Civilinė byla Nr. e2-91-577/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00016-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.4.4.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) viešosios įstaigos „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos viešosios įstaigos „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Naspera“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Lasis“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 25 d. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo patikslintas. 2020 m. spalio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ balsavimą jos pasiūlytos darbotvarkės 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju ir 5-uoju klausimais, protokole nurodant tokius nutarimus: „1) Patvirtinti LUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę pagal kreditorės VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pasiūlymą: LUAB „Naspera“ įkeisto turto perėmimo iš bendrovės valdymo organų apskaitymo ir informacijos apie turtą pateikimo kreditoriams; neparduoto įkeisto ir neįkeisto LUAB „Naspera“ turto panaudojimo; dėl likusio įkeisto ir neįkeisto turto (pagal sąrašą) pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; 2) įpareigoti nemokumo administratorių pateikti kreditorių susirinkimui iki 2024 m. gruodžio 13 d. pagal 2016 m. balandžio 26 d. pareikštinio įkeitimo (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) sandorį LUAB „Naspera“ priklausančio turto sąrašą su įkeitimo kainomis (vertėmis); 3) pardavinėti iš viešųjų varžytinių likusį LUAB „Naspera“ neparduotą įkeistą ir neįkeistą turtą kartu pagal šį sąrašą: 1. 2016 m. balandžio 26 d. pareikštinio įkeitimo sandorio 4.1, 4.3, 4.16 papunkčiuose nurodytą turtą: keraminę griliaus kepyklą; sulčiaspaudę Hurom Profesional; Kavos malūną, kurio įsigijimo kaina 1331 Eur; Registruotą kasos aparatą ir pinigų stalčių (įsigijimo kaina 968 LT); bankroto bylos 1 tome 141 lape teismo nutartyje nurodytą BUAB „Naspera“ turtą: Stiklinių lentynų komplektą ir medžiu dekoruotas plokštes; Sriubos gaminimo mašiną (Kelter); Dujinė blynelių keptuvę (Gastrotechnika); veidrodį mediniais kraštais; baldus, skirtus medžio atliekų laikymui; Medinį kainoraštį skirtą stačiakampio formos paveikslui laikyti; kelis komplektus medinių indų ir baltų puodelių; Virtuvės reikmenis; Lėtaeigę sulčiaspaudę (įsigijimo kaina 1 000 Eur); aliuminių laiptų (kopėčias) (įsigijimo kaina 200 Eur); Vaikiškų kėdžių ir stalo komplektą (įsigijimo kaina 50 Eur); Karcher vandens siurblį (įsigijimo kaina 120 Eur); Ledų gaminimo mašinos komplektą (Gelatiera pro K3 Concestello estaibile) (įsigijimo kaina 1 707 Eur); komplektą Cestello estabile pro 2000/3K; pagal 2014 m. gegužės 2 d. sąskaitą faktūrą BR Nr. 00186 įsigytą turtą: riebalų skirtuvą RGPG 1S (kaina 600 Lt); sulčiaspaudę automatinę vaisiams (kaina 250 Lt); svarstykles Dibal G-310S 15 KG (kaina 400 Lt); ledo kubelių gamybos generatorių (kaina 200 Lt); indą sriubai Economic (kaina 500 Lt); 4) visą likusį BUAB „Naspera“ neparduotą įkeistą ir neįkeistą turtą pardavinėti kartu varžytinių būdu už 7 500 Eur, kainos didinimo intervalą nustatyti 100 Eur. Nepardavus, neparduotą įkeistą ir neįkeistą turtą pardavinėti kartu antrose viešose varžytinėse, pirmųjų varžytinių kainą sumažinus 20 proc., kainos didinimo intervalą nustatyti 100 Eur. Nepardavus sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto pardavimo ar panaudojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ skundą dėl LUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų.
4. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-83-381/2021), nurodė, kad bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
5. Teismas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. vyko LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkė nebuvo patvirtinta, nes „prieš“ balsavo kreditorė VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“, todėl sprendimai susirinkimo metu nebuvo priimti. Taip pat teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė, vykdydama teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytus įpareigojamus, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog įkeistas turtas ir trumpalaikis turtas LUAB „Naspera“ bankroto byloje, dėl kurio VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pateikė skundą, buvo parduotas. Teismas padarė išvadą, kad kreditorės nurodyti skundo argumentai, įskaitant dėl naujos darbotvarkės patvirtinimo, įtraukiant klausimus, kurie nėra aktualūs, nes turtas jau parduotas, nesukels VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ teisinių pasekmių; šių klausimų nagrinėjimas nėra VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas skundą atsisakė priimti.
I. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ skundą dėl LUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nurodė su nagrinėjamu klausimu nesusijusią teismų praktiką. Teismo išvados neatitinka skundo turinio ir jo prašymų.
6.2. Pareiškėja siekia panaikinti nutarimus, kad pašalintų jos teisių pažeidimus dėl klausimų neįtraukimo į darbotvarkę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnio 2 punktas), dėl kreditorių susirinkimų nesušaukimo (JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl cenzūruoto balsavimo dėl likusio įmonės neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto (JANĮ 51, 52 straipsniai), kt. Skundu pareiškėja siekia ne formalaus rezultato, bet panaikinti nutarimus, kad per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą būtų patenkinti įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti įmonės interesai. Skunde keliami klausimai yra susiję su teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme įgyvendinimu. Netirdamas bylai reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik administratoriaus pateiktais įrodymais, todėl nusprendė nepriimti skundo ir jo nenagrinėjo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimo.
6.3. Protokole 3-iuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu administratorius užprotokolavo nutarimą „nepritarti galutinės bankroto ataskaitos pasirašymui“. Nepatvirtinus administratorės siūlytos darbotvarkės, šios darbotvarkės klausimai susirinkime negalėjo būti svarstomi, todėl ginčijamas nutarimas 3-iuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu naikintinas. Administratorius, ignoruodamas kreditorės pateiktus klausimus ir nutarimų projektus, susirinkimo protokole melagingai įrašė, kad kreditorė susirinkimo klausimais nebalsavo, bei nepagrįstai ir neteisėtai surašė ginčo nutarimą 3-iuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu. Tai savarankiškas pagrindas panaikinti ginčo nutarimą 3-iuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu (JANĮ 43 straipsnio 3 punktas).
6.4. Pareiškėjos skundas nėra savitikslis, nes, remdamasi nutarimu 3-iuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, administratorė po susirinkimo pateikė teismui galutinę bankroto ataskaitą, pasirašytą tik nemokumo administratorės, bei prašo teismo ją patvirtinti, melagingai teigdama, kad kreditorių susirinkime nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių nepritarta ataskaitos pasirašymui.
6.5. Teismas pasisakė dėl materialiojo teisinio pobūdžio faktų, kurie konstatuojami tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Pareiškėja pabrėžia, kad įmonės turto sudėties klausimas turėtų būti sprendžiamas išklausius abi ginčo šalis ir išnagrinėjus abiejų šalių argumentus. Be to, nėra aišku, kokie administratorės pateikti įrodymai patvirtina, kad turtas, dėl kurio pateiktas skundas, buvo parduotas. Teismas šiuos įrodymus įvardino abstrakčiai, savo išvados nemotyvavo. Pareiškėjos įsitikinimu, įmonės turtas, dėl kurio pateiktas skundas, nebuvo parduotas. Pareiškėja tai aptarė skunde ir pateikė pagrindžiančius įrodymus bei nuorodas į bankroto bylos medžiagą. Teismas į šį klausimą galėjo atsakyti tik priėmęs ir išnagrinėjęs skundą.
6.6. Administratorė neturėjo teisės į susirinkimo protokolą neįrašyti pareiškėjos pasiūlymo ir balsavimo minėtais klausimais. Nutarimo projekte pareiškėja išvardino visą likusį neparduotą įkeistą ir neįkeistą įmonės turtą. Administratorė nepateikė įrodymų, kad šis turtas parduotas.
6.7. Pareiškėja skundo prašymais siekia materialaus rezultato – panaikinti ginčo nutarimus ir patvirtinti nutarimą parduoti įmonės turtą bei gauti pajamų, iš kurių galima būtų patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus. Teismas neatsakė į skundo klausimus, ar administratorė gali atsisakyti parduoti įmonės turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus, ar gali surašyti susirinkimo protokolą ne pagal balsavimo dokumentus ir kt. Visi pareiškėjos keliami klausimai yra susiję su teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu, kuris priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, konstatuojamų nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus.
6.8. Teismas pažeidė pareiškėjos teisę į teismo ginčo nutarimų peržiūrą, netinkamai aiškino bei taikė JANĮ 51, 52 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimo. Nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos (kreditorės) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
3. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
4. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pateiktą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 21 punktas).
5. JANĮ 55 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo ir panaikinimo klausimus, 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.
6. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 55 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad jeigu iš prie skundo pridėtų įrodymų matyti, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoda asmuo, neatitinkantis JANĮ 55 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, nes toks asmuo neturi teisės pareikšti skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo pradėti civilinį procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-407/2023, 11 punktas; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1193-934/2023, 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-51-567/2024). Kreditoriui neįrodžius pirmiau įvardytų sąlygų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą, atsiradimą, tokio subjekto pateiktas skundas laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1093-798/2022). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-51-567/2024).
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė (kreditorė) VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ balsavo „prieš“ nemokumo administratorės paskelbtos LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo, vyksiančio 2024 m. lapkričio 13 d., darbotvarkės 2-uoju klausimu projektą „patvirtinti pateiktą įmonės kreditorių susirinkimo darbotvarkę“, pateikdama savo nuomonę ir siūlomą nutarimo projektą. Kreditorių susirinkime nutarta „nepatvirtinti pateikto įmonės kreditorių susirinkimo darbotvarkės“.
8. 3-iuoju nemokumo administratorės pasiūlytos darbotvarkės klausimu „pritarti galutinės bankroto ataskaitos pasirašymui“ kreditorė nebalsavo. 2024 m. lapkričio 13 d. LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu „dėl galutinės bankroto ataskaitos“ balsavo „už” – 1 589,81 balsai – 8 proc., „prieš“ – nėra (nebalsavo - 18 280,12 balsai – 92 proc.); nutarta: nepritarti galutinės bankroto ataskaitos pasirašymui. Protokole nemokumo administratorius nurodė pastabas – informaciją apie kreditorės VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ pasiūlymą patvirtinti susirinkimo darbotvarkę, įtraukiant papildomus nutarimo projektus. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad kreditorės pasiūlytoje darbotvarkėje įtraukti ne papildomi esamos darbotvarkės klausimų nutarimo projektai, o visiškai nauji darbotvarkės klausimai. Vadovaudamasi JANĮ 51 straipsnio 6 punktu, taip pat tuo, kad susirinkime nedalyvavo visi kreditoriai ir neišreiškė valios, administratorė nurodė, jog kreditorių susirinkimas neturėjo teisės svarstyti ir priimti sprendimus dėl kreditorės naujai pasiūlytų darbotvarkės klausimų.
9. Vertinant formaliai, galima būtų pripažinti, kad kreditorės balsavimas atitinka ginčijamo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo turinį, t. y. kreditorė balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir nutarta jos nepatvirtinti. 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditorė nebalsavo, t. y. siekė, kad galutinei ataskaitai nebūtų pritarta (tačiau būtų sprendžiami kiti klausimai). Šie duomenys patvirtina, kad kreditorė dalyvavo kreditorių susirinkime, ji buvo informuota apie susirinkimą bei jame svarstytinus klausimus, be to, kreditorė nebalsavo prieš ginčijamus kreditorių sprendimus (tokius, kokie jie yra priimti).
10. Visgi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja siekė, jog būtų įskaitytas jos balsavimas dėl naujos darbotvarkės ir pasiūlytų nutarimų projektų. Pareiškėjos skundo argumentai dėl kreditorių teisės pateikti pasiūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, pažeidimo, balsavimo susirinkime (JANĮ 51, 52 straipsniai, 43 straipsnio 1 punktas) yra susiję su procedūriniais nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimais.
11. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimą, sprendimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023). Kitas kreditorių susirinkimo sprendimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-467/2023).
13. Pirmiau paminėtų pareiškėjos argumentų vertinimas galimas tik nagrinėjant pateiktą skundą. Atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs kreditorės skundo, nepagrįstai pasisakė dėl materialiojo teisinio pobūdžio argumentų (faktų dėl pasiūlytos naujos darbotvarkės klausimų aktualumo, turto pardavimo), taip pat yra teisingi. Be to, šiuo atveju kreditorės pasiūlyti nutarimų projektų (jų turinio) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į pareiškėjos pateikto skundo nagrinėjimo ribas. Minėta, ginčas kilo dėl nutarimų priėmimo bei balsavimo procedūrinių pažeidimų. Kreditorių susirinkimo protokole užfiksuoti nemokumo administratorės argumentai, dėl kurių kreditorės (apeliantės) naujai pasiūlyti darbotvarkės klausimai nebuvo įtraukti ir svarstomi, nėra susiję su šių klausimų (ne)aktualumu.
Dėl bylos procesinės baigties
14. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę bylos situaciją ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos (kreditorės) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos VšĮ „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ skundo dėl LUAB „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas iš esmės laikomas patenkintas, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).
16. Apeliantė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų; jas kurias prašo priteisti iš administratorės MB „Lasis“, pirmumo tvarka priteisiant iš LUAB „Naspera“ administravimui skirtų lėšų.
17. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo priėmimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir pareiškėjos viešosios įstaigos „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ skundo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naspera“ 2024 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti pareiškėjai viešajai įstaigai „VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA“ (juridinio asmens kodas 121736145) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 32566 AB SEB banke.
Teisėja Jadvyga Mardosevič