Civilinė byla Nr. 2S-756-538/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03227-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.3.2.4; 3.4.5.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. M., S. M..

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. gegužės 10 d. antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad jo dukrai S. M. sulaukus pilnametystės, vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti ir vienas iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo, nagrinėjamu atveju – pareiškėjas, todėl, pareiškėjo nuomone, jis turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti kaip išieškotojos įstatyminis atstovas.

3.       Antstolis 2022 m. gegužės 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos 

4.1.       Šiuo atveju aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad sukakus pilnametystės, teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu.

4.2.       Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis.

4.3.       Civilinėje byloje Nr. 2S-1019-1092/2021 nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra tinkamas išieškotojas ir turi teisę dukters lėšas tvarkyti uzufrukto teise, pripažintinos ir vertintinos kaip turinčios prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

4.4.       Teismo

4.5.       Šiuo metu jau pilnametė pareiškėjo duktė S. M. (kreditorius) nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, todėl nustatytų aplinkybių kontekste tai nesudaro pagrindo vertinti, kad vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo priverstinio vykdymo pateikė netinkamas asmuo.

4.6.       Ta aplinkybė, kad vykdomasis raštas išduotas vaikui jau tapus pilnamečiui, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese, įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą, todėl pareiškėjas pripažintinas tinkamu išieškotojo (vaiko) atstovu išlaikymo iki pilnametystės teisiniuose santykiuose net ir vaikui tapus pilnamečiu. Todėl pareiškėjas teisėtai, įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą, kaip išieškotojos S. M. įstatyminis atstovas kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu.

4.7.       Teismas nustatė, kad antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o pareiškėjas yra tinkamas asmuo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą, todėl teismui tenkinus pareiškėjo skundą, iš antstolio pareiškėjo naudai priteistinos jo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą.

III. Atskirojo 

5.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti; priteisti iš pareiškėjo R. M. suinteresuoto asmens J. P. naudai bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų 200 Eur  dydžio išlaidas. Skundo argumentai: 

5.1.       Teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neobjektyviai analizavo faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, nutartį priėmė formaliais motyvais ir argumentais, rėmėsi nagrinėjamai bylai neaktualia teismų praktika.

5.2.       Teismas specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai" 2022-05-25 paskelbė pranešimą dalyvaujantiems asmenims tik apie rašytinio proceso tvarka vyksiančio posėdžio vietą, datą ir laiką bei, kad byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami. Teismo pranešime visiškai neužsiminta apie byloje dalyvaujančių asmenų (išieškotojos ir skolininkės) teisę pateikti atsiliepimus ir tam nustatytą terminą. Apie tai, kad suinteresuotiems asmenims teismas būtų suteikęs teisę pateikti savo atsiliepimus ar pranešęs apie nagrinėjamą bylą, nėra jokių duomenų ir elektroninėje byloje. Tai reiškia, kad pilnametei išieškotojai S. M. nepagrįstai neleista išreikšti savo valią nagrinėjamu klausimu, tuo pačiu užkirsta teisė prieš penkis metus pilnamečiu tapusiam vaikui byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo reikalauti pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodytą uzufruktorių.

5.3.       Nagrinėjamoje elektroninėje byloje nėra jokių duomenų, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismas būtų siuntęs nors vieną teismo procesinį dokumentą. Netgi 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. birželio 15 d. nutartys išsiųstos tik advokato padėjėjui A. V. ir antstoliui J. P..

5.4.       Pareiškėjas dėl vykdomojo dokumento dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo S. M. priverstinio vykdymo pradėjimo kreipėsi praėjus daugiau negu penkiems metams po to, kai S. M. sulaukė pilnametystės, t. y. pasibaigus R. M. teisei uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters turtą.

5.5.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas R. M. Lietuvos antstolių rūmams pateiktame prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo bei  fizinio asmens anketoje išieškotoju ir naudos gavėju nurodo save - R. M. (taip pat ir savo sąskaitą banke), o ne vykdomajame dokumente įvardytą išieškotoją S. M., t. y. R. M. galimai siekia nepagrįstai ir neteisėtai pasisavinti S. M. priklausantį išlaikymo įsiskolinimą.

5.6.       Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė duomenų, kuriais pagrįstų savo teisę tvarkyti pilnamečio asmens, turinčio visišką veiksnumą, turtą. Teismo nutartyje cituojamos civilinės bylos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 aplinkybės visiškai nėra tapačios arba panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

5.7.       Teismas nepagrįstai įpareigojo antstolį atlikti veiksmą, kurio antstolis praktiškai įvykdyti neturi jokios galimybės.

5.8.       CPK 443 straipsnio 6 dalyje punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuoto asmens J. P. teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200 Eur, todėl antstolis prašo teismą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas R. M. prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

6.1.       Išieškotojos S. M. įstatyminis atstovas yra R. M., t. y. tinkamas išieškotojas. Šias aplinkybes nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartyje, tuo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-14676-792/2021, kuriame yra nurodyta, kad R. M. yra išieškotojos S. M. įstatyminis atstovas.

6.2.       Remiantis suformuota teismų praktika, nors vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, sulaukė pilnametystės, vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti ir vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo, nagrinėjamu atveju pareiškėjas.

6.3.       Klaipėdos

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl įrodymų prijungimo

9.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

10.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314) straipsnis).

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas pateiktus duomenis prijungia prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12.       Nustatyta, kad 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjas antstoliui pateikė prašymą priimti vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės S. M. išieškotojos S. M. naudai. 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu antstolis atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti, konstatavęs, kad S. M. sulaukė pilnametystės 2016 m. spalio 11 d. ir įgijo teisę pati (jos įgaliotas atstovas) kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Pareiškėjas pateikė skundą. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad sulaukus pilnametystės, teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Be to, civilinėje byloje Nr. 2S-1019-1092/2021 nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra tinkamas išieškotojas ir turi teisę dukters lėšas tvarkyti uzufrukto teise, pripažintinos ir vertintinos kaip turinčios prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo nutarties motyvams.

13.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų.

14.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

15.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16.       Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo, 9 punkte nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, kuris priklauso vaikui. Todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnis). Sulaukę pilnametystės šią teisę gali įgyvendinti patys vaikai, tačiau vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti ir vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Remiantis suformuota teismų praktika (be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-433-538/2015), nors vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, sulaukė pilnametystės, vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti ir vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo, nagrinėjamu atveju – pareiškėjas. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nurodytas dukters išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Taigi minėta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas išsprendė klausimą dėl pareiškėjo galimybės gauti išieškojimą. Pažymėtina, kad įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis turi prejudicinę galią ir ja pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nagrinėdamas pareiškėjo skundą. Tačiau kaip byloje nustatyta, antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties išaiškinimus, todėl priėmė neteisėtą patvarkymą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino.

17.       Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje elektroninėje byloje nėra jokių duomenų, kad dalyvaujantiems asmenims teismas būtų siuntęs nors vieną teismo procesinį dokumentą. Netgi 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. birželio 15 d. nutartys išsiųstos tik advokato padėjėjui A. V. ir antstoliui J. P.. Apelianto argumentai atmestini.

18.       Bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip (CPK 442–582 straipsniai). Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys apie posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis S. M. išsiųsta pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, o S. M. į darbovietę.

19.       Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo antstolį atlikti veiksmą, kurio antstolis praktiškai įvykdyti neturi jokios galimybės. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

20.       Nustatyta, kad VĮ Registrų centras 2022 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku antstolį informavo, kad pagal Antstolių informacinės sistemos bei Vykdomųjų bylų portalo veikimo principą asmuo, gavęs atsisakymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir vykdomąjį dokumentą turi teikti pakartotinai per Vykdomųjų bylų portalą, taigi akivaizdu, kad antstolis neturės galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo, todėl yra pagrindas teismo nutarties dalį dėl antstolio įpareigojimo panaikinti.

21.       Pažymėtina, kad pareiškėjas turi pakartotinai pateikti vykdomąjį dokumentą per vykdomųjų bylų portalą. Šį dokumentą gavęs bet kuris antstolis spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo klausimą turi vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties išaiškinimais.

22.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, naikintina nutarties dalis, kuria nutarta įpareigoti antstolį J. P. iš naujo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-14676-792/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės S. M. išieškotojos S. M. naudai priėmimo, kita nutarties dalis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas skunde prašė tik panaikinti antstolio 2022 m. gegužės 10 d. antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau teismas savo iniciatyva įpareigojo antstolį iš naujo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-14676-792/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės S. M. išieškotojos S. M. naudai priėmimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis pakeista dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolį atlikti veiksmą, kurio antstolis praktiškai įvykdyti neturi jokios galimybės, todėl darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų antstoliui iš pareiškėjo priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl bylinėjimosi išlaidos antstoliui iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos 

Panaikinti nutarties dalį, kuria nutarta įpareigoti antstolį J. P. iš naujo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-14676-792/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės S. M. išieškotojos S. M. naudai priėmimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Almantas Padvelskis