Civilinė byla Nr. 2-2158-304/2017
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01392-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.6.11.6; 3.2.6.5
(S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 31 d.
Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė,
sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,
dalyvaujant ieškovams J. J., A. J., jų atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
atsakovo atstovei V. Š.,
trečiojo asmens kredito unijos „Žemaitijos iždas“ atstovei bankroto administratorei Irenai Janulionienei,
trečiajam asmeniui G. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių nekilnojamasis turtas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, tretieji asmenys kredito unija „Žemaitijos iždas“, G. S..
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovai prašo patvirtinti 2017 m. balandžio 21 d. ieškovų ir atsakovės sudarytą buto su rūsiu Telšiuose, Kauno g. 17-17 (toliau butas) pirkimo–pardavimo sutartį už 13000 Eur, patvirtinti, kad už butą sumokėta 13000 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2017 m. kovo 7 d. sudarė ketinimų sutartį (toliau ketinimų sutartis) dėl buto pirkimo-pardavimo, susitarė iki 2017 m. balandžio 6 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto pardavimo už 13000 Eur. Atsakovei sumokėjo 2000 Eur avansą. 2017 m. kovo 10 d. atsakovė davė buto raktus, davė leidimą daryti buto remontą, žadėjo artimiausiu laiku įforminti buto pirkimą-pardavimą. 2017 m. kovo 13 d. atsakovei sumokėjo 2000 Eur, iki 2017 m. balandžio 21 d. sumokėjo 1000 Eur, o 2017 m. balandžio 21 d. sumokėjo likusius 8000 Eur, iš viso atsakovei sumokėjo 13000 Eur. Atsakovė nuslėpė, kad butas įkeistas kredito unijai „Žemaitijos iždas“, pastarajai įsipareigojimų, užtikrintų hipoteka, neįvykdė. Perėmę buto valdymą atliko jo remontą, apstatė baldais.
Ieškovas J. J. nurodė, kad 2017 m. kovo mėn. internete rado skelbimą apie parduodamą butą. 2017 m. kovo 5 d. susitiko su G. S. bute, V. Š. nebuvo. G. S. prisistatė kaip agentūros savininkas ir buto pardavėjas. G. S. pasitikėjo, nes jis buvo iš agentūros, be to, jį žinojo kaip savivaldybės tarybos narį ir verslininką. 2017 m. kovo 7 d. atsakovės biure jis, žmona, G. S. ir V. Š. sudarė ketinimų sutartį, sumokėjo atsakovei 2000 Eur avansą. 2017 m. kovo 10 d. atsakovės biure iš G. S. gavo buto raktą, kad galėtų daryti remontą. 2017 m. kovo 13 d. į butą atėjęs G. S. prašė 2000 Eur, pinigus atvežė į atsakovės biurą ir perdavė dalyvaujant V. Š.. Po kiek laiko G. S. paprašė dar 1000 Eur, kuriuos perdavė per žmoną. 2017 m. balandžio 21 d. atsakovės biure, dalyvaujant V. Š. ir G. S., perdavė 8000 Eur, gavo kasos orderį apie sumokėtus 13000 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. G. S. pranešė, kad sandoris neįvyks dėl problemų, reiks palaukti, butas įkeistas, nuslėpė, kad gautų pinigų neįnešė bankroto administratoriui. 2017 m. birželio 10 informavus G. S. apie ketinimą kreiptis į prokuratūrą dėl sukčiavimo, šis po 6 dienų padavė 500 Eur. Kai bute darė remontą, G. S. buvo atėjęs prašyti pinigų, remonto nutraukti nereikalavo. Perduodant pinigus 2000 Eur, 2000 Eur ir 8000 Eur dalyvavo G. S. ir V. Š., perduodant 1000 Eur buvo tik G. S. Kasos pajamų orderį dėl 13000 Eur sumokėjimo gavo atsakovės biure nuo G. S. Kasos pajamų orderis buvo paruoštas, pasirašytas, V. Š. būnat biure buvo. Pirmą kartą į butą įleido G. S., jis turėjo raktus, prisistatė kaip atsakovės savininkas. 500 Eur G. S. davė nuostolių padengimui dėl buto hipotekos. Pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta įsipareigoja padengti kredito unijai paskolą, įskaitant delspinigius ir palūkanas. Jokios paskolos G. S. neteikė.
Ieškovė A. J. nurodė, kad bute jiems buvo leista daryti remontą, davė raktą. Iš notarės sužinojo, kad butas įkeistas, suprato, kad juos apgavo. G. S. jiems buvo atidavęs mokesčių knygeles. Perduodant pinigus dalyvavo V. Š.. Kai darė buto remontą, G. S. ir V. Š. pretenzijų nereiškė. Buvo ketinimų sutartis, pinigus perdavė, todėl save laikė buto šeimininkais. Į skelbimą internete apie parduodamą butą atsiliepė G. S., jis aprodė butą, turėjo raktą, bandė lygtis. V. Š. sutiko atsakovės biure, ši nesistebėjo, ko jie vaikšto po butą. Dėl G. S. abejonių nekilo, nes jis prie valdžios, turėjo savo firmą, žinomas žmogus. Ar butas įkeistas, nesidomėjo, pirko iš firmos, negalvojo, kad gali apgauti.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pasirašant ketinimų sutartį ieškovus informavo, kad butas yra įkeistas, sandoris gali užtrukti, dalį pinigų reikės pervesti kredito unijai. Ieškovai su tuo sutiko, jiems nebuvo skirtumo, kam mokėti pinigus, punkto apie hipoteką neprašė įtraukti į ketinimų sutartį. Į ketinimų sutartį nebuvo įtrauktas rūsys, jis nėra ir negali būti parduodamas, ieškovams butas parduotas be rūsio. Hipotekos išregistruoti per 3 dienas neįmanoma, todėl pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti po 3 dienų nuo ketinimų sutarties sudarymo negalėjo. 2017 m. kovo 10 d. ieškovas pareikalavo buto raktų. Ieškovui sumokėjus 2000 Eur, jie perdavė buto raktus, kad ieškovas galėtų apžiūrėti butą. Atsakovės direktorė nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo nemokamose atostogose, kasos pajamų orderio ir sutarčių nepasirašė, tarpinių pinigų sumų negavo. Atsakovė iš ieškovų gavo tik 4000 Eur. Sandorio sudarymas užsitęsė, nes kredito unijai buvo paskelbtas moratoriumas, nušalinta visa vadovybė, paskirtas laikinasis administratorius, o paskirta bankroto administratorė pageidavo susipažinti su dokumentais, juos įvertinti. Ieškovai buto raktus užvaldė neteisėtai, jiems remonto daryti neleido.
Atsakovės atstovė V. Š. nurodė, kad internetiniame puslapyje ir laikraštyje patalpino skelbimą apie parduodamą butą. Atsirado pirkėjai, atvyko į biurą. 2017 m. kovo 7 d. gavo 2000 Eur avansą, pasirašė ketinimų sutartį. 2017 m. kovo 13 d. gavo 2000 Eur papildomą avansą, iš viso ieškovai sumokėjo 4000 Eur. Po kelių dienų atvažiavęs ieškovas prašė buto rakto, norėjo susižiūrėti skaitiklių parodymus, medžiagas remontui. Ieškovas rakto savavališkai negrąžino, be atsakovės žinios vykdė remontus, išnuomojo butą. Ieškovai perėmė buto valdymą be atsakovės sutikimo. Ji davė raktus ieškovui ir prašė sugyventinio G. S., kad prižiūrėtų. Ieškovai meluoja, kad ji dalyvavo perduodant 8000 Eur, ji nedalyvavo, nes buvo nedarbingumo atostogose. G. S. ir ieškovo santykiai ne jos reikalas. Atsakovės biuras yra vienoje patalpoje, o G. S. kitoje patalpoje turi kitą įmonę. Kasos pajamų orderio ji nepasirašė, jame ne jos parašas. G. S. neleido disponuoti pinigais. Su G. S. dalinai gyvena kaip sugyventiniai. Skelbime nurodytas įmonės telefonas, ieškovai meluoja, kad atsiliepė G. S. Ketinimų sutartyje neįrašyta apie buto hipoteką, apie tai ieškovams pasakė žodžiu, sutartis standartinė, gal praleido punktą apie įkeitimą. Apie atsiskaitymą su kreditoriumi nėra, bet ieškovams buvo išaiškinta ir pasakyta. Butą pirmą kartą ieškovams aprodė su G. S., jis ją atvežė kaip sugyventinę. Apie 1000 Eur ir 8000 Eur gavimą nieko nežino. Duodama ieškovui raktą, leido jam tik nusirašyti skaitiklių parodymus. Atsakovės biuro ir G. S. įmonės kabinetai pereinami. Jos ligos atostogų metu nuo 2017 m. balandžio 10 iki balandžio 28 d. niekas nepavadavo. Ketinimų sutartyje rūsys nebuvo įtrauktas, bet butą parduoda su rūsiu.
Trečiasis asmuo G. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad buvo bedarbis, psichologiškai sukrėstas, todėl laisvu metu kapstė kitas savo įmones. V. Š. yra jo sugyventinė, todėl jos įmonėje, turėdamas patirties konsultavo ją. Nusprendė už paskolą pirktus butus parduoti, todėl patalpino skelbimą. Jis padėjo V. Š., aprodė ieškovams butą. Aprodant butą ieškovus perspėjo, kad reikės mokėti kredito unijai, bet ieškovai atsakė, kad nėra skirtumo, kam mokėti. Sulygo kainą, ieškovai sumokėjo 2000 Eur avansą. Santykiai su ieškovu buvo geri, todėl paprašė paskolinti pinigų, ieškovas pinigus atvežė. Iš ieškovo pasiskolino 9000 Eur kaip paskolą. Ieškovui grąžino 500 Eur, šiandien nori grąžinti dar 2000 Eur. Kasos pajamų orderį atspausdino jis ir surašė atvykus ieškovui. Kasos pajamų orderį suklastojo kartu su ieškovu. Tai, kad kasos pajamų orderyje parašyta, kad mokama už butą, yra klaida, nesąmonė. Paskolos iš ieškovo prašė telefonu, 1000 Eur pasiėmė ieškovo namuose, 8000 Eur atsakovės kontoroje, kurios raktus turi G. S. Kasos pajamų orderyje įrašė 13000 Eur, o ne 8000 Eur ar 9000 Eur, nes abu skubėjo, ieškovas taip prašė. Tai yra klaida, taip sutapo, kad suma tokia pati kaip buto pardavimo kaina. V. Š. nesakė, kad surašė kasos pajamų orderį, tam įgaliojimo neturėjo, jį atspausdino iš savo kompiuterio. Butą pardavė bendrai, telefonu galėjo atsiliepti jis. Butą parduodant dalyvavo, kalbėjo, sakė, kad butą parduoda atsakovė. Ketinimų sutartį matė, apie buto įkeitimą neparašyta, čia atsakovės klaida, be to, aprodant butą sakė, kad reikia įrašyti, bet ieškovas sakė, kad nereikia, nes nesvarbu, kam mokėti. Pirkimo-pardavimo neįformino, nes kredito unija turėjo sunkumų. Ieškovas 9000 Eur ne veltui davė, žadėjo susitarti dėl palūkanų ir termino, bet nebesusitarė. Pinigus pasiskolino. Atsakovė kredito unijai yra pervedusi 5000 Eur. Notarė buvo paruošusi dokumentus, bet ieškovai yra sudarę vedybų sutartį, todėl notarė sakė, kad ieškovai turi kiekvienas mokėti iš savo sąskaitos. 9000 Eur gavo asmeniškai, jų į atsakovės sąskaitą neįnešė.
Trečiojo asmens kredito unijos „Žemaitijos iždas“ atstovė bankroto administratorė Irena Janulionienė nurodė, kad butas yra įkeistas kredito unijai. 2017 m. spalio 10 d. įsiskolinimas pagal 2016 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį Nr. S0001519/16, kurios įvykdymas užtikrintas buto įkeitimu, yra 9659,60 Eur. Padengus įsiskolinimą hipoteka butui bus išregistruota. Ieškovai yra įsipareigoję įsiskolinimą padengti, todėl neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkintas.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2017 m. kovo 7 d. sudarė ketinimų sutartį dėl vieno kambario buto pirkimo-pardavimo. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 6 d. sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta buto pardavimo kaina 13000 Eur. Sutarties pasirašymo metu buvo perduotas 2000 Eur avansas, kuris įskaitomas į pirkimo kainą. Atsakovės direktorė V. Š. patvirtino, kad iš ieškovo 2017 m. kovo 13 d. gavo papildomą 2000 Eur avansą (b. l. 6-7). Atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. kasos pajamų orderio kvite serija TNT Nr. 7 nurodyta, kad iš ieškovo paimta 13000 Eur už parduodamą butą. Kasos pajamų orderį pasirašė ieškovas, atsakovės direktorė V. Š. (b. l. 8). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, butui įregistruota hipoteka (b. l. 9-11). Ieškovai yra sudarę vedybų sutartį (b. l. 13, 14-15). Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (b. l. 39-40). V. Š. nuo 2017 m. balandžio 10 iki balandžio 21 d. sirgo (b. l. 37). 2017 m. birželio 23 d. įgaliojimu atsakovės direktorė V. Š. įgaliojo G. S. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atstovauti atsakovę santykiuose su ieškovais (b. l. 75). 2017 m. birželio 22 d. atsakovė, atstovaujama direktorės V. Š., siuntė ieškovui pranešimą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b. l. 80-81).
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).
Byloje nustatyta, kad sutarties sudarymo metu butas, buvęs pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, buvo suformuotas kaip civilinių daiktinių teisių objektas, galintis būti civilinės apyvartos dalyku, ir nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl ji galėjo laisvai įgyvendinti turimą nuosavybės teisę, t. y. butą perleisti kitų asmenų nuosavybėn (CK 1.97, 4.1, 4.37 straipsniai). Šalys sutartyje įtvirtino visas pirkimo–pardavimo sutarties būtinas sąlygas bei nustatė jų įgyvendinimo tvarką: įvardijo sandorio dalyką, kainą, sandorio įvykdymo terminą, visiško atsiskaitymo pagal sandorį terminus ir tvarką (CK 6.306, 6.309, 6.313, 6.396, 6.397 straipsniai). Sutarties sudarymo metu atsakovės valia buvo parduoti butą, ieškovų – butą pirkti; sudarius sutartį ieškovai padarė buto remontą, šį turtą valdė ir juo naudojosi kaip savo, o atsakovė nereiškė ieškovams pretenzijų. Sutartyje įtvirtinta šalių valia buvo įgyvendinta sutartyje nustatytais terminais ir tvarka – ieškovai įvykdė visas sutartyje nustatytas sąlygas, sumokėjo sutartyje nurodytą pinigų sumą atsakovės naudai. Esant nustatytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad, atsakovei įsipareigojus parduoti daiktą (butą) ir perdavus jį pirkėjai (ieškovei), buvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.309 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju po sutarties sudarymo ieškovams buvo perduotos naudojimosi daiktu ir jo valdymo teisės, kurios transformuojasi į nuosavybės teisę pirkėjui įvykdžius sutartį, t. y. sumokėjus visą perkamo daikto kainą. Ieškovai sumokėjo sutartyje nustatytą buto kainą 13000 Eur. Atsakovė teigia iš atsakovų gavusi tik 4000 Eur. Atsakovės teigimu, ieškovai atsakovei sumokėjo 4000 Eur, o jei 9000 Eur sumokėjo G. S., kuris neturi nieko bendra su atsakove, pretenzijas turėtų reikšti G. S. Ieškovas nurodė, kad paskambinus skelbime nurodytu telefonu atsiliepė G. S., butą aprodė pastarasis, kuris prisistatė kaip atsakovės savininkas, dalyvavo ieškovams sudarant sutartį ir sumokant 4000 Eur 2017 m. kovo 7 ir 13 d., ieškovams perdavė buto raktus, G. S. veiksmai ir parodymai teisme patvirtina, jog jis veikė atsakovės vardu ir šios įmonės naudai, todėl ieškovai pagrįstai manė, kad G. S. yra atsakovės atstovas. Ieškovai teigia, kad kasos pajamų orderis buvo išduotas dalyvaujant V. Š. ir G. S. Šiais ieškovų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, kategoriški. V. Š. ir G. S. parodymais teismas netiki, nes jie yra prieštaringi: V. Š. teigia, kad į pradinį telefoninį ieškovo skambutį atsiliepė ji, G. S. nurodė, kad atsiliepti galėjo ir jis. V. Š. nurodė, kad 2017 m. balandžio 21 d. išrašant kasos pajamų orderį ji nedalyvavo, nes sirgo. Šiais parodymais teismas netiki, nes analogišku atveju, kai V. Š. sirgo nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., ji nedarbingumo metu išdavė 2017 m. birželio 23 d. įgaliojimą G. S. atstovauti atsakovę, taip pat 2017 m. birželio 22 d. surašė pranešimą ieškovui (b. l. 75, 80, 86). Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, ieškovų parodymais, kurie yra nuoseklūs, atsižvelgdamas į atsakovės atstovės ir G. S. parodymus, kurie yra prieštaringi, daugumą jų paneigia byloje esantys dokumentai, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą neabejotinai konstatuoja, jog ieškovai atsakovei sumokėjo 13000 Eur, šie pinigai buvo sumokėti dalyvaujant V. Š. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės vadovė V. Š. būtų kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl G. S. veiksmų veikiant atsakovės vardu.
G. S. nurodė, kad 9000 Eur skolinosi iš ieškovo asmeniškai. Šie G. S. argumentai nepagrįsti, nes nelogiška, kad ieškovai tokią pat sumą, kokia liko padengti pagal sutartį butui įsigyti, paskolintų G. S., o ne juos sumokėtų butui pirkti, tuo labiau, kad nebuvo susitarta dėl paskolos grąžinimo termino, palūkanų. G. S. nenurodė aplinkybių, kodėl ieškovai turėtų pagrindą jį apkalbėti, todėl konstatuotina, kad ieškovai įrodė 9000 Eur perdavimo faktą. Jei atsakovė pinigų negavo, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl sumos priteisimo iš G. S.
Atsakovė teisme ginčijo aplinkybes dėl buto valdymo, nurodė, kad ieškovai piktybiškai negrąžino rakto, darė remontą be leidimo. Teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka, nes ši versija atsirado tik ieškovams kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovė 2017 m. birželio 22 d. raštu ieškovams patvirtino, kad buto raktai ieškovams buvo perduoti 2017 m. kovo 7 d., leido butu ir sandėliuku naudotis, pretenzijų nereiškė, nors žinojo, kad butas nuomojamas (b. l. 80-81). Darytina išvada, kad buto faktinis valdymas buvo perduotas ieškovams.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatytas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas – iki 2017 m. balandžio 6 d. Sutartimi sutarta 13000 Eur buto kaina atsakovei buvo sumokėta 2017 m. balandžio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta ne dėl ieškovų kaltės. Šios faktinės aplinkybės įrodo, jog atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Vertinant byloje esančius įrodymus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovai iki sutarties sudarymo būtų turėję patirties sudarant preliminarias ir pagrindines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis sudaryta su nekilnojamojo turto agentūra, t. y. atsakovės vardu veikė verslininkas, turintis specialių žinių toje srityje, ir jo tikslas buvo parduoti butą ir tokiu būdu įvykdyti su ieškovais sudarytos sutarties sąlygas.
Sudarant sutartį ieškovai nebuvo informuoti apie tai, kad butas yra įkeistas kredito unijai. Ieškovai 2017 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu įsipareigojo kredito unijai padengti paskolą, palūkanas, delspinigius ir kitas privalomas įmokas (b. l. 78-79). Kredito unijos atstovės prašymas tenkinus ieškinį įpareigoti ieškovus atsiskaityti su hipotekos turėtoju, atmestinas, nes perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).
Esant šių įrodymų visumai, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, pripažįstant, kad šalių pasirašyta sutartis dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Ieškovai visiškai atsiskaitė pagal sutartį su atsakove, todėl jiems pripažintina nuosavybės teisė į butą.
Byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškinį tenkinus jos naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė teismui advokato teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašė iš atsakovo priteisti 440 Eur žyminį mokestį, 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, pateikė pinigų sumokėjimo kvitus. Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui. Valstybė patyrė 20,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Telšių nekilnojamas turtas“, kodas 301069550, ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 7 d. ketinimų sutarties (2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties) dėl vieno kambario buto pirkimo-pardavimo sudarymą, pagal kurią J. J. ir A. J. nupirko ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priėmė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o uždaroji akcinė bendrovė „Telšių nekilnojamas turtas“ pardavė ir perdavė J. J. ir A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 13000 Eur, J. J. ir A. J. visiškai už šį butą atsiskaitė su uždarąja akcine bendrove „Telšių nekilnojamas turtas“, sumokėjo jai 13000 Eur.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones — areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių nekilnojamas turtas“ J. J. naudai 1040 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių nekilnojamas turtas“ į valstybės pajamas 20,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Judita Staševičienė