Administracinė byla Nr. I-704-162/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00403-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2012 m. spalio 8 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-4 rašo Nr.(1.7)-SR-3256 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti priimti sprendimą).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3256, kuriuo pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. prašymas (reg. Nr. ATP-1587) grąžintas nenagrinėtas;
2) įpareigoti atsakovę Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012.;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skundu pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1R-260 pakeistos Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 54-1860), nuostata – „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“ atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (b.l. 3-5) skundą šioje dalyje atsisakyta priimti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-969-718/2012, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. 2012 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje baudžiamojoje byloje. Prašymas buvo užpildytas pagal specialią formą, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, ir iki šiol analogiškai užpildyti prašymai buvo nagrinėjami. Tačiau Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3256 pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu. Skundžiamame akte nenurodyta, kaip reikalinga užpildyti prašymą, kad jis būtų nagrinėjamas tarnyboje. Teigia, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymi, kad prašymo nagrinėjimo tvarka bei tarnybos veiksmai griežtai reglamentuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl atsakovė privalėjo juo vadovautis ir dėl prašymo priimti sprendimą, nes atsakovei, žinojusiai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-969-718/2012 ir susipažinusiai su visomis ginčo aplinkybėmis, nebuvo kliūčių priimti sprendimą nedelsiant ir informuoti apie jį pareiškėją. Skundas taip pat argumentuojamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į gynybą, Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžiančia varžyti žmogaus teises dėl jo socialinės padėties, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 bei 13 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 47), į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 48), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 22-24) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2012 m. rugsėjo 3 d. tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo byloje Nr. PK-969-718/2012. Tarnybos direktorius R. Valančius, siekdamas išvengti interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą, nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant minėtą pareiškėjo prašymą ir pavedė Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui, nagrinėti šį pareiškėjo prašymą ir priimti visus su šiuo prašymu susijusius sprendimus. Skundžiamu raštu tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2012 m. rugsėjo 3 d. pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašyme pareiškėjas nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Tarnyba skundžiamu aktu grąžino pareiškėjui prašymo originalą kartu su prie jo pateiktais priedais.
Teigia, kad skundžiamu 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3256 įformintą atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą tarnyba grindė tokiais motyvais. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiškėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar netikimo pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjui pagrįstai.
Pažymi, kad teisingumo ministro nustatyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiškėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjai privalo į prašyme suformuluotus klausimus atsakyti aiškiai; jeigu prašymo formoje yra nurodyti atsakymų variantai, remtis jais, o ne teikti savo atsakymo variantą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, užuot pasirinkęs vieną iš prašymo formoje pateiktų atsakymo į klausimą variantą „sutinku" arba „nesutinku", savo valią nesutikti išreiškė įsakmiu nurodymu: „Nesutinku, Tarnybą prašau vadovautis galiojančiais teisės aktais.“ Pareiškėjui pateikus netinkamai užpildytą prašymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo numatytas 3 darbo dienų terminas sprendimui priimti net neprasidėjo, todėl tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 49). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 40-41) prašo skundo netenkinti. Pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančiomis sprendimus dėl antrinė teisinės pagalbos teikimo, o teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo). Nurodo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Pareiškėjas, pildydamas nustatytos formos prašymą, buvo supažindintas su jo teise sutikti/nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys, ir tokio sutikimo nedavė. Duomenų subjektui nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti J. S. asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi, todėl pagrįstai paliko jo prašymą nenagrinėtu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylą, vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 50).
Teisėjų kolegija konstatuoja
Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3256 (toliau – ir skundžiamas raštas), kuriuo pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. prašymas (reg. Nr. ATP-1587) grąžintas nenagrinėtas, įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje.
2012 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) gautas pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012 (b.l. 25-29). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiškėjas, pildydamas grafą dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku, Tarnybą prašau vadovautis galiojančiais teisės aktais“ (b.l. 29). Teisingumo ministro nustatytoje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „sutinku“ arba „nesutinku“. Pareiškėjo įrašas leidžia daryti išvadą, kad jis nesutiko, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Pareiškėjas nuo minėto prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių (b.l. 25).
Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniu, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, bei siekdamas išvengti tarnybos interesų konflikto, nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant minėtą pareiškėjo prašymą ir pavedė tarnybos Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui, nagrinėti šį pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo prašymą nagrinėjo Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti Teisės skyriaus vedėją, Vitalija Mardasaitė, kuri pavaduoti Teisės skyriaus vedėją Kristiną Gureckienę paskirta 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P-3 (b.l. 36).
Skundžiamu 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3256 Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją (b.l. 9) apie tai, kad jo 2012 m. rugsėjo 3 d. gautas prašymas (reg. Nr. ATP-1587) suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nenagrinėjamas, nesant pareiškėjo sutikimo, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimą grindė tuo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjo prašymą grąžinti nenagrinėtą.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis). Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines šio įstatymo sąvokas. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų definicija, pagal kurią asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sąvoką, pagal kurią duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sąvoka: sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (2 straipsnio 8 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi teismas turi įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiškėjo J. S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiškėją pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamą teisę ir aiškindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.
Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokią pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kaip duomenų subjektas yra supažindinamas su jo teise pasirinkti ar sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Taigi šioje grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S., 2012 m. rugsėjo 3 d. pildydamas nustatytos formos prašymą (reg. Nr. ATP-1587), supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimą išreiškė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „nesutinku“, be to nurodydamas, kad prašo atsakovę vadovautis galiojančiais teisės aktais. Iš to seka, kad duomenų subjektui (šiuo atveju – pareiškėjui) nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su žyma apie jos gavimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2012 m. rugpjūčio 17 d (b.l. 31-33), kuri nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nėra būtinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareiškėją teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas. Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 3 d. prašyme raštiškai išreiškus nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai grąžino pareiškėjo prašymą nenagrinėtą.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012, nes faktinė ir teisinė padėtis šio sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.
Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad Klaipėdos tarnyba delsia priimti sprendimą. Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba sprendimą priima iš karto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamai užpildyto prašymo, kurio rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jį pagrindžiančių dokumentų ir kt. dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gavimo dienos. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą gautas 2012 m. rugsėjo 3 d., skundžiamas raštas priimtas 2012 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjui pateikus netinkamai užpildytą prašymą, Klaipėdos tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.
Pareiškėjas skundą taip pat grindžia Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų pažeidimu. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios. Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimą, ar nuo pareikšto kaltinimo. Garantuojant konstitucinę teisę į gynybą baudžiamajame procese, nacionalinėje teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas. Teisė į gynybą per visą bylos procesą gali būti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas, būtinas gynėjo dalyvavimas reglamentuotas Baudžiamojo proceso kodekso 50-51 straipsniuose, o antrinės teisinės pagalbos teikimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis apibrėžia kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teises, tarp jų teisę gintis pačiam arba padedamam savo paties pasirinkto gynėjo ar, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atlyginti ir kai to reikalauja teisingumo interesai, jis turi gauti teisinę advokato pagalbą nemokamai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisės, tame tarpe ir teisė, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingą teisingumą. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties byloje Nr. PK-969-718/2012 matyti, jog pareiškėjas siekė gauti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje kaip nukentėjusysis, o byla pradėta pagal pareiškėjo J. S. privataus kaltinimo skundą (b.l. 34-35). Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijas dėl jo tam tikrų savybių ir požymių. Teisių diskriminacija – tai savavališkas asmens teisių atėmimas, apribojimas arba išplėtimas. Pareiškėjas teiginio, kad jo teisės buvo suvaržytos dėl jo socialinės padėties, nepagrindė jokiais įrodymais. Nėra pagrindo išvadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo, nes pareiškėjo procesinė padėtis minimoje baudžiamojoje byloje yra ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo, be to, bylos nagrinėjimo dalyku yra ne Klaipėdos tarnybos sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, o raštas, kuriuo pareiškėjui jo prašymas grąžintas nenagrinėtas.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau nėra pateikęs duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 6-7). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Taigi įstatymų leidėjas numato galimybę proceso šaliai atlyginti turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jos naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas negali pretenduoti į išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Eglė Kiaurakytė
Aušrelė Mažrimienė