Civilinė byla Nr. e2A-327-889/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00123-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11

(S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

       N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

       2024 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, S. K..

        

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 1 726,65 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), pro nesandarų bendro naudojimo nuotekų vamzdį nuotekos pateko į draudėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas ir jas apgadino. Ieškovė sumokėjo draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo paskirta minėto daugiabučio namo administratore ir buvo atsakinga už inžinerinių tinklų priežiūrą, tačiau ją vykdė netinkamai. 2023 m. kovo 10 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu už akių tenkino ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį.

3.       2023 m. balandžio 5 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovės nuomone, civilinė atsakomybė jai nekyla, kadangi vamzdynas, kuriame įvyko avarija, buvo ne bendrosiose patalpose, o draudėjo patalpose ir uždengtas draudėjo įrengta apdaila, todėl vizuali uždengto vamzdyno apžiūra objektyviai nėra galima. Dėl šių priežasčių atsakovė neturėjo pareigos šio vamzdyno prižiūrėti, o ieškovė tinkamai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatė žalos dydžio, t. y. ieškovė apsiribojo konstatavimu, kad tuo metu, kai įvyko avarija, atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė atsakovės pareiškimo netenkinti, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo nustatyta priimant sprendimą už akių.

5.       2023 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 726,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“.

7.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, kad nuotekų vamzdis trūko ties S. K. priklausančiu butu, kuri užfiksuota atsakovės darbuotojų 2022 m. rugpjūčio 17 d. atliktų darbų aktu, nepatvirtina trečiojo asmens atsakomybės, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad užliejimas įvyko iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priešingai, rašytinė bylos medžiaga, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojo parodymai patvirtina, kad užliejimą sąlygojo trūkęs nuotekų vamzdis, kuris priskirtas bendro naudojimo objektams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovei buvo siūlyta ir suteikta galimybė teismo posėdžio metu apklausti avariją lokalizavusius ir atliktų darbų aktą surašiusius darbuotojus, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo.

8.       Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, tačiau atsakovė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė.

9.       Teismas pabrėžė, kad byloje pateiktas 2020 m. statinio apžiūros aktas leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog korozijos procesas buvo prasidėjęs anksčiau ir draudžiamojo įvykio metu turėjo įtakos avarijai kilti. 2021 m. rugpjūčio 4 d. pastato kasmetinės apžiūros akte nėra užfiksuota, kad namo inžinerinė įranga iš viso buvo apžiūrėta. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki draudžiamojo įvykio, išskyrus gyventojų susirinkimo sušaukimą dėl namo modernizavimo, būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo nuotekų stovo priežiūra, remontu, apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams apie šio stovo būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan.

10.       Teismo vertinimu, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo nuotekų stovo būklė draudžiamojo įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d., buvo pakitusi, paveikta korozijos, todėl atsakovė, kaip namo administratorė, dar iki žalos atsiradimo, vadovaudamasi įstatymų reikalavimais, turėjo pareigą imtis veiksmų ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus, tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atliko tinkamai, byloje patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai, kad ji negalėjo apžiūrėti nuotekų sistemos dėl to, kad ji uždengta, nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog, vykdydama teisės aktuose nustatytas pareigas, dėjo kokias nors pastangas, kad minėtos kliūtys būtų pašalintos.

12.       2020 m. statinio apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti bendrojo naudojimo vamzdynų defektai, atsakovei buvo žinomas, todėl, net ir namo gyventojams nepranešus apie vamzdžių koroziją, šis faktas atsakovei buvo žinomas nuo 2020 m., tačiau nėra duomenų, kokių skubių defektus šalinančių veiksmų ėmėsi atsakovė.

13.       Teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas, žalos patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2022 m. rugpjūčio 17 d. patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Draudžiamojo įvykio pagrindu draudėjui buvo išmokėta 1 726,65 Eur draudimo išmoka. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus dėl žalos apskaičiavimo. Atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą nepateikė. 

 

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

14.1.                      Apeliantė pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas buvo užlietas dėl netinkamos vamzdyno būklės, be kita ko, nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie vamzdyno avarinę ar netinkamą būklę. Ieškovė pati savarankiškai įvykio aplinkybių netyrė, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo nuvykusi ir apžiūrėjusi vamzdyną, užfiksavusi jo trūkumus. Ieškovė turėjo pareigą pati asmeniškai išsamiai ir visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes.

14.2.                      Namo administratorė neturi pareigos tirti įvykio aplinkybių, tokia pareiga tenka būtent profesionaliam draudikui – ieškovei. Pažymima, kad atsakovė taip pat neturėjo įstatymo nustatytos pareigos įrodyti, dėl kokių priežasčių įvyko užliejimas, todėl teismo argumentai, kad atsakovė neįrodė kitos priežasties, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai.

14.3.                      Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė, kaip namo administratorė, būtų netinkamai administravusi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus ir neužtikrinusi jų priežiūros ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, lėmusius vandens pratekėjimą ir žalos draudėjui padarymą. Nesant tokių įrodymų, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų.

14.4.                      Atsakovė byloje yra pateikusi kasmetinės apžiūros aktus, kurie patvirtina, kad dar iki įvykio administratorius tinkamai ir rūpestingai vykdė jam tenkančias pareigas. Pažymima, kad apžiūros metu buvo apžiūrimi tik matomi vamzdynai rūsyje. Atsakovė nebuvo gavusi namo savininkų pretenzijų / nusiskundimų dėl vamzdyno būklės netinkamumo. Administratorius aktyviai veikė, tinkamai prižiūrėjo namo inžinerinę įrangą, siūlė gyventojams namo modernizaciją, kuri šiuo metu yra vykdoma.

14.5.                      Iš ieškovės pateiktos medžiagos byloje matyti, kad neįrodomas priežastinis ryšys tarp netinkamos atsakovės daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir kilusios žalos. Ieškovė apsiriboja tik teisės aktuose administratorei nustatytų pareigų išvardijimu ir nurodymu, kad galimai žalą sukėlė atsakovės neteisėti veiksmai. Iš esmės ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kalbėti ir apie priežastinio ryšio buvimą.

14.6.                      Pažymima, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad avarijos vieta buvo ne bendrosiose patalpose, o draudėjo patalpose. Įrodymai patvirtina, kad vamzdynas buvo uždengtas draudėjo įrengta apdaila, todėl vizuali uždengto vamzdyno apžiūra objektyviai nėra galima. Atsakovės vertinimu, bendro naudojimo objektų administratorius neturi įstatymo nustatytos pareigos / galimybių vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, todėl nėra laikytinas atsakingu už tokio pobūdžio žalos kilimą.

14.7.                      Atsakovės nuomone, ieškovė nėra įrodžiusi nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Prievolė prašomos priteisti žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais byloje kyla ieškovei, todėl būtent ieškovė, prašydama atlyginti padarytą žalą, privalo pateikti visus būtinus įrodymus, taip pat nurodyti, kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis. Taigi, pagrįstai galima teigti, kad, ieškovei tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini. 

15.       Ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

15.1.                      Ieškovė pažymėjo, kad sprendime teismas aiškiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi, spręsdamas dėl trūkusio vamzdyno būklės, t. y. pačios apeliantės ieškovei teiktais duomenimis apie įvykio priežastis. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „nuotekų vamzdžiai yra nusidėvėję, pažeisti korozijos“.

15.2.                      Ieškovė pažymi, kad apeliantė byloje neneigė, kad buvo iškviesta į įvykio vietą, jog būtent ji lokalizavo ir likvidavo avariją, apeliantės darbuotojai keitė ginčo vamzdyną. Būtent atsakovė turėjo galimybę surinkti ir teismui pateikti įrodymus apie ginčo vamzdyno būklę. Apeliantė nenurodė, kokia gi kita (jei ne susidėvėjimas ir korozija) priežastis lėmė vamzdžio trūkimą.

15.3.                      Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ieškovės (draudiko) pareigoms, susijusioms su draudžiamojo įvykio tyrimu. Ieškovė byloje laikosi tos nuomonės, kad jos, kaip draudikės, pareigos, susijusios su draudžiamojo įvykio tyrimu, nėra bylos nagrinėjimo dalykas – teismas, spręsdamas ginčą, turėtų vertinti, ar byloje yra įrodytos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos.

15.4.                      Ieškovė, tirdama įvykusio draudžiamojo įvykio aplinkybes, priežastis, pasekmes, informaciją rinko tiek pasitelkdama savo darbuotojus, tiek draudėją, taip pat buvo gauti duomenys, kuriuos draudikui pateikė daugiabučio namo administratorė – apeliantė.

15.5.                      Iš byloje surinktų duomenų matoma, kad apeliantė, vykdydama kasmetines apžiūras, vizualiai apžiūrinėjo tik vamzdynus, esančius rūsyje. Paskutinis toks vamzdynų patikrinimas, surašant statinio apžiūros aktą, vyko 2020 m. vasario 5 d. (o draudžiamasis įvykis įvyko 2022 m. rugpjūčio 17 d.). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad vamzdynai nebuvo avarinės būklės, tačiau statinio apžiūros akte nurodyta, kad „nuotekų sistema yra paveikta korozijos, trūksta izoliarijos, yra vamzdynų remontuotų vietų“. Išvadose ir rekomendacijose nurodoma, kad „jei esama statinių, įrenginių, vamzdynų ar kitų komunikacijų pavojus, turi būti numatytos naudoti atitinkamos apsaugos priemones“.

15.6.                      Ieškovės nuomone, byloje esant įrodymų apie tai, kad atsakovei prasta vamzdyno būklė buvo žinoma dar 2020 m., ir nesant byloje pakankamai įrodymų apie kanalizacijos stovo nuolatinį stebėjimą, jo tvarkymo darbus, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės, kaip namo administratorės, neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovei (draudėjai) padaryta žala, todėl atsakovei tenka atsakomybė už padarytą žalą.

15.7.                      Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, paneigiančių ieškovės įrodinėtą žalos dydį. Apeliantė žalos dydį byloje ginčija tik deklaratyviais teiginiais.

  

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. įvykio metu dėl trūkusio namo nuotekų stovo buvo užlietos ieškovės apdraustos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

19.       2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovės rašte (atsakyme) Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei dėl apliejimo nurodyta, jog į administratorę 2022 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi patalpų (duomenys neskelbtini), naudotojai, nurodė, kad yra užliejamos patalpos. Nuvykus ir atlikus patalpų apžiūrą, buvo nustatyta, jog nuotekų vamzdžiai yra nusidėvėję, pažeisti korozijos; buvo nedelsiant organizuojami buitinių nuotekų stovo remonto darbai, avarinė situacija lokalizuota.  

20.       2022 m. rugpjūčio 19 d. turto apžiūros akte ir fotonuotraukose užfiksuota, kad aplietos, apgadintos dažytos parduotuvės sandėlio lubos, dalis dažytų sienų (matomos dėmės); aplieta dažyta biuro siena, dažai atšokę; biuro patalpoje apdegė elektros kabelis, matyti pajuodusi dėmė ant dažų; sudrėko telefono kabelis.  

21.       Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 1 726,65 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, t. y. 743,81 Eur suma išmokėta pagal nekilnojamojo turto atnaujinimo sąmatą; 410 Eur – už duris ir jų montavimo paslaugą; 300,83 Eur – už signalizacijos atstatymą; 92 Eur – už telefoninio ryšio atkūrimą; 180,01 Eur – už elektros darbus.

Dėl ginčo esmės

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už patalpų užliejimą. Atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji, kaip administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ieškovės (draudikės) pareigoms, susijusioms su draudžiamojo įvykio tyrimu. Pažymėtina, kad civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su draudimo teisiniais santykiais, – byloje spręstas klausimas dėl apeliantės civilinės atsakomybės. Ieškinį ieškovas byloje pareiškė pasinaudodama minėtu 6.1015 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

24.       Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (patalpų užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

25.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

26.       Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendrojo naudojimo nuotekų stovo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendroji dalinė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi nuotekų vamzdynai priskirtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.

27.       Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

28.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

29.       Pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

30.       Nustačius, kad patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo) trūkio, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė.

31.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėjo spręsti apie tai, kad vamzdynas, dėl kurio trūkimo buvo užlietos apdraustos patalpos, buvo prastos būklės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės nuomone, pažymėdamas, kad skundžiamame sprendime teismas aiškiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi. Atkreiptinas dėmesys į 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovės raštą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą ieškovei, kuriame nurodyta, jog į administratorę 2022 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi patalpų (duomenys neskelbtini) naudotojai, pranešdami apie tai, kad užliejamos patalpos. Nuvykus ir atlikus patalpų apžiūrą, buvo nustatyta, jog nuotekų vamzdžiai yra nusidėvėję, pažeisti korozijos; buvo nedelsiant organizuojami buitinių nuotekų stovo remonto darbai, avarinė situacija lokalizuota. Atsakovė neginčijo, kad įvykus avarijai buvo pakeistas nuotekų stovas ir vandens tekėjimas liovėsi. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, trečiasis asmuo S. K. ir kaip liudytojas apklaustas A. K., kuris nurodė, kad jo sutuoktinei priklausančiame bute leido atsakovės darbuotojams prieiti prie nuotekų stovo ir jį pakeisti, išardydamas plyteles. Patvirtino, kad jo sutuoktinei priklausančiame bute jokie remonto darbai ilgą laiką nebuvo atliekami.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, į bylą neteikė įrodymų, kurie paneigtų pačios apeliantės, nuvykus į įvykio vietą, nustatytą vamzdyno būklę – korozijos pažeidimą. Apeliantė nenurodė, kokia gi kita (jei ne susidėvėjimas ir korozija) priežastis lėmė vamzdžio trūkimą.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pateikto 2020 m. vasario 5 d. statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akto 3.3 punkte užfiksuota, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų sistema paveikta korozijos, trūksta izoliacijos ar ji netvarkinga, yra renovuotinų vamzdynų vietų. Byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą daryti išvadą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo nuotekų stovo būklė draudžiamojo įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d., turėjo defektų, t. y. korozijos procesas buvo prasidėjęs daug anksčiau, jis jau galėjo vykti ir draudžiamojo įvykio metu, o tai turėjo įtakos avarijai kilti. 

34.       Pažymėtina, kad apeliantė, vykdydama kasmetines apžiūras, vizualiai apžiūrinėjo tik vamzdynus, esančius rūsyje. Taigi, jau 2020 metais buvo užfiksuoti nuotekų sistemos koroziniai reiškiniai, atsakovė jau tuomet žinojo, kad vamzdynas turi remontuotinų vietų ir reikalingos apsaugos priemonės, buvo rekomenduota modernizuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo surengtas gyventojų susirinkimas dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir šiam siūlymui buvo pritarta. Tačiau nėra jokių duomenų, kokių papildomų veiksmų po šio susirinkimo ėmėsi namo administratorė, kad vamzdynai būtų greičiau pakeisti ar renovuoti. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad namo modernizavimas užtruko dėl projektavimo darbų, tačiau šių aplinkybių rašytiniais įrodymais nepagrindė ir negalėjo paaiškinti, kodėl projektavimo darbai buvo atliekami daugiau kaip 3 metus.

35.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. pastato kasmetinės apžiūros akte nėra užfiksuota, kad namo inžinerinė įranga iš viso buvo apžiūrėta, t. y. jame užfiksuota tik statinio išorinių elementų apžiūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė iki draudžiamojo įvykio, išskyrus gyventojų susirinkimo sušaukimą dėl namo modernizavimo, būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo nuotekų stovo priežiūra, remontu, apžiūra, profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams apie šio stovo būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, kad korozijos paveikti vamzdžiai būtų greičiau pakeisti, siekiant išvengti galimų avarijų. Šios aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė savo pareigas vykdė netinkamai ir nerūpestingai.

36.       Nors, apeliantės įsitikinimu, administravimo pareigas ji vykdė tinkamai, tačiau byloje  pateikti įrodymai (faktų konstatavimas žurnale) neįrodo aplinkybių, šalinančių atsakovės atsakomybę. Vien ta aplinkybė, jog buvo suorganizuotas susirinkimas dėl namo modernizavimo, neįrodo, kad apeliantė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas, administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus.

37.       Apeliantė nurodo, kad ji neturi įstatymo nustatytos pareigos / galimybių vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, pažymėdama, kad avarijos vieta buvo ne bendrosiose patalpose, o draudėjo patalpose, be to, įrodymai patvirtina, kad vamzdynas buvo uždengtas draudėjo įrengta apdaila.

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vamzdynas, dėl kurio trūkimo buvo užlietas apdraustas turtas, buvo uždengtas neleistinai, taip pat nėra duomenų apie tai, kad vamzdynas pagal daugiabučio namo projektinę dokumentaciją turėjo būti paliktas atviras. Kita vertus, net ir pati aplinkybė, kad vamzdynas yra uždengtas, niekaip nepašalina daugiabučio namo administratorės pareigų, susijusių su tokio vamzdyno priežiūra. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti bendro naudojimo stovą (pvz., kad buto savininkai neįsileido atsakovės, kuri siekė apžiūrėti bendro naudojimo stovą, ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turi pareigą atlikti kasmetines apžiūras, surašyti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekdama pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl korozijos pažeistų vamzdynų. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, siekė įrodyti, jog nuotekų stovas buvo patalpoje, į kurią patekti galimybė buvo pasunkinta, todėl ir pareiga šį teiginį įrodyti teko atsakovei. Atsakovė neįrodinėjo, kad nors kartą bandė patekti į tretiesiems asmenims priklausančią patalpą, siekdama apžiūrėti jame esančias bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų dalis. Nebuvo įrodinėjama ir tai, kad tretieji asmenys nors kartą atsakovės atstovams būtų sutrukdę apžiūrėti nuotekų stovą, todėl byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tretieji asmenys būtų sudarę kliūtį atsakovei tinkamai vykdyti savo pareigas.

39.       Vertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už trūkusio nuotekų stovo (duomenys neskelbtini), kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų stovu ir jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti nuotekų vamzdyno defektą ir organizuoti jo pašalinimą ir (arba) prevencinėmis (atsargumo) priemonėmis (pvz., reguliariai valydama ir (arba) tikrindama nuotekų vamzdyno būklę) užkirsti kelią žalai atsirasti. Dėl šios priežasties atsakovės neteisėtą neveikimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pakankamą, turėjusį įtakos žalai atsirasti. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka ir su padarytos žalos apskaičiavimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai šiuo aspektu yra abstraktūs, deklaratyvūs, atsakovė pati nepateikia jokių žalos skaičiavimų. Savo ruožtu padarytą žalą patvirtina ir pačios atsakovės sudarytas įvykio vietos apžiūros aktas. Ieškovės atstovas po žalos įvykio sudarė turto apžiūros aktą, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo visus defektus po apliejimo. Taigi, žalos faktas užfiksuotas nuotraukomis. Žalos dydis apskaičiuotas taikant atitinkamą metodologiją, įvertinant ir turto nusidėvėjimą. Apeliantė, būdama licencijuota statinių priežiūros specialistė, savo darbe sudaranti remonto sąmatas ir faktiškai atliekanti pastato priežiūros ir remonto paslaugas, į bylą nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį.

41.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisė ieškovei turtinės žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44.        Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

45.        Ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                 Milda Skersienė