Civilinė byla Nr. e2-688-802/2024

Proceso Nr. 2-28-3-03193-2023-8

Procesinio sprendimo aktegorija:

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.2.6.11.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 17 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė,

sekretoriaujant D. P., I. G., A. K., J. Š.,

vertėjaujant Ž. W.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krushbet Lithuania“ atstovams, advokatui D. P., direktoriui V. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EV transport“ atstovui, advokatui E. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krushbet Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EV transport“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė teismo prašo priteisti jai iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2023-12-22, Nr. CBP - 9497).

Ieškovės atstovai ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovė pardavė bei įsipareigojo pristatyti atsakovei į jos nurodytą vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) betono, o atsakovė įsipareigojo už parduotą ir pristatytą betoną sumokėti ieškovei. 2023-08-24 ieškovės vairuotojas R. V. sutartu laiku betonvežiu, pakrautu betonu, pristatė krovinį į atsakovei priklausantį statinį – angarą, kur betonvežio ratai įlūžo į angaro grindis ir betonvežis nuslinko į šalia buvusią duobę. Ieškovės užsakymu, buvo iškviesta avarinė pagalba, kuri atvertė ir išvilko įlūžusį betonvežį. Ieškovė už betonvežio ištraukimo paslaugas sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM). Ištraukus betonvežį iš duobės, betonvežio variklis buvo užvestas bei pabandyta ištuštinti betonvežio „kriaušę“ įvykio vietoje. Betonvežio variklis užsivedė, tačiau pradėjo vystyti dideles apsukas, apsipylė juodais dūmais ir užsikirto. Nurodyto įvykio metu buvo apgadintas betonvežis. 2023-09-19 ieškovė pateikė UAB „Asistavita“ deklaraciją-techninę užduotį, kurios pagrindu buvo atlikta privalomoji turto, t. y. betonvežio būklės po įvykio, vertinimo ataskaita nuostoliams nustatyti. Ieškovė vertinimo ataskaitos parengimui patyrė (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) išlaidų pagal 2023-10-03 PVM SF Nr. ASIST 00004371. 2023-09-20 UAB „Asistavita“ pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK230217, kurioje nustatyta, kad numatomos betonvežio remonto sąnaudos – (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM). 2023-10-09 betonvežis, autoservise pavadinimu "A.-T." J. K., esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės užsakymu buvo suremontuotas ir betonvežio būklė atstatyta į buvusią prieš pristatant Atsakovui betoną. Ieškovė betonvežio remonto darbams, kuriuos privalėjo atlikti po įvykio, patyrė (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) išlaidų. Ieškovė dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų viso patyrė (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) išlaidų. Be to, ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) Eur dydžio išlaidas ginčo sprendimui su atsakovė neteismine tvarka – advokato išlaidoms situacijos įvertinimui ir pretenzijos atsakovei parengimui. Nurodytos ieškovės išlaidos, laikytinos jos patirtais nuostoliais. Atsakovė yra visiškai atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius, kadangi jos nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju ieškovei, žalos, pažeidimo. Dėl šio prašo ieškovės reikalavimus tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas, advokatas D. P., nurodė, kad žala buvo padaryta dėl atsakovės kaltės, todėl turėtų būti priteista. Aiškinantis, kuris subjektas atsakingas už žalos atsiradimą, būtina nustatyti žalos atsiradimo mechanizmą ir įvertinti jį patvirtinančius duomenis, ir įrodymus. Žalos atsiradimo mechanizmą patvirtina liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai. Ištyrus byloje apklaustų liudytojų parodymus ir jų surašytus tarnybinius pranešimus daro išvadą, kad transporto priemonė įlūžo į betono grindis šioms neatlaikius jos masės ir tai buvo pirminė ir pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, dėl kurios kalta atsakovė. Atsakovės atsakomybę patvirtina ta aplinkybė, kad ji sudarė visas sąlygas ieškovei patekti į jo patalpas. Leisti įvažiuoti betonvežiui į jo patalpas. Ta aplinkybė, kad betonvežis įlūžo yra jos atsakomybė, nes ji valdo pastatą. Iš liudytojų apklausos analizės matyti, kad jų parodymai dėl įlūžimo priežasties išsiskyrė, tačiau teismas turėtų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ji įlūžo, nes transporto priemonės masės neatlaikė grindys. Liudytojas R. V., kuris buvo betonvežio vairuotojas, parodė, kad transporto priemonė įlūžo, kadangi neatlaikė betonas. Jo teigimu, po grindimis buvo išplautas ar išbyrėjęs smėlis, dėl ko susidarė tuštuma, grindys liko be atramos ir neatlaikė. Vertinant atsakovės liudytojus, kurie nors ir suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra atsakovės savininko giminaičiai, tiesiogiai susijęs giminystės ryšiais asmenys, tačiau vertinant jų tarnybinius pranešimus, jie panašūs savo turiniu. Abu nurodė, kad transporto priemonė nuslydo į duobę, tačiau A. V. papildomai patvirtina, kad sena betono danga neatlaikė sunkvežimio svorio ir įslydo. Nors čia yra prieštaravimas, tačiau jis patvirtina, kad sena betono danga neatlaikė svorio. Tuo tarpu teisme A. V. patvirtino, kad jis nubėgo į priekį ir pamatė, kad transporto priemonės ratas kybo ore, tada pradėjo važiuoti atgal ir įvirto į duobę. Jo teigimu vairuotojas nesustojo prie duobės ir įvažiavo. Taigi paaiškinimai teisme neatitinka jo paaiškinimų tarnybiniame pranešime. Tokiu būdu jie prieštaringi. Juose logikos stoka, kad jis nubėgo į priekį ir pamatė, kad ratas kybo ore ir kad pradėjo važiuoti atgal. Tačiau, kai ratas kybo ore, tai reiškia, kad ji jau yra įlūžusi. Kadangi tarp jo parodymų yra neatitikimų, reikėtų vadovautis pirmuoju jo rašytiniu paaiškinimu, kuris atitinka ir V. parodymus. Analizuojant E. V. parodymus, jis nurodė, kad transporto priemonė nuslydo į duobę, taip pat nurodė, kad nežino kiek arti privažiavo, bet įslydo, buvo apie 50 cm ir dar 30 privažiavo. Tai rodo, kad iš jo parodymų negalima daryti jokios išvados. Tačiau akivaizdu, jog įlūžo, nes grindys neatlaikė svorio, todėl atsakomybė už tai tenka atsakovei. Mes taip pat žinome, kad ieškovas jau kartą buvo atvykęs ir betonas buvo saugiai iškrautas. Antra, dėl šio vairuotojas atvykęs antrąkart neturėjo pagrindo manyti, kad grindys neatlaikys ir neturėjo galimybių įvertinti grindų tvirtumą. Dar viena svarbi aplinkybė ta, kad pastatas – mašinų dirbtuvės ir duobė buvo skirta transporto priemonių remontui, todėl ieškovės vairuotojas, atvykęs į vietą, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad grindys neatlaikys sunkiasvorio transporto. Kaip paaiškėjo po to, grindys buvo išlietos ant smėlio ir ieškovė neįvertinusi grindų tvirtumo negalėtų tikėtis, kad danga įlūš. Aplinkybių visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad grindys buvo praradusios tvirtumą dėl išbyrėjusio smėlio, to ieškovė negalėjo įvertinti, atsakovė davė leidimą ir nurodymą važiuoti, ką ieškovėa vairuotojas ir padarė. Išanalizavus pirminį mechanizmą daro labiau tikėtiną išvadą, kad betono grindys įlūžo ir dėl to yra atsakinga atsakovė. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl didesnių padarinių. Šalys nesutarė, ar transporto priemonės variklis užkalė dėl įvirtimo įduobę, ar kitų priežasčių. Ieškovė savo poziciją grindžia tuo, kad transporto priemonė įlūžo, pakrypo ir jos skysčiai, t. y. tepalai subėgo į karterį, ir transporto priemonę pastačius jie pradėjo tekėti atgal, tačiau nesutekėjo ir užvedus ją neužilgo po to transporto priemonės variklis užsidegė, pradėjo dūminti, dirbti laisvų apsukų režimu ir sugedo (užkalė). Mano, jog byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog tikėtina, kad variklis gali užkalti dėl transporto priemonės pavirtimo ir tepalų sutekėjimo į karterį. B. M. nurodė, kad jam yra tekę turėti tokį įvykį. J. nurodė, kad transporto priemonę atvertus reikia palaukti, kol skysčiai sutekės, nes gali variklį užkalti. Problema ta, kad nei viena šalis atvertus transporto priemonę nesiėmė apsaugos veiksmų. Ji buvo užvesta ir išvažiavo. Ieškovė nežinojo, kad variklį gali užkalti, atsakovė galimai irgi rimtai šios aplinkybės nevertino, nes žinių neturėjo. Todėl šią aplinkybę reikia vertinti kaip susiklostė šalių santykiai po to. Mano, kad už pradinę priežastį šiuo atveju taip pat yra atsakinga atsakovė. Atsakovė neigia, jog užkalė, nes buvo nuvirtęs, tačiau ši aplinkybė įrodyta liudytojų parodymais. Liudytojai ieškovės parodė, kad išvažiavusi mašina užgeso, o bandant užvesti ėmė dūminti. Atsakovės liudytojai, E. V. nei patvirtino, nei paneigė nurodytų aplinkybių. A. V. nurodė, kad nuvažiavo ir jis nematė, kad užkalė. Jo parodymai turėtų būti vertinami itin atsargiai, nes jis linkęs teikti prieštaringus parodymus, tačiau iš dalies jie atitinka ieškovo poziciją. Tuo tarpu likusia dalimi tikėti negalima, nes parodymai prieštaringi ir prieštaros turi būti vertinamos ieškovės naudai. Atsakovė nurodo, kad transporto  priemonė buvo sena ir variklis galėjo užkalti dėl to. Ieškovė transporto priemonės po įvykio neeksploatavo. Ją nugabeno į (duomenys neskelbtini) remontui, kur ji apie mėnesį buvo remontuojama. Į ten vyko turto vertintojas. Dėl nurodyto prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės vadovas, direktorius V. K., pritardamas advokatui norėtų papildyti, jog atsakovė teigia, kad jie eksploatavo transporto priemonę po įvykio ir variklio užkalimas nėra susijęs su nuvirtimu. Tačiau kiekvienam transporto priemonės išvažiavimui yra išrašomas važtaraštis, todėl galima patikrinti, kad po įvykio nei vienas važtaraštis nebuvo išrašytas. Transporto priemonė nepajudėjo, buvo pakrauta ant vilkiko ir išvežta į (duomenys neskelbtini). Dėl šio ieškinį, kaip ir advokatas, palaiko.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EV transport“ atstovas, advokatas E. R., nurodė, kad 2023-08-24 dieną apie 9 val. adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės vairuotojas atvežė betoną betonvežyje. Atvykęs prie pastato ieškovo vairuotojas neišlipo iš betonvežio, todėl du atsakovės darbuotojai (A. V. ir K. A.) priėjo prie ieškovės vairuotojo ir paprašė palaukti, kadangi pastato viduje esantį griovelį ruošė pravažiavimui. Įdėjus plytas, rankos mosto judesiu buvo duotas signalas vairuotojui judėti tiesia trajektorija. Betonvežiui įvažiavus į pastatą buvo pastebėta, kad jis keičia trajektoriją, todėl atsakovės darbuotojas A. V. nubėgo prie betonvežio priekio ir pamatė, kad sunkvežimio priekinis dešinysis ratas pakibęs virš esančios duobės ir rankos judesiu parodė ieškovės vairuotojui sustoti. Ieškovės vairuotojui išlipus iš betonvežio ir pamačius esamą situaciją pastarasis paklausė – „ką darom?“. Ieškovės vairuotojui buvo nurodyta išvažiuoti iš pastato, kadangi betonvežis galėjo judėti į priekį, ratai neturėjo jokių kliūčių ir nebuvo blokuoti. Po pokalbio, ieškovės vairuotojas įlipo į betonvežį ir savavališkai atliko priešingą manevrą – betonvežis pajudėjo ne į priekį, o atbuline eiga. To pasekoje betonvežis pavojingai priartėjo prie duobės krašto, o betono danga neatlaikė svorio ir betonvežis įslydo į esamą duobę. Betonvežiui įslydus į duobę, ieškovės vairuotojas atsidarė kabiną, užgesino variklį ir išėjo iš pastato. Tokiu būdu, darytina pagrįsta išvada, kad prie pastato privažiavus betonvežiui, jo vairuotojas ne tik, kad neapžiūrėjo jo vidaus ir vietos kur bus pilamas betonas, bet ir apskritai nebuvo išlipęs iš automobilio. Apklausiamas liudytoju betonvežio vairuotojas R. V. nurodė, jog „<...> kaip man rodė važiuoti, taip važiavau“, „<...> sustojau gal 40 cm nuo duobės krašto“. Ieškovės nuomone, dėl kilusios žalos yra kalta atsakovė, tačiau su tokia ieškovės pozicija ir jos nurodoma kaltės paskirstymo metodika sutikti negalima. Ieškovė yra betono mazgo operatorius, valdantis specialias technikos priemones (didesnio pavojaus šaltinius), kuriomis gabenamas betonas. Tokiu būdu, ieškovė įvykio momentu valdė didesnio pavojaus šaltinį - betonvežį, kuriam buvo padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojui teisės aktais yra numatytos tam tikros saugaus elgesio pareigos bei taisyklės, kurių laikymasis suponuoja tinkamą ir efektyvų didesnio pavojaus šaltinio eksploatavimą. Antai iki 2023-04-30 dienos galiojo Valstybinės darbo inspekcijos įsakymas Nr. 346, kuriuo buvo patvirtintos Saugos ir sveikatos statyboje taisyklės“. Jas panaikinus, VDI 2023-04-19 dieną priėmė rekomendacijas dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, organizuojant ir atliekant statybos darbus, kurių 47 p. nurodomi transporto priemonių statymo atstumai prie iškasų. Įvertinus tai, kad duobės ir aplink ją esančių šlaitų gruntas smėlis, o duobės gylis,- 1,8 m. (tai netiesiogiai matyti iš 2024-06-12 dieną į bylą pateiktos pirmojo vežimo fotonuotraukos, kurioje pavaizduoti duobėje esantys žmonės), atvykęs ieškovės betonvežis turėjo įvertinti darbų aikštelę ir sustoti ne arčiau kaip 2,5-3 m. iki duobės krašto. Jau minėta, kad posėdžio metu apklausiamas betonvežio vairuotojas R. V. nurodė, jog betonvežis nuo duobės krašto buvo sustojęs apie 40 cm. Be to, ieškovė į bylą pateikė UAB „Kruszbet Lithuania“ generalinio direktoriaus 2023-07-10 dienos įsakymu patvirtintą Darbuotojo, dirbančio su betonvežiu saugos ir sveikatos instrukciją, kurios 46 p. nurodyti tie patys išmatavimai, kokiu atstumu nuo duobės turi sustoti betonvežis. R. V. su nurodyta instrukcija pasirašytinai supažindintas 2023-07-12 dieną. Instrukcijos 3 psl. nurodomas rizikos veiksnys - „Įrenginio, mechanizmų virtimas“ ir galimos prevencinės priemonės - „Prieš pradedant dirbti, pastatant įrenginį, juos apžiūrėti, įsitikinti jų stovumu“. Instrukcijos 14 p.,- Vairuotojas, prieš pradėdamas dirbti krovininiu automobiliu su hidromanipuliatoriumi, turi susipažinti su jų gamyklos gamintojos pateiktais eksploataciniais reikalavimais, valdymo ir technologinių parametrų bei darbo režimų nustatymo įtaisais <...>“. 26 p.,- „Pakraunant ir iškraunant krovinius vadovautis krovos darbų organizavimo reikalavimais“. Nepriklausomai nuo to, nei vairuotojas, nei ieškovės vadovas, nei kiti jos įgalioti asmenys neatliko būtinų darbo vietos apžiūros veiksmų, nevykdė betonvežio stovėjimo vietai keliamų reikalavimų, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, dėl ko ieškovės valdomai transporto priemonei buvo padaryta žala. Ne atsakovė, o didesnio pavojaus šaltinio valdytojas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl žala buvo padaryta dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovės lengvabūdiškumą pagrindžia ir į bylą 2024-06-12 dieną atsakovės pateikta nuotrauka, iš kurios matyti itin mažas atstumas tarp betonvežio ir duobės krašto. Atsakovė neatsako ir negali atsakyti už ieškovės vykdomai didesnio pavojaus veiklai keliamus reikalavimus bei jų nesilaikymą. Ieškinio motyvuojamosios dalies 9 p. nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su betonvežio apsipylimu juodais dūmais nepagrįstos ir prieštarauja į bylą surinktoms įrodinėjimo priemonėms. Labiausiai tikslų įvykio dienos apibūdinimą surašė ieškovės darbuotojas P. W. (į bylą Ieškovo pateiktos ataskaitos 32 psl.). Joje kalbama apie bandymą iškalti betoną ir nėra jokios informacijos apie variklio gedimą, apsukų didinimą, apsipylimą juodais dūmais ir pan. Dargi, apklausiamas kaip liudytojas P. W. nurodė, jog „<...> automobilį užvedus, neatsimenu ar užgeso ir sustojo maždaug už 100 m. nuo atsakovės bazės, nieko ypatingo jis nepastebėjo, buvo išjungtas variklis ir viskas, jokių dūmų nematė, aš privažiavau prie jo automobiliu ir nieko ypatingo nebuvo <...>“. 2023-08-28 dienos betonvežį vairavusio R. V. paaiškinime taip pat nėra jokios informacijos apie apsipylimą dūmais ir pan. (ieškovės į bylą pateiktos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 36 p.). Tik 2023-09-19 dienos techninėje užduotyje, t. y. po įvykio praėjus beveik mėnesiui, kurią pasirašė įvykio vietoje net nebuvęs ieškovės direktorius V. K., pirmą kartą nurodoma aplinkybė, kad „<...> variklis užsivedė, bet pradėjo vystyti dideles apsukas, apsipylė juodais dūmais ir užsikirto“ (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 30 p.). Vienintelis įvykio vietoje buvęs ir teigęs, kad betonvežiui išvažiavus iš atsakovei priklausančio garažo, jo variklis užsikirto ir apsipylė juodais dūmais yra liudytojas B. M.. Tačiau šis liudytojas nėra rašęs rašytinio paaiškinimo įvykio dieną, o parodymai apie betonvežio apsipylimą dūmais buvo duoti jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat techninės pagalbos paslaugas teikusio UAB „Goldas“ darbuotojo M. J. parodymus apie apsipylimo dūmais tikimybę, filmuotą vaizdo medžiagą apie betonvežio išvažiavimą iš garažo, taip pat aplinkybę, jog ieškovė net neįrodinėjo, jog po betonvežio variklio gedimo ir apsipylimo dūmais, jis buvo į ieškovės bazę nutemptas, o ne pasiekė savo eiga, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovei priklausantį betonvežį atvertus ant ratų, jis savarankiškai išvažiavo iš atsakovės garažo ir sėkmingai pasiekė netoliese esančią ieškovės bazę. Kita vertus, net jei betonvežis ir būtų sugedęs pakeliui į ieškovės bazę, atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už pačios ieškovės įgaliotų asmenų priimtą sprendimą iš įvykio vietos į bazę vykti pačiu betonvežiu, o ne jį buksyruoti, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Į bylą pateiktas 2024-06-06 dienos įgalioto MAN automobilių serviso vadovo elektroninis laiškas, kuriame detaliai aprašyti veiksmai, kurie privalo būti atlikti po automobilio apvirtimo, siekiant eliminuoti galimą riziką. Tiek byloje apklaustas UAB „Goldas“ atstovas M. J., tiek liudytojai B. M. ir P. W. patvirtino, kad tokio pobūdžio veiksmų nei jie, nei kiti ieškovės atstovai neatliko. Dargi, apklausiamas kaip liudytojas B. M. nurodė, jog „<...> kai automobilis buvo pastatytas ant ratų, daviau nurodymą jį nutempti į ieškovės bazę ir nevesti variklio, bet taip nebuvo padaryta <...> iš patirties žinau, kad negalima užvesti variklio, du kartus esu buvęs panašioje situacijoje,- vieną kartą užsidegė, kitą kartą tiesiog užsivedė ir nuvažiavo <....>“. Liudytojas taip pat negalėjo atsakyti, kodėl pakeliui sustojus automobiliui jis nebuvo buksyruojamas, o buvo priimtas sprendimas ir toliau iki ieškovės bazės vykti savo eiga. Tokiu būdu, ieškovės įgaliotiems asmenims patiems priėmus sprendimą ne buksyruoti, o betonvežiu vykti į ieškovės bazę, atsirado tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių priteisimo. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, atsakovei reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 11 psl. nurodyta, kad „<...> labiausiai tikėtina, kad vertinamos transporto priemonės variklis buvo sugadintas, bandant jį užkurti (atstačius transporto priemonę po apvirtimo ant dešinio šono, turint tikslą ištuštinti betoną iš maišyklės talpos). Išardžius variklio apžiūros metu 2023-09-20 buvo vizualiai matomi variklio detalių sugadinimai (foto ataskaitos prieduose)“. Tokią išvadą turto vertintojas padarė remdamasis ieškovės technine užduotimi (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 30 psl.), kurioje ieškovės vadovas nurodė aplinkybes dėl variklio sugadinimo. Tačiau, turto vertintojo kvalifikacija apima turto vertės nustatymą pagal atitinkamo turto vertinimo metodiką (Lietuvos Respublikos turto vertinimo ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5, 6 punktai), tačiau jis neturi reikiamos kvalifikacijos ir/ar įgaliojimų atlikti specialisto/eksperto veiksmus. Todėl tokia turto vertintojo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, tame tarpe neįrodanti aplinkybės, kad varikliui padaryta žala kilo būtent dėl betonvežio įvirtimo į duobę, bet ne dėl kitų priežasčių (ieškovės darbuotojų aplaidumo prieš užkuriant variklį – neatlikus detalios betonvežio, tame tarpe variklio, apžiūros ar yra saugu užkurti, ar nėra kokių nors nutekėjimų etc.). Liudytoju apklaustas UAB „Goldas“ serviso vadovas M. J. paaiškino, jog sąmatoje nurodyti variklio gedimai gali būti vertinami kaip natūralus nusidėvėjimas, o apvirtimo pasekme galėtų būti tik tuo atveju, jei apvirtus automobiliui jo variklis dar ilgai būtų dirbęs, kas byloje nustatyta nebuvo. Neįrodžius aplinkybės, kad varikliui padaryta žala kilo dėl betonvežio įvirtimo į duobę, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atmestinas. Be to, kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 30 psl. yra nurodoma, jog sugadintos šios detalės: (i) stūmokliai; (ii) cilindrų gilzės; (iii) alkūninio veleno įdėklai; (iv) purkštukai; (v) Cilindrų „galvutės“ remontas. Tuo tarpu 2023-09-11 dienos sąmatoje jau nurodomos kitos detalės bei gedimai,- (i) variklio tarpiklių rinkinys; (ii) švaistiklio guoliai; (iii) variklio įvorė etc. Pažymėtina, kad ieškovės techninė užduotis surašyta 2023-09-19 dieną, kai sąmata parengta dar 2023-09-11 dieną, t. y. jau turėjo būti aišku kokios detalės turi būti keičiamos ir naujų nurodyti nebėra teisinio pagrindo. Aktualu ir tai, kad žalos dydį ieškovė apskaičiavo pagal sąmatą parengtą remonto paslaugas teikusios bendrovės, o ne pagal vertintojo nurodytas išlaidas. Ieškovei savarankiškai pasirinkus tokią nuostolių apskaičiavimo metodiką, vertintojo ataskaitos išlaidos nėra ir negali būti vertinamos kaip ieškovės patirti nuostoliai jos reiškiamų reikalavimų kontekste. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį atsakovės atžvilgiu prašo atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Ieškinys atmestinas.

            Teismo nustatytos faktinės aplinkybės 

Šalių atstovų paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės UAB „EV transport“ darbuotojas, E. V., ryte, apie 8 val., nuvyko į ieškovės UAB „KRUSZBET Lithuania“ patalpas ir susitarė dėl betono atvežimo, t. y. ieškovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti atsakovei į jos nurodytą vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 7 kūb. m. betono, o atsakovė įsipareigojo už parduotą ir pristatytą betoną sumokėti ieškovei. Nėra ginčo, kad betonas buvo reikalingas atsakovės patalpose ruošiamos automobilių remontui duobės sienų įrengimui. Tą pačią dieną maždaug apie 9 val., ieškovės vairuotojas R. V. ieškovei priklausančiu betonvežiu pristatė krovinį į atsakovės pastatą – Lengvųjų automobilių remonto cechą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Abiejų šalių parodymais neginčijamai nustatyta, kad atvykęs į betono pristatymo vietą, betonvežio vairuotojas neapžiūrėjo jo vidaus ir vietos kur bus pilamas betonas ir iš automobilio išlipęs nebuvo. Pastato viduje betonvežiui judant atbulomis, jis priartėjo prie esamos duobės krašto, grindų betono danga neatlaikė svorio, įlūžo ir betonvežis įslydo į duobę. Betonvežiui įslydus į duobę, ieškovo vairuotojas atsidarė kabiną, užgesino variklį ir išėjo iš pastato. Atsakovės užsakymu, buvo iškviesta avarinė pagalba, kuri atvertė ir išvilko įlūžusį betonvežį. Byloje esanti filmuota vaizdo medžiaga patvirtina, kad betonvežį ištraukus iš duobės šis iš atsakovės pastato užsikūręs išvažiavo savo eiga. Nėra ginčo, kad nurodyto įvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis betonvežis (išoriniai apgadinimai). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji patyrė (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) dydžio techninės pagalbos išlaidų pagal 2023-08-25 PVM SF GOL 010764 už betonvežio ištraukimą. Atsakovė šių išlaidų neginčija. 2023-09-19 ieškovė pateikė UAB „Asistavita“ deklaraciją-techninę užduotį, kurios pagrindu buvo atlikta privalomoji turto, t. y. betonvežio būklės po įvykio, vertinimo ataskaita nuostoliams nustatyti. Ieškovė vertinimo ataskaitos parengimui patyrė (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) išlaidų pagal 2023-10-03 PVM SF Nr. ASIST 00004371. 2023-09-20 UAB „Asistavita“ pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK230217, kurioje nustatyta, kad numatomos betonvežio remonto sąnaudos – (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM). Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė, pasirinkusi automobilio faktinį remontą šių išlaidų galėjo išvengti ir mano, kad jos nebūtinos, t. y. su jomis nesutinka. 2023-10-09 betonvežis, autoservise pavadinimu "A.-T." J. K., esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės užsakymu buvo suremontuotas. Ieškovė betonvežio remonto darbams patyrė (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) išlaidų. Didesnioji šių išlaidų dalis apima betonvežio variklio remontą, kuris, ieškovės teigimu, sugedo (užkalė) dėl ginčo eismo įvykio ir yra susijęs. Tuo tarpu atsakovė šias aplinkybes neigia ir mano, jog dėl šio gedimo nėra priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių pasekmių, arba kitaip,- pasekmės nėra ginčo eismo įvykio rezultatas ir atsirado kažkada vėliau. Taip pat dėl vežto, tačiau sugadinto betono (t. y. atsakovė faktiškai jo negavo) pagal PVM SF 0000541 ieškovė patyrė 580 Eur nuostolių. Be to, ieškovė nurodo patyrusi (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM) dydžio išlaidas ginčo sprendimui su atsakove neteismine tvarka – advokato išlaidoms situacijos įvertinimui ir pretenzijos atsakovei parengimui, kurias prašo pripažinti ieškovės patirtais nuostoliais. Nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė betoną tuo pačiu betonvežiu, to paties vairuotojo vairuojamu, atsakovei pristatė jau antrą kartą. Pirmu vežimu betonas buvo panaudotas tos pačios duobės grindims įrengti.

Ieškovė nurodo, kad atsakovės veiksmuose yra visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, 2) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirti nuostoliai (žala), 3) priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių (žalos) bei 4) kaltė, todėl ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės turi būti tenkintas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, kuriai teisės aktais yra numatytos tam tikros saugaus elgesio pareigos bei taisyklės, galioja saugos ir sveikatos reikalavimai, organizuojant ir atliekant statybos darbus, transporto priemonių statymo atstumai prie iškasų, kurių ieškovės vairuotojas turėjo laikytis, t. y. atvykęs ieškovės betonvežis turėjo įvertinti darbų aikštelę ir sustoti ne arčiau kaip 2,5-3 m. iki duobės krašto. Nepriklausomai nuo to, nei vairuotojas, nei ieškovės vadovas, nei kiti jos įgalioti asmenys neatliko būtinų darbo vietos apžiūros veiksmų, nevykdė betonvežio stovėjimo vietai keliamų reikalavimų, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, dėl ko ieškovės valdomai transporto priemonei buvo padaryta žala. Ne atsakovė, o didesnio pavojaus šaltinio valdytojas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl žala buvo padaryta dėl pačios ieškovės kaltės. Kita vertus, atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už pačios ieškovės įgaliotų asmenų priimtą sprendimą iš įvykio vietos į bazę vykti pačiu betonvežiu, o ne jį buksyruoti, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, atsakovo reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo nustatytų aplinkybių vertinimas

Ieškovė prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jos patirtų (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių atlyginimą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (6.245 straipsnis).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (6.248 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 straipsnis).

Tokiu būdu civilinė atsakomybė gali kilti, kai yra: 1) neteisėti veiksmai, 2) dėl neteisėtų veiksmų patirti nuostoliai (žala), 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių (žalos) bei 4) kaltė (preziumuojama).

Iš byloje ištirtų įrodymų seka, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai, kuriuose atsakovė išreiškė valią pirkti iš ieškovės 7 kūb. m. betono, paprašiusi jį ieškovės pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), Puskelniai, kur atsakovė bendrąja daline nuosavybe valdo dalį pastato. Tokiu būdu prekės pristatymui (pakrovimui/iškrovimui/praradimui), kadangi jį atliko pati ieškovė taikytinos ir vežimo santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.808 straipsnis; 6.813 straipsnio 1 dalis; 6.815 straipsnis; 6.820 straipsnis). Taigi ieškovė įsipareigojo pagaminti, atvežti ir išpilti atsakovei jos nurodytu adresu betoną, o atsakovė įsipareigojo už tai apmokėti šalių sutartą kainą. Šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau tokio susitarimo fakto nei viena neneigia. Nustatyta, kad tokio pobūdžio susitarimą šalys sudarė jau antrą kartą (2024-06-12, DOK - 24495). Ieškovės pagamintą ir pristatytą betoną atsakovė naudojo automobilių apžiūros/remonto duobei įsirengti. Nėra ginčo, kad tiek pirmu, tiek antru (ginčo) atveju betoną tuo pačiu, ieškovei priklausančiu betonvežiu pristatė tas pats ieškovės darbuotojas, vairuotojas R. V.. Pirmu atveju betonas buvo naudotas duobės grindims įsirengti (2024-06-12, DOK - 24495), o ginčo atveju turėjo būti liejamos, t. y. buvo paruošti klojiniai, tos pačios duobės sienoms. Kiti byloje ištirti įrodymai rodo, kad gin2o dieną ieškovės vairuotojui atvežus užsakytą betoną į atsakovės pastatą ir betonvežio vairuotojui manevruojant pastato viduje įvyko eismo įvykis, dėl kurio ieškovės darbuotojo vairuota transporto priemonė įvirto į pastate buvusią automobilių apžiūros/remonto duobę. Šalys kiek skirtingai nurodo įvykio aplinkybes, ieškovo vairuotojo veiksmus manevruojant betonvežiu pastato viduje, tačiau ieškovės vairuotojas patvirtino, jog atvykęs į atsakovės pastatą, jis iš jo vairuoto betonvežio išlipęs nebuvo, laukė, kol atsakovės darbuotojai duos leidimą jam važiuoti į vidų (parodymai posėdžio metu ir paaiškinimas direktoriui, surašytas 2024-08-28, turto vertinimo ataskaitos 36 lapas). Duodamas parodymus teisme R. V. taip pat nurodė, kad kur jam rodė, ten jis važiavo; kai sustojo, jo nuomone, buvo apie 40 cm nuo duobės krašto; įvažiavo į pastato vidų, privažiavo prie griovio komunikacijoms, jie padėjo plytas, pervažiavo jas ir įlūžo priekinis dešinys ratas. Jam pradėjo rėkti, kad ,,važiuok į priekį, nes bus ragas“. Sakė negali priekin, tik atgal ir jiems bekalbant mašina įvirto. Tuomet įlipo į kabiną ir užgesino variklį. Tuo tarpu atsakovo liudytojai A. V. ir E. V. (apibendrintai) parodė, kad pakibus priekiniam dešiniam ratui, ieškovo vairuotojas pradėjo važiuoti ne priekin, o atbulomis ir pavojingai priartėjo prie krašto. Pradėjo lūžinėti betono danga ir automobilis įslydo į duobę. Vairuotojas užgesino variklį ir išėjo iš pastato. Tokiu būdu, eismo įvykis, lėmęs vėlesnės žalos atsiradimą yra neatsargus transporto priemonės manevravimas pastato viduje, nesaugiu atstumu priartėjus prie iškasos, dėl ko po transporto priemone buvusi betono danga įlūžo ir transporto priemonė nuslydo į duobę. Ieškovo vairuotojas duodamas parodymus teismui taip pat nurodė, kad po to jis matė, jog iš po betono dangos smėlis buvo subėgęs į duobę, todėl po betono danga susidarė kiaurymė ir jis įlūžo. Teismas sprendžia, jog šiuo aspektu jo nurodytas faktas negali patvirtinti aplinkybės, kad tas nutiko (smėlis subėgo) iki eismo įvykio, o ne jo pasekoje. Juolab, kad į bylą pateiktos pirmo vežimo nuotraukos šio fakto nepatvirtina. Kitą vertus, jeigu vairuotojas, prieš įvažiuodamas transporto priemone į pastatą būtų išlipęs apžiūrėti ir įvertinti esamą faktinę situaciją, šį faktą jis objektyviai galėjo pamatyti, profesionaliai įvertinti ir eismo įvykio išvengti. Nesant tarp šalių ginčo dėl to sutiktina, jog transporto priemonė įlūžo į betono grindis šioms neatlaikius jos masės ir dėl nurodytų aplinkybių atsirado žala. Tačiau šiuo aspektu vienareikšmiškai spręstina, jog ji nebūtų įlūžusi ir žala nebūtų kilusi, jeigu ieškovės darbuotojo vairuojama transporto priemonė nebūtų privažiavusi prie esamos duobės nesaugiu atstumu. Tokiu būdu būtent ieškovės vairuotojas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi tokie pažeidimai atsakovės darbuotojų veiksmuose nenustatyti (6.246 straipsnis).

Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovės atsakomybę šiuo aspektu patvirtina ta aplinkybė, kad ji sudarė visas sąlygas ieškovei patekti į jo patalpas, leido betonvežiui įvažiuoti. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau, ji turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, arba gali ją nutraukti įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad šalis sutartį vykdytų bet kokiomis aplinkybėmis ir ypač tuomet, kai vykdymas gali lemti žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės vairuotojui nebuvo jokios būtinybės privažiuoti prie pat duobės krašto, tam, kad betonas galėtų būti išpiltas. Jis galėjo tą padaryti prijungdamas ,,leikas“, kurių ilgis – 6 metrai. Be to, nustatęs, kad įvažiuoti jo vairuojamai transporto priemonei į pastatą yra nesaugu, galėjo betoną išpilti atsakovės kieme. Tačiau, jau minėta, jis situacijos netgi nevertino, todėl elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Nesutiktina ir su tuo ieškovės argumentu, jog pirmąkart sėkmingai atvežęs ir išpylęs betoną, vairuotojas atvykęs antrąkart neturėjo pagrindo manyti, kad grindys neatlaikys ir neturėjo galimybių įvertinti grindų tvirtumą;  kad pastatas – mašinų dirbtuvės ir duobė buvo skirta transporto priemonių remontui, todėl ieškovės vairuotojas, atvykęs į vietą, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad grindys neatlaikys sunkiasvorio transporto. Šiuo aspektu pastebėtina, kad su kroviniu (betonu) antrąkart jis atvyko ne iš karto, o beveik po mėnesio. Net ir kitą dieną atvykus situacija gali būti pasikeitusi iš esmės, todėl teismas daro išvadą, jog nepatikrindamas jos ieškovės vairuotojas veikė savo rizika. Kartu pastebėtina ir tai, jog pastatas – lengvųjų automobilių dirbtuvės mato advokatas išreikalavęs oficialius dokumentus, kad ši informacija buvo pateikta vairuotojui prekės pristatymo metu, byloje duomenų nėra.

Ieškovės vairuotojas yra betono mazgo operatorius (2024-03-28, Nr. DOK – 13597 priedai), valdantis specialiąją technikos priemonę (didesnio pavojaus šaltinį), kuria gabenamas betonas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojui teisės aktais yra numatytos tam tikros saugaus elgesio pareigos bei taisyklės, kurių laikymasis suponuoja tinkamą ir efektyvų didesnio pavojaus šaltinio eksploatavimą, prevenciškai pasaugo nuo galimų neigiamų padarinių, pavojaus sveikatai, gyvybei bei kitokios žalos. Iš ieškovės į bylą pateiktos jos generalinio direktoriaus 2023-07-10 dienos įsakymu Nr. DS - 23/01 patvirtintos Darbuotojo, dirbančio su betonvežiu saugos ir sveikatos instrukcijos, seka, kad jos 46 p. nurodyti atstumai nuo duobės, kurių privalo laikytis  betonvežio vairuotojas (2024-03-28, Nr. DOK – 13597 priedai). R. V. su nurodyta instrukcija pasirašytinai supažindintas 2023-07-12 dieną (2024-03-28, DOK – 13597 priedai). Tokiu būdu, įmonės lokalinis aktas patvirtina, jog ieškovės vairuotojas kiekvienąkart privalo įvertinti situaciją vietoje ir saugius privažiavimo iki duobės atstumus, t. y. jam vidaus norminiu aktu yra nustatyta pareiga, kurios jis (kaip buvo nustatyta nagrinėjant bylą) ginčo atveju nesilaikė. Instrukcijoje numatytos ir kitos vairuotojo pareigos, aptarti rizikos veiksniai, kurių jis privalo vengti. Antai instrukcijos  3 psl. nurodomas rizikos veiksnys - „Įrenginio, mechanizmų virtimas“ ir galimos prevencinės priemonės - „Prieš pradedant dirbti, pastatant įrenginį, juos apžiūrėti, įsitikinti jų stovumu“. Instrukcijos 14 p.,- Vairuotojas, prieš pradėdamas dirbti krovininiu automobiliu su hidromanipuliatoriumi, turi susipažinti su jų gamyklos gamintojos pateiktais eksploataciniais reikalavimais, valdymo ir technologinių parametrų bei darbo režimų nustatymo įtaisais <...>“. 26 p.,- „Pakraunant ir iškraunant krovinius vadovautis krovos darbų organizavimo reikalavimais“. Vairuotojui šių veiksmų  neatlikus, ieškovės valdomai transporto priemonei ir buvo padaryta žala. T. y. šio eismo įvykio pasekoje ieškovė patyrė nuostolių, - buvo apgadinta jai priklausanti transporto priemonė, gabenusi betoną, betonas nebuvo išpiltas ir sustingo, ieškovė patyrė išlaidų transporto priemonės avariniam ištraukimui iš duobės ir remontui, padarytos žalos apskaičiavimui ir advokato už ginčo sprendimą neteismine tvarka paslaugoms apmokėti. 

Analizuojant išlaidų pagrįstumą, teismas sprendžia, jog ne visos faktiškai patirtos išlaidos ieškovės buvo pagrįstos. Tai yra nekyla abejonių ir tarp šalių nėra ginčo, jog nuvirtusi ant šono, transporto priemonė patyrė išorinių apgadinimų. Taip pat atsakovė neginčija (duomenys neskelbtini) Eur sumos, ieškovės sumokėtos už techninę pagalbą atkeliant/ištraukiant betonvežį iš duobės. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl didesnių ieškovės nurodomų, kaip šio įvykio pasekoje patirtų padarinių. Šalys nesutarė, ar transporto priemonės variklis sugedo (ieškovė nurodo, kad užkalė) dėl įvirtimo įduobę, ar kitų priežasčių. Ieškovė savo poziciją grindžia tuo, kad transporto priemonė įlūžo, pakrypo ir jos skysčiai, t. y. tepalai subėgo į karterį, todėl transporto priemonę pastačius jie pradėjo tekėti atgal, tačiau nesutekėjo ir užvedus ją neužilgo po to transporto priemonės variklis užsidegė, pradėjo dūminti, dirbti laisvų apsukų režimu ir sugedo (užkalė). Tačiau, atsakovė nurodo, kad ji nesutinka, jog automobilio variklio remontas yra susijęs su 2023 m. rugpjūčio 24 d.  įvykusiu eismo įvykiu. Teismas sprendžia, jog atsakovės abejonės yra pagrįstos. Ieškovė nagrinėjant bylą šių abejonių nepašalino, nors teismas patikslino šalies pareigą šias aplinkybes įrodinėti (2024-06-11 posėdžio garso įrašo pabaiga).

T. y. ieškovė ieškinyje (ir užduotyje specialistui, prašydama įvertinti transporto priemonei padarytą žalą) nurodė, jog ,,ištraukus betonvežį iš duobės, betonvežio variklis buvo užvestas bei pabandyta ištuštinti betonvežio „kriaušę“ įvykio vietoje. Betonvežio variklis užsivedė, tačiau pradėjo vystyti dideles apsukas, apsipylė juodais dūmais ir užsikirto“ (ieškinio 9 p.). Tačiau šios, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su betonvežio apsipylimu juodais dūmais, nagrinėjant bylą teisme buvo visiškai paneigtos. T. y. į bylą buvo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad po įvirtimo jau ištrauktas ir pastatytas ant ratų betonvežis iš pastato išvažiuoja savo eiga (nėra velkamas ar kitaip transportuojamas) (2024-05-31, Nr. DOK - 22860). Tuo pačiu pastebėtina, jog atsakovės liudytojai nurodė, o ieškovė šios aplinkybės nepaneigė, kad ieškovės vairuotojas privažiavo tokiu nesaugiu atstumu prie duobės, kadangi atvykdamas neįsidėjo reikiamo ilgio ,,leikų“ betonui išpilti, kas taip pat suponuoja ieškovės aplaidumą ir atsakomybę. Juo labiau, kad byloje apklausiamas ieškovės liudytojas B. M. nurodė, kad jam praeityje yra dukart tekę turėti tokį įvykį. Jis taip pat nurodė, jog kai automobilis buvo pastatytas ant ratų, jis davė nurodymą automobilį nutempti į ieškovės bazę ir nevesti variklio, bet taip nebuvo padaryta; iš patirties žinojo, kad negalima užvesti variklio. Du kartus anksčiau yra buvęs panašioje situacijoje,- vieną kartą užsidegė, o kitą kartą tiesiog užsivedė ir nuvažiavo“. Liudytoju apklaustas UAB „Goldas“ serviso vadovas M. J. paaiškino, kad jiems ištraukus betonvežį iš duobės, jų niekas nieko neklausė ką toliau daryti ir toliau neprašė pagalbos. Kol jie po ištraukimo susitvarkė, grįžę pamatė, kad betonvežį užsikūrė ir jis savo eiga išvažiavo. Dėl šio liudytojas darė išvadą jog automobilio varikliui iš karto ,,neužkalus“, vėlesnis jo gedimas jau negali būti susijęs su įvykusiu eismo įvykiu – įvirtimu. Šiuo aspektu taip pat sutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovės įgaliotiems asmenims patiems priėmus sprendimą ne buksyruoti, o betonvežiu vykti į ieškovės bazę, atsirado tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir kilusių pasekmių.

Įrodymais paneigus ieškovės versiją dėl vėliau atlikto variklio gedimo pirminės priežasties, ji/ieškovė pakeitė faktines aplinkybes teigdama, jog betonvežio variklis sugedo iš karto, kai tik ieškovės transporto priemonė išsuko iš atsakovės žemės valdos į kelią, maždaug už šimto metrų nuo atsakovės pastato. Tačiau ir šioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kurių atsakovė patvirtinti negalėjo, patvirtinti byloje įrodymų nepakanka. T. y. ieškovės darbuotojo P. W. įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. KK230217, 32 psl.) yra informacija apie bandymą iš betonvežio išimti betoną, tačiau negalėjimą pasukti konteinerio dėl iš dalies sukietėjusios betono, o ne dėl to, kad automobilio negalima užkurti, ar kt., ir nėra jokios informacijos apie variklio gedimą. Apklausiamas liudytoju byloje P. W. nurodė, jog „<...> automobilį užvedus, neatsimena ar jis užgeso ir sustojo maždaug už 100 m. nuo atsakovės bazės, tačiau nieko ypatingo jis nepastebėjo, buvo išjungtas variklis ir viskas, jokių dūmų nematė; liudytojas privažiavo prie jo automobiliu ir nieko ypatingo nebuvo <...>“. 2023-08-28 dienos betonvežį vairavusio ieškovės darbuotojo R. V. paaiškinime taip pat nėra jokios informacijos apie apsipylimą dūmais ir pan. (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. KK230217, 36 p.). Kaip teisingai pastebėjo atsakovės advokatas, tik 2023-09-19 dienos techninėje užduotyje, t. y. po įvykio praėjus beveik mėnesiui, kurią pasirašė įvykio vietoje net nebuvęs ieškovės direktorius V. K., pirmą kartą nurodoma aplinkybė, kad „<...> variklis užsivedė, bet pradėjo vystyti dideles apsukas, apsipylė juodais dūmais ir užsikirto“ (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. KK230217,  30 p.). Šios, teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog variklio gedimo pradinė priežastis byloje nenustatyta, o tai reiškia ir neįrodyta, kad variklis sugedo dėl betonvežio įvirtimo į duobę neteisingai eksploatuojant transporto priemonę po to, kai ji jau buvo iškelta (į bylą buvo pateiktas 2024-06-06 dienos įgalioto MAN automobilių serviso vadovo elektroninis laiškas, kuriame detaliai aprašyti veiksmai, kurie privalo būti atlikti po automobilio apvirtimo, siekiant eliminuoti galimą riziką; Nr. DOK – 23680; be to, nustatyta, jog ieškovės darbuotojas, buvęs įvykio vietoje, B. M., patvirtino praeityje jau turėjęs tokių atvejų ir žinojęs, jog automobilio kurti iš karto negalima). Dėl nurodyto, nesant nustatyto priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nuostoliai, susiję su variklio remontu, gali būti įskaičiuoti į bendrą patirtų nuostolių dydį. Be kita ko svarbu paminėti, jog byloje liudytoju apklaustas tech. pagalbą suteikusios įmonės UAB „Goldas“ serviso vadovas M. J. paaiškino, jog sąmatoje nurodyti ir posėdžio metu foto nuotraukose jam parodyti variklio gedimai vizualiai gali būti vertinami kaip natūralus nusidėvėjimas (t. y. fotonuotraukose matomi apgadinimai neatitinka variklio ,,užkalimui“ būdingų požymių), o apvirtimo pasekme galėtų būti tik tuo atveju, jei apvirtus automobiliui jo variklis dar ilgai būtų dirbęs, kas byloje net ir pačios ieškovės duotais paaiškinimais nustatyta nebuvo. Tai reiškia, jog variklio užkalimo faktas byloje taip pat nėra įrodytas ir neatmesta galimybė, jog tai buvo paprastas variklio remontas, kurį atlikti reikėjo dėl senumo ir šios detalės susidėvėjimo. Todėl jis negali būti laikomas ginčo eismo įvykio metu patirta žala.

Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, jog kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 11 psl. nurodytą pastabą, jog „<...> labiausiai tikėtina, kad vertinamos transporto priemonės variklis buvo sugadintas, bandant jį užkurti (atstačius transporto priemonę po apvirtimo ant dešinio šono, turint tikslą ištuštinti betoną iš maišyklės talpos), turto vertintojas padarė remdamasis ieškovės technine užduotimi (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. KK230217, 30 psl.), kurioje ieškovės vadovas nurodė aplinkybes dėl variklio sugadinimo (aukščiau minėta, kad jos byloje nepasitvirtino). Tačiau, turto vertintojo kvalifikacija apima turto vertės nustatymą pagal atitinkamo turto vertinimo metodiką (Lietuvos Respublikos turto vertinimo ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5, 6 punktai), ir jis neturi reikiamos kvalifikacijos ir/ar įgaliojimų atlikti specialisto/eksperto veiksmus. Todėl tokia turto vertintojo pastaba (netgi ne išvada, veikiau nuomonė) yra nepagrįsta ir neįrodanti aplinkybės, kad varikliui padaryta žala kilo būtent dėl betonvežio įvirtimo į duobę, bet ne dėl kitų priežasčių (jeigu variklis ir ,,užkalė“, tai tai nutiko ne dėl ieškovės darbuotojų aplaidumo prieš užkuriant variklį – neatlikus detalios betonvežio, tame tarpe variklio, apžiūros ar yra saugu užkurti, ar nėra kokių nors nutekėjimų, etc.). Pagrįstų abejonių teismui kelia ir tie faktai, jog ieškovės 2023-09-19 surašytoje techninėje užduotyje yra nurodoma, jog išardžius variklį nustatytos sugadintos šios detalės: stūmokliai; cilindrų gilzės; alkūninio veleno įdėklai; purkštukai; cilindrų „galvutės“ remontas (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. KK230217, 30 psl.). Tuo tarpu 2023-09-11 dienos autoserviso sąmatoje yra nurodomos kitos detalės bei gedimai,- variklio tarpiklių rinkinys; švaistiklio guoliai; variklio įvorė etc. Todėl šie neatitikimai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl gedimo pobūdžio, priežasties bei apimties ir sąsajų su ginčo įvykiu. Nėra ginčo, jog įvykio pasekoje ieškovė betono atsakovui nepristatė, t. y. savo susitarimo dalies taip pat neįvykdė, todėl nėra pagrindo jai priteisti ir (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių už sugadintą betoną.

Kita vertus teismui padarius išvadą, jog pati ieškovė yra visiškai atsakinga už jos patirtus nuostolius, t. y. nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, yra pagrindas konstatuoti, jog pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus nėra ir ieškovės ieškinys atmestinas visa apimtimi, tame tarpe ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi jos gali būti priteisiamos tik tenkinus pagrindinį piniginį reikalavimą, kurio greitesniam įvykdymui užtikrinti ir yra skirtos.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovė nurodo patyrusi 3642,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 3600 Eur išlaidos advokato teisinėmis paslaugoms apmokėti ir 42,50 EUR vertimo išlaidų (2024-08-28, Nr. DOK - 34245). Kreipdamasi į teismą su ieškiniu ji taip pat sumokėjo 317 Eur žyminio mokesčio (2023-12-22, Nr. CBP – 9497, 12 priedas). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė nurodo patyrusi 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2024-06-13, Nr. DOK - 4600), kurios ieškinį atmetus jai priteistinos iš ieškovės.

Ieškinį atmetus, valstybės patirtos 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kaip neviršijančios minimalios priteistinos sumos, valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį atmesti.

            Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRUSZBET Lithuania“ (juridinio asmens kodas 305173596) 2057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei "EV transport" (juridinio asmens kodas 302636427).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                      Eridana Paltanavičienė