Civilinė byla Nr. 2A-333-392/2014

Proceso Nr. 2-02-3-05627-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9.; 42.10.; 114.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bordolina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7526-432/2012 pagal ieškovo UAB „VTS Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Bordolina“ dėl užmokesčio už prekes ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „VTS Vilnius“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Bordolina“ 84.700 Lt užmokestį už prekes, 31.000,20 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-26 ieškovas sudarė su atsakovu sutartį Nr. 100/LT/11, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui jo užsakytą pramoninę vėdinimo (oro kondicionavimo) įrangą, o atsakovas įsipareigojo priimti šią įrangą iš pardavėjo ir atsiskaityti su juo sutartyje nustatyta tvarka. 2012-09-30 atsakovas sumokėjo už įrangą 36.300 Lt dydžio avansą. 2011-11-28 įranga buvo pristatyta į atsakovo objektą ir perduota atsakovui. 2011-11-29 atsakovui kilo prievolė sumokėti ieškovui likusią įrangos kainos dalį, kas sudaro 84.700 Lt, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Už prievolės atsiskaityti už įsigytą įrangą nevykdymą pagal sutartį atsakovui yra priskaičiuoti delspinigiai. Atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu už įrangą nuo 2011-11-29, daugiau negu 183 dienas, todėl atsižvelgiant į 6 mėnesių senaties terminą, taikytiną reikalavimui dėl netesybų priteisimo, ieškovas skaičiuoja delspinigius už 183 dienas (b.l. 2-4, 68-70).

Atsakovas UAB „Bordolina“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mokėjimus pagal sutartį sustabdė, nes ieškovui pristačius įrangą į objektą nebuvo galima jos paleisti ir įsitikinti, jog ji veikia. Ieškovo atstovai, vietoje to, kad dėtų visas pastangas kiek galima greičiau patikrinti įrangą, 2012-08-07 neteisėtai pateko į atsakovo statomo prekybos centro statybvietę ir dalinai demontavo įrangą, kuri po tokių veiksmų nebeveikė. Po šio įvykio atsakovas bandė atlikti įrangos remonto darbus, tačiau į objektą 2012-08-14 vėl įsiveržė ieškovo atstovai ir kliudė atsakovui atlikti remonto darbus. Dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas vėlavo atlikti su užsakovu suderintame darbų grafike numatytus darbus, dėl ko statomo prekybos centro savininkas pateikė atsakovui reikalavimą sumokėti 200.000 Lt baudą. Atsakovas šiuo metu jokių vykdytinų piniginių prievolių pagal sutartį ieškovui neturi, priešingai, būtent ieškovas yra skolingas atsakovui. Atsakovas į savo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą dėl 200.000 Lt nuostolių atlyginimo vienašališkai įskaitė 84.700 Lt ieškovo priešpriešinį reikalavimą, o dėl likusios 115.300 Lt skolos dalies ketina pateikti šioje byloje priešieškinį (b.l. 34-36, 68-70).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-27 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „VTS Vilnius“ iš atsakovo UAB „Bordolina“ 84.700 Lt užmokestį už prekes, 31.000,20 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (115.700,20 Lt) nuo 2012-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 71-73).

Teismas nustatė, kad atsakovas, tvirtindamas, jog ieškovo patiekta įranga neveikianti ir kad ieškovo atstovai dalinai ją išmontavo, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat atsakovas, tvirtindamas, kad ieškovo patiekta įranga neatitiko sutarties sąlygų, nepareiškė reikalavimų dėl įrangos trūkumų ir nepareikalavo juos pašalinti, o iškart atsisakė už įrangą sumokėti. Teismas pažymėjo, kad nuo įrangos perdavimo atsakovo atstovui momento įrangos atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika perėjo atsakovui. Todėl atsakovas turėjo užtikrinti, kad ši įranga būtų tinkamai saugoma, nebūtų sugadinta ar iškomplektuota. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas sumokėti įrangos kainą ir atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius nėra vienarūšiai, jų pagrindai skirtingi. Vien dėl nevienarūšių prievolių negalima pripažinti, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui likusią nesumokėtą sutartyje nurodytą įrangos kainą pasibaigė įskaitymu. Be to, ieškovas nesutinka, kad yra atsakingas už atsakovo nurodomus patirtus nuostolius. Atsakovas neįrodė 2012-09-05 ir 2012-09-25 pareiškimuose dėl tarpusavio prievolių įskaitymo nurodyto faktinio ieškovo civilinės atsakomybės pagrindo – ieškovo (jo atstovų) veiksmų, dalinai išmontuojant patiektą įrangą. Todėl atsakovo reikalavimo ieškovui negalima laikyti vykdytinu ir galiojančiu, tokiu, kurio terminas suėjęs. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas ieškovui sumokėti nuostolių atlyginimą, nurodytas 2012-09-05 ir 2012-09-25 pareiškimuose dėl tarpusavio prievolių įskaitymo, negali būti pagrindas atsakovo prievolėms, kylančioms iš sutarties, pasibaigti. Atsakovo prievolė ieškovui sumokėti visą sutartyje nurodytą įrangos kainą išlieka ir iki šiol nėra įvykdyta, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Bordolina“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 75-78). Atsakovas nurodė, kad ieškovui pristačius įrangą į objektą iškilo jos funkcionalumo ir pritaikomumo klausimas, t. y. nebuvo galima įrangos paleisti ir įsitikinti, kad ji veikia. Dėl to ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas sustabdo mokėjimus pagal sutartį, kol įsitikins, kad ieškovo pristatyta įranga veikia. Atsakovas mano, kad tarp ginčo šalių buvo susiformavę ne paprasti pirkimo pardavimo, bet rangos teisiniai santykiai. Todėl šiuo atveju rangovas (ieškovas) būtų laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (sumontuota įranga) būtų tinkamos kokybės ir veikianti. Ieškovo atliktų darbų kokybę atsakovas ginčijo byloje pateiktais 2012-09-05 ir 2012-12-25 pranešimais. Priimti darbų atsakovas negalėjo, nes jie nebuvo atlikti. Byloje teismas atsisakė tenkinti prašymą prijungti prie bylos ir išreikalauti dokumentus, kurie yra svarbūs nustatant atliktų darbų atitiktį rangos sutarties nustatytiems reikalavimams ir techninei specifikacijai, taip buvo nukrypta nuo šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principo. Ieškovas nėra perdavęs visos turimos su įranga susijusios dokumentacijos, įranga neveikia ir atsakovas neturi galimybės patikrinti ieškovo atliktų darbų kokybės ir kiekio. Teismas netyrė, ar atsakovas galėjo tinkamai įvykdyti pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatai) atitinka kokybės reikalavimus, ar jie turi trūkumų, atitinkamai nesprendė, ar atsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą. Teismui buvo žinoma aplinkybė, kurią nurodė tiek atsakovas, tiek ir pats ieškovas, kad ieškovo atstovai 2012-08-07 neteisėtai pateko į atsakovo statomo prekybos centro statybvietę, lipo ant statomo objekto stogo ir dalinai demontavo sutartimi parduotą įrangą, kuri po tokių veiksmų nebeveikė. Tačiau teismas, užuot objektyviai ir visapusiškai ištyręs pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertino tik ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kadangi po nurodyto įvykio buvo demontuota dalis sutartimi pristatytos įrangos bei atlikti nenustatyti darbai su montavo konstrukcijomis, atsakovas bandė atlikti remonto darbus, tačiau į objektą 2012-08-14 vėl įsiveržė asmenys, prisistatę ieškovo atstovais, ir kliudė atsakovui atlikti remonto darbus. Šios aplinkybės ieškovas teisme neneigė, tačiau teismas nepagrįstai laikė šią aplinkybę neįrodyta. Būtent dėl tokių neteisėtų paties ieškovo ir su juo susijusių asmenų veiksmų, atsakovas vėlavo atlikti su užsakovu suderintame darbų grafike numatytus darbus. Viso to pasėkoje statomo prekybos centro savininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovui pateikė reikalavimą sumokėti 200.000 Lt baudą, skirtą dėl neveikiančios vėdinimo įrangos. Apie tai pats ieškovas buvo ne kartą informuotas ir žinojo susidariusią situaciją, tačiau jokių pastangų taikiai derybų keliu išspręsti kilusią problemą nedėjo, su atsakovu nebendradarbiavo. Teismas nepakankamai visapusiškai analizavo ir įvertino šias aplinkybes. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog turi priešpriešinį reikalavimą ieškovui dėl 200.000 Lt nuostolių atlyginimo, vienašališkai įskaitė 84.700 Lt ieškovo priešpriešinį reikalavimą. Atsakovas įrodė 2012-09-05 ir 2012-09-25 pareiškimuose dėl tarpusavio prievolių įskaitymo nurodytą faktinį ieškovo civilinės atsakomybės pagrindą – ieškovo (jo atstovų) tyčinius veiksmus, dalinai išmontuojant patiektą įrangą. Todėl atsakovo reikalavimą ieškovui pagrįstai galima laikyti vykdytinu ir galiojančiu, tokiu, kurio terminas suėjęs. Atsakovas turėjo vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ieškovui, todėl turėjo teisę ir atliko vienašalį įskaitymą, apie kurį informavo ieškovą, todėl ieškovo nurodytos prievolės atsakovo atžvilgiu yra pasibaigusios, o ieškovo ieškinys nepagrįstas ir turėjo būti atmestas. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai jo prašymu neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nors sprendime dėl minėto asmens pasisakė. Atsakovo pateiktuose 2012-09-05 ir 2012-09-25 pranešimuose ir pačiame ieškinyje yra konkrečiai nurodytas minėtas juridinis asmuo. Teismui buvo žinoma ir ta aplinkybė, kad būtent UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ padarė pavedimą už atsakovą.

Ieškovas UAB „VTS Vilnius“ atsiliepimo į atsakovo UAB „Bordolina“ apeliacinį skundą nepateikė (b.l. 119-120).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-08-26 tarp ieškovo UAB „VTS Vilnius“ ir atsakovo UAB „Bordolina“ buvo sudaryta sutartis Nr. 100/LT/11 (b.l. 6-8), kuria ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti pramoninę vėdinimo (oro kondicionavimo) įrangą pagal prie sutarties pridėtą specifikaciją (sutarties 1.1 punktas). Sutarties bendra kainą, įskaitant įpakavimo kainą, ženklinimą ir PVM, sudarė 121.000 Lt (sutarties 2.1 punktas). Atsakovas įsipareigojo 30 proc. nurodytos kainos kaip avansą iš anksto sumokėti ieškovui per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusią 70 proc. kainos dalį – per vieną darbo dieną pristačius įrangą (sutarties 5.1-5.2. punktai). Ieškovas įrangą įsipareigojo pristatyti atsakovui per 35 kalendorines dienas nuo avanso gavimo dienos (sutarties 3.1 punktas), o pradėti montuoti įrangą – tik po to, kai bus sumokėta visa sutarties kaina (sutarties 5.3 punktas). 2011-09-30 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovo pavedimu sumokėjo ieškovui 36.300 Lt avansą pagal sutartį (b.l. 9). 2011-11-28 ieškovas pristatė įrangą atsakovui (b.l. 10), tačiau atsakovas pagal sutartį likusios įrangos kainos ieškovui nesumokėjo, dėl ko jis kreipėsi į teismą (b.l. 2-4).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo vengimą vykdyti pinigines prievoles pagal sutartį motyvavo tuo, kad, ieškovui pristačius įrangą į atsakovo statomą prekybos centrą, nebuvo galima jos paleisti ir įsitikinti, jog įranga veikia, vėliau ieškovo atstovai neteisėtai dalinai demontavo įrangą, kuri po tokių veiksmų nebeveikė, be to, kliudė atsakovui pačiam atlikti įrangos remonto darbus, ko pasėkoje statomo prekybos centro savininkas pateikė atsakovui reikalavimą sumokėti 200.000 Lt baudą. Atsakovo teigimu, į šį savo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą dėl 200.000 Lt nuostolių atlyginimo jis vienašališkai įskaitė 84.700 Lt ieškovo priešpriešinį reikalavimą (b.l. 34-36, 68-70).

Aukščiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas teismui pateikė tokius rašytinius įrodymus – 2012-08-10 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą atsakovui dėl tarpusavio prievolių įskaitymo (b.l. 37), 2012-09-05 ir 2012-09-25 atsakovo pareiškimus ieškovui dėl tarpusavio prievolių įskaitymo (b.l. 38, 40), kuriuose iš esmės pakartotos aukščiau atsakovo nurodytos aplinkybės. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovo pateiktuose pareiškimuose nurodytos aplinkybės yra melagingos ir neatitinka tikrovės (b.l. 68-70). Kadangi minėti pareiškimai yra rengti atsakovo arba su atsakovu susijusio asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, teisėjų kolegija šiuos įrodymus vertina atsižvelgdama į kitą byloje esančią medžiagą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris nustato bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės bylos nagrinėjimo metu taisykles, – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis remiasi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006, 2013-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad įvykdė 2011-08-26 sutartimi Nr. 100/LT/11 prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pateikė atsakovui jo užsakytą pramoninę vėdinimo (oro kondicionavimo) įrangą. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Ieškovo prievolės atlikimą patvirtina ir atsakovo atliktas įskaitymo faktas, nes neįvykdžius įsipareigojimų, nebūtų ko įskaityti. Tuo tarpu atsakovas, apart aukščiau nurodytų pareiškimų, nepateikė teismui jokių patikimų ir objektyvių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo pagal sutartį pateikta įranga būtų nekokybiška ar nepilnos komplektacijos, kad ieškovas būtų kaip nors trukdęs atsakovui šią įrangą naudotis ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai ribojęs atsakovo procesinę teisę teikti į bylą įrodymus. Be to, atsakovas galėjo bylai svarbius įrodymus pateikti ir su savo apeliaciniu skundu, jei to negalėjo padaryti ankščiau, tačiau to nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų faktinio pagrindo, o teismas gali remtis tik įrodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į visą tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir taip sukėlė atsakovui nuostolių, dėl ko ieškovo pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas, tuo labiau, kad ieškovas nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu ginčijo. Šiuo atveju yra pagrindas daryti priešingą išvadą, kad būtent atsakovas pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus, ir dėl to jis turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.213 straipsniai).

Kadangi atsakovas nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų, kaip nagrinėjamos bylos išsprendimas galėtų įtakoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teises ar pareigas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą įtraukti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Virginijus Kairevičius

Teisėjos                                                                                                                              Danutė Kutrienė

Vilija Mikuckienė