Civilinė byla Nr. 2-1678-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-0004-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.10.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės žemės ūkio bendrovės ,,Artumė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1625-614/2018 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Investas“, uždarajai akcinei bendrovei „Crabro“, žemės ūkio bendrovei „Artumė“, akcinei bendrovei bankui Snorui dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, hipotekos pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

1.1.                      2010-03-02 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. R-734, kuria I. V. B. 50,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,20 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleido UAB „Investas“;

1.2.                      Minėtų žemės sklypų 2010-05-20 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. R-2021,sudarytos tarp UAB „Investas“ ir UAB „Crabro“;

1.3.                      Minėtų žemės sklypų 2010-11-17 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. RI-7207, sudarytos tarp UAB „Crabro“ ir ŽŪB „Artumė“;

1.4.                      Minėtų žemės sklypų 2011-01-05 sudarytą ir įregistruotą hipoteką;

1.5.                      Taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti ŽŪB „Artumė“ grąžinti valstybei nuosavybėn minėtus ginčo žemės sklypus.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2012-02-07 nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir šiems reikalavimams užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl ŽŪB „Artumė“ nuosavybės teisės į 50,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 51,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2013-02-25 nutartimi ši byla sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo užbaigimo.

4.       Ieškovas 2018-07-12 pateikė prašymą taikyti dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą ir  sustabdyti vykdymo veiksmus dėl 50,6000 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 51,2000 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimo vykdomosiose bylose Nr. 0037/18/00324, Nr. 007/18/0029, Nr. 0037/18/00224, Nr. 0037/17/01641, Nr. 0037/17/01474, Nr. 0037/17/0119, Nr. 0037/17/00588 iki sprendimo įsiteisėjimo.

5.       Prašymą grindė aplinkybėmis, kad minėtose vykdomosios bylose antstoliai yra priėmę patvarkymus dėl ginčo objektu tapusio turto pardavimo skolininkės ŽŪB „Artumė“ pasiūlytam pirkėjui, tačiau turto pardavimo aktai dar nesurašytas. Kadangi dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo valstybei yra padaryta žala – valstybė neteko atitinkamų žemės sklypų, šie sklypai per restituciją grąžinti valstybei. Taigi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių valstybė gali prarasti galimybę susigrąžinti dėl nuskalstamų veiksmų prarastą žemės plotą.       

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018-07-13 nutartimi prašymą patenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus dėl 50,6000 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 51,2000 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) realizavimo vykdomosiose bylose Nr. 0037/18/00324, Nr. 007/18/0029, Nr. 0037/18/00224, Nr. 0037/17/01641, Nr. 0037/17/01474, Nr. 0037/17/0119, Nr. 0037/17/00588 iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.    

7.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo panaikinti sandorius, kurių pagrindu UAB „Investas“, UAB „Crabro“ ir ŽŪB „Artumė“ įgijo ginčo žemės sklypus, t. y. ginčija ir atsakovės ŽŪB „Artumė“ nuosavybės teisę į turtą. Šį turtą 2018-01-24 areštavo antstolė R. A., ketindama jį parduoti skolininkės ŽŪB „Artumė“ pasiūlytam pirkėjui.

8.       Teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškovas, gindamas viešąjį interesą, siekia grąžinti ginčo sklypus valstybei, todėl juos perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta taikyti restituciją natūra, įvykdymas taptų neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė ŽŪB „Artumė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-07-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolei vykdymo procese realizavus žemės sklypus atsakovo pasiūlytam pirkėjui, valstybė prarastų galimybę susigrąžinti neteisėtai prarastą turtą. Valstybės interesas užbaigus visus teisinius ginčus galėtų būti patenkintas ne tik natūra, bet ir piniginiu ekvivalentu.

9.2.                      2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje kitas  antstolis R. K., vykdydamas išieškojimo procedūras, buvo areštavęs du žemes sklypus, kurie taip pat  sudaro ginčo objektą nagrinėjamoje byloje. Šie sklypai buvo pradėti pardavinėti varžytynėse, tačiau ieškovas šiems antstolio veiksmams neprieštaravo, neteikė skundų ar prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą, t. y. ginti ne tik išimtinai buvusio savininko, praradusio savo turtą, nuosavybės teises, bet ir sąžiningų trečiųjų asmenų, įgijusių šį turtą, ar kitų asmenų, turinčių suinteresuotumą. UAB „Investas“, UAB „Crabro“ ar ŽŪB „Artumė“ buvo sąžiningi ir tiek apdairūs, atidūs, atsargūs ir rūpestingi, kiek to reikalauja įstatymai. Minėti asmenys yra sąžiningi tretieji asmenys ginčo objekto perleidimo procedūrose, todėl nėra suprantama, kodėl šių asmenų teisės turėtų būti ginamos mažiau, negu ieškovo.

9.4.                      Skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia ne tik atsakovės teises, bet ir jos kreditorių, kurie turi teisėtą interesą reikalauti, jog antstolis vykdymo procese išvaržytų skolininko turimą turtą ir patenkintų jų kreditorinius reikalavimus.

10.       Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:

10.1.                      Ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino administracinius aktus, kuriais atsakovei I. V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytus ginčo sklypus, konstatavus, kad valstybė prarado žemės sklypus dėl kito asmens padarytų nusikalstamų veikų. Taigi nesustabdžius vykdymo veiksmų dėl ginčo žemės sklypų realizavimo vykdomosiose bylose, teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas, valstybė praras galimybę susigrąžinti žemės sklypus – ginčo žemės sklypai bus perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti.

10.2.                      Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti galimybę valstybei susigrąžinti turtą, kurį ji prarado dėl asmenų nusikalstamų veikų, taigi negali būti laikoma, kad valstybės nuosavybės teisės ginamos labiau nei kitų asmenų ir taip pažeidžiamos ŽŪB „Artumė“ kreditorių teisės.

10.3.                      Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas neprieštaravo to paties turto realizavimui viešose varžytinėse, kurias vykdė antstolis R. K.. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui nebuvo pranešta apie antstolio R. K. patvarkymus vykdomosiose bylose.

11.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. 

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų 

12.       Apeliantė 2018-10-19 pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, prašydama prijungti juos prie bylos medžiagos ir jais vadovautis priimant galutinį procesinį sprendimą, atskirąjį skundą patenkinti ir skundžiamą 2018-07-13 nutartį panaikinti.

13.       Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

14.       Nagrinėjamu atveju rašytinuose paaiškinimuose apeliantė, be kita ko, dėsto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, bei kasacinio teismo praktiką, kuri, jos manymu, yra aktuali ir gali turėti reikšmės vertinant jos atskirajame skunde išdėstytos pozicijos pagrįstumą.  Akivaizdu, kad  apeliantė papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jos atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus apeliantės rašytinius paaiškinimus kaip atskirojo skundo papildymą naujais argumentais, juos priimti atsisako kaip pateiktus praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo  terminą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs dviejų sąlygų sutaptį: tikėtiną  ieškinio reikalavimų pagrįstumą; grėsmę, kad nesiėmus konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti jo privalomumo principo įgyvendinimą (CPK 18 str.).

17.       Viena iš tokios garantijos išraiškų gali būti esamos bylos nagrinėjimo metu situacijos stabilizavimas (užfiksavimas), iki teismas galutinai išspręs kilusį teisme ginčą. Šioje byloje ieškovas siekia restitucijos natūra taikymo. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – grąžinti šalis į status quo (padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo). Kitaip tariant, restitucijos tikslas – atkurti dėl neteisėto sandorio pažeistą šalių turtinės padėties pusiausvyrą. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių paskirtis – faktiškai susidariusios situacijos išsaugojimas, ir yra garantuojamas nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui.

18.       Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios rūšies laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos atsižvelgiant į faktines tos bylos (joje kilusio ginčo) aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, suponuojančiais teismo pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, išlaikant proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių. 

19.       Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Būtent tokias priemones šiuo atveju ir pritaikė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas kilęs dėl 2010-03-02, 2010-05-20 ir 2011-01-05 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pozicija, kad dar kartą, pavyzdžiui, sprendimo priverstinio vykdymo tvarka perleidus ginčo objektu tapusius žemės sklypus, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį galėtų būti apsunkintas, o kai kuriais atvejais ir neįmanomas, jeigu nustatyti ribojimai (vykdymo veiksmų su ginčo objektais uždraudimas), kuriuos skundžia apeliantė,  nebūtų pritaikyti.

20.       Šiuo apsektu pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2012-02-07 nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl ŽŪB „Artumė“ nuosavybės teisės į 50,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 51,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Tai reiškia, kad teismas jau buvo priėjęs prie išvados, kad ginčo objektų nuosavybės teisė negali būti perleista kitiems asmenims iki šis ginčas bus išspręstas.

21.       Vilniaus apygardos teismo 2012-02-07 nutartis yra įsiteisėjusi ir ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos yra konstatuotos minėta nutartimi ir nekvestionuotinos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama 2018-07-13 nutartimi sustabdydamas vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0037/18/00324, Nr. 007/18/0029, Nr. 0037/18/00224, Nr. 0037/17/01641, Nr. 0037/17/01474, Nr. 0037/17/0119, Nr. 0037/17/00588, iš esmės tik išplėtė pirmiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, įvardindamas dar ir papildomus subjektus (antstolius), kuriems yra nustatyti ginčo turto perleidimo draudimai. 

22.       Atskirojo skundo argumentai kitokios išvados dėl taikytų papildomų priemonių reikalingumo nesuponuoja, juolab kad šie argumentai priskirtini argumentams dėl ginčo esmės – dėl ieškinio patenkinimo galimybės, atsižvelgiant į pačios apeliantės sąžiningumą, jos kreditorių interesus, dėl        ieškovo reikalavimų patenkinimo atveju taikytinos restitucijos formos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė