Civilinė byla Nr. e2A-413-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00533-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.11;
3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. N. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – ir Advokatų taryba, Taryba) 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 422 ir 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 420 bei palikti galioti Lietuvos advokatūros šiuo klausimu 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu priimtą sprendimą netaikyti ieškovui (advokatui) laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir (siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės) rekomenduojama nepriimti pavedimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesus Panevėžio apygardos teisme.
2. Taryba 2021 m. vasario 9 d. posėdyje nusprendė sekančiame posėdyje pakartotinai svarstyti klausimą dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pasikeitus aplinkybėms.
3. Ginčas byloje kilo dėl Tarybos posėdyje priimto 2021 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 422, kuriuo ieškovui pritaikytas laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d.; termino atidėjimas susijęs su bylų užbaigimu ir (ar) galimu perdavimu, bei 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 420, kuriuo svarstant ieškovo prašymą dėl jo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo atidėjimo nuspręsta ankstesnio sprendimo nekeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. vasario 21 d. gavo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – Generalinės prokuratūros) 2019 m. vasario 21 d. raštą Nr. 17.2-870, kuriuo buvo pranešta, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, be kita ko, ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje, kuris yra teisminio nagrinėjimo stadijoje, kaltinamas tuo, kad:
6.1. Būdamas advokatas, įtrauktas į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, sutiko už piniginį atlygį neteisėtai veikti V. V. interesais ir padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Žinodamas, kad A. G. yra nesusijęs su nurodytame ikiteisminiame tyrime tiriamu labai sunkiu nusikaltimu, M. N. sutiko už piniginį atlygį trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams vykdyti pareigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-16409-16, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tai yra sudaryti su A. G. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 įgyti A. G., kaip įtariamojo, gynėjo statusą, taikyti neteisėtas gynybos priemones, tai yra imituojant A. G. gynybą veikti ginant ne A. G., o V. V. interesus, užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G., būdamas įtariamasis, įtariamojo apklausų metu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir prokurorui teiktų minėtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie kokaino atsiradimo V. V. namo garaže aplinkybes, neatskleistų, jog jis yra prisiėmęs ne savo kaltę ir ateityje būtų nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą – neteisėtą disponavimą 1 033,28 g kokaino, žinodamas, kad už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Taip pat M. N. pažadėjo nuolatos neteisėtai teikti ir teikė A. S., V. V., E. T. ir kitiems asmenims informaciją, sudarančią A. G., kaip jo kliento, paslaptį, susijusią su A. G. pozicija dėl jo kaltės bei ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (kaltinamojo akto 26 lapo pirma pastraipa);
6.2. Vykdydamas organizuotos grupės organizatorių, vadovų ir narių nurodymą, 2017 m. rugsėjo 11 d. A. G., dalyvaujant M. N., kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Klaipėdoje, Kauno g. 6, ir pateikė nuoširdų prisipažinimą, kuriuo melagingai prisiėmė kaltę dėl V. V. namuose rastos narkotinės medžiagos – kokaino – neteisėto įgijimo bei laikymo. Tą pačią dieną A. G. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, o M. N. įgijo įtariamojo A. G. gynėjo statusą. 2017 m. rugsėjo 12 d. A. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį įtariant jį tuo, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 033,28 g kokaino. Tą pačią dieną, įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui M. N., A. G. davė su organizuotos grupės nariais suderintus tikrovės neatitinkančius parodymus, prisiimdamas kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, rasta 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu V. V. namuose, nurodydamas, kad jis, A. G., skardines su kokainu įgijo iš asmens, vardu S., gyvenančio Rygoje, šias skardines perdavė pasaugoti V. V. pastarojo namuose, jog V. V. apie kokainą nieko nežinojo ir neva manė, jog skardinėse yra anaboliniai steroidai, kad A. G. pažinojo V. V. dar iki kokaino paėmimo kratos metu. M. N. užtikrino, kad A. G. apklausos metu laikytųsi suderintų parodymų ir neatskleistų, jog duoda neteisingus parodymus apkalbėdamas save, po ko 2017 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo A. G. apklausos protokolą pasirašė A. G. bei M. N., kuris, veikdamas priešingais A. G. interesais, pažeisdamas pastarojo teises į gynybą ir siekdamas padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą, suvokė, jog A. G. nusikaltime nedalyvavo, ir sąmoningai siekė, kad A. G. duotų būtent tokius tikrovės neatitinkančius parodymus (kaltinamojo akto 28 lapo antra pastraipa);
6.3. Tuo pačiu laikotarpiu Klaipėdoje ir Klaipėdos r. M. N. nuolatos per E. T. informuodavo A. S., V. V. apie A. G. poziciją bei duodamus parodymus ikiteisminiame tyrime“ (kaltinamojo akto 28 lapo ketvirta pastraipa).
7. Teismas pažymėjo, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, kurios padarymu yra kaltinamas ieškovas, yra tyčinis sunkus korupcinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), betarpiškai padarytas teisingumo įgyvendinimo srityje, baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu jau nėra pradinėje įtarimų pareiškimo stadijoje – baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui, Advokatų taryba 2021 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė, kad ieškovo tolimesnis dalyvavimas teisiamojo statusu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams. Dėl to ieškovo atžvilgiu nusprendė taikyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą laikiną priemonę – laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės.
8. Teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000, dėl aukštų profesinės advokato etikos reikalavimų taikymo.
9. Teismas vertino, kad advokatų veikla yra priskiriama prie sričių, turinčių svarbą visuomenei, todėl asmeniui, besiverčiančiam advokato praktika (nagrinėjamu atveju – ieškovui), taikomi ypatingi reikalavimai, susiję su advokato profesinės veiklos ypatumu – dalyvavimu teisingumo vykdymo procese, teisinės pagalbos teikimu asmenims, kurių teisės yra pažeidžiamos ir kt. (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
10. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad būtina apsaugoti ieškovo klientus nuo galimo negarbingo ir šališko, atsižvelgiant į susiklosčiusius asmeninius ir procesinius ieškovo kaip advokato santykius su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis ar atskirais jų pareigūnais, atstovavimo, o teisingumo sistemą ir teisingumo vykdymo valstybėje procesą – nuo integralumo pažeidimų, atsižvelgiant į tai, jog advokatas ir jo profesinė veikla yra neatskiriama šios sistemos bei proceso dalis.
11. Teismo vertinimu, Taryba neturėjo vertinti ieškovo elgesio drausminės atsakomybės taikymo aspektu, o ginčijamam 2021 m. kovo 16 d. sprendimui priimti pakako įvertinti nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas ieškovas, pobūdį, jo ryšį su advokato profesine veikla, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, taip pat įvertinti, ar ieškovo tolimesnis dalyvavimas teisiamojo statusu baudžiamojoje byloje kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams.
12. Ieškovas yra kaltinamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi dėl to, kad gynė asmenį, kurio pasirinkta pozicija bei parodymai neatitiko ikiteisminio tyrimo institucijų turimos informacijos, t. y. vykimas su savo ginamuoju į apklausą ir dalyvavimas tokioje apklausoje yra traktuojamas kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir trukdymas teisingumui. Tai, kad advokatas šiame procese dalyvavo už piniginį atlygį (honorarą), traktuojama, jog advokatas veikė siekdamas asmeninės naudos.
13. Ieškovas yra kaltinamas tyčinio sunkaus korupcinio nusikaltimo padarymu, kuris pasireiškė tuo, kad ieškovas advokato veiklą panaudojo nusikalstamoms veikoms vykdyti, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams vykdyti pareigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-16409-16, tretiesiems asmenims teikė kliento A. G. paslaptį sudarančią informaciją, dėl ko nekaltas asmuo A. G. (ieškovo ginamasis) neteisėtai buvo sulaikytas daugiau nei metus, jam grėsė įkalinimas iki 15 metų už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kol nepaneigtas minėtas kaltinimo teisėtumas ir pagrįstumas, ieškovas laikinai turi būti eliminuotas iš teisingumo įgyvendinimo proceso. Laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo laiką ieškovas turi (gali) panaudoti savo gynybai, kad paneigtų paminėtus sunkius kaltinimus, diskredituojančius gerą advokato vardą.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinas advokato išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra advokatų veiklos kontrolės priemonė, tačiau ne galutinis sprendimas dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo, teismas konstatavo, jog Advokatų taryba nesaistoma ankstesnio nagrinėjimo etape priimtų sprendimų. Advokatų taryba nėra apribota, kokioje stadijoje ir kiek kartų ji gali svarstyti paminėtos laikinos priemonės taikymą.
15. Pripažinus teisėtu ir pagrįstu Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimą, teismas vertino, kad nėra pagrindo naikinti ir Advokatų tarybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo.
16. Ieškovo argumentus, kad jis patirs nuostolius, turėdamas atsisakyti klientų, jog laikinas išbraukimas paveiks jo padėjėjas, teismas remdamasis teismų praktika atmetė kaip nepagrįstus. Apie galimus materialinius sunkumus ieškovui buvo / turėjo būti žinoma iš anksto, todėl jis galėjo imtis priemonių šių sunkumų išvengti arba bent jau juos sumažinti. Taigi, ieškovo interesas gauti pajamas iš vykdomos advokato veiklos negali būti laikomas svarbesniu nei interesas, kuris užtikrinamas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reglamentavimu (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3695-467/2018).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; konstatavus absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (sprendimas yra be motyvų), panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; prašo priimti į bylą Panevėžio apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 2021 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio protokolą bei iš atsakovės išreikalauti papildomus duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Kasacinės instancijos teismas vienoje iš paskutinių kasacinių bylų (2020 m. birželio mėn. 4 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020) analogiškoje situacijoje yra pažymėjęs, kad negalimi atvejai, kai palyginus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, matyti, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai.
17.2. Teismo sprendime neatskleisti nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai.
17.3. Visas skundžiamas teismo sprendimas, kuriame dėstomi teismo priimto sprendimo argumentai ir išvados, yra iš esmės pažodžiui perrašytas iš atsakovo atsiliepimo ir tripliko. Kaip matyti iš sprendimo turinio, 43 sprendimo punktas yra atsakovo atsiliepimo 16 punkto kopija, 44 sprendimo punktas yra atsakovo 18 punkto kopija, 47 sprendimo punktas yra atsakovo atsiliepimo 23 punkto kopija, 50 sprendimo punktas yra atsakovo tripliko 17 punkto kopija, 54 bei 55 punktai yra atitinkamai atsakovo tripliko 18 bei 19 punkto kopijos, 56 bei 58 – yra atitinkamai atsakovo atsiliepimo 29 bei 32 punktų kopijos ir 60 bei 61 sprendimo punktai atsakovo atsiliepimo 35 bei 36 punktų pažodinės kopijos.
17.4. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kaip minėta, yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.
17.5. 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos posėdžio metu advokatas M. N. be anksčiau pateiktų rašytinių paaiškinimų, pateikė ir detalius žodinius paaiškinimus dėl visų inkriminuotų įvykių aplinkybių, dėl surašyto kaltinamojo akto turinio, atsakė į Advokatų tarybos pateiktus klausimus. Šio posėdžio metu buvo svarstomi klausimai dėl galimo interesų konflikto atstovaujant klientų interesus tyrimą atlikusioje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje bei advokato atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėsiančiame Panevėžio apygardos teisme. Šio posėdžio metu priimant sprendimą, buvo įvertinta tiek advokato M. N. procesinio statuso po kaltinamojo akto surašymo pasikeitimas (iš įtariamojo į kaltinamojo), tiek ir tai, kad byla yra perduodama į teismą, o taip pat advokatui M. N. pareikštų kaltinimų pagal BK 231 straipsnį bei BK 228 straipsnio 2 dalį teisėtumas bei pagrįstumas, t. y. ir kaltinamajame akte išvardinti duomenys, kurie neva tai pagrindžia kaltinime nurodytas aplinkybes (arba tiksliau jų nebuvimą), o taip pat kiti papildomi advokato M. N. pateikti duomenys bei dokumentai. Pažymėjo, kad nei kaltinimo pobūdis, nei apimtis, nei baudžiamojo kodekso straipsniai iš esmės nekito ir Taryba, apsvarsčiusi šias aplinkybes, priėmė sprendimą – neišbraukti advokato iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Ieškovo teigimu, šis sprendimas, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, turėtų galioti advokatui M. N. būnant šiame procesiniame kaltinamojo statuse ir taikytinas šitai procesinei-teisminei bylos nagrinėjimo stadijai iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
17.6. Laikinas išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų / Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo galimas tik esant nustatytiems neginčijamiems faktams, kurie sudarė pagrindą suabejoti atitinkamo subjekto reputacija.
17.7. Apeliantas pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl iškilusios būtinybės tuo pačiu išnagrinėtu klausimu rengti pakartotinį posėdį, t. y. kas turėjo įtakos, kad už 4 mėnesių nuo pirmojo priimto sprendimo, buvo priimtas sprendimas surengti naują pakartotinį posėdį, kokios aplinkybės pasikeitė nuo buvusio Advokatų tarybos posėdžio.
17.8. Advokatų tarybos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad naujų (papildomų) duomenų ar dokumentų, kitokios informacijos, kurie būtų pagrindu keisti anksčiau priimtą sprendimą, nebuvo. Taigi, negavus naujų duomenų, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms bei jų teisiniam vertinimui, neliko pagrindo keisti priimto Tarybos sprendimo.
17.9. Atsakovo anksčiau priimtas sprendimas susijęs su teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu bei teisiniu saugumu. Šiuo atveju, ieškovas, po 2020 m. lapkričio 18 d. vykusio Advokatų tarybos posėdžio metu priimto sprendimo, turėjo (ir tebeturi) pagrindo tikėtis, kad galės toliau vykdyti savo, kaip advokato, veiklą, jog 2020 m. lapkričio 18 d. priimtas sprendimas galioja ir galios iki pat šio jo procesinio statuso, t. y. bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pabaigos.
17.10. Šių principų pažeidimas lėmė ne tik didelius ieškovo materialinius nuostolius, t. y. nutrauktos su klientais sudarytos sutartys, kurias Tarybai priėmus sprendimą, leidžiantį toliau vykdyti veiklą, advokatas M. N. buvo sudaręs, tai paveikė ir kitus advokato M. N. kontoroje dirbančius darbuotojus – advokato M. N. dvi padėjėjos neteko darbo (kurių viena buvo paskutiniame nėštumo mėnesyje) bei pragyvenimo šaltinio.
17.11. Kaip skundžiamame sprendime (sprendimo 45 punktas) pripažino pirmosios instancijos teismas, tokios kraštutinės priemonės – laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo taikymas galimas tik esant nustatytiems neginčijamiems faktams, kurie sudarė pagrindą suabejoti atitinkamo subjekto (advokato M. N.) reputacija. Būtent šių faktų nustatymą (tiksliau jų nebuvimą) apeliantas ir nurodė procesiniuose dokumentuose bei kreipiantis su prašymu į Tarybą dėl priimto sprendimo pakeitimo.
17.12. Pasisakydamas dėl kaltinime inkriminuotų teisės aktų pažeidimo vertinimo teisėtumo, ieškovas pažymėjo, kad jei jis yra kaltinamas padaręs advokato etikos kodekso normų pažeidimus, tai turi svarstyti Advokatų garbės teismas. Šiuo atveju ieškovas yra persekiojamas išimtinai kaip advokatas dėl savo, vykdant kliento jam sutartimi suteiktus įgalinimus, ikiteisminio tyrimo metu atliktų funkcijų (veiksmų). Todėl, šį atvejį Taryba turėjo vertinti ne vien formaliai per Lietuvos advokatūros prestižo ar visuomenės lūkesčių prizmę, o turėjo būti atliktas vertinimas, ar advokatas M. N. nėra persekiojamas išimtinai už savo veiklą ir ar tyrimą atlikusios institucijos apskritai turi teisę atlikti jo baudžiamajame procese suteiktų paslaugų teisinį vertinimą, juo labiau, jo veiksmų atitikimą advokatų etikos kodekso normoms (kaip matyti iš prie skundo / ieškinio pridedamo Tarybos atsakymo, kuriame pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo institucijos tokio vertinimo atlikti neturėjo įstatyminės teisės).
17.13. Kartu su dubliku buvo pateikti duomenys apie tai, kad kaltinime nurodytas nekaltas advokato M. N. klientas (teisinių paslaugų sutartis su klientu iki šiol yra nenutraukta ir galiojanti), po jo paleidimo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo bei buvo sulaikytas Ispanijoje Karalystėje už šioje valstybėje padarytas analogiškas (kaip ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje) nusikalstamas veikas, t. y. dėl narkotinių medžiagų platinimo, sukčiavimo bei neteisėto susivienijimo.
17.14. Byloje, anot prokuroro, (bus) įrodinėjama, kad advokatas neatliko jam priskirtų funkcijų. Galima interesų konflikto situacija yra reglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 61 straipsnyje. Nustačius interesų konfliktą – tai gali būti pagrindu advokatą nušalinti nuo tolimesnio kliento interesų atstovavimo (procesinis pažeidimas), tačiau tai nėra baudžiamosios atsakomybės klausimas.
17.15. Kartu su dubliku buvo pateikti duomenys apie tai, kad kiti advokatai, kurie yra kaltinami analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, ir jų atžvilgiu bylos perduotos teisminiam nagrinėjimui, yra ne tik neišbraukiami iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau ir per masines informavimo priemones bei socialinius tinklus jiems atsakovo įgalioti asmenys reiškia viešą palaikymą. Kaip pavyzdį ieškovas nurodo, kad advokatas G. D., kuris kartu su kitais dviem kolegomis advokatais V. R. bei D. B., kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, yra kaltinami ir jų byla perduota teisminiam nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui, po bylos perdavimo teismui ne tik nebuvo išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, bet ir Advokatų tarybos pirmininkas I. V. socialinėje erdvėje jiems reiškė viešą palaikymą.
17.16. Teismas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti visus 2021 m. kovo 16 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kitų advokatų atžvilgiu priimtus sprendimus. Ši aplinkybė buvo (ir tebėra) reikšminga siekiant pagrįsti diskriminacinį tos pačios situacijos skirtingų advokatų atžvilgiu (advokato M. N. atžvilgiu išimtinai skirtingai) vertinimą.
17.17. Tiek dublike, tiek ir teismo posėdžio metu apeliantas akcentavo, kad atsakovo cituojama Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta byla Nr. 2-3695-467/2018 nėra analogiška nei savo pobūdžiu, nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu vertinimu. Šie argumentai teismo nebuvo įvertinti.
18. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo: atmesti ieškovo prašymą dėl dokumentų išreikalavimo; atsisakyti priimti ieškovo su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus; ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Išanalizavus apelianto nurodomus konkrečius skundžiamo sprendimo ir atsakovės atsiliepimo bei tripliko turinio sutapimus, atsakovė sprendžia, kad jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; tai tiesiog šalių pozicijų, teismų praktikos nuostatų pateikimas, taip pat pirmosios instancijos teismo pritarimas atsakovės išvadoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos nedraudžia teismui pritarti vienos iš bylos šalių išvadoms. Juo labiau kad nagrinėjamu atveju tai daroma ne mechaniškai, bet atkreipiant dėmesį į esminius teismui nagrinėti pateiktus klausimus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas perrašė atsakovės atsiliepimo ir tripliko turinį bei tokiu būdu nemotyvavo sprendimo.
18.2. Apeliantas nesąžiningai naudojasi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), nes kasaciniam teismui priskiria išaiškinimus, kurių nėra apelianto nurodomoje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020), cituojamos teismo išvados yra pateiktos iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-500–968/2020, sprendžiant kito pobūdžio bylą.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 ir 329 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Nėra jokio išimtinio atvejo, dėl kurio ši byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18.4. Vien tai, kad apeliantą netenkina bylos rezultatas, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių bylos aplinkybių. Sprendime teismas glausta forma išvardijo nustatytas faktines bylos aplinkybes (sprendimo 34–41 punktai), pateikė bylos įrodymų vertinimą, argumentus, kuriais remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą (sprendimo 42–62 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar nemotyvuotas ir dėl to neteisėtas. Apelianto subjektyvus sprendimo turinio interpretavimas negali būti pagrindas jį naikinti.
18.5. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių apeliantas galėjo pagrįstai tikėtis išlaikyti status quo (padėtis, kuri yra) padėtį, t. y. apeliantas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tikėtis, kad jis nebus laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Dėl to, kad Advokatų taryba ne 2020 m. lapkričio 18 d., bet 2021 m. kovo 16 d. posėdyje apelianto atžvilgiu nusprendė taikyti laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, nedaro Tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
18.6. Apeliantas, būdamas profesionalus teisininkas, advokatas, turėjo suvokti galimas pasekmes, be kita ko – įstatyme numatytą laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, dėl ko gali atsirasti tiek materialiniai nuostoliai, tiek kiti apelianto nurodomi padariniai.
18.7. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią. Advokatas ir advokato padėjėjas, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–1243/2000).
18.8. Kadangi advokatams keliami ne tik ypač aukšti profesionalumo, bet ir elgesio reikalavimai, abejonėms dėl advokato reputacijos kilti, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, nebūtina nustatyti ekstraordinarinių (išimtinių) aplinkybių. Pakanka nustatyti, kad advokato elgesys dėl jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų negali būti vertinamas kaip atitinkantis aukštesnius elgesio standartus. Šią išvadą patvirtina ir teismo motyvai, kuriuose nurodoma, kad teismų praktikoje, aiškinant Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pakanka nustatyti, jog advokatui buvo pareikšti įtarimai ar kaltinimas padarius nusikaltimą (sprendimo 45 punktas).
18.9. Apeliantas, teigdamas, kad teismų praktikoje, sprendžiant Advokatų tarybos priimtų sprendimų dėl laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, klausimą, be kita ko, yra vertinamas ir kaltinimo teisėtumas, nenurodo nei vienos teismo bylos, patvirtinančios tokį teiginį.
18.10. Apeliantas, kaltindamas atsakovę pažeidus lygybės prieš įstatymą principą, nepagrindžia, dėl kokių aplinkybių atsakovė, apelianto vertinimu, yra nusiteikusi priešiškai apelianto atžvilgiu. Kiekvieno advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimas Advokatų taryboje yra nagrinėjamas individualiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Kalbant apie lygybės prieš įstatymą principą, apeliantą galima lyginti tik su tais advokatais, kurie minimi jam inkriminuojamuose nusikalstamų veiksmų epizoduose, o ne su kituose ikiteisminiuose tyrimuose pareikštais įtariamais ar kitose baudžiamosiose bylose teisiamais advokatais.
18.11. Visi trys advokatai, kurie be apelianto minimi apeliantui inkriminuojamuose nusikalstamų veikų epizoduose, yra eliminuoti iš tolimesnio dalyvavimo teisingumo įgyvendinimo procese.
18.12. Ieškinyje pareikštas procesinis prašymas išreikalauti visus 2021 m. kovo 16 d. vykusio posėdžio metu dėl advokatų išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo priimtus sprendimus, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, kadangi Tarybos sprendimai priimti dėl kitų advokatų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18.13. Apeliantas nėra nuoseklus savo pozicijoje dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3695-467/2018 aktualumo šiai bylai. Viena vertus, jis nurodo, kad aptariama byla nėra analogiška šiai bylai (apeliacinio skundo 40 punktas), kita vertus, savo argumentus grindžia šios bylos aplinkybėmis ir teismo išvadomis (apeliacinio skundo 43 punktas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 422, kuriuo ieškovui pritaikytas laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d.; termino atidėjimas susijęs su bylų užbaigimu ir (ar) galimu perdavimu, bei 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 420, kuriuo svarstant ieškovo prašymą dėl jo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo atidėjimo nuspręsta ankstesnio sprendimo nekeisti. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo
21. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priimti į bylą Panevėžio apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 2021 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio protokolą bei iš atsakovės išreikalauti visus 2021 m. kovo 16 d. vykusio posėdžio metu dėl advokatų išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo priimtus sprendimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.
22. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
23. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
24. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apelianto prašomas priimti Panevėžio apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-334/2021 2021 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio protokolas yra kitos baudžiamosios bylos, nagrinėjamos teisme, dalis, todėl negali būtų priimtas į šią civilinę bylą, kadangi baudžiamojoje byloje esantys duomenys nėra įvertinti galutiniu procesiniu sprendimu. Kita vertus, faktą, jog nurodyta baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas gali matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-42-334/2021), su kuria esant poreikiui teismas gali ir susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 22–23 punktuose aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima 2021 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio protokolo.
25. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 58 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašomus išreikalauti įrodymus, nenustatė prašymo tenkinimo pagrindų. Viena vertus, ieškovo prašomi išreikalauti duomenys nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi reikšmės šiai bylai, nes kiekvienas Tarybos sprendimas yra individualus bei priimtas įvertinus kiekvieno advokato veiksmus konkrečiose situacijoje. Kita vertus, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovė, duomenų apie kitus advokatus ir jiems pareikštus kaltinimus pateikimas pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus, įtvirtintus Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir apelianto prašomi išsireikalauti duomenys dėl kitų advokatų atvejų negali būti panaudojami šioje byloje.
28. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, jog galima būtų sužinoti vienas ar kitas aplinkybes, o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Kitaip tariant, tai nėra priemonė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o tai turi būti priemonė padėti surinkti įrodymus, kurie susiję su įrodinėjimo dalyku. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti įrodymus ir vertinti priešingai, nėra pagrindo.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
29. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. 147 ir 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 170 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymais pateikti visą įstatymų leidžiamą informaciją (dokumentus) apie įtarimų, pateiktų advokatams, įskaitant ieškovą, turinį ir kitas susijusias su pareikštais įtarimais žinomas reikšmingas aplinkybes, reikalingas Advokatų tarybai sprendžiant Generalinės prokuratūros 2019 m. vasario 21 d. rašte Nr. 17.2-870 nurodytų advokatų, įskaitant ieškovą, laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimą Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu. Advokatų tarybos 2019 m. kovo 21 d. vykusiame posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl laikino ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo atsižvelgiant į tai, jog advokatas yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje bei BK 231 straipsnio 1 dalyje. Kadangi Generalinė prokuratūra nepateikė Advokatų tarybai prašytos informacijos, Advokatų tarybos 2019 m. kovo 21 d. posėdyje buvo nuspręsta advokatui M. N. netaikyti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo (2019 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. 11). Advokatų tarybos 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdyje, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 4 d. gautą ieškovo prašymą atidėti jo laikino išbraukimo klausimo svarstymą 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdyje, taip pat į Generalinės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 17.2-2983 pateiktą informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00042-20 paskelbtą pabaigą, nutarta palaukti kaltinamojo akto, todėl ieškovo laikino išbraukimo klausimo svarstymas Advokatų tarybos 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdyje buvo atšauktas. Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. vykusio posėdžio (2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. 23) metu svarstant klausimą dėl ieškovo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nes advokatas yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, buvo nuspręsta netaikyti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, ir siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės rekomenduota nesudarinėti susitarimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesams Panevėžio apygardos teisme. 2021 m. kovo 16 d. vykusiame Advokatų tarybos posėdyje (2021 m. kovo 16 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. 3) Advokatų taryba priėmė sprendimą ieškovo atžvilgiu pritaikyti laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d.; išbraukimo termino atidėjimas susijęs su bylų užbaigimu ir galimu perdavimu. Ieškovas 2021 m. kovo 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Advokatų tarybą su 2021 m. kovo 29 d. prašymu atidėti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo klausimą iki 2021 m. gruodžio 31 d., be kita ko, prašymą argumentuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje nėra nei vieno proceso dalyvio, kuris duotų advokatui nepalankius ar kokiu nors būdu advokatą kompromituojančius parodymus, o kaltinamajame akte yra užfiksuoti advokatą visiškai reabilituojantys duomenys; prašyme akcentuotas ir galimas kaltinimo neteisėtumas. Advokatų taryba 2021 m. balandžio 13 d. posėdyje, svarstydama ieškovo prašymą dėl laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo termino atidėjimo, nusprendė ankstesnio sprendimo nekeisti ir ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo iki 2021 m. gruodžio 31 d. neatidėti.
30. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-334/2022 (ankstesnis bylos Nr. 1-42-334/2021) M. N. kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, kuri paprastai yra savanaudiška ir ja siekiama gauti turtinės naudos; taip pat M. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką teisingumui pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamasis M. N. pagal jam reiškiamą kaltinimą, veikdamas organizuotos grupės kartu su kitais kaltinamaisiais sudėtyje, ar darant pavienes nusikalstamas veikas, kartu su kitais kaltinamaisiais disponavo bei papirkimui skirdavo pinigines sumas, dalimi pajamų iš nusikalstamų veikų – tarpininkavimo ir piktnaudžiavimo, disponavo ir M. N.; šių kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymas įrodinėjamas kaltinamajame akte nurodytais duomenimis (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį įtariamųjų D. Z., G. C. parodymais, slapto sekimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokolais bei kitais bylos duomenimis). Šiuo metu byla nėra išnagrinėta – paskirta eilė teisiamųjų posėdžių, kurių vėliausias turėtų įvykti 2022 m. gruodžio 14 d.
31. Iš esmės dėl minėtų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar galėjo atsakovė, apelianto teigimu, esant nepakitusiai situacijai (nepasikeitus faktinėms aplinkybėms bei jų teisiniam vertinimui) pakartotinai svarstyti klausimą dėl ieškovo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir jį iš šio sąrašo laikinai išbraukti. Apelianto paaiškinimu, kiti advokatai, kurie yra kaltinami analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, nėra išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, priešingai, per masines informavimo priemones bei socialinius tinklus jiems atsakovo įgalioti asmenys reiškia viešą palaikymą. Be to, apeliantas nurodo, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo
32. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, dėl to, apelianto manymu, šie teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai ir sudaro besąlyginį pagrindą sprendimą panaikinti.
33. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą apimties ne kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pažymėdamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje T. prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92).
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamojoje dalyje turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; pateiktas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 35 punktas).
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
36. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad teismai turi pasisakyti dėl esminių šalies argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas). Tuo atveju, jei teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas tik atskirais atvejais gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
37. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, skundo (šiuo atveju ieškinio) argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas).
38. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra pažodžiui perrašyti argumentai iš atsakovės atsiliepimo ir tripliko: 43 sprendimo punktas yra atsakovės atsiliepimo 16 punkto kopija, 44 sprendimo punktas yra atsakovės 18 punkto kopija, 47 sprendimo punktas yra atsakovės atsiliepimo 23 punkto kopija, 50 sprendimo punktas yra atsakovės tripliko 17 punkto kopija, 54 bei 55 – yra atitinkamai atsakovės tripliko 18 bei 19 punkto kopijos, 56 bei 58 yra atitinkamai atsakovės atsiliepimo 29 bei 32 punktų kopijos ir 60 bei 61 sprendimo punktai atsakovės atsiliepimo 35 bei 36 punktų pažodinės kopijos.
39. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo teisė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui galima tik atskirais (išimtiniais) atvejais. Kaip matyti iš šios nutarties 33–37 punktuose nurodytos EŽTT ir kasacinio teismo praktikos tokiais išimtiniais atvejais gali būti pripažįstami tik esminiai pirmosios instancijos teisme padaryti proceso teisės normų pažeidimai. Kita vertus, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas sprendime panaudojo kai kuriuos atsakovės teiktų procesinių dokumentų argumentus ir yra apelianto nurodomų sutapimų, bet minėti sutapimai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šios bylos. Priešingai, byla pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka; iš teismo posėdžio įrašo nustatyta, kad visi proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti ir buvo išklausyti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės faktinius, tiek teisinius ieškinio bei atsiliepimo į ieškinį argumentus ir padarė galutines išvadas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo sprendime apelianto nurodomi atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakytų argumentų pasikartojimai neleidžia daryti išvados, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, ar jog nurodyti sutapimai turėjo įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, lemiantis absoliutų apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimą ir poreikį pakartoti pirmosios instancijos teismo procesą tam, jog būtų pašalintas ieškovo teisės į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme pažeidimas.
Dėl apelianto laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo
40. Apeliantas teigia, kad atsakovė neturėjo pagrindo keisti ankstesnio 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, nes jokių naujų (papildomų) duomenų ar dokumentų, ar kokios nors kitokios informacijos, kurie būtų pagrindas keisti anksčiau tuo pačiu klausimu priimtą sprendimą, negavo.
41. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti Advokatų tarybos teisę laikinai išbraukti advokatus iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, palieka Advokatų tarybai diskrecijos teisę spręsti dėl šios priemonės taikymo, jei advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu arba jam pritaikyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė. Taigi, šiuo atveju pakanka įtarimo ar kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu, t. y. laikinas išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra siejamas su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje.
42. Teismas sutinka su atsakove, kad advokatams keliami ne tik itin aukšti profesionalumo, bet ir elgesio reikalavimai ir neturi kilti abejonių dėl advokato reputacijos. Priešingai, pakanka nustatyti, kad advokato elgesys dėl jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų negali būti vertinamas kaip atitinkantis aukštesnius elgesio standartus ir nėra būtina nustatyti ekstraordinarinių (išimtinių) aplinkybių. Advokatūros veikla neabejotinai yra priskiriama prie sričių, turinčių svarbą visuomenei, todėl pagrįstai yra keliami specialūs reikalavimai ir griežtesni jų elgesio standartai asmenims, užsiimantiems advokato praktika. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą nurodęs, kad advokatas laikomas teisingumo pagalbininku, kuris visiškai nepriklausomai ir vadovaudamasis viršesniais teisingumo interesais turi teikti klientui reikalingą teisinę pagalbą. Vienas iš tokių apribojimų yra galimybė advokato, kuriam pareikštas įtarimas ar kuris kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, teisės užsiimti profesine veikla laikinas sustabdymas, įtvirtintas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, kuris iš esmės atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo iškeltą advokato vaidmens koncepciją. Ši koncepcija atitinka bendras valstybių narių teisės tradicijas ir Bendrijos teisės sistemą, be to, ji išplaukia iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio (1982 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo AM & S prieš Komisiją, 155/79, Rink. p. 1575, 24 punktas ir 1999 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Euro‑Lex prieš VRDT (EU-LEX), T‑79/99, Rink., p. II‑3555, 28 punktas).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad advokatui, kaip asmeniui dalyvaujančiam teisingumo įgyvendinimo procese, yra taikomi atitinkami elgesio ir reputacijos reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Lietuvos advokatūros viena iš funkcijų yra įgyvendinti advokatų savivaldą ir vienyti visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnis), atitinkamai jai kyla pareiga užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai, advokatų padėjėjai atitiktų jų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus ir nepriekaištinga reputacija yra to sudedamoji dalis. Taigi, tik atitinkamus profesinius ir reputacijos kriterijus atitinkantys asmenys gali būti praktikuojančiais advokatais. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priemonė yra nepriekaištingos reputacijos praradimo, neatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurią lemia viešasis interesas užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būtų patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Taigi, Advokatų tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimu nustatytas laikinas ieškovo teisių ribojimas yra numatytas įstatyme, o tokiu apribojimu proporcingai siekiama teisėtų tikslų.
44. Byloje esantys duomenys patvirtina ir to neneigia apeliantas, kad klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo buvo sprendžiamas tris kartus: 2019 m. kovo 21 d. Advokatų tarybos posėdyje nutarta neišbraukti ieškovo iš praktikuojančių advokatų sąrašo; 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdį, gavusi ieškovo prašymą, Advokatų taryba nutarė atšaukti; 2020 m. lapkričio 18 d. posėdyje buvo nuspręsta netaikyti laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir siekiant išvengti galimo interesų konflikto grėsmės rekomenduojama nesudarinėti susitarimų, dėl kurių reikėtų atstovauti klientų interesams Panevėžio apygardos teisme; 2021 m. kovo 16 d. posėdyje Advokatų taryba priėmė sprendimą ieškovo atžvilgiu pritaikyti laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2021 m. birželio 1 d., nusprendusi, kad apelianto tolimesnis dalyvavimas teisiamojo statusu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-334/2022 (ankstesnis bylos Nr. 1-42-334/2021) kenkia Lietuvos advokatūros, advokato klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams. Dėl to ieškovo atžvilgiu nusprendė taikyti Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą priemonę – laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės.
45. Advokatų taryba, priimdama ginčo sprendimą, vertino ir svarstė tiek proceso stadiją, tiek inkriminuojamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Apelianto nurodomas argumentas, kad vieną kartą nusprendusi ieškovo neišbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatų taryba pakartotinai to klausimo negalėjo spręsti, nes aplinkybės iš esmės nepasikeitė, nėra teisingas. Priešingai, kaip teisingai pabrėžia atsakovė, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nėra įtvirtino draudimo grįžti prie advokato išbraukimo (laikino) iš praktikuojančių advokatų sąrašo klausimo svarstymo net ir esant iš esmės nepasikeitusioms aplinkybėms. Be to, apeliantas negali turėti pagrįsto lūkesčio būti neišbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nes šios profesijos atstovams keliami aukšti standartai ir nepriekaištinga reputacija yra to dalis, o šiuo atveju jo atžvilgiu yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje ir baudžiamoji byla nagrinėjama teisme.
46. Byloje nėra ginčo, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-334/2022 apeliantas kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje; taip pat apeliantas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovui pareikštų kaltinimų pobūdį (sunkumo laipsnį), jų padarymo aplinkybes, ieškovo elgesį, atsižvelgė ne tik į paties ieškovo teiktus duomenis (paaiškinimus), bet įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo suabejoti apelianto reputacija. Teismo vertinimu, faktas, kad apeliantas yra kaltinamas dėl tyčinio, sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai Advokatų tarybos įvertintas kaip pakankamas pagrindas priimti ginčijamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių apeliantas skunde nepaneigė.
47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Advokatų tarybos priimtas sprendimas ieškovo atžvilgiu negali būti pripažintas neteisėtu ir dėl to, jog šis sprendimas galimai sukėlė ieškovui ar jo darbuotojams tam tikras neigiamas pasekmes, t. y. pajamų netekimą ir negalėjimą vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Įstatymų leidėjas numato Advokatų tarybos teisę sustabdyti asmens buvimą Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše, jeigu asmuo yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, ir tokio sprendimo priėmimui negali daryti įtakos aplinkybė, kad asmeniui tam tikru laikotarpiu bus apribota galimybė gauti pajamas iš advokato profesinės veiklos (ar kiti nepatogumai), nes toks ribojimas laikytinas adekvačia priemone siekiant užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkai dalyvautų teisingumo įgyvendinimo procese.
Dėl atsakovės sprendimų, priimtų kitų asmenų atžvilgiu
48. Apeliantas teigia, kad kiti advokatai, kurie yra kaltinami analogiškų nusikalstamų veikų padarymu ir jų bylos perduotos teisminiam nagrinėjimui, nėra išbraukiami iš praktikuojančių advokatų sąrašo bei per masines informavimo priemones jiems atsakovės įgalioti asmenys reiškia viešą palaikymą; kaip pavyzdį nurodo advokatus G. D., V. R., D. B. ir kt.
49. Teisėjų kolegija nurodo, kad Advokatų taryba priimdama sprendimus dėl konkrečių advokatų bei vertindama jų reputacijos klausimą, atlieka išimtinai individualų kiekvieno asmens veiksmų tyrimą, individualių faktinių aplinkybių apimtimi, todėl apelianto atvejis negali būti tapatinamas su atsakovės priimtais sprendimais kitų advokatų atžvilgiu. Atitinkamai apelianto argumentai dėl kitų advokatų situacijų; diskriminacinio vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
51. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.
52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apelianto apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
53. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame išskirtos atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą patirtos išlaidos – 920 Eur. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (sąskaita ir mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, 7 punkte ir 8.11 papunktyje maksimalaus dydžio nustatytų ribų, kilusio ginčo sudėtingumą, atsakovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl šios išlaidos priteisiamos iš apelianto (ieškovo).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei Lietuvos advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) 920 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė