(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui E. S.,

atsakovės atstovams vadovui T. G. ir advokato padėjėjui Andžej‘ui Sinicyn‘ui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galmeta“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Tonitra“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 11 166,45 Eur skolą, 1 136,03 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4611-262/2018 UAB „Galmeta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai 313 677,34 Eur sumai. Bankroto administratorius susipažinęs su jam pateiktais buhalteriniais dokumentais nustatė, jog atsakovė nėra padengusi įsiskolinimo ieškovei 9 840,60 Eur sumai, atsižvelgiant į tai 2019 m. sausio 2 d. išsiuntė atsakovei raginimą apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė 2019 m. sausio 3 d. pateikė atsakymą kuriame nurodė, jog jos apskaitos duomenys nesutampa. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai pateikė atsakovei paklausimą dėl informacijos pateikimo, bei papildomai patikrinęs visus duomenis nustatė, jog atsakovė yra nepilnai apmokėjusi dar dvi sąskaitas faktūras, todėl ieškinio pateikimo dienai atsakovės įsiskolinimas yra 11 166,45 Eur, kuris iki kreipimosi į teismą dienos taip ir nebuvo apmokėtas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovė surašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį tarpusavio atsikaitymo galutinis likutis 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo 10 318,67 Eur jos nuadai. Nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 20 d. iš ieškovės prekes ir/ar paslaugas pirko keturis kartus, o ieškovė iš jos prekes ir/ar paslaugas pirko tris kartus. Ieškovė išrašė ir pateikė jai apmokėjimui sąskaitas 111 624,10 Eur sumai, o ji atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui sąskaitas 27 421,53 Eur sumai. Paaiškino, jog pagal ieškovės pateiktas sąskaitas atliko ieškovės naudai mokėjimus 74 828,83 Eur sumai. Pažymėjo, jog apibendrinant atliktus mokėjimus ir apmokėjimui pateiktus dokumentus, įvertinus 2018 m. rugsėjo 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu nustatytą ieškovės įsiskolinimą bei atlikus skolos užskaitymą, bylos nagrinėjimo dienai ieškovė yra skolinga 944,94 Eur.

Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės ieškovė savo ieškininius reikalavimus tikslino, byla išnagrinėta pagal 2019 m. spalio 21 d. patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus (el. b. t. II, l. 1-9).

Patikslintame ieškinyje ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius nurodė, jog iš atsakovės atsiliepimo jam tapo žinoma, kad 2018 m. birželio 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, todėl šį aktą, kaip sudarytą užskaitos sandorį prašo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu ir priteisti 11 166,45 Eur įsiskolinimą bei 1 136,03 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Nurodė, jog ginčijamas įskaitymas pažeidė kitų kreditorių teises, nes ieškovė jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o ginčijamu įskaitymu atsakovei buvo suteiktas privilegijuotos kreditorės statusas, sumažintos ieškovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo preziumuoti atsakovės nesąžiningumo, tačiau mano, jog atsakovė, kaip pelno siekianti bendrovė, privalėjo domėtis ieškovės turtine padėtimi ir žinoti, jog pastaroji yra nemoki. Dėl minėto prašo taikyti restituciją ir priteisti 11 166,45 Eur skolą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. t. II, l. 152-156), kuriuo ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog nuo bendradarbiavimo su BUAB „Galmeta” pradžios, iš ieškovės gavo sąskaitų apmokėjimui 349 545,04 Eur sumai ir apmokėjo 305 698,21 Eur. Liko neapmokėta 43 846,83 Eur. Pati ieškovei išrašė sąskaitas apmokėjimui 44 791,77 Eur sumai. Ieškovė šių sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga 44 791,77 Eur. Įvertinus tarpusavio įsiskolinimus ir padarius įskaitymą, UAB „Galmeta“ liko skolinga jai 944,94 Eur. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ji kitų kreditorių interesų nepažeidė ir pažeisti negalėjo, nes įskaitymas nebuvo padarytas kitų kreditorių sąskaita. Nurodė, jog nesutinka su bankroto administratoriaus pozicija, jog ieškovė neprivalėjo sudarinėti ginčijamo sandorio, nes tai reikštų, kad ieškovė neturėjo pareigos vykdyti atsiskaitymą pagal sandorius su ja, o ji turėjo pareigą vykdyti atsiskaitymą pagal sandorius su ieškove. Mano, jog tai pažeidžia lygybės principą. Jeigu ieškovė nevykdytų savo pareigos sumokėti skolą jai, tai ir ji turėtų teisę nevykdyti savo pareigos mokėti skolą ieškovei. Šiuo atveju mano, šalys vykdė savo pareigas apmokėti skolas ir atliko skolų įskaitymą. Dėl kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų nurodė, jog per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį buvo taikomas pasirinktas atsiskaitymo būdas (užskaitymo būdu), todėl ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovei gresia bankrotas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau turėjo pradelstų įsipareigojimų UAB Automatikos sprendimai - 6 143, 61 Eur, UAB „AGA“ - 1 941,65 Eur, BĮ UAB „Azovlitas“- 107 084,74 Eur ir kt. Atkreipė dėmesį, jog 2018 m. birželio mėnesį ieškovės atžvilgiu viešame registre buvo užregistruoti du areštai, todėl atsakovei turėjo būti žinoma apie ieškovės sunkią finansinę padėtį. Atsakydamas į teismo ir atsakovės atstovų klausimus ieškovės atstovas nurodė, jog jam nėra žinoma, kada ir ar bendrovė sustabdė veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, darbuotojai buvo atleidžiami jau po bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog 2018 metų pradžioje ieškovė dar darė atsiskaitymus tam tikriems kreditoriams. Pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo neprašo, nes pastarosios nebuvo apmokėtos.

Teismo posėdžio metu atsakovės advokato padėjėjas papildomai pažymėjo, jog per visą bendradarbiavimo su ieškove laikotarpį, t. y. nuo 2015 metų ieškovė nepervedė atsakovei nė vieno cento, neatliko nė vieno mokėjimo. Įmonės atsiskaitydavo užskaitydamos savo priešpriešinius įsipareigojimus ir po tam tikro laiko tai užtvirtindavo raštu. Atkreipė dėmesį, jog per visą bendradarbiavimo laikotarpį ieškovei atsakovė buvo 3 kartus sumokėjusi grynais pinigais ir tai patvirtina 3 pajamų orderiai: 3 000, 5 400, ir 5 400 sumoms (el. b. t. I, l. 55-57) ir vieno iš jų – 2018 m. birželio 13 d. Nr. 652 – pas ieškovę likusi šaknelė (el. b. t. III, l. 134) yra su trūkumais: nes skaičiais parašyta suma – 3 500 nesutampa su žodžiais parašyta suma – 5 400 Eur; atsakovės šaknelėje yra tik žodžiais parašyta suma – 5 400 Eur. Be to, ieškovė kasos pajamų orderio 3 000 Eur sumai Nr. 650 iš vis nemini, nors atsakovė tokį turi.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas atsakovės prašymu apklausė byloje liudytoja atsakovės buhalterę A. G.. Liudytoja paaiškino, kad su UAB „Galmeta“ bendradarbiavo, jokių mokėjimų iš jų niekuomet negavo: 2017 metų rugpjūtį buvo pasirašytas suderinimo aktas ir nuo to laiko visas atsiskaitinėjimas vyko tarpusavio susidengimų būdu. Paaiškino, jog sudengimas yra tuomet, kai abi įmonės turi įsipareigojimų viena kitai, skolos susidengia ir tai dienai ar tam momentui „išsinulinama“ arba nustatoma kažkieno permoka ir skolos likutis. Buhalterinėje programoje yra toks mygtukas „užskaita“, kurio paskirtis sudengti tarpusavio skolas. Dažniausiai buhalteriai telefonu susiskambina, padaromos užskaitos ir buhalteriškai suvaikšto duomenys. Užskaitos buvo daromos išrašius ar gavus sąskaitas, taip yra daroma ir finansinių metų pabaigoje. Buhalterė patikrinusi duomenis su savimi atsineštame kompiuteryje paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo skolinga atsakovei 1 325,85 Eur. 2017 m. gruodžio 20 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 21 535,99 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 30 d. buvo padaryta užskaita 30 528,81 Eur sumai, taip buvo daroma pagal žodinį susitarimą. Galmetos buhalterė tą patį darė iš savo pusės, dažniausiai buvo susiskambinama, bet ne kiekvieno sudengimo metu. Buvo įprasta daryti susidengimus ir vėliau pasirašyti ar įskaitymo aktą ar skolų susiderinimo aktą. 2018 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas: akte 3 000 Eur tai UAB „Tonitra“ permoka UAB „Galmetai“ 2018 m. balandžio 17 d., 2017 m. balandžio 24 d. buvo gauta iš UAB „Galmeta“ sąskaita, dėl neapmokėtos 2055,06 Eur sumos sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą ir išsiuntė ieškovei, gavo patvirtinimą. Nurodė, jog turi visų iš ieškovės išrašytų kasos pajamų orderių originalus, jei reikia gali pateikti.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB „Galmeta“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Divingas“. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, nuo 2015 metų šalys bendradarbiavo: atsakovė pirko iš ieškovės metalo gaminius, atsakovė ieškovei teikė metalo konstrukcijų montavimo ir cinkavimo bei kt. (pvz. gaminių transportavimo) paslaugas. Ieškovės bankroto administratorius patikslintame ieškinyje nurodo, jog patikrinęs visus turimus dokumentus nustatė, jog atsakovė nėra apmokėjusi 11 166,45 Eur pagal 2018 m. balandžio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija GA Nr. 697, (visa sąskaitoje nurodyta suma - 26 740,60 Eur, el. b. t. I, l. 11), todėl prašo šią skolą priteisti iš atsakovės. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu paaiškėjus, jog po minėtos sąskaitos faktūros išrašymo - 2018 m. birželio 30 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą dėl 2 055,06 Eur sumos užskaitymo, bankroto administratorius pareiškė prašymą dėl jo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu ir restitucijos taikymo.

Dėl skolos pagal 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GA Nr.  697 priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija GA Nr. 697 atsakovei išrašyta tarp šalių susiklosčiusių prikimo – pardavimo santykių pagrindu, atsakovė neginčijo sąskaitos išrašymo teisėtumo ir nereiškė pretenzijų dėl jos pagrindu įsigytos produkcijos (metalo konstrukcijų) kokybės, taip pat neginčijo prievolės ją apmokėti, priešingai, nurodė, jog ginčo sąskaita yra pilnai apmokėta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

Ieškovės bankroto administratoriaus atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nurodė, jog įsiskolinimui paskaičiuoti vadovavosi atsakovės mokėjimus (tiek per banką, tiek grynais pinigais) pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, kurių data vėlesnė nei ginčo sąskaitos faktūros ir gavo prašomą priteisti skolą.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog po 2018 m. balandžio 24 d. (ginčo sąskaitos išrašymo data) atsakovė ieškovei atliko 1 000 Eur pavedimą per banką ir du kartus sumokėjo grynais pinigais po 5 400 Eur: 2018 m. birželio 12 ir 2018 m. birželio 13 d. (kasos pajamų orderio kvitai Nr., 651 ir Nr. 652, el. b. t. I, l. 55-56). Minusavus šias sumas iš sąskaitoje nurodytos 26 740,60 Eur sumos, gaunasi 14 940,60 Eur skola. Ieškovė prašo priteisti mažesnę skolą, nes, kaip paaiškino bankroto administratorius teismo posėdžio metu, apskaičiuojant skolą buvo vertinami atsakovės atsiskaitymai pagal dvi 2018 metais ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o ieškinys reiškiamas pagal vieną iš jų – pagal vėlesnę, nes atsakovė nenurodydavo pagal kurią sąskaitą faktūrą moka ir gaunamos sumos buvo užskaitomos pagal senesnę skolą.  

Vertinant tokią ieškovės atstovo poziciją bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog be ginčo sąskaitos, iškovė atsakovei taip pat išrašė 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GA Nr. 692 (el. b. t. II, l. 160) 34 354,68 Eur sumai, pagal abi sąskaitas faktūras atsakovė privalėjo ieškovei bendrai sumokėti 61 095,28 Eur (34 354 + 26 740,60). Iš viso po 2018 m. kovo 30 d. (pirmos sąskaitos išrašymo diena) atsakovė ieškovei sumokėjo 30 454,94 Eur (per banką: 2018 m. balandžio 16 d. – 10 000 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. - 5654,94 Eur, 2018 m. gegužės 23 d. – 1 000 Eur, el. b. t. I, l. 54; ir grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius: 2018 m. balandžio 17 d. – 3 000 Eur, 2018 m. birželio 12 d. – 5 400 Eur ir 2018 m. birželio 13 d. – 5 400 Eur, el. b. t. I, l. 55-57), t. y. vertinant tik atsakovės mokėjimus, atliktus po 2018 m. kovo 30 d. atsakovės įsiskolinimas turėtų būti 30 640,34 Eur (61 095,28 – 30454,94).

Galiausiai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog prašoma priteisti 11 166,45 Eur suma buvo paskaičiuota vertinant atsakovės visus atliktus mokėjimus už 2018 metus, t. y. ir iki ginčo sąskaitų išrašymo 2018 m. kovo 30 d. atliktus mokėjimus ir jais mažinant skolą. Tokiu būdu ginčo sąskaitų apmokėjimui bankroto administratorius įskaitė 2018 m. kovo 5 d. per banką atliktą mokėjimą 12 000 Eur sumai ir 2018 m. kovo 29 d. per banką atliktą mokėjimą 12 373,89 Eur sumai ir neturėdamas kasos pajamų orderio Nr. 650 - 3 000 Eur sumai (jį į bylą pateikė atsakovė, el. b. t. I, l. 57) bei vertindamas, jog kasos pajamų orderis Nr. 652 yra išrašytas 3 500 Eur sumai, ne 5 400 Eur sumai (nes suma žodžiai ir skaičiais nesutampa, el. b. t. III, l. 134), gavo prašomą priteisti įsiskolinimo sumą: 61 095,28 - 12 000 – 12 373,89 - 10 000 - 5654,94 - 1 000 – 3 500 – 5 400 = 11 166,45.

Su tokiu ieškovės bankroto administratoriaus paskaičiavimu nesutiktina. Visų pirma paskaičiavime neatsižvelgta į tai, jog kasos pajamų orderyje Nr. 652 nesutampa žodžiais ir skaičiais įrašytos sumos: pas ieškovę esančioje šaknelėje skaičiais nurodyta - 3 500, žodžiais – 5 400; pas atsakovę esančioje orderio šaknelėje yra tik suma žodžiais – 5 400 (el. b. t. III, l. 134 ir el. b. t. I, l. 55); Be to, bankroto administratoriui tikėtina nebuvo perduotas kasos pajamų orderis Nr. 650 3 000 Eur sumai (el. b. t. I, l. 57). Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta atsakovės buhalterė A. G. nurodė, jog minėtų pajamų orderių originalai yra išsaugoti ir gali būti pateikti į bylą apžiūrai, tačiau ieškovės atstovas tokio prašymo nereiškė ir nurodė, jog teismas gali vadovautis į bylą pateiktomis patvirtintomis kopijomis. Atitinkamai prašomas įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 4 900 Eur suma (3 000 + (5 400 – 3 500) = 4 900). Antra, skolos paskaičiavimui buvo atsižvelgta į visus atsakovės mokėjimus už 2018 metus, t. y. ir į mokėjimus atliktus iki ginčo sąskaitų išrašymo, bet neatsižvelgta į ankstesnius mokėjimus, pvz. į 2017 m. lapkričio ir rugsėjo mokėjimus. Toks įsiskolinimo paskaičiavimas negali būti vertinamas tinkamu ir teisėtu, nes iš byloje esančių ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų už visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį ir visų atsakovės mokėjimų matyti, jog atsakovė neatlikdavo mokėjimų pagal sąskaitose nurodytas sumas. Tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia bendradarbiavimo praktika, jog ieškovė, nors taip pat pirko iš atsakovės montavimo ir kitas paslaugas ir taip pat buvo atsakovės skolininkė, niekuomet nesumokėjo atsakovei nei euro, nes šalys savo įsipareigojimus sudengdavo ir atsakovė sumokėdavo tik tiek, kiek likdavo nesudengta ieškovės naudai, o dėl intensyvaus bendradarbiavimo bei dėl to, jog atsakovė, priešingai nei ieškovė, už perkamas prekes ieškovei mokėjo, susidarydavo atsakovės permokos ieškovei. Tai patvirtina pvz., atsakovės 2018 m. balandžio 17 d. pavedimas per banką 5 654,94 Eur sumai, kurio paskirtis: galutinis pagal PVM sąskaitą faktūra GA Nr. 692; Ši sąskaita buvo išrašyta 34 354,68 sumai, po jos išrašymo iki 2018 m. balandžio 17 d. buvo atliktas tik vienas mokėjimas – 2018 m. balandžio 16 d. – 10 000 Eur sumai (avansas pagal 2018 m. balandžio 12 d. pirkimo –pardavimo sutartį), tačiau 2018 m. balandžio 17 d. atsakovė laikė, jog jau yra atsiskaičiusi su atsakove pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pateikė viso šalių bendradarbiavimo balansą, iš kurio matyti, jog 2018 m. birželio mėnesį ieškovė buvo skolinga atsakovei 944,94 Eur (el. b. t. II, l. 158). Šias aplinkybe patvirtina ir abiejų šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas (el. b. t. I, l. 30). Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, o jos pasirinktas skolos paskaičiavimo būdas netinkamas dėl aukščiau paminėtų priežasčių, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė atsakovės skolos, atitinkamai ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl 2018 m. birželio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu

Ieškovė vertina šalių pasirašytą 2018 m. birželio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą įskaitymu ir prašo jį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu.

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įskaitymo sampratą įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Reikalavimo įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1-2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo suformuluotos sąlygos, kurias turi atitikti įskaitomos prievolės: 1) prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos; 2) šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 3) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; 4) abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Taigi įskaitymui, kaip prievolės pasibaigimo pagrindui, būtina nustatyti esant atskiras, pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančias, šalių prievoles, kurios gali būti pabaigtos (ar sumažintos) įskaitant jas tarpusavyje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl įskaitymo galimybės yra papildomai ribojamos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo nuostatų. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, pagal kurias įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes, minėta, reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

Bylos nagrinėjimo metu teismas aiškinosi ginčijamo sandorio turinį, t. y. kokios šalių prievolės buvo įskaitytos. Ieškovės atstovas jokių paaiškinimų dėl tariamų prievolių, kurios pasibaigė įskaitymo pagrindu nepateikė. Tuo tarpu tiek atsakovė, tiek liudytoja apklausta buhalterė paaiškino, jog pasirašydamos ginčijamą aktą šalys patvirtino, jog yra atsakovės 3 000 Eur permoka ieškovei (3 000 debetas), todėl į jį įskaitė atsakovė neapmokėtą 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 697 2 055,06 Eur likutį. Po įskaitymo ieškovė liko skolinga atsakovei 944,94 Eur.

Ieškovės bankroto administratorius ginčija 2 055,06 Eur įskaitymą actio Pauliana instituto pagrindu, kai pažeidžiantį kitų ieškovės kreditorių teises.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui (šiuo atveju – bankrutuojančios įmonės administratoriui, ginančiam kitų kreditorių teises) ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, sandorio negaliojimui actio Pauliana atveju, be eilės kitų reikšmingų aplinkybių, turi būti nustatyta, kad juo buvo pažeistos kreditorių teisės. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu 1) dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, 2) būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena aplinkybe, kad atsakovei buvo sudaryta pirmenybės teisė (privilegija) į 2 055,06 Eur skolos atgavimą, tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama. Teismų praktikoje pripažįstama, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas įskaitymas buvo sudarytas esant įprastai verslo praktikai, prieš iškeliant bankroto bylą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys ir anksčiau sudarinėjo įskaitymus ir taip atsiskaitydavo – per visą trijų metų bendradarbiavimo laikotarpį būtent ieškovė neatliko nė vieno mokėjimo atsakovei, o visus savo įsipareigojimus atsakovei užskaitydavo atsakovės priešpriešiniais įsipareigojimais. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nors ieškovės bendrovė iki iškeliant bankroto bylą devynis mėnesius dirbo nuostolingai (nemokumas nustatytas 2017 m. gruodžio 31 dienai), tačiau veikla nebuvo sustabdyta, priešingai: bendrovei ir pačios ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų gausa byloja, jog buvo siekiama plėtoti verslą. Kartu pažymėtina, jog byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jos ieškovė turėdama finansinių sunkumų preferavo vienus kreditorius, o su kitais tikslingai neatsiskaitinėjo. Priešingai, ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jo žiniomis 2018 metų pradžioje ieškovė atliko atsiskaitymus su tam tikrais kreditoriais, tuo tarpu atsakovei joks mokėjimas nebuvo atliktas. Todėl iš pateiktų įrodymų negalima teigti, jog pasirašydamos ginčijamą sandorį šalys buvo nesąžiningos, nes nesant galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, siekė suteikti pirmenybę būtent atsakovei. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti įskaitymą negaliojančiu.

Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju įskaitymą padarė atsakovė ir tokia jos teisė esant ieškovei nemokiai, numatyta CK 6.104 straipsnio nuostatose. Kasacinis teismas aiškindamas minėto straipsnio ir bankroto santykius reglamentuojančias teisės normas yra nurodęs, kad tarp Įmonių bankroto įstatymo ir CK 6.140 straipsnio priešpriešos nėra: įmonei bankroto byla iškeliama dėl jos nemokumo arba negalėjimo ar neketinimo atsiskaityti su kreditoriumi; nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama įmonei vykdyti finansines prievoles, tuo tarpu CK 6.140 straipsnis nekalba apie tai, kad iškėlus bankroto bylą būtų leidžiama vykdyti įskaitymą. Vien tapimo skolininko nemokiu faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą atsakovė net ir žinodama apie ieškovės nemokumą, prieš iškeliant bankroto bylą turėjo teisę atlikti įskaitymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė byloje patyrė 800 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų už atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas atsakovės atstovo pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš ieškovės bankroto proceso administravimo lėšų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015). 

Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Tonitra“, juridinio asmens kodas 302444035, iš ieškovės BUAB „Galmeta“, juridinio asmens kodas 302821130, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BUAB „Galmeta“ bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok