Civilinė byla Nr. 2-128-723/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03608-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija:
99.5; 99.7; 113.1.; 114.9.1;
114.9.3.;114.11.; 116.4; 125.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,
sekretoriaujant D. Dubakienei,
dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovams adv. G. Putvinskiui, adv. pad. D. Ragelskytei,
atsakovui H. Š., jo atstovei adv. V. Čivilytei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui H. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys AB SEB bankas, ir atsakovo H. Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo,
n u s t a t ė :
2014-02-06 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas sujungė civilinę bylą Nr. 2-674-341/2014 su civiline byla Nr. 2-128-723/2014, suteikiant bylai Nr. 2-128-723/2014 (b.l. 122-123). Kadangi J. Š. ieškinys teisme gautas anksčiau ir siekiant išvengti netikslumų, H. Š. ieškinys byloje laikytinas priešieškiniu, o H. Š. – atsakovu.
Ieškovė J. Š. patikslintu ieškiniu (b.l. 131-133) atsakovui H. Š. prašo:
1. šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl atsakovo kaltės.
2. Nenustatyti termino susitaikymui.
3. Po santuokos nutraukimo išlaikymo tarp šalių viena kitai nepriteisti.
4. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – R., atsakovui – Š..
5. Pripažinti šį nekilnojamąjį turtą bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti sekančiai:
6. H. Š. vardu 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-30 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 49000 Lt - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š..
7. H. Š. vardu 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2180 Lt - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š..
8. H. Š. vardu 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-18 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą - pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1470 Lt - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š..
9. H. Š. vardu 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-18 statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą - sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 180000 Lt - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š..
10. H. Š. vardu 2013-13-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 153 Lt - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š..
11. Priteisti H. Š. automobilį (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 Lt.
12. Priteisti H. Š.: skalbimo mašiną ARDO – 700 Lt; indaplovę BEKO – 1000 Lt; šaldytuvą WHIRLPOOL – 1200 Lt; televizorių SAMSUNG – 800 Lt; šaldiklį WHIRLPOOL – 900 Lt; dulkių siurblį PHILIPS – 500 Lt; suvirinimo aparatą – 400 Lt; miegamojo lovą – 650 Lt; viso už 5350 Lt.
14. Priteisti J. Š. naudai 80 000 Lt kompensaciją už atsakovui priteistiną visą nekilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą kompensaciją išmokėti per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
15. H. Š. vardu įgytą priekabą, kai b.m. mažiau arba lygu 0,75 t. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 300 Lt - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. Š..
16. Priteisti J. Š. šį kilnojamąjį turtą: masažinį kilimėlį EASCON + indukcinę krosnelę – 3100 Lt; kopijavimo aparatą EPSON – 300 Lt; televizorių SAMSUNG LED – 1600 Lt; miegamojo čiužinį DORMEO – 1500 Lt; žoliapjovę – 500 Lt; viso už 8000Lt.
17. Visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kt.) pagal kredito gavėjo H. Š. su AB SEB banku sudarytą 2007-10-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)– po santuokos nutraukimo palikti kredito gavėjui H. Š..
18. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuokos pradžioje su atsakovu ieškovė sutarė gerai, tačiau vėliau dėl interesų nesutapimo, išryškėjusio charakterių skirtumo bei nesugebėjimo šeimoje iškilusių problemų išspręsti kompromiso keliu, tarpusavio santykiai pašlijo. Atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei - santuokos metu artimai bendravo su kita moterimi. Tas faktas, kad atsakovas ieškovei yra neištikimas, ypatingai žeidžia ieškovę kaip atsakovo sutuoktinę, ji jaučiasi pažeminta, kenčia dvasines kančias dėl tokio atsakovo jos negerbimo, nors santuokoje yra pragyventa ne vienerius metus. Atsakovo neištikimybę patvirtina nuotraukos, elektroniniai laiškai bei laiškas, kuriame prašoma H. Š. palikti savo draugę A.. Tai pat nurodo, kad pats atsakovas pripažįsta, jog nors santuokos metu nekilnojamojo turto neįgyta, bet buvo skiriamos lėšos pagerinti atsakovui priklausantį turtą, todėl ieškovė įgijo teisę gauti 43 661,70 Lt kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, jog: visas nekilnojamasis turtas lieka atsakovui; visas nekilnojamasis turtas, įgytas ir rekonstruotas buvo už banko paskolas, kurios buvo gražinamos ir tebėra gražinamos santuokos metu; viso nekilnojamojo turto vertė yra 232 803 Lt; santuokos metu buvo grąžinta 87 323 Lt paskolos; negrąžinta paskolos dalis sudaro 62 677 Lt ir turtas pripažintinas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nes ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie nekilnojamojo turto įgijimo/pagerinimo, ko neneigia ir pats atsakovas. H. Š. vardu įgytą priekabą, kai b.m. mažiau arba lygu 0,75 t. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 3000 Lt - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei, nenustatant už ją kompensacijos, kadangi ši priekaba buvo skirta parsivežti kietajam kurui ir yra pirkta už ieškovės motinos A. V. lėšas – 6000 Lt. Automobilio (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę nurodo simboliškai 1 Lt, kadangi šis automobilis atsakovo yra seniai parduotas, todėl jam ir priteistinas.Atsakovas įpareigotinas vykdyti kreditorinius įsipareigojimus 62 677 Lt sumai. Pažymėjo, kad šalys turi kreditorinį įsipareigojimą AB „SEB“ bankui pagal 2007-10-01 kredito sutartį. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šį įsipareigojimą jis padengs ir ši sąlyga galioja tarp šalių, tačiau nekeičia kredito sutarties sąlygų. Ieškovė neprieštarauja tokiam kreditorinių įsipareigojimų vykdymui.
Atsakovas H. Š. atsiliepimu (b.l. 136) su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jis susirado kitą moterį. Atsakovas nebuvo linkęs ir šiuo metu nėra nusiteikęs kaltinti konkrečiai vieną ar kitą sutuoktinį. H. Š. nuomone santuoka nutrūko dėl daugelio veiksnių. H. Š. yra karys, tarnaujantis ypatingame padalinyje, todėl jis santuokos metu vykdavo į pavojingas gyvybei karines misijas (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys neturi vaikų, sutuoktinė ilgam viena likdavo namie. Greičiausiai iš nuobodulio ji pradėjo bendrauti su įvairiais žmonėmis socialiniuose tinkluose. H. Š. tas buvo žinoma. Šalių santykiai atvėso. Grįžus iš misijų, šalys tiesiog gyveno po vienu stogu, tačiau realiai gyveno atskirus gyvenimus. Todėl H. Š. laikosi pozicijos, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiko, kad sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas nereikalingas. Pažymėjo, kad ieškovė prašydamas priteisti 80 000 Lt kompensaciją nepateikia jokių skaičiavimų, kodėl prašo būtent tokio dydžio kompensacijos. Tuo tarpu H. Š. labai detaliai paskaičiavo, kokio dydžio kompensacija priklauso ieškovei ir jis sutinka išmokėti ieškovei 43 661,70 Lt kompensaciją. H. Š. prašė priteisti jam automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), tokį pat reikalavimą išreiškė ir ieškovė, įvertindama priekabą 3000 Lt. H. Š. neprieštarauja, kad priekaba būtų priteista ieškovei, atitinkamai sumažinant ieškovei tenkančią kompensaciją iki 42 161,70 Lt.
Ieškovė J. Š. dublike (b.l. 140) nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį vengia paaiškinti apie bendravimą su kita moterimi. Nei pavojinga tarnyba (duomenys neskelbtini), nei atvėsę santykiai, nei naujai įsiplieskę, neeliminuoja atsakovo kaltės ir negali būti pagrindu atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad ieškovė yra įsiregistravusi socialiniuose tinkluose, negali būti laikoma jos kalte. Dėl turto padalijimo ieškovė pasiliko prie savo ieškinio reikalavimų – 80 000 Lt kompensacijos, kuri išmokama per1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Paskaičiavimai - iš santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės – 232 803 Lt atimama neišmokėtinos paskolos dalis, kuria gražins atsakovas – 62 677 Lt. Likusi suma 170 126 Lt dalinama iš dviejų (preziumuojama, kad santuokoje įgyto turto dalys yra lygios) – taigi kompensacija už nekilnojamąjį turtą turėtų sudaryti 85 063 Lt. Tačiau atėmus skirtumą už ieškovei tenkančią didesnė kilnojamojo turto dalį kompensacija galėtų sudaryti 82 175 Lt. Civilinė teisė dispozityvi, todėl reikalavimas priteisti 80 000 lt kompensaciją teisėtas ir pagrįstas iš esmės atitinkantis lygių dalių principą.
Atsakovas H. Š. triplike (b.l. 146) nurodė, kad jo pozicija, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesikeičia. Pažymėjo, kad ieškovė dalija turtą, kuris buvo įgytas iki santuokos, t.y. (duomenys neskelbtini), o santuoka sudaryta daugiau nei po metų. Ieškovė prašo priteisti kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, tačiau pagal civilinio kodekso nuostatas šis turtas yra H. Š. asmeninė nuosavybė. Atskaovas neneigia, kad padidinus kreditą, santuokos metu nekilnojamasis turtas buvo pagerintas ir sutinka išmokėti ieškovei kompensaciją, kurios paskaičiavimas ir pagrindimas detaliai aptartas priešieškinyje (H. Š. ieškinyje).
Atsakovas H. Š. priešieškiniu (b.l. 117-119) prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad atsakovas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokės J. Š. 43 661.70 Lt kompensaciją už santuokos metu sumokėtus kreditus ir palūkanas; nustatyti, kad atsakovas asmeniškai mokės paskolą AB „SEB“ bankui pagal 2007-10-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kredito sutarties sąlygų; priteisti atsakovui priekabą (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) (likutinė vertė 0 Lt).Pažymėjo, kad santuokos metu sutuoktiniai neįgijo jokio nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Santuokos metu įgyta priekaba (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė lygi 0 Lt. Dar iki santuokos – (duomenys neskelbtini) H. Š. įgijo žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Jiems įsigyti, taip pat iki santuokos – 2004-11-26 buvo gautas kreditas iš banko Nordea. Taip pat iki santuokos – (duomenys neskelbtini) gauta paskola DNB banke. Kadangi santuokos metu namą reikėjo remontuoti ir įrengti 2007-10-01 AB „SEB“ banke buvo sudaryta kredito sutartis, kurios paskirtis buvo trejopa: 1) refinansuoti būsto kreditą DNB banke (11 000 Lt); 2) refinansuoti kreditą Nordea banke (26421,23 Eur) ir 48 000 Lt išmokėti H. Š. būsto remontui. Nors santuokos metu turto neįgyta, tačiau buvo skiriamos lėšos, skirtos išmokėti H. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui bei jo pagerinimui, todėl J. Š. įgijo teise gauti piniginę kompensaciją, už santuokos metu sumokėtą kredito dalį bei palūkanas - 43 661,70 Lt sumą, kurią per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas įsipareigoja išmokėti ieškovei. Patvirtino, kad įsipareigojimą AB „SEB“ bankui pagal 2007-10-01 kredito sutartį padengs H. Š.. Ši sąlyga galioja tarp šalių, tačiau nekeičia kredito sutarties sąlygų.
Ieškovė J. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame iš esmės pakartojo savo ieškinyje išdėstytus argumentus (b.l. 128-129).
Tretysis asmuo AB „SEB“ bankas atsiliepime (b.l. 141-142) nurodė, kad santuokos metu ieškovė J. Š. ir atsakovas H. Š. su banku sudarė 2007-10-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas kreditas šeimos poreikių tenkinimui, t.y. būstui įsigyti ir rekonstruoti. Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja visus įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį perkelti vienasmeniškai vykdyti atsakovui. Banko turimais duomenimis, atsakovo H. Š. gaunamų pajamų nepakanka tinkamam finansinių įsipareigojimų bankui vykdymui, todėl modifikavus prievolę ir ją perkėlus vienasmeniškai vykdyti atsakovui, iškiltų reali grėsmė AB „SEB“ banko kaip kreditoriaus interesams. Atsižvelgiant į nurodytą, bankas nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje keliamu reikalavimu dėl prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo. Ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal 2007-10-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari. Kreditas sutuoktiniams buvo suteiktas jų santuokos metu ir skirtas šeimos poreikių tenkinimui, o tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) ir sutuoktinių atsakomybė pagal jas yra solidari (CK 3.109 str. 2 d.). Dėl turto padalijimo ir kitų klausimų, bankas prašo spręsti teismo savo nuožiūra atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti turtą jai priteisiant 80 000 Lt kompensaciją. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl vyro kaltės, dėl jo neištikimybės. Ji tuo metu buvo ištikima. 2013-06-02 vyras paprašė jos skyrybų. Jis pasakė, kad nebemyli. Penktadienį ji grįžo iš darbo, įsijungė kompiuterį, vyro elektroninis paštas buvo atidarytas ir tada ji pamatė susirašinėjimą. Kilnojami daiktai yra tame pačiame name, kur vyras gyvena. Masažinis kilimėlis ir indukcinė krosnelė pirkti vienu metu, viena sąskaita, todėl nurodoma ieškinyje kartu. Automobilio (duomenys neskelbtini) nebėra, jis parduotas, tačiau neišregistruotas. Priekabai įsigyti pinigus davė ieškovės mama, nes ieškovei jos reikėjo anglims parsivežti. Dabar priekaba išvežta atsakovo tėvams. Priekabai mama davė 6000 Lt, sumokėjo apie keturis su kažkiek. Dabar priekabą įvertintų 1500 Lt. 80 000 Lt kompensacija susideda iš didesnės dalies įmokų bankui, ji pati prisidėjo prie būsto gerinimo, remontuojant ir pan. Yra byloje kvitai. Jie viską darė kartu. Su atsakovu kartu pradėjo gyventi nuo 2004 m. vasario vidurio ten kur jis dabar gyvena SB (duomenys neskelbtini). Kai su juo susipažino, atsakovas dar neturėjo to namo. Namo ieškojo kartu, tačiau šio namo kartu neapžiūrinėjo. Tuo metu su atsakovu palaikė artimus santykius. Namas nupirktas paėmus iš banko paskolą atsakovo vardu. Paskolą atidavinėjo kartu. Pirkimo metu ji materialiai prie namo įsigijimo neprisidėjo. Perėjus į kitą banką refinansavimui, ji buvo laiduotoja. 2013 m. sausį jau pajuto, kad vyras neištikimas. Matė, kad žmogus kažko vis ieško. Patikėjo jo pasiteisinimais. Nuotraukose moters vardu A. kartu su jos vyru nepažįsta. Meilės laiškelius pamatė 2013-06-14. Neprašė vyro pasiaiškinti, nes vyras turėjo išvykti po kelių dienų. Po to atsakovas pripažino, kad yra kita moteris. Santuokos metu ji dirbo „(duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat dirbo. Iš dalies tarp jų buvo susitarta, kad atsakovas jai perves pinigus, o ji mokės paskolą. Perėję į kitą banką dar paėmė pinigų būsto rekonstrukcijai. Ir ši paskola buvo dengiama santuokoje. Santuokos metu ji buvo ištikima ir dėl santuokos nutraukimo savo kaltės nepripažįsta.
Ieškovės atstovas adv. G. Putvinskis palaikė ieškinį. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas. Tai iš dalies ir jis pats pripažino, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai, taip pat ieškovės paaiškinimai. Santuokos nutraukimo bylose nebūtina įrodyti pačio lytinio akto fakto,tai nėra baudžiamoji byla, tačiau užtenka kitų įrodymų – nuotraukų, meilės laiškučių, iš kurių galima daryti išvadą, kad viena ar kita šalis buvo neištikima ir laikytina, kad tai pakankami įrodymai. Byloje nėra nei vieno įrodymo ar logiško samprotavimo dėl ko būtų kaltą dėl santuokos nutraukimo ieškovė. Ji rūpinosi šeima, gamino valgį, prisidėjo prie paskolos dengimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad H. Š. iš savo asmeninių lėšų už gyvenamojo būsto įgijimą mokėjo ar tai 500 Lt, ar 800 Lt. Iki santuokos buvo padengta labai nedidelė kredito dalis, apie 3000 Lt. Tačiau iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad iki santuokos sudarymo šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ruošėsi kurti šeimą, todėl ir tie sumokėti 3000 Lt laikytini bendru šalių indėliu. Visa namų valda pagal Nekilnojamojo turto registro siekia 232 803 Lt. H. Š. už šį turtą sumokėjo 800 Lt iš savo asmeninių lėšų, visa kita buvo mokamo iš banko paskolos ir grąžinama santuokos metu. Iš nekilnojamojo turto vertės turėtų būti atimta negrąžinta (62 677 Lt) paskolos dalis, kurią įsipareigoja grąžinti atsakovas, nemodifikuojant solidarios sutuoktinių prievolės prieš banką. Gauta suma dalinama iš dviejų ir gaunasi kompensacijos suma – 80 000 Lt. Atsakovo pozicija, kad šitas turtas yra įgytas jo ir kad tai jo turtas iš esmės yra klaidingas. LAT plenarinė sesija yra pasakiusi, kad įrašai Registrų centre atlieka tik išviešinamąją funkciją. Tai, kad ten įrašytas vienas ar kita sutuoktinis savininku, savaime tos nuosavybės tiesės neįtvirtina. Turtas buvo įsigytas santuokoje, neatsižvelgiant į tai, kad šiek tiek prieš santuoką buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis vieno atsakovo vardu, tačiau visas turtas buvo įgytas santuokos metu. Dėl kito turto padalijimo ginčas išblėso, atsakovas pripažino, kad priekaba pirkta už uošvienės lėšas, todėl prašo šio turto nedalinti ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nenustatant kompensacijos. Kiti daiktai dalintini, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, nes atsakovas sutiko su tokiu padalijimu ir įkainojimu. Ieškovė prašo palikti ikisantuokinę pavardę.
Atsakovas H. Š. prašė tenkinti jo priešieškinį. Nurodė, kad nuotraukose ir susirašinėjimas buvo tiesiog su drauge. Dėl santuokos nutraukimo kalti abu. Tiesiog nesusikalbėjo, viskas senokai tarp jų atšalo, todėl ir iširo santuoka. Dėl daiktų sutinka, tegu ieškovė pasiima ką nori. Su ieškovės ieškinyje nurodytu daiktų sąrašu sutinka. Atiduoda ir priekabą. Ji pirkta už 3500 Lt. Dabar verta 500 Lt atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Kompensaciją paskaičiavo nuo sumokėtų visų palūkanų ir padalinta pusiau. Paskaičiuota nuo santuokos sudarymo iki ieškinio sudarymo dienos. Nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas ir įgytas esant liudininkams, t.y. kaimynams. Jis vienas perdavė rankpinigius. Nekilnojamasis turtas įgytas iki vedybų. Įsigijo namą ir pradėjo kartu gyventi. Su A. pradėjo bendrauti nuo 2013 metų vasaros, susipažino parduotuvėje, po to susirašinėjo. Tai nebuvo artimas bendravimas. Truko kelis mėnesius kol susidraugavo. Šiuo metu su ja nebebendrauja.Paaiškinti kaip pradėjo bendrauti internetu dar 2012 metų lapkritį negali.Ieškovė nesmurtavo, negirtaudavo, neturi duomenų, kad buvo neištikima. Santuokos anksčiau nenutraukė, nes tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Priekaba pirkta už ieškovės motinos pinigus. Pirminis įnašas už būstą nebuvo padarytas, buvo susitarta su banku. Jis rankpinigius sumokėjo grynais iki 1000 Lt. Paskolos pakako įsigyti būstui. Iki santuokos viską mokėjo jis.
Atsakovo atstovė adv. V. Čivilytė nurodė, kad priešieškinys tenkintinas, ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsakovas laikosi pozicijos, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neįrodyta, kad santuoka nutrūko tik dėl atsakovo H. Š. kaltės. Susirašinėjimai tikrai nepatvirtina neištikimybės fakto. Šiuo atveju lytinių santykių nebuvo, tai nepatvirtinta. Visi įrodymai turi būti gaunami leistinu būdu. Tie įrodymai, kurie gauti neleistinomis priemonėmis negali būti vertinami kaip įrodymai. Šiuo atveju H. Š. sutikimo prisijungti prie jo asmeninio elektroninio pašto nebuvo davęs, jo nebuvo prašoma. Prisijungta buvo nežinomais būdais, jie gauti neleistinu būdu. Dėl kilnojamojo turto ginčo nėra. Nekilnojamasis turtas yra įgytas daugiau nei metai iki santuokos sudarymo. Įstatymas neskirsto ar buvo daugiau sumokėta už turtą, ar mažiau. Yra žiūrima, kada įgytas turtas ir kada sudaryta santuoka. Galima įrodinėti sugyventinio institutą, jungtinę veiklą, bet pagal LAT praktiką tokias aplinkybes įrodinėjanti šalis privalo įrodyti, kad finansiškai prisidėjo prie turto įsigijimo. Šiuo atveju jokio įrodymo, kad ieškovė finansiškai nors litu prisidėjo turto įsigijimo metu, nėra. Kad šalys sudarė santuoką po metų ir buvo mokamas kreditas, atsakovas neneigia. Dėl to buvo gautos visos pažymos iš bankų, kiek per santuokos laikotarpį buvo sumokėta bankams palūkanų, įmokų. Į atsakovo siūlomos kompensacijos sumą taip pat įskaičiuotos kelis kartus mokėti delspinigiai, baudos. Jei teismas pripažintų turtą bendra nuosavybe, tai turtas turėtų būti dalinamas natūra. Jei būtų planavę turtą įsigyti kartu, butų įsigiję po ½ dalį, kaip daro didžioji dauguma kartu perkančių. Turto vertės suma 230 000 Lt, tačiau ši suma bankui nebuvo sumokėta, ji padidėjo, nes kilo nekilnojamojo turto kainos. Bankui per visą laikotarpį sumokėta 80 000 Lt.
Suinteresuoto asmens UAB „SEB“ bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad H. Š. ir J. Š. (ikisantuokinė pavardė – R.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo.
Pagal CK3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Be to, CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal susiformavusios teismų praktikos nuostatas teismai, nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007).
Byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširusi ir atkurti buvusius šeimyninius santykius nei viena iš šalių nebepageidauja. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, o atsakovas pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas buvo neištikimas su kita moterimi. Į bylą pateikė tai patvirtinančius susirašinėjimus ir nuotraukas, kuriuose užfiksuotas atsakovo H. Š. bendravimas su kita moterimi vardu A.. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu ginčijo patiektų įrodymų leistinumą, nes atsakovas nebuvo davęs sutikimo ieškovei tikrinti jo asmeninį elektroninį paštą. Teismas pažymi, kad pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. CPK 177 str. 2 d. nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovės pateikti atsakovo susirašinėjimo su kita moterimi elektroniniai laiškai nėra vaizdo ar garso įrašai, todėl šiai įrodinėjimo priemonei CPK nekelia specialaus reikalavimo, kad šis įrodymas būtų padarytas nepažeidžiant įstatymų.Kaip sutuoktinė ji turėjo teisę naudotis bendru kompiuteriu,ir tai padarė.Kad buvo galima pamatyti atsakovo susirašinėjimą su kita moterimi tai jau ne ieškovės kaltė,o paprastas atsakovo neapsižiūrėjimas,kuris neturi įtakos vertinant įrodymo leistinumą.Bylos nagrinėjimo metu šis įrodymas nebuvo nuginčytas, todėl jis vertinamas kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais.
Nors atsakovas teigė, kad susirašinėjo su moterimi vardu „A.“ tik kaip draugai, teismas su tokiais atsakovo argumentais negali sutikti. Susirašinėjimuose atsakovas rašo „A.“ „Labas rytas mano meile“, „žinai matyt atėjo ta diena kai turiu žmonai pasakyti viska....“, „aisku ji klaus ar as turiu kita?, o i si klausima as abejoju su atsakymu, pasakyti jai tai ar nuslepti?visgi gerai apmasčius as pasakysiu jai apie mus“, „as zinau jog man reikia daug intymaus bendravimo, bet kad tiek tai as kiekviena karta pagaunu save nusistebant savimi. Tu is tikro esi ragana, matyt kazka uzbusrusi :D. Tu lyg magnetas trauki mane arciau saves.“, „buk geryte A., susitarkime jog nepirksime ir nedovanosime vienas kitam kalėdiniu dovaneliu, arba jei jau taip nutiks tai kazkoki mazmozi kuri butu galima parsinesti namo ir pamelavus antrajai pusei visada tureti ji namie“, „Myliu tave labai, A.“, „Apie skyrybas nusprendžiau pasakyti kai ji grys. Nenoriu tempti ilgiau. Apie mus kolkas nesakysiu, bet jei matysiu jog reikia tai pasakysiu ir tai“ (b.l. 30-52).Teismas pažymi,kad iš susirašinėjimo teksto būta ir daugiau kitų monologų iš abiejų susirašančiųjų pusių,iš ko matyti,kad šalis sieja ne tik draugiški santykiai,kaip nurodo atsakovas,o santykiai susiję su atsakovo neištikimybe su kita moterimi-„A.“:2013-06-01-“..Nemiegu as dar maziuke.Apie tave galvoju.Myliu tave labai,laikykis.Buckiai.“A. P. atsakė:...“Saunuolis tu meskiuk,kad viska supranti,matytt uz tai as tave labai ir myliu“...(b.l.47-48).Teismas necituos visus įrašus,kadangi tai kas aukščiau išdėstyta pakankamai įrodo atsakovo neištikimybės faktą.
Byloje ieškovė taip pat pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas atsakovas su kita moterimi, ją bučiuojantis (b.l. 66-69). Teismas pažymi,kad atsakovas susirašinėti su A. pradėjo dar 2012-11-26, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. susipažino ir pradėjo bendrauti tik nuo 2013 metų vasaros.
CPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas neįrodė, kad minėta moteris Aušra jam yra tik draugė,o atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus tokios net prielaidos negalima padaryti. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė šeimoje nesmurtavo, negirtaudavo, jis neturi duomenų, kad ji buvo neištikima.
Teismas vertindamas nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, susirado kitą moterį,buvo neištikimas savo sutuoktiniai,dėl ko nusprendė nutraukti santuoką su ieškove, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).
Dėl turto padalijimo.
Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.). Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), padalija turtą natūra, t.y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 str. 3 d.). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, kadangi labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tuo tarpu kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (LAT 2004 m. vasario 11 d. nutartis c.b. R. A. v. R. A., Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis c.b. A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus, nors šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.
Santuokos metu šalys įgijo šį kilnojamąjį turtą: masažinį kilimėlį EASCON + indukcinę krosnelę – 3 100 Lt; kopijavimo aparatą EPSON – 300 Lt; televizorių SAMSUNG LED – 1600 Lt; miegamojo čiužinį DORMEO – 1500 Lt; žoliapjovę – 500 Lt; skalbimo mašiną ARDO – 700 Lt; indaplovę BEKO – 1000 Lt; šaldytuvą WHIRLPOOL – 1200 Lt; televizorių SAMSUNG – 800 Lt; šaldiklį WHIRLPOOL – 900 Lt; dulkių siurblį PHILIPS – 500 Lt; suvirinimo aparatą – 400 Lt; miegamojo lovą – 650 Lt; iš viso kilnojamojo turto už 12 350 Lt. Teismo posėdžio metu šalys susitarė ir ginčo dėl kilnojamojo turto tarp šalių nėra, t.y. kilnojamasis turtas dalijamas ieškovės patikslintame ieškinyje numatyta tvarka (b.l. 133).
Tokiu būdu atsakovei priteistinas šis kilnojamasis turtas: masažinis kilimėlis EASCON + indukcinė krosnelė – 3 100 Lt; kopijavimo aparatas EPSON – 300 Lt; televizorius SAMSUNG LED – 1600 Lt; miegamojo čiužinys DORMEO – 1500 Lt; žoliapjovė – 500 Lt; viso kilnojamojo turto už 7 000 Lt (3100 + 300 + 1600 + 1500 + 500 = 7000). Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje matematiškai klaidingai apskaičiavo jai tenkančio kilnojamojo turto vertė, ją nurodydama 8 000 Lt.
Atsakovui priteisiama: skalbimo mašina ARDO – 700 Lt; indaplovė BEKO – 1000 Lt; šaldytuvas WHIRLPOOL – 1200 Lt; televizorius SAMSUNG – 800 Lt; šaldiklis WHIRLPOOL – 900 Lt; dulkių siurblys PHILIPS – 500 Lt; suvirinimo aparatas – 400 Lt; miegamojo lova – 650 Lt; viso kilnojamojo turto už 6 150 Lt (700 + 1000 + 1200 + 800 + 900 + 500 + 400 + 650 = 6150). Ieškovė ieškinyje vėlgi matematiškai klaidingai apskaičiavo atsakovui tenkančio kilnojamojo turto vertė, ją nurodydama 5 350 Lt.
Tačiau teisme paaiškėjo,kad ginčo dėl kilnojamojo turto pasidalinimo tarp šalių nėra,todėl kilnojamasis turtas dalintinas,kaip pasiūlė ieškovė ir su kuo sutiko atsakovas.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti H. Š. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalių paaiškinimais ir VĮ „Registra“ duomenimis nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo parduota dar 2007-03-26 (b.l. 92, 111), todėl į bendrą turto masę neįtraukiama ir tarp šalių nedalijama. Teismo posėdžio metu šalys susitarė ir ginčo dėl priekabos (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo, todėl atsižvelgiant į tai, kad priekaba įsigyta ieškovės motinos lėšomis, priekaba asmeninės nuosavybės teise priteisiama ieškovei. Jokių kitų registruotų ir po santuokos nutraukimo dalintinų transporto priemonių šalys neturi (b.l. 111, 113).
Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, tai yra santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, tai yra sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, 2011 -10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.).
Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto (b.l. 112). Atsakovui H. Š. 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2013-03-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pasikeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 109-110).
Ieškove ieškiniu prašė šį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir už nekilnojamojo turto įgijimą/pagerinimą priteisti 80 000 Lt kompensaciją iš atsakovo. Argumentavo tuo, kad visas nekilnojamasis turtas lieka atsakovui; visas nekilnojamasis turtas, įgytas ir rekonstruotas buvo už banko paskolas, kurios buvo gražinamos ir tebėra gražinamos santuokos metu; viso nekilnojamojo turto vertė yra 232 803 Lt.Šalys neginčija,kad santuokos metu buvo grąžinta 87 323 Lt paskolos; negrąžinta paskolos dalis sudaro 62 677 Lt.
Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, nes nekilnojamąjį turtą įsigijo dar prieš santuokos sudarymą.
Ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ar kad iki santuokos sudarymo prisidėjo prie paskolos bankui mokėjimo. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Teismo posėdžio metu ieškovė pati patvirtino, kad pirkimo metu materialiai prie namo įsigijimo neprisidėjo. Atsakovas rankpinigius sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, 2004-11-26 paskolą iš Nordea Bank Finland Plc šiam nekilnojamajam turtui paėmė savo vardu asmeniškai. Kita paskola taip pat gautai iki santuokos sudarymo – 2005-03-17 iš DNB banko. Šalių santuoka sudaryta 2005-12-30, o nekilnojamąjį turtą atsakovas įsigijo dar 2004-11-12. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių atsakovo iki santuokos sudarymo įsigytą turtą, pripažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybe.Ieškovė neturėjo lėšų ir galimybių prisidėti iki santuokos prie atsakovo nuosavybės sukūrimo(atsakovo pajamos iki santuokos ir santuokos metu buvo didesnės už ieškovės pajamas).Taip pat šalių santykiai iki santuokos pagal byloje esamus įrodymus negali būti laikomi,kaip analogija partnerystei arba neformaliai šeimai,nes ieškovė to byloje neįrodė.Todėl dalyje dėl atsakovo nuosavybės pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ieškinys netenkinamas.
Nors šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto neįgijo, pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė iš dalies prisidėjo prie paskolų bankui dengimo.Atsakovas to neginčija ir šalys laiko,kad už tai ieškovei turi būti priteistina kompensacija pinigais.
Noreda Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė informaciją, kad per laikotarpį nuo 2005-12-30 (šalių santuokos sudarymo data) iki 2007-11-13 atsakovas H. Š. grąžino bankui pagal 2004-11-26 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto kredito dalį, lygią 28 229,92 Eur, bei sumokėjo 2 681,19 Eur palūkanų (b.l. 104). AB DNB bankas pažymoje nurodė, kad H. Š. už 2005-03-17 paskolą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaitęs; 2005-03-17 – 2005-12-30 atsakovas sumokėjo bankui 2 599,70 Lt paskolos dalį ir 593,23 Lt palūkanų; 2005-12-31 - 2007-11-14 sumokėjo 17 534,48 Lt paskolos dalį ir 1 475,89 Lt palūkanų (b.l. 105). AB SEB bankas pateikė duomenis, kad H. Š. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2013-12-13 sumokėjo bankui 6 065,12 Eur kredito dalį ir 12 415,74 Eur palūkanų; kredito likutis 2013-12-13 dienai buvo 37 486,36 Eur (b.l. 106). Tokiu būdu, pagal atsakovo paskaičiavimus, kurių ieškovė neginčijo, ieškovei iš atsakovo priteistina 43 661,70 Lt kompensacija, t.y. ½ dalis šalių santuokos metu sumokėtų įmokų, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų bankams, kurią H. Š. išmokės per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-10-01 atsakovas H. Š. su AB „SEB“ banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam suteiktas 43 551,48 Eur kreditas būsto kredito refinansavimui iš Bordea Bank Finland Plc; vartojimo kredito refinansavimui iš DnB Nord banko ir būsto remontui (b.l. 53-61). Apie bylos nagrinėjimą kreditoriui pranešta (b.l. 62-63). Bankas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje keliamu reikalavimu dėl prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo ir šalių atsakomybė pagal 2007-10-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari, nes kreditas sutuoktiniams buvo suteiktas jų santuokos metu ir skirtas šeimos poreikių tenkinimui, o tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) ir sutuoktinių atsakomybė pagal jas yra solidari (CK 3.109 str. 2 d.) (b.l. 141-142).
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų.
Sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, šalis turi pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos interesais(AT civ.byla Nr.3K-P-186/2010).Ginčo dėl paskolos byloje nėra,tačiau ieškovė kreditorinius įsipareigojimus nori modifikuoti nesutinkant su tuo kreditoriui-perkeliant sutarties prievolę atsakovui.Tuo pačiu atsakovas nesiruošia modifikuoti sutarties,tačiau prisiima prievolę mokėti už likusią kredito dalį asmeniškai.Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1866-603/2013 dėl paskolos atvejo sanuokos metu yra nurodęs.kad „pagal suformuotą kasacinę praktiką, bendromis sutuoktinių prievolėmis yra laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str.) (LAT civ. byloje 2010-05-20 nutartis Nr. 3K-P-186/2010).
Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad po santuokos nutraukimo liks solidariai atsakingos bankui pagal kredito sutartį, o kredito sutartį po santuokos nutraukimo asmeniškai įvykdys atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytą, kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2007-10-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SEB“ banku pripažintini solidariomis J. Š. ir H. Š. prievolėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytą teismas mato,kad šiuo atveju nėra pagrindo modifikuoti buvusį kreditorinį sutuoktinių įsipareigojimą,bet tuo pačiu atsakovui nustatoma prievolė pilnai dengti asmeniškai šį įsipareigojimą bankui,kartu nustatant,kad nevykdant šios prievolės ieškovė neginčo tvarka galės kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš atsakovo jos naudai už atsakovo prievolės nevykdymą pagal šį sprendimą(CK 1.5 str.).Tai atitiks ir užtikrins visų šalių interesus byloje užkertant kelią ginčams ateityje.
Kiti klausimai.
Šalys viena iš kitos išlaikymo po santuokos nutraukimo priteisimo nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas.
Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė „R.“; atsakovui pavardė „Š.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas.
Už ieškovės ieškinį mokėtinas 2634 Lt žyminis mokestis. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (b.l. 2), o 2490 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas 2014-01-24 teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos (b.l. 78-79).Ieškovė nutarties iki sprendimo priėmimo dienos neįvykdė.Ieškovė turėjo 400 Lt atstovavimo išlaidų (b.l 64). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (~43 proc.), 1133 Lt žyminio mokesčio ir 172 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei priteisiama iš atsakovo, ir 2490 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei iš ieškovės(CPK 80,88,93,96 str.).
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 1593,85 Lt žyminį mokestį (b.l. 86, 139) bei byloje turėjo 3500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 157). Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies (~75 proc.), atsakovui iš ieškovės priteisiama 3 820 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į protingumo ir ekonomiškumo principus, procesinių dokumentų byloje įteikimo išlaidos (20,49 Lt) valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 str.).
Teismas, vadovaudamasi LR CPK 80,88,93,96,177,185 str., 253-269 str., 270 str., 385 str.,
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – R.) ir atsakovo H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo H. Š. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „R.“, atsakovui pavardę „Š.“.
Šalims tarpusavio išlaikymo nepriteisti.
Priteisti ieškovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priekabą (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2009.
Priteisti ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą:masažinį kilimėlį EASCON;indukcinę krosnelę, kopijavimo aparatą EPSON, televizorių SAMSUNG LED, miegamojo čiužinį DORMEO, žoliapjovę.
Priteisti H. Š. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą:skalbimo mašiną ARDO, indaplovę BEKO, šaldytuvą WHIRLPOOL, televizorių SAMSUNG, šaldiklį WHIRLPOOL, dulkių siurblį PHILIPS, suvirinimo aparatą, miegamojo lovą 160x200.
Priteisti ieškovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 43 661,70 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą 70 ct) kompensaciją už santuokos metu sumokėtus kreditus, palūkanas ir kitus mokėjimus bankams, kurią H. Š. išmokės per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kreditorinį įsipareigojimą pagal 2007-10-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SEB“ banku po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Nustatyti, kad atsakovas H. Š. asmeniškai mokės paskolą AB SEB bankui pagal 2007-10-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1133 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt tris litus) sumokėto žyminio mokesčio ir 172 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus) atstovavimo išlaidų ieškovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 490 Lt (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litų) nesumokėto žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 820 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.
Kitoje dalyje priešieškinį netenkinti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius