Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-157-2006].doc
Bylos nr.: 3K-3-157/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

          Civilinė byla Nr. 3K-3-157/2006

          Procesinio sprendimo kategorijos:

          116.4; 129.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. vasario 27 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atsakovams antstolei Ramunei Mikliušienei, A. K.; tretieji asmenys – Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, Kauno apskrities internatinė mokykla Saulutė, UAB draudimo kompanija PZU Baltija, UAB „Jonavos paslaugos“.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ieškovė N. B. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugpjūčio 4 d. pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas A. K. ir šį grąžinti jos nuosavybėn. Ieškovė nurodė, kad jai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyveno su dviem nepilnamečiais savo vaikais. Dėl sunkios finansinės padėties ji negalėjo sumokėti visų komunalinių mokesčių, todėl teismo sprendimais iš jos už suteiktas paslaugas buvo priteista 9559,04 Lt. Nors bute buvo pakankamai kilnojamųjų daiktų, tačiau antstolė areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, įvertindama jį 7500 Lt suma. Reali vidutinė buto rinkos vertė yra 20 017 Lt. Ieškovė nurodė, kad skolas ji dengė, tačiau antstolė R. Mikliušienė, išieškodama skolą, 2003 m. rugpjūčio 4 d. pardavimo iš varžytynių aktu pardavė butą atsakovei A. K. Ieškovės teigimu, šis aktas naikintinas, nes varžytynės buvo paskelbtos nesilaikant CPK 706, 707 straipsnių, o turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas pažeidžiant CPK 725 straipsnį. Turtas buvo įkainotas neteisingai, nesilaikant nustatytų taisyklių (CPK 681 straipsnis). Pardavus butą nepagrįstai maža kaina už 4725 Lt buvo pablogintos atsikaitymo su kreditoriais galimybės. Pagal CK 3.85 straipsnio nuostatas parduoti butą iš varžytynių buvo reikalingas teismo leidimas, nes bute registruoti ieškovės nepilnamečiai vaikai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

              Jonavos rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad neįrodyti turto vertinimo principų ir CPK 681 straipsnio nuostatų pažeidimai parduodant butą. Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo supažindinta su jos, kaip skolininkės, teisėmis, jai buvo įteiktas raginimas, turto arešto aktas, pranešimai apie varžytynes, o pati ieškovė vengė naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatyti byloje proceso teisės normų pažeidimai nepriskirtini prie esminių pažeidimų, kurių pagrindu turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, o parduotas turtas grąžintas ieškovės nuosavybėn. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. K. yra nesąžininga įgijėja, todėl ginčo turtas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, restitucija negalima. Pagal CK 3.85 straipsnio 3 dalį teismo leidimas nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas sutuoktiniams (ar išsituokusiai motinai, ar tėvui), turintiems nepilnamečių vaikų, o ne antstoliui, priverstinai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė su prašymu nenukreipti išieškojimo į paskutinį būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai. Be to, ieškovės vaikai nuo 2001 m. lapkričio 21 d. buvo apgyvendinti internatinėje mokykloje, paskiriant jiems visišką valstybės išlaikymą.

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovė N. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais argumentais:

              1. CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas  turto  pardavimo  iš  varžytynių  aktą   tvirtina rezoliucija,  nuo  varžytynių  dienos  praėjus  ne  mažiau   kaip dvidešimčiai dienų. Ieškovės buto pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas jau kitą dieną po varžytynių - 2003 m. rugpjūčio 5 d., pažeidžiant skolininkės teisę apskųsti antstolio veiksmus, susijusius su varžytynėmis.

              2. Pagal CPK 706 straipsnio 1 dalies reikalavimus apie būsimas varžytynes  antstolis turėjo paskelbti ne vėliau kaip  likus   vienam mėnesiui  iki  varžytynių dienos. Skelbimas apie kasatorės buto pardavimą buvo išspausdintas pažeidžiant šį reikalavimą - 2003 m. liepos 5 d., t. y. viena diena vėliau nei reikalauja įstatymas.

              3. Teismai, konstatavę, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkei buvo įteiktas pasirašytinai, nevertino įrašo raginime „nerasta, raginimas paliktas“.

              4. Iš varžytynių parduotame bute buvo registruoti nepilnamečiai vaikai. Teismai pažeidė CK 3.85 straipsnį, nustatantį, kad parduodant butą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, reikalingas teismo leidimas.

              5. Teismai neįvertino, kad atsakovė A. K. butą varžytynėse įgijusi už kainą, kuri akivaizdžiai neatitinka jo rinkos vertės, laikytina nesąžininga turto įgijėja, todėl įgytas turtas gali būti iš jos išreikalautas, taikoma restitucija.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. K. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Atsakovė pažymėjo, kad ji yra sąžininga ginčo buto įgijėja, nes šį įsigijo varžytynėse, jose dalyvauti turėjo teisę. Nustačius, kad turtas yra perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, ir nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, turtas laikomas teisėtai įgytu ne tik sudaryto sandorio, bet ir įstatymo pagrindu.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė antstolė R. Mikliušienė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas. Atsakovė savo prašymą grindžia šiais argumentais:

              1. Kasatorė nevykdė CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punkte skolininkui nustatytos pareigos domėtis vykdymo eiga, nesinaudojo CPK 284 ir 663 straipsniuose nustatytomis galimybėmis išsaugoti vienintelį šeimos būstą ir apskritai viso vykdymo proceso metu nesirūpino savo turtinių teisių apsauga, o jas ėmė ginti tik praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo turto pardavimo, po to, kai iš varžytynių parduotame bute buvo atliktas kapitalinis remontas. Atsakovės nuomone, kasatorė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl šios neturėtų būti ginamos.

              2. Ieškovė neskundė antstolio veiksmų, susijusių su ginčo buto areštu ir vertės nustatymu, todėl preziumuojama, kad ji su šiais veiksmais sutiko.

              3. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad CPK 725 straipsnio 1 dalies pažeidimas realiai nesuvaržė ieškovės teisių, nes ji į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo turto pardavimo dienos. Teismo sprendimą panaikinti tik formaliu pagrindu draudžia CPK 328 straipsnio nuostatos.

              4. Protingumo principas reikalauja, kad teisinio poveikio priemonės būtų adekvačios teisės pažeidimui, todėl proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais tik tuo atveju, jei šiuo pažeidimu būtų iš esmės pažeistos skolininko, išieškotojo ar kreditorių teisės ir teisėti interesai. Ieškovė neįrodė, kad apie 2003 m. rugpjūčio 4 d. numatytas varžytynes paskelbus 2003 m. liepos 5 d. laikraštyje, buvo iš esmės pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.

              5. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo leidimas nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo sandoriams sudaryti yra būtinas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų. Teisės normose nenustatyta antstolio pareiga gauti teismo leidimą vykdant priverstinį išieškojimą iš šeimos turto.

 

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Antstolė R. Mikliušienė 2003 m. rugpjūčio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu išieškodama N. B. 9559,04 Lt skolą UAB „Jonavos paslaugos“, pardavė už 4725 Lt A. K. ieškovei N. B. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį aktą 2003 m. rugpjūčio 5 d. rezoliucija patvirtino Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas.

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais. Nuosavybės teisių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas varžytynėse įvyksta nepažeidžiant  specialių šiam veiksmui nustatytų įstatymo reikalavimų. Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kai jį patvirtina teisėjas, tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 725 straipsnio 8 dalis). CPK 725 straipsnyje nurodyta varžytynių akto patvirtinimo tvarka ir sąlygos. Varžytynių aktą teisėjas gali patvirtinti rezoliucija ar nutartimi, praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų. CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas, kuriam suėjus varžytynių aktas gali būti patvirtintas ir įgyti nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento galią. Šioje proceso teisės normoje nustatytas laikas nuo vykusių varžytynių dienos iki varžytynių akto tvirtinimo dienos. Per įstatymu užtikrintą laiką, kuris turi būti ne trumpesnis nei 20 dienų, turi būti patikrinta, ar priverstinis turto pardavimas varžytynėse vyko teisėtai (CPK 725 straipsnio 2 dalis). Minimalaus termino, kuriam suėjus galima patvirtinti varžytynių aktą, negalima trumpinti, nes šį nustato imperatyvaus pobūdžio teisės norma. Jeigu varžytynių teisėtumu teisėjas neabejoja, tai nesuteikia jam teisinio pagrindo sutrumpinti dvidešimties dienų terminą, nes jį nustato įstatymas, o ne teismas. Kadangi per laikotarpį nuo varžytynių akto surašymo iki jo patvirtinimo turi būti išspręstas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, tai konkrečią akto tvirtinimo datą teisėjas turėtų nustatyti atsižvelgdamas į CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą antstolio veiksmams apskųsti, bet ne anksčiau nei sueina CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodytas minimalus terminas.

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisėjas patvirtino varžytynių aktą kitą dieną po varžytynių ir pažeidė CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytą tokio akto tvirtinimo terminą. Teismai nustatė termino pažeidimą, bet nepripažino varžytynių akto negaliojančiu, nes nenustatė esminių pažeidimų parduodant turtą iš varžytynių. Kolegija konstatuoja, kad CPK 725 straipsnyje nustatyta  procedūra, kurią vykdo teisėjas, kad surašytas aktas taptų nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Šios teisės normos pažeidimo teisinė pasekmė – varžytynių aktas netampa nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Teisėjo rezoliucijai, kaip ir  nutarčiai, sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytas rezoliucijos priėmimo termino ribojimas. Jeigu varžytynių aktas patvirtintas rezoliucija, tai šio teisėjo veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiamas, nagrinėjant ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, patikrina ne vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, ar nėra normų pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, bet sprendžia, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė patenkinti kreditoriaus reikalavimą, ar toks išieškojimas nepažeidžia viešojo intereso, kitų asmenų, pvz.,  invalidų, vaikų ir kitų, interesų. Vykdymo procesas yra sudėtinė bylų nagrinėjimo proceso dalis. Šioje proceso stadijoje turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo, o atskirų kategorijų vykdymo bylų ypatumus lemia tos kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 376 straipsnyje nustatyti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai – teismas turi būti iniciatyvus ginant ir apsaugant vaikų teises. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines ir kitokias paslaugas, iš varžytynių buvo parduotas paskutinis ieškovės ir jos vaikų būstas. CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyti apribojimai išieškoti iš paskutinio asmens būsto. Antstolis, areštavęs turtą, neišaiškino ieškovei jos teisės prašyti taikyti šį apribojimą. Teisėjas per vieną dieną po varžytynių patvirtinęs varžytynių aktą, nepatikrino ir nesprendė, ar šiuo atveju nereikia taikyti apribojimą nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą ir taip ginti vaikų interesus.

              CK 3.85 straipsnis taikomas, kai turtą, apsunkintą šeimos turto teisiniu režimu, parduoda vienas iš tėvų ar jie abu. Tuo tarpu vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje, ir teismui, prieš tvirtinant varžytynių aktą patikrinant, kaip tokią pareigą atliko antstolis. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai parduodamas paskutinis būstas, išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines paslaugas, teisėjas, tvirtindamas aktą, turi patikrinti, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, ar užtikrinant jo apsaugą, skolininkui sudarytos pakankamos sąlygos įgyvendinti savo teises ir spręsti, ar, ginant vaikų teises ir interesus, turi būti imtasi priemonių, bei varžytynių akto tvirtinimo klausimą spręsti nagrinėjant šį klausimą CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, priimant atitinkamą nutartį.

              Kolegija konstatuoja materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, kurie lėmė  neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimo ir nutarties priėmimą, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

              Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Jonavos rajono apylinkės teismui.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                              Romualdas Čaika

 

Janina Stripeikienė

 

                                                                                                                                            Pranas Žeimys