Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-332/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13988-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 

 (S)

2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.2.2.7; 2.1.15.3.3.3; 2.4.5.2.1;

2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.9 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo, 

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Sonatai Rimdžiūtei,

dalyvaujant prokurorams: Aldonai Jaugelienei, Jolantai Steponavičiūtei,

nuteistajam S. J.,

jo gynėjui advokatui Vytautui Stasiui Blažaičiui,

nukentėjusiajam V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-12 nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

–       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo S. J. Valstybinės ligonių kasos naudai, priteista 58,38 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai ir trisdešimt aštuoni euro centai) žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       S. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018-03-25, apie 5.30 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)”, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rūbinės patalpose, tyčia dujų balionėliu papurkšdamas dujų V. K. į apatinę veido dalį ir vieną kartą suduodamas ranka, ar rankoje turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje bei apatinės lūpos ir smakro paviršinį cheminį nudeginimą, nežymiai sužalojo V. K.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-12 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, S. J. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Be to, prašo baudžiamojoje byloje atlikti papildomą įrodymų tyrimą.

3.       Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde teigia, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-12 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai baudžiamojoje byloje įvertinant bylos aplinkybes bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus vertinant įrodymus, todėl turi būti panaikintas.

4.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išimtinai rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad buvo po vidurnakčio, kai nuvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Buvo su sportiniais bateliais ir sportine apranga. Prie rūbinės stovėjo apsaugos darbuotojas – kaltinamasis, pasakė, kad jo neįleis dėl aprangos. Tada priėjo baro savininkas, kuris jį pažįsta ir pasakė apsaugos darbuotojui, kad jį įleistų. Daugiau vakaro metu kaltinamojo tiesiogiai nebuvo sutikęs. Ten sutiko draugų, vartojo alkoholį. Užsidarant klubui paklausė R. B., gal ji važiuoja namo, kad kartu iškviestų taksi. Kartu atsistoję nuo stalo, R. B. pasuko į dešinę – į tualetą, o jis nuėjo prie rūbinės. Tada jį užpuolė apsaugos darbuotojas. Kaltinamasis visą vakarą jautė jam pyktį, buvo nepatenkintas, kad jis liko klube. Jam nuėjus į rūbinę, ten nieko daugiau nebuvo. Rūbininkės tuo metu nebuvo, striukės nepasiėmė. Stovint prie rūbinės, kaltinamasis jam griebė už dešinės rankos žasto, papurškė į veidą dujų balionėliu bei sudavė „kažkuo” smūgį į veidą virš dešinės akies antakio. Nieko jam nesakė. Visas veidas buvo nudegęs nuo dujų, kaktoje buvo labai gili žaizda. Nuo smūgio nugriuvo ir nieko nebepamena.

5.       Pažymi, kad policijos pareigūnai po to, kai nukentėjusysis V. K. patyrė traumą, nustatė jo girtumo laipsnį, kuris buvo 3,02 promilių (Sunkus girtumas). Anot nuteistojo, kyla pagrįstos abejonės, ar V. K., būdamas sunkaus girtumo laipsnio, galėjo prisiminti visas jo patirtos traumos aplinkybes. Nurodo, kad V. K. neprisiminė su įvykiu susijusių aplinkybių. Šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnai, tuo metu atvykę į naktinį klubą. Jie aiškino, kad V. K. nieko neprisiminė ir nieko negalėjo paaiškinti. Jis, pats klausinėjo pareigūnų, kas įvyko.

6.       Anot apelianto, neatmestina aplinkybė, kad V. K. gali sąžiningai klysti. Jis (nukentėjusysis) aiškino, kad pats nematė, kas jam sudavė smūgį į kaktą, kad tai padarė kaltinamasis, nes nieko daugiau patalpoje nebuvo. Mano, kad V. K. galėjo pajusti smūgį į kaktą, tačiau ne nuo „kažkokio daikto”, o nuo smūgio kakta į grindis, kai pats nuvirto. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausus ekspertą D. V., jis patvirtino savo išvadas. Ekspertui pateiktus klausimą, ar galima laikyti bukabriauniu daiktu plytelėmis išklotas grindis, kai yra tarpai tarp tų plytelių, kurie žemesni nei plytelių paviršius? Teismo ekspertas nurodė, kad jis negali į šį klausimą atsakyti. Su nukentėjusiuoju V. K. klube buvusi liudytoja R. B., kuri V. K. sužalojimo aplinkybių nematė, tačiau duodama parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nenurodė, kad patalpoje prie rūbinės būtų jutusi dujų kvapą. Ji gulintį V. K. pamatė išėjusi iš tualeto, tačiau negalėjo pasakyti, kokioje padėtyje jis gulėjo (ant nugaros, šono ar kniūbsčias). Darytina išvada, kad R. B. dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, ne visai teisingai nurodė įvykio aplinkybes.

7.       Nurodo, kad jis pats (apeliantas) apžiūrėjo grindis ir nustatė, kad tarpai tarp plytelių yra nevienodi, 4-8 mm, siūlių gylis 4-8 mm, o apylinkės teismas nepripažino šių duomenų įrodymu, kadangi šie duomenys pateikti ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad dėl policijos pareigūnų aplaidumo ir netinkamo įvykio vietos užfiksavimo nebuvo tinkamai surinkti įrodymai baudžiamojoje byloje, leidžiantys nustatyti objektyvią tiesą. Todėl, visos nenustatytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai.

8.       Be to, teismo ekspertas apylinkės teisme parodė, kad yra didelė tikimybė, kad sužalojimas nukentėjusiojo kaktoje galėjo atsirasti nuo smūgio dujų balionėlio briauna, nors, apelianto įsitikinimu, ekspertui niekas jokio dujų balionėlio nepateikė. Teismo ekspertas dėl dujų balionėliu galimai padaryto sužalojimo nurodė, kad kakta panašios formos kaip ir dujų balionėlis, todėl esant vienodiems daiktams ir gali gautis tiesi kirstinė 3,5 cm linija. Toks eksperto paaiškinimas, anot apelianto yra nepagrįstas. Taip pat, ekspertas paminėjo, kad V. K. kaktos sužalojimą buvo galima padaryti ir kumščiu – „boksininko sužalojimas”. Pažymi, kad buvo prašoma teismo skirti pakartotinį teismo medicinos tyrimą, pavedant jį atlikti kitam ekspertui, tačiau apylinkės teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad tai galima išsiaiškinti apeliacinio proceso metu.

9.       Apeliantas byloje pateikė (duomenys neskelbtini) biuro specialistų išvadą. Išvadoje prof. A. A. G. ir dr. R. Š. patvirtino tuos pačius sužalojimus, kaip ir ekspertas D. V. Taip pat nurodė, kad nurodyti sužalojimai galėjo gautis: a) muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo gautis griūvant ir atsitrenkiant kaktos dešine puse į nelygų patalpos grindų paviršių; b) poodinė kraujosruva dešiniojo kelio priekiniame paviršiuje, taip pat galėjo gautis krentant kniūbsčiam ir atsitrenkiant į grindis, tam tikra prasme tai patvirtina ir veido susitrenkimo galimybę to paties griuvimo metu; c) devynios apvalios iki 1 cm skersmens poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje 6 x 5,5 cm plote galėjo gautis spaudžiant rankų pirštais, kai V. K. buvo prikeliamas nukritęs ant grindų. (duomenys neskelbtini) biuro specialistai patvirtino, kad V. K. patirti sužalojimai yra nežymaus sveikatos surikdymo masto. Išvadoje nurodyta, kad teismo medicinos praktikoje yra žinoma, kad asmuo, gavęs smūgį, ranka į priekinę galvos sritį, paprastai nuvirsta ant nugaros. Tačiau, gali būti atvejų, kai nuo traumos, ar nuo girtumo staiga išsijungus sąmonei, krentama veidu žemyn. Taip pat, išvadoje nurodyta, kad tikimybės, kad asmuo, suklupdamas ant kelių bei virsdamas veidu žemyn, gali susižaloti kaktą, negalima atmesti. V. K. veido sužalojimai galėjo gautis atsitrenkus į nelygų patalpos grindų paviršių, todėl faktas, kad grindų paviršius buvo išklotas keramikinėmis plytelėmis su 4-8 mm tarpais tarp plytelių, esant 2-3 mm siūlių gyliui, tam tikra prasme dar labiau sustiprina veido sužalojimų, o ypač linijinės muštinės žaizdos kaktoje susidarymo galimybę atsitrenkiant į tokio pobūdžio grindų paviršių. Specialistai ištyrė ir padarė išvadą, kad pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, kad 3,7 cm skersmens dujų balionėlis yra visiškai apvalus ir neturi jokių briaunų nei šonuose, nei dugne, todėl juo suduodant į veidą, padaryti 3,5 cm ilgio tiesią linijinę, nelygiais nubrozdintais kraštais žaizdą, yra neįmanoma.

10.       Apylinkės teismas atmetė jo pateiktą teismo medicinos specialistų konsultacinę išvadą, atliktą (duomenys neskelbtini) biuro, nes ji yra konsultacinė išvada. Apylinkės teismas, vertindamas apelianto pateiktą specialistų išvadą nurodė, kad išvadą pateikę specialistai analizavo kaltinamojo keliamas versijas ir pateiktas dujų balionėlio nuotraukas bei sprendė ar juo galėjo būti padarytas sužalojimas nukentėjusiajam V. K. Taip pat, teismas atkreipė dėmesį, kad dujų balionėlis nebuvo rastas ir ištirtas ikiteisminio tyrimo metu, nėra duomenų kokio tipo dujų balionėlį tą vakarą naudojo kaltinamasis, todėl toks tyrimas yra teorinio pobūdžio, neturintis įrodomosios vertės konkrečioje byloje. Apeliantas mano, kad surašyta specialistų konsultacinė išvada yra oficialus dokumentas (BPK 90 straipsnis) ir jis atitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, todėl jis baudžiamojoje byloje turėjo būti tiriamas ir vertinamas kaip ir kiti byloje esantys duomenys.

11.       Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu parodė, kad patyrus traumą kaktoje, kraujas akimirksniu pradeda veržtis iš žaizdos. Teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytojus, nei vienas iš jų V. K. kruvinų drabužių nematė. Liudininkų nurodyta kraujo dėmė ant grindų buvo lokali, be jokių taškymosi požymių. V. K. drabužiai nebuvo ištepti krauju todėl, kad jam patyrus traumą būnant horizontalioje padėtyje (nuvirtus kniūbsčiam), kraujas veržėsi žemyn, ant grindų. Jo žaizdą sutvarstė policijos pareigūnai ir jį pakėlė jau su sutvarstyta žaizda, kai kraujo tekėjimas iš žaizdos buvo sustabdytas, todėl jo drabužiai nebuvo sutepti krauju. 

12.       Nurodo, kad jis savo kaltės nepripažino, apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą dirbo apsaugininku klube „(duomenys neskelbtini)“. Į klubą atėjo žmogus su treningais, jis buvo neblaivus ir agresyvus. Pagal taisyklės jis negalėjo įleisti asmenų su sportine apranga bei išgėrusių. Kilo konfliktas, tačiau atėjo klubo savininkas, kuris liepė V. K. įleisti į klubą. Vėliau buvo priėjusios merginos, kurios skundėsi, kad prie jų lenda žmogus su treningais. S. J. V. K. įspėjo dėl netinkamo elgesio. Klube tarp V. K. ir klubo lankytojų kilo nedidelių konfliktų. Apie antrą valandą į klubą atvyko policijos pareigūnai, kurie klausė dėl (duomenys neskelbtini). S. J. atsakė, kad nieko tokio klube neįvyko. Pareigūnai klausė ar klube yra agresyvių asmenų, S. J. pasakė, kad yra ir paprašė pareigūnų, kad šie, užsidarant klubui, atvyktų. Užsidarant klubui S. J. pranešė, kad klubas užsidaro. Salėje buvo V. K. su draugais, kuris, tikriausiai norėdamas pasirodyti prieš draugus, atsistojęs numetė kėdę ir metė į jį grafiną bei „puolė ant jo“. S. J. įspėjo V. K., kad jo atžvilgiu panaudos dujas, tačiau V. K. nenustojo agresyviai judėti S. J. pusėn. Todėl, laikydamasis visų instrukcijų reikalavimų, S. J. papurškė duju balionėliu V. K. pusėn. V. K. sustojo. Dujos V. K. buvo papurkštos salėje. Nenorėdamas konflikto eskalavimo ir žinodamas, kad prie klubo yra policijos pareigūnai, S. J. ėjo jų pakviesti. Kad išeiti iš pagrindinės klubo salės S. J. turėjo eiti per rūbinės patalpą. Jam iš paskos ėjo V. K., kuris griuvo kniūbsčias ant grindų. S. J., nuėjęs į laiptinę per langą pakvietė policijos pareigūnus, kurie užbėgo laiptais prie gulinčio V. K. Pakvietęs pareigūnus S. J. nuėjo prie V. K. ir pamatė, kad jis guli kniūbsčias ir jam iš kaktos bėga kraujas. Policijos pareigūnai sutvarstė V. K. žaizdą ir jį pakėlė nuo grindų. Pareigūnai buvo užsiėmę V. K. ir jo nieko neklausinėjo. Jis V. K. jokių smūgių nesudavė, nurodė, kad matė kaip V. K., būdamas girtas, suklupo ir pargriuvo veidu į grindis. Dujas tą vakarą, naudojo tik vieną kartą ir tik prieš V. K., pagrindinėje klubo salėje. Jis naudojo tokį pat dujų balionėlį, kurio nuotrauką jis pateikė (duomenys neskelbtini) biurui.

13.       Apylinkės teisme apklausti liudytojai M. G. ir T. P. nurodė panašias salėje dujų balionėliu papurkštų dujų aplinkybes, t. y. jie salėje juto dujų kvapą. Šių visų nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad apeliantas dujas prieš V. K. panaudojo pagrindinėje klubo „(duomenys neskelbtini)“ salėje esant būtinumui. S. J. buvo apsauginis ir turėjo teisę duoti teisėtus nurodymus ar įspėti (sudrausminti) netinkamai besielgiančius asmenims. Anot apelianto, jis privalėjo imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią V. K. pažeidimams. Teigia, kad jo dujų papurškimas buvo „perspėjimas“ dėl nukentėjusiojo agresyvaus elgesio. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šių apelianto veiksmų salėje kas nors jį kaltinų ar jam reikštų pretenzijas.

14.       Pažymi, kad jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos paneigia liudytojų L. V., kartu dirbusio apsauginio A. J. parodymai. Liudytojo A. J. duoti parodymai, anot apelianto, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Liudytojo A. J. parodymus patvirtina L. V., kuri nurodė, kad V. K. pats griuvo prie rūbinės. A. J. parodymai buvo tikrinami įvykio vietoje ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmas patvirtina jo duotus parodymus, kas leidžia objektyviai įvertinti jo duotų parodymų patikimumą, todėl abejoti liudytojo A. J. parodymais nėra pagrindo.

15.       Teigia, kad nepagrįstas apylinkės teismo aplinkybių vertinimas, kad policijos pareigūnai, pakviesti S. J. bėgdami laiptais A. J. nematė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atliekant ikiteisminį tyrimą šių aplinkybių policijos pareigūnai netvirtino, o teismo posėdžio metu visi teigė, kad įvykio, kuris buvo prieš metus, nebeprisimena. Tokiu atveju lieka neaišku, kur tuo metu galėjo būti A. J.

16.       Apibendrindamas apeliantas teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima būtų priimti objektyvų sprendimą šioje baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas netinkamai, neužfiksuoti ir nesurinkti būtini duomenys, todėl liko neatsakyta į daugelį klausimų. Mano, kad visos neišaiškintos aplinkybės ar abejonės, turėtu būti aiškinamos jo naudai.

17.       Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

18.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti, prokurorai prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas tenkintinas, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-12 nuosprendis dėl S. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

20.       Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

21.       Taip pat pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-12 nuosprendis dėl S. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas S. J. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir S. J. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

23.       Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo papildomai apklausti liudytoja V. U., nukentėjusysis V. K. ir nuteistasis S. J., paskirta ekspertizė ir 2019-11-18 Šiaulių apygardos teisme gautas 2019-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės aktas Nr. EKG 2/2019(04).

1.1.                      Nukentėjusysis V. K. papildomai apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jis į klubą atėjo apie 23-24 val. Nurodo, kad S. J. nepažįsta. Jis (nukentėjusysis) su S. J. sukonfliktavo ir susistumdė prie įėjimo dėl nukentėjusiojo aprangos. S. J. jo (nukentėjusiojo) nenorėjo įleisti. Priėjo klubo šeimininkas, su kuriuo jis buvo pažįstamas. Šeimininkas liepė jį įleisti. Jis nuėjo į salę. Visą vakarą jis su niekuo nekonfliktavo. Klubo salėje jokių konfliktų nebuvo. Salėje su S. J. nebuvo susitikęs. Su merginomis neaiškumų nebuvo iškilę. Kiek žino, S. J. salėje buvo papurškęs dujų kitam vyriškiui. Mano, kad S. J. visą vakarą ant jo „laikė pyktį“, nes iš kaltinamojo veido išraiškos buvo matyti, kad jis jaučia nepasitenkinimą. Kai nukentėjusysis eidavo į lauką parūkyti, matydavo, kad jis (S. J.) jį seka žvilgsniu. Jis (nukentėjusysis) buvo stipriai išgėręs. Jam buvo nustatytas 3,02 promilių girtumas. Viskas įvyko prie rūbinės, kai jis nuėjo pasiimti striukių. Nežino, ar L. V. tuo metu dirbo salėje ar rūbinėje. Jis kartu su drauge R. B. išeidinėjo. Jie kartu atsikėlė nuo stalo ir išėjo. Prie rūbinės jie išsiskyrė, t. y. ji (R. B.) nuėjo į tualetą, o jis (nukentėjusysis) nuėjo paimti striukių. Rūbinė yra kampe, po dešine, išeinant iš baro. Ten yra holas, paskui laiptai į apačią. Viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusysis stovėjo prie rūbinės, kai jis (S. J.) netikėtai jam paėmė už dešinės rankos, patempė, kad atsisuktų ir purškė dujų balionėliu. Visas jo veidas buvo nudegintas. Po papurškimo buvo smūgis į antakį. Smūgis buvo vienas. Pačio smūgio nematė, nes jam pripurškė dujų į akis, burną. Nuo smūgio jis suklupo. Nematė, ar S. J. turėjo ką nors rankoje. Kai jis suklupo (gulėjo ant pilvo) bei tuo metu ateinant pareigūnams, matė, kad jį (nukentėjusįjį) su keliu prispaudęs laikė S. J. Kai nukentėjusįjį laikė, jis daugiau žmonių nematė. R. B. parėjusi iš tualeto, pradėjo cypti, kai pamatė kraujo klaną. Pareigūnai davė jam popieriaus prisidengti, kad kraujas nebėgtų. Nepasakys, ar policijos pareigūnai jo klausė, kas jam atsitiko. Jam atrodo, kad tą vakarą jo niekas nieko neklausė. Atvažiavo greitoji ir jį išvežė, nes buvo didelė kirstinė žaizda. Jis buvo apklaustas (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Nuteistasis S. J. papildomai apklaustas teismo posėdyje parodė, kad dirbo naktiniame klube apsaugos darbuotoju. Tą vakarą buvo du apsaugos darbuotojai. A. J. (duomenys neskelbtini) buvo kartu su juo. Jis pamatė, kad į klubą ateina neblaivus, su „treningais“ asmuo. Pagal klubo instrukcijas su „treninginėmis“ kelnėmis ir neblaivių jie neįleidžia. Jis jo (nukentėjusiojo) neįleido prie klubo durų, kurios yra antrame aukšte. Nukentėjusysis reiškė nepasitenkinimą, taip prasidėjo konfliktas. Paskui atėjo baro savininkas. Savininkas pasakė, kad įleistų nukentėjusįjį. Jis jį įleido. Jam (nuteistajam) dirbant prie klubo įėjimo, atbėgo merginos ir pasakė, kad neblaivus, su treningais asmuo kabinėjasi. S. J. priėjo prie jo (nukentėjusiojo), kad jį nuraminti. Paskui, jam (nuteistajam) vaikščiojant po salę, pastebėjo, kad tarp jo (nukentėjusiojo) ir dviejų jaunų vaikinų kilo konfliktas. Jis (nuteistasis) priėjo prie jų ir pasakė, kad baigtų. Nuteistasis tą vakarą stebėjo aplinką. Paskui į klubą atvyko policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad gavo pranešimą apie įvykį, kad klube (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad tokio įvykio nėra. Policininkė paklausė, gal yra kokių įtartinų, agresyvių asmenų. Jis (nuteistasis) pasakė, kad yra. Jie susitarė, kad policijos pareigūnai atvažiuos į klubo darbo pabaigą. Kaip agresyvų asmenį omenyje turėjo nukentėjusįjį ir jo kompaniją prie stalo. Baigiantis darbui jis pasakė, kad šie baigtų gerti, nes klubas užsidaro. Nukentėjusysis atsikėlė, numetė kėdę, grafiną metė į jį (nuteistąjį) ir pataikė, pastatęs kumščius ėjo link jo. Nurodo, kad jis kaip apsaugos darbuotojas, turi pipirines dujas, kurias laiko dėkle prie šono. Balionėlis standartinis. Nuteistasis įspėjo nukentėjusįjį, kad panaudos dujas, tačiau nukentėjusysis mojavo kumščiais. Jis (S. J.) salėje nukentėjusiajam papurškė dujų, nes jam (nuteistajam) buvo iškilęs pavojus. Antrą kartą dujų nepurškė. Po papurškimo dujų balionėlį turėjo prie savęs. Jo tyrimui nepateikė, nes niekas neprašė. Kai papurškė dujų, nukentėjusysis sustojo, apsiramino. Jis (nuteistasis) iš karto išėjo iš salės pakviesti pareigūnų. V. K. jam ėjo iš paskos. Jis eidamas, užmetęs akį, matė, kaip nukentėjusysis krito. Ten, kur nukrito nukentėjusysis, yra plytelės. Tarp plytelių yra tarpai, taip pat yra turėklai. Jis (nukentėjusysis) krito netoli turėklų. Mano, kad nukentėjusysis krito dėl girtumo, krisdamas susitrenkė į plyteles. Teigia, kad dujų kvapas galėjo ateiti iš salės, kai nukentėjusiajam buvo papurkštos dujos. Nuteistasis pirmame klubo aukšte, per langą pamojavo policijos pareigūnams, jie jį pastebėjo ir atbėgo. Kai policijos pareigūnai atbėgo, V. K. buvo rūbinėje, kniūbsčias gulėjo ant grindų. Jis (S. J.) buvo pasilenkęs pažiūrėti, nes nukentėjusiajam labai bėgo kraujas, nes buvo kirstinė žaizda. Jis (nuteistasis) prie nukentėjusiojo neprisilietė, nelaikė prispaudęs nukentėjusiojo. Jis smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Policijos pareigūnai buvo užsiėmę V. K., jis (nuteistasis) bandė su pareigūnais ieškoti kontakto, tačiau jie nereagavo. Jis nuėjo į salę, prie baro policijos pareigūnai jį matė, niekas jo nieko neklausinėjo. Policija iškvietė greitąją.

1.3.                      Liudytoja V. U. papildomai apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini). Apeliantą pirmą kartą matė klube „(duomenys neskelbtini)“, antrą kartą apylinkės teisme. 2018-03-25 ji reagavo į pranešimą. Su kolege eksperte užvažiavo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ dėl kito įvykio, nes tą vakarą buvo (duomenys neskelbtini). Nuvykę klausė apsaugos darbuotojų, ar jie matė kažką, ar jie žino apie tą įvykį. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad nieko nematė. Vizualiai apžiūrėjus bendro naudojimo patalpas ir išvyko. Apsaugos darbuotojas jų paprašė, kad, jeigu galės, kad pasisukinėtų aplink, kai klubas užsidarys. Nurodo, kad naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra probleminis, jame nuolatos renkasi įvairiausia publika, būna daug neadekvačių žmonių, nuolat klube kyla įvairūs konfliktai.

1.4.                      Baigiantis klubo darbo laikui automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo du policijos ekipažai. Apsaugos darbuotojas, pastebėjęs, kad jie stovi aikštelėje, per stiklinę sieną pradėjo jiems mojuoti, kad ateitų. Ji nurodė kolegoms, kad „bėgam žiūrėti, kas ten viduje“. Naktinis klubas yra antrame aukšte. Patalpoje jautėsi dujų kvapas. Atėję jie laiptų aikštelėje pamatė kruviną žmogų. Asmuo buvo parklupęs ant žemės, ties galva buvo kraujo bala, o apsaugos darbuotojas jį laikė prispaudęs rankomis ties pečiais. Jai (liudytojai) susidarė įspūdis, kad apsaugos darbuotojas laikė tą žmogų, kad jis nesikeltų. Nurodo, kad ji nematė, kur nukentėjusysis buvo sužalotas. Aplink žmonių nebuvo. Tik rūbinėje buvo savininkė, bet iš tos rūbinės reikia „persisverti“, kad matytųsi, kas ten vyksta. Ten, kur buvo kraujas, yra plytelės. Ji paklausė, kas čia įvyko. Nelaukdama atsakymo, skambino budėtojui, kad iškviestų greitąją pagalbą. Jos kolega, jos manymu, kėlė nukentėjusįjį, kad pažiūrėti kas jam yra, kažką dėjo ant jo veido, kad sustabdyti kraujavimą. Greitoji pagalba išsivežė vaikiną. Pažymi, kad kiek buvo įmanoma, ji bandė aiškintis situaciją. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad nieko nematė. Apsauginis, nieko nesakęs, nuėjo į klubo vidų. Klube buvo du apsaugos darbuotojai. Su kitu apsauginiu ji tą vakarą nebendravo. Kai jie atėjo, ji (liudytoja) jį (J.) matė. Jis (antras apsauginis) išėjo iš klubo vidaus, pasižiūrėjo ir nuėjo atgal. Nepamena, ar jį bandė kalbinti. Tuo metu klubas buvo uždaromas ir visi ėjo lauk. Ji ir dar vienas kolega užsirašinėjo klube buvusių asmenų duomenis. Pažymi, kad nukentėjusysis buvo visas kruvinas, jiems (policijos pareigūnams) jis nieko nenurodė, nekalbėjo, nes buvo akivaizdžiai neblaivus. Su juo buvusi moteris pasakė, kad „nieko nesiaiškintume, nieko nesigilintume, nes patys išsiaiškins ir susitvarkys“. Moteris taip pat vizualiai buvo neblaivi. Kolega nuvedė nukentėjusįjį į greitosios medicininės pagalbos automobilį, nustatė jam girtumą.

Dėl tarnybinių pranešimų nurodė, kad ji rašė tarnybinius pranešimus. Dėl pirmojo tarnybinio pranešimo liudytoja nurodo, kad jį surašė tą pačią naktį, kai įvyko įvykis. Kokiu laiku, negali atsakyti. Teigia, kad ji pamainą pradėjo (duomenys neskelbtini), o baigė (duomenys neskelbtini) val. ryto. Tarnybinį pranešimą surašė iki (duomenys neskelbtini) val. Nukentėjusiojo pareiškimą kitą dieną ji priėmė, nes budėjo. Paprastai, kai asmenys būna neblaivūs, kai nėra visiškai aiškios aplinkybės, pirminė informacija vis tiek turi būti užregistruota, o, kadangi policija negavo jokio pranešimo apie tą konfliktą, tai realiai ji pranešimą suformavo pati. Pirminį pranešimą reikėjo sukurti. Liudytojai buvo neaišku, ar nukentėjusysis iš lauko parėjo sumuštas, nes jis pats nieko neaiškino, apsaugos darbuotojas taip pat nieko nenurodė. Iš pirminio tarnybinio pranešimo jos atžvilgiu buvo (duomenys neskelbtini).

Dėl antrojo tarnybinio pranešimo liudytoja nurodo, kad minėtas tarnybinis pranešimas buvo surašytas po blaivaus nukentėjusiojo atvykimo į policiją, po bendravimo su juo. Kai jai paaiškėjo aplinkybės, ji turėjo tikslinti įvykio aplinkybes. Protokole–pareiškime užrašoma, ką nurodė žmogus. Pareiškimas buvo surašytas iš nukentėjusiojo žodžių. Patikslina, kad apsaugos darbuotojas jai nieko neaiškino, nukentėjusysis jai pasakė, kad jam papurškė dujų.

Dėl girtumo nustatymo nukentėjusiajam liudytoja nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra alkotesterio duomenys, kada nukentėjusiajam buvo patikrintas girtumas. Teigia, kad ne ji tikrino nukentėjusiojo girtumą. Alkotesterio šaknelę pasirašė ji, jos parašas. Nukentėjusiajam buvo nustatyta 3,02 promilės. Jos kolega davė nukentėjusiajam pūsti, o ji tik užpildė alkotesterio lapelį.

1.5.                      2019-11-18 Šiaulių apygardos teisme gautame 2019-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės akte Nr. EKG 2/2019(04) nurodyta, kad V. K. nustatyta: 1. muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje, dešinio žasto vidiniame paviršiuje bei dešinio kelio sąnario priekinio paviršiaus vidiniame krašte; paviršinio cheminio nudegimo požymiai apatinės lūpos ir smakro srityje. V. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. V. K. nustatyti paviršinio cheminio nudegimo požymiai apatinės lūpos ir smakro srityje galėjo būti padaryti chemiškai aktyvios medžiagos poveikyje. V. K. nustatytos muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo būti padarytos ir 1 trauminio poveikio metu, neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir, galimai griuvimo metu, atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar nelygų paviršių (2 t., b. l. 166-168).

Dėl S. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

1.       Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas S. J. veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį netinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas tik S. J. atliktus veiksmus bei nukentėjusiojo V. K. patirtus sužalojimus, o ne vertindamas visą susidariusią situaciją. Šiuo atveju, pagal apylinkės teismo byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes, netinkamai įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant taip pat ir į situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobūdžio įvertinimo.

2.       Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad S. J. ir nukentėjusysis V. K. įvykio dieną susitiko prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Tarp jų kilo konfliktas, nes S. J., būdamas klubo apsauginiu, neįleido į klubą neblaivaus nukentėjusiojo, nes jis buvo apsirengęs sportine apranga. Vėliau, klubo savininkui R. V. leidus, S. J. įleido nukentėjusįjį V. K. į naktinį klubą (patvirtina nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojo R. V. parodymai). Kitų konfliktų, iki baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo – nebuvo.

3.       Nuteistasis S. J. tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose gana nuosekliai parodė, kad konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kilo salėje, klubui užsidarant. Nukentėjusysis atsistojęs, paėmęs nuo stalo grafiną, jį metė į nuteistąjį, artėjo prie S. J., mojuodamas kumščiais. Nuteistasis įspėjo nukentėjusįjį, kad panaudos dujas, o nukentėjusiajam neklausius, papurškė dujų. Po to, jis apsisukęs, išbėgo iš salės ir leisdamasis laiptais per pastato langą kvietė pareigūnus. Nukentėjusysis ėjo paskui jį bei pargriuvo. Kai atbėgo policijos pareigūnai V. K. buvo rūbinėje, kniūbsčias ant žemės. Pamatęs V. K., jis buvo pasilenkęs pažiūrėti, nes nukentėjusiajam bėgo kraujas. Jis prie jo neprisilietė, nelaikė prispaudęs nukentėjusiojo, smūgio jam nesudavė.

4.       Nors kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nuteistojo parodymuose yra tam tikrų įvykio aplinkybių neatitikimų, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nuteistasis dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklus viso proceso metu, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais.

5.       Vertinant ar buvo padaryta S. J. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis.

6.       Iš nukentėjusiojo V. K. 2018-03-26 protokolo-pareiškimo matyti, kad jis nurodė šias aplinkybes: „[...] susiruošus eiti į namus, priėjus prie rūbinės pasiėmiau striukę ir atsisukus ją vilktis, staiga man tiesiai į akis papurškė dujų apsaugos darbuotojas, su kuriuo atėjęs sukonfliktavau žodžiu. [...] Iš karto pajutau smūgį į galvos kaktą, kur man prakirto kaktą. [...] Kas konkrečiai man sudavė smūgį, nemačiau, [...] apsaugos darbuotojas tiesiai į akis papurškė dujų. Esu įsitikinęs, kad tai matė pati naktinio klubo savininkė L., kuri man padavė striukę iš rūbinės“ (1 t., b. l. 19-21).

7.       Iš 2018-03-26 liudytojo V. K. apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė, kad „[...] pranešus, kad klubas uždaromas, jis susiruošė eiti į namus, dėl ko vienas pats iš salės nuėjo prie rūbinės, esančios prie įėjimo į klubą. Paprašė klubo savininkės L., dirbusios rūbinėje, kad jam paduotų striukę. Pasiėmęs striukę atsisuko ir staiga jam tiesiai į akis papurškė ašarinių dujų tas pats apsaugos darbuotojas, su kuriuo atėjęs sukonfliktavo. Iš karto pajuto smūgį į galvos kaktą. […] Kas konkrečiai jam sudavė smūgį į kaktą jis nematė, kadangi […] apsaugos darbuotojas […] jam tiesiai į akis pripurškė ašarinių dujų. […] Kas jam sudavė smūgį į kaktą turėjo matyti L., buvusi rūbinėje” (1 t., b. l. 36).

8.       Iš 2018-04-17 nukentėjusiojo V. K. papildomo apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis patikslino, jog jis buvo laikomas apsauginio prispaustas prie žemės, t. y. „[…] kai atbėgo policininkai, jis buvo paguldytas ant žemes. Apsauginis jį laikė prie žemės, dar pareigūnė paklausė, kodėl jis jį laiko. Šito jis labai gerai neprisimena” (1 t., b. l. 37).

9.       Apklaustas apylinkės teisme nukentėjusysis V. K. parodė, kad „[...] užsidarant klubui paklausė R. B., gal ji važiuoja namo, kad kartu išsikviestų taksi. Kartu atsistojo nuo stalo. R. B. pasuko į dešinę – į tualetą, o jis nuėjo prie rūbinės. Tada jį užpuolė apsaugos darbuotojas. […] Jam nuėjus į rūbinę, ten nieko daugiau nebuvo ir apsauginis jį užpuolė. Rūbininkės tuo metu nebuvo, striukės nepasiėmė. Stovint prie rūbinės, kaltinamasis jam griebė už dešinės rankos žasto, papurškė į veidą dujų balionėliu, bei sudavė kažkuo smūgį į veidą virš dešinės akies antakio. […] Nuo smūgio nugriuvo ir nieko nebepamena. Pareigūnai pasakojo, kad atvažiavę rado jį gulintį ant žemės, o kaltinamasis jį laikė su keliu prispaudęs. To momento, kaip griuvo neatsimena. […] R. B. pasakojo, jog grįžusi iš tualeto pamatė, kad kaltinamasis laikė keliu jį prispaudęs ir pradėjo rėkti“ (2 t., b. l. 68-69). Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apygardos teisme.

10.       Vertinant nukentėjusiojo parodymus matyti, kad nukentėjusysis dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklus, tačiau duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime jis neprisiminė, ir nematė, kad S. J. jam būtų sudavęs smūgį. Tokią aplinkybę nukentėjusysis parodė tik apklausiamas apylinkės teisme, kas leidžia abejoti ar nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent S. J. Kitu atveju, nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime nurodė, kad jį prispaudęs prie žemės laikė apsauginis, jis tai matė, o apylinkės teisme nurodė, kad šią aplinkybę jis sužinojo iš liudytojos R. B., bei iš policijos pareigūnų, kurie jam papasakojo. 

11.       Apklausta apylinkės teisme liudytoja L. V. parodė, kad „[…] ji dirbo rūbinėje ir padavinėjo striukes. Apie (duomenys neskelbtini) žmonių buvo aplink, kai pamatė, kad guli žmogus ant žemės prie durų. […] Asmuo striukės dar nebuvo pasiėmęs. Jis gulėjo kniupščias ant pilvo. […] Asmuo nieko nesakė, kas jam nutiko. […] Virtimas buvo ant betoninių plytelių, gal galėjo pataikyti į turėklus. Kaip nugriuvo nukentėjusysis nematė, tik girdėjo kažkokį duslų garsą „šlamšt“. […] Dujų kvapo rūbinėje nejuto” (2 t., b. l. 69).

12.       Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusiojo draugė, liudytoja R. B. 2018-03-29 parodė, kad „[…] klubui užsidarant apie 5 val. su V. K. išėjo iš klubo salės ir nuėjo prie rūbinės. Prie rūbinės stovėjo apsaugos darbuotojas […] rūbinės patalpose buvo klubo savininkė L. V., daugiau tuo metu prie rūbinės nieko nebuvo. Stovint prie rūbinės ji nuėjo į tualetą, o V. K. pasiliko laukti. […] Iš tualeto grįžo kažkur po 5 minučių ir pamatė ant žemės gulintį V. K., kurį visu kūnu prie žemės buvo prispaudęs apsaugos darbuotojas. V. K. buvo visas kruvinas, jam iš galvos bėgo kraujas. Tai pamačiusi ji patyrė šoką. […] Jai grįžus iš tualeto koridoriuje jautėsi ašarinių dujų tvaikas. […] Kaip buvo sužalotas V. K. ji nematė, mano, jog jį sumušė apsaugos darbuotojas” (1 t., b. l. 46).

13.       Liudytoja apylinkės teisme apklausta R. B., nurodė, kad nukentėjusysis jai papasakojo, kad apsauginis (S. J.) jam su dujų balionėliu praskėlė galvą, t. y. „[…] V. K. sakė, kad apsauginis jam praskėlė galvą su dujų balionėliu”. Be to, patikslino aplinkybę, kad V. K. apsauginio koja buvo prispaustas prie žemės: „[…] išėjusi iš tualeto pamatė, kad V. K. guli kruvinas ant žemės. Buvo praskelta galva. Prie rūbinės buvo tik apsauginis, jis koja buvo prirėmęs V. K. prie žemės” (2 t., b. l. 70).

14.       Iš liudytojos R. B. parodymų akivaizdu, kad liudytoja R. B. nematė kaip V. K. susižalojo. Liudytoja R. B. ir nukentėjusysis V. K. yra draugai. Dėl nurodytų aplinkybių liudytoja R. B. gali būti suinteresuota bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas jos parodymais priimdamas procesinį sprendimą nesivadovauja.

15.       Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas A. J. parodė, kad jis įvykio metu stovėjo antrame aukšte, bendroje laiptinėje, prie įėjimo į naktinį klubą. Iš jo buvimo vietos jam matėsi naktinio klubo aikštelė, esanti prie rūbinės. Jis nematė, kad S. J. būtų sudavęs smūgius klubo lankytojui V. K. Jis matė, kaip V. K. prie rūbinės, aikštelėje pats krito veidu į grindis (plyteles). V. K. po griuvimo užsidengė veidą rankomis. S. J. pamatęs nukritusį žmogų, iškvietė policijos pareigūnus. V. K. gulėjo kniūbsčias, susiėmęs galvą rankomis, kol atėjo policijos pareigūnai. S. J. praėjo pro jį ir V. K. V. K. virtimo metu aikštelėje prie rūbinės nieko nebuvo (1 t., b. l. 59, 63-64). Apklaustas apylinkės teisme liudytojas A. J. nurodė analogiškas aplinkybes, papildė savo parodymus tuo, kad „vėliau S. J. pasakė, kad purkštelėjo nukentėjusiajam dujų, t. y. salėje panaudojo dujas prieš V. K., tam, kad nuo jo apsiginti” (2 t., b. l. 72). Be to, liudytojas A. J. savo parodymus patvirtino ir 2018-07-26 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 138-141).

16.       Taigi, liudytojais apklausti A. J. ir L. V., patvirtino nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis pats, griuvo prie rūbinės esančioje aikštelėje (L. V. išgirdo garsą ir pamatė, kad nukentėjusysis nugriuvo, o A. J., stovėdamas prie klubo įėjimo matė, kaip V. K. pats krito veidu į grindinį). Liudytojai nematė, kad S. J. būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus V. K. atžvilgiu.

17.       Kiti baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai R. V., E. L., A. K., T. P. ir M. G. nematė, kaip nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Pažymėtina, kad liudytojai M. G. ir T. P. naktinio klubo salėje jautė ašarinių dujų kvapą, tačiau negalėjo pasakyti kas jų papurškė, nes nematė. Apklaustas liudytoju apylinkės teisme M. G. patvirtino, kad S. J. buvo salėje, salėje jis (liudytojas) pajuto dujų kvapą (2 t., b. l. 93).

18.       Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad „[…] stovėjo naktinio klubo kieme, pamatė, kad antrame aukšte mojuoja apsaugos darbuotojas. Greitai nubėgo į naktinį klubą. Jis nubėgo paskutinis, pirmieji nubėgo P. K. ir (duomenys neskelbtini) grupėje dirbusi V. U. Tik įėjęs į naktinio klubo laiptinės patalpas, pajuto dujų kvapą. Kai palipo į antrą aukštą, kur ir yra „(duomenys neskelbtini)” salė, pamatė ant žemės, ant kelių, susilenkusį žmogų, kuris buvo nuleidęs galvą, ir matėsi, kad jam iš kaktos bėga kraujas. […] apsaugos darbuotojo prie jo (nukentėjusiojo) nematė, apsauginis vaikščiojo aplinkui. […] Pats nukentėjusysis nieko negalėjo jiems paaiškinti, jis pats klausinėjo, kas čia atsitiko, jam buvo nustatytas girtumas” (1 t., b. l. 77-78). Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teisme liudytojas pažymėjo, kad „[…] jie nubėgo į klubo antrą aukštą, ten pamatė ant žemės kruviną pilietį, prie jo buvo tas pats asmuo, kuris juos kvietė. Tada tas asmuo, kuris juos pakvietė, pradėjo eiti link klubo šokių salės. […] Sulaukus medicininės pagalbos nuvedė asmenį į jų automobilį. Ten nustatė asmeniui girtumą. […] Pagrindinėje salėje jautėsi pipirinių dujų kvapas, tas kvapas jautėsi ir šalia nukentėjusiojo. Klausė nukentėjusiojo kas įvyko, bet jis nieko nepasakė. Gal dėl girtumo neprisiminė” (2 t., b. l. 71). 

19.       Liudytoju tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme apklaustas policijos pareigūnas P. K. negalėjo patvirtinti ar prie nukentėjusiojo jis matė stovintį apsaugos darbuotoją S. J. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas P. K. pažymėjo, kad „[...] su (duomenys neskelbtini) V. U. pirmieji palipo į antrą aukštą, kur yra naktinio klubo salė. Pamatė vyriškį, tačiau nepamena ar jis gulėjo ar stovėjo. Jis neprisimena ar patalpoje buvo apsaugos darbuotojas ar ne. Patalpose buvo jaučiamas dujų kvapas” (1 t., b. l. 74). Liudytoju apklaustas apylinkės teisme P. K. patvirtino, kad „[…] įėjus į patalpą jautėsi pipirinių dujų kvapas, jam pačiam graužė gerklę. Nukentėjęs asmuo buvo nemažai išgėręs, jis nieko nepaaiškino” (2 t., b. l. 70).

20.       Įvertinus byloje surinktą medžiagą, liudytojų parodymus nenustatyta, kas sužalojo nukentėjusįjį V. K., kadangi nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų įvykio nematė.

1.1.                      Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja V. U. parodė, kad „[...] pamatė pro langą antrame pastato aukšte mojuojantį apsaugos darbuotoją. […] Nubėgo į naktinio klubo pastatą, kur laiptais užkilus į antrame aukšte esančias naktinio klubo patalpas, ore pajuto stiprų ašarinių dujų kvapą. Patalpoje, tarp rūbinės ir bendros naktinio klubo salės, ant grindų klūpėjo rankomis ir kojomis remdamasis vyriškis, kurį dar laikė prispaudęs tas pats apsaugos darbuotojas, kuris kvietėsi pagalbą. Ties vyriškio palenkta galva ant grindų buvo didelė kraujo bala. […] Patalpoje daugiau jokių asmenų, išskyrus jį ir apsaugos darbuotoją, nebuvo. Apsaugos darbuotojas, kurio tapatybės jai nepavyko nustatyti, pamatęs juos atbėgusius į antrame pastato aukšte esančias naktinio klubo patalpas, iš karto pasitraukė nuo vyriškio ir pasišalino link bendros naktinio klubo salės. […] Ji nuėjo į salę, bandydama susirasti apsaugos darbuotoją, kad paaiškintų kas čia atsitiko, tačiau įėjus į naktinio klubo patalpą, kur buvo tik klubinis apšvietimas, jo nepastebėjo. […] Patalpoje taip pat jautėsi ašarinių dujų kvapas. […] Pats nukentėjusysis nieko nekalbėjo ir negalėjo nurodyti su kuo jis sukonfliktavo, ir kas jį sužalojo” (1 t., b. l. 71-72).

1.2.                      Apylinkės teisme apklausta liudytoja V. U. parodė, kad „[…] pamatė asmenį klūpantį keturiomis ant plytelių. Kai jis pakėlė galvą, pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas. Kaltinamasis buvo šalia nukentėjusiojo, bet ji nesuprato ką jis ten darė, buvo pasilenkęs virš nukentėjusiojo. Ji iškvietė greitąją pagalbą. […] Apsaugos darbuotojas pasakė, kad kažkas asmenį sumušė. Kai nukentėjusysis atsistojo, nuo jo labai jautėsi ašarinių dujų kvapas. Jo veidas buvo kruvinas ir ašarotas, trynėsi akis. Su nukentėjusiuoju tą vakarą nepavyko išsiaiškinti, kas jam nutiko. […] Visų aplinkybių nepavyko išsiaiškinti, nes kol nukentėjusiajam nustatinėjo girtumą greitosios automobilyje, apsaugos darbuotojai ir savininkė jų nebeįsileido, jie išėjo per kitą išėjimą” (2 t., b. l. 71-72).

1.3.                      Apklausiama apygardos teisme liudytoja nurodė, kad ji matė, kad nuteistasis laikė prie žemės prispaudęs nukentėjusįjį, t. y. „asmuo buvo priklupęs prie žemės, ties galva buvo kraujo bala, o apsaugos darbuotojas jį laikė prispaudęs rankomis ties pečiais. Jai (liudytojai) susidarė įspūdis, kad apsaugos darbuotojas laikė tą žmogų, kad jis nesikeltų”.

2.       Iš minėtos liudytojos parodymų darytina išvada, kad S. J. pro langą pakvietus policijos pareigūnus, jiems užbėgus į antrą aukštą, liudytoja matė, kad prie pargriuvusio nukentėjusiojo buvo priėjęs S. J. (apylinkės teisme S. J. tik buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo), tačiau vertinant jos parodymus nėra aišku ar S. J. buvo prirėmęs nukentėjusįjį prie žemes ar tik buvo prie jo pasilenkęs. Liudytojai A. S. ir P. K., atbėgę į įvykio vietą nematė, kad nuteistasis būtų prispaudęs nukentėjusįjį prie žemės. Nors liudytojos parodymuose dėl tam tikrų aplinkybių yra nesutapimų, tačiau liudytoja vieningai nurodė, kad paklausus nukentėjusįjį kas atsitiko, jis jiems negalėjo nieko paaiškinti.

3.       Iš 2018-03-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto D. V. specialisto išvados Nr. G 551/2018(03) matyti, kad V. K. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje, dešinio žasto vidiniame paviršiuje bei dešinio kelio sąnario priekinio paviršiaus vidiniame krašte. Rasti paviršinio cheminio nudegimo požymiai apatinės lūpos ir smakro srityje. Paviršinis cheminis apatinės lūpos sužalojimas ir smakro odos nudegimas galėjo gautis nuo dirginančio poveikio (ašarinių dujų). Kiti sužalojimai padaryti bukais daiktais. Muštinė kaktos žaizda bei akiduobių srities poodinės kraujosruvos gavosi nuo kaktos dešinės pusės sumušimo. Nedidelės apvalios grupinės poodinės dešinio žasto kraujosruvos, pagal formą, dydį, išsidėstymą, būdingos sugriebimui – spaudžiant rankos pirštų galais. Poodinė dešinio kelio sąnario kraujosruva, atsirado atsitrenkus į buką aplinkos daiktą, suklupus, pargriuvus ir pan. V. K. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 125-126).

4.       Iš 2018-09-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto D. V. papildomos specialisto išvados Nr. pG 1533/2018(03) matyti, kad V. K. padaryti veido sužalojimai atsirado nuo sumušimo, sudavus buku daiktu į veidą ir nėra būdingi griuvimui. Trauminio poveikio vieta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje prie antakio lanko. Nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje bei kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje paaiškinamos pakraujavimu į akiduobių minkštuosius audinius nuo į kaktos apatinę dalį suduoto smūgio (1 t., b. l. 130-131).

5.       Iš 2018-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus D. V. papildomos specialisto išvados Nr. pG 2005/2018(03) matyti, kad V. K. kaktos muštinė žaizda padaryta kietu buku, ne aštriu daiktu ar įrankiu. Apžiūrint nukentėjusįjį, konstatuota, kad žaizda tiesi, linijinė, nelygiais nubrozdintais kraštais, todėl atsižvelgiant į žaizdos formą ir kitus požymius, tikėtina, kad ji padaryta bukabriauniu daiktu ar įrankiu. Žaizdą taip pat galima padaryti smogiant kumščiu (2 t., b. l. 26-27).

6.       Specialistą D. V. apklausus apylinkės teisme jis iš dalies patvirtino savo išvadas. Tačiau, duodamas paaiškinimus dėl specialisto išvadų jis suabejojo ir negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad nukentėjusiajam ant veido padaryti sužalojimai negalėjo būti padaryti nukentėjusiajam pačiam griūnant: „[...] Duota išvada – V. K. kaktos muštinė žaizda padaryta kietu buku daiktu, o ne aštriu daiktu ar įrankiu. Apžiūrint nukentėjusįjį, konstatuota, kad žaizda tiesi, linijinė, nelygiais nubrozdintais kraštais. Todėl atsižvelgiant į žaizdos formą, kitus požymius tikėtina, kad ji padaryta bukabriauniu daiktu. Kadangi žaizda šalia antakio lanko, tokią žaizdą galima padaryti kumščiu – boksininko sužalojimas. Būdingas smogiant, griuvimui tikrai nebūdinga. Kita vertus, visiškai atmesti griuvimą negalima, visokių situacijų būna. Kartais kas nebūdinga griuvimui atsiranda ir griuvimo metu“. Pažymėtina ir tai, kad specialistas D. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. K. pateikti sužalojimai galėjo atsirasti jam į veidą suduodant ne kumščiu, o dujų balionėliu, nors pagal bylos duomenis jam nebuvo pateiktas tirti ašarinių dujų balionėlis: „[...] tikėtina, kad galėjo suduoti dujų balionėliu. Žaizdos kraštai buvo nubrozdinti, nedaug, bet matėsi. Kumščiu taip nelabai. Pirmasis apžiūrėjęs gydytojas nurodo, kad žaizda buvo gili“.

7.       Iš 2019-03-23 Teismo medicinos specialistų A. A. G. ir R. Š. konsultacinės išvados Nr. A-KI-309-01 matyti, kad nukentėjusiajam V. K. aprašyti kūno sužalojimai galėjo gautis tokiu būdu: a) muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo gautis griūvant ir atsitrenkiant kaktos dešine puse į nelygų patalpos grindų paviršių; b) poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje taip pat galėjo gautis krentant kniūbsčiam ir atsitrenkiant į grindis; c) devynios apvalios iki 1 cm skersmens poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje 6 x 5,5 cm plote galėjo gautis spaudžiant rankų pirštais, kai V. K. buvo pakeliamas nukritęs nuo grindų. Teismo medicininėje praktikoje yra žinoma, kad asmuo, gavęs smūgį ranka į priekinę galvos sritį, paprastai nuvirsta ant nugaros. Tačiau, gali būti atvejų, kai nuo traumos, ar nuo girtumo staiga išsijungus sąmonei, krentama veidu žemyn. V. K. veido sužalojimai galėjo gautis atsitrenkiant į nelygų patalpos grindų paviršių, todėl faktas, kad grindų paviršius išklotas keramikinėmis plytelėmis su 4-8 mm tarpais tarp plytelių, esant 2-3 mm siūlių gyliui, tam tikra prasme dar labai sustiprina veido sužalojimų, o ypač linijinės muštinės žaizdos kaktoje susidarymo galimybę, atsitrenkiant į tokio pobūdžio grindų paviršių. V. K. išgertas didelis, virš 3 promilių alkoholio kiekis galėjo būti pagrindine jo savaiminio griuvimo priežastimi, patiriant aprašytus galvos sužalojimus (2 t., b. l. 83-90).

7.1.                      Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis) – jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014).

7.2.                      Tai, kad privataus teismo eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, pateikta išvada laikoma konsultacine, savaime nereiškia, kad teismas byloje jos neturi tirti ir vertinti. Be tinkamo pagrindo atsisakymas tirti kaltinamojo ar jo gynėjo pateikiamas konsultacines išvadas reikštų rungimosi principo pažeidimą.

7.3.                      Nagrinėjamu atveju, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iškilus abejonei ar nukentėjusysis galėjo pats griūdamas patirti jam nustatytus sužalojimus, t. y. siekiant byloje pašalinti esamus neaiškumus, nustatyti V. K. konstatuotų sužalojimų veide atsiradimo mechanizmą, 2019-10-18 Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi buvo paskirta Teismo medicinos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijai (2 t., b. l. 162-163).

7.4.                      2019-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės akte Nr. EKG 2/2019(04) nurodyta, kad V. K. nustatytos muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo būti padarytos ir 1 trauminio poveikio metu, neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir, galimai griuvimo metu, atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar nelygų paviršių.

8.       Įvertinus baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad jie nepatvirtina, kad S. J. nukentėjusiajam savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kad ašarinės dujos buvo papurkštos salėje nukentėjusiajam patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek nuteistasis, byloje apklausti liudytojai M. G. ir T. P. Nukentėjusiojo V. K. apylinkės teisme duoti parodymai, kad jam S. J. tyčia vieną kartą suduodamas ranka, ar rankoje turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, nepatvirtina kiti įrodymai. Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis, negalėjo tiksliai nurodyti, kas jam sudavė smūgį, dėl kurio jis parkrito ant žemės, kadangi jis to nematė bei neprisiminė. Nuteistajam salėje papurškus ašarinių dujų nukentėjusiajam bei einant kviesti pareigūnų, nukentėjusysis ėjo paskui nuteistąjį. Neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis būdamas visiškai girtas (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,02 prom., 1 t., b. l. 137), galėjo be S. J. aktyvių veiksmų pargriūti veidu į grindis ir prasikirsti dešinės veido pusės antakį (patvirtina tiek byloje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės aktas, tiek ir A. A. G. ir R. Š. konsultacinė specialistų išvada, liudytojai L. V. ir A. J.). Kitų liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę, kaip nukentėjusysis susižalojo baudžiamojoje byloje nėra nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis dėl savo girtumo negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių ar jas paaiškinti policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai liudytojai A. S. ir P. K. atbėgę į įvykio vietą taip pat negalėjo patvirtinti ar S. J. atliko kokius nors veiksmus V. K. atžvilgiu, nes tik juos pamatęs S. J. pasišalino į naktinio klubo salę. 

9.       Esant visumai paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir S. J. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo S. J. išteisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

10.       BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju S. J. išteisinamas, kadangi nėra padaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 113-116) paliekamas nenagrinėtu.

Kitų klausimų išsprendimas.

11.       2018-04-11 prokurorės nutarimu S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 166-167), įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-12 nuosprendį kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 58,38 eurų (penkiasdešimt aštuonių eurų ir trisdešimt aštuonių euro centų) gydymo išlaidų atlyginimo už nukentėjusiojo V. K. gydymą palikti nenagrinėtą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                    Raimundas Jurgaitis

Teisėjai                                                                                                                 Vidmantas Mylė                                                       

                                                                                                              Laisvydas Zederštremas