Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-15][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-3053-189-2017].docx
Bylos nr.: eI-3053-189/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė mokėjimo agentūra 288739270 atsakovas
Žemės ūkio ministerija 188675190 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Norminių administracinių aktų teisėtumo patikra
Nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinė parama

                                                                                                                Administracinė byla Nr. eI-3053-189/2017

                                                                                                                Proceso Nr. 3-61-3-01006-2017-0

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 15.8, 55.1.3.

(S)

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 23 d.

Vilnius

 

 

 

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus,

              dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei I. M.,

              atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. L.,

              Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei V. L.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

 

n u s t a t ė:

 

 

              Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BR6-1838927, 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. SP1-725(11.2.12E) ir 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. BR6-3144, priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar 2015 m. gruodžio 4 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės), 78 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams.

              2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1838927 Nacionalinė mokėjimo agentūra nusprendė skirti pareiškėjai 472,97 Eur dydžio galutinę paramos sumą ir taikyti ilgalaikę 29 848,21 Eur dydžio sankciją, o 2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. SP1-725 (11.2.12E) pareiškėja buvo įpareigota grąžinti 10 636,11 Eur sumą už neteisingai deklaruotą plotą Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

              Nesutikdama su 2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1838927 dalyje dėl taikomos ilgalaikės sankcijos, pareiškėja teigia, kad atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra skundžiamame sprendime nėra nurodžiusi duomenų, kuriuose matytųsi pareiškėjos atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pasireiškė neteisėtas deklaravimas ir nėra nurodyta, kaip buvo apskaičiuota ir paskirta būtent sprendime nurodyta ilgalaikė sankcija.

              Pareiškėja skunde teigia, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytas sprendimo teisinis pagrindimas, o teisės aktai yra išdėstyti formaliai ir reglamentuoja pačių paraiškų teikimo tvarką, o ne sankcijų skyrimą.

              Pareiškėjos manymu, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų privalomų reikalavimų teisės aktų turiniui, t. y. nenurodyti jokie individualaus administracinio akto priėmimo motyvai ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo taikytos ilgalaikės sankcijos.

              Pareiškėja mano, kad norint taikyti Taisyklių 78 punktą, turi būti nuosavybės arba valdymo teisę turinčio asmens pranešimas arba skundas, pranešimas arba kita informacija, todėl atsakovas neturėjo diskrecijos teisės reikalauti iš pareiškėjos dokumentų, susijusių sužemės sklypų deklaravimu, todėl Taisyklių 78 punkte nustatyta procedūra buvo pradėta neteisėtai ir nepagrįstai.

              Pateiktame skunde pareiškėja teigia, kad atsakovė 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. SP1-725 (11.2.12E) nepagrįstai teigia, kad sankcija buvo taikyta dėl neteisingo deklaravimo ir mano, kad duomenų nepateikimas atsakovei per nustatytą terminą nėra neteisingas deklaravimas ir pažymi, kad atsakovės minimame 2014 m. kovo 11 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 640/2014 nėra įtvirtinta, kad išmoka gali būti mažinama už dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo teisę, nepateikimą.

              Pareiškėja, remdamasi skunde išdėstytais argumentais, prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BR6-1838927, 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. SP1-725(11.2.12E) ir 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. BR6-3144.

              Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

              Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Atsakovė, nesutikdama su pateiktu skundu, nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėja, „Pasitikėjimo linija“ buvo gautas pranešimas pareiškėjos atžvilgiu, todėl atsakovė vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu paprašė pareiškėjos pateikti žemės valdymo teisę bei žemės ūkio veiklos faktą patvirtinančius dokumentus.

              Pateiktu atsiliepimu atsakovė teigia, kad pareiškėja, pateikdama paraišką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotu bei gyvulius, nurodė, kad yra susipažinusi Taisyklėmis ir pasirašydama paraišką patvirtino, kad suteikia atsakovei teisę patikrinti pateiktus duomenis ir gauti papildomos informacijos apie pareiškėjos vykdomą ūkinę veiklą.

              Atsakovė pažymi, kad pareiškėja patvirtino, kad nepateikus reikalaujamų duomenų arba pateikus duomenis neatsižvelgus į nurodytus terminus, pateikta paraiška toliau nebus administruojama, o išmokėta paramos suma bus susigrąžinta. Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, kad turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjos papildomų dokumentų. 

              Atsakovė, remdamasi skunde išdėstytais argumentais, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Teismo posėdžio metu atsakovė atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir teigia, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, o ją įgyvendina kitos teisės aktais įgaliotos institucijos. Atsižvelgus į tai, Žemės ūkio ministerija pažymi, kad atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra, veikianti ministerijos administravimo srityje, pagal jai teisės aktų nustatytas funkcijas, administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas ir atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas.

              Žemės ūkio ministerija pažymi, kad pareiškėja teikdama paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai patvirtino, jog yra susipažinusi su Taisyklėmis ir su visais reikalavimais gauti paramą bei su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, todėl pareiškėja žino, kad atlikti teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą.

              Žemės ūkio ministerija, remdamasi pateiktu atsiliepimu, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

              Skundas atmestinas.

              Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1838927, 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SP1-725(11.2.12E) ir 2017 m. kovo 17 d. rašto Nr. BR6-3144.

              Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 25 d. pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenos ir kitus plotus bei gyvulius Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o pateiktoje paraiškoje pažymėjo, kad pateikė teisingus duomenis ir susipažino su paramos teikimo taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis bei pageidavo, kad su pateikta paraiška būtų atspausdintas įsipareigojimų lapas. 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. BR6-1260 pareiškėja buvo įpareigota pateikti dokumentus dėl visų 2016 m. pateiktoje paraiškoje deklaruotų laukų. Pareiškėjai išsiųstame laiške taip pat nurodyta, kad nepateikus prašomų dokumentų, bus taikomos teisės aktuose nurodytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. 2017 m. kovo 3 d. pareiškėja atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašo patikslinti 2017 m. sausio 26 d. raštą Nr. BR6-1260 ir pateikti duomenis, kurių pagrindu pareiškėja galimai pažeidė teisės aktų nuostatas.

              Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. BR6-3144, atsakydama į pareiškėjos prašymą, pakartotiniai paaiškino dėl privalomų pateikti dokumentų ir pažymėjo galimas pasekmės dėl dokumentų nepateikimo. 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. BR6-1838927 pareiškėjai buvo skirta 472,92 Eur dydžio galutinė paramos suma ir taikyta ilgalaikė 29 848,21 Eur dydžio sankcija.

              2017 m. kovo 20 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat priėmė sprendimą Nr. SP1-725 (11.2.12E) dėl susidariusios skolos sugrąžinimo, kuriuo buvo nurodyta, kad parama pareiškėjai jau buvo išmokėta ir bendra grąžintina suma Nacionalinei mokėjimo agentūrai yra 10 636,11 Eur. 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. BR6-3475 informavo pareiškėją, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) ir privaloma sumokėti skolos suma yra 10 512,72 Eur.

              Sutiktina su atsakovo ir trečiojo asmens pateiktuose atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėja, pateikdama 2016 m. gegužės 25 d. paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, susipažino ir sutiko laikytis nustatytų paramos teikimo taisyklių. Pareiškėja, pasirašydama paraišką, įsipareigojo pagal paraiškos III dalies 4 punktą, kad visa paraiškoje pateikta informacija gali būti patikrinta pagal Taisyklėse įtvirtintą vieną iš nurodytų kriterijų ir supranta, kad nepateikus reikalaujamos informacijos arba pateikus ją neatsižvelgiant į nurodytus terminus, paraiška toliau nebus administruojama, o išmokėta paramos suma bus susigrąžinta. Pagal Paraiškos III dalies 8 punktą pareiškėja suteikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai teisę patikrinti pateiktus duomenis ir gauti papildomos informacijos, o pagal 11 punktą pareiškėjo patvirtino, kad supranta, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Atsižvelgus į tai, matyti, kad pareiškėja pateikdama paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, susipažino su paraiškos teikimo taisyklėmis ir suprato visas galimas kilti pasekmes nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

              Remiantis Taisyklių 78 punktu, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

              Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad „pasitikėjimo linija“ buvo gautas pranešimas, t. y. kita informacija dėl pareiškėjos neteisingai deklaruojamų laukų, todėl 2016 m. lapkričio 24 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešimu Nr. 1407648 kreipėsi į pareiškėją ir nurodė 20 darbo dienų terminą pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus su žemės sklypo planais bei žemės dirbimą ir valdymą įrodančius dokumentus dėl visų paraiškoje deklaruotų laukų. Pareiškėja nustatytu terminu atsakovės prašomų pateikti dokumentų nepateikė.

              Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas skundžiamame 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. SP1-725(11.2.12E), pagrįstai vadovavosi Taisyklių 78 punkte išdėstyta tvarka ir gavęs „pasitikėjimo linija“ pranešimą dėl pareiškėjos neteisingai deklaruojamų laukų, kreipėsi su pranešimu pateikti duomenis, patvirtinančius tinka žemės sklypų deklaravimą. Pareiškėjai nustatytu terminu nepateikus prašomų duomenų, atsakovė pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad tokiu atveju faktinis žemės plotas yra 0 ha, todėl 2016 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 97,47 ha. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad tiesioginė išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka ir išmoka jaunajam ūkininkui, t. y. pareiškėjai, pagal Taisyklių 81 ir 86 punktus ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuris buvo papildytas 2016 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2016/1393, 19a straipsnio 1 ir 4 dalimis, 28 straipsnio 1 dalimi neskiriama ir taikoma papildoma nuobauda, t. y. ilgalaikė sankcija. Pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė skundžiamame sprendime nenurodė kaip buvo apskaičiuota ilgalaikė sankcija, nes 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. SP1-725(11.2.12E) yra aiškiai nurodyta, kas sudaro ilgalaikę sankciją ir pateiktas jos apskaičiavimas bei teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu ilgalaikės sankcijos yra apskaičiuotos.

              Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad duomenų nepateikimas atsakovei per nustatytą terminą nėra neteisingas deklaravimas. Taisyklių 4.20 punkte neteisingas deklaravimas apibrėžiamas kaip didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie deklaruojamą žemę atsakovei, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad nepateikus duomenų laikytina, jog faktinis žemės plotas yra 0 ha, taigi paraiškoje deklaruotas faktinis plotas viršija faktinį plotą 97,47 ha, t. y. daugiau nei 50 proc., todėl atsakovė pagrįstai nustatė, kad negalėjo būti mokama parama už neteisingai deklaruotą plotą ir yra taikoma viršdeklaravimo sankcija.

              Pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar 2015 m. gruodžio 4 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 78 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams. Atsižvelgus į pareiškėjos skundą ir jame išdėstytus argumentus, matyti, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą nėra, nes pareiškėja pateiktame prašyme neargumentavo kaip ir kokiu būdu yra pažeidžiamos konstitucinės teisinės valstybės principai, taip pat atsižvelgus į bylos medžiagą matyti, kad nagrinėjamą situaciją reglamentuoja tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, vykdydama teisės aktų nustatytą funkciją formuoti žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, priėmusi „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės“ taisykles ir jų 78 punktu nustato tvarką dėl vykdomų patikrinimų dėl žemės sklypų deklaravimo teisingumo. Remiantis byloje išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad Taisyklių 78 punktas, nustatydamas patikrinimo tvarką, nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės, įstatymų viršenybės ir teisės hierarchijos principų, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atmestinas.

              Pareiškėja taip pat pateiktu skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą, turi teisę ta šalis, kurios naudai yra priimamas sprendimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas, pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra.

              Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai priėmė skundžiamus 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BR6-1838927, 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. SP1-725(11.2.12E) ir 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. BR6-3144, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja pateikusi paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, buvo susipažinusi su Taisyklėmis ir paraiškos III dalyje įtvirtintais įsipareigojimais, taip pat buvo informuota ne vienu pranešimu, kuriuo buvo prašoma pateikti duomenis susijusius su žemės deklaravimu, tačiau prašomų duomenų nepateikė, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktas, 132 straipsnis,

 

 

n u s p r e n d ė:

 

 

              Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                            Bronius Januška

 

                                                                                                                                                                                      Iveta Pelienė

 

                                                                                                                                                                                      Donatas Vansevičius