Civilinė byla Nr. e2-49-547/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00144-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1 

                                                                                                                                            (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 2 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei, 

dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

atsakovės atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei,

nedalyvaujant atsakovei  I. G. ir išvadą teikiančios institucijos atstovei Jolantai Mulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių atsakovei  I. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pagal atsakovės I. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, prievolės pripažinimo bendra solidaria sutuoktinių prievole, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokinio turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovui A. G., atsakovui AB SEB bankui, atsakovui D. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų D. G., A. G., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: (1) Nutraukti ieškovo A. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. G., a/k (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės I. G. kaltės; (2) Po santuokos nutraukimo prašome palikti santuokines pavardes, t. y. A. G. ir  I. G.; (3) Nustatyti atsakovei  I. G., a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki sūnus sulauks pilnametystės: (3.1)  I. G. bendrauja su sūnumi metų porinių savaičių penktadienį pasiimdama jį iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos 19 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. privalo pristatyti vaiką į tėvo gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku,  I. G. privalo elektroniniu paštu arba sms žinute informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. (3.2)  I. G. bendrauja su vaiku dvi kalendorines savaites vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu arba sms žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 d. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku,  I. G. privalo elektroniniu paštu arba sms žinute informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. Tuo atveju, jeigu  I. G. atostogos nesutaps su vaiko mokymo įstaigoje atostogomis, ji įsipareigoja užtikrinti vaiko lankymąsi mokymo įstaigoje šiuo laikotarpiu. (3.3)  I. G., ketindama išvykti su vaiku į užsienio valstybes privalo elektroniniu paštu arba sms žinute informuoti vaiko tėvą prieš 30 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, konkrečiai nurodydamas vaiko buvimo vietą, bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. (3.4) Tuo atveju, jei motinos bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko ugdymo užsiėmimai, sporto treniruotės, renginiai, šventės ar pan., motina privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, treniruotėse, renginiuose ir šventėse. (3.5) Bendravimas su vaiku švenčių dienomis:  I. G. turi teisę, įspėjusi elektroniniu paštu arba sms žinute vaiko tėvą apie tai prieš septynias kalendorines dienas, paimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į vaiko tėvo gyvenamąją vietą žemiau nurodytų švenčių dienomis: (3.5.1) Poriniais metais krikščionių Šv. Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną 11 val. pasiima vaiką ir tų pačių metų antrąją Šv. Velykų dieną 19 val. parveža vaiką; (3.5.2) Neporiniais metais gruodžio 24 - ąją - Šv. Kūčių dieną 19 val. pasiima vaiką ir sekančią dieną (gruodžio 25 - ąją) 11 val. parveža vaiką; (3.5.3) Poriniais metais gruodžio 26 - ąją - Šv. Kalėdų (antrąją) dieną 11 val. pasiima vaiką ir sekančią dieną (gruodžio 27 - ąją) 11 val. parveža vaiką; (3.5.4) Pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną - poriniais ir neporiniais metais 11 val. pasiima vaiką ir tą pačią dieną 19 val. parveža vaiką; (3.5.5) I. G. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) - poriniais ir neporiniais metais 19 val. pasiima vaiką ir sekančią dieną 19 val. parveža vaiką; (3.5.6) Vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) - neporiniais metais 11 val. pasiima vaiką ir tą pačią dieną 19 val. parveža vaiką; (3.5.7) Šio ieškinio 3 punkte nurodyta I. G. bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną); (duomenys neskelbtini), t. y. tėvo A. G. gimimo dieną, ir A. G. atostogų su vaiku metu. (3.6) Šio ieškinio 3 punkte nurodyta I. G. bendravimo su vaiku tvarka šalių raštišku susitarimu gali būti keičiama. (3.7)  I. G. nustatytu laiku neinformavus apie jos ketinimus susitikti su vaiku arba vaikui nenorint susitikti su motina, arba  I. G. šio ieškinio 3 punkte nustatytu laiku negalint būti kartu su vaiku dėl jos užimtumo (darbo ar pan.) A. G. turi teisę neleisti  I. G. šio ieškinio 3 punkte nustatytu laiku pasiimti vaiką. (4.) Priteisti iš I. G., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko tėvo A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar į kitą A. G. nurodytą sąskaitą. Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas A. G.. (5.) Pripažinti ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teisę į toliau nurodytą turtą: kilnojamuosius daiktus: trimerį Makita  su akumuliatoriumi ir pakrovėju (100 Eur); radiją Makita (100 Eur) dviratį Cube (200 Eur), žoliapjovę Partner (100 Eur) aukšto slėgio plovyklą Karcher K5 (200 Eur), džiovyklę Candy (100 Eur), skalbimo mašiną Samsung (200 Eur), drėgmės surinkėją (50 Eur)terasos baldus su stalu (400 Eur) du didelius sėdmaišius (50 Eur), terasos medinę komodą (30 Eur), dirbtinę eglutę su žaislais ir papuošimais (40 Eur)LED panelės ir šviestuvai namo apšvietimui viduje ir išorėje (350 Eur), stumdomos sistemos su lentynomis prieškambaryje (200 Eur), stumdomos sistemos su lentynomis pirmo aukšto kambaryje (500 Eur), seifą (50 Eur), pirmo aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu (150 Eur), antro aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu (150 Eur), virtuvės stalą su šešiomis kėdėmis (300 Eur), virtuvėas baldų komplektą ir skaldyto stiklo apdailą 1000 Eur), šviesų rašomąjį stalą, šviesią komodą ir spintelę (antrame aukšte) (100 Eur), drabužinės baldus (30 Eur), akvariumą (600 Eur), priekabą Tauriga Tauras B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur), iš viso ieškovui priteisti kilnojamojo turto už 5450 Eur. (6) Pripažinti  I. G. asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: dviratį Corratec (300 Eur)dviratį Btwin (200 Eur), BMW lietus ratlankius su žieminėmis padangomis (300 Eur), šaldiklį Zanussi (250 Eur), nešiojamą kompiuterį Asus (300 Eur), hamaką su stovu ( 150 Eur), pakabinamą krėslą su rėmu (100 Eur), dvigulę miegamojo lovą su čiužiniu (600 Eur), senovinį makiažo staliuką su veidrodžiais ir kėde (450 Eur) Tamsų rašomąjį stalą, tamsią komodą ir spintą (antrame aukšte) (100 Eur), dviratį Corratec (300 Eur)dviratį Btwin (200 Eur), iš viso atsakovei priteisti turto už 2750 Eur. (7) Priteisti atsakovei  I. G. iš A. G. 1350 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. (8) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad per visą santuokos laikotarpį ieškovas atsakovei skyrė visą dėmesį, tikėjo šeimos ateitimi, jog santuoka bus darni, pagrįsta abipuse pagarba bei supratimu. Tuo tarpu atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. ).

Ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai iširo 2020 m. rudenį, kuomet sutuoktiniai dėl nuolatinių nesutarimų ir konfliktinių situacijų pradėjo gyventi atskiruose kambariuose. Bėgant laikui atsakovė rodė vis didesnę nepagarbą savo sutuoktiniui, vis agresyviau elgdavosi ieškovo ir nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į privatų psichologą. Atsakovė pradėjo naudoti psichologinį smurtą, pradėjo gąsdinti, kad su ieškovu susidoros, kvies policiją ir apkaltins. Nenorėdamas viešinti šeiminių konfliktų, ieškovas kiekvieną kartą save ramindavo, kad tai nepasikartos ir sutuoktinė liausis konfliktavusi bei naudojusi psichologinį smurtą prieš ieškovą ir šalių nepilnametį sūnų, todėl ieškovas pareiškimo dėl atsakovės neteisėtų ir žiaurių veiksmų nerašė.

Ieškovas nurodo, jog stengėsi dėl šeimos, puoselėjo sutuoktinių santykius ir tikėjo šviesia šeimyninio gyvenimo ateitimi, tačiau atsakovė elgėsi priešingai nei ieškovas - visada prioritetiniais laikė ir kėlė savo asmeninius interesus bei karjerą. Atsakovė niekada nesiekė šeimyninės gerovės, negerbė savo sutuoktinio, nerėmė jo nei moraliai, nei materialiai. Visa pagrindinė finansinė našta iki šios dienos teko ieškovui A. G., kuris visomis išgalėmis rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir juos išlaiko (ne tik savo, bet ir atsakovės du vaikus iš pirmos santuokos). Atsakovė būdama išsilavinusiu žmogumi, savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje žemino ieškovą ir inicijuodavo konfliktus šeimos namuose. Dėl tokių atsakovės veiksmų tiek ieškovas, tiek ir šalių nepilnametis vaikas (bei kiti vaikai) patirdavę emocinius sukrėtimus.

Itin santykiai paaštrėjo po 2020 spalio mėnesio, atsakovė pareikalavo ieškovo santuokos nutraukimo ir išsikraustymo iš namų. Įvykusio šeimyninio konflikto metu 2020-11-05, kurį iniciavo atsakovė, ieškovas pastūmė atsakovės sūnų N. J., kuris artinosi prie ieškovo ir elgėsi agresyviai ieškovo atžvilgiu, vengdamas smurto panaudojimo iš nepilnamečio pusės.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė savo elgesiu paneigė šeimos santykių esmę, ieškovo kaip sutuoktinio teisėtus lūkesčius, t. y. vertybes, kuriomis šeimos santykiai turėjo būti grindžiami. Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialinės paramos pareigas, - visiškai ignoravo ieškovo pastangas išsaugoti šeimą bei pati nesistengė jos išsaugoti, neišlaiko vaikų, iki šiol sistemingai terorizuoja ir baugina ieškovą, piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą ieškovo sūnaus atžvilgiu.

Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus A. G. yra 4 m. amžiaus. Tokio amžiaus vaikui ypatingai yra svarbus maksimalus tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime, rūpinimasis jų mokslais, fiziniu, protiniu, doroviniu ir socialiniu vystymųsi. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas yra jautrus, reikalauja daug dėmesio, iš esmės formuojasi jo moralinių – dorovinių vertybių skalė, požiūris į gyvenimą ir kitus reiškinius. Todėl labai svarbu sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų pilnavertį jo fizinį, protinį, dvasinį, moralinį psichinį, dorovinį ir socialinį vystymąsi. Siekiant nepažeisti vaiko teisėtų interesų, nusistovėjusio jo gyvenimo būdo bei ugdymo įstaigų aplinkos, bei atsižvelgiant į atsakovės elgesį santuokos metu, bei į tai, jog atsakovė naudoja tiek fizinį, tiek ir psichologinį smurtą prieš šalių nepilnametį sūnų, geriausiai nepilnamečio sūnaus A. G. interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu – A. G..

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys gražiuoju nesutaria dėl bendravimo su vaiku. Atsakovė dažnai pasiima šalių sūnų ir išvyksta su juo apie tai neinformavusi ieškovo, nuteikinėja sūnų prieš tėvą. Toks atsakovės elgesys pažeidžia teisėtus ieškovo ir vaiko interesus. Siekiant vaiko prioritetinių interesų užtikrinimo, taip pat atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, bei siekiant aiškumo dėl tėvų valdžios įgyvendinimo, turi būti nustatoma atsakovės ir nepilnamečio vaiko nuolatinė bendravimo tvarka. Ieškovas prašo teismo nustatyti atsakovei  I. G. bendravimo su sūnumi tvarką, nurodytą šio ieškinio reikalavimų 3 punkte.

Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas nurodė, kad jo vertinimu vaiko poreikiai per mėnesį yra 440 Eur, kurį užtikrinti privalo abu tėvai.

Ieškovo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 800 Eur/mėn. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, taip pat banko kreditą. Pagal 2015-06-10 būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku, ieškovas kiekvieną mėnesį moka kredito ir palūkanų įmokas (vidutiniškai 330 Eur/mėn.), dėl ko ieškovo pajamos per mėnesį sumažėja minėta pinigų suma. Ieškovo žiniomis atsakovės pajamos iš darbo užmokesčio vidutiniškai sudaro apie 1 900 Eur/mėn. Tikslios oficialios atsakovės gaunamos pajamos ir turimos piniginių lėšų santaupos bei vertybiniai popieriai ieškovui nėra žinomi.

Ieškovas ieškinyje nurodė santuokoje šalių įgytą turtą ir prašo teismo santuokoje su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą padalinti ieškovo nurodyta tvarka, kiekvienam sutuoktiniui priteisiant nurodytą turtą.

CK 3.127 str. 3 d. nustato, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškiniu prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, taip pat atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, dėl šios priežasties šalims priklausantis kilnojamasis turtas dalinamas natūra nelygiomis dalimis: ieškovui tenkanti turto dalis - 5450 Eur, atsakovei - 2750 Eur priteisiant ieškovui pareigą išmokėti atsakovei kompensaciją - 1350 Eur, atitinkančią ieškovui didesnio priteistino turto dalies vertę.

Ieškovas nurodė, jog šalys turėjo įgijusios ir asmeninio turto, tad jis šioje byloje nedalintinas. Iki santuokos sudarymo ieškovas įgijo skolinį įsipareigojimą kreditoriui. Pagal 2015-06-10 būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku, ieškovas kiekvieną mėnesį moka kredito ir palūkanų įmokas. Tai yra asmeninė ieškovo prievolė ir ji nėra dalinama.

Ieškovas taip pat prašo teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovės I. G. kaltės, jo atžvilgiu taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. lapkričio mėnesio.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė jį visiškai tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.

Atsakovė  I. G. priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka dėl reikalavimo nutraukti santuoką, tačiau santuoka nutrauktina dėl ieškovo A. G. kaltės. Atsakovė I. G. taip pat sutinka, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020-11-05, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (LR CK 3.67 str. 2 d.). Atsakovė taip pat sutinka, kad jai būtų palikta santuokinė pavardė, tačiau ji nesutinka nei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nei dėl kitų klausimų, kurie yra susiję su vaiko gyvenamąja vieta bei išlaikymu, bei su turto padalinimo variantu.

Atsakovė  I. G. priešieškinyje išdėstė tokius reikalavimus: (1) Nutraukti atsakovės I. G. ir ieškovo A. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 203) dėl atsakovo A. G. kaltės; (2) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – G., o atsakovui palikti prigimtinę – G.; (3) Nepriteisti išlaikymo šalims vienas iš kito; (4) Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020-11-05; (5) Nustatyti nepilnamečio vaiko - sūnaus A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su motina  I. G.; (6) Nustatyti tokią tėvo A. G. bendravimo su sūnumi A. tvarką: 1)Ieškovas praleidžia su sūnumi kas antrą savaitgalį - porinių savaičių penktadienį pasiimdamas jį iš motinos gyvenamosios vietos 19 val. ir pristatydamas tos pačios savaitės sekmadienį 19 vai. į motinos gyvenamąją vietą. Negalėdamas su vaiku praleisti nurodytų savaitgalių, ieškovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti I. G. ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo pradžios; 2) Ieškovas dvi dienas per savaitę darbo dienomis praleidžia su sūnumi po 2 valandas, paimdamas sūnų iš darželio 17 val. ir grąžindamas jį į atsakovės gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; 3) Ieškovas praleidžia su vaiku dvi kalendorines savaites per vaiko vasaros atostogas, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą suderindamas su vaiko motina el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 d.; 4) Ketindamas su vaiku per vaiko vasaros atostogas išvykti į užsienio valstybę, ieškovas privalo ei. paštu arba SMS žinute informuoti I. G. prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo pradžios, konkrečiai nurodydamas vaiko buvimo vietą užsienyje bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. Ši tvarka galioja tik išvykstant į Europos Sąjungos valstybes. Norėdamas išvykti su vaiku jo vasaros atostogų metu į trečiąsias šalis, ieškovas privalo gauti vaiko motinos rašytinį ar notariškai patvirtintą sutikimą; 5)Ieškovas praleidžia su sūnumi A. neporiniais metais šv. Kalėdų šventes ir poriniais metais šv. Velykų šventes; 6) Kiekvienais metais Kūčias sūnus  A. praleidžia su motina; 7) Tėvo dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su tėvu, tėvui pranešant SMS žinute ar ei. paštu tikslų sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo į motinos gyvenamąją vietą laiką; 8) Motinos dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su motina, nepaisant to, kad tai gali būti tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalis. Tokiu atveju, ieškovas turi pristatyti sūnų A. sekmadienį (per Motinos dieną) 12 vai. į motinos gyvenamąją vietą; 9) Per vaiko gimtadienį su sūnumi turi teisę praleisti tiek motina, tiek tėvas kartu. (7) Priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 400 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą pervedant iki kiekvieno mėnesio 20 dienos į I. G. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Citadele banke Lietuvos filiale, paskiriant I. G. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. (8) Priteisti iš ieškovo A. G. išlaikymo įsiskolinimą 600 Eur sumoje už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-03-01. (9) Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra atsakovės I. G. ir ieškovo A. G. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (10) Nustatyti, kad atsakovei I. G. priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (11) Nustatyti, kad ieškovui A. G. priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (12) Padalinti bendrą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: Atsakovei I. G. priteisti natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (13) Pripažinti negaliojančia 2021-01-10 mini traktoriaus (keturračio) pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. G. ir D. M., taikyti vienašalę restituciją - iš A. G. priteisti D. M. 500 Eur; Alternatyvus reikalavimas, teismui nenustačius pagrindų pripažinti negaliojančia 2021-01-10 mini traktoriaus (keturračio) pirkimo-pardavimo sutartį: Priteisti iš ieškovo A. G. 3990 Eur piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą, be atsakovės sutikimo perleidžiant minėtą mini traktorių atsakovui D. M.. (14) Priteisti natūra ieškovui A. G. transporto priemones: transporto priemonę TAURIGA TAURAS B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (900 Eur vertės) bei mini traktorių CFMOTO CFORCE 1000 (duomenys neskelbtini) (7980 Eur vertės). (15) Priteisti ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą: dviratį Cube - 200 Eur; žoliapjovę Partner-100 Eur; trimerį Makyta su akumuliatoriumi ir pakrovėju - 100 Eur; radiją Makyta - 50 Eur; aukšto slėgio plovyklą Karcher - 200 Eur; drėgmės surinkėją - 50 Eur; terasos baldus su stalu - 400 Eur; didelius sėdmaišius 2 vnt. - 50 Eur; terasos medinę komodą - 30 Eur; dirbtinę didelę eglutę su žaislais ir papuošimais - 40 Eur; hamaką su stovu - 150 Eur; pakabinamą krėslą su rėmu - 100 Eur; dvigulę miegamojo lovą su čiužiniu - 600 Eur; valtį GalaNr. (duomenys neskelbtini)  - 600 Eur. Iš viso ieškovui priteisti kilnojamojo turto 2670 Eur vertės. (16) Priteisti atsakovei I. G. asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą: džiovyklę Candy - 100 Eur; skalbimo mašiną Samsung - 200 Eur; led paneles ir šviestuvus namo apšvietimui viduje ir išorėje - 350 Eur; stumdomas sistemas su lentynomis prieškambaryje - 200 Eur; stumdomas sistemas su lentynomis pirmo aukšto kambaryje - 500 Eur; seifą-50 Eur; pirmo aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; antro aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; virtuvės stalą su 6 kėdėmis - 300 Eur; virtuvės baldų komplektą ir skaldyto stiklo apdailą - 1500 Eur; drabužinės baldus - 30 Eur; šaldiklį Zanussi - 200 Eur; senovinį makiažo staliuką su veidrodžiais ir kėde - 450 Eur; virtuvės buitinę techniką (gartraukis, kaitlentė Bosch, šaldytuvas Liebcher, indaplovė Bosch, mikrobangų krosnelė) - bendra kaina, atsižvelgiant į nusidėvėjimą - 1000 Eur; roletus- 100 Eur. Iš viso atsakovei priteisti kilnojamojo turto 5980 Eur vertės. (17) Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės 1. G. 39 821,74 Eur piniginę kompensaciją, jos išmokėjimą išdėstant 6 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, mokant po 6636,96 Eur per mėnesį. (18) Pripažinti, kad 43 179,78 Eur prievolė AB SEB bankui pagal 2015-06-10 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra solidari sutuoktinių I. G. ir A. G. prievolė. (19) Po santuokos nutraukimo prievolę AB SEB bankui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, kurią asmeniškai dengs atsakovė I. G.. (20) Priteisti atsakovei I. G. iš atsakovo A. G. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priešieškinyje ji nurodė, kad santuokos iširimui esminės reikšmės turėjo A. G. piktnaudžiavimas alkoholiu bei netinkamas elgesys šeimoje. 2020-11-05 A. G. sužalojo I. G. nepilnametį sūnų N. J. iš ankstesnės santuokos. Alytaus apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 138 str. Šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju pripažintas nepilnametis  N. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovė I. G. pripažinta civiline ieškove.

CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Kaip ir minėta, ieškovas A. G. smurtavo prieš atsakovės nepilnametį sūnų N. J., kuris buvo ieškovo šeimos narys. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Todėl preziumuojama, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas.

Ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ir žalingais atsakovo įpročiais – piktnaudžiavimu alkoholiu. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ieškovas netinkamai elgėsi šeimoje, buvo grubus su atsakove, nuolat konfliktavo, naudojo smurtą.

Ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ir psichologinio smurto naudojimu prieš atsakovę ir kartu gyvenantį jos nepilnametį sūnų. Ieškovas šeimoje elgėsi labai nekultūringai, pastoviai kalbėjo pakeltu tonu, varė atsakovę iš namų, nurodydamas, kad ji niekuo neprisidėjo prie turto sukūrimo. Atsakovė kentė šią situaciją ne vienus metus.

Ieškovas A. G. yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas ne tik piktnaudžiavo alkoholiu, bet ir vartojo psichologinį smurtą, taip pat padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – nepilnametį atsakovės sūnų N. J.. Dėl ieškovo kaltės ir santuokos iširimo atsakovė patyrė neturtinę žalą, t. y. išgyvenimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą. Atsakovės pateikiami elektroniniai receptai patvirtina, kad atsakovei buvo būtini medikamentai dėl patirtų neigiamų išgyvenimų.

Atsakovės santuoka su ieškovu yra antroji santuoka tiek atsakovei, tiek ieškovui. Atsakovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad ieškovas, jau turėdamas tam tikrą gyvenimo patyrimą ir nesėkmingai susiklosčiusius pirmuosius šeimyninius santykius, brangins antrąją šeimą, bus lojalus, o atsakovė turės gyvenimo draugą, sutuoktinį iki gyvenimo pabaigos. Šie teisėti atsakovės lūkesčiai neišsipildė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų – fizinio ir psichologinio smurto naudojimo šeimoje prieš šeimos narius, todėl jis yra atsakingas už santuokos iširimą ir ryšium su tuo atsakovės patirtą neturtinę žalą. Atsakovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur.

Atsakovė I. G. prašo nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. G.. Šį prašymą atsakovė grindžia tuo, kad sūnus  A. yra prisirišęs prie motinos, su kuria pastoviai kartu gyvena, kuri juo rūpinasi. Šiuo metu ieškovui yra pritaikyta kardomoji priemonė ikiteisminiame tyrime, draudžianti jam gyventi kartu su nukentėjusiuoju N. J. ir nesiartinti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad ieškovas smurtavo nepilnamečio N. J. atžvilgiu, jį sužalojo, patvirtina, kad ieškovas nemoka tinkamai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, yra labai ūmus, nesitvardantis ir agresyvaus elgesio. Šiuo atveju, nėra svarbu, ar vaikas yra biologinis ieškovo vaikas, ar augantis kartu su ieškovu šeimoje, kaip šiuo atveju nepilnametis N. J.. Su tokiu žmogumi, kuris nevaldo savo emocijų ir naudoja fizinį smurtą, negali būti nustatyta pastovi mažamečio vaiko gyvenamoji vieta. Be to, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, kas taip pat neleidžia užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros. Ieškovas niekada negamino valgyti, nesirūpino kitomis mažamečio A. reikmėmis – nesilankė pas gydytojus, nesirūpino jo lavinimu. Ieškovas nepakankamai dėmesio skiria sūnui ir neužtikrina sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ir šiuo metu ieškovas labai mažai laiko ir dėmesio skiria sūnui, nesiekia su juo praleisti daugiau laiko, pasiimdamas vaiką iš namų. Ieškovas 1 kartą per savaitę (retais atvejais du kartus per savaitę) po darbo paima sūnų iš darželio (17 val.) ir 17:20 val. pristato sūnų į namus (duomenys neskelbtini). Taigi, tėvas bendrauja su sūnumi apie 20 minučių 1 kartą per savaitę. Atsakovė I. G. nedaro jokių kliūčių sūnaus ir tėvo bendravimui ne namuose. Tačiau ieškovas nenori pasiimti sūnaus ilgesniam laikui. Per laikotarpį nuo 2020-11-05 iki dabar savaitgaliais ieškovas sūnų paėmė tik du kartus. Tai patvirtina, kad sūnaus A. ir tėvo ryšys yra daug silpnesnis negu sūnaus ryšys su motina, todėl, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, sūnaus A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Atsakovė I. G. prašo teismo nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi A. tvarką pagal jos siūlomą variantą.

Priklausomai nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo išsprendimo, tas iš tėvų, kuris gyvena skyriumi, kas mėnesį teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, skiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise tą iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kiti išlaikymo būdai nėra praktikoje labai paplitę, nes vaiko kasdienius poreikius labiausiai atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis. Atsakovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš vaiko tėvo A. G. po 400 Eur per mėnesį, skiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

Atsakovė pateikė sūnaus A. poreikių skaičiuotę, kuri patvirtina, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus Airono poreikiams tenkinti reikalinga 800 Eur suma: maistui - 180 Eur (6 Eur dienai); darželis - 70 Eur; būsto išlaidoms (šildymas, elektros energija, vanduo) - 50 Eur; aprangai, avalynei, patalynei - 180 Eur; vitaminams, vaistams, privačioms odontologo ir gydytojų paslaugoms - 50 Eur; higienos reikmenims ir kirpyklai - 20 Eur; lavinimo priemonės (knygoms, kompiuteriui (planšetei), internetui ir kt.) bei papildomas lavinimas - 60 Eur; pramogos, laisvalaikis - 60 Eur; atostogoms kaupiamos lėšos - 50 Eur; transporto (kuro) išlaidos - 50 Eur; kaupiamasis draudimas vaikui - 30 Eur, iš viso: 800 Eur.

Ieškovo A. G. turtinė padėtis leidžia vaiko poreikiams skirti 400 Eur per mėnesį. I. G. žiniomis ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) regiono pardavimų vadovu, gauna 1800 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Tai sutampa su ieškovo ieškinyje (22 punkte) nurodomu ieškovo pajamų dydžiu. Ieškovo gaunamos pajamos leidžia skirti sūnaus išlaikymui 400 Eur per mėnesį, nes tai sudaro mažiau nei 1/4 dalį jo gaunamų pajamų, todėl pačiam ieškovui lieka pakankamai lėšų pragyvenimui bei kitų poreikių patenkinimui. Atsakovė I. G. prie sūnaus A. išlaikymo prisideda ir prisidės taip pat 400 Eur suma.

Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad tėvams gyvenant kartu, šeima pastoviai keliaudavo, ilsėdavosi užsienyje, visur kartu su savimi imdavo sūnų A., todėl tėvų skyrybos negalėtų pabloginti vaiko galimybių keliauti bei praleisti atostogas. Be to, sūnui augant, atsiras poreikių, susijusių su mokslu bei lavinimu. Tiek ieškovo, tiek atsakovės finansinė padėtis leidžia užtikrinti sūnui geresnį (papildomą) išsilavinimą. Jau šiuo metu  A. mokosi anglų kalbos. Atsakovė šių išlaidų į vaiko poreikių skaičiuotę neįtraukė, tačiau ateityje poreikis papildomam lavinimui, tikėtina, padidės. Atsakovė prašo vadovautis jos nurodytomis išlaidomis maistui, nes vaikas yra augantis, poreikis maistui didės, o kreiptis į teismą kasmet dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo nėra racionalu. Tas pats pasakytina apie poreikius drabužiams. Vaikas auga, drabužius reikia keisti kas sezoną. Lankant sporto užsiėmimus, reikia specialios aprangos ar avalynės, kas taip pat apsprendžia atsakovės nurodomą sumą, skirtą sūnaus aprangai bei apavui. Pažymėtina, kad vaikų avalynė yra labai brangi, o vaiko pėda taip pat greitai auga.

Nuo 2020-11-05 ieškovas su atsakove gyvena atskirai. Nuo to laiko ieškovas teikia nepakankamą išlaikymą sūnui  A., todėl, yra įsiskolinęs už 2020 m. lapkričio, gruodžio ir 2021 m. sausio mėnesius 450 Eur sumą. Ieškovas A. G. vienasmeniškai nustatė vaikui teikiamo išlaikymo dydį - 250 Eur, kurio nesuderino su vaiko motina, taip pat neatsižvelgė į visus vaiko poreikius. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio ieškovas gyvena atskirai, nes jam yra pritaikyta kardomoji priemonė ikiteisminiame tyrime. Ieškovas perveda sūnaus A. išlaikymui po 250 Eur per mėnesį. Ši suma yra nepakankama, todėl ieškovas per nurodytą laikotarpį iki 2021-03-01 įsiskolino 600 Eur sumą vaiko išlaikymui.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis turi asmeninę prievolę AB SEB bankui pagal 2015-06-10 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), netrauktinas ieškinyje į dalintino turto masę, nes ieškovo pozicija, kad tai yra turtas, priklausantis jam asmeninės nuosavybės teise ir nedalintinas. Ieškovas neįtraukė į dalintino turto masę mini traktoriaus CFMOTO CFORCE 1000 (duomenys neskelbtini), kuris 2021-01-10 buvo parduotas atsakovui D. M. be atsakovės I. G. sutikimo už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovas taip pat neįtraukė į dalintino turto masę dalies kito kilnojamojo turto, esančio šalių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. G. nesutinka su ieškovo pozicija, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninis A. G. turtas, prašo teismo šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti, taip pat atsakovė prašo prievolę AB SEB bankui pripažinti bendra solidaria sutuoktinių prievole. Atsakovė reiškia reikalavimą dėl 2021-01-10 mini traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. G. ir D. M., pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, bei kilnojamojo turto padalinimo. Atsakovės I. G. teisės dėl mini traktoriaus CFMOTO CFORCE (duomenys neskelbtini) galėtų būti apgintos ir kitu būdu - priteisiant I. G. teisingą piniginę kompensaciją už mini traktorių pagal pateikiamą turto vertinimo ataskaitą, jei teismas nenustatytų pagrindų naikinti 2021-01-10 pirkimo-pardavimo sutartį.

Tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. G. nelaiko šio turto bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir neįtraukė šio turto į dalintino turto masę. Tokią ieškovo poziciją lemia formalus faktas, kad šis turtas, t. y. žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, buvo įgytas 2 mėnesiai iki šalių santuokos įregistravimo. VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto pirkimo sutartis buvo sudaryta 2015-06-05, o šalių santuoka įregistruota po dviejų mėnesių, t. y. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nesutinka, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir prašo teismo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šį savo reikalavimą atsakovė I. G. grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis.

            Nekilnojamojo turto teisinio režimo ir padalinimo klausimams esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad šalys faktiškai pradėjo bendrai gyventi ir vedė bendrą ūkį nuo 2013 metų vasaros. Šalys apsigyveno kartu I. G. bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė gyvendami kartu taupė pinigus erdvesnio būsto įsigijimui, planavo šeimos pagausėjimą. Atsakovė tapo nėščia nuo ieškovo, ką patvirtina 2015-06-10 Išrašas iš medicininių dokumentų, tačiau vėliau patyrė persileidimą (2015-06-10 Išrašas iš medicininių dokumentų pateiktas kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį). (duomenys neskelbtini) šalys įregistravo santuoką Civilinės metrikacijos skyriuje. Minėtos aplinkybės patvirtina šalių faktinius šeimyninius santykius. Šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, planuojant šeimos pagausėjimą, buvo susitarta dėl šeimos būsto įgijimo, todėl 2015-06-05 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas) buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs vieningą ir nuoseklią teisminę praktiką, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sugyventinių santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.

Kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK IV knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-332/2006). LR CK 6.971 str. 1 d. nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. LR CK 6.970 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Taigi, net ir neįregistravus santuokos, atsakovė I. G. galėtų pretenduoti į l/2 dalį nekilnojamojo turto, nes jis buvo įgytas šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, susitarus dėl jungtinės veiklos įsigyjant šeimos būstą.

Kaip buvo minėta, praėjus dviem mėnesiams po namo įsigijimo, (duomenys neskelbtini)  šalys įregistravo santuoką. Būnant santuokoje, namas buvo pabaigtas statyti ir iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių ir asmeninių I. G. lėšų, todėl pripažintinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2015-09-02 Dovanojimo sutartimi atsakovės I. G. tėvai padovanojo jai 14 000 Eur gyvenamojo namo įrengimui. Šias asmenines lėšas atsakovė panaudojo pagal sutartyje nurodytą paskirtį – nebaigto statyti gyvenamojo namo įrengimui.

Šalys nupirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą už 71 000 Eur kainą. 11 000 Eur buvo bendros šalių santaupos, kurias šalys sukaupė nuo 2013 metų. Likusi kainos dalis 60 000 Eur buvo sumokėta iš skolintų lėšų, gautų iš AB SEB bankas. Namo baigtumas įgijimo momentu buvo tik 63 proc. (2015-07-14 VĮ Registrų centras išrašas), todėl namas buvo užbaigtas ir iš esmės pagerintas jau šalims gyvenant santuokoje iš bendrų santuokinių ir asmeninių atsakovės lėšų.

Už 71 000 Eur įgytas nebaigtas statyti namas kartu su žemės sklypu pagal 2020-11-17 turto vertės nustatymo ataskaitą yra įvertintas 171 000 Eur. Taigi, namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, ką patvirtina pateikiama turto vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal viešo registro duomenis, teisės į nekilnojamojo turto objektą - gyvenamąjį namą, yra įregistruotos VĮ Registrų centras ne tik 2015-06-05 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, bet ir 2016-10-03 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu. Šie duomenys yra registruoti viešame registre, todėl yra teisingi ir jais privaloma vadovautis, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.). Tokiu būdu, nekilnojamojo turto objektas buvo galutinai sukurtas (pabaigtas statyti) ir iš esmės pagerintas šalims gyvenant santuokoje iš bendrų santuokinių ir asmeninių atsakovės lėšų. Namas buvo įrengtas santuokoje iš bendrų lėšų bei atsakovės I. G. asmeninių lėšų. Atsakovė prisidėjo prie namo įrengimo ir savo darbu, tiek bendrais, tiek asmeniniais pinigais, pirko įrangą - plyteles, roletus, santechninius prietaisus (praustuvą), baldus pilnam namo įrengimui - virtuvės baldus, vonios kambario baldus, integruojamą buitinę techniką. Tai patvirtina ieškovės pateikti dokumentai - išankstiniai užsakymai, PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Buvo sutvarkytas ir žemės sklypas, pasodinti želdiniai, išklotos trinkelės, kas taip pat buvo padaryta bendru šalių darbu bei lėšomis.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nekilnojamasis turtas bei jame esantis kilnojamasis turtas buvo įgytas ir sukurtas iš šalių bendrų ir asmeninių atsakovės lėšų. Šalims gyvenant santuokoje dėl šalių bendro darbo ir investuotų lėšų jo vertė pakilo daugiau negu dvigubai, todėl nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Formaliai, 2015-06-10 Kredito sutartis buvo pasirašyta tarp AB SEB banko ir atsakovo A. G., bet kaip buvo minėta, šalys tuo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir ėmė kreditą bendrų namų įsigijimui. Tai patvirtina kredito tikslinė paskirtis bei jo panaudojimas. Pagal 2015- 06-10 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas 60 000 Eur kreditas, kuris buvo išduotas ir panaudotas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šis kreditas buvo grąžinamas santuokoje iš bendrų lėšų. Tokiu būdu, šalys veikė kaip solidarūs skolininkai, nes, kaip buvo minėta, kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui ir grąžinamas iš bendrų santuokinių lėšų. Pagal pateikiamą 2021-03-22 AB SEB bankas pažymą, padengta kredito dalis pagal kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2015-06-10 iki 2020-11-05 yra 16 067,10 Eur, o kredito likutis 2021-02-01 dienai - 43 179,78 Eur.

Atsakovė prašo teismo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o prievolė AB SEB bankas yra solidari ir buvo vykdoma iš bendrų lėšų. Tokiu būdu, santuokos nutraukimo byloje turi būti dalinamas visas turtas (tiek aktyvas, tiek pasyvas), t. y. nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), taip pat prievolė AB SEB bankui.

Ieškovas A. G. ieškinyje nurodė, kad prievolė AB SEB bankui yra jo asmeninė prievolė, todėl santuokos nutraukimo byloje nedalintina. AB SEB bankas į bylą pateikė atsiliepimą, kuriame taip pat nurodė, kad ši prievolė yra asmeninis A. G. įsipareigojimas. Todėl I. G., vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, reiškia reikalavimą kreditoriui AB SEB bankui ir ieškovui A. G. dėl prievolės pripažinimo bendra solidaria sutuoktinių prievole. Pažymėtina, kad šis atsakovės reikalavimas jokiu būdu nepažeidžia kreditoriaus teisių, nes pagal 2015-06-10 kredito sutartį, prieš kreditorių atsakytų ne vienas A. G., bet solidariai ir I. G. (LR CK 6.6 str. 4 d.). Tai suteiktų kreditoriui didesnes garantijas dėl tinkamo prievolės įvykdymo. Nemotyvuotas kreditoriaus nesutikimas su reikalavimu pripažinti šią prievolę bendra solidaria sutuoktinių prievole, kai kreditas buvo paimtas ir panaudotas sutuoktinių šeimos būsto įsigijimui, pažeidžia I. G. teises.

Atsakovė prašo teismo priteisti jai 2/3 dalis nekilnojamojo turto, o ieškovui - 1/3 dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

LR CK 3.123 str. leidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Nepilnamečių vaikų interesai ir jų teisių užtikrinimas yra pakankamas teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Parenkant turto padalinimo būdą, atsižvelgtina, kad N. J. yra ieškovo smurtinių neteisėtų veiksmų auka, todėl negalėtų gyventi kartu su smurtautoju. Ši aplinkybė turi reikšmės atsakovės reikalavimui gyvenamąjį namą ir žemės sklypą natūra priteisti jai, o ieškovui priteisti piniginę kompensaciją, kuri apskaičiuota, atsižvelgiant į namo rinkos vertę, ieškovui paskirtą dalį bei atsakovės įsipareigojimą įvykdyti bendrą solidarią sutuoktinių prievolę AB SEB bankui.

Pagal prie priešieškinio pateikiamą UAB „Lituką ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), yra 171 000 Eur vertės. Banko kredito likutis 2021-02-01 dienai yra 43 179,78 Eur. Atsakovė įsipareigoja šį kredito likutį padengti bankui ir įvykdyti bendrą šalių solidarią prievolę kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Jei atsakovė nevykdytų šio savo įsipareigojimo, kreditorius galėtų pareikalauti, kad prievolę įvykdytų kitas solidarus skolininkas, kuris įgytų regreso teisę į I. G.. Atsakovė prašo visą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti jai, o ji įsipareigoja ieškovui A. G. išmokėti piniginę kompensaciją. Piniginė kompensacija A. G. už nekilnojamąjį turtą apskaičiuojama tokiu būdu: nekilnojamojo turto vertė 171 000 Eur, iš kurios turi būti minusuotas kreditas bankui ir nuo tos sumos A. G. priteistina 1/3 dalis. Tokiu būdu, prisiimdama bendrą solidarią prievolę AB SEB bankui, I. G. turi išmokėti A. G. 42 606,74 Eur piniginę kompensaciją ((171 000 - 43179,78) : 3). Piniginę kompensaciją atsakovė ieškovui A. G. galėtų sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitas turtas - transporto priemonės:

- Priekaba TAURIGA TAURAS B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra registruota A. G. vardu. Ši transporto priemonė, ieškovės nuomone, yra 900 Eur vertės.

- Mini traktorius (keturratis) CFMOTO CFORCE (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė yra 7980 Eur. Šią vertę įrodo atsakovės pateikiama turto vertinimo ataskaita. Atsakovė vertino šį turtą, kreipdamasi į licencijuotus specialistus, nes šio turto įgijimo kaina pagal 2020-05-27 PVM sąskaitą faktūrą neatitinka tikrosios rinkos vertės. Sutuoktiniai už minėtą turtą sumokėjo ne sąskaitoje nurodytą 2000 Eur kainą, o 8000 Eur.

Šis turtas dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis. Ieškovui A. G. natūra priteistina transporto priemonė priekaba TAURIGA TAURAS B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei mini traktorius (keturratis) CFMOTO CFORCE (duomenys neskelbtini), o atsakovei piniginė kompensacija. Kadangi transporto priemonių rinkos vertė yra 8880 Eur (900 Eur + 7980 Eur), I. G. priteistina iš A. G. 4440 Eur piniginė kompensacija.

Atsakovė priešieškiniu prašo 2021-01-10 mini traktoriaus (keturračio) pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. G. ir D. M., pripažinti negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją - iš A. G. priteisti D. M. naudai 500 Eur.

Posėdžio metu šioje dalyje atsakovė pripažino, kad ieškovas pateikė dokumentus, jog sutartį su D. M. nutraukė, todėl kaip ir nebeliko pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau prašė teismo įvertinti, kad tokių veiksmų ieškovas ėmėsi tik po to, kai atsakovė jau buvo pareiškusi jam tokį reikalavimą.

Atsakovė priešieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, kurio įgyta už 8650 Eur. Šis turtas dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis ir kiekvienam iš sutuoktinių turėtų tekti turto 4325 Eur vertės.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir nepilnamečių vaikų teisės geriausiai būtų apgintos natūra gyvenamąjį namą priteisus atsakovei, o ieškovui priteisus piniginę kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, atsakovė siūlo tokį kilnojamojo turto padalinimo variantą ieškovui priteisiant: dviratį Cube - 200 Eur; žoliapjovę Partner - 100 Eur; trimerį Makyta su akumuliatoriumi ir pakrovėju - 100 Eur; radiją Makyta - 50 Eur; aukšto slėgio plovyklą Karcher - 200 Eur; drėgmės surinkėją - 50 Eur; terasos baldus su stalu - 400 Eur; didelius sėdmaišius 2 vnt. - 50 Eur; terasos medinę komodą - 30 Eur; dirbtinę didelę eglutę su žaislais ir papuošimais - 40 Eur; hamaką su stovu - 150 Eur; pakabinamą krėslą su rėmu - 100 Eur; dvigulę miegamojo lovą su čiužiniu - 600 Eur; valtį Gala Nr. (duomenys neskelbtini) - 600 Eur, t. y. kilnojamojo turto 2670 Eur vertės.

Atsakovei priteisti: džiovyklę Candy - 100 Eur; skalbimo mašiną Samsung - 200 Eur; Led paneles ir šviestuvus namo apšvietimui viduje ir išorėje - 350 Eur; stumdomas sistemas su lentynomis prieškambaryje - 200 Eur; stumdomas sistemas su lentynomis pirmo aukšto kambaryje - 500 Eur; seifą - 50 Eur; pirmo aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; antro aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; virtuvės stalą su 6 kėdėmis - 300 Eur; virtuvės baldų komplektą ir skaldyto stiklo apdailą - 1500 Eur; drabužinės baldus - 30 Eur; šaldiklį Zanussi - 200 Eur; senovinį makiažo staliuką su veidrodžiais ir kėde - 450 Eur; virtuvės buitinę techniką (gartraukis, kaitlentė Bosch, šaldytuvas Liebcher, indaplovė Bosch, mikrobangų krosnelė) - bendra kaina, atsižvelgiant į nusidėvėjimą - 1000 Eur; roletus- 100 Eur, t. y. iš viso atsakovei priteisti kilnojamojo turto 5980 Eur vertės.

Pagal atsakovės siūlomą baldų bei įrangos padalinimo variantą, iš atsakovės ieškovui priteistina 1655 Eur piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį natūra (8650:2 = 4325, 4325 - 2670 = 1655 Eur). Kadangi iš ieškovo atsakovei priteistina 4440 Eur piniginė kompensacija už transporto priemones, o ieškovui iš atsakovės 1655 Eur piniginė kompensacija už baldus ir buitinę techniką, tai sudengus mokėtinas sumas, iš ieškovo A. G. atsakovei I. G. priteistina 2785 Eur piniginė kompensacija už kilnojamąjį turtą. Sudengus priešpriešinius mokėjimus ir padalinus nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą pagal atsakovės L. G. nurodytą variantą, ieškovui A. G. iš atsakovės I. G. priteistina 39 821,74 Eur piniginė kompensacija. Šią kompensaciją atsakovė sumokėtų ieškovui per pusės metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovė ir jos atstovė posėdžių metu palaikė savo priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, o ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo, atsakovas pagal priešieškinį, SEB bankas atsiliepime nurodė, kad įvertinęs patikslintu priešieškiniu keliamus reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad teismui nusprendus tenkinti atsakovės reikalavimą dėl AB SEB bankui įkeisto turto pripažinimo bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, neprieštarauja, kad prievolė pagal 2015-06-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų modifikuota iš asmeninės ieškovo į solidarią A. G. ir I. G. prievolę. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jeigu įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes, reiškiamus reikalavimus bei jų pagrįstumą, teismas spręstų ir turtą pripažintų bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe.

Trečiasis asmuo D. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis 2021-01-10 iš A. G. už 500 Eur įgijo su defektais CFMOTO CFORCE1000 markės keturratį. A. G. sumokėjo 2021-01-12 banko pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos. Jis buvo informuotas apie transporto priemonės defektus ir pretenzijų neturi. Nurodė, kad atsakovė pareiškė reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp A. G. ir D. M., pripažinimo negaliojančia bei dėl vienašališkos restitucijos, priteisiant iš ieškovo D. M. naudai 500 Eur. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad atsakovės materialieji reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su ginčo objektu, nes atsakovė nereikalauja pripažinti šį turtą jos nuosavybe, o kreipiasi tik dėl kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jolanta Mulskienė, palaikydama išvadą, esančią byloje, nurodė, kad skyriaus nuomone, išklausius vaiko poziciją, vaiko A. interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama, priteisiant vaikui išlaikymą tokio dydžio, kokį nuspręs teismas. Taip pat turi būti nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kuri labiausiai užtikrintų vaiko interesus.

Liudytojas D. M. nurodė, kad šalys yra jo kaimynai. Liudytojas patvirtino, kad  A. gerai sutarė su vaikais, žaisdavo futbolą. Kai atsikėlė, tai jis statė namą, tvarkė aplinką. Liudytojas paaiškino, kad A. G. alkoholiu nepiktnaudžiauja. Apie atsakovę kažko ypatingo pasakyti negali. Jo manymu ieškovas išlaikė šeimą.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad  A. yra jo kolega darbe apie 15 metų. Jis paaiškino, kad priekabą jie pirko per pusę už 900 Eur Kaune. Pinigus jis pervedė į A. sąskaitą 2020 metų rugsėjo mėnesį. Priekabą pirko važiuoti į žvejybą ir vežti valtį, keturratį. Kadangi  A. galvojo, kad jis gali važiuoti su priekaba ir į užsienį, tai todėl priekabą registravo A. vardu. Kadangi šiuo metu nebegalima naudotis, tai neima, o iki tol naudojosi abu. Liudytojas nurodė, kad  A. rūpestingas tėvas, rūpinosi sūnumi.  I. pažįsta mažiau.

Liudytojas T. V. paaiškino, kad jis taip pat kurį laiką bendravo su  I. apie pusmetį 2008 metais, bet jiems nepavyko. Jis nurodė, kad tuo metu gyveno ir pas  I., ir savo namuose, bet daugiau pas  I..  I. norėjo, kad jis būtų atsakingas už būsto išlaikymą, maistą, bet jam tai netiko. Liudytojas patvirtino, kad atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiu. Liudytojas nurodė, kad A. G. gyvena pas tėvus. Po to, kai išėjo iš tėvų, gyveno su  I., bet kur, nežino. Jam taip pat teko dirbti su A. G. nuo 2008 iki 2021 m. jis patvirtino, kad A. G. važinėja į komandiruotes.

Liudytojas I. A. nurodė, kad jis pažįsta ir A., ir  I., jie labai skirtingi.  I. labiau į savo šeimą, verslą, o  A. taupė ir įsigijo namą. Jie abu jau 10 m. yra to pačio keturračių klubo nariai.  I. A. nelabai vertino, vadino jį alkoholiku. Nors jis nemano, kad  A. piktnaudžiauja alkoholiu. Liudytojas patvirtino, kad  A. namą įsigijo 2015 metų vasarą, buvo nebaigta statyba. Daug dar reikėjo įdėti. Įsikėlė į namą 2016 metų pavasarį, o  I. įsikėlė kiek vėliau su šeima. Liudytojas paaiškino, kad namą  A. įgijo iš savo santaupų ir kredito, o kaip toliau – jis nežino.  I. turėjo savo butą, kurį ji pardavė, kai įsikėlė pas A..  I. minėjo, kad įmonė (duomenys neskelbtini) sukūrė ji, apie 2015-2016 metus.  A. minėjo, kad I. butas mažas, žmonių daug, tai jis nenorėjo trintis, todėl gyveno pas tėvus. Jo tėvai turėjo vieną namą, paskui įgijo kitą, bet viduje jis nebuvo.

Liudytojas B. A. nurodė, kad jos gyveno su  I. vienoje laiptinėje. Liudytoja nurodė, kad kai ji su šeima atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tai N. buvo treji. Dar kartais ji prižiūrėdavo N.. Liudytoja  I. apibūdino kaip jautrią, gerą, šiltą ir autoritetingą žmogų. 2012 metais  I. ir  A. pradėjo draugauti. 2012 m. vasarą ji įstojo mokytis į Kauno universitetą. Bet į namus grįždavo kas savaitgalį. 2013 žiemą A. sutikdavo laiptinėje, jo automobilis vakare ir ryte būdavo namo kieme. Tuo metu jis gyveno pas  I.. Vakarais kartais visi dar žiūrėdavo ,,Moterys meluoja geriau“. T. V. liudytoja apibūdino kaip išgeriantį asmenį, kuris rūkydavo laiptinėje. Jai žinoma, kad jis smurtavo prieš vieną savo draugę. Liudytojas nurodė, kad ji gerai pamena, nes ir ji, ir  I. tekėjo tais pačiais 2015 metais. Jie ( I. ir  A.) įsirenginėjo namą ir įsikėlė gyventi 2016 metais. A. ji apibūdino kaip mandagų, rūpestingą.  I. nepatikdavo, kad jis išgerdavo alaus.

Liudytoja A. Ž. paaiškino, kad  I. buvo jų kaimynė, o  A. jos vyras. Į butą (duomenys neskelbtini) ji atsikėlė būdama antrokė, o I. dukra buvo dvejais metais vyresnė už ją. Santykiai su  I. buvo labai šilti, nes ji padėdavo jai ir sesei ir namų ruošoje ir su mokslais. Liudytoja paaiškino, kad jų mama buvo išvykusi į užsienį, tai jos ir glausdavosi prie I..  A. jai padėdavo matematiką spręsti. Jis gyveno pas  I.. 2012-2013 metais jis gyveno pas  I., žino, nes tada ji pakeitė mokyklą. Liudytoja paaiškino, kad jie 3-4 metus gyveno I. bute, o paskui persikėlė į namą. Liudytoja paaiškino, kad T. V. gerokai gėrė, gėrė ir su jų tėčiu.  I. su juo bendravo iki metų. Liudytojas patvirtino, kad ji labai dažnai lankydavosi pas  I. bute, nes bendravo ir su jos vaikais.  A. mėgdavo vakarais išgerti alaus, bet jis rūpinosi jais. Ji paaiškino, kad teko girdėti kaip  I. guodėsi jos mamai, kad  A. išgerdinėja. Jeigu  I. išvykdavo į komandiruotę, tai vaikai likdavo su A..

Liudytoja T. G., Ingridos kaimynė, paaiškino, kad 2013 metus ji gerai pamena, nes tais metais jos vyras apsigyveno pas ją ir pas  I. apsigyveno  A..  I. maloni, draugiška.  A. malonus, mandagus, jie bendraudavo ir šeimomis.  A. gyveno pas  I.. Tai matėsi iš visų buities dalykų. Susitikdavo jį ryte ir vakare laiptinėje. Grįždavo į namus su pirkiniais.

Liudytoja D. G. paaiškino, kad  I. pažįsta iš darbinių santykių. O A. pažino, kai jie atėjo dėl namo pirkimo.  I. labai darbšti ir kūrybinga mama. Džiugu buvo ir už A., nes jis sakė, kad jo gyvenimas pasikeitė. Liudytoja paaiškino, kad būtent ji pasiūlė  I. pirkti namą, kurį jie ir įsigijo. Liudytoja paaiškino, kad ji nieko blogo pasakyti apie A. negali. Ji yra mačiusi jį ir išgėrusį, bet nieko blogo. Kai jie įsigijo namą, tai buvo tik dėžutė, viduje smėlis ir priversta visokio ,,gruzo“. Dirbo jie visi:  A.,  I. ir vaikai. Prieš perkant namą, dar buvo abu užėję apžiūrėti jų namo išplanavimo. Namą jie galėjo įsigyti apie 2015 metus. Kada jie susituokė liudytoja nurodė nežinanti, tačiau tuo metu kai jie apžiūrinėjo namą, ji matė du mylinčius žmones.

Liudytojas  N. J., I. sūnus iš pirmosios santuokos, paaiškino, kad 2012-2013 metais  A. apsigyveno pas mamą ir jis norėjo, kad jį vadintume tėčiu. Tuo metu viskas buvo gerai, buvo daug kelionių į Slovakiją, Lenkiją. Po to pradėjo ieškoti namo. Liudytojas nurodė, kad jis norėjo, kad prie namo būtų futbolo aikštelė. Kai apžiūrėjo namą, tai jis patiko, nes kiemas buvo labai didelis. Visiems teko dirbti prie namo, nes buvo labai daug šiukšlių. Į namą įsikėlė prieš Velykas. Po to gimė brolis  A.. Paskui pasikeitė  A., jis gerdavo alaus, iš darbo grįždavo piktas.  A. keistai bendraudavo, jis išsirinkdavo vieną žmogų iš šeimos ir su juo kelis mėnesius nekalbėdavo. Būdavo šeimos taryba,  A. visus sukviesdavo į kambarį, susodindavo prie stalo ir auklėdavo, tai trukdavo 2 ir 3 valandas. Būdavo piktas, rėkdavo, viskas negerai. Prasidėjo paskui alkoholis. Jis gerdavo su kaimynu D.. Kai gimė brolis  A.,  A. jau nenorėjo, kad jį vadinčiau tėvu. Namuose jis buvo bosas. Ne vieną kartą jis vijo mamą su vaikais iš namų. Kartą  A. atėjo į viršų, o jis su mama labai garsiai šaukė pirmame aukšte. Tuomet liudytojas nusileido į pirmą aukštą.  A. sėdėjo ant kėdės, jis atsistojo prieš jį, norėdamas apginti mamą. Tuo metu  A. pasakė ,,jaunuoli, mandruoli“ ir stūmė. Po šio stūmimo jis nukrito ant žemės susitrenkė uodegikaulį. Teko gydytis. Dabar ne visus fizinio lavinimo pratimus jis gali atlikti, dėl to negali žaisti futbolo. Dėl šio įvykio buvo byla ir  A. buvo nuteistas. Liudytojas paaiškino, kad  A. laikė save tobulu, reikalavo, kad viską padėtume į vietas. Jis nurodė, kad nenorėtų daugiau niekada matyti A., jaučia jam baimę. Liudytojas nurodė, kad  A. žemino ir menkino psichologiškai. Šeimos taryba vykdavo 1-3 valandas.

Liudytojas  R. V. paaiškino, kad jis dirbo įmonėje, kuri buvo pasamdyta atlikti namo vidaus apdailos darbus. Atliekant namo apdailos darbus bendravo su abiem .  A. pasirodė labai arogantiškas, o  I. maloni. Ji tapetavo 2 aukšte. Dėl įvairių reikalų skambindavo  I., ji sprendė įvairias detales, atveždavo prekių, kokių reikėdavo.

Liudytojas S. B., atsakovės tėvas, paaiškino, kad dukra 2011 metais pradėjo draugauti su A., o po metų ar dvejų, jis perėjo gyventi pas  I.. Tada jie pradėjo ieškoti namo. Namas buvo neįrengtas, tik pastatytas. Tame name pats išvedžiojo visą elektros instaliaciją, nes tai jo profesija. Tuos darbus vertina 3000 Eur. Be to 2015 metais padovanojo dukrai 14 000 Eur namui įsirengti. Vydavo jis iš namų dukrą su vaikais. Kelis kartus jie nakvojo jų namuose. Jis agresyvus, toks būdavo dažnai, pagerdavo. Jis skriausdavo ir šuniuką.  A. sakė, čia jo namas, bet ir dukra prisidėjo prie jo įrengimo. Dar iki santuokos sudarymo jie gyveno kaip šeima. Per šventes atvažiuodavo dukra su vaikais ir  A.. Jei  I. išvažiuodavo į komandiruotę, tai  A. kviesdavo  I. tėvus, arba ten nuveždavo vaikus penktadienį vakare ir pasiimdavo atgal sekmadienį vakare. Liudytojas nurodė, kad perkant namą  A. ėmė paskolą, jis padovanojo pinigų dukrai.

Liudytoja V. B., paaiškino, kad šeimoje dirbo aukle. Ji paaiškino, kad moteris labai atsakinga, tvarkinga, labai myli vaikus.  N. labai myli brolį. Kai  N. grįždavo, jis sakydavo laba diena tėte, o jeigu A. nebūdavo namie, tai jį vadindavo vardu. Ieškovą liudytoja apibūdino kaip pilną arogancijos. Atsakovės tėvai per savaitę 2-3 kartus atvažiuodavo ir veždavo visokių daržovių. Kai  A. buvo komandiruotėje, tai jo mama atvažiuodavo pabūti vieną valandą. Liudytoja paaiškino, kad  A. grįžęs pašnekindavo vaiką, pakilnodavo ir viskas, eidavo į garažą. Jeigu jis pašaukdavo N., tai matėsi, kad  N. jo bijo. Ji paaiškino, kad šeimą labai vargino, tas A. nekalbėjimas. Būdavo, kad ji matė, jog  I. apsiverkusi nemiegojusi, o paskui  A. grįždavo su gėlėmis. Jai pačiai neteko matyti jų konflikto.

Liudytoja G. B. parodė, kad I. G. buvusi jos verslo partnerė, bičiulė. Susipažino 2014 metais ir iki šiol kartu dirba. Bendravo kartu šeimomis. Ji parodė, kad  I. – šiltas, geras žmogus, kuri nuolat susiranda visokiausių veiklų, iš kurių gali gauti pajamų. A. G. ji charakterizavo, kaip žmogų, turintį du veidus. Iš vienos pusės jis inteligentiškas, pasitempęs, mandagus, gerai uždirbantis, iš kitos – mėgstantis išgerti, tada pradeda keiktis, konfliktuoti. Liudytoja patvirtino, kad I. G. dar dirbant (duomenys neskelbtini), apie 2014 metus, jie jau gyveno drauge, I. bute. Labai  A. pasikeitė po sūnaus gimimo, nes  I. dažnai verkdavo ir sakydavo, kad juos veja iš namų. A. N. liepė jį vadinti tėvu, gerai sutarė, tačiau išgėręs, jis gan grubiai elgdavosi su vaiku. Liudytoja nurodė, kad matydavo N. apsiverkusį. Liudytoja patvirtino, kad  A. ir  I. kartu ieškojo namo, vartė skelbimus, važinėjo jų pasižiūrėti. Liudytojas taip pat paaiškino, kad prasidėjus Covid-19 infekcijai jų veiklai buvo labai sunku. Todėl ji pasiūlė  I. įnešti į bendrovės kasą pinigų, kad būtų galima išlaikyti įmonę.  I. neturėjo pinigų ir ji sutiko parduoti jai savo akcijas. Akcijas nupirko už 1000 Eur.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kompensacijos

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis).

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Ieškovas tvirtino, kad jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo ir dėl to kalta atsakovė. Jo nuomone, periodiškai dažnas neadekvatus atsakovės elgesys, priekabumas, nuolatinis ieškovo menkinimas ir žeminimas, net pašalinių asmenų ir vaikų akivaizdoje, yra viena svarbiausių santykių faktinio iširimo priežasčių. Nuolatinis konfliktų provokavimas, didino įtampą namuose, dėl ko šalims tapo sunku bendrauti, šalys pradėjo gyventi skirtinguose kambariuose. Ieškovas nurodė, kad 2020-11-05 į sutuoktinių konfliktą įsikišo  N. J., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir artinosi prie ieškovo. Todėl A. G. instinktyviai jį atstūmė, norėdamas nuo savęs atsitraukti. Užgauti vaiko jis nenorėjo. Ikiteisminio tyrimo dokumentuose ir VTAS duomenys patvirtina, kad ieškovas niekada smurto prieš šeimos narius nėra naudojęs – nei psichologinio, nei fizinio.

Atsakovė gi tvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės –  naudoto psichologinio ir fizinio smurto, žeminimo, pagarbos, lojalumo jai kaip sutuoktinei nebuvimo. Atsakovė nurodžiusi, kad praėjus keletui metų po santuokos sudarymo jų santykiai pradėjo keistis į blogąją pusę, ypač po sūnaus A. gimimo – ieškovo vedamas gyvenimo būdas nederėjo su santuokinėmis vertybėmis, tarp jų pradėjo kilti nesutarimai, jie pradėjo konfliktuoti dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Kurį laiką atsakovas žadėjo keisti įpročius, netgi kartu buvo nuvykę pas psichologę ar priklausomybių gydytoją, tačiau tai rezultatų nedavė. Išgėręs ieškovas kėlė triukšmą, žemindavo visus, smurtavo prieš  ją ir vaikus (naudojo psichologinį smurtą). Galutinė riba buvo kai ieškovas pastūmė jos sūnų N., dėl ko šis nukrito ir susižalojo. Tokie ieškovo veiksmai buvo pripažinti kaip smurtiniai ir, nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakovė nurodė, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas.

 Vykusį konfliktą, kurio pasekoje buvo sužalotas atsakovės sūnus  N. J. patvirtina ikiteisminio tyrimo dokumentas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021-02-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime nurodoma, kad A. G. paaiškino, jog gyvena su I. G. 5 metus, kartu augina santuokoje gimusį A. G. ir I. vaikus iš pirmosios santuokos: P. J. ir N. J.. Pykstasi su  I. dėl vaikų auklėjimo, dėl jų tvarkymosi, namų ruošos, dėl jo alkoholio vartojimo. Nors pats A. G. nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet  I. tai nepatiko, todėl jis nuo 2020-08-01 alkoholio iš viso atsisakė. Jis save charakterizavo kaip karšto būdo, teisingą, reiklų žmogų.

 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021-02-01 nutarimu A. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pagal laidavimą. Akivaizdu, kad po šio konflikto užsibaigusio ikiteisminiu tyrimu šalių (ieškovės ir atsakovo) santykiai tapo labai įtempti, atsakovė nesijautė saugi, jaučia psichologinį diskomfortą, todėl akivaizdu, kad jų santykiai nutrūko ir atsakovė nurodė, kad nebemato jokios galimybės juos atnaujinti. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtinusi, kad jau nuo 2020 metų lapkričio mėnesio gyvena atskirai, ji su vaikais liko gyventi tuose pačiuose šeimos namuose, o ieškovas išsikėlė, jis nuomoja būstą. Per visą šį laiką jokių santuokinių ryšių tarp jų nėra, atsakovė tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti.

Byloje atsakovės pateiktas ieškovo pasižadėjimas nebevartoti alkoholio nelaikytinas išskirtiniu įrodymu ar įrodymu patvirtinančiu nesaikingą alkoholio vartojimą. Faktą, kad ieškovas vartojo alkoholį, patvirtino liudytojai V. B.,  N. J., A. A. ir A. Ž.. Liudytojai D. M., I. A. nurodė, kad A. G. alkoholiu nepiktnaudžiauja. Liudytoja D. G. nurodė mačiusi A. išgėrusį, bet nieko blogo dėl jo elgesio pasakyti negalinti.

  Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė pateikė savo pozicijas ir pasidalino išgyvenimais, nuoskaudomis. Ieškovė reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės akcentavo, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl to jo elgesio pasikeitimas, šeimos narių ignoravimas po kelis mėnesius nekalbėjimas su jais, galiausiai fizinio smurto panaudojimas prieš jos sūnų N. J.. Iš kitos pusės, ieškovas rūpinosi šeimos išlaikymu, mokėjo paskolą bankui, buvo laikas kai šeima nuolat keliavo. 

Viena vertus, teismas pripažįsta, kad alkoholio vartojimas nėra priimtinas elgesys teisės ir moralės požiūriu. Kita vertus, atsakovės teismui pateikti įrodymai paties ieškovo parašytas pasižadėjimas metus laiko nevartoti alkoholinių gėrimų bei liudytojų parodymai, kurie nėra vieningi, vieni tvirtino, kad jis vartojo saikingai, kiti – kad per daug, nėra pakankami, kad toks įvykių periodiškumas leistų daryti prielaidą A. G. piktnaudžiavus alkoholiu, o juo labiau turint priklausomybę. Byloje nėra priklausomybės ligų centro, Minesotos programos ir (ar) kitų medicininių dokumentų, pasikartojančių administracinių nuobaudų, policijos nutarimų ir pan. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ar turėjo jam priklausomybę. Atsakovės teigimu, ieškovo priklausomybė alkoholiui pasireiškė dar gyvenant jos bute, ji atkreipdavo į tai dėmesį ir apie tai kalbėdavo su jai artimais žmonėmis, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, ji priėmė sprendimą sudaryti santuoką su ieškovu. Darytina išvada, kad atsakovei iš esmės buvo priimtinas toks ieškovo gyvenimo būdas ir ją tenkino toks šeimos modelis. Tai nereiškia, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovo galimo potraukio, tačiau teigti, kad ieškovui vienam taikytina atsakomybė už santuokos ryšių nutrūkimą, taip pat nėra pagrindo.

Iš atsakovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad  atsakovas vartoja alkoholį, tačiau teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų kad ieškovas alkoholį vartoja nesaikingai, nuolatos ir tai kelia šeimoje problemas. Ieškovas dirba, darbdavio yra charakterizuojamas gerai, jis nebuvo gydytas dėl alkoholio vartojimo problemų. Liudytojas I. A. nurodė, kad pažįstamas su A. per keturračių klubą ir gali jį apibūdinti kaip labiausiai išlaikytą žmogų. Jam susidarė įspūdis, kad atsakovė nelabai vertino A., vadino jį alkoholiku.

Aplinkybė, kad 2020-11-05 įvykusio ginčo tarp ieškovo ir atsakovės metu buvo sužalotas jos sūnus  N., yra neginčijamai įrodytas. Tačiau remiantis vien šiuo faktu, negalima padaryti išvados, kad ieškovas žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais. Ieškovas pripažino, kad jis stūmė N., tačiau nesitikėjo, kad jis nukris ir juo labiau nesiekė sukelti jam jokių sužalojimų. Šeima gyveno bent dvejus metus iki santuokos sudarymo ir penkerius metus po santuokos sudarymo. Per visą šį laiką atsakovė niekada nesikreipė į vaiko teisių apsaugos instituciją ar policiją dėl netinkamo, agresyvaus ieškovo elgesio. Todėl vienkartinis faktas, nors ir užsibaigęs ikiteisminio tyrimu nelaikytinas kaip žiaurus elgesys su šeimos nariais.

Aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, kad abi šalys teismui teikia joms naudingą šalių bendro gyvenimo versiją. Ieškovas nurodo, kad atsakovė tinkamai nesirūpino šeima, nes buvo darboholikė, periodiškai neadekvatus atsakovės elgesys, priekabumas, nuolatinis ieškovo menkinimas ir žeminimas, net pašalinių asmenų ir vaikų akivaizdoje, yra viena svarbiausių santykių faktinio iširimo priežasčių. Nors ieškovas tvirtino, kad mylėjo atsakovę ir visaip stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau nuolatinis nepagarbus ir žeminantis atsakovės elgesys, nuolatinis konfliktų provokavimas palaipsniui didino įtampą namuose. Atsakovė gi tvirtina, kad iš pradžių viskas buvo gerai, ieškovas rodė dėmesį, buvo daug kelionių tiek jų dviese, tiek su vaikais, bet viskas pradėjo irti, kai jie įsigijo namą, o santykiai dar pablogėjo, kai gimė jų sūnus  A.. Ji nurodė, kad ieškovas pasidarydavo agresyvesnis, kai jis nevartodavo alkoholio, nuolat buvo jaučiamas psichologinis smurtas. Paskutinis taškas, kuris privertė atsakovę įvertinti savo santykius buvo ieškovo smurto panaudojimas prieš sūnų N..

Įvertinus ieškovo, atsakovės paaiškinimus, kitų byloje esančių įrodymų visetą, pripažintina, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo išimtinai tik dėl atsakovės kaltės. Taip pat ir atsakovės pateikti įrodymai, nepatvirtina išimtinai tik ieškovo kaltės. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 12, 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai, ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Įvertinus šalių (atstovų) paaiškinimus dėl šalių bendro gyvenimo ypatumų, akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Ženkliai išsiskyrė jų požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą. Metodus, kuriuos ieškovas vertino kaip vaikų auklėjimą, atsakovė vertino – kaip vaikų žeminimą, daromą psichologinį spaudimą jiems.

Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti darnūs santuokiniai santykiai, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas (nebenorėjimas) šių požiūrių suderinti tarpusavyje, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas (CK 3.27 straipsnis).

Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; ir kt.).

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti žalą, išskyrus atvejus kai santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo, jų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmetami.

Pripažintina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo šalių gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 5 d.

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl po santuokos įregistravimo akto įrašo panaikinimo buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

 Nutraukus santuoką ieškovui paliktina prigimtinė pavardė – ,,G.s“, o atsakovei santuokinė pavardė – ,,G.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys nesutarė ir dėl jų nepilnamečio sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, vaiko tėčiu, o atsakovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010).

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei, buvo išklausytas ir A. G., kuris paaiškino, kad jis gyvena su mama ir broliu. Su broliu ir sese, kuri jau gyvena atskirai, sutaria gerai, pykstasi retai. Jis paaiškino, kad nežino, kur dabar tėtis. Paskutinį kartą buvo susitikę užvakar. Nepatinka, kai tėtis rėkia ant jo ir ant brolio, stumdo brolį. Vaikas paaiškino, kad kai jis kažką blogo padaro, tėtis šaukia, kviečia policiją, kad mane suimtų. Dabar jis nėra buvęs pas tėtį namuose, kai susitinka, važiuoja pas močiutę. Su mama sutaria visaip, dėl ko mama bara, vaikas nežino. Mama jam perka drabužius, veda į darželį, pas gydytojus. Vaikas nurodė, kad kai norėtų pasidžiaugti, tai pirmiausiai tai pasakytų mamytei. Jo šeima tai – mama, tėtis, brolis, sesė. Gyventi norėtų su mama, nes ją myli ir mama jį myli. Myli vaikas ir tėtį, ir galvoja, kad ir tėtis jį myli. Su tėčiu nenorėtų gyventi, nes tėtis rėkia daugiau kartų.

Iš byloje esančių dokumentų, jog vaiku labiau rūpinasi mama, ji lankosi darželyje, rūpinasi vaiko reikmenimis, ji vaiką dažniausiai lydi pas gydytoją, jeigu suserga, ima nedarbingumo lapelį arba rūpinasi, kad vaiku tuo laiku pasirūpintų auklė, atsižvelgiant ir į vaiko išsakytą nuomonę, kad su mama jis jaučiasi geriau, jaučiasi mylimas ir galėtų bendrauti ir su broliu bei atvažiuojančia sese. Pats ieškovas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra nurodęs, kad yra karšto būdo, reiklus, kad tarp sutuoktinių dažnai kildavo konfliktai dėl ieškovo vartojamo alkoholiu, kad atsakovė ieškovą nervindavo. Taigi ir šios aplinkybės patvirtina, jog mažamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina. Tad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio A. G. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina  I. G., jos gyvenamojoje vietoje. Vaiko motinai pasirūpinti vaiku padeda ir jos tėvai. Tuo tarpu atsakovo tėvai retai lankydavo anūką. Ieškovo darbas yra susijęs su dažnomis komandiruotėmis, kas taip pat sudarytų keblumų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėčiu. Pradžioje tai sukeltų daugiau rūpesčių ir ieškovui, ir vaikui. Nors atsakovė taip pat važiuoja į komandiruotes, bet jos yra žymiai retesnės, nei ieškovo.  Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti vaiko motinos netinkamu elgesiu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą A. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina  I. G..

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

  Konkrečiu atveju ieškovo ir atsakovės pateiktos bendravimo su vaiku tvarkos yra panašios. Ieškovo tvarkoje yra detaliau išdėstytas bendravimas švenčių dienomis. Atsakovė prašo nustatyti vaiko ir jo tėčio bendravimą dvi dienas per savaitę, aptaria vaiko bendravimą per motinos, tėvo dienas ir vaiko gimimo dieną. Atsakovė prašo šv. Kūčių dieną vaiką palikti su motina. Ieškovas taip pat aptarė bendravimą su vaiku motinos tėvo dieną, jų gimimo dienomis bei vaiko gimimo dieną.

Teismo vertinimu vaiko motinos pasiūlyta bendravimo tvarka yra racionalesnė, nes numatytas ir tėčio bendravimas su vaiku savaitės viduryje. Tokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka  dvi dienas per savaitę darbo dienomis po 2 valandas labiau atitinka vaiko interesus, kadangi toks bendravimo būdas darbo savaitės viduryje labiau užtikrina vaiko kasdienę rutiną, jo neišvargina bei užtikrina vaikui galimybę bendrauti su tėvu ir darbo dienomis. Nesant ilgos pertraukos tarp susitikimų, vaikui sudaro artimo, kasdienio bendravimo jauseną. Ieškovo ir atsakovės mažametis sūnus yra tokio amžiaus (6 m.), kad trumpalaikis bendravimas ne vaiko gyvenamojoje vietoje nėra komplikuotas, o atstumas tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos nėra itin didelis ir nesukeltų didelių nepatogumų tėvams bei užtikrintų dažnesnį bendravimą vaikui.

 Tačiau šv. Kūčių dienos išskyrimas išskirtinai tik motinai riboja vaiko bendravimą su tėčiu šią šventinę dieną. Todėl šioje dalyje teismas nustato kitokią tvarką, išskirdamas bendravimą šią dieną poriniais ir neporiniais metais, nustatant, kad ieškovas su sūnumi poriniais metais švenčia šv. Kūčias vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas iki 21 val., neporiniais metais šv. Kalėdų šventes ir poriniais metais šv. Velykų šventes.

Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš I. G. nepilnamečiui sūnui A. G. išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko tėvo A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar į kitą A. G. nurodytą sąskaitą. Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas A. G..

Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo A. G. po 400 Eur A. G. kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į I. G. sąskaitą. Taip pat atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 600 Eur už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-03-01, kadangi už tą laikotarpį ieškovas mokėjo po 250 Eur ir atsakovės skaičiavimu tai yra likusi nesumokėta suma per 4 mėnesius po 150 Eur.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir kartu su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių sūnus A. G. yra nepilnametis, todėl ieškovas turi pareigą jį išlaikyti ir bylos duomenimis šią pareigą vykdo, pervesdamas sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 250 Eur.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 400 Eur išlaikymą, nes jos nuomone toks išlaikymo dydis, kurį skirs abu tėvai, sudarantis 800 Eur sumą per mėnesį, bus pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to pradėjus tėvams gyventi atskirai, vaiko gyvenimo kokybė ir įpročiai neturėtų keistis, neturėtų būti netenkinami dėl skyrybų. Be to atsakovė nurodė, kad vaikas auga, jo poreikiai kinta, tad prašo sumos, kuri atitiktų vaiko poreikius ir žvelgiant į ateitį.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur, 518 Eur į rankas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškinyje nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus A. poreikiams tenkinti reikalinga 800 Eur suma: maistui - 180 Eur (6 Eur dienai); darželiui - 70 Eur; būsto išlaidoms (šildymas, elektros energija, vanduo) - 50 Eur; aprangai, avalynei, patalynei - 180 Eur; vitaminams, vaistams, privačioms odontologo ir gydytojų paslaugoms - 50 Eur; higienos reikmenims ir kirpyklai - 20 Eur; lavinimo priemonės (knygoms, kompiuteriui (planšetei), internetui ir kt.) bei papildomam lavinimui - 60 Eur; pramogoms, laisvalaikiui - 60 Eur; atostogoms kaupiamos lėšos - 50 Eur; transporto (kuro) išlaidoms - 50 Eur; kaupiamasis draudimas vaikui - 30 Eur, iš viso: 800 Eur, t. y. dvigubai didesni, nei ieškinyje nurodė ieškovas.

Ieškovas nesutiko su nurodytu išlaikymu, nurodydamas, kad prašomos sumos yra per didelės. Teismas neturi priteisti išlaikymo į ateitį. Išlaikymas priteisiamas pagal šiandienos poreikius. Kaip laikinas išlaikymas vaikui buvo priteista po 250 Eur, todėl mano, kad tokia suma vaikui išlaikyti yra pakankama.

Teismas su šiais ieškovo argumentais iš dalies sutinka bei pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas buvo nustatytas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 518 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismas atkreipia dėmesį, kad laikinas išlaikymas buvo priteistas 2021 metais, nuo to laiko jau praėjo pusantrų metų, per šį laiką vaikas paaugo ir jo poreikiai galėjo kisti. Priteisiant laikiną išlaiką berniukui buvo tik ketveri, dabar jam jau šešeri, jis rengiasi mokyklai, tad neabejotinai vaiko poreikiai kito.

Įvertinus ir apibendrinus visus vaiko poreikius, teismas laiko, kad konkrečiu atveju per mėnesį vaiko, A., būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos apie 600 Eur išlaidos. Vaikas yra šešerių metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytus vaiko poreikius, daro išvadą, kad jie turi būti mažinami, įvertinus vaiko amžių. Išlaikymas vaikui negali būti priteisiamas vertinant, kad vaiko poreikiai didės. Kai realiai vaiko poreikiai pasikeis, tuomet šalys įgys teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Mažamečio vaiko tėvai abu dirba, abu gaunamas pajamas didesnes nei vidutinės, todėl teismas sprendžia, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo sūnų lygiomis dalimis. 

Teismas laiko, kad šalių turtinė padėtis yra panaši: ieškovas ir atsakovė yra dirbantys.  Ieškovas turi vieną išlaikytinį – ieškovo ir atsakovės sūnų A. G., o atsakovė – turi dar vieną išlaikytinį – sūnų N. J..

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, dirbantis, todėl tai užtikrina jo galimybę mokėti išlaikymą vaikui, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą - išlaikyti savo vaiką.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trimis būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktus įrodymus daro išvadą, kad vaiko poreikius užtikrintų 600 Eur išlaikymas per mėnesį (maistui – 180 Eur, darželis – 70 Eur, būsto išlaidos – 50 Eur, kuras – 50 Eur, apranga, avalynė, patalynė – 100 Eur, vitaminai, vaistai, gydymas – 50 Eur, higienos prekės ir kirpėjo paslaugos – 10 Eur, lavinimui – 60 Eur ir pramogos 30 Eur), kurį privalo teikti abu tėvai lygionis dalims. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (600 Eur) – 300 Eur  kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022-12-02) iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 600 Eur, už keturis mėnesius, kuomet ieškovas mokėjo po 250 Eur, o atsakovė skaičiavo išlaikymą vaikui po 400 Eur. Teismas laiko, kad šioje dalyje atsakovės reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė tinkamai, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2021-01-25, atsakovė pateikė priešieškinį 2021-04-13.  Teismui sprendžiant laikiną išlaikymą, buvo priteista po 312 Eur, kurį Kauno apygardos teismas sumažino iki 250 Eur. Tokį išlaikymą ieškovas vaikui ir teikė visą laiką, ginčo dėl to nėra.

Teismui nusprendus išlaikymą vaikui priteisti po 300 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, darytina išvada, kad iki teismo sprendimo priėmimo teiktas 250 Eur išlaikymas vaikui buvo pakankamas ir jis jau yra įvykdytas.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įgyto ir ieškovo vardu registruoto turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais priklausiniais) teisinio statuso, t. y. kilo ginčas ar šis turtas vertintinas asmeniniu A. G. turtu, ar vertintinas kaip šalių bendroji dalinė nuosavybė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas A. G. tvirtina, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą jis įgijo asmeniškai, panaudodamas tik savo sutaupytas lėšas ir paimdamas banko kreditą, kurį vėliau pats ir dengė. Įrengiant namą naudojo savo sukauptas lėšas. Nesutinka, kad atsakovės prisidėjimas darbais galėtų pakeisti nuosavybę. Taip pat nurodė, kad su atsakove nebuvo jokio susitarimo dėl namo įsigijimo, iki tol jie gyveno atskirai, nebuvo jokio bendro gyvenimo ir bendrų kaupimų kokiam nors turtui.

Atsakovė gi priešieškiniu prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra I. G. ir A. G. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.  

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, jog žemės sklypas su statiniais, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. G. 2015-06-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), t. y. po dviejų mėnesių nuo žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimo.

Atsakovė nesutinka, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra tik ieškovo asmeninė nuosavybė ir prašo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Atsakovė nurodė, kad šalys faktiškai pradėjo bendrai kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2013 metų vasaros. Tuo metu atsakovė gyveno bute (duomenys neskelbtini), o ieškovas pas ją apsigyveno. Šias aplinkybes teisme paliudijo liudytojos B. A., A. Ž., kurios tuo metu itin artimai bendravo su atsakove, dažnai lankydavosi jos bute, bendravo su jos vaikais. Liudytojos nurodė, kad ieškovą sutikdavo laiptinėje ir rytais, ir vakarais, jis grįždavo su krepšiais į I. namus. Vakarais visi žiūrėdavo serialus,  A. padėdavo spręsti matematiką. Liudytojos nurodė, kad jis gyveno pas  I. bute keletą metų, o vėliau visa šeima persikėlė gyventi į namą. Liudytoja T. G. gyvenusi toje pačioje laiptinėje patvirtino, kad  A. gyveno pas  I. nuo 2013 metų.  A. malonus, mandagus, jie bendraudavo šeimomis. Kad  A. gyveno pas  I. matėsi iš visų buities dalykų. Liudytojas  N. J., atsakovės sūnus iš pirmos santuokos, paliudijo, kad  A. apsigyveno pas jo mamą 2012-2013 metais ir jis reikalavo, kad jį vadintų tėčiu. Pradžioje viskas buvo gerai, buvo daug kelionių. Po to jie pradėjo ieškoti kitos gyvenamosios vietos – namo. Liudytojas parodė, kad jis norėjo, jog prie namo būtų futbolo aikštelė, tai jie ieškojo prie namo didelio kiemo. Liudytojas S. B., atsakovės tėvas, taip pat patvirtino, kad dukra 2011 m. pradėjo bendrauti su A., o po metų ar dvejų jis apsigyveno jos bute. Tada jie pradėjo ieškoti namo. Liudytoja G. B. paaiškino, kad su A. ji susipažino tada, kai jis jau gyveno I. namuose. 2014 m.  A. buvo labai dėmesingas, jie skrido, plaukė visokių kelionių buvo, tuo metu  A. jau gyveno pas  I.. Liudytojas T. V., kuris gyvena taip pat toje pačioje laiptinėje nurodė, kad  A. negyveno pas  I. bute. Jis paaiškino, kad  A. gyveno pas tėvus, o kai pradėjo gyventi su  I., tai jis nežino, kur jie gyvena. Į bylą atsakovė yra pateikusi vaizdo įrašą, kuriame girdėti kaip ieškovas A. G. pripažįsta, jog jis gyveno I. bute dvejus metus. Tad T. V. liudijimas, kad A. G. šiame bute negyveno, paneigiamas kitų liudytojų parodymais ir pačio ieškovo patvirtinimu.  

Teismas daro išvadą, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog A. G. ir  I. G. iki santuokos sudarymo gyveno kartu I. G. bute ir vedė bendrą ūkį. Tokia išvada darytina todėl, kad G. būdavo atsakovės namuose, juose gyveno, jie kartu gyveno kaip faktinė šeima. Kaip nurodė atsakovė, ji pati mokėjo mokesčius už butą, ieškovas pirkdavo maistą. Tuo metu jie užsiimdavo dar visokia  veikla, gamindavo molinius šaukštus, juos parduodavo, iš to gavo pajamas. Visą tai darė, siekdami kaip galima daugiau sutaupyti pinigų, nes jie turėjo tikslą – nusipirkti namą.

Atsakovė pateikė į bylą dokumentus, 2015-06-10 išrašą iš medicininių dokumentų, kad ji buvo pastojusi ir įvyko persileidimas, tai buvo ieškovo kūdikis. Ši aplinkybė taip pat patvirtina artimą ieškovo ir atsakovės bendravimą ir faktą, kad jie ieškojo didesnio būsto šeimai. Ieškovė gyveno nedideliame bute, kur kaip nurodė liudytojas T. V.,  A. jam sakė, kad bute vietos mažai, nenori trintis. Šeima buvo iš keturių asmenų, jie planavo dar susilaukti bendro vaikelio, tai paaiškino, kad šalys tikrai ieškojo erdvesnio būsto. Faktą, kad šalys planavo ir tolimesnį bendrą gyvenimą, patvirtina ir santuokos įregistravimas (duomenys neskelbtini). Aptartos aplinkybės patvirtina šalių faktinius šeimyninius santykius: gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, planavo šeimos pagausėjimą, ieškojo erdvesnio būsto, tai rodo, kad šalys buvo susitarę dėl būsto įsigijimo, todėl 2015 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas) buvo įsigytas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis) (2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2008).      

Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais (CK 6.970 straipsnio 2 dalis), jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Akcentuotina, kad įrodyti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą turi asmuo, kuris ginčija kito asmens, įregistravusio nuosavybę savo vardu, nuosavybės dalį.

Šalys nuo 2013 metų gyvendamos kartu ir kartu tvarkydamos savo ūkį, kaupė ir lėšas namo pirkimui, jo įrengimui. Abi šalys prisidėjo prie namo sukūrimo bendru darbu ir lėšomis. Nupirktas namas buvo netinkuotas, be elektros instaliacijos, be šildymo sistemos be jokios įrangos, nebuvo grindų, sienų apdailos, vėliau buvo keičiamas namo stogas. Aplinkybę, kad nupirktas namas buvo be jokios apdailų, be grindų ir pan., patvirtina ne tik atsakovės pateiktos nuotraukos, šią aplinkybę pripažino ir ieškovas, tai patvirtino ir eilė liudytojų. Liudytojas I. A. nurodė, kad statyba buvo nebaigta, daug dar reikėjo įdėti. Liudytoja D. G. paaiškino, kad, kai įsigijo namą, tai buvo tik dėžutė, viduje – smėlis ir priversta visokio ,,gruzo“. Liudytojas S. B. nurodė, kad namas buvo neįrengtas, tik pastatytas. Taigi, pirmiausia viso suversto šlamšto išvežimu rūpinosi visa šeima pagal išgales, dirbo ieškovas ir atsakovė bei jos vaikai iš pirmosios santuokos. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja D. G.. Vėliau, jau būdami susituokę, ieškovas ir atsakovė toliau tvarkė įrenginėjo savo namą. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kaip keitėsi namo būklė iki visiško jo įrengimo. Atsakovės tėvas name išvedžiojo visą elektros instaliaciją, nes yra profesionalus elektrikas. Liudytojas  R. V. paaiškino, kad jis dirbo įmonėje, kuri buvo pasamdyta atlikti namo vidaus apdailos darbus. Atliekant šiuos darbus, jis bendravo ir su ieškovu, ir su atsakove. Jis nurodė, kad jam žinoma, jog pati atsakovė 2 aukšte tapetavo. Jei iškildavo kokių klausimų, skambindavo  I., ji atveždavo prekių, priemonių kokių reikėdavo. Liudytoja G. B. paaiškino, kad jai žinoma, jog jie pirko namą, jo ieškojo, nes kartu važinėjo apžiūrinėjo namus, dėl to  I. išeidavo anksčiau iš darbo.  I. važinėjo į remontuojamą namą, vežė medžiagas, ieškojo baldų meistrų, rinko spalvas, tapetus, dažus, užsiėmė dizainu. Aplinkybę, kad atsakovė rūpinosi baldais, patvirtina 2016-03-25 PVM sąskaita – faktūra, kur pažymėta, jog I. G. užsakė virtuvės baldus gyvenamajam namui ir tą pačią dieną sumokėjo 2600 Eur.

Nors ieškovas A. G. kategoriškai neigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jie  dar iki santuokos gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį, jis ginčija ir atsakovės indėlį įsigyjant turtą ar prisidėjus prie pagerinimo ir laiko, jog turtas įgytas išskirtinai už jo lėšas ir jo skolintas iš banko lėšas ir asmeninėn nuosavybėn. Tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad atsakovė prisidėjo prie turto, kurį įgijo A. G. (gyvenamojo namo) gerinimo. Kaip jau buvo nurodyta namas buvo įsigytas tik pastatytas be jokios apdailos. Reikėjo atlikti daug ir įvairių darbų. Visi šie darbai buvo pradėti atlikti jau šalims gyvenant kartu, o nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio ir gyvenant santuokoje. Tuo metu atsakovė ir ieškovas gyveno jai priklausančiame bute, vėliau, kai namas buvo įrengtas, visa šeima persikėlė į namą. Jie kartu maitinosi, mokėjo mokesčius, kartu rūpinosi namo įrengimu. Tuo metu abu dirbo, gavo pajamas, vėliau atsakovė buvo vaiko gimdymo ir priežiūros atostogose. Visą laiką atsakovė dalyvavo buities tvarkyme ir ginčo name šalys gyveno kaip šeima. A. G. įsigytas turtas buvo 63 proc. baigtumo, statybos buvo užbaigtos 2016 m. spalio 3 d., tai patvirtinama deklaracija apie statybos užbaigimą. Byloje esančiais ekspertizės aktais patvirtinama, kad gyvenamojo namo vertė 2022-01-14 buvo 184 300 Eur (iš kurių 24 000 Eur sudaro žemės sklypo vertė). Taip pat ekspertas paskaičiavo, kad namo vertė, kai jo baigtumas buvo 63 procentai – buvo 85 700 Eur, o su žemės sklypu 109 700 Eur. Tad akivaizdu, kad namo vertė ženkliai išaugo - 50 600 Eur. Iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad įsigytas turtas – gyvenamasis namas su žemės sklypu buvo nupirktas už 71 000 Eur, o 2022 m. gyvenamojo namo vertė jau 160 000 Eur. Tad neabejotinai darytina išvada, kad namas buvo pagerintas tiek, kad jo kaina pakilo daugiau kaip du kartus. Kainos padidėjimą, žinoma, sąlygojo ne tik jo užbaigimas ir įrengimas, bet ir rinkos kainos pokyčiai. 

Šalims jau gyvenant santuokoje 2016 metais atsakovė I. G. pardavė savo turėtų butą (duomenys neskelbtini). Byloje yra ieškovo A. G. sutikimas, kad jo sutuoktinė parduotų savo nuožiūra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir šeimos turto teisinį statusą turintį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad ieškovas suprato, jog atsakovei pardavus butą, šeima gyvens būtent ginčo name ir tuo pačiu šiais savo veiksmais pripažino, kad gyvenamasis namas ir buvo perkamas šeimos interesais.

Ieškovas nurodo, kad nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), įgijo savo lėšomis ir kaip asmeninį. Šiam turtui įgyti jis pats sumokėjo 11000 Eur pardavėjui iš savo sąskaitos banke, o likusius – 60 000 Eur sudaro banko paskola. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas padarė tokius pavedimus bei paėmė iš banko paskolą. Byloje esančiais dokumentais iš bankų patvirtinama, kad ieškovas A. G. turėjo santaupų. Tačiau atsakovės teigimu, prie šio turto ji taip pat prisidėjo darbu ir pinigais, nes investavo į šio turto sukūrimą, nes buvo būtina gyvenamąją namą užbaigti, padaryti apdailą ir įrengti ir tam panaudojo savo turėtus pinigus banko sąskaitose bei tėvų padovanotus pinigus. Be to jos tėtis name įrengė elektros instaliaciją. Ji dirbo ir turėjo pajamų, rūpinosi namu, vaikais. Dirbo visa šeima kartu. Gyveno kaip šeima, augino vaikus, bendrai tvarkė namų ūkį, viską, ką įsigijo iš bendrų pajamų, naudojo bendrai. Liudytojų parodymais ir ieškovo tvirtinimu, kad atsakovė yra darboholikė, patvirtinama, kad atsakovė visą laiką dirbo.  Taigi šios aplinkybės patvirtina liudytojų parodymus, kad atsakovė ne tik tvarkė buitį, augino bendrą jų su ieškovu sūnų bei vaikus iš pirmos santuokos, šeimininkavo, bet turėjo ir darbinių pajamų, pakankamų prisidėti prie bendros sugyventinių buities.

Išnagrinėjus byloje surinktus, teismas daro išvadą, kad nors nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau iš esmės jis buvo sutvarkytas, įrengtas jau gyvenant santuokoje. Įsigyjant turtą tik 11 000 Eur buvo sumokėta pardavėjui iki santuokos sudarymo, o banko paskola – 60 000 Eur jau buvo grąžinama šalims gyvenant santuokoje. Byloje yra visa eilė dokumentų, jog ir ieškovas, ir atsakovė užsakinėjo įvairiausias statybines medžiagas, namo įrengimo prekes, apmokėjo jas, mokėjo už darbus meistrams. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas  R. V., kuris nurodė, kad pritrūkus kokių medžiagų skambindavo  I., ji pristatydavo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad banko paskola grąžinama gyvenant santuokoje. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. Tačiau CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys.

Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus minėtą prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę neįtrauktinas.

Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai turtas įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas) gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog dar iki santuokos sudarymo abi šalys ieškojo namo, važiavo jų apžiūrėti, ėjo į banką, aiškinosi paskolų sąlygas, įgijus turtą kartu rūpinosi jo sutvarkymu, visa šeima persikėlė į jį gyventi ir ieškovas sutiko, kad atsakovė parduotų savo vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą rodo, kad šalių valia buvo įgyti turtą šeimai, o ne asmeninėn nuosavybėn. Todėl šis nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl nekilnojamojo turto ir prievolių padalijimo

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nors ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl prievolės SEB bankui pripažinti solidaria prievole, tačiau teismui aukščiau pasisakius, jog gyvenamasis namas su žemės sklypu buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti ir pripažinus, kad tai yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė, o po santuokos sudarymo dėl kito turto sukūrimo toliau jau yra bendroji jungtinė nuosavybė, kur ir vienu, ir kitu atveju šalims pripažįstama po ½ dalį turto. Atsakovas SEB bankas atsiliepime nurodė, kad jis sutinka su prievolės pakeitimu, neprieštarauja, kad prievolė pagal 2015-06-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų modifikuota iš asmeninės ieškovo į solidarią A. G. ir I. G. prievolę. Prievolės pripažinimas solidaria banko interesų nepablogina. Priešingai, tokiu atveju prieš banką yra atsakingi abu solidarūs skolininkai. Jeigu vienas iš jų nebegali grąžinti kredito, tai kyla pareiga tą įvykdyti kitam skolininkui. Nors prievolė ir liktų solidari, atsakovė įsipareigoja viena dengti likusią paskolą bankui. Jeigu atsakovė nevykdytų įsipareigojimo bankui, tai ją turėtų įvykdyti ieškovas, bet jis įgytų teisę į regresinį ieškinį prieš atsakovę.

Aukščiau teismas konstatavo, kad paskolos sutartis nors buvo paimta ieškovo iki santuokos sudarymo, tačiau ji buvo paimta tenkinti šeimos poreikius, šeimos būstui įgyti, jau gyvenant santuokoje buvo grąžinama paskola, todėl laikytina solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Teismo vertinimu, nors byloje nėra duomenų apie ieškovo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomą kitą gyvenamąjį būstą, tačiau dėl ieškovo ir atsakovė nuolatinių konfliktų ir kylančių konfliktų su vaikais grėsmės, akivaizdu, kad šalims kartu gyventi vienoje namų valdoje, kurioje šalys galėtų naudotis patalpomis izoliuotai, t. y. tarpusavyje nesusitinkant, nėra galimybės. Šalys net nesiūlė jokio varianto, kad gyvenamąjį namą ir žemės sklypą padalinti natūra. Iš susiklosčiusių šalių santykių akivaizdu, kad jos negali gyventi viename name, nes tai galėtų kelti jų konfliktus ir ateityje ir tai neteiktų saugumo ir komforto kartu gyvenantiems vaikams. Nors namas yra didelis, tačiau jame yra tik viena virtuvė, gyvenamosios patalpos nėra padalintos į du atskirus būstus, taigi darytina išvada, kad šiuo metu nėra galimybės šalims gyventi ir naudotis patalpomis izoliuotai.

Todėl dalijant sutuoktinių turtą, gyvenamasis namas ir žemės sklypas, pripažintina, kad jis po ½ dalį turėtų būti padalintas ginčo šalims. Tačiau konstatavus, kad kartu šalys sugyventi negali, neteikė į bylą jokių variantų, kaip namą būtų galima padalinti į du atskirus vienetus, tai visas nekilnojamasis turtas paliktinas atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, vienas iš ankstesnės santuokos, o kitas ieškovo ir atsakovės sūnus, bei į atsakovės pateiktą poziciją, kad jis sutinka ir turi galimybę išmokėti ieškovui realią kompensaciją už jai paliktą turtą per protingą terminą.

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė 2022 m. sausio mėnesiui buvo 184 300 Eur minusavus iš šios sumos paskolos likutį 2022-10-01–38159,90 Eur lieka 146 141,10 Eur : 2 = 73 070,55 Eur. Tai yra kompensacija, kurią atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui per 6 mėnesių terminą. Teismas vertina, kad tokia kompensacija yra reali ir jos sumokėjimo terminas yra realus ir protingas, nesuvaržantis ieškovo teisių. Eksperto nustatytos nekilnojamojo turto objekto kainos šalys neginčijo, tad teismas ja vadovaujasi. 

Kalbant apie paskolos mokėjimą, byloje yra SEB banko dokumentas, kuriame nurodoma, kad 2021-02-01 kredito likutis yra 43 179,78 Eur. 2022 m. spalio 1 d. likutis yra 38 158,90 Eur. Taigi per šį laiką (19 mėnesių) A. G., mokėdamas įmokas bankui sumokėjo 5020,88 Eur (vieno mėnesio įmoka – 264,26 Eur ). Šalys atskirai gyventi pradėjo 2020 m. lapkričio 5 d., taigi nuo šio laikotarpio atsakovė neturėjo galimybių mokėti bankui paskolos, nes su A. G. gyveno atskirai. Žinant kredito likutį 2021-02-01 galima paskaičiuoti, kiek sumokėjo A. G. bankui nuo 2020-11-01, t. y. prie 19 mėnesių pridėjus dar 3 mėnesius yra 22 mėnesiai ir juos padauginame iš paskaičiuotos mėnesio įmokos – 264,26 ir gauname 5 813,72 Eur. Teismui pripažinus, kad turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir prievolė bankui yra solidari, be to šiuo laikotarpiu tik atsakovė su vaikais naudojosi gyvenamuoju namu, tai atsakovė, kaip solidari skolininkė taip pat turėtų prisidėti prie įmokų bankui grąžinimo, todėl ½ dalis ieškovo sumokėtos sumos (5813,72 Eur : 2 = 2906,86 Eur), galėtų būti atlygintina atsakovės ieškovui. Tačiau teisme tokio reikalavimo niekas nekėlė. Apie tai tik užsiminė atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu. Nesant procesinio reikalavimo, teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl kito kilnojamojo turto padalinimo

Teismas iš dalintino turto pašalina ir nedalina turto tarp sutuoktinių, kuris yra skirtas vaikų poreikiams tenkinti: vaikiškų dviračių (2 vnt.), elektrinio keturračio ir elektrinio vaikiško automobilio (šiuos daiktus kaip nedalintinus nurodo ieškovas, bendra vertė pagal ieškovą - 130 Eur), šviesaus rašomojo stalo, šviesios komodos ir spintelės (antrame aukšte) (ieškovas ieškinyje vertina šiuos daiktus 100 Eur), šiuo rašomuoju stalu ir komodomis naudojasi A. G.; tamsaus rašomojo stalo, tamsios komodos ir spintos antrame aukšte (ieškovo vertinimu 100 Eur), šiais baldais naudojasi N. J.; dviračio Btwin (ieškovo vertinimu - 200 Eur vertės), kuris yra N. J. įsigytas už jam dovanotus pinigus.

Byloje dokumentais įrodyta, kad ASUS kompiuterį įgijo (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas nedalintinas. Taip pat iš dalintino turto pašalintini BMW lieti ratlankiai su žieminėmis padangomis, kuriuos perleido bendrovei (duomenys neskelbtini), ir kuri grąžino I. G. 300 Eur.

Nedalintinas byloje turtas: 1) I. G. asmeninė nuosavybė: Dviratis Caratec (300 Eur); televizorius (200 Eur vertės); namų kino sistema Panasonic (300 Eur vertės); orkaitė (300 Eur vertės); dvi pakabinamos lentynos (200 Eur vertės), dvi pastatomos lentynos (200 Eur vertės); stalas, kuris buvo užsakytas kartu su pakabinamomis ir pastatomomis lentynomis (100 Eur vertės); 2) A. G. asmeninė nuosavybė: televizorius LG (200 Eur vertės); trijų dalių odinis baldų komplektas (300 Eur vertės); namų kino sistema Phillips (300 Eur vertės).

Dėl automobilinės priekabos

Byloje esančiu VĮ ,,Regitra“ pažymėjimu patvirtinama, jog A. G. vardu yra registruota automobilinė priekaba TAURIGA TAURAS B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad šią priekabą įsigijo su A. V., kuris teisme tvirtino įsigijęs šį daiktą su ieškovu pusiau.

VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodoma, kad šioje įmonėje atliekama tik transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą.

Liudytojas A. V. patvirtino, kad jis dirba su A. G. jau apie 15 metų. Priekabą jie įsigijo per pusę, Kaune už 900 Eur. Pusę sumos pervedė A. G. į banko sąskaitą 2020 metų rugsėjo mėnesį. Priekabą pirko žvejybai: vežti valtį, keturratį. Registraciją atliko A. G. vardu todėl, kad jis ketino keturratį vežtis į užsienį, todėl sutiko registruoti jo vardu. Liudytojas nurodė, kad priekaba jie naudojosi bendrai, tačiau iškilus šeimoje konfliktas ir dalinantis turtą, ja naudotis jau nebegali.

Byloje esančiais rašytiniais dokumentais patvirtinama, kad transporto priemonę priekabą Tauras B 700 SP pirko A. G. 2022-09-15 iš T. J. Kaune. SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, jog A. V. 2020-09-16 pervedė A. G. 450 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta ,,už priekabą“.

Taigi iš aptartų rašytinių įrodymų, darytina išvadą, kad šį turtą įsigijo A. G. su A. V. po ½ dalį. Atsakovė nepateikė į bylą kitokių dokumentų, kurie nuginčytų nustatytus faktus, todėl laikytina, kad A. G. dalis šiame turte yra ½. Ieškinyje A. G. priekabos ½ dalį įvertino 500 Eur ir ji dalintina tarp sutuoktinių lygiomis dalimis po 250 Eur.

Dėl mini traktoriaus

Atsakovė prašė pripažinti negaliojančia 2021-01-10 mini traktoriaus (keturračio) pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp A. G. ir D. M. ir iš A. G. priteisti D. M. 500 Eur.

Bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateikti dokumentai, kad šalys ieškovas A. G. ir atsakovas D. M. susitarė dėl 2021-01-10 mini traktoriaus (keturračio) pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Šalys dėl užsitęsusio teisminio proceso susitarė 2022-08-25 nutraukti mini traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2021-01-10. A. G. įsipareigojo grąžinti sumokėtus 500 Eur, juos pervesdamas į D. M. sąskaitą. Faktą, jog A. G. 500 Eur grąžino D. M. patvirtina 2022-08-26 SEB banko mokėjimo nurodymo patvirtinimas. Tokiu būdu šioje dalyje nebelikus ginčo objekto byla nutrauktina.

Kadangi ši transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu, lieka būtinybė šį turtą padalinti.

Nagrinėjant bylą tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto vertės.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė, kai buvo pardavinėjamas šis mini traktorius, teigė, jog tai yra jo daiktas ir ji neturi jokių pretenzijų, jis gali daryti su juo ką nori. Tačiau dabar atsakovė kelia dėl šio turto įvairius reikalavimus, mano, kad jie nepagrįsti ir turi būti atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neteisingai priešieškinyje nurodė 8000 Eur kainą, nes šis mini traktorius turi rimtų defektų: motoro defektų ir pažeista važiuoklė. Būtent dėl šios priežasties šią transporto priemonę ieškovas pardavė už mažesnę kainą. Minėti defektai buvo atskleisti ir pirkėjui bei nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje.

Turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas kilnojamasis turtas – keturratis CFMOTO 4X4 CFORCE(duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodoma, kad turtas buvo apžiūrėtas 2022-01-08 (duomenys neskelbtini) ir įvertinta, kad bendra transporto priemonės būklė ir prekinė išvaizda tvarkinga, t. y. atitinka natūralų transporto priemonės nusidėvėjimą atsižvelgiant į jos amžių. Ekspertė nurodė, jog šio daikto rinkos vertė 2022-01-08 yra 9 700 Eur (t. 4, b. l. 91).

Byloje yra taip pat J. P. IĮ vertinimas, kuris buvo atliktas 2021-02-02, pažyma Nr. 21-006, kur nurodoma, kad būklė šios transporto priemonės tvarkinga, ir ji buvo įvertinta 7980 Eur.

Byloje yra dokumentas patvirtinantis, jog 2020-05-27 A. G. nusipirko keturratį CFMOTO 4X4 CFORCE (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur. Tarp pirkėjo ir pardavėjo dar buvo pasirašyta bendradarbiavimo reklamos sutartis, kurioje nurodoma, jog parduoda A. G. už 2000 Eur reklaminiais tikslais, kad iki 2020-12-31 A. G. reklamuos šį mini traktorių įvairiuose renginiuose.

 Iš pateiktų dokumentų darytina išvada, kad sudarant pirkimo pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir kartu sudarant turto reklamos sutartį, ieškovas, įsipareigodamas šį daiktą reklamuoti, labai tikėtina, jog turėjo galimybę jį įgyti mažesne, nei rinkos kaina.

Kaip jau buvo nurodyta mini traktoriaus vertė buvo nustatyta J. P. IĮ vertinimo pažyma bei buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė. Šių įrodymų ieškovas nenuginčijo jokiais leistinais rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Tik savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuotraukose matyti, kad priekinė padanga nuleista, bei prietaisų skydelyje matyti deganti raidė ,,P“, ir kad tai rodo šio daikto gedimus. Atsakovė šį turtą procesiniuose dokumentuose įvertino 7 980 Eur, t. y. šiek tiek mažiau, nei ekspertizės akte nurodytas vertinimas.

Iš aptartų dokumentų, šalių parodymų darytina išvada, kad mini traktoriaus vertė pripažintina pagal atsakovės nurodytą kainą 7 980 Eur (J. P. IĮ nustatyta vertė). J. P. IĮ nustatyta kaina ir ekspertės nustatyta kaina yra pakankamai artimos, todėl teismas vadovaujasi šiomis kainomis, pasirinkdamas mažesnę iš dviejų esamų. Pats daiktas paliktinas ieškovui, o pusė jo vertės, t. y. 3 990 Eur priteistina kaip kompensacija atsakovei.

Dėl (duomenys neskelbtini)

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė prieš santuokos sudarymą 2015-04-02 su G. B. įsteigė (duomenys neskelbtini) ir įgijo po 50 procentų šios įmonės akcijų. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 d. 1 p. šios įmonės akcijos yra asmeninė atsakovės nuosavybė, tačiau iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad jo žiniomis įmonės vertė ženkliai padidėjo, nes įstatinis kapitalas sudaro 25 00 Eur. Nurodė, kad atsakovei pateikus dokumentus, tikslins ieškinio reikalavimus.

Atsakovė nesutiko su ieškovo pozicija ir nurodė, kad prie įmonės sukūrimo A. G. neprisidėjo, įmonės vertė ne padidėjo, o priešingai prasidėjus Covido pandemijai krito. Ji per tą sudėtingą laikotarpį, įmonei nevykdant veiklos, nebeišgalėjo prisidėti prie jos išlaikymo, t. y. įnešti papildomai savo lėšų į bendrovės kasą įmonės išlaikymui pinigų, todėl ji susitarė su bendraturte ir savo akcijas jai pardavė. Atsakovė laiko, kad ji iš įmonės tik uždirbdavo pajamas, kurios ir buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, o jokių kitokių pajamų, pelno nebuvo.

Atsakovės išsakytą poziciją dėl įmonės patvirtino ir apklausta liudytoja G. B., kuri nurodė, kad  A. įmonės kūrime nedalyvavo. Kadangi per Covidą reikėjo įnešti į bendrovės kasą pinigų apie 6000 Eur, nes kitaip nebuvo įmanoma išgelbėti bendrovės, tai  I., negalėdama mokėti tokio įnašo, perleido jai savo turimas akcijas už 1000 Eur. Kaip paaiškino atsakovė, kadangi visas savo asmenines lėšas jau buvo įdėjusi į namą, neturėjo jokių santaupų, todėl akcijas nutarė parduoti.

Bylos nagrinėjimo eigoje šalys netikslino savo reikalavimų ir neiškėlė reikalavimo dėl bendrovės , (duomenys neskelbtini). Bendrovės vertė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama, nei viena iš šalių tokių įrodymų neteikė. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad bendrovės akcijos buvo atsakovės asmeninė nuosavybė, o visos gautos pajamos iš įmonės veiklos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė savo akcijas perleido prasidėjus Covid-19 infekcijai, kai reikėjo grąžinti žmonės jų sumokėtus avansus už keliones, kurios nebegalėjo įvykti. Šalims neįrodinėjus  bendrovės vertės padidėjimo ir neiškėlus reikalavimų procesiniuose dokumentuose, kompensacijos klausimai nespręstini.

Dėl kitų kilnojamųjų daiktų

Teismui nusprendus gyvenamąjį namą palikti atsakovei, tai ir kito turto padalinimas sprendžiamas atsižvelgiant į šį faktą, t. y. baldai, kurie yra įmontuoti, skirti būtent šiam namui ir paliktini atsakovei: džiovyklė Candy - 100 Eur; skalbimo mašina Samsung - 200 Eur; Led paneles ir šviestuvai namo apšvietimui viduje ir išorėje - 350 Eur; stumdomos sistemos su lentynomis prieškambaryje - 200 Eur; stumdomos sistemos su lentynomis pirmo aukšto kambaryje - 500 Eur; seifas - 50 Eur; pirmo aukšto vonios baldai su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; antro aukšto vonios baldai su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; virtuvės stalas su 6 kėdėmis - 300 Eur; virtuvės baldų komplektas ir skaldyto stiklo apdaila - 1500 Eur; drabužinės baldai - 30 Eur; šaldiklis Zanussi - 200 Eur; senovinis makiažo staliukas su veidrodžiais ir kėde - 450 Eur; virtuvės buitinė technika (gartraukis, kaitlentė Bosch, šaldytuvas Liebcher, indaplovė Bosch, mikrobangų krosnelė) - bendra kaina, atsižvelgiant į nusidėvėjimą - 1000 Eur; dvigulė miegamojo lova su čiužiniu – 600 Eur; roletai- 100 Eur, akvariumas – 600 Eur, iš viso 7180 Eur.

Ieškovui priteistinas toks turtas: dviratis Cube - 200 Eur; žoliapjovė Partner - 100 Eur; trimeris Makyta su akumuliatoriumi ir pakrovėju - 100 Eur; radija Makyta - 50 Eur; aukšto slėgio plovykla Karcher - 200 Eur; drėgmės surinkėjas - 50 Eur; terasos baldai su stalu - 400 Eur; didelius sėdmaišiai 2 vnt. - 50 Eur; terasos medinė komoda - 30 Eur; dirbtinę didelė eglutė su žaislais ir papuošimais - 40 Eur; hamakas su stovu - 150 Eur; pakabinamą krėslas su rėmu - 100 Eur; (1470) iš viso turto už 1470 Eur.

Iš dalintino turto pašalintina valtis Gala – 600 Eur vertė, nes teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad tokį turtą šalys buvo įgijusios. Atsakovės pateikta nuotrauka nepatvirtina, kad daiktas nuosavybės teise priklausė šalims.

Už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį 7180 Eur – 1470 Eur= 5710 Eur ieškovui išmokėtina kompensacija.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovas procesinius dokumentai ir jų priedus teismui  pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Ieškovas teikdamas teismui ieškinį sumokėjo 198,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 5 263,50  advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Atsakovė pateikdama priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, sumokėjo 896 Eur žyminį mokestį, patyrė 7 732,50 Eur išlaidų už advokatės atstovavimą, 1 490 Eur sumokėjo už paskirtas ekspertizes bei patyrė 30,00 Eur kitų išlaidų, susijusių su pažymų gavimu iš banko.  Teismo nutartimi atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio 993,69 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

Pirmasis ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 metų sausį, tad bylos nagrinėjimas teisme užtruko beveik dvejus metus. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, teismas daro išvadą, kad šalių turėtos išlaidos advokatams yra realios ir nelaikytinos per didelėmis. Nors atsakovės atstovės išlaidos yra maždaug 2 500 Eur didesnės nei ieškovo atstovo, tačiau iš pateikto bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo, jos visos buvo patirtos šiame procese.

CPK 88 straipsnis numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu yra: sumos sumokėtos ekspertams, vertėjams (1 punktas); išlaidos advokato pagalbai apmokėti (6 punktas). Todėl šalių prašomos priteisti išlaidos yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl jos paskirstytinos tarp šalių.

Teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 1/3, o 2/3 – atmesti. Atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai buvo tenkinti 2/3, o 1/3 reikalavimų buvo atmesti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovas turi atlyginti atsakovei 597,30 sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovė ieškovui 66 Eur žyminio mokesčio; ieškovas turi atlytinti 5 155 Eur advokato atstovavimo išlaidų, o atsakovė ieškovui 1 754,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų; 993,30 Eur ekspertizės išlaidų ir 296,76 Eur vertimo išlaidų. Padarius įskaitymus galutinė bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo atsakovei yra 5 221,86 Eur.

Žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas buvo atidėtas priteistinas valstybei: iš ieškovo 662,46 Eur, iš atsakovės 331,23 Eur.

Šalys taip pat privalo lygiomis dalimis atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, tai yra sumokėti 145,25 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką sudarytą tarp ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo  I. G. palikti santuokinę pavardę – ,,G.“, o A. G. prigimtinę –,,G.“.

Nepriteisti šalims išlaikymo vienas iš kito.

 Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. lapkričio 5 d.

 Nustatyti nepilnamečio vaiko sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina  I. G..

Nustatyti tokią tėvo A. G. bendravimo su sūnumi A. tvarką:

1.       Ieškovas praleidžia su sūnumi kas antra savaitgalį – porinių savaičių penktadienį pasiimdamas jį iš motinos gyvenamosios vietos 19 val. ir pristatydamas tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. į motinos gyvenamąją vietą. Negalėdamas su vaiku praleisti nurodytų savaitgalių, ieškovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti I. G. ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo pradžios.

2.       Ieškovas dvi dienas per savaitę darbo dienomis praleidžia su sūnumi po 2 valandas, paimdamas sūnų iš darželio 17 val. ir grąžindamas jį į atsakovės gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Apie vaiko paėmimą turi informuoti vaiko motiną prieš vieną dieną elektroniniu paštu arba SMS žinute.

3.       Ieškovas praleidžia su vaiku dvi kalendorines savaites per vaiko vasaros atostogas, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą suderindamas su vaiko motina el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 d.

4.       Ketindamas su vaiku per vaiko vasaros atostogas išvykti į užsienio valstybę, ieškovas privalo el. paštu arba SMS žinute informuoti I. G. prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo pradžios, konkrečiai nurodydamas vaiko buvimo vietą užsienyje bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. Ši tvarka galioja tik išvykstant į Europos Sąjungos valstybes. Norėdamas išvykti su vaiku jo vasaros atostogų metu į trečiąsias šalis, ieškovas privalo gauti vaiko motinos rašytinį ar notariškai patvirtintą sutikimą.

5.       Ieškovas praleidžia su sūnumi A. poriniais metais šv. Kūčių dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 21 val., neporiniais metais šv. Kalėdų šventes ir poriniais metais šv. Velykų šventes, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą dieną 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą antrą dieną 19 val. Apie bendravimą švenčių dienomis A. G. turi informuoti vaiko motiną el. paštu arba SMS žinute prieš 5 kalendorines dienas.

6.       Tėvo dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su tėvu, tėvui pranešant SMS žinute ar el. paštu tikslų sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo į motinos gyvenamąją vietą laiką.

7.       Motinos dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su motina, nepaisant to, kad tai gali būti tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalis. Tokiu atveju, ieškovas turi pristatyti sūnų A.sekmadienį (per Motinos dieną) 12 vai. į motinos gyvenamąją vietą.

8.       Per vaiko gimtadienį su sūnumi turi teisę praleisti tiek motina, tiek tėvas kartu.

 Priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. G. po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 2 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant iki kiekvieno mėnesio 20 dienos į I. G. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Citadele banke Lietuvos filiale, paskiriant I. G. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra I. G. ir A. G. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nustatyti, kad A. G. ir  I. G. kiekvienam priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Padalinti bendrą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą:

Atsakovei  I. G. priteisti natūra žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. G. A. G. 73 070,55 Eur kompensaciją (už ½ dalį nekilnojamojo turto), jos išmokėjimą išdėstant per 6 mėnesių laikotarpį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant po 12 178,42 Eur.

Priteisti iš A. G.  I. G. 3 990 Eur kompensaciją už ½ dalį mini traktorių (keturratį) ir 250 Eur  kompensaciją už  ½ transporto priemonės TAURIGA TAURAS B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. G. natūra transporto priemones: priekabą TAURIGA TAURAS B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės) ir mini traktorių (keturratį) CFMOTO CFORCE (duomenys neskelbtini)  (7980 Eur vertė).

Priteisti ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą:

Dviratį Cube - 200 Eur; žoliapjovę Partner-100 Eur; trimerį Makyta su akumuliatoriumi ir pakrovėju - 100 Eur; radiją Makyta - 50 Eur; aukšto slėgio plovyklą Karcher - 200 Eur; drėgmės surinkėją - 50 Eur; terasos baldus su stalu - 400 Eur; didelius sėdmaišius 2 vnt. - 50 Eur; terasos medinę komodą - 30 Eur; dirbtinę didelę eglutę su žaislais ir papuošimais - 40 Eur; hamaką su stovu - 150 Eur; pakabinamą krėslą su rėmu - 100 Eur, iš viso už 1 470 Eur.

Priteisti atsakovei  I. G. asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą:

džiovyklę Candy - 100 Eur; skalbimo mašiną Samsung - 200 Eur; Led paneles ir šviestuvus namo apšvietimui viduje ir išorėje - 350 Eur; stumdomas sistemas su lentynomis prieškambaryje - 200 Eur; stumdomas sistemas su lentynomis pirmo aukšto kambaryje - 500 Eur; seifą - 50 Eur; pirmo aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; antro aukšto vonios baldus su kriaukle ir praustuvu - 500 Eur; virtuvės stalą su 6 kėdėmis - 300 Eur; virtuvės baldų komplektą ir skaldyto stiklo apdailą - 1500 Eur; drabužinės baldus - 30 Eur; šaldiklį Zanussi - 200 Eur; senovinį makiažo staliuką su veidrodžiais ir kėde - 450 Eur; virtuvės buitinę techniką (gartraukis, kaitlentė Bosch, šaldytuvas Liebcher, indaplovė Bosch, mikrobangų krosnelė) - bendra kaina, atsižvelgiant į nusidėvėjimą - 1000 Eur; roletus- 100 Eur, dvigulę miegamojo lovą su čiužiniu – 600 Eur; akvariumą – 600 Eur, iš viso 7 180 Eur.

Priteisti iš I. G. A. G. 5 710 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų) kompensaciją už  I. G. tenkančią didesnę dalį kilnojamųjų daiktų.

Pripažinti, kad 38 158,90 Eur prievolė AB SEB bankui pagal 2015 m. birželio 10 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra solidari sutuoktinių I. G. ir A. G. prievolė.

Po santuokos nutraukimo solidarią prievolę AB SEB bankui asmeniškai dengs atsakovė  I. G..

Atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2021-01-10 mini traktoriaus (keturračio) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. G. ir D. M., taikyti vienašalę restituciją - iš A. G. priteisti D. M. 500 Eur, palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 221,86 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų  I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 72,62 Eur (septyniasdešimt du eurus 62 ct) pašto išlaidų valstybei. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę, arba pateikti per EPP sistemą.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 662,46 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 46 ct) ir iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 331,23 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 23 ct) žyminio mokesčio valstybei.  Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas šioje byloje panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja               Silvana Girdenienė