Byla Nr. 1S-405-348/2019

                                                                                     Proceso Nr. 1-10-1-00698-2013-2

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. vardu pateiktą advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. D..

Kolegija

n u s t a t ė :

1.        A. D., a. k (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 181 str. 2 d., 63 str. 1,4 d. 5 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, užskaityta 22 dienos. 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2015-01-06 nuosprendis pakeistas, BK 181 str. 2 d. perkvalifikuota į 294 str. 2 d. ir A. D. nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo, panaikintas BK 63 str. 1,4 d. ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 d. 5 d. 2 p. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 9 mėnesiai ir 4 dienos. Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 16 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 25 d.

2.        2019 m. kovo 21 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.        Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nėra pakankamo pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 

4.        Nuteistojo advokatas skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde jis nurodo, kad Komisija nutarime įvertino visas aplinkybes, kurios patvirtina, kad A. D. turės visas sąlygas gyventi laisvėje. Po paleidimo su intensyvia priežiūra A. D. galės gyventi su motina, pats A. D. palaiko tvirtus socialinius ryšius su motina (tėvas miręs), broliu ir drauge, jis turi vidurinį išsilavinimą, atlikdamas bausmę įgijo ir suvirintojo kvalifikaciją, būdamas laisvėje nuolatos dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, darbdaviai jį charakterizuoja teigiamai. Pataisos namuose jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepalaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, tiek su įstaigos darbuotojais, tiek su kitais nuteistaisiais bendrauja mandagiai, nekonfliktuoja, nustatytas žemas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir toliau jose dalyvauja, kas sudaro pagrindą manyti, jog A. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų. Remiantis išdėstytu, Komisija nutarime padarė išvadą, jog A. D. už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau jam taisytis nesant izoliuotam nuo visuomenės, nors ir prižiūrimam.

4.2. Skundo autorius pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje didžiausią dėmesį skyrė A. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir jų sunkumui, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka antrą kartą, tačiau teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, ankstesnį teistumą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turėtų būti vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės dydžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Be to, atkreipia dėmesį, kad teismo nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų, nusikalstamos veikos sunkumo ir pobūdžio yra susiję su statiškomis aplinkybėmis, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl šiomis aplinkybėmis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Dėl šios priežasties į BVK 157 str. 1 d. numatytus kriterijus įtrauktos tik tos aplinkybės, kurios nėra nekintamos, ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir pan.).

4.3. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas vertino tik formaliuosius pagrindus, grįsdamas savo atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą tik padaryto nusikaltimo sunkumu, arba iš minėto nutarimo išrinkdamas tik neigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, teigiamų aplinkybių detaliau net nevertindamas. Todėl nors teismas nurodė, jog, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog tesimo buvo įvertintas tik A. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, o tuo tarpu nuteistojo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo vietoje taip ir liko nevertintos, todėl teismo nutartis ir joje padarytos išvados dėl likusios neatliktos bausmės proporcingumo, teisingumo principui negali būti laikomos pagrįstomis.

4.4. Nurodo, kad teismas vadovavosi klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes nurodė, jog A. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, ji dar artima vidutinei, tačiau pabrėžtina, kad pagal paskutinius duomenis A. D. buvo įvertintas 39 balais, kas atitinka žemą riziką. Skundo autoriaus įsitikinimu, Komisijos nutarime aprašytos teigiamai A. D. charakterizuojančios savybės bei aplinkybės tik patvirtina, kad jis atitinka BVK 157 straipsnyje keliamus reikalavimus, jog jam būtų paskirtas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, taip pat, parodo A. D. siekį pasitaisyti ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Tuo tarpu, nepagrįstais laikytini Marijampolės apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentai.

5. Atsiliepimu į skundą prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. balandžio 16 d. teismo nutartį.

6.        Nuteistojo A. D. advokato S. Slapšinsko skundas atmetamas.

7.        Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuoja BVK 157 straipsnio 1 dalis. Joje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra (BVK 157 straipsnio 3 dalis), o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei tai yra 39 balai, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą kito teigiama linkme. Apylinkės teismas, nurodydamas, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika artima vidutinei, nesuklydo, nes nekonstatavo jos kaip vidutinės, o tik vertino kaip artimą tokiai, nes vidutinė rizika pagal Oasys programą laikoma nuo 41 balo. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. 

9. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių sėkmingą įgyvendinimą, taip pat ir nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, jog dirba, mokėsi, buvo tris kartus skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

10. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis linkęs pasiduoti kitų įtakai, nelinkęs apgalvoti savo elgesio pasekmių, ne visuomet sugebėdavo konstruktyviais būdais išspręsti sunkumus, stipriai išreikštas savęs kaip aukos pozicionizavimas  (pateikimas, išskyrimas) nusikaltimo įvykdyme. Nuteistasis neįvardija su nusikalstamu elgesiu susijusių problemų, teigia jas visas išsprendęs. Nors A. D., kaip teigiamai jį charakterizuojančią aplinkybę nurodo, kad iki bausmės atlikimo visą laiką oficialiai dirbo, pragyveno iš gaunamų pinigų, pajamų užteko, moka taupyti, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis – disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų su tikslu platinti, paneigia tokias nuteistojo dėstomas aplinkybes. Vis dar išlieka 4 kriminologiniai veiksniai: didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; nusikaltimui būdingas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis modelis; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas.

9.  Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino nusikalstamą veiką taip pažeisdamas BVK normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo sąlygas. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant A. D. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Kolegijos vertinimu, visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. D. advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Svetlana Jurgaitienė

                                                                       Gytis Večerskas    

                                                                                                              Valdas Vitunskas