Civilinė byla Nr. e2-2236-971/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09101-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

                                              3.2.6.5.; 3.4.1.11.4.3.3.

                   (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Mortai Kungienei,

dalyvaujant ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei L. T.,

atsakovo A. M. atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui, Kristinai Žąsytytei, 

trečiojo asmens viešosios įstaigos Kretingos ligoninės atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 26129,42 Eur nuostolių atlyginimo, 7838,83 Eur netesybų (baudos), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad 2013-08-08 tarp ieškovės Kretingos rajono savivaldybės admininistracijos, trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės ir atsakovo A. M. buvo sudaryta trišalė Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis, trišalė sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo finansiškai remti atsakovo, studijuojančio Vilniaus universiteto Medicinos fakultete medicinos krypties chirurgijos penkerių metų studijų programą, studijas, o atsakovas įsipareigojo po studijų baigimo ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti VšĮ Kretingos ligoninėje ir dirbti joje ne trumpiau nei penkerius metus ne mažesniu nei vieno etato krūviu. VšĮ Kretingos ligoninė įsipareigojo įdarbinti atsakovą pagal įgytą specialybę ne mažesniu nei vieno etato darbo krūviu pagal neterminuotą darbo sutartį. Ieškovė Sutarties 3 punkte numatyta tvarka skyrė finansavimą atsakovui du kartus per metus, iš viso per penkerius jo studijų metus pervesdama jam 26129,42 Eur. 2014-06-12 atsakovas neterminuotai buvo įdarbintas VšĮ Kretingos ligoninėje Bendrosios chirurgijos skyriuje budinčio gydytojo rezidento pareigoms antraeilėse pareigose, o 2018-07-31 darbo sutartis su atsakovu buvo pakeista į pagrindinę darbo sutartį, nustatant, kad nuo 2018-08-01 atsakovas dirba vieno etato darbo krūviu Bendrosios chirurgijos skyriuje gydytojo chirurgo pareigose. 2019-08-07 atsakovas, neišdirbęs sutartyje numatyto termino, pateikė prašymą atleisti jį iš Bendrosios chirurgijos skyriaus chirurgo pareigų pačiam prašant nuo 2019-08-30. Nurodė, jog 2019-08-19 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę dėl 2013-08-08 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir nutraukimo, siūlydamas apmokėti studijų kainą už ketverius metus dalimis, kadangi vienerius metus yra atidirbęs. Ieškovė atsisakė nutraukti su atsakovu pasirašytą trišalę sutartį bei informavo atsakovą, kad, nutraukus darbo santykius su VšĮ Kretingos ligonine, jis privalės ieškovei grąžinti visą gautą paramos sumą su 30 proc. bauda dėl Sutarties nevykdymo. 2019-09-18 ieškovė pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovą, siūlydama sutartinius įsipareigojimus įvykdyti gera valia, tačiau 2019-10-16 VšĮ Kretingos ligoninė raštu informavo ieškovę, kad atsakovas 2019-08-30 buvo atleistas iš gydytojo chirurgo pareigų darbuotojo iniciatyva. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – po studijų baigimo išdirbo tik vienerius metus, atsakovui kyla turtinė prievolė atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (grąžinti jam išmokėtą paramą) ir sumokėti sutartines netesybas (baudą).

2019-12-11 Klaipėdos apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo A. M. 26129,42 Eur nuostolių atlyginimo, 7838,83 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 33968,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, taip pat 367 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-11 preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant iš dalies, t. y. ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 20467,17 Eur nuostolių atlyginimo, 6140,15 Eur baudos; ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti; teismo sprendimo vykdymą atidėti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė neginčijantis, kad 2013-08-08 tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta trišalė Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė iš viso per 5 atsakovo studijų metus pervedė jam 26129,42 Eur. Atsakovas VšĮ Kretingos ligoninėje išdirbo 13 mėnesių, todėl negalima teigti, kad jis visiškai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – atsakovas įsipareigojimus įvykdė iš dalies. Vertinant aktualią teismų praktiką ieškovė turi pagrindą iš atsakovo reikalauti ne visos už studijas sumokėtos sumos ir baudos, o tik tos dalies, kuri proporcinga jo neišdirbtam laikui. Pagal 2013-08-08 trišalę sutartį, pabaigęs studijas, atsakovas turėjo išdirbti VšĮ Kretingos ligoninėje 5 metus (60 mėnesių), o faktiškai išdirbo 13 mėnesių, kas sudaro 21,67 proc. viso sutarto termino, o neišdirbo 78,33 proc. laiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę ir pagrindą iš atsakovo reikalauti 78,33 proc. sumokėtų už studijas įmokų bei tokio paties procento baudos už neįvykdytus įsipareigojimus, kas atitinkamai sudaro 20467,17 Eur ir 6140,15 Eur. Taip pat nurodė, jog sąžiningai pripažįsta dalį ieškinio, neturi polinkio vengti vykdyti teismo sprendimą, tačiau tokios pakankamai didelės sumos sumokėti iš karto neturi galimybės, be to, jo atžvilgiu nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje prokuroro nutarimu jam yra skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris, tikėtina, bus pratęstas. Dėl šių priežasčių prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei jos išlaidų nepriteisti. Nurodė, jog atsakovas pats raštu kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu sumokėti dalimis kompensaciją už jo apmokėtas 4 metų studijas, taip pat pasiūlė susitikti ir aptarti kitus galimus atsiskaitymo variantus, nes 1 metus jis ligoninėje visgi išdirbo, tačiau ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir jo net nesvarstė. Tenkinus ieškinį tik iš dalies būtų pasiektas tas pats teisinis rezultatas, kurį šalys būtų pasiekę dar 2019 metais ne teismine tvarka, niekam nepatiriant papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovė yra biudžetinė įstaiga, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kreipimasis į teismą jai iš esmės „nieko nekainuoja“, todėl ieškovė galimai piktnaudžiauja tokia savo teise. Taip pat nurodė, jog procesinės palūkanos šiuo atveju negali atlikti savo paskirties, nes atsakovas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių negali atsiskaityti su ieškove, net ir toje dalyje, kurioje nėra ginčo. Ar procesinės palūkanos kaupiasi, ar ne, atsakovo galimybės nuo to nesikeičia, todėl jos neatlieka šioje byloje savo paskirties ir yra netikslingos, todėl reikalavimas šioje dalyje turėtų būti atmestas.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, jog nesutinka su atsakovo pareikštais prieštaravimais, mano, kad 2019-12-11 Klaipėdos apylinkės teismo preliminarus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo prieštaravimai atmestini kaip nepagrįsti. Nurodė, jog 2013-08-08 pasirašytoje studijų finansavimo sutartyje nenumatyta proporcingai taikyti sankcijas prisiimtų ir neįvykdytų įsipareigojimų apimčiai. Priešingai, Sutarties 7 punkte buvo numatyta rezidento pareiga nevykdant sutarties ieškovei grąžinti visą suteiktą finansinę paramą su 30 proc. bauda per 30 dienų, jeigu pažeidžiami Sutarties 4.2 - 4.4 punktai, išskyrus 4.2 punktą - ligos atveju. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas proporcingai sumažinti priteistiną sumą, nes įsipareigojimai buvo iš dalies įvykdyti, yra nepagrįstas ir neturintis teisinio pagrindo. Sutartis numatė vienintelę išimtį, kada rezidentas būtų galėjęs negrąžinti ieškovei jo studijoms skirtos finansinės paramos ir baudos – ligos atveju, tačiau jokių duomenų apie ligą atsakovas į bylą nepateikė. Sutartis nenumatė kitų aplinkybių, dėl kurių rezidentas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti už rezidentūros studijas sumokėtą finansinę paramą ar ši suma galėtų būti sumažinta. Atsakovo vienašalis, tik nuo jo priklausęs sprendimas nutraukti darbo santykius, nesudaro teisinio pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo pareigos grąžinti už rezidentūros studijas sumokėtos sumos proporcingai neįvykdytų įsipareigojimų apimčiai, nes tai prieštarauja Sutarties 7 punktui, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.245 straipsnio 3 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad atsakovo prašymas pakeisti preliminarų sprendimą, ieškinį tenkinant tik iš dalies, prieštarauja 2012-05-31 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarkos ir studijų rėmimo programos komisijos darbo reglamento tvirtinimo“, kadangi nuostatos, kad, rezidentui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, jis turėtų pareigą grąžinti ne visą, o tik dalį jo studijoms skirtų lėšų ir (ar) dalį baudos, 2012-05-31 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintose sutarties sąlygose nebuvo numatyta, todėl ieškovė su tokiu atsakovo prašymu sutikti negali. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas, pageidaudamas sumokėti nors dalį už jo studijas sumokėtos sumos ir (ar) baudos, tą galėjo padaryti ir gera valia pervesdamas lėšas į Kretingos rajono savivaldybės administracijos sąskaitą. Tuomet atitinkamai ieškinio suma atsakovui būtų proporcingai mažesnė, kaip ir prašomos priteisti procesinės palūkanos. Atsakovas iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos nebuvo sugrąžinęs visų ar bent dalies jo studijoms remti ieškovės sumokėtų lėšų, nors ne kartą buvo raginamas tai padaryti, todėl prašymas priteisti 5 procentų procesines palūkanas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė taip pat nesutinka, kad sprendimo vykdymas būtų atidėtas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, duomenų apie savo turtinę padėtį, įrodančių tokio prašymo pagrįstumą; be to, sprendimo vykdymo atidėjimas prieštarautų 2012-05-31 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini). 

Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus ir prašo 2019-12-11 priimtą preliminarų sprendimą palikti galioti visa apimtimi. Nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl 2013-08-08 trišalės Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir 2019-08-30 sutarties nutraukimo atsakovo iniciatyva, kadangi nutraukus darbo sutartį su atsakovu buvo nutraukta ir trišalė sutartis. Pažymėjo, jog, prieš nutraukiant darbo sutartį, atsakovas buvo įspėtas apie jo prievolę grąžinti suteiktą finansinę paramą ir sumokėti 30 proc. baudą, kuri lieka galioti pagal nutraukiamą trišalę sutartį. Trišalė sutartis buvo nutraukta nepažeidžiant joje numatytos tvarkos ir nei vienai iš šalių neginčijant nutraukimo pagrindų bei sąlygų. Mano, jog atsakovo prašymas pakeisti preliminarų teismo sprendimą ieškinį tenkinant iš dalies yra nepagrįstas ir išeinantis už nagrinėjamo teisme ginčo ribų. Atsakovas laisva valia ir neverčiamas priėmė sprendimą nutraukti trišalę sutartį iš anksto žinodamas, kad toks nutraukimas sukels atitinkamas prievoles – grąžinti finansavimą ir sumokėti baudą. Atsakovas nesinaudojo teise prašyti kitų sutarties šalių Sutartį pakeisti ar nutraukti kitomis sąlygomis, o pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sudarydama trišalę sutartį Kretingos ligoninė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovas dirbs ligoninėje ne mažiau kaip 5 metus ir tuo užtikrins tinkamą medicininių paslaugų teikimą pacientams. Atsakovo padarytų nuostolių ieškovei neatlyginimas ateityje tiesiogiai turės pasekmių ligoninei, kadangi yra realus pagrindas, kad ieškovė neturės galimybės skirti naujo finansavimo gydytojų rezidentų mokymui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus nurodytais motyvais ieškinį palaikė ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovės poziciją ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytus argumentus, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, palaikė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo išdėstytą poziciją ir prašė preliminarų teismo sprendimą pakeisti. Advokatas H. Mackevičius pažymėjo, kad teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) taiko CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kurie šiuo atveju yra aktualūs.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas pakeistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-08 tarp ieškovės Kretingos rajono savivaldybės admininistracijos, trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės ir atsakovo A. M. buvo sudaryta trišalė Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė įsipareigojo finansiškai remti atsakovo, studijuojančio Vilniaus universiteto Medicinos fakultete medicinos krypties chirurgijos penkerių metų studijų programą, studijas, o atsakovas įsipareigojo po studijų baigimo ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti VšĮ Kretingos ligoninėje ir dirbti joje ne trumpiau nei penkerius metus ne mažesniu nei vieno etato krūviu; VšĮ Kretingos ligoninė įsipareigojo įdarbinti atsakovą pagal įgytą specialybę ne mažesniu nei vieno etato darbo krūviu pagal neterminuotą darbo sutartį (Sutarties 2, 3, 4.3, 5 punktai). Ieškovė Sutarties 3 punkte numatyta tvarka skyrė finansavimą atsakovui, iš viso per penkerius jo studijų metus (laikotarpiu nuo 2013-09-04 iki 2018-03-29) pervesdama 26129,42 Eur. 2014-06-12 atsakovas neterminuotai buvo įdarbintas VšĮ Kretingos ligoninėje Bendrosios chirurgijos skyriuje budinčio gydytojo rezidento pareigoms antraeilėse pareigose, o 2018-07-31 darbo sutartis su atsakovu buvo pakeista į pagrindinę darbo sutartį, nustatant, kad nuo 2018-08-01 atsakovas dirba vieno etato darbo krūviu Bendrosios chirurgijos skyriuje gydytojo chirurgo pareigose. 2019-08-07 atsakovas, neišdirbęs sutartyje numatyto termino, pateikė VšĮ Kretingos ligoninei prašymą atleisti jį iš Bendrosios chirurgijos skyriaus chirurgo pareigų pačiam prašant nuo 2019-08-30. 2019-08-19 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę dėl 2013-08-08 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir nutraukimo, siūlydamas apmokėti studijų kainą už ketverius metus dalimis, kadangi vienerius metus yra atidirbęs, taip pat nurodė, jog galimi ir kiti variantai dėl darbo budėjimais. Ieškovė 2019-08-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad atsisako nutraukti su juo pasirašytą trišalę sutartį, bei informavo, kad, nutraukus darbo santykius su VšĮ Kretingos ligonine, jis privalės ieškovei grąžinti visą gautą paramos sumą su 30 proc. bauda dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo. 2019-09-18 ieškovė pakartotinai raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą, siūlydama per 30 dienų nuo darbo santykių su ligonine nutraukimo dienos grąžinti ieškovei suteiktą finansinę paramą ir sumokėti 30 proc. (nuo paramos sumos) baudą. 2019-10-16 VšĮ Kretingos ligoninė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad atsakovas 2019-08-30 buvo atleistas iš gydytojo chirurgo pareigų pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Taigi atsakovas neįvykdė trišalės sutarties 4.3 punkte numatyto įsipareigojimo po studijų baigimo išdirbti VšĮ Kretingos ligoninėje ne mažiau kaip 5 metus. Jis iš darbo buvo atleistas jo paties prašymu, po studijų baigimo išdirbęs VšĮ Kretingos ligoninėje 1 metus ir 1 mėnesį. Atsakovas sutinka, kad neišdirbo viso Sutartyje nustatyto laiko, tačiau mano, kad suteiktą paramą jis turėtų grąžinti ir sumokėti baudą proporcingai neišdirbtam laikui. Ieškovė ir trečiasis asmuo su tuo kategoriškai nesutinka, kadangi šalių sudarytoje Sutartyje tokia sąlyga nebuvo numatyta.  

Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei visą suteiktą finansinę paramą ir sumokėti 30 proc. baudą, skaičiuojamą nuo suteiktos paramos sumos, dėl sutarties nevykdymo per 30 dienų, jeigu pažeidžiami sutarties 4.2 – 4.4 punktai, išskyrus 4.2 punktą – ligos atveju (Sutarties 7 punktas). Kaip minėta, atsakovas pažeidė Sutarties 4.3 punktą, nes neišdirbo viso sutarto laiko. Taigi tarp šalių studijų rėmimo sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Sutartis atsirado dėl šalių valios, sudarydamos sutartį šalys savanoriškai prisiėmė tarpusavio teises ir pareigas bei sukūrė prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 7 dalys, 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.154 straipsnis).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai ir minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau kartu turi būti atsižvelgta ir į atsakovo kaltę, galimybę laisvai įsidarbinti, kitas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui) vienareikšmiškai įtvirtintas proporcingumo principo taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018; 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2018; 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015; 2009-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009).

Ieškovės atstovė teigia, kad atsakovo prašymas proporcingai sumažinti priteistiną sumą prieštarauja 2012-05-31 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintai Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarkai, kadangi minėtu Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose tipinės studijų rėmimo sutarties sąlygose nėra nuostatos, kad, rezidentui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, jis turėtų pareigą grąžinti ne visą, o tik dalį jo studijoms skirtų lėšų ir (ar) dalį baudos. Dėl šio ieškovės argumento pažymėtina, kad skirtingų savivaldybių tarybos gali patvirtinti nevienodas tipinių/standartinių tokio pobūdžio sutarčių sąlygas, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, nei CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principų taikymo konkrečiu atveju.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-508-524/2019).

Atsakovo atstovų nurodyta aukštesnės instancijos teismo praktika patvirtina, kad itin panašioje situacijoje, kur taip pat buvo kilęs ginčas dėl prievolės gydytojui grąžinti sveikatos priežiūros įstaigos apmokėtas gydytojo rezidento studijų įmokas, šios išlaidos buvo priteistos proporcingai neįvykdytiems sutartiniams įsipareigojimams (Kauno apygardos teismo 2018-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1300-773/2018).

Trečiojo asmens nuomone, atsakovas šioje byloje nepareiškė reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo keisti preliminarų sprendimą. Visgi pažymėtina, jog įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasirinko bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas nepareiškė šioje byloje priešieškinio, nesudaro pagrindo nevertinti atsakovo prieštaravimuose nurodytų aplinkybių ir argumentų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, aptartą teisminę praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo ieškovei atlygintinos studijų paramos išlaidos ir netesybos turi būti apskaičiuotos proporcingai atsakovo išdirbtam laikui, todėl yra pagrindas pakeisti preliminarų sprendimą. Priešingu atveju, būtų pažeisti CK 1.5, 1.2 straipsniuose įtvirtinti bendrieji ir pamatiniai civilinės teisės principai, pažeista bylos šalių interesų pusiausvyra.

Byloje nėra ginčo nei dėl ieškovės atsakovui išmokėtos finansinės paramos sumos, nei dėl atsakovo išdirbto laiko. Kaip minėta, ieškovė išmokėjo atsakovui iš viso 26129,42 Eur sumą. Atsakovas po studijų baigimo VšĮ Kretingos ligoninėje išdirbo 1 metus ir 1 mėnesį (13 mėnesių), o pagal Sutartį turėjo išdirbti 5 metus (60 mėnesių), liko neišdirbęs 3 metų 11 mėnesių (47 mėnesių), kas sudaro 78,33 proc. viso sutarto termino (išdirbo 21,67 proc. laiko). 78,33 proc. nuo ieškovės išmokėtos sumos sudaro 20467,17 Eur ir ši suma pripažintina ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 30 proc. bauda nuo 20467,17 Eur sumos atitinkamai sudaro 6140,15 Eur. Kadangi nei dėl kitų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 – 6.248 straipsniai), nei dėl atsakovo prievolės mokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis) ginčo nėra, atsakovas ginčijo tik patį nuostolių ir netesybų dydį, teismas dėl to plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai dėl nuostolių ir netesybų priteisimo tenkintini iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 20467,17 Eur nuostolių atlyginimo ir 6140,15 Eur baudos.

Atsakovas prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovė teigia, kad tam nėra pagrindo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės pareikštą ieškinį dokumentinio proceso tvarka teisme iškelta 2019-12-03. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi nustatytos abi būtinos sąlygos procesinių palūkanų priteisimui. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, byloje nėra duomenų, kad, sutikdamas su didžiąja dalimi ieškinio, atsakovas būtų sumokėjęs nors dalį prašomos priteisti nuostolių ar baudos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019-08-19 pranešime ieškovei atsakovas siūlė apmokėti studijų kainą už 4 metus dalimis, tačiau nuo minėtos datos (per daugiau nei pusę metų) jokių mokėjimų ieškovei neatliko, nors toliau dirbo ir gavo pajamų, sumokėjo pakankamai ženklią sumą už teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, atsakovui taikomi finansiniai apribojimai jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti iš jo procesinių palūkanų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 78,33 proc. (atmesta 21,67 proc.). Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas turėjo 1500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje ir prašo visas jas priteisti.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius). Nenustačius kliūčių, ieškovei visus reikalavimus pagrindus leistinais rašytiniais įrodymais, byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas ir iki sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nebuvo pranešta (CPK 424, 427 straipsniai). Gavęs preliminarų sprendimą, atsakovas per nustatytą terminą pateikė motyvuotus prieštaravimus, kaip tą numato CPK 430 straipsnio 1 dalis. Atsakovas, nebūdamas teisininku, pasirinko bylą vesti per atstovus. Dalyvaujančių byloje asmenų nesąžiningo ir netinkamo procesinio elgesio faktų nenustatyta. Nors šiuo atveju ieškinys patenkintas apie 78,33 proc. ir atsakovui atitinkamai turėtų būti priteista 325,05 Eur (1500 Eur × 21,67 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, visgi atsižvelgtina į tai, kad, priimdamas galutinį sprendimą, teismas pagrįstais pripažino atsakovo prieštaravimuose nurodytus argumentus dėl materialiųjų ieškovės reikalavimų (nuostolių ir netesybų dydžio) ir ieškinys patenkintas ta dalimi, kurią pripažino pats atsakovas. Be to, ieškovei dar 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma atsakovo pozicija ginčo klausimu, kuri iš esmės nepasikeitė ir bylą nagrinėjant teisme, t. y. kad atsakovas sutinka atlyginti studijų paramos išlaidas už ketverius neatidirbtus metus, tačiau ieškovė vis tiek pasirinko bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turėdama ir galėdama numanyti, kad atsakovas teiks prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad atsakovas turėjo procesinę pareigą pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus, kurių surašymui, taip pat ir atstovavimui teisme, pasinaudojo teisine pagalba, taip pat įvertinant bylos apimtį (nėra didelė) ir sudėtingumą (nelaikytina itin sudėtinga), darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės pusę, t. y. 750 Eur, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina 299 Eur žyminio mokesčio valstybei (26607,32 Eur × 3 proc. × 75 proc. : 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,04 Eur. Kadangi proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovui tenkanti šių išlaidų suma nesiekia 5 Eur (6,04 Eur × 78,33 proc. = 4,73 Eur), šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Atsakovas prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020. Ieškovė su šiuo atsakovo prašymu nesutiko, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, įrodančių tokio prašymo pagrįstumą; be to, mano, kad sprendimo vykdymo atidėjimas prieštarautų 2012-05-31 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. T2-187.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi teismo teisė atidėti sprendimo vykdymą yra numatyta CPK, kuris yra aukštesnės galios teisės aktas nei savivaldybės tarybos sprendimas, todėl ieškovės argumentai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas prieštarautų 2012-05-31 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba VšĮ Mažeikių ligoninėje, gauna darbo užmokestį. Kaip nurodė atsakovo atstovas, dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-906/2020 atsakovui taikomų nuosavybės teisės apribojimų jis gali disponuoti tik apie 600 Eur suma per mėnesį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad iš tiesų baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-906/2020 yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas atsakovui priklausančiam turtui, be kita ko ir piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose. Kadangi baudžiamoji byla yra pripažinta nevieša, dėl byloje esančių duomenų plačiau nepasisakytina.

Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas, nors ir dirba, tačiau jo galimybės disponuoti priklausančiu turtu ir pajamomis yra suvaržytos, atsižvelgiant į pakankamai didelę priteistiną sumą, darytina išvada, kad yra pagrindas atidėti atsakovui sprendimo įvykdymą, tačiau ne iki baudžiamosios bylos Nr. 1-202-906/2020 išnagrinėjimo, nes toks sprendimo įvykdymo atidėjimas neapibrėžtam terminui neabejotinai pažeistų ieškovės interesus, o šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis laiko tarpas vertintinas kaip pakankamas, jog atsakovas rastų būdų sprendimui įvykdyti. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7, 8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-11 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M. 20467,17 Eur nuostolių atlyginimo, 6140,15 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 26607,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. M..

Priteisti iš atsakovo A. M. 299 Eur žyminį mokestį valstybei, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjo juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Atidėti atsakovui A. M. sprendimo įvykdymą (išskyrus sprendimo dalį dėl valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų) šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                     Kristina Sušinskaitė