; 2) rangovas negali būti laikomas atsakingu už techninio projekto, pateikto užsakovo, klaidas, trūkumus; 3) rangovui negali kilti neigiamų padarinių už netinkamą užsakovo elgesį, t. y. netinkamo, su klaidomis techninio projekto pateikimą ir neoperatyvų nustatytų klaidų šalinimą. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, visą Techninio projekto klaidų riziką ir padarinius perkėlė išimtinai ieškovei, kaip tiekėjai.
44. Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę rangovui, kuris nukrypimą nuo sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino grindžia užsakovo kalte (netinkamu techniniu projektu ar kt.), tenka pareiga įrodyti, koks konkrečiai nukrypimo nuo termino praleidimo laikotarpis (visas ar dalis jo) buvo nulemtas būtent užsakovo kaltės.
45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad: 1) Techninis projektas buvo su trūkumais; 2) Techninio projekto trūkumai nulėmė papildomų darbų įsigijimo poreikį; nors ieškovė praleido sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus I etapo darbams – 86 dienomis, II etapo darbams – 95 dienomis, atsakovė pareikalavo tik pusės netesybų sumos, t. y. už I etapo darbų vėlavimą netesybos apskaičiuotos už 43 dienas (vietoj 86 dienų), o už II etapo darbų vėlavimą netesybos apskaičiuotos už 40 dienų (vietoj 95 dienų), nes 55 dienų vėlavimas buvo įvertintas kaip pagrįstas ir nepriklausęs nuo ieškovės, šį vėlavimą, atsakovės nuomone, lėmė ir kiti veiksniai (dėl šių aplinkybių ginčo nėra). Taigi, byloje sprendžiamas ieškovės sutartinės atsakomybės klausimas ne už visus sutartyje nustatytų terminų praleidimo laikotarpius, o tik už jų dalį.
46. Vertinant, ar nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo pagrįstai pritaikyta sutartinė atsakomybė už 43 ir 40 dienų vėlavimą atlikti atitinkamai I ir II etapų darbus, esmine aplinkybe laikytina tai, ar ieškovės vėlavimą atlikti atitinkamo etapo darbus nulėmė išimtinai Techninio projekto klaidos. Šiuo klausimu ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą lėmė išimtinai Techninio projekto klaidos ir būtinybė atlikti papildomus darbus, be kurių negalėjo būti užbaigti Rangos sutartyje nurodyti darbai. Tačiau bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokios aplinkybės nenustatė, o kasacinis teismas tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
47. Aptariamuoju aspektu atkreiptinas dėmesys į šias apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes:
47.1. Nuo pat Rangos sutarties sudarymo dienos ieškovė elgėsi pasyviai: nors Rangos sutartis sudaryta buvo 2018 m. vasario 9 d., o Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte buvo nurodyta, kad rangovė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti užsakovei Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą, ieškovė, žinodama, kad pirmasis tarpinis I etapo darbų užbaigimo terminas yra jau 2018 m. kovo 1 d., užtikrinimą gavo 2018 m. vasario 22 d. ir jį atsakovei pateikė tik 2018 m. vasario 28 d.; remiantis Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punktu, darbai yra vykdomi pagal kalendorinį darbų grafiką, kuris atsakovei turėjo būti pateiktas per 10 darbo dienų nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos, tačiau I etapo darbų grafikas atsakovei buvo išsiųstas tik 2018 m. kovo 8 d.
47.2. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (atvirkščiai, pirmasis raštas, kuriame ieškovė dėsto aplinkybes, lėmusias vėlavimą atlikti I etapo darbus, yra parengtas tik 2018 m. balandžio 17 d., t. y. jau praėjus Rangos sutartyje nustatytam I etapo darbų atlikimo terminui).
48. Pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog: 1) ieškovė pavėlavo užbaigti I ir II etapų darbus išimtinai dėl atsakovės kaltės (projekto trūkumų nulemtų papildomų darbų atlikimo poreikio); 2) netinkami atsakovės veiksmai (Techninio projekto trūkumai) nulėmė visą rangovės vėlavimo atlikti darbus laikotarpį.
49. Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad teismai nevertino arba netinkamai vertino ieškovės byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl ieškovės tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimo yra kalta išimtinai atsakovė. Šį argumentą ieškovė grindžia tokiomis aplinkybėmis:
49.1. Ieškovė savo pareigą įvykdė ir apie atitinkamas Techninio projekto klaidas, trūkumus, dėl kurių buvo būtina atlikti papildomus darbus, atsakovę informavo jau gamybinio susitikimo 2018 m. kovo 14 d. metu, tačiau atsakovė savo pareigos laiku šiuos darbus užsakyti bei atitinkamai raštu įforminti jų įsigijimą laiku neįgyvendino, nes pirmuosius susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo sudarė tik 2018 m. liepos 25 d., todėl turi prisiimti visą riziką dėl to, kad darbai nebuvo atlikti Rangos sutartyje nustatytais terminais.
49.2. Teismai neįvertino arba netinkamai įvertino kitus atsakovės netinkamus veiksmus, kurie ir lėmė tai, kad ieškovė objektyviai negalėjo atlikti darbų Rangos sutartyje nustatytais tarpiniais darbų atlikimo terminais.
50. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytą argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu. Pirma, kasaciniame skunde nenurodyta, kaip 2018 m. kovo 14 d. elektroninio laiško apie 2018 m. kovo 13 d. gamybinį susitikimą turinys (kurie konkrečiai minėto elektroninio laiško teiginiai ar informacija) patvirtina aplinkybę, kad susitikimo metu ieškovė informavo atsakovę apie atitinkamas Techninio projekto klaidas, trūkumus, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus. Antra, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai, įvertinę kasaciniame skunde (kasacinio skundo 2.60.3 punktas) nurodytus „kitus atsakovės veiksmus“, turėjo spręsti, kad dėl ieškovės tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimo yra kalta išimtinai atsakovė. Trečia, aptariamą kasacinio skundo argumentą paneigia šios nutarties 47 punkte nurodytos aplinkybės dėl ieškovės pasyvumo ir bendradarbiavimo stokos vykdant sutartį.
51. Minėta, kad pagal bendrą taisyklę rangovui, kuris nukrypimą nuo sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų grindžia užsakovo kalte, tenka pareiga įrodyti, koks konkrečiai nukrypimo nuo termino praleidimo laikotarpis (visas ar dalis jo) buvo nulemtas būtent užsakovo kaltės (žr. šios nutarties 44 punktą). Nagrinėjamoje byloje rangovė laikėsi pozicijos ir teikė įrodymus (eksperto išvadas, ir kt.), kad visas Rangos sutartyje nustatytų terminų praleidimo laikotarpis buvo nulemtas išimtinai dėl užsakovės kaltės (Techninio projekto trūkumų). Tačiau esant šią rangovės poziciją paneigiančių įrodymų (žr. šios nutarties 47 punktą), rangovės pateikti įrodymai teismų pagrįstai laikyti nepakankamais jos pozicijai, kad dėl viso Rangos sutartyje nustatytų terminų praleidimo laikotarpio kalta išimtinai užsakovė, pagrįsti.
Dėl netesybų mažinimo
52. Remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas gali mažinti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu jos yra neprotingai didelės, taip pat jei skolininkas įvykdė dalį prievolės.
53. Vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
54. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, sprendžiant dėl netesybų, nurodytų viešojo pirkimo sutartyse, dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinami tiekėjo veiksmai pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybė iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
56. Netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas kaip išimtinės, išskirtinės situacijos, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę, a fortiori (ypač) griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia (be kita ko), apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
57. Jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 40 punktą).
58. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad nėra pagrindo mažinti atsakovės ieškovei pritaikytas netesybas, nepagrįstai rėmėsi faktu, kad ieškovė anksčiau netesybų dydžio neginčijo, o tai ėmė daryti, kai jai buvo pritaikytos netesybos. Tačiau aptariamo apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvo ydingumas nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šį procesinį sprendimą, kadangi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pagrindo mažinti netesybų dydį nebuvimo yra pagrįsta (CPK 328 straipsnis).
59. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio pagrįstumo, rėmėsi ne tik kasaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurios, ieškovės manymu, pagrindžia netinkamą CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies taikymą ir nukrypimą nuo teismų praktikos (kad netesybų dydis, kaip viešojo pirkimo sąlyga, ieškovei buvo aiškus dar viešojo pirkimo procedūrų metu ir kad ieškovė anksčiau netesybų dydžio neginčijo, o tai ėmė daryti, kai jai buvo pritaikytos netesybos), bet ir kitomis aplinkybėmis, dėl kurių teisinės reikšmės sprendžiant netesybų dydžio klausimą ir įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui kasaciniame skunde iš esmės nepasisakoma.
60. Pirma, apeliacinės instancijos teismas vertino viešojo pirkimo sąlygas (pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, pagal kurią pasiūlymo ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir darbų atlikimo termino balus), patvirtinančias, jog atsakovei svarbią reikšmę turėjo darbų atlikimo terminai.
61. Antra, apeliacinės instancijos teismas vertino viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir iš jo išplaukiančius kitokio pobūdžio nepatogumus ir suvaržymus dėl termino atlikti darbus praleidimo: tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis dėl strategiškai svarbaus objekto remonto darbų (oro uosto), kuriame kas dieną atvyksta (ir išvyksta) keleiviai, yra ribojamas civilių patekimas į patalpas, taikomi aukšti saugumo reikalavimai, tad akivaizdu, kad griežtas terminų laikymasis atsakovei yra svarbus, atsakovė buvo suinteresuota organizuotu, savalaikiu darbų atlikimu. Kasaciniame skunde neginčijama, kad nurodytų nepatogumų ir suvaržymų finansinė vertė atitinka apskaičiuotų netesybų dydį.
62. Trečia, apeliacinės instancijos teismas vertino rangos darbų vertę, kuri viršija 1 mln. Eur.
63. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovė iš ieškovės apskritai nereikalavo delspinigių pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punktą, kuriame buvo nustatyta atsakomybė ieškovei tuo atveju, jei atitinkamo etapo darbai pradedami vykdyti ne laiku, nustatant, kad ieškovė už kiekvieną vėlavimo dieną moka 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo Rangos sutarties vertės.
64. Penkta, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog teismų praktikoje net 0,2 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną pripažįstamos prieštaraujančiomis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, nesudaro pagrindo teismui mažinti netesybas nagrinėjamos bylos atveju.
65. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netesybų dydžio (tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino netesybų procentinės išraiškos, bendros netesybų sumos santykio su II etapo darbų kaina, netesybų santykio su nukentėjusios šalies patirta žala, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šios nutarties 58 punkte nurodyta aplinkybe) nesudaro pagrindo paneigti ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumo.
Dėl papildomų atliekų šalinimo išlaidų
66. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai, vertindami reikalavimą dėl atlyginimo už papildomus darbus priteisimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl rizikos už techninio projekto klaidas paskirstymo tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.
67. Pati ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad faktinį statybinių atliekų kiekio padidėjimą lėmė papildomų darbų įsigijimas. Tai reiškia, kad ginčo atliekos susidarė vykdant ne pirminėje Rangos sutartyje, o vėliau sudarytuose papildomuose susitarimuose nurodytus darbus. Vadinasi, tardamasi dėl papildomų darbų atlikimo, ieškovė turėjo teisę reikalauti, kad papildomuose susitarimuose būtų nustatytas, be kita ko, šių darbų metu susidarysiančių atliekų pašalinimo išlaidų atitinkamas atlyginimas. Kadangi ieškovę tenkino tokios papildomų darbų apmokėjimo sąlygos, kokios nustatytos papildomuose susitarimuose, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įgijo teisėtą lūkestį, kad už šių susitarimų pagrindu atliekamų darbų atlikimą (įskaitant šių darbų metu susidarysiančių atliekų pašalinimą) jai bus atlyginta kitaip, nei numatyta pačiuose susitarimuose.
68. Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2011; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015) nagrinėjamoje byloje netaikytina, nes minėtose bylose spręstų ginčų faktinės aplinkybės nebuvo analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo aplinkybes:
68.1. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje Nr. 3K-3-320/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos pareigos sumokėti tiekėjui už neteisėtomis pripažintų viešojo pirkimo sutarties sąlygų pagrindu užsakytus ir tiekėjo atliktus papildomus darbus. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje perkančioji organizacija neginčijo papildomų darbų kainos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad papildomuose susitarimuose nustatyta kaina apima užmokestį ir už juose aptartų papildomų darbų atlikimo metu susidarančių atliekų išvežimą – t. y. iš esmės ginčija papildomų darbų metu susidarančių atliekų pašalinimo kainą.
68.2. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013 buvo sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo ir skolos priteisimo iš perkančiosios organizacijos už atliktus darbus vadovaujantis teismo pakeistomis sutarties sąlygomis. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sutarties keitimo poreikis atsirado dėl to, kad užsienio valstybėje nustatytas mokesčio tarifas nebuvo įtvirtintas sutartyje, perkančiajai organizacijai be pagrindo tikintis, jog užsienio valstybės kompetentingos institucijos tiekėjai ar perkančiajai organizacijai pritaikys mokestinę išimtį, konstatavo, kad atsakomybė už šį suklydimą priskirtina perkančiajai organizacijai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sudarydamos pagrindinę sutartį ir (ar) papildomus susitarimus bei apskaičiuodamos papildomų darbų kainą ir jos sudedamąsias dalis šalys suklydo.
68.3. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš perkančiosios organizacijos už suteiktas paslaugas. Joje kasacinis teismas konstatavo, kad nors šalių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje buvo įtvirtinti maksimalūs paslaugų kiekiai ir maksimali kaina už visą paslaugų apimtį, bylą individualizuojančios aplinkybės, kurios pagal analogiją savaime netaikytinos kitiems panašaus pobūdžio ginčams (tiekėja, vykdydama sutartį, keliais etapais išvežė utilizuoti atitinkamą kiekį medinių pabėgių, o perkančioji organizacija atsisakė sumokėti už šias paslaugas dėl, jos vertinimu, tiekėjos neteisingai apskaičiuotos suteiktų paslaugų vertės dėl netinkamai kategorijai priskirtų atliekų; atliekos – mediniai pabėgiai, dėl kurių utilizavimo paslaugų apmokėjimo šalys nesutaria, viešojo pirkimo sutartyje nepriskirtos kurioms nors konkrečioms atliekoms, priešingai, pabėgiai iš esmės vienu metu gali būti kvalifikuojami kaip kelios skirtingos atliekų rūšys), sudaro pagrindą spręsti apie galimybę teisėtai pakeisti atitinkamas sutarties nuostatas, susijusias su ieškovės suteiktų paslaugų kiekiu bei jį atitinkančia kaina (pripažįstant, kad viešųjų pirkimų principai dėl to nebus pažeisti). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad papildomų darbų metu susidarančių atliekų pašalinimo išlaidų atlyginimo priteisimas reikštų atitinkamų sutarties ir papildomų susitarimų nuostatų, susijusių su ieškovės suteiktų paslaugų kiekiu bei jį atitinkančia kaina, teisėtą pakeitimą.
68.4. Kaip nurodyta šios nutarties 39.2 punkte, kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo reikalavimo priteisti iš perkančiosios organizacijos lėšas už pasibaigus viešojo pirkimo sutartims ir dar nesudarius naujų de facto suteiktas pastatų saugos paslaugas. Joje kasacinis teismas, priteisdamas ieškovei atlyginimą už de facto suteiktas paslaugas, be kita ko, pažymėjo, kad tokiu būdu šalys susitarė pakeisti trijų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo terminą, jį pratęsiant dviem savaitėms, papildomos išlaidos, kurias padengti ieškovė reikalauja iš atsakovės, grindžiamos ne įkainio ar kitos kainos sudėtinės dalies pakeitimu, o kiekio (nagrinėjamu atveju termino) pokyčiu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje papildomų darbų atlikimas ir mokėjimas už juos buvo nurodyti teisėtai sudarytuose šalių susitarimuose – t. y. ginčas dėl papildomų išlaidų priteisimo kyla ne iš de facto tarp šalių susiklosčiusių santykių, o iš aiškiai sutartyje ir papildomuose susitarimuose apibrėžtų santykių.
69. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai, spręsdami dėl papildomų statybinių šiukšlių išvežimo darbų kiekio, nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateikto UAB „Statybos procesų valdymas“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. ekspertinio tyrimo Nr. 2019-08-02-1 išvada, kurią surašė ekspertas Erikas Lenkevičius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl statybinių šiukšlių išvežimo darbų kiekio, rėmėsi ne pirmiau nurodyta išvada, bet: 1) Techniniu projektu, pagal kurį susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų orientacinis kiekis iš viso sudaro 111,2 tonos; 2) 2019 m. vasario 14 d. UAB „Ecoservice“ pažyma Nr. ECO-19/02/14/01, kurioje nurodyta, kad 2018–2019 metų laikotarpiu UAB „Ecoservice“ sutvarkė 1 046,1 tonos statybinių atliekų iš statybvietės adresu: Rodūnios kelias 2, Vilnius (skundžiamos nutarties 107 punktas). Atsižvelgiant į tai, aptariamas kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
70. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti byloje priimtus procesinius sprendimus, todėl jie paliktini nepakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai (CPK 93 straipsnis).
72. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
73. Nagrinėjamu atveju byla kasaciniame teisme iš esmės buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2020 m. spalio 14 d. Apie šį teismo posėdį atsakovė buvo informuota tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad jų dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau jų iki 2020 m. spalio 14 d. vykusio teismo posėdžio nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė