Administracinė byla Nr. eA-828-1188/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01785-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 29.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m.
birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio autobusų parkas“ (toliau – ir Bendrovė) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, atsakovas) 2022 m.
kovo 30 d. sprendimą Nr. IT02, kuriuo CPVA konstatavo Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo pažeidimus ir nusprendė susigrąžinti dalį išmokėtų Europos Sąjungos paramos lėšų.
2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjai įgyvendino Projektą ir siekė įsigyti naujus ekologiškus autobusus, skirtus vežti keleiviams vietiniais maršrutais Panevėžio mieste.
2.2. Savivaldybė ir Bendrovė (toliau kartu – ir Perkantysis subjektas), siekdamos įgyvendinti Projektą ir gauti finansavimą, 2018 m. kovo 27 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. 22-753 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), kuria apibrėžtos kiekvieno iš partnerių teisės ir pareigos Projekte.
2.3. Įgyvendindama Projektą, 2018 m. lapkričio 21 d., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS), Bendrovė paskelbė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu Nr. 410500 dėl keleiviams miesto sąlygomis vežti pritaikytų naujų žemagrindžių vienaukščių autobusų įsigijimo (toliau – ir Viešasis pirkimas). Viešojo pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad maksimali pirkimo vertė – 2 263 000 Eur, minimalus perkamų autobusų kiekis – dešimt (10) vienetų.
2.4. Tiekėjų pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal kainos ir kokybės santykį, remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais, nurodytais Viešojo pirkimo sąlygų
80.1 punkto nuostatose. Vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – garantinis servisas (kriterijus T2, parametras P4).
2.5. Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos (toliau – ir Techninė specifikacija) pastabos Nr. 3 nuostatose buvo numatyta, kad „Konkursą laimėjęs tiekėjas turi užtikrinti Transporto priemonių garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste arba suteikti Savivaldybei bei Bendrovei teisę atlikti garantinį įsigytų Transporto priemonių remontą garantinio laikotarpio metu“. Analogiškas reikalavimas buvo įtvirtintas ir Viešojo pirkimo sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 56 punkto nuostatose.
2.6. Paskelbus Viešąjį pirkimą, dėl jo sąlygų buvo gauta viena pretenzija iš tiekėjo Solaris Bus & Coach S.A., kuris ginčijo nuostatą, kad aukščiausius balus už ekonominio naudingumo kriterijų „Garantinis servisas“ gauna tiekėjai, kurie turi galimybę pasiūlyti garantinius servisus Panevėžio mieste. Bendrovė, kaip Perkantysis subjektas, patenkino tiekėjo Solaris Bus & Coach S.A. pretenziją iš dalies, t. y. Bendrovė atsisakė tenkinti minėtos pretenzijos reikalavimus, susijusius su nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi. Tiekėjas Solaris Bus & Coach S.A. vėlesniame etape pateikė paaiškinimą raštu, kad neteikė pasiūlymo Perkančiajam subjektui dėl to, jog tuo pačiu metu dalyvavo keliuose stambesniuose pirkimuose ir dėl gamybinių pajėgumų trūkumo nebūtų pajėgęs laiku įvykdyti įsipareigojimų.
2.7. Vykdant Viešąjį pirkimą, buvo gauti penkių (5) skirtingų tiekėjų pasiūlymai. Atlikus galutinį pasiūlymų vertinimą, šių tiekėjų pasiūlymai pripažinti atitinkančiais Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus ir sudaryta pasiūlymų eilė, kurioje pirmuoju numeriu buvo įrašytas ūkio subjektų grupės, susidedančios iš BMC OTOMOTIV SANAYI VE TICARET A. S. ir UAB „BTS Vilnius“ (toliau – ir Viešojo pirkimo laimėtojas), pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas buvo didžiausias. Įvykdžius visas Viešojo pirkimo procedūras, 2019 m. balandžio 25 d. Bendrovė pasirašė su Viešojo pirkimo laimėtoju Viešojo pirkimo sutartį, kuria Viešojo pirkimo laimėtojas įsipareigojo parduoti ir pristatyti Perkančiajam subjektui dvylika BMC Procity EU 12 M CNG autobusų. 2019 m.
gruodžio 16 d. Bendrovei buvo pristatyti vienuolika (11) autobusų, o 2020 m. sausio 13 d. – dar vienas (1) autobusas. Įvertinusi atliktas Viešojo pirkimo procedūras, CPVA priėmė sprendimą išmokėti Savivaldybei ir Bendrovei Projekto finansavimui skirtas ES struktūrinių fondų lėšas.
2.8. 2020 m. gegužės 5 d. CPVA atsiuntė Savivaldybei raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004“, kuriame nurodė, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus T2 parametras P4 galbūt neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir dėl šių priežasčių CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 298 punktu, pradėjo Viešojo pirkimo metu galbūt atlikto pažeidimo tyrimą. 2020 m. rugpjūčio 10 d. CPVA priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Viešojo pirkimo metu pažeidimas nebuvo padarytas (toliau – ir Pirminis sprendimas).
2.9. Užbaigus Projektą, 2021 m. gruodžio 14 d. Savivaldybė ir Bendrovė gavo CPVA pranešimą Nr. IT02 apie nustatytus pažeidimus, nors CPVA jau anksčiau buvo priėmusi sprendimą, kuriuo pripažino, kad Projekto įgyvendinimo metu pažeidimų pareiškėjai nepadarė. Naujame įtarime apie pažeidimą nurodyta, kad CPVA atliko Viešojo pirkimo pakartotinę paskesnę patikrą ir nustatė, jog Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3 punkto nuostata tariamai dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją. CPVA nurodė, kad, remiantis Viešojo pirkimo sąlygų 80.1 punkte nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi „Garantinis servisas“, buvo skiriami balai tiekėjams, turintiems garantinį servisą nebūtinai Panevėžio mieste, tačiau faktiškai savo turimais servisais kituose miestuose neva nebūtų galėję pasinaudoti sutarties įgyvendinimo metu. Be to, CPVA nurodė, kad Viešajame pirkime Bendrovė ir Savivaldybė neatsižvelgė į 2021 m.
gruodžio 3 d. vieno tiekėjo pateiktą pretenziją ir nepakoregavo Viešojo pirkimo sąlygų nuostatų, reikalaujančių, kad tiekėjai turėtų galimybę autobusų garantinio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas teikti Panevėžio mieste arba suteiktų teisę pačiam Perkančiajam subjektui atlikti įsigyjamų autobusų remontą. Tai galėjo lemti dirbtinį konkurencijos apribojimą ir diskriminuoti tiekėjus, galinčius minėtas remonto paslaugas suteikti servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste.
2.10. Savivaldybė 2021 m. gruodžio 27 d. raštu dar kartą pateikė CPVA atsakymą, motyvuotai pagrindė, jog, organizuodami Viešąjį pirkimą, pareiškėjai nepadarė jokių pažeidimų.
2.11. Viešojo pirkimo procedūras įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2021 m.
rugpjūčio 2 d. išvadoje Nr. 4S-808 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nepažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) reikalavimų, taip pat nenustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pažeidimo.
2.12. CPVA 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. IT02 (toliau – skundžiamas Sprendimas), kuriame konstatavo, kad alternatyvūs reikalavimai tariamai apribojo tiekėjų, neturinčių autorizuoto serviso Panevėžio mieste ir negalinčių įsteigti atsarginių dalių ir medžiagų konsignacinį sandėlį bei suteikti galimybės Bendrovei ir Savivaldybei savarankiškai atlikti garantinį remontą, galimybes dalyvauti Viešajame pirkime. Dėl šių priežasčių CPVA nusprendė pritaikyti Projekto finansavimui 10 proc. finansinę korekciją nuo Projekto sutarties vertės, t. y. 226 299,60 Eur, ir susigrąžinti šias lėšas, jas pripažinus netinkamomis finansuoti.
2.13. CPVA priėmė du priešingus ir vienas kitą paneigiančius sprendimus, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms. Teisės aktai nesuteikė teisės CPVA pačiai pasinaikinti savo Pirminio sprendimo ir priimti priešingą sprendimą, taip pat keisti jos pačios priimtus administracinius aktus bei naikinti jais asmenims suteiktas subjektines teises. Nors po Pirminio sprendimo priėmimo praėjus keliems mėnesiams teisės aktai pasikeitė ir viešojo administravimo subjektai įgijo teisę patys pasinaikinti ar pakeisti savo priimtus individualius administracinius aktus, tačiau, tokią galimybę numatančiai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) redakcijai įsigaliojus tik 2020 m. lapkričio 1 d., ji negalėjo būtų taikoma atgaline tvarka.
2.14. VAĮ 16 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo metu Pirminio sprendimo apskundimo teisme terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jis nebus keičiamas, ir suteiktas Projekto finansavimas nebus atšauktas pačios CPVA sprendimu.
2.15. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo atsiradę naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų sudariusios objektyvų pagrindą CPVA persvarstyti anksčiau atliktą Viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimą, tokios aplinkybės skundžiamame Sprendime nenurodytos.
2.16. Viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. CPVA, remdamasi tariamai teisės aktams prieštaraujančiu tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T2 ir parametru P4, skundžiamame Sprendime nepagrįstai Viešojo pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis. Viešojo pirkimo dokumentų nuostatų, kuriomis ekonominio naudingumo balai skiriami už tiekėjų galimybę pasiūlyti perkamų autobusų garantinį servisą, teisėtumą, pasak pareiškėjų, pagrindžia galiojantis teisinis reguliavimas, į kurį CPVA, priimdama skundžiamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė.
2.17. Autobusų garantinio remonto ir techninio aptarnavimo atsakomybės perdavimas Bendrovei reiškia, jog Bendrovė turės išlaikyti darbų vykdymui reikalingą infrastruktūrą, samdyti ir išlaikyti darbuotojus, užsakinėti trūkstamas atsargines dalis ir spręsti visus su tinkamos autobusų techninės būklės palaikymu susijusius klausimus autobusų garantinės priežiūros laikotarpiu. Kita vertus, nurodytą autobusų garantinį remontą ir aptarnavimą atliekant tiekėjo servisui, perkančiojo subjekto atsakomybės, įsipareigojimai ir išlaidos būtų akivaizdžiai mažesnės, nes nereikėtų rūpintis daugeliu autobusų priežiūros ir remonto klausimų.
2.18. Pareiškėjams akivaizdu, kad tiekėjo galimybė pasiūlyti autobusų garantinį servisą turi ekonominę naudą Perkančiajam subjektui, todėl Viešajame pirkime pagrįstai skirti konkursiniai balai už tokio serviso turėjimą. Aplinkybė, kad tiekėjas turi autobusų garantinį servisą, yra svarbi ir užtikrinant perkančiojo subjekto galimybę gauti tinkamas konsultacijas autobusų remonto ir eksploatavimo klausimais.
2.19. Skundžiamame Sprendime CPVA neįvardijo, kad konkursinio balo diferencijavimas pagal tiekėjo turimo garantinio serviso veiklos trukmę būtų lėmęs tariamai nepagrįstą konkurencijos apribojimą.
2.20. Iš Viešojo pirkimo komisijos 2019 m. kovo 25 d. protokolo matyti, jog už minėtą kriterijų visi 5 Viešojo pirkimo dalyviai gavo aukščiausius balus, todėl atitikimas šiam kriterijui problemų jiems nesukėlė. Nurodyto kriterijaus lyginamasis svoris bendrame konkursiniame bale sudarė vos 10 procentų, jis nebuvo lemiamą ar esminę reikšmę turinčiu kriterijumi, vertinant pasiūlymus. Kriterijaus T2 parametras P4 buvo visiškai pagrįstas, neapribojo tiekėjų galimybių dalyvauti Viešajame pirkime ir negali būti laikomas prieštaraujančiu teisės aktų nuostatoms.
2.21. Iš pridedamų Viešojo pirkimo komisijos protokolų matyti, jog dalyvavo ir pasiūlymus pateikė 5 skirtingi tiekėjai, kurių pasiūlymai atitiko Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl CPVA nepagrįstai priėjo prie išvados, kad buvo dirbtinai apribota konkurencija.
2.22. Tiesiogiai pripažindama, kad Viešojo pirkimo metu pasiūlymus pateikė penki tiekėjai, ir Viešojo pirkimo metu konkurencija buvo užtikrinta, tačiau vėliau, skundžiamame Sprendime padarydamas galutinę išvadą, kad Techninėje specifikacijoje ir ekonominio naudingumo kriterijuose Perkantysis subjektas nustatė dirbtinai konkurenciją ribojančią ir diskriminacinę sąlygą, CPVA pati sau prieštarauja. CPVA jau anksčiau pripažino, kad Viešojo pirkimo metu konkurencija buvo užtikrinta, todėl skundžiamu Sprendimu CPVA konstatuoti Viešojo pirkimo metu galbūt nustatytų konkurencijos pažeidimų ir taikyti finansines sankcijas.
2.23. Skundžiamame Sprendime nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad buvo gauta vieno potencialaus tiekėjo pretenzija, kurią tenkinus tik iš dalies, šis tiekėjas vėliau nepateikė pasiūlymo. CPVA klaidingai konstatavo, kad tai rodo apribotą konkurenciją Viešajame pirkime. Solaris Bus & Coach S. A. ne tik neskundė Viešojo pirkimo sąlygų teismui, bet ir šio tiekėjo pasiūlymo nepateikimas neturi nieko bendro su nustatytais neva pernelyg aukštais reikalavimais. Daugiau pretenzijų, be tiekėjo Solaris Bus & Coach S. A., negauta, todėl CPVA neturėjo pagrindo spręsti, kad Viešojo pirkimo sąlygos neva užkirto kelią potencialiems, neįvardijamiems tiekėjams dalyvauti Viešajame pirkime. Dėl galutinių rezultatų taip pat negauta tiekėjų ieškinių ir pretenzijų. Tai įrodo, kad Viešasis pirkimas buvo surengtas teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, jo dalyviams abejonių nekilo.
2.24. Viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos pastabos Nr. 3 reikalavimas yra teisėtas, nes tokiu būdu Perkantysis subjektas realizuoja savo teisę pasirinkti perkamų paslaugų suteikimo vietą. Perkantysis subjektas šiuo atveju kartu su autobusais siekė įsigyti ir jų garantinio remonto bei aptarnavimo paslaugą ir turėjo teisę pasirinkti, kaip šią paslaugą teiks. Nagrinėjamu atveju perkančiojo subjekto diskreciją pasirinkti paslaugų teikimo vietą įgyvendinimo būtinumą nulėmė paslaugų pobūdis. Autobusų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugoms suteikti būtina į atitinkamą vietą nugabenti remontuojamą ar aptarnaujamą autobusą, tai sukeltų didelių nepatogumų tiek užsakovui, tiek ir pačiam paslaugų teikėjui. Šios paslaugos negali būti prilyginamos paslaugoms, kurioms nereikia transportavimo ir gali būti vienodai gerai suteiktos bet kurioje vietoje dirbančio paslaugų teikėjo arba nuotoliniu būdu.
2.25. Pareiškėjai paaiškino, kad jei autobusai važiuotų ne tik patvirtintais vietinio susisiekimo maršrutais Panevėžio miesto teritorijoje, o turėtų vykti ir į kitą miestą, kad būtų galima atlikti techninio aptarnavimo ar remonto darbus, nebūtų taikoma išimtis, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau – ir Reglamentas (EB)
Nr. 561/2006) 3 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 4 d. reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014) preambulės 3 punkte. Autobusuose privalėtų būti papildomai įrengiami tachografai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 165/2014.
2.26. Konsignacinio sandėlio apimtis autobusų atsarginių detalių vertės prasme turėtų siekti 5 000 Eur. Šis tiekėjo įsipareigojimas būtų nedidelės apimties ir negalėtų sukelti sunkumų.
2.27. Kadangi dalis autobusų parko darbuotojų pakankamai nemoka kitų kalbų ir kad informacija būtų pateikiama visiems suprantama kalba, reikalavimas mokymus vesti ir metodinę medžiagą pateikti valstybine lietuvių kalba yra pateisinamas.
2.28. CPVA jokių nenurodė pagrindų ir nepateikė argumentų, kodėl Išvada nepagrįsta ar neteisinga, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 101 straipsnyje numatytą Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją, bet ir VAĮ 3 straipsnio bei 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Minėta aplinkybė sudaro papildomą pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.
3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė), atlikusi Projekto auditą, 2021 m. spalio 22 d. el. laišku pateikė CPVA pastebėjimą dėl Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3–4 punkte ir Viešojo pirkimo sąlygų 81.1 punkte nurodyto trečiojo ekonominio naudingumo kriterijaus „Trečias kriterijus – garantinis servisas (T2)“ (toliau – ir Kriterijus), nurodydama, kad minėtas Kriterijus pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir apribojo tiekėjų konkurenciją. Pastebėjimas dėl pažeidimo įtrauktas į 2022 m. vasario 15 d. Valstybinio audito ataskaitą kaip (duomenys neskelbtini).14. CPVA atkreipė dėmesį į tai, kad šį pastebėjimą pateikė jau susipažinus su Išvada. Valstybės kontrolė nepakeitė nuomonės, kad viešųjų pirkimų pažeidimas buvo padarytas.
3.2. CPVA, atsižvelgdama į gautą Valstybės kontrolės pastebėjimą, atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė skundžiamą Sprendimą.
3.3. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada neturi privalomos galios, CPVA turi pareigą atlikti savarankišką pažeidimo tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą. Tai, kad Sprendimas prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos Išvadai, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad jis neteisėtas.
3.4. Pareiškėjai skunde iš esmės formuoja tendencingą, subjektyvią ir nepagrįstą poziciją, kuri visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes pirmojo pažeidimo tyrimo apimtis skiriasi nuo skundžiamame Sprendime nurodyto tyrimo apimties. Pirmojo pažeidimo tyrimo apimtis buvo Kriterijaus, kaip savarankiškos Viešojo pirkimo sąlygos, atitikties vertinimas teisės aktų reikalavimams.
3.5. CPVA kilo įtarimas, kad Viešojo pirkimo metu nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. nustatytas kriterijus T2, kurį detalizuoja parametro P4 skirtinų balų reikšmių aprašymai ar apibūdinimai nepagrįsti taip, kad leistų Perkančiajam subjektui objektyviai įvertinti teikiamų pasiūlymų ekonominį pagrįstumą, jų teikiamą maksimalią naudą, susietą su Viešojo pirkimo objektu. Pažeidimo tyrimo dėl Techninės specifikacijos reikalavimų neatliko. Skundžiamame Sprendime sistemiškai pasisako dėl Techninės specifikacijos reikalavimų ir Kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Sprendimo apimtis yra platesnė, todėl anksčiau priimto sprendimo nenaikino, o priėmė savarankišką ir naują sprendimą dėl Projekte padaryto pažeidimo. CPVA neatnaujino anksčiau atlikto pažeidimo tyrimo pagal PAFT 323 punktą. Pažeidimo tyrimo pradėjimo priežastis, t. y. tyrimo atnaujinimas, nenurodyta ir Sprendime, kurio numeris IT02, o ne IT01.
3.6. Kriterijus nesuteikė jokio užtikrinimo, kad laimėtoju bus išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijus neatitinka teisinio reguliavimo, kuris taikomas ekonominio naudingumo kriterijams, kad šie leistų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
3.7. Projekto partnerio nustatytas Kriterijus nebuvo susijęs su Viešojo pirkimo objektu ir nesuteikė ekonominio naudingumo, nes šio naudingumo balai buvo suteikiami už bet kurioje vietoje esantį servisą, nors Techninėje specifikacijoje ir sutarties projekte buvo nurodyta, kad autobusų techninė priežiūra turės būti vykdoma išskirtinai Panevėžio m. teritorijoje esančiame servise, t. y. Kriterijus nebuvo susietas su Viešojo pirkimo objektu ir sutarties sąlygomis. Šio Viešojo pirkimo atveju tiekėjų siūlomas servisas nebuvo susijęs su Viešojo pirkimo sutarties vykdymu ir tiekėjas tokį servisą sutarties vykdymo metu galėjo perleisti tretiesiems asmenis arba visiškai uždaryti. Nors tiekėjas už turimą servisą gavo balų, tačiau šis ekonominio naudingumo kriterijus nebuvo materializuotas Viešojo pirkimo sutartyje ir šio privalumo nebuvo privaloma išlaikyti visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tokį teiginį papildomai patvirtina ir Techninės specifikacijos pastabų 4 punktas. Tokiu būdu Kriterijaus ekonominė nauda visiškai devalvuojama.
3.8. Konsultacijų teikimas sutartyje nesusietas su serviso turėjimu, tai – atskira paslauga, kurią tiekėjas privalo užtikrinti.
3.9. Kriterijuje numatyta balų diferenciacija pagal serviso veikimo trukmę nesuteikia ekonominės naudos Perkančiajam subjektui, nes vien tai, kad servisas veikia ilgiau nei vieni metai, nereiškia, kad jame dirba didesnę patirtį turintys specialistai, todėl teoriniai pasvarstymai dėl serviso veikimo trukmės ir darbuotojų patirties – tarpusavyje nesusiję ir visiškai nepagrįsti.
3.10. Ydingai suformuluotas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus neužtikrino skaidrios konkurencijos, nesudarė sąlygų Projekto partneriui gauti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.
3.11. Įvertinus Techninės specifikacijos reikalavimus, Viešojo pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų turinį, apibrėžtas jų vertinimo sąlygas ir tvarką, CPVA nustatė, jog Perkantysis subjektas neužtikrino Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, kadangi nustatytas Kriterijus neturi ekonominio naudingumo požymio, kuris leistų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir tokiu būdu racionaliai panaudoti skirtas lėšas.
3.12. Viešųjų pirkimų tarnyba Išvadoje aiškiai nurodė, kokia apimtimi atliko Viešojo pirkimo sąlygų patikrą, išimtinai vertino tik Techninėje specifikacijoje esančias sąlygas. Viešojo pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijai, įskaitant Kriterijų, nepateko į šios tarnybos vertinimo apimtį, todėl dėl jų Išvadoje nepasisakyta. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko ribotos apimties vertinimą, į kurį ekonominio naudingumo kriterijai nepateko.
3.13. Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su serviso arba atsarginių detalių sandėlio steigimu Panevėžio mieste, ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei neatitiko teismų formuojamos praktikos. Viešojo pirkimo sąlygose pateikta konkreti geografinė nuoroda Lietuvos Respublikoje, kuri buvo privaloma visiems tiekėjams. Šio Viešojo pirkimo atveju Techninėje specifikacijoje buvo numatyti tiek reagavimo laikai, tiek reikalavimas tiekėjui turėti servisą arba atsarginių dalių sandėlį Panevėžio mieste.
3.14. Reikalavimas konkrečioje vietoje turėti servisą arba atsarginių detalių sandėlį kasacinio teismo praktikoje ir Europos Sąjungos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės), traktuojamas kaip viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, už kurį turi būti taikoma finansinė korekcija. Projekto vykdytojas ir partneris tokio reikalavimo būtinumo nepagrindė bei neįrodė, kad jis neribojo tiekėjų konkurencijos.
3.15. Nors vertinant faktines aplinkybes matyti, jog Viešajame pirkime dalyvavo 5 tiekėjai, tačiau teisiškai vertinant situaciją, pirmų keturių tiekėjų pasiūlymai galėjo būti atmesti jų net nevertinant, nes siūlomos kainos viršijo Viešajam pirkimui skirtas lėšas.
3.16. Didelį siūlomų kainų skirtumą galėjo lemti ir Techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti servisą arba atsarginių detalių sandėlį Panevėžio mieste. CPVA, taikydama finansinę korekciją, įvertino aplinkybę, jog faktiškai dalyvavo penki tiekėjai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad konkurencija nebuvo apribota. Ši aplinkybė – svarbi skiriant finansinę korekciją, ir CPVA į ją atsižvelgė – pritaikė mažiausią galimą finansinę korekciją.
3.17. CPVA atkreipė dėmesį į skunde akcentuojamą aplinkybę, kad tiekėjai galėjo pasitelkti subtiekėjus, tačiau vėliau aiškina, jog autobusų priežiūra reikalauja specifinių žinių, patirties ir pan., t. y. autobusų remontas ir priežiūra atliekama tik specializuotame servise, kuris turi atitinkamus įrenginius ir specialistus. CPVA neaišku, ar Panevėžio mieste yra tokio tipo servisų. Pareiškėjų argumentai dėl tiekėjo galimybės pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, esant neteisėtam Techninės specifikacijos reikalavimui, yra nepagrįsti.
3.18. CPVA nesutiko su skundo teiginiu, kad atsarginių detalių sandėlis užtikrino tinkamą tiekėjų konkurenciją. Nepaisant, kad Techninėje specifikacijoje numatyta galimybė perleisti garantinį aptarnavimą Perkančiajam subjektui, tačiau atsarginių detalių sandėlis vis dėlto turi būti įsteigtas ir prižiūrimas Panevėžio mieste. Tokio reikalavimo būtinumo Projekto partneris nepagrindė.
3.19. Tiekėjo pateikta pretenzija nesudaro savarankiško ir vienintelio pagrindo inicijuoti pažeidimo tyrimo, tačiau bet kuriuo atveju – tai rinkos dalyvio pozicija dėl konkrečios Viešojo pirkimo sąlygos, kurią jis laiko ribojančia bei apsunkinančia pasiūlymo pateikimą.
3.20. Skunde akcentuojami labai trumpi autobusų remonto terminai, kad ilgesnis terminas turės neigiamų finansinių pasekmių, nes autobuso nebus galima naudoti ir gauti pajamų. Atsižvelgiant į tai, servisas turi būti Panevėžio mieste, kad autobusas būtų operatyviai pristatytas į remonto vietą, suremontuotas ir vėl pradėtas naudoti Projekto partnerio veikloje. CPVA nuomone, pareiškėjai nutyli kitas Techninės specifikacijos nuostatas, kurios paneigia bet kokius skunde nurodytus argumentus dėl autobusų remonto skubos.
3.21. Jeigu Techninės specifikacijos 5 punkto pastaba ir 56.4 ir 56.5 punktai prieštarauja vienas kitam, pirmenybė būtų teikiama nuostatoms, palankesnėms tiekėjams, t. y. tiekėjas turėtų teisę remonto darbus atlikti per 10 darbo dienų. Pareiškėjų argumentai dėl ypač trumpo remonto termino ir nuostolių, kurie gali kilti ilgiau remontuojant autobusus, visiškai nepagrįsti, nes pats Projekto partneris nustatė pakankamai ilgus remonto terminus ir prisiėmė dėl to riziką. Skundo argumentai, susiję su Projekto partnerio sąnaudomis transportuojant autobusus į serviso vietą ne Panevėžio mieste, nepagrįsti ir prieštarauja jo paties parengtoms sutarties sąlygoms. CPVA nurodė Projekto sutarties specialiųjų sąlygų 50 punktą.
3.22. Teisės aktai atsakovui suteikia savarankišką pareigą atlikti pirkimų priežiūrą ir pažeidimo tyrimą, jeigu buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nenustato pareigos vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktu vertinimu ir priimti tapatų sprendimą.
3.23. CPVA, vykdydama teisės aktuose jai pavestas funkcijas, pateikė argumentus ir motyvus, kuriais grindžia savo išvadą, kad Viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų principus ir apribojo tiekėjų konkurenciją, t. y. motyvavo savo Sprendimą, užtikrinant jo atitiktį VAĮ
10 straipsnio reikalavimus. Šio viešųjų pirkimų pažeidimo atveju Valstybės kontrolė taip pat nesutiko su Išvada, ir dėl šios priežasties suformavo pastebėjimą, kurio pagrindu CPVA ir inicijavo pažeidimo tyrimą.
3.24. Pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti jiems iš CPVA patirtas bylinėjimosi išlaidas. Projekto vykdytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi visus pajėgumus atstovauti save ir Projekto partnerį teisminiame ginče. Projekto vykdytojas galėjo savo vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą tiek savo, tiek Projekto partnerio atstovavimą, todėl nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) nurodė, jog atsižvelgiant į pareiškėjų skunde apibrėžtas ginčo ribas, į tai, kad neskundžiami jokie jos reguliavimo srities teisės aktai ir (ar) ginčijami klausimai, susiję su viešojo transporto priemonių parko įsigijimu keleiviams vežti vietinio susisiekimo maršrutais Panevėžio miesto savivaldybėje, todėl bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms. Taip pat Ministerija įvardijo, kad, jei vykstama tik į autobusų garantinį servisą, laiko apskaitai autobusas vairuotojų darbo gali naudoti vieną iš dviejų galimų būdų, t. y. arba turėti registravimo įrangą (tachografą) arba sudarinėti eismo tvarkaraštį, t. y. šiuo atveju, vietoj registravimo įrangos (tachografo) vairuotojų darbo laiko apskaitai gali būti naudojami eismo tvarkaraščiai, kurie būtų laikytini pigesne vairuotojų darbo laiko apskaitos alternatyva.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas išanalizavo Viešojo pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalis, 50 straipsnio
3 dalį, aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog konkurencijos užtikrinimas pirkimuose siejamas su pareiga nepagrįstai neriboti tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Kuo daugiau tiekėjų turi galimybę dalyvauti pirkime, tuo didesnė konkurencija užtikrinama. Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio
3 dalyje reglamentuojamas konkurencijos užtikrinimas būtent pirkimų teisės prasme.
8. Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių techninės specifikacijos reikalavimų, kurie nepagrįstai suteiktų galimybes dalyvauti pirkime tik konkrečiam tiekėjui ar tiekėjams, ribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Turi būti sudarytos vienodos galimybės pirkime dalyvauti visiems tiekėjams, galintiems pasiūlyti reikiamos kokybės perkamą objektą. Taigi šių dviejų analizių kokybiškas atlikimas suponuoja galimybes sėkmingai įvykdyti viešąjį pirkimą, tinkamai užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą bei tikslo pasiekimą.
9. Tais atvejais, kai perkančiajai organizacijai būtina nustatyti išskirtinius, specifinius reikalavimus perkamam objektui, jie yra teisėti tik tais atvejais, kai jie yra pagrįsti. Perkančioji organizacija, kad tinkamai įvykdytų viešąjį pirkimą, privalo atsakingai parengti techninę specifikaciją ir, siekdama nustatyti tiekėjų nediskriminuojančius reikalavimus, turi įvertinti, kaip ir kiek konkretus reikalavimas apriboja konkurenciją ir ar jis yra pagrįstas.
10. Teismas ištirtų įrodymų pagrindu darė išvadą, kad nurodytos sąlygos pažeidžia tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, riboja sąžiningą konkurenciją. Techninėje specifikacijoje ir Projekto sutarties projekte pareiškėjams nurodžius, kad autobusų techninė priežiūra turės būti vykdoma išskirtinai Panevėžio m. teritorijoje esančiame servise, laikytina, kad konkurencija dirbtinai sumažinta, nes pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
11. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).
12. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, teismas pažymėjo, kad CPVA atliko išsamų ir visapusišką įtariamo pažeidimo tyrimą, vertino ne tik konkrečias Viešojo pirkimo sąlygų normas, bet ir kitą Viešojo pirkimo dokumentaciją, pareiškėjų teiktus paaiškinimus, vadovavosi teismų praktika ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais išaiškinimais. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog CPVA atliktas tyrimas neatitiko VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir buvo neobjektyvus.
13. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, darė išvadą, kad jis atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis ir teismų praktika.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir pareiškėjų skundą atmetė.
III.
15. Pareiškėjai Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti jiems iš atsakovo patirtas procesines išlaidas.
16. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei papildomai nurodo šiuos argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo motyvacija pateikiama iš dviejų sakinių. Teismas nepadarė nė vienos savarankiškos išvados dėl bet kurio iš byloje nagrinėtų Viešojo pirkimo sąlygų punktų. Nors teismas konstatavo, kad Viešojo pirkimo sąlygos pažeidžia tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus bei riboja sąžiningą konkurenciją, tačiau niekaip nepagrindė, kaip šis tariamas pažeidimas pasireiškė ir kodėl atitinkami Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimai yra laikytini per aukštais, neproporcingais ir pernelyg apribojančiais konkurenciją.
16.2. Teismo išvada yra paremta klaidinga prielaida, kad Viešojo pirkimo dokumentuose neva buvo keliamas reikalavimas tiekėjams turėti garantinį autobusų servisą Panevėžio mieste, o tokio serviso neturintiems tiekėjams tariamai buvo mažinami ekonominio naudingumo balai. Skirtingai, negu interpretavo teismas, Viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo, kad tiekėjas turėtų autobusų garantinį servisą Panevėžio mieste, o tokio serviso neturintys tiekėjai galėjo ne tik dalyvauti Viešajame pirkime, bet ir jų gaunamas ekonominio naudingumo vertinimo balas dėl šios aplinkybės visiškai nemažėjo, jei jie pasinaudojo galimybe siūlomų autobusų garantinio remonto ir aptarnavimo teises suteikti pačiam UAB „Panevėžio autobusų parkas“.
16.3. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, jog būtina vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. išvada, taip pat dėl to, kad CPVA neturėjo teisės panaikinti savo priimtą sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, nepasikeitus jokioms aplinkybėms.
17. Pareiškėjai 2025 m. birželio 30 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-175/23 Obshtina Svishtov, kuris aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Papildomai pareiškėjai pažymi, jog CPVA, pritaikydama 10 proc. dydžio Projekto finansinę korekciją, net nenustatinėjo ir nebandė nustatinėti, kokią tariamą neigiamą įtaką ES biudžetui galėjo turėti Projekto įgyvendinimo metu neva padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai.
18. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
18.1. Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su serviso arba atsarginių detalių sandėlio steigimu Panevėžio mieste, ribojo tiekėjų konkurenciją bei pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei neatitiko teismų formuojamos praktikos.
18.2. Esant neteisėtam Techninės specifikacijos reikalavimui dėl serviso buvimo Panevėžio mieste, aplinkybė, kad tiekėjas šiam Techninės specifikacijos reikalavimui įvykdyti gali pasitelkti kitus ūkio subjekto pajėgumus, šio reikalavimo neteisėtumo nepaneigia.
18.3. Pareiškėjų nurodomi argumentai, susiję su Techninėje specifikacijoje nustatytu Kriterijumi, nesutampa. Pareiškėjai skunde akcentavo aplinkybę, kad tiekėjai lengvai galėjo pasitelkti subtiekėjus, tačiau apeliaciniame skunde pažymi, kad autobusų priežiūra reikalauja specifinių žinių, patirties ir pan., t. y. autobusų remontas ir priežiūra yra atliekama ne bet kokiame, o tik specializuotame servise, kuris turi atitinkamus įrenginius ir specialistus. Atitinkamai nėra aišku, ar Panevėžio mieste iš viso yra tokio tipo servisų, kurie atliktų nuolatinį autobusų remontą ir turėtų kvalifikuotą personalą, ar servisą vis dėl to tiekėjai privalėtų steigti ir išlaikyti visą garantinį laikotarpį, t. y. įsigyti / išsinuomoti patalpas, jas pritaikyti, įsigyti įrangą, pasamdyti specialistus ir pan., kad galėtų tenkinti išimtinai tik Projekto partnerio poreikius, kurie būtų epizodinio pobūdžio ir nenuolatiniai.
18.4. CPVA neginčija, kad Viešajame pirkime faktiškai dalyvavo penki tiekėjai, jų visų pasiūlymai atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, nei vienas iš jų nebuvo atmestas, tačiau CPVA, taikydama finansinę korekciją, įvertino tą aplinkybę, kad Viešajame pirkime faktiškai dalyvavo penki tiekėjai ir pritaikė 10 proc. finansinę korekciją. Esant mažesniam tiekėjų skaičiui, būtų buvusi taikoma 25 proc. finansinė korekcija, pavyzdžiui, jeigu būtų buvęs gautas tik vienas pasiūlymas.
18.5. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas poreikis dėl kuo trumpesnio autobusų remonto termino, atsakovas nurodo techninės specifikacijos 56.4 ir 56.5 punktus, kuriuose nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja atlikti remontą per 10 d. d. Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su autobusų nugabenimu į remonto vietą, atsakovas pažymi, jog pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 50 punktą tiekėjas privalo savo sąskaita organizuoti ir vykdyti transporto priemonių transportavimą į servisą ir atgal.
18.6. Teisės aktai suteikia CPVA savarankišką pareigą atlikti pirkimų priežiūrą ir išimtinę pareigą atlikti pažeidimo tyrimą, jeigu buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Teisės aktai nenustato CPVA pareigos vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktu vertinimu ir priimti tapatų sprendimą.
18.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjams patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai turėjo pakankamus vidinius resursus savarankiškai ginti savo interesus teisminiame procese, byla nėra teisiškai sudėtinga ir nesudarė pareiškėjams kliūčių paties ginti savo interesus teismine tvarka, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisako dėl pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m.
birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-653-426/2024 bei prašo Ministeriją pašalinti iš bylos. Ministerija nurodo, kad, atsižvelgdama į ginčo ribas, taip pat į tai, kad nėra skundžiami jokie Ministerijos reguliavimo srities teisės aktai, Ministerija išsakė poziciją, kad neturėtų šioje administracinėje byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, nes bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms, 2022 m. gegužės 25 d. padavė pirmosios instancijos teismui prašymą pašalinti Ministeriją iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo, t. y. nelaikyti jos trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2022 m. kovo 30 d. sprendimo „Sprendimas dėl pažeidimo“ Nr. IT02, kuriuo nustatytas pažeidimas Europos Sąjungos paramos lėšomis iš dalies finansuotame projekte Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“ ir tuo remiantis nuspręsta susigrąžinti dalį išmokėtų Europos Sąjungos paramos lėšų, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Ministerija, paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo pašalinti Ministeriją iš trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašo. Ministerija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju administracinės bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisės ir pareigoms.
22. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
23. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdaus pagrindo konstatuoti, jog administracinės bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir dalyką, t. y. tai, kad administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl CPVA sprendimo, kuriuo nustatyti žemagrindžių autobusų viešojo pirkimo metu atlikti teisės aktų pažeidimai, ir į tai, kad Ministerija formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija vertina, kad administracinės bylos baigtis gali turėti įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra skundžiami jokie Ministerijos priimti individualūs teisės aktai, minėta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinės bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija netenkina Ministerijos prašymo pašalinti Ministeriją iš administracinės bylos nagrinėjimo (ABTĮ
33 str. 5 d., ABTĮ 137 str.).
24. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai paneigia ankstesnį ir priešingą CPVA sprendimą, kuris suteikė pareiškėjams teisėtą lūkestį dėl suteikto (gauto) Projekto finansavimo neatšaukimo vėlesniuoju ir visiškai kitokiu sprendimu. Be to, skundžiamu Sprendimu nepagrįstai sureikšminama vieno potencialaus tiekėjo pateikta pretenzija, kurią tenkinus tik iš dalies, šios pretenzijos tiekėjas vėliau nepateikė pasiūlymo, ir klaidingai vertinamas tokios pretenzijos pateikimu esą pasireiškiantis konkurencijos Viešajame pirkime apribojimas, nors pretenzijos teikėjas neskundė teismui Viešojo pirkimo sąlygų ir nepateikė pasiūlymo, o daugiau pretenzijų iš kitų suinteresuotų asmenų negauta, todėl Viešojo pirkimo sąlygomis nebuvo neužkirstas kelias dalyvauti pirkime kitiems potencialiems ir neįvardijamiems tiekėjams.
25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, pažymėdamas pagrįstai CPVA nustatytą ginčo pirkime įvykusį tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą bei sąžiningos konkurencijos ribojimą. Teismas akcentavo, kad Techninėje specifikacijoje ir Projekto sutarties projekte numatytas autobusų techninės priežiūros vykdymas išskirtinai Panevėžio miesto teritorijoje esančiame autorizuotame servise dirbtinai mažina konkurenciją, nes tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaro palankesnes ar nepalankesnes sąlygas. Teismas akcentavo taikytiną teisinį reguliavimą, kuris reikalauja, kad tais atvejais, kai perkančiajai organizacijai būtina nustatyti išskirtinius ir specifinius reikalavimus perkamam objektui, jie yra teisėti tik tais atvejais, kai jie yra pagrįsti, t. y. perkančioji organizacija atsakingai parengia techninę specifikaciją ir įvertina, kaip ir kiek konkretus reikalavimas apriboja konkurenciją ir ar jis yra pagrįstas.
26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nemotyvuotas ir tik dviem motyvacijai skirtais sakiniais paremtas pirmosios instancijos teismo sprendimas klaidingai grindžiamas prielaida dėl Viešojo pirkimo dokumentuose esą keliamo reikalavimo tiekėjams turėti garantinį autobusų servisą Panevėžio mieste, nes tokio serviso neturintys tiekėjai pagal Viešojo pirkimo dokumentus galėjo dalyvauti Viešajame pirkime.
27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
28. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybė ir Bendrovė, siekdamos įsigyti keleiviams miesto sąlygomis vežti pritaikytus naujus žemagrindžius ir ekologiškus autobusus, pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir vykdė Projektą „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“ (kodas: 04.5.1-TID-V-517-01-0004) pagal partneriams tekusias atitinkamas teises ir pareigas. Savivaldybė ir Bendrovė: 1) vykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2018 m. lapkričio 21 d. paskelbė skelbimą apie šį pirkimą; 2) gavo 5 tiekėjų pateiktus pasiūlymus bei 1 pretenziją; 3) pasirašė 2019 m.
balandžio 25 d. sutartį su laimėjusiu tiekėju; 4) per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą 2020 m. sausio 17 d. pateikė įvykdyto Viešojo pirkimo dokumentus CPVA vertinimui; 5) atsakydama į CPVA Raštą, pateikė Paaiškinimą, kuriame pažymėjo, jog nesutinka su CPVA įtarimais. Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė išvadą Nr. 4S-808, kurioje nenustatyti teisės reikalavimų pažeidimai Projekto vykdytojo vykdytame Viešajame pirkime. Valstybės kontrolė atliko Projekto auditą ir 2021 m. spalio 22 d. el. laišku pateikė pastebėjimą CPVA dėl Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3–4 punkte ir Viešojo pirkimo sąlygų
81.1 punkte nurodyto trečio ekonominio naudingumo kriterijaus „Trečias kriterijus – garantinis servisas (T2)“, nurodydama, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir apribota tiekėjų konkurencija. Šis Pastebėjimas dėl pažeidimo įtrauktas į Valstybinio audito 2022 m. vasario 15 d. ataskaitą ((duomenys neskelbtini).14). Minėtus Viešojo pirkimo duomenis iš Projekto vykdytojo gavusi ir vertinusi, taip pat vėliau minėtą Valstybės kontrolės pastebėjimą gavusi į jį reagavusi, CPVA: 1) 2020 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą, kad pirkimas atliktas tinkamai, tačiau, atlikusi Viešojo pirkimo pakartotinę paskesnę patikrą, nustatė abejones dėl tam tikrų Viešojo pirkimo sąlygų; 2) registravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT02; 3) 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu Nr. IT02 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo Projekto vykdytoją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą; 4) atliko pažeidimo tyrimą, prašė ir gavo bei vertino Projekto vykdytojo atsakymą į Raštą, t. y. pateiktą Paaiškinimą dėl CPVA iškeltų įtarimų; 5) ginčijamu Sprendimu nustatė pažeidimą, t. y. Projekto vykdytojo pažeistas teisės nuostatas, nes Techninėje specifikacijoje ir ekonominio naudingumo kriterijuose nustatė dirbtinai konkurenciją ribojančią ir diskriminacinę sąlygą, taip pat nustatė netinkamomis finansuoti išlaidas, t. y. nusprendė, kad taikytina 10 proc. finansinė korekcija nuo Projekto sutarties vertės, tenkančios Projektui (t. y. nuo 2 262 996,00 Eur), kuri sudaro
226 299,60 Eur.
30. Ginčijame CPVA 2022 m. kovo 30 d. akte „Sprendimas dėl pažeidimo“ Nr. IT02 nurodytos, be kita ko: 1) pažeistos teisės aktų nuostatos; 2) faktinės aplinkybės, t. y. a) Viešojo pirkimo aplinkybės; b) įtarimą sukėlusios aplinkybės (Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3 p. nuostatose „Konkursą laimėjęs tiekėjas turi užtikrinti Transporto priemonių garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste arba suteikti Perkančiajam subjektui teisę atlikti garantinį įsigytų Transporto priemonių remontą garantinio laikotarpio metu“ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste dirbtinai apriboja tiekėjų, kurie turi arba gali patys, arba pasitelkdami subtiekėjus suteikti garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugas transporto priemonių servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste, dalyvavimą pirkime, ypač tuo aspektu, kad Viešojo pirkimo sąlygų 80.1 punkte nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus „Garantinis servisas“, už kurį skiriami balai, jei tiekėjas turi garantinį servisą (nebūtinai Panevėžio mieste). Nors visi tiekėjai surinko maksimalius balus, tačiau faktiškai savo turimais servisais kituose miestuose pasinaudoti sutarties įgyvendinimo metu nebūtų galėję, o tokia aplinkybė apriboja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos tiekėjus, nes neatitinka, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018) suformuotos praktikos, kuria išaiškinta, kad kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas. Viešojo pirkimo metu vienas tiekėjas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodoma, kad „Perkantysis subjektas nepagrįstai riboja transporto priemonių garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste“, tačiau Perkantysis subjektas į šią pretenzijos dalį neatsižvelgė, o minėtas tiekėjas pasiūlymo nepateikė, Be to, Viešojo pirkimo sąlygų 3 priedo „Prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projektas“ 9 skyriaus „Transporto priemonių techninis aptarnavimas ir priežiūra, ir remontas Transporto priemonių garantiniu laikotarpiu“
49 punkte nustatyta, kad Transporto priemonių techninį aptarnavimą ir priežiūrą, ir garantinį remontą Tiekėjas privalo atlikti <...> ne ilgiau nei per vieną (1) darbo dieną, Transporto priemonės paėmimo iš Pirkėjo dienos ir Transporto priemonės grąžinimo Pirkėjui dienos neskaičiuojant. Vertinant, kad buvo tiekėjui nustatyti du tam pačiam tikslui skirti reikalavimai – užtikrinti operatyvų garantinio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų įgyvendinimą (terminas ir vieta), atsižvelgtina, kad transporto priemonės paėmimo ir grąžinimo terminas neskaičiuotinas, todėl vertintina, kad aptarnavimas galėjo vykti ir ne Panevėžio mieste. Be to, Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3 punkte nustatyta alternatyva suteikti Perkančiajam subjektui teisę atlikti garantinį remontą taip pat laikytina ribojančia tiekėjų dalyvavimą Viešajame pirkime, kadangi Viešojo pirkimo sąlygose tiekėjams nustatyti ir papildomi reikalavimai, susiję su šia alternatyva, pavyzdžiui, įsteigti siūlomų transporto priemonių techniniam aptarnavimui ir priežiūrai, garantiniam remontui reikalingų bei dažniausiai naudojamų atsarginių dalių ir medžiagų konsignacinį sandėlį savo jėgomis ir sąskaita Panevėžio mieste, mokėti baudas už atsarginių dalių nepristatymą laiku, lietuvių kalba apmokyti Panevėžio mieste esančius Savivaldybės ir Bendrovės darbuotojus ir pateikti metodinę medžiagą lietuvių kalba; tai lemia, kad pagal Viešojo pirkimo sąlygose nustatytas abi alternatyvas, tiekėjas, turėdamas sąlygas atlikti garantinio aptarnavimo paslaugas, pvz., Panevėžio r., vis tiek negalėtų teikti pasiūlymo Viešajame pirkime, todėl vertintina, kad abi alternatyvos dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus, galinčius paslaugas suteikti servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste. Atsižvelgiant į tai, įtariama, kad pareiškėjai tikėtinai pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus ir šio straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nustatytas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją (laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams); tuo remiantis, registruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir CPVA 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu Nr. IT02 „Dėl įtariamo pažeidimo“ Projekto vykdytojas informuotas apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą); 3) pažeidimo tyrimas; 4) nustatytas pažeidimas: Projekto vykdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus ir šio straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nustatytas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją (laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams), kadangi Techninėje specifikacijoje ir ekonominio naudingumo kriterijuose nustatė dirbtinai konkurenciją ribojančią ir diskriminacinę sąlygą;
5) netinkamomis finansuoti išlaidos: nuspręsta, kad taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 2 262 996,00 Eur ir sudaro 226 299,60 Eur; pažeidimo tyrimo metu nustatyta finansinė korekcija taikytina visoms prašytoms/prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Projekto sutartį, kuri gali kisti keičiantis sutarties vertei, pvz. dėl atliekamų sutarties keitimų.
31. Byloje nėra ginčo dėl Savivaldybės ir Bendrovės pasirašytos jungtinės veiklos sutarties ir ją nulėmusio viešojo intereso įsigyti keleiviams miesto sąlygomis vežti pritaikytus naujus ekologiškus ir žemagrindžius autobusus bei tuo tikslu vykdyti Projektą „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“, tačiau nesutariama, ar Projekto partneriu buvusios minėtos uždarosios akcinės bendrovės vykdyto tarptautinio pirkimo atviro konkurso būdu sąlygos, kaip Viešojo pirkimo reikalavimai, dėl kurių buvo gauta viena pretenzija, dirbtinai ribojo konkurenciją ir apėmė diskriminacinį reikalavimą, susijusį su konkurso laimėtojo prisiimamu transporto priemonių garantinio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų suteikimo autorizuotame servise užrikinimo Panevėžio mieste įsipareigojimu arba alternatyviu teisės atlikti Įsigytų transporto priemonių garantinį remontą garantinio laikotarpio metu suteikimo Perkančiajam subjektui įsipareigojimu.
32. Ginčo esmę sudaro, be kita ko, klausimai, ar: 1) Pirminis sprendimas, kuris buvo palankus pareiškėjams, suteikė jiems teisėtą lūkestį, kad toks sprendimas nebus keičiamas ir nebus mažinamas suteiktas Projekto finansavimas vėlesniu kitokiu atsakovo sprendimu; 2) CPVA turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą, nepriklausomai nuo anksčiau priimto kitokio sprendimo, palankaus pareiškėjams, ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m.
rugpjūčio 2 d. pateiktos išvados Nr. 4S-808, kurioje nurodoma, kad Projekto vykdytojo vykdytame Viešajame pirkime teisės reikalavimų pažeidimai nenustatyti.
33. Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje nustatyta, kad įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (46 str. 4 d.).
34. Taigi ūkio subjektų konkurencija ir jos apsauga – pamatinė konstitucinė vertybė, kuria grindžiami šalies ūkio konstituciniai pagrindai.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo plėtojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra išaiškinta, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d.,
2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. sausio 15 d., 2024 m. spalio 10 d. nutarimus).
36. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. kovo 23 d. priimtas (2017 m. sausio 12 d. naujai išdėstytas) Konkurencijos įstatymas (ginčui aktuali redakcija), be kita ko, nustato, kad konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją (3 str. 6 d.); konkurencijos sąlygos – pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai ir jiems darantys įtaką veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir sąnaudos, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.) (3 str. 7 d.); konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (3 str. 8 d.).
37. Taigi, nagrinėjamo atvejo aplinkybių kontekste pažymėtina, kad konkurencijos sąlygoms bendrai priskirtini, be kita ko, pirkimo parametrai, tarp kurių gali būti viešojo administravimo subjektų nustatytos jų administruojamo ar vykdomo pirkimo sąlygos, kurios susietos, su, be kita ko, remontuotinų ir kitaip techniškai prižiūrėtinų perkamų viešojo transporto priemonių transportavimu į atitinkamus autorizuotus servisus.
38. Nors Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. kovo 23 d. priimto (2017 m. sausio 12 d. naujai išdėstyto) Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo taikymas“ 1 dalies ginčui aktualioje redakcijoje nebuvo nuostatos, kad „Šiuo įstatymu taip pat draudžiama viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, ribojančius konkurenciją <...>“ (2023 m. birželio 29 d. redakcija; TAR 14001), tačiau šio įstatymo 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis“ (ginčui aktuali redakcija) buvo nustatyta, kad „Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų <...> veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus.“ (2020 m. birželio 25 d. redakcija).
39. Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimto (2017 m. gegužės 2 d. naujai išdėstyto) Viešųjų pirkimų įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 17 straipsnyje „Pagrindiniai rinkimų principai“ nustatyta, kad „Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“ (17 str. 1 d.); „Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams“ (17 str. 3 d.).
40. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 2 d. priimtame Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnyje „Pagrindiniai pirkimų principai ir tikslai“ nustatyta, kad „Perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“ (9 str. 1 d.); „Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams“ (9 str. 3 d.). Be to, minėto įstatymo 50 straipsnyje „Techninė specifikacija“ nustatyta, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“ (50 str. 3 d.).
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024; kt.).
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, siekdamos nepažeisti iš Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis sąlygomis būtų neperžengtos įstatymo suteiktos perkančiosios organizacijos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.).
43. Aiškindamas viešojo pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.).
44. Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.
45. Aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata imperatyviai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015; kt.).
46. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra akcentavęs, kad, sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjų teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia tai, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes rengti pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 p.; 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje TNS Dimarso, C-6/15,
22 p.; kt.). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Minėtos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-3-337-916/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; kt.).
47. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 30 d. priimtame (2020 m. gruodžio 13 d. naujai išdėstytame) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatyta, kad „Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus“ (8 str. 4 d.).
48. Teisėjų kolegija vertina, kad viena ar ne viena autobusus tiekti suinteresuotų asmenų pretenzija nagrinėjamu atveju nekeičia susidariusios situacijos esmės, kurią sudaro suinteresuotų verslo subjektų konkurencija ir jos dirbtinio neribojimo vertybė. Todėl ginčo pirkimo sąlygomis nustatytos konkurenciją ribojančios ar neribojančios sąlygos buvimo ar nebuvimo klausimas negali būti tinkamai atsakytas pagal pareiškėjų akcentuotą tik vienos pretenzijos gavimo aplinkybę, taip pat kitą susijusią aplinkybę, kad pretenziją pateikęs subjektas vėliau neskundė teismui ginčo pirkimo sąlygų ir nepateikė pasiūlymo, kai daugiau pretenzijų nebuvo gauta iš kitų suinteresuotų asmenų, o tai esą patvirtina, jog Viešojo pirkimo sąlygomis nebuvo neužkirstas kelias dalyvauti pirkime kitiems potencialiems ir neįvardijamiems tiekėjams.
49. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad Pirminio sprendimo, kuriuo buvo skirtas finansavimas, ir vėliau priimto skundžiamo Sprendimo, kuriuo koreguojamas (mažinamas) paskirtas finansavimas, t. y. taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, nesutapimas ir skirtumas, kurį akcentavo ir suponavo pareiškėjai dėl jų esą atsiradusių ir vėliau pažeistų teisėtų interesų bei lūkesčių, nėra tokia esminė ginčo aplinkybė, kuri galėtų būti vertinama pareiškėjų procesinių reikalavimų naudai, nes jos susidarymą objektyviai paskatino CPVA, kuri buvo skyrusi finansavimą, vėlesnis atsakingas reagavimas į Valstybės kontrolės nustatytą konkurencijos ribojimą ginčo pirkime.
50. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad viena vertus, Viešųjų pirkimų tarnybos, ir, kita vertus, CPVA bei Valstybės kontrolės pozicijų dėl ginčo pirkimo sąlygų nesutapimas ir skirtumas, kurį akcentavo pareiškėjai, taip pat nėra tokia esminė ginčo aplinkybė, kuri galėtų būti vertinama pareiškėjų procesinių reikalavimų naudai, nes pirminis Viešųjų pirkimo tarnybos vertinimas, kuris buvo palankus pareiškėjams, nesaisto CPVA tokioje situacijoje, kai reaguojama į Valstybės kontrolės vėliau pateiktą vertinimą, ir dėl jo CPVA atlieka papildomą tyrimą.
51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esminę svarbą turi ne gautų pretenzijų ir jas teikti nusprendusių ar galėjusių nuspręsti asmenų skaičius (kiekis) ar vienos gautos pretenzijos teikėjo nesikreipimas į teismą, bet tai, kad Viešojo pirkimo sąlygos, dėl kurių buvo gauta pretenzija, Valstybės kontrolės vėliau atlikto audito pagrindu neabejotinai galėjo būti skundžiamu Sprendimu patikslinančiai vertinamos kaip dirbtinai ribojusios konkurenciją, t. y. apėmusios diskriminacinį reikalavimą, susijusį su konkurso laimėtojo prisiimamu transporto priemonių garantinio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų suteikimo autorizuotame servise užrikinimo Panevėžio mieste įsipareigojimu arba alternatyviu teisės atlikti Įsigytų transporto priemonių garantinį remontą garantinio laikotarpio metu suteikimo Perkančiajam subjektui įsipareigojimu. Valstybės kontrolės atliktas Projekto auditas neabejotinai sudarė rimtą ir adekvatų faktinį pagrindą CPVA nesivadovauti savo pirminiu 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu, kuriuo atliktas pirkimas įvertintas kaip tinkamas, ir atlikti pakartotinę (paskesnę) Viešojo pirkimo patikrą bei jos pagrindu registruoti įtarimą apie pažeidimą, taip pat informuoti Projekto vykdytoją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą ir atlikti pažeidimo tyrimą, tuo tikslu raštu prašyti ir gauti bei vertinti Projekto vykdytojo pateiktą paaiškinimą dėl iškeltų įtarimų, taip pat ginčijamu Sprendimu nustatyti pažeidimą ir taikyti 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.
52. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas klaidingai paremtas prielaida dėl Viešojo pirkimo dokumentuose esą keliamo reikalavimo tiekėjams turėti garantinį autobusų servisą Panevėžio mieste, nes tokio serviso neturintys tiekėjai pagal Viešojo pirkimo dokumentus galėjo dalyvauti Viešajame pirkime, pažymėtina, kad pareiškėjai neįrodė, kad nagrinėjamu atveju perkančiajam subjektui, kaip perkančiajai organizacijai, esą buvo objektyviai būtina susieti ginčo pirkimą su Panevėžio miesto teritorijoje esančiais autorizuotais servisais, t. y. autobusų technine priežiūra Panevėžio mieste. Perkantysis subjektas, kaip perkančioji organizacija, nepakankamai atsakingai ir tinkamai įvertino, kaip ir kiek ginčo pirkimo susiejimas su Panevėžio miesto teritorijoje esančiais autorizuotais servisais daro ar visiškai nedaro kokią nors negatyvią įtaką tiekėjų konkurencijai, t. y. ją dirbtinai apriboja ar visiškai neapriboja, ir ar toks susiejimas vis dėlto yra pagrįstas, nepriklausomai nuo tam tikro konkurencijos ribojimo. Todėl minėti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai atmestini ir pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, pagal kuriuos techninėje specifikacijoje ir sutarties projekte numatytas autobusų techninės priežiūros vykdymas Panevėžio miesto teritorijoje esančiame autorizuotame servise sudaro teisines prielaidas dirbtinai mažinti konkurenciją.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas nacionalinės teisės pažeidimas per se (pats savaime) suponuoja finansinių korekcijų taikymą. Tai, visų pirma, priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų konkrečių aplinkybių. Tačiau, jei pažeidimas siejamas su netinkamu Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų taikymu, kai pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, tokio pažeidimo tiesioginio poveikio pirkimo rezultatui paneigimas, o tuo pačiu ir realiai egzistuojančios žalos Europos Sąjungos biudžetui atsiradimo tikimybė yra įrodinėjimo dalykas byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė CPVA nustatytų aplinkybių, kad Viešojo pirkimo sąlygų 18 punktas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais.
54. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Centrinei projektų valdymo agentūros 2022 m.
kovo 30 d. sprendimo Nr. IT02 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.
55. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 57 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
56. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų procesinių išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., ABTĮ 137 str.). Dėl šios priežasties pareiškėjų prašymas priteisti jiems iš CPVA patirtas bylinėjimo išlaidas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Egidijus Šileikis
Dalia Višinskienė