Baudžiamoji byla Nr. 2K-379/2010

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

  1.1.8.6.2.

  1.1.8.6.3.

  1.1.8.9. (S)                           

  

                                                                    

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 29 d.

Vilnius

  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu A. B. vėliau (2009 m. lapkričio 10 d.) pasikeitęs pavardę į P. nuteistas pagal:

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 49 980 JAV dolerių įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams;

BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu būdu įgytų 49 980 JAV dolerių legalizavimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 499 994 JAV dolerių įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams;

BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu būdu įgytų 499 994 JAV dolerių legalizavimo ) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Priteista iš A. B. įmonės „S-Line Motors Co“ savininkui D. K. 49 980 JAV dolerių (ekvivalentas litais – 129853,03 Lt) ir JAV įmonei „International Cement Group LLC“ 365 907,30 JAV dolerių (ekvivalentas litais – 950 663,75 Lt) turtinės žalos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

A. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 25 d, apgaule savo naudai įgijo didelės – 49 980 JAV dolerių arba 127 249,08 Lt vertės svetimą – įmonės „S-Line Motors Co“ turtą. A. B. žinodamas, kad nuosavybės teise nevaldo, nedisponuoja, nesinaudoja bei neketina parduoti dviejų naujų 2007 m. laidos, juodos spalvos automobilių „Mercedes Benz S600“, tyčia, neteisėtai, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2007 m. gegužės 25 d., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kompiuterio bei spausdintuvo pagalba suklastojo ir atspausdino 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitą Nr. 017, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. B. neva tai pardavė įmonei „S-Line Motors Co“, esančiai (duomenys neskelbtini) Seule, Korėjoje, du automobilius „Mersedes Benz S600“ už 202 000 JAV dolerių. Po to šią sąskaitą pateikė įmonės „S-Line Motors Co“ savininkui ir generaliniam direktoriui D. K., kuris apgautas dėl A. B. pateiktos 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitos Nr. 017, 2007 m. gegužės 25 d. iš įmonės „S-Line Motors Co“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabanke“, pervedė 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitoje Nr. 017 nurodyto dydžio avansą – 49 980 JAV dolerių, kuriuos A. B. konvertavęs į 127 249,08 Lt (2007 m. gegužės 25 d. lito ir JAV dolerio kursas – 2,546 Lt) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 25 d. pagamino netikrą dokumentą ir dėl to buvo padaryta didelė – 49 980 JAV dolerių arba 127 249,08 Lt žala. A. B. žinodamas, kad nuosavybės teise nevaldo, nedisponuoja, nesinaudoja bei neketina parduoti dviejų naujų 2007 m. laidos, juodos spalvos automobilių „Mercedes Benz S600“, o taip pat neįregistruodamas individualios veiklos Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatyta tvarka ir netvarkydamas buhalterinės apskaitos, tyčia, neteisėtai, 2007 m. gegužės 25 d, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kompiuterio bei spausdintuvo pagalba suklastojo ir atspausdino 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitą Nr. 017, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. B. neva pardavė įmonei „S-Line Motors Co“, esančiai (duomenys neskelbtini), Seule, Korėjoje, du automobilius „Mersedes Benz S600“ už 202 000 JAV dolerių. Po to šį netikrą dokumentą panaudojęs kaip apgaulės priemonę, 2007 m. gegužės 25 d. užvaldė didelės – 49 980 JAV dolerių arba 127 249,08 Lt vertės svetimą – įmonės „S-Line Motors Co“ – turtą.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti žinomai nusikalstamu būdu įgytus pinigus, t. y. iš Korėjos įmonės „S-Line Motors Co“ apgaulės būdu gautus ir į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabanke“, 2007 m. gegužės 25 d. pervestus 49 980 JAV dolerius, tyčia, neteisėtai atliko su jais finansinį sandorį: 2007 m. gegužės 25 d. žinomai nusikalstamu būdu gautus 49980 JAV dolerius savo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Hansabanke“, konvertavo į 127 249,08 Lt (2007 m. gegužės 25 d. lito ir JAV dolerio kursas – 2,546 Lt) ir nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d. išėmęs iš jos visus 127 249,08 Lt, dalį iš jų, t. y. 40 496 Lt, 2007 m. gegužės 28 d. sumokėjo O. L. kaip avansą už perkamą butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2007 m. gegužės 28 d. preliminarią sutartį.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad nei jis, nei Turkijos įmonė „SDS DEMIR CELIK SAN.VE TIC.LDT“ esanti (duomenys neskelbtini), Adapazari, Sakarya, nepardavė ir neketina parduoti 50 000 metrinių tonų cemento „Portland Grey 42,5N“ Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV ) esančiai įmonei „INTERNACONAL CEMENT GROUP LLC“, JAV, Floridoje, (duomenys neskelbtini), tyčia, neteisėtai, 2007 m. lapkričio mėnesį, iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į „INTERNACIONAL CEMENT GROUP LLC“ generalinio direktoriaus M. H. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė žinomai suklastotų dokumentų (krovinio – 50 000 metrinių tonų cemento „Portland Grey 42,5N“ važtaraščių; „Portland Grey 42,5N“ cemento kokybės sertifikatų; sąskaitų faktūrų; 50 000 metrinių tonų cemento „Portland Grey 42,5N“ draudimo polisų) kopijas, kuriuose buvo nurodyta, jog 2007 m. lapkričio 13 d. Turkijos uoste Kumport į tris laivus „ROZA A“, „AURETTE A“ ir „TOMRIZ“ neva tai pakrauta 50 000 metrinių tonų cemento „Portland Grey 42,5N“. Po to, p. M. H. telefonu pateikė apgaulingus duomenis apie tai, kad jis, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, tarpininkauja parduodant šį cementą už 2 450 000 JAV dolerių ir nurodė, kad minėtas cementas bus pristatytas į „INTERNACIONAL CEMENT GROUP LLC“ nurodytą uostą Gana, esantį Vakarų Afrikoje, po to, kai „INTERNACIONAL CEMENT GROUP LLC“ perves į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabanke“, 500000 JAV dolerių. „INTERNACIONAL CEMENT GROUP LLC“ generalinis direktorius M. H., apgaulės įtakoje dėl A. B. elektroniniu paštu atsiųstų suklastotų dokumentų, 2007 m. lapkričio 30 d, iš „INTERNACIONAL CEMENT GROUP LLC“ sąskaitos į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabanke“, pervedė 499 994 JAV dolerių arba 1 167 735,99 Lt (2007 m. gruodžio 3 d. dolerio ir lito kursas – 2,3355 Lt), kuriuos A. B. gavo 2007 m. gruodžio 3 d. ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti žinomai nusikalstamu būdu įgytus pinigus, t. y. iš JAV įmonės „INTERNACIONAL CEMENT GROUP LLC“ 2007 m. lapkričio 30 d. apgaulės būdu į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabanke“ pervestus ir 2007 m. gruodžio 3 d. gautus 499 994 JAV dolerius, tyčia, neteisėtai atliko su jais finansinius sandorius: 2007 m. gruodžio 3 d. žinomai nusikalstamu būdu gautus 499 994 JAV dolerius elektroninės bankininkystės būdu savo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Hansabanke“, konvertavo į 1 167 735,99 Lt (2007 m. gruodžio 3 d. lito ir JAV dolerio kursas – 2,3355 Lt) ir tą pačią dieną 777 000 Lt bankiniu pavedimu pervedė į O. L. sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke“, kaip atsiskaitymą už A. B. vardu 2007 m. lapkričio 15 d. įsigytą butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tą pačią dieną bankiniu pavedimu pervedė 30 000 Lt į savo motinos V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabanke“, bei 2007 m. gruodžio 10 d. raštu AB „Hansabankas“ melagingai nurodė, jog 2007 m. gruodžio 3 d. jis gavo 499 994 JAV dolerius kaip priemoką arba užstatą iš JAV įmonės „Int Cement Group“ už cemento krovinį, kuris šiai įmonei buvo parduotas per jų atstovus – Švedijos įmonę „Mibri Consulting“.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. (buvęs B.) prašo teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir, vadovaujantis BK 62 straipsniu, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatorius skunde teigia, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 62 straipsnio nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustačius tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltininko asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, kasatoriui taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Kasatorius nurodo, kad teismas tiesiog suskaičiavo, kad jis padarė penkias nusikalstama veikas, iš kurių net keturios priskiriamos sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu BK 62 straipsnį teismas gali taikyti nepriklausomai nuo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus ar kategorijos.

Taip pat kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustatyta tik viena BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino

padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ją išaiškinti. Tuo tarpu lingvistinė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto analizė rodo, kad šiame straipsnyje nustatytos ne viena, o dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o būtent: prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis, arba prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Kasatorius nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo išaiškinti apgaulės mechanizmą, tuo tarpu prisipažinimo sutapatinimas su pagalba tyrimui yra neteisingas, nes tai skirtingos sąvokos.

Taip pat kasatorius pažymi, kad jis atlygino dalį žalos, o tai teismas taip pat turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, kasatoriaus manymu, byloje turėjo būti nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją atskleisti ir iš dalies atlygino padarytą žalą.

Taip pat kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir neteisingai nurodė, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatytos išimtinės bausmės skyrimo aplinkybės, nes baudžiamasis įstatymas nenustato jokių išimtinių aplinkybių. Todėl, pasak kasatoriaus, teismo teiginys, kad išanalizavus bylos medžiagą nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pažeidė jo teisėtus lūkesčius į švelnesnę nei įstatymuose numatytą bausmę.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BK 54 straipsnis, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir BK 62 straipsnis, įvardijantis švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės skyrimo pagrindus, sudaro vientisą visumą ir negali būti aiškinami atskirai. Kasatorius įsitikinęs, kad byloje yra galimybė jam taikyti BK 62 straipsnį, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą. Be to, kasatorius nurodo, kad jis išlaiko žmoną, kuri 2010 m. birželio mėnesį turi pagimdyti vaiką.

Kasatorius pažymi, kad jis viso proceso metu stengėsi surinkti reikiamą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, o surinkti didesnės sumos nepavyko, nes buvo suimtas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis neslepia savo turto, kurio vertės pakanka priteistai neturtinei žalai atlyginti. Todėl jeigu teismas paskirtų kasatoriui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis galėtų greitai (per kelis mėnesius) atlyginti visą padarytą turtinę žalą.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, joje priimtais teismų sprendimais, konstatuotina, jog faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų  teismų sprendimai – nepadaryta. Įrodymai byloje surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo  apeliacinį skundą iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, ir, todėl, negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.

Nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Savo kasaciniame skunde jis prašo, kad šis lengvinančių aplinkybių taikymo pagrindas būtų pripažintas atskira lengvinančia aplinkybe. Šis prašymas nepagrįstas. Lietuvos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įstatymų leidėjas šiame punkte nustatė tris alternatyvius lengvinančios aplinkybės pagrindus: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.).

Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis.

Vilniaus apygardos teismas visiškai pagrįstai A. P. skunde minimą aplinkybę pripažino lengvinančia, kaip tai ir numato  Lietuvos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei įvertino ją skirdamas bausmės rūšį ir dydį.

Nuteistasis A. P. kasaciniame skunde taip pat prašo pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino dalį jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas). Taigi įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) įpareigoja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas nebuvo galimas.

Tačiau BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos (teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes) nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007).  Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško nuteistojo apeliacinio skundo argumento, savo nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo vienai iš nukentėjusių įmonių grąžinta žalos dalis nėra pakankamai didelė palyginus su  priteistąja atlyginti  suma. Didesnioji dalis žalos taip ir liko neatlyginta, nors nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai daug laiko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors vyko ilgas bylos teisminis nagrinėjimas  byloje nėra duomenų apie tai, kad A. P. toliau stengėsi atlyginti padarytą  žalą, o tik savo skunduose dėl parinktos bausmės rūšies ir dydžio deklaravo, kad tai jis stengsis  daryti ateityje Tai verčia abejoti jo nuoširdžiomis pastangomis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Esant šioms aplinkybėms taikyti Lietuvos BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kai kaltininkas atlygino dalį žalos,  nėra pagrindo, nes tokia  atlygintos žalos dalis nevertintina kaip pakankamai didelė, ką pagrįstai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas.

A. P. kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos  BK 62 str. , o taip pat 54 str. 3 d. nuostatų privalomą taikymą ir netinkamą jų aiškinimą apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nepagrįstos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2010-01-29 nutartyje  aiškiai, tiksliai ir motyvuotai išaiškinta švelnesnės negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės skyrimo principai ir pagrindai, o taip pat nurodyti motyvai dėl kurių minėto įstatymo nuostatos kasatoriaus atžvilgiu netaikytinos. A. P. atveju aplinkybės, apibūdinančios nuteistąjį – teisiamas pirmą kartą, vedęs, žmona ruošiasi gimdyti vaiką, nėra išskirtinės ir jokių prieštaravimų teisingumo principui  šiuo atveju  nesukelia. Kažkokių papildomų naujų ir teismui nežinomų aplinkybių jis  nenurodė ir savo kasaciniame skunde. Tai, kad jis, kaip nurodė savo kasaciniame skunde, neslėpė įgyto turto irgi nėra vertintina kaip išskirtinė aplinkybė.

Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o taip pat  konstatuotina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje byloje Lietuvos BK 62 str. ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo nagrinėjančio bylą teisė, bet ne pareiga.

Remdamasis aukščiau  išdėstytu, prašau  nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

 

Nuteistojo A. P. (B.) kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio arba padėjimo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Apylinkės teismas kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriaus manymu,  BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, todėl apylinkės teismas turėjo pripažinti jam ne vieną, o dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra sudėtinė. Ji konstatuotina nustačius du momentus: privalomą momentą - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba  padėjo išaiškinti šią veiką, arba padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.  Nėra pagrindo tvirtinti, kad  BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kiekviename iš BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktų numatoma po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi, kasatoriaus teiginiai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų dviejų  atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nepagrįsti.

 

Dėl žalos atlyginimo pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju  atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K- 437/2007; 2K- 420/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš kasatoriaus priteista 129 853,03 Lt S-Line Motors Co“ savininkui D. K. ir 950 663,75 Lt JAV įmonei „International Cement Group LLC“ (iš viso – 1 080 516,78 Lt) turtinės žalos. Tuo  tarpu kasatorius  atlygino tik apie 134 000 Lt turtinės žalos , t. y. apie 1/7 visos padarytos žalos. Esant šioms aplinkybėms toks dalinis žalos atlyginimas negali būti pripažįstamas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

 

Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalys)

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kasatorius skunde teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, todėl paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Iš teismo nuosprendžio ir paskirtos bausmės dydžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas pakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Skirdamas bausmę teismas įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko asmenybę. Teismas nurodė, kad kasatorius padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių net keturios priskiriamos sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl už kiekvieną iš padarytą nusikalstamų veikų teismas jam paskyrė artimas straipsnių sankcijose nustatytiems laisvės atėmimo bausmių minimumams bausmes.

Taip pat teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriui nebuvo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kurios liudytų, kad net ir švelniausios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų neteisinga bausmė. Tuo tarpu bylos aplinkybės neduoda pagrindo tokiai išvadai. Kolegijos manymu, nepaisant padarytų sunkių nusikaltimų teismas kasatoriui paskyrė gan švelnią bausmę.

 

Dėl BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taikant BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris  sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Nors pirmosios instancijos teismas nustatė kasatoriui BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei padėjo ją išaiškinti, o byloje yra duomenys, kad jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą (apie 134 000 Lt iš visos padarytos 1 300 000 Lt turtinės žalos), tačiau BK 62 straipsnio 1 dalis nustato ir trečiąją sąlygą, t. y. kad kasatorius pats savo noru atvyko ir pranešė apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu byloje tokių duomenų nėra, o kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos paaiškėjo AB „Hansabankas“ įgaliotam asmeniui ir JAV įmonės „INT CEMENT GROUP LLC“ vadovo M. H. raštiškai kreipusis į FNTT dėl A. B. sukčiavimo būdu užvaldytų lėšų.

BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

BK 62 straipsnio 2 dalis reikalauja be atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo nustatyti bent vieną iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1 -6 punktuose įvardytų aplinkybių. Nors teismas nustatė vieną BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kasatorius prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją išaiškinti, taip pat atlyginta dalis padarytos turtinės žalos, tačiau byloje nenustatyta nei vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punkte nurodytų aplinkybių, todėl taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo A. P. (B.) kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                Alvydas Pikelis

 

                                                                                                            Rimantas Baumilas                                                                                                                                                                                                                                                                                         Vytautas Piesliakas